lankymasis šioje svetainėje

 


Lygumai. Stačiūnai

6-oji serijos monografija: 57 autoriai, 80 straipsnių, 896 puslapiai, 700 egzempliorių. 2001 m. 
Elektroniniu formatu monografija išleista 2015 m. gruodžio 22 d.

Rengėjai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents 

Apie autorius

Asmenvardžių rodyklė

 

Kas į knygą nesudėta...

 

Knyga skiriama

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO 750-OSIOMS METINĖMS 1253–2003

STAČIŪNŲ PARAPIJOS ĮKŪRIMO 90-MEČIUI 1911–2001

Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės. Ilgą laiką šio krašto tikinčiuosius vienijo Lygumų parapija, kol 1911 m. buvo įsteigta atskira parapija Stačiūnuose. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais čia buvo sukurti savarankiški Lygumų ir Stačiūnų valsčiai, kuriuose veikė vietos savivaldybės. Pokariu sovietinei valdžiai aktyviai priešinosi partizanai. Atkūrus Nepriklausomybę šį kraštą jungia Pakruojo rajono Lygumų seniūnija.

Ši lokalinė monografija – pirmasis bandymas apžvelgti Lygumų ir Stačiūnų apylinkių praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų, pristatyti materialinės ir dvasinės kultūros palikimą, tarmę. Knyga gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis, išskirtinis dėmesys skiriamas tautosakai.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius

Robertas Jurgaitis

Sudarytojai

Robertas Jurgaitis, Kazimieras Kalibatas, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai

Stanislovas Buchaveckas, Kazimieras Garšva, Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Leta Jurgaitienė, Kazimieras Kalibatas, Libertas Klimka, Povilas Krikščiūnas, Venantas Mačiekus, Vacys Milius, Kazys Misius, Kazys Morkūnas, Žilvytis Šaknys, Daiva Vyčinienė

Rėmėjai

Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, Lietuvos paštas, UAB „Magnolija“, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas, Petras Jonušas, Povilas Čalnaris, Jonas Švoba, Vincas Ponelis ir Vanda Ponelytė

Pratarmė

Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Garsus jis darbščiais žmonėmis, ilgaamžėmis žemdirbystės tradicijomis, gardžia alaus puta, prie dažno kaimo boluojančiomis vėjo malūnų kepurėmis ir viena aukščiausių bažnyčių Lietuvoje. Tikriausiai sunku būtų rasti šiame krašte vietą, iš kurios nematytum Lygumų bažnyčios bokšto ar negirdėtum jos varpų aido.

1937 m. Lygumų klebonas kun. Povilas Svilas išleido knygelę „Lygumai“, kuri parapijiečiams bylojo apie gimtojo miestelio ir jo apylinkių praeitį. Nedidelio Stačiūnų bažnytkaimio ir valsčiaus istorija, išskyrus vieną kitą straipsnelį periodinėje spaudoje ir informaciniuose leidiniuose, rimtesnio praeities tyrinėtojų dėmesio nebuvo susilaukusi. Bėgo metai, keitėsi šio krašto gyventojai, o Lygumų ir Stačiūnų istorija likdavo neatskleista. Tad gimtosiomis vietomis besididžiuojantys kraštiečiai, vedami pareigos ir dėkingumo jausmų, prieš gerą dešimtmetį ėmėsi iniciatyvos kurti knygą apie brangiausią Tėvynės dalelę – Gimtinę; knygą, kurioje tilptų visa, kas brangu ir artima: nepakartojamas gamtos grožis, turtinga istorija, gausus kultūrinis paveldas...

Atgimimo įkarštyje į kompleksines ekspedicijas po Lygumų ir Stačiūnų apylinkes pakvietė iš Vilūnaičių kaimo kilęs folkloristas Kazimieras Kalibatas. 1989 m. ekspedicijos dalyviai medžiagą rinko Lygumuose, o 1990 ir 1991 m. – Stačiūnuose, Šukioniuose ir aplinkiniuose kaimuose. Daugiausia dėmesio tada buvo skirta tautosakai rinkti. 1997 m. po Stačiūnų apylinkes ekspediciją (vadovė M. Vaitiekūnienė) surengė Pakruojo raj. savivaldybės Kultūros skyrius. „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva dvi ekspedicijos surengtos dar ir 1998 m.: vasario 27 – kovo 2 d. ir rugpjūčio 21–23 dienomis. Jose dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai, mokslininkai iš Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus pedagoginio universiteto bei studentai. Pamažu kaupėsi medžiaga, kurią reikėjo susisteminti, apibendrinti, papildyti. Ne vienas tyrinėtojas duomenis pildė į šiuos kraštus atvykęs savarankiškai. Į bendradarbių būrį įsitraukė ir vietiniai žmonės – kultūros darbuotojai, mokytojai. „Versmės“ leidykloje pasipildžiusi, įsiliejusi į „Lietuvos valsčių“ seriją ir įgavusi galutinį pavidalą, ši knyga išvydo dienos šviesą.

Lygumų ir Stačiūnų apylinkes nuo seno vienijo Lygumų parapija. Tik 1911 m. nuo jos atsiskyrė Stačiūnų parapija. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, o vėliau ir nacių okupacijos metais buvo du atskiri Lygumų ir Stačiūnų valsčiai, kuriuose veikė vietos savivaldybės. Sovietmečiu taip pat egzistavo du savarankiški administraciniai vienetai – apylinkės (Stačiūnų apylinkė buvo prijungta prie Lygumų tik 1986 m.). Atkūrus Nepriklausomybę šį kraštą sujungė Lygumų seniūnija. Tad neatsitiktinis ir šios knygos pavadinimas „Lygumai. Stačiūnai“, kuris atspindi dviejų administracinių centrų reikšmę šio krašto gyvenime.

Šioje lokalinėje monografijoje pirmąkart bandoma atidžiau pažvelgti į Lygumų ir Stačiūnų apylinkių praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygą sudaro septyni skyriai: Gamta, Praeitis, Atkūrus Nepriklausomybę, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės. Jai 57 autoriai parašė per 80 straipsnių. Daugelis jų skirti specialiai šiai monografijai. Keletas išliekamąją vertę turinčių straipsnių pirmąkart skelbiami iš rankraštynų arba perspausdinami iš sunkiau prieinamų leidinių („Gimtasai kraštas“ ir kt.). Norėdami palengvinti skaitytojui susirasti aprašomą vietovę ar asmenį, sužinoti visą minimos institucijos ar kitą pavadinimą, sudarėme asmenvardžių (2580 vnt.), vietovardžių (582 vnt.) rodykles (į šias rodykles neįtraukti tremtinių sąraše minimi bei abėcėlės tvarka išvardyti 1025 asmenys ir vietovės) ir santrumpų bei sutrumpinimų sąrašą. Knygoje taip pat pateikiami kartografės Lidijos Kavaliauskienės sudaryti Lygumų ir Stačiūnų valsčių (pagal 1923 m. duomenis), bendras buvusių Lietuvos valsčių ir 1997 m. Lygumų seniūnijos (Pakruojo raj.) žemėlapiai. Monografijoje vietovardžių rašyba sunorminta, didesnioji jų dalis sukirčiuota (išskyrus didžiuosius miestus Vilnių, Kauną, kai kurių išnykusių kaimų pavadinimus ir vietovardžius už Lietuvos ribų). Kad ši knyga būtų gausiai iliustruota, prisidėjo daugelio fotografijų autoriai Romas Urbas ir dr. doc. Libertas Klimka. Iliustracijų kokybe ir maketu rūpinosi „Lietuvos valsčių“ serijos dailininkas Alvydas Ladyga ir maketuotoja Ina Budrytė. Tautosakos skyrių grafikos darbais papuošė dailininkas Romualdas Čarna. Knygos turinį į anglų kalbą išvertė Algis Starkus.

Komplektuojant bei redaguojant šią monografiją dirbo nemažas būrys redaktorių. Etninės kultūros skyrių kuravo habil. dr. prof. Vacys Milius, dr. doc. Libertas Klimka, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys, Kalbos skyrių – dr. Kazimieras Garšva ir Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Artūras Judžentis. Tautosakos skyrius – vienas didžiausių tarp panašaus pobūdžio monografijų – sudarytas Kazimiero Kalibato, Povilo Krikščiūno, dr. doc. Daivos Vyčinienės kruopštaus darbo dėka. Tiek minėti redaktoriai, tiek visas redaktorių kolektyvas vertingomis pastabomis padėjo išvengti netikslumų. Monografijos kalba rūpinosi stilistė Leta Jurgaitienė ir korektorė Rasa Kašėtienė.

Knygoje siekta susisteminti praeities tyrinėtojams žinomą, tačiau įvairiuose Lietuvos archyvuose, bibliotekų rankraštynuose, muziejų saugyklose, privačiose kolekcijose bei mokslinėje literatūroje išsibarsčiusią medžiagą ir pateikti tam tikrų laikotarpių ar temų apžvalgas. Kai kurie straipsniai papildyti priedais – dokumentais (jų kalba, siekiant išlaikyti autentišką tekstą, beveik netaisyta), lentelėmis, sąrašais, schemomis, žemėlapiais. Sovietmečio istoriją, kuriai objektyviai įvertinti reikalingas didesnis laiko tarpas, iš dalies atspindi publikuojami atsiminimai.

Tikimės, jog skaitytojai ne tik artimiau susipažins su garsiomis asmenybėmis – pirmuoju Lietuvos kariuomenės vadu Silvestru Žukausku, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos organizatoriumi Jonu Noreika-Generolu Vėtra, kitais su šiuo kraštu susijusiais įžymiais žmonėmis, bet ir suvoks kalendorinių bei tautinių švenčių prasmę, užsidegs noru išsaugoti protėvių dainas, tarmę, tik šiam kraštui būdingas tradicijas.

Ši lokalinė monografija – kolektyvinio darbo rezultatas, todėl norėtume padėkoti ne tik autoriams, atidėjusiems į šalį kitus svarbius darbus ir dažniausiai be jokio atlyginimo rašiusiems šiai knygai, bet ir asmenims, kitaip prisidėjusiems prie jos atsiradimo. Rengdami ekspedicijas, pagalbos sulaukėme iš Lygumų seniūno Gedimino Poliako, Lygumų klebono kun. Rimvydo Žeknio bei vietinių verslininkų (I. Ramulionio, V. Kanaukos ir kt.). Surinkti nuotraukas iš privačių asmenų padėjo Kazimieras Kalibatas, Genė Juodytė, Vladas Virbickas, Angelė Zaveckienė, mokytojai Jonas Kelevišius, Genovaitė Gulbinienė ir kiti. Taip pat esame dėkingi Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai ir Naisių (Šiaulių raj.) Z. Gaidamavičiaus-Gėlės literatūros muziejaus vedėjai Ritai Žukienei, leidusiems pasinaudoti fotoarchyvu.

Nuoširdžiai dėkojame atsiliepusiems rėmėjams, be kurių geranoriškumo ši monografija nebūtų pasirodžiusi. Knygos rengimą ir išleidimą finansavo „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas Petras Jonušas, apmokėjęs didžiąją dalį išlaidų, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyrius (vedėjas Alfredas Šimkus; 1480 Lt), Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas (1000 Lt), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas (1000 Lt), kraštiečiai Povilas Čalnaris iš Švedijos (3000 Švedijos kronų – 1233 Lt), Jurgis Žalkauskas iš Australijos (75 Australijos doleriai – 163 Lt), iš Jonikćičių kaimo (Lygumų vls.) kilęs „Valstiečių laikraščio“ vyr. redaktorius Jonas Švoba (1000 Lt), Šiaulių elektros tinklų direktorius Vincas Ponelis ir Vanda Ponelytė (1000 Lt). Dėkojame Lygumų seniūnijai (seniūnas Gediminas Poliakas), iš anksto užsisakiusiai dalį tiražo (už 2500 Lt), valstybės įmonei „Lietuvos paštas“ (generalinis direktorius Jonas Šalavėjus), užsakiusiai straipsnį apie pašto istoriją (2100 Lt), UAB „Magnolija“, leidusiai nemokamai naudotis patalpomis, kompiuteriais ir kitomis paslaugomis, „Žiemgalos“ draugijai, nemokamai atlikusiai kai kuriuos knygos rengimo darbus ir kitiems čia nepaminėtiems talkininkams.

Ši „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva išleista lokalinė monografija – šešta „Lietuvos valsčių“ serijos knyga. Ji skiriama artėjančiam Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui, Lietuvos tarptautinio pripažinimo 750-osioms metinėms bei Stačiūnų parapijos įkūrimo 90-mečiui (deja, išlieka problemiška pirmojo Lygumų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – jai taip pat norėta dedikuoti šį leidinį). Tikimės, jog skaitytojai geranoriškai pažvelgs ir į knygos spragas bei netikslumus, o išsakytos pastabos leis tobulinti kitas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas.

 Robertas Jurgaitis

 

Turinys

 

15  Pratarmė

GAMTA

19  Rimvydas Kunskas. Lygumų kraštovės kilmė ir raida
41  Valentina Alekseriūnaitė, Janina Greiškanienė. Hidrometeorologiniai stebėjimai Miciūnų poste

PRAEITIS

47 

Virginija Ramanauskaitė-Ostašenkovienė. Archeologijos paminklai

59  Ilona Vaškevičiūtė. Šukionių kapinynas
86  Libertas Klimka. Istoriniai akmenys
93  Robertas Jurgaitis. Iš seniausios Lygumų krašto praeities
96  Algirdas Baliulis. Lygumų dvaras ir miestelis XV–XIX a.
100  Povilas Spurgevičius. Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia

100 

Senoji bažnyčia

104 

Naujoji Lygumų bažnyčia

110  Povilas Spurgevičius. Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia
122  Libertas Klimka. Stačiūnų varpai
126  Vytautas Didžpetris. Iš XVIII–XX a. Lygumų parapijos brolijų ir katalikiškų draugijų istorijos
127 

Švč. Sakramento brolija

127 

Krikščioniškojo mokslo brolija

128 

Katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“

130 

Šv. Vincento a Paulo draugija

133 

Blaivybės draugija

137 

Kitos organizacijos

139  Robertas Jurgaitis. Lygumų miestelis ir jo apylinkės XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje: nuo 1863 m. sukilimo iki Pirmojo pasaulinio karo
139 

1863–1864 m. sukilimo atgarsiai

140 

Slaptasis mokymas ir draudžiamosios spaudos platinimas

144 

Carinė administracija, ūkis ir demografinė situacija

147 

1905–1907 m. įvykiai Lygumuose

148 

Lygumų bažnyčios statyba

152 

Švietimas ir kultūrinis gyvenimas

155 

Karui prasidėjus

157  Robertas Jurgaitis. Apie nusikaltimus Lygumų valsčiuje iki 1940 m.)
160  Juozas Misevičius, Robertas Jurgaitis. Lygumų valsčius 1918–1940 m.
160 

Savivalda

169 

Ūkis ir demografinė situacija

174 

Švietimas ir kultūra

186 

Visuomeninės ir politinės organizacijos

196  Jonas Kelevišius. Lygumų šauliai
200  1920 m. Lygumų bažnyčios inventorius. Parengė Robertas Jurgaitis
209  Rasa Leviškaitė-Sperskienė. Stačiūnų valsčius 1918–1940 m.
225  Angelė Zaveckienė. Stačiūnai tarpukariu (1920–1940)
232  Kazys Misius. Iš Lygumų ir Stačiūnų paštų istorijos iki 1940 m.
232 

Lygumų paštas 1912–1915 m.

234 

Lygumų pašto agentūra

237 

Lygumų paštas 1927–1940 m.

242 

Pamūšio pašto punktas, agentūra

243 

Trumpai apie Stačiūnų pašto agentūrą

244  Jonas Juozapaitis. Lygumai Nepriklausomybės ir karo metais
244 

Paskutinis Nepriklausomybės dešimtmetis

248 

„Išvaduotojai“

250 

Neramūs laikai

251 

Nacmetis

254  Stanislovas Buchaveckas. Lygumų ir Stačiūnų valsčiai nacių okupacijos metais
255 

Vokietijos–SSRS karo pradžia

261 

Gyvenvietės ir gyventojai

262 

Įstaigos ir pareigūnai

264 

Ūkis

268 

Kiti gyventojai

269 

Kiti laikmečio išbandymai

273  Stanislovas Buchaveckas. Lygumų ir Stačiūnų valsčių pradžios mokyklos 1940–1944 m.
273 

1940–1941 m. m. mokykla

278 

Nacių okupacijos laikmetis

280 

Aleknaičių mokykla (Lygumų vls.)

282 

Aleniškių mokykla (Stačiūnų vls.)

282 

Beinoraičių mokykla (Lygumų vls.)

283 

Lygumų mokykla

285 

Pamūšio mokykla (Lygumų vls.)

285 

Pavėzgių mokykla (Stačiūnų vls.)

289 

Sereikių mokykla (Lygumų vls.)

290 

Stačiūnų mokykla

291 

Šėkščių mokykla (Stačiūnų vls.)

291 

Šiliškio (Degučių) mokykla (Lygumų vls.)

292 

1941–1944 m. mokyklos vaidmuo

293  Aurelija Malinauskaitė. Partizaninis judėjimas 1944–1953 m.
313  Lygumų ir Stačiūnų apylinkių tremtiniai 1941–1952 m. Parengė Birutė Burauskaitė, Robertas Jurgaitis
334  Kun. Prosperas Bubnys. Kai tikėti buvo uždrausta
337  Antanas Čalnaris. Pirmoji meilė su raudona suknele
344  Emilija Libikienė. Iš kultūrinio gyvenimo Lygumuose
347  Robertas Jurgaitis. Apie ilgametę Lygumų mokyklos direktorę Rozaliją Matulevič
353  Petras Mekys. Mekių šeimą prisiminus
356  Antanas Čalnaris. Išnykusių kaimų vaikai
360  Liucija Janina Brazdžionienė. Šukionių kaimas
376  Liucija Janina Brazdžionienė. Poškiečių kaimas
379  Leonas Braziulis. Užmaršties dulkių užpustyti kaimai
379 

Norvaišiai

387 

Vaigailiai

389 

Ročkaičiai (Ročkiai)

391  Robertas Jurgaitis. Sereikių kaimas
396  Jonas Švoba. Joniškaičiai – nužudytas kaimas
409  Valentina Alekseriūnaitė. Lygumų seniūnijos istorijos ir kultūros paminklai

ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ

433  Jonas Kelevišius. Sąjūdžio metai Lygumuose
448  Juozas Galkus. Lygumų herbas
452  Alfredas Šimkus. Kultūra žmonių gyvenime
459  Robertas Jurgaitis. Apie Lygumų muziejuką
461  Jadvyga Korsakienė. Lygumų mokykla
470  Renata Budrienė. Stačiūnų mokykla
478  Leonas Norkuckis. Lygumų savivaldybės veikla 1990–1997 m.
481  Gediminas Poliakas. Lygumų seniūnija šiandien
484  Pranė Kvedarienė. Lygumų žemės ūkio bendrovė
487  Pranė Kvedarienė, Algis Padora. Lygumų krašto ūkininkai
492  Liucija Janina Brazdžionienė. Apie ūkininkus Freibergius
498  Jonas Kelevišius, M. Z. Lygumų girininkija

ETNINĖ KULTŪRA

501  Skaistė Mockutė. Joniškaičių kaimo ūkininko sodyba
508  Eligijus Juvencijus Morkūnas. Lygumų vėjo malūnas
513  Erika Nenartavičiūtė. Interjero audiniai
516  Libertas Klimka. Mėnulis virš Lygumų
523  Vladas Trinka. Apie duonos ir duonelės kepimą
533  Vladas Trinka. Kūlimas „dampiu“
536  Vladas Trinka. Piemenavimas Ramonaičiuose
539  Kazimieras Kalibatas. Kalendorinės šventės
546  Antanas Čalnaris. „Traicė“ Lygumuose
547  Juozas Petrulis. Puodų gamyba senovėje
551  Juozas Petrulis. Įnamių bei grytelninkų būklė
555  Daiva Leimantaitė. Lygumų miestelio kapinės
563  Marijona Čilvinaitė. Iš Išdagiečių sodžiaus praeities

KALBA

571  Kazimieras Garšva. Lygumų šnekta
577  Jurgita Petrauskaitė. XVIII a. Lygumų parapijos pavardės, jų daryba ir kilmė
589  Marija Razmukaitė. Gyvenamųjų vietų vardai
593  Laimutis Bilkis. Vandenvardžiai
599  Tarmės tekstai. Parengė Janina Švambarytė

TAUTOSAKA

603  Povilas Krikščiūnas. I tautosakos rinkimo istorijos Lygumų ir Stačiūnų apylinkėse
611  Daiva Vyčinienė. Lygumų ir Stačiūnų apylinkių dainų melodikos ypatybės
614  Kazimieras Kalibatas. Kaimo muzikantai
617  Dainos nuo Lygumų ir Stačiūnų. Parengė Povilas Krikščiūnas ir Daiva Vyčinienė
742  Septyni rateliai iš Vilūnaičių. Parengė Kazimieras Kalibatas
747  Trys smuiko melodijos. Parengė Kazimieras Kalibatas
751  Pasakojamoji ir smulkioji tautosaka. Žaidimai. Parengė Povilas Krikščiūnas

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

779  Robertas Jurgaitis. Kunigas ir poetas Jurgis Rupka
793  Mečys Simonas Žeimantas. Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas
804  Vytenis Rimkus. Gerardas Bagdonavičius ir Lygumai
807  Jonas Kelevišius. Lygumų mokytojai – kovotojai už Lietuvos laisvę
807 

Leonas Bojarskas (1905–1987)

808 

Stasys Jarmala (1908–1949)

810 

Elžbieta (1906–1995) ir Aleksandras (1904–1970) Padagai

811  Aldona Gaigalaitė. Mokytojas iš Aleknaičių  Juozas Dominauskas
814  Vacys Milius. Vladas Trinka – etninės kultūros tyrinėtojas
817  Stanislovas Buchaveckas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra
836  Jonas Nekrašius. „Gyvensiu – ir žmonėms, ir šitai žemei…“
843  Genė Juodytė, Robertas Jurgaitis. Iškilieji žmonės (biografijų sąvadas)
 
857  Apie autorius
865  Santrumpos ir sutrumpinimai
867  Asmenvardžių rodyklė
880  Vietovardžių rodyklė
886  Buvusio Lygumų valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
888  Buvusio Stačiūnų valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
890  Lygumų seniūnijos žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
892  Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis
894  Serija „Lietuvos valsčiai“
  
Contents

  

15

Preface

NATURE

19

Rimvydas Kunskas. The origin and development of Lygumai land

41

Valentina Alekseriūnaitė, Janina Greiškanienė. Hydrometeorological observations at the post of Miciūnai

THE PAST

47

Virginija Ramanauskaitė-Ostašenkovienė. Archaeological monuments

59

Ilona Vaškevičiūtė. The burial-ground of Šukioniai

86

Libertas Klimka. Historical stones

93

Robertas Jurgaitis. From the most ancient past of Lygumai land

96

Algirdas Baliulis. Lygumai manor and the small town in the 15th–19th cent.

100

Povilas Spurgevičius. Lygumai Saint Trinity Church

100

The old church

104

The new Lygumai church

110

Povilas Spurgevičius. Stačiūnai Saint Laurence Church

122

Libertas Klimka. The bells of Stačiūnai

126

Vytautas Didžpetris. From the history of the 18th–20th cent. Lygumai parish fraternities and catholic societies

127

Saint Sacrament’s fraternity

127

The Christian Science brotherhood

128

The catholic youth federation „Pavasaris“ („Spring“)

130

Saint Vincent a Paul’s brotherhood

133

The abstinence society

137

Other organizations

139

Robertas Jurgaitis. Lygumai small town and its environs in the second half of the 19th cent. – at the beginning of the 20th cent.: since the uprising of 1863 until the First World War

139

The echoes of the 1863–1864 uprising

140

Secret education and circulation of the forbidden press

144

The czarist administration, economy and demographical situation

147

The events of 1905–1907 in Lygumai

148

The building of Lygumai church

152

Education and cultural life

155

After breaking the war

157

Robertas Jurgaitis. About the crimes in Lygumai administrative district („valsčius“) (until 1940)

160

Juozas Misevičius, Robertas Jurgaitis. Lygumai administrative district in 1918–1940

160

Self-government

169

Economy and demographical situation

174

Education and culture

186

Social and political organizations

196

Jonas Kelevišius. Lygumai „Šauliai“ (members of a para-military organization)

200

The 1920 inventory of Lygumai church. Prepared by Robertas Jurgaitis

209

Rasa Leviškaitė-Sperskienė. Stačiūnai administrative district („valsčius“) in 1918–1940

225

Angelė Zaveckienė. Stačiūnai between the wars (in 1920–1940)

232

Kazys Misius. From the history of Lygumai and Stačiūnai post-offices until 1940

232

Lygumai post-office in 1912–1915

234

Lygumai post-office agency

237

Lygumai post-office in 1927–1940

242

Pamūšis post-office point and agency

243

About Stačiūnai post-office agency in short

244

Jonas Juozapaitis. Lygumai during the period of Independence and in the years of war

244

The last Independence decade

248

„Liberators“

250

Troubled times

251

The Nazi period

254

Stanislovas Buchaveckas. Lygumai and Stačiūnai administrative districts („valsčiai“) during the years of Nazi occupation

255

The beginnig of German-USSR war

261

Settlements and population

262

Offices and officials

264

Economy

268

Other inhabitants

269

The other trials of the period

273

Stanislovas Buchaveckas. The primary schools of Lygumai and Stačiūnai administrative districts („valsčiai“) in 1940–1944

273

The school in 1940–1941

278

The Naci occupation period

280

Aleknaičiai school (Lygumai administrative district)

282

Aleniškiai school (Stačiūnai administrative district)

282

Beinoraičiai school (Lygumai ad. d.)

283

Lygumai school

285

Pamūšis school (Lygumai ad. d.)

285

Pavėzgiai school (Stačiūnai ad. d.)

289

Sereikiai school (Lygumai ad. d.)

290

Stačiūnai school

291

Šėkščiai school (Stačiūnai ad. d.)

291

Šilikis (Degučiai) school (Lygumai ad. d.)

292

The role of school in 1941–1944

293

Aurelija Malinauskaitė. Freedom fighters’ movement in 1944–1953

313

The deportees from Lygumai and Stačiūnai environs in 1941–1952. Prepared by Birutė Burauskaitė, Robertas Jurgaitis

334

Rev. Prosperas Bubnys. When Christian faith was supressed

337

Antanas Čalnaris. The first love with a red dress

344

Emilija Libikienė. From the cultural life in Lygumai

347

Robertas Jurgaitis. About long standing Lygumai school woman-director – Rozalija Matulevič

353

Petras Mekys. Reminiscences of the Mekiai family

356

Antanas Čalnaris. Children of the vanished villages

360

Liucija Janina Brazdžionienė. Šukioniai village

376

Liucija Janina Brazdžionienė. Pokiečiai village

379

Leonas Braziulis. The villages buried in oblivion

379

Norvaišiai

387

Vaigaliai

389

Ročkaičiai (Ročkiai)

391

Robertas Jurgaitis. Sereikiai village

396

Jonas Švoba. Jonikaičiai – a murdered village

409

Valentina Alekseriūnaitė. The historial and cultural monuments of Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit)

SINCE THE RESTORATION OF INDEPENDENCE

433

Jonas Kelevišius. People’s Liberation Movement years in Lygumai

448

Juozas Galkus. The coat-af-arms of Lygumai

452 

Alfredas Šimkus. Culture in people’s life

459 

Robertas Jurgaitis. About a little museum of Lygumai

461 

Jadvyga Korsakienė. Lygumai school

470 

Renata Budrienė. Stačiūnai school

478 

Leonas Norkuckis. The activities of Lygumai self-governing body („savivaldybė“) in 1990–1997

481 

Gediminas Poliakas. Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit) today

484 

Pranė Kvedarienė. Lygumai agricultural cooperative community

487 

Pranė Kvedarienė, Algis Padora. The farmers of Lygumai land

492 

Liucija Janina Brazdžionienė. About farmers Freibergiai

498 

Jonas Kelevišius, M. Z. Lygumai forestry

ETHNIC CULTURE

501 

Skaistė Mockutė. A farm-stead of Jonikaičiai village farmer

508 

Eligijus Juvencijus Morkūnas. A wind-mill in Lygumai

513 

Erika Nenartavičiūtė. Interior textile

516 

Libertas Klimka. The moon over Lygumai

523 

Vladas Trinka. About bread and breadlet baking

533 

Vladas Trinka. Thrashing with „dampis“ (a kind of a flail)

536 

Vladas Trinka. Shepherding in Ramonaičiai

539 

Kazimieras Kalibatas. Calendar Holidays

546 

Antanas Čalnaris. „Traicė“ in Lygumai

547 

Juozas Petrulis. Pottery in olden days

551 

Juozas Petrulis. The situation of lodgers and landless peasants

555 

Daiva Leimantaitė. The cemetery of Lygumai small town

563 

Marijona Čilvinaitė. From the past of Idagiečiai village

LANGUAGE

571 

Kazimieras Garšva. Lygumai dialect

577 

Jurgita Petrauskaitė. The 18th cent. Lygumai parish surnames, their formation and origin

589 

Marija Razmukaitė. Names of settlements (toponyms)

593 

Laimutis Bilkis. Hydronims

599 

Some texts in the dialect. Prepared by Janina Švambarytė

FOLK-LORE

603 

Povilas Krikščiūnas. From the history of folk-lore collection in the environs of Lygumai and Stačiūnai

611 

Daiva Vyčinienė. The melody peculiarities of Lygumai and Stačiūnai local songs

614 

Kazimieras Kalibatas. Country musicians

617  

Songs from Lygumai and Stačiūnai. Prepared by Povilas Krikščiūnas and Daiva Vyčinienė

742  

Seven horsemen from Vilūnaičiai. Prepared by Kazimieras Kalibatas

747  

Three violin melodies. Prepared by Kazimieras Kalibatas

751  

Narrative and petty folk-lore. Games. Prepared by Povilas Krikščiūnas

DISTINGUISHED PEOPLE

779 

Robertas Jurgaitis. Priest and poet Jurgis Rupka

793 

Mečys Simonas Žeimantas. Lithuania’s armed forces chief Silvestras Žukauskas

804 

Vytenis Rimkus. Gerardas Bagdonavičius and Lygumai

807 

Jonas Kelevišius. The teachers of Lygumai – fighters for Lithuania’s freedom

807  

Leonas Bojarskas (1905–1987)

808  

Stasys Jarmala (1908–1949)

810  

Elžbieta (1906–1995) ir Aleksandras (1904–1970) Padagai

811 

Aldona Gaigalaitė. Teacher from Aleknaičiai Juozas Dominauskas

814 

Vacys Milius. Vladas Trinka – an ethnographer

817 

Stanislovas Buchaveckas. Jonas Noreika-General Vėtra (General „Storm“)

836 

Jonas Nekraius. „I shall live for the people and this land...“

843 

Genė Juodytė, Robertas Jurgaitis. Notable people (a biographical summary)

  

857  

About the authors

865  

Abbreviations

867  

Index of people names

880  

Index of the names of places

886  

A map of former Lygumai „valsčius“ (a minor administrative district). Made by Lidija Kavaliauskienė

888  

A map of former Stačiūnai „valsčius“ (a minor administrative district). Made by Lidija Kavaliauskienė

890  

A map of Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit). Made by Lidija Kavaliauskienė

892  

A map of the former Lithuanian „valsčiai“ (minor administrative districts)

894  

The series „Lietuvos valsčiai“

  

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt