Kapitonas gailėjo tik supjaustytos „Raguvos“

Pasijuto tikras lietuvis

Dėl Raguvos 500 metų jubiliejaus iškilmių įveikęs net Atlanto vandenyną mičiganietis Raimondas Mickus sakė, kad miestelio šventėje pasijuto tikras lietuvis.

„Dabar suvokiau, kad nors gyvenu Amerikoje, nesu amerikietis, o tikras lietuvis. Čia vykstanti šventė tokia šeimyniška, visi tarpusavy artimai bendrauja. Amerikoje žmonės labai nutolę“, – dalijosi įspūdžiais pirmąkart tėvų žemėje besilankąs R. Mickus.

Į didžiules ir įspūdingas Raguvos jubiliejaus iškilmes svečiai suplaukė iš viso pasaulio. Dauguma jų – kilę iš šio krašto, čia mokęsi ar turintys giminaičių.

Raguviai didžiuojasi gyvenantys viename seniausių šalies miestelių – pirmąkart Raguvos vardas rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1501 metų liepos 22 dieną Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro dovanojimo rašte.

Paminklui aukojo raguviškiai

Vienas svarbiausių jubiliejaus akcentų – paminklas – buvo sumanytas pastatyti praėjusių metų pavasarį. Pasak Raguvos seniūno Antano Mitkaus, lėšų paaukojo beveik 150 Raguvos gyventojų.

Paminklą išdrožė Aleksandras Tarabilda. Garsios dailininkų Tarabildų giminės atstovas savo kūriniui pasirinko kryžiaus formą. Skulptūra pastatyta prie malūno.

Aplankyti giminaičių į Raguvą šį savaitgalį susirinko didelė Tarabildų giminė.

Žymus vilnietis dailininkas Rimtis Tarabilda, pasidžiaugęs pusbrolio pastatytu paminklu, teigė, jog bene pats svarbiausias šio jubiliejaus įvykis – knyga „Raguva“. Pasak dailininko, jos redaktorius Romualdas Samavičius atliko milžiniškos svarbos darbą.

Kaip solidi enciklopedija

„Žmonės klausia, kodėl knyga taip brangiai kainuoja. Aš atsakau, kad tegul moterys atsisako šiek tiek kosmetikos, vyrai – alaus, ir sutaupys pinigų šiai knygai“, – sakė „Raguvos“ redaktorius Romualdas Samavičius.

Šimtą litų kainuojanti knyga jubiliejaus šventėje turėjo didelį pasisiekimą. Kaipmat buvo išgraibstyti 150 atsivežtų egzempliorių, o prie leidėjų išsirikiavo eilė, laukianti autografų.

1120 puslapių leidinį apie Raguvos bei jos gyventojų praeitį rengė beveik septyniasdešimt autorių, kurie parašė 130 straipsnių. Solidžios apimties knyga parašyta per 14 mėnesių.

Knygą išleidusios leidyklos „Versmė“ direktoriui Petrui Jonušui buvo siūloma suteikti „Auksinio raguvio“ titulą, nes jis sugebėjo leidiniui surinkti 95 tūkst. litų.

P. Jonušas sakė tikįs, kad nors pavėluotai prie leidinio prisidės Panevėžio rajono valdžia, nes leidėjai dar turi skolų.

Vėliavą siuvinėjo rankomis

Per jubiliejų bažnyčioje buvo pašventinta miestelio vėliava ir herbas. Juos sukūrė vilnietis grafikas, profesorius Juozas Galkus.

Vėliavą rankomis išsiuvinėjo drabužių modeliuotoja, garsi kino dailininkė Irena Kazlauskaitė-Vabalienė.

Herbo pagrindu tapo miestelio globėjas šv. Florijonas. Jo atvaizdas papuošė ir specialų šventinį Raguvos antspaudą.

Seniūnas A. Mitkus sakė, kad nors vėliavai ir herbui teko pakloti 8 tūkst. litų, tačiau švenčianti tokį garbų jubiliejų Raguva privalėjo įsigyti savo regalijas, kitaip juos apkaltintų ateinančios kartos.

Pasak seniūno, buvo išgražintas ir pats miestelis. Žmonės patys persidažė namus, o vargingiau gyvenantiems dažų nupirko seniūnija.

Kapitonas visada atvyksta

Beveik visi šventės renginiai vyko pagrindinėje miestelio aikštėje, kurioje stūkso Raguvos globėjo šv. Florijono paminklas.

Čia žmonės klausėsi vietos saviveiklininkų dainų ir muzikavimo, choro „Aidas“ ir grupės „Jonis“koncertų.

Į jubiliejų suvažiavę seni klasės draugai diskutavo apie jaunystę ir teisingą mitybą.

Didžiulę pypkę rūkąs kapitoniškos išvaizdos vyras paaiškėjo esąs tikras tolimojo plaukiojimo kapitonas Algirdas Kulbokas.

40 metų jūromis plaukiojęs kapitonas prieš devynerius metus laivą „Tarybinė Lietuva“ pervadino į „Raguvą“. Laivo, kuris garsindamas miestelio vardą aplankė daugybę šalių, aplankyti buvo atvažiavęs Raguvos mokytojai ir mokiniai.

„Gaila, kad dabar „Raguva“ supjaustyta ir parduota Indijai kaip metalo laužas“, – apgailestavo kapitonas, dabar krante remontuojantis užsienio šalių laivus.

Jaunimas troško geresnės muzikos

Jubiliejaus renginiuose daugiausia dalyvavo vietos jaunimas. Kai kurie moksleiviai pasakojo pas giminaičius Raguvoje praleidę beveik visą vasarą.

Šventę kaip susitarę visi apibūdino žodžiu „faina“.

Visiems patiko šokiai, gegužinė, tik ne vienas pasigedo šiuolaikiškesnės muzikos. „Kaimiška muzikytė irgi labai gerai“, – ramino draugus Justas.

Jaunuolius ypač sudomino sunkumų kilnojimo varžybos, kuriose dalyvavo jų bendraamžiai iš Raguvos, Vilniaus, Panevėžio. Kiekvienas pasirodymas buvo palydėtas plojimais, švilpimu ir komentarais apie sportininkų raumenis.

Norintys išbandyti savo jėgas galėjo dalyvauti sporto varžybose, surengtose mokyklos stadione arba sekmadienio rytiniame krose aplink Raguvą.

Atgal

Viršun