lankymasis šioje svetainėje

 


Suneštinių maratonas

Juozas Skomskis

Literatūra ir menas, 2001 11 16

„Versmė“ – vienos knygų serijos leidykla, septintus metus rengianti ir leidžianti daugiatomes monografijas „Lietuvos valsčiai“. 1998 m. pasaulį išvydusi „Žagarė“ buvo pirmoji knyga, papuošta Lietuvos vardo tūkstantmečio ženklu. Šiandien turime šių milžiniškų leidinių aštuonis. Iš viso – per 7500 puslapių. Kiekviename – vidutiniškai po šimtą straipsnių, po aštuoniasdešimt autorių. Tokio reiškinio šalis dar neregėjo. Galbūt jam idėja prilygtų XIX a. istoriko ir etnografo Mykolo Balinsko veikalai arba Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuvos“ keturtomis. Legendinio kraštotyrininko Pelikso Bugailiškio darbą nepalankiu metu ryžosi tęsti leidybos verslininkas Petras Jonušas, „Versmės“ direktorius.

Derlingi leidyklai buvo šie metai – pasirodė „Lygumai. Stačiūnai“, „Veliuona“, „Raguva“. O ant lentynos jau buvo ir „Obeliai. Kriaunos“, ir „Plateliai“, ir „Širvintos“, ir „Žiobiškis“. Iki 2005 m. turės savo knygas Tauragnai, Kazlų Rūda, Griškabūdis, Kvėdarna, Musninkai, Kernavė, Panemunėlis, Laukuva, Seredžius, Rumšiškės, Giedraičiai, Balbieriškis, Kriūkai, Žemaičių Naumiestis, Papilė, Akmenė... Lietuvoje būta per 300 valsčių. Darbą tęsiant tokia pat sparta, sulaukus visuomenės pritarimo ir paramos, visa tėviškės inventorizacijos serija – per 250 tomų – pasiektų skaitytoją įpusėjus šimtmečiui. O ploniausios knygos išleidimas kainuoja per 70000 Lt. Tad galvos skausmo ir širdies džiaugsmo – dar ilgiems metams.

Serija „Lietuvos valsčiai“ – vienodos struktūros leidinys apie miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, jų ir jų apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raida, tradiciniai verslai, tradiciniai gyvenamieji namai, jų įrenginiai, sodybos, jų aplinka, kalendoriniai ir šeimos papročiai, kapinės, bažnyčios, mokyklos, bibliotekos, kitos įstaigos, jų kūrimosi istorija ir veikla, žmonės, tarmių ir vietos šnektų ypatybės, tautosaka, tautodailė, muzikantai ir jų atliekami kūriniai...

Pirmiausia čia – kraštotyros ir mokslinių ekspedicijų medžiaga. Paskui – kraštiečių atsiminimai, įspūdžiai. Todėl sunku išvengti chaotiškumo, atsitiktinumų, pasikartojimų – viso to, ko dažnai pasitaiko tokiose suneštinėse. Nors kai kurie istorikai linkę abejoti šios žmonių veiklos išliekamąją verte, tačiau tai tik į naudą entuziastams: kiekviena knyga – leidėjams, sudarytojams ir redaktoriams pamoka. O vertę apibūdina reikalingumas. Kai dar tik buvo kalbama apie „Raguvą“, seniūnijoje klausta – ką apie tokį gyvenimą galima rašyti keliuose šimtuose puslapių? Kada vasarą į miestelio penkių šimtmečių sukakties šventę buvo atvežta sunkiausia dovana iš Vilniaus, moterys bėgo sverti: knyga – 2,2 kg, ir dar į 1128 puslapius ne visa, kas surinkta, sudėta. Už šimtinę nupirkę „Raguvą“ vaikaičiai dovanų nunešė savo močiutei. Ta, sako, turinti krūvą skarų ir kitokių daiktelių, bet juos sudėvės likę gyvieji, o knyga visiems dar pravers penkis šimtus metų.

„Tiek daug laimės, kaip leidžiant „Veliuonos“ knygą, niekad nepatyriau, – sako kraštietis muzikos profesorius ir atlikėjas Petras Kunca. – Ji suteikė progą atsiremti į savo šaknis, prisiminti vaikystę, tėvus. Patys turime rūpintis kultūros ištakomis. O sunkiu laiku tai – misija, pasiaukojimas. Tai šventas dalykas“. Iš tikrųjų nėra didesnės laimės, kaip pamatyti savo kraštą taip parodytą, aprašytą. Žmonės, gamta, aplinka, darbai – nuo kunigaikščių iki paprastos moterėlės Onos Milerytės, tik ką iškeliavusios amžinybėn... Tačiau jos sakmės, pasakojimai liko užrašyti. Veliuonos mokytojas Stasys Liutvinavičius sako: „Visą laiką kaupėme, saugojome, negriovėme, todėl dabar turime“. Kad ir fotografo Antano Mickaus pokario nuotraukas, kurias išsaugojo sūnus Kazimieras Vytautas Mickus, anksčiau į smulkmę ir akies nekreipęs, dabar pamatęs, kokius turtus turėjo. Žmones, pasak, leidėjo Petro Jonušo, į savotišką kraštų globos klubą subūrė vienas siekis. Galbūt kada nors jų atsiminimų, įspūdžių, tyrinėjimų, vaizdų prisireiks knygai, – kad ir tokiai, kokią išleido Anykščių krašto Juostininkų kaimas, aprašęs visas 74 sodybas ir jų žmones.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt