lankymasis šioje svetainėje

 


Apie Gelgaudiškio valsčių

Antanas Andrijonas

Draugas, 2003 06 03, nr. 43 (7491)

Kompleksinė ekspedicija Gelgaudiškyje

 Birželio 30 – liepos 9 dienomis Gelgaudiškyje vyks kompleksinė ekspedicija, kurią rengia „Versmės“ leidykla. Ši leidykla leidžia knygų seriją „Lietuvos valsčiai“, ją skiria Lietuvos 1000-mečiui pažymėti. Tarp šios serijos knygų numatyta monografija apie Gelgaudiškio valsčių. Knygą sudarys apie 1000 psl., 500 nuotraukų. Monografijai „Gelgaudišis“ straipsnius rengia 50–70 autorių. Dauguma tų žmonių yra gelgaudiškiečiai arba kilę iš to miestelio aplinkinių kaimų. Kai kurie jų pabirę po visą Lietuvą. Dalis tų žmonių minėtomis šios vasaros dienomis gyvens ir dirbs Gelgaudiškyje bei jo apylinkėse. Knygą ketinama parengti ir išleisti kitais metais, kai bus minimas Gelgaudiškio 500-ųjų metinių jubiliejus.

Žemasis-Aukštasis Gelgaudiškis-Gelgaudų pilis

Gelgaudiškio istoriją turėtume nagrinėti kaip dėsningumą ir daugelio aplinkybių sandūrą. Geografiniu-istoriniu požiūriu Gelgaudiškio miestelis su dvaro rūmais, bažnyčia bei turgaviete išaugo karališkojo Skirsnemunės dvaro įtakoje, kaip jo palivarkas. Tačiau amžių raidoje miestelio istoriją labiau įtakojo Gelgaudų pilies ir Aukštojo Gelgaudiškio valdovai. Tie pavadinimai daugiau sąlyginiai, nes jie pakankamai jauni, tokiais tapę tik pastarųjų amžių vystymesi. Dabartinių pavadinimų jaunystę rodo ir tas faktas, kad Gelgaudiškio dalijimas į Aukštąjį ir Žemąjį vyko, berods, XIX a. pradžioje. Dešiniajame Nemuno krante esanti Gelgaudų pilis buvo stambių Žemaitijos žemvaldžių buveinė, daug kartų keitusi savo pavadinimą, architektūrinę formą ir net geografinę vietą.

Visas tas 3 vietoves – Gelgaudų pilį, Aukštąjį Gelgaudiškį ir Žemąjį Gelgaudiškį – sieja jų valdovų giminystės ryšys. Iš istorijos, o ir iš savo patirties žinome, kad genties giminystės saitai yra patys tvirčiausi. Todėl ir šiandien neturėtume tos vienovės ardyti, o visas 3 vietoves nagrinėti kaip vieną visumą bendru pavadinimu – Gelgaudiškis. Jų lygumą ar iškilumą vienos prieš kitą rodo istorija. O išardę istorinę visumą, mes nesuvoksime šiandieninės tų geografinių apylinkių darnos.

Žvaigždės spinduliai

Monografijoje „Gelgaudiškis“ šios vietovės istorija bus nagrinėjama trim spinduliais – Žemasis Gelgaudiškis, Aukštasis Gelgaudiškis ir Gelgaudų pilis. Tie spinduliai sudarys Gelgaudiškio visumą. Jie mums taps Žvaigžde, kuri iki mūsų dienų išliko senojo dvaro parke ir šviečia 8 spindulių keliais.

Dabartinis Gelgaudiškis išsaugojo daugelį savo istorijos faktų. Jie išlikę žmonių atmintyje, perduoti senelių, įrašyti knygose, laiškuose, išspausdinti laikraščiuose, užfiksuoti senose ir dabarties nuotraukose. Tas istorijos šukeles sudėsime į monografiją „Gelgaudiškis“ ir paskirsime šio panemunių miestelio 500 metų sukakčiai. Tai bus mūsų dovana garbingam Gelgaudiškio jubiliejui ir ateities kartoms.

Jau surinkta nemažai medžiagos apie senąją miestelio istoriją, dvarą, bažnyčią, mokyklą, vaikų namus, sukilimus ir karus, tarpukario Lietuvos nepriklausomybės metus, savanorius-kūrėjus, I-ąjį šaulių būrį, Vietinės rinktinės karius, partizaninį judėjimą, tremtis, kaimų istorijas ir jų žmones, plytinę, kolūkius, melioracijos organizaciją ir kt. Sukaupta legendų, papročių, liaudies meno istorijos. Nemažai turime nuotraukų, piešinių.

Prašome žmonių pagalbos

Medžiagą monografijai vis dar kaupiame. Tam reikalingos visų bendros pastangos. Todėl prašome ne vien gelgaudiškiečių ir jo buvusio valsčiaus žmonių pagalbos. Mums rūpi visų Šakių krašto žmonių, kurie turi žinių apie Gelgaudiškį ir jo žmones mintys, nuotraukos, žemėlapiai ir kita vaizdinė bei rašytinė medžiaga.

Trūksta rašytinės informacijos ir nuotraukų apie Nepriklausomybės kovų (1918–1923) savanorius, tarpukario karininkus, pokarinį partizaninį judėjimą (1944–1953). Ieškome 1831 m. sukilimo vado gen. Antano Gelgaudo atvaizdo, nuotraukų iš senojo Gelgaudiškio dvaro bei miestelio gyvenimo, tremtinių ir žydų likimo istorijų.

1932 m. pradėtas statyti siaurasis geležinkelis Šakiai–Gelgaudiškis. Tai buvo vadinamoji „konkė“. Iki karo ji veikė. Kada geležinkelis buvo išardytas? Gal išlikę nuotraukų? Kurį laiką jos „kučierium“ dirbo „Širdžiukas“. Kas žinoma daugiau?

Dar visai nesena istorija: į plytinę iš molduobių siauruoju geležinkeliu buvo vežamas molis. Sukabintas „liores“ traukė „motovozas“. Ar yra to geležinkelio ir traukinuko nuotraukų?

Ar žinome jų likimus?

Mokytoja D. Vaičaitienė dar kartą primena 2-jų Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių Kazį Pališkį, kuris kilęs iš Jankūnų kaimo. Nepriklausomybės kovoms pasibaigus, jis apsigyveno Trako kaime, ten gavo 9 ha žemės. Vėlesnis jo likimas nežinomas... Mokytoja norėtų platesnio Pajotijo kaimo aprašymo. Tas kaimas įkurtas 1921–1923 metais.

Mokytoja B. Zakarevičienė iš užmaršties prikelia operetę, kurią pastatė gelgaudiškiečiai, ją rodė tuometinės plytinės salėje. Gelgaudiškietis A. Bajerčius tikslina kai kuriuos pokario partizaninio judėjimo faktus, partizanų, aplinkinių kaimų gyventojų pavardes, vardus ir kt.

Apie 1931 metus Gelgaudiškio vaikų namuose dirbo buvęs Lietuvos kariuomenės leitenantas Paliukas. Jis dalyvavo šaulių būrio veikloje. Lietuvos kariuomenės istorija žino du tokį laipsnį ir pavardę turėjusius asmenis ¢ Julių ir Paulyną. Vienam leitenanto laipsnis suteiktas 1919, kitam – 1921 metais. Kuris Paliukas gyveno ir dirbo Gelgaudiškio vaikų namuose?

Lietuvos kariuomenės kapitono Kazio Naunčiko (Naučiko) biografija ir likimu domimės ne tik mes, bet ir kaimynai ir Kriūkų. Mat šio karininko tėviškė buvo prie Ilguvos, Tvirbutų kaime. Apie jo gyvenimą daugiau duomenų surinko kultūros istorikas A. Vaičiūnas. K. Naunčikas Kauno karo mokyklos IV laidą baigė 1921 metais, tarnavo 9-me pėstininkų pulke. Siekiant mokslo, Kazį rėmė turtingesni kaimynai Puidokai. Vėliau iš kariuomenės pasitraukė, Kaune atidarė dailės kūrinių parduotuvę. Apie 1938–1939 metus jis dirbo Gelgaudiškio vaikų namų direktoriumi. Išlikę žinių, kad 1941 metais, pirmosiomis karo dienomis, tarybinės kariuomenės majoro antpečiais žmonės jį matę Marijampolėje. Koks šio žmogaus gyvenimas ir likimas?

Prieš karą į Sibiro tremtį iš Kriūkų apylinkių buvo išvežta mokytojų Pieniutų šeima. Apie 1956 metus jie sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Gelgaudiškyje, neilgai ten dirbo. Ką žinome apie šiuos mokytojus?

Ekspedicijos „Gelgaudiškis“ stovykla įsikurs Gelgaudiškio dvare, moksleivių bendrabutyje. Užeikite pasimatyti, pasikalbėti. Jei kiltų minčių iki ekspedicijos ar po jos, rašykite šių eilučių autoriui adresu: Rudens g. 2-12, Vilnius 2055 arba skambinkite telefonu (8-521) 234-16-22. Lauksime. 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt