Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


Monografijos „Žemaičių Naumiestis“ naujienos

 

2021 05 24

Apie mus rašo

2021 m. gegužės 24 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu paskelbtas rengiamos spaudai monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Z. Malinausko straipsnis „Identifikuotas karų su Napoleonu dalyvio Dono Kazokų pulkininko kapasi“, numatomas spausdinti būsimoje monogafijoje. Straipsnį skaitykite čia.

2021 05 25


2021 05 03

Apie mus rašo

2021 m. gegužės 3 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu, paskelbtas monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir redaktoriaus dr. Z. Malinausko straipsnis „Žemaičių Naumiesčio valsčiaus 1918-1923 m. laisvės kovų dalyviai“. Straipsnį skaitykite čia.

2021 05 05


2021 04 06

Apie mus rašo

2021 m. balandžio 6 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu, paskelbtas monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir redaktoriaus dr. Z. Malinausko straipsnis „Apie knygnešystę Žemaičių Naumiesčio valsčiuje 1868–1904 m.“. Straipsnį skaitykite čia.

2021 04 12


2021 03 17

Apie mus rašo

2021 m. kovo 17 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu, paskelbtas monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir redaktoriaus dr. Z. Malinausko straipsnis „Apie rašytą-neparašytą istorinę knygą“. Straipsnį skaitykite čia.

2021 04 12


2012 12 17

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 17 d. leidyklą pasiekė William Morrison asmeninė 200 USD (526,84Lt) parama monografijos „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Žemaičių Naumiestis. 2012 12 20


2012 10 16

PAŽINTI – VADINASI, NELEISTI PRAPULTI.

Dr. Zigmas Malinauskas pasidalijo geromis naujienomis iš Degučių

Leidykloje apsilankęs „ŽEMAIČIŲ NAUMIESČIO“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas dr. Zigmas Malinauskas pasidalijo džiugiomis žiniomis iš Šilutės krašto.

Dar 2004 m. įvyko Z. Malinausko vadovaujama lokalinių tyrimų ekspedicija į Žemaičių Naumiesčio valsčių, skirta sakralinių objektų tyrimui. Ekspedicijos metu dailėtyrininkė prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, tirdama Degučių šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldą, aptiko paties statinio stogo konstrukcijų avarinę būklę. Apie tai buvo pranešta Degučių klebonui Zenonui Degučiui, kitiems parapijos atstovams.

Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia – vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Joje yra išlikę ir unikalių altoriaus puošybos elementų.

A. Aleksandravičiūtės paskelbtos publikacijos apie Degučių bažnyčios unikalumą, jos surinkti duomenys tapo svariais argumentais ieškant paramos bažnyčios restauravimui. Mokslinį straipsnį „Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldas“ galite skaityti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt.

Visi šios kultūros vertybės tvarkybos darbai buvo atliekami iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų. Restauruojant pastatą buvo rasta ir daugiau iki tol nežinomų kultūros vertybių. Apie tai informavo LR Kultūros paveldo departamentas, žiniasklaida.

O š. m. rugsėjo viduryje vykstant kasmetiniams Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiams, šventė įvyko ir Degučiuose. Kaip rašė „Šilutės naujienos“, „(...) Degučių Šv. Vincento Ferero parapijos žmonės dviem įspūdingais renginiais pažymėjo Europos kultūros paveldo dienas bei savo unikalios bažnytėlės atnaujinimą. Šventomis padėkos Mišiomis atsilygino tiems, kurie savo iniciatyva, rūpesčiu ir konkrečiais darbais prisidėjo, kad prieš 250 metų statyta Degučių bažnytėlė ir toliau gyvuotų ne vieną šimtmetį.“ Visą straipsnį skaitykite čia.

Daugiau apie šventinius šio rudens renginius Degučiuose skaitykite čia.

Štai kaip, anot Žemaičių Naumiesčio kraštiečių organizacijos pirmininko, „Žemaičių Naumiesčio“ valsčiaus monografijos sudarytojo, geologijos mokslų daktaro Z. Malinausko, verta ir svarbu tyrinėti gimtąjį kraštą, leistis į dar neištyrinėtus jo kampelius. Štai kaip mokslininkai gali prisidėti prie paveldo išsaugojimo ir neleisti jam prapulti! ▲2012 10 17


 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt