Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA

 

Žymūs disidentai

Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo ir galijoto kova tęsiasi
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (VI). Žmogus laisvas tiek, kiek laisvės jo širdyje
Neokupuotas (dok. f. Apie Antaną Terlecką)
Julius Sasnauskas OFM. Mažųjų revoliucija I: Iššūkis sistemai
Julius Sasnauskas OFM. Mažųjų revoliucija II: Plečiant ribas
Julius Sasnauskas OFM. Mažųjų revoliucija III: Malonės paradoksai

 
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (I). TIKĖJIMAS IR DŽIAUGSMAS
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 28:27

Felicija Nijolė Sadūnaitė gimė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Išvengti tremties pavyko sužinojus, kad šeima įtraukta į tremtinių sąrašą, o paskui kilnojantis iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Sesers Nijolės gyvenimo istorija – nuostabus XX amžiaus II pusės Lietuvos istorijos vadovėlis. Jame daug išbandymų, kančios, tačiau kartu ir įrodymas, kad tvirtai tikintis žmogus, drįstantis gyventi pagal savo įsitikinimus, yra neįveikiamas net tokiai galingai melo imperijai, kokia buvo Sovietų Sąjunga.

N. Sadūnaitė buvo sekama, tardoma, kalėjo KGB požemiuose, lageryje, kentė išbandymus tremtyje, ji buvo raginama emigruoti, grasinta susidorojimu, tačiau ji įrodė esanti gyvybingesnė už sistemą ir, svarbiausia, išsaugojo artimo meilę situacijoje, kai buvo paprasta užsisklęsti neapykantoje.

Pirmoji ciklo laida – pasakojimas apie vaikystę pokariu, sovietinę mokyklą ir netikėtą dovaną – pašaukimą pašvęstajam gyvenimui.

Laida priklauso „Bernardinai.lt” ciklui „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semias“, kuris skirtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 40 metų sukakčiai paminėti. Ciklą iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Filmą galite peržiūrėti čia.

 ▲2012 11 28
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (II). ATEISTINIO TERORO VĖTROS
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 27:31

Nuo 1970-ųjų metų Nijolė Sadūnaitė buvo sekama kėgėbistų. Nepaisydama to, ji ne tik darbavosi vaikų religinio ugdymo srityje, bet ir buvo aktyvi Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos talkininkė. Talkinti LKBK s. Nijolę pakvietė kunigas J. Zdebskis, iš karto perspėjęs, kad tai tiesiausias kelias į kalėjimą. Laidoje s. Nijolė pasakoja apie konspiraciją, kurios buvo būtina laikytis, talkinant pogrindžio leidiniui.

1974 metų rugpjūtį sesė Nijolė buvo suimta kaip viena iš pavojingiausių sovietinės santvarkos priešių. Valdžiai paslaugūs kaimynai pranešė, kad s. Nijolės bute kaukšti spausdinimo mašinėlės klavišai, netrukus į butą įsiveržė saugumiečiai. Jie jautėsi nugalėję, tačiau net kratos metu s. Nijolė sugebėjo juos pergudrauti.

Filmą galite peržiūrėti čia.

 ▲2012 11 28
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (III). KGB POŽEMIUOSE
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 23:50

Siužetas apie gyvenimą KGB požemiuose, kur s. N. Sadūnaitė praleido 10 mėnesių. Klausantis sesės Nijolės pasakojimo apie labai dramatišką jos gyvenimo laikotarpį, didelius išbandymus, kuriuos teko jai patirti, susidaro įspūdis, kad sunkiau buvo ne jai, bet jos tardytojams ir prižiūrėtojams.

 ▲2012 11 28
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (IV). LAGERIŲ VALSTYBĖ
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 33:59

Už šešis perrašytus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos puslapius N. Sadūnaitė gavo 6 metų bausmę, tačiau teisme ją saugoję jauni milicininkai stebėjosi, jog ji atrodė kaip prokurorė, o teisėjai buvo tarsi teisiamieji.

Laidoje pasakojama apie Mordovijos lagerį ir apie tremties metus Sibire, Bogučianuose. Sovietinė valdžia neįvykdė pažado, jog s. Nijolė daugiau nebepamatys Lietuvos ir 1980 metų vasarą ji sugrįžo Tėvynėn.

Siužete užsimenama ir apie pikantiškas detales. Pavyzdžiui, kad lageryje sesė Nijolė buvo ryšininkė, kuri lipdavo į plonus topolius ir su laidyne šaudavo pranešimus į už sienos esantį bloką, apie tai, kaip nutiko, jog, nepaisant didžiulio valdžios rūpesčio, s. Nijolės teisme sakytos kalbos (teismo posėdis specialiai buvo uždaras) pasiekė Vakarus.

 ▲2012 11 28
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (V). DOVYDO IR GALIJOTO KOVA TĘSIASI
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 35:29

1980 m. N.Sadūnaitė iš Sibiro grįžta į Lietuvą ir tuoj pat vėl įsijungia į aktyvią kovą už laisvę: vėl talkina Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai, dalyvauja susitikimuose su jaunimu. Sovietinė valdžia stiprina represijas ir 1982 metais sesė Nijolė priversta rinktis nelegalės dalią. Jos ieško milicija ir saugumiečiai, tačiau ji sėkmingai išvengia jų voratinklio iki pat 1987 metų balandžio 1 dienos.

Tądien ji vėl suimama Vilniuje, bet KGB išsigąsta ją įkalinti.

 ▲2012 11 28
LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE (VI). ŽMOGUS LAISVAS TIEK, KIEK LAISVĖS JO ŠIRDYJE
2012 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Andrius Navickas, Kostas Kajėnas.
Trukmė – 24:58

Laidoje pasakojama apie istorinį mitingą 1987 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, apie KGB trukdymus švęsti Vasario 16-ąją ir apie disidentų susitikimą su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu Maskvoje. Šis susitikimas gali būti vadinamas tikinčiųjų persekiojimų SSSR pabaigos simboliu.

 ▲2012 11 28

NEOKUPUOTAS (DOK. F. APIE ANTANĄ TERLECKĄ)
2012 m.
Autorės – Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė.
Trukmė: 49:13

„Neokupuotas“ – istorija apie Lietuvos laisvės lygos įsteigėją, vieną aktyviausių sovietmečio rezistencijos dalyvių, politinį kalinį Antaną Terlecką.

A. Terlecko iniciatyva leista pogrindinė spauda, 1987 m. organizuotas garsusis mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo, per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis skelbti pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją.

To meto įvykius komentuoja disidentai s. N. Sadūnaitė, kun. J. Sasnauskas, publicistas T. Venclova, „The Financial Times“ korespondentas D. Satter, bene pirmasis JAV spaudoje aprašęs sudėtingą tuometinę situaciją Lietuvoje, kalbinami garsūs Rusijos disidentai, taip pat A. Terlecko šeimos nariai.

Filmą galite pažiūrėti čia.

▲2013 02 11
JULIUS SASNAUSKAS OFM. MAŽŲJŲ REVOLIUCIJA I: IŠŠŪKIS SISTEMAI
2013 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Gediminas Kajėnas ir Gediminas Šulcas
Trukmė – 40:00

Pranciškonas kun. Julius Sasnauskas glaudžiai suaugęs su Vilniaus senamiesčio gatvelėmis bei skvereliais, kur prabėgo jo vaikystės, maištingos paauglystės, aktyvios disidentinės veiklos metai, kur ir šiandien gali jį sutikti neskubiais žingsniais traukiantį Bernardinų bažnyčios ar „Mažosios studijos“ redakcijos link.

Savo disidentinę veiklą pradėjęs devintoje klasėje, jis netruko susipažinti su Antanu Terlecku ir kitais pogrindžio dalyviais, kurie jaunuoliams atvėrė alternatyvią tikrovę, supažindindami su nelegalia spauda bei organizuotu pasipriešinimu.

1-ojoje „Bernardinai.tv“ ciklo dalyje – J. Sasnausko ir jo bendražygių pasakojimas apie disidentinės veiklos pradžią, pogrindžio leidinio „Laisvės šauklys“ leidimą, konspiracijos ypatumus, pirmąją kratą bei kitus neokupuotųjų nuotykius.

 ▲2013 06 03
JULIUS SASNAUSKAS OFM. MAŽŲJŲ REVOLIUCIJA II: PLEČIANT RIBAS
2013 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Gediminas Kajėnas ir Gediminas Šulcas
Trukmė – 34:44

2-oji dalis iš „Bernardinai.tv“ ciklo, kurio pagrindinis herojus – kun. Julius Sasnauskas OFM – pasakoja savo bei bendražygių disidentinius nuotykius okupuotoje Lietuvoje.

Po mokyklos baigimo nė vienam iš jaunųjų disidentų nebuvo leista toliau studijuoti pasirinktų mokslų – J. Sasnauskas nepriimamas į Kauno kunigų seminariją. Pasak disidento Antano Terlecko, tai buvo didelė KGB klaida, nes be Juliaus 1978 metais įkurta pogrindinė organizacija „Lietuvos laisvės lyga“ nebūtų išplėtojusi tokios plačios veiklos, nebūtų buvęs išleistas pogrindinis leidinys „Vytis“, vargu ar dienos šviesą būtų išvydęs ir svarbiausias „Lygos“ kūrinys – „45 pabaltijiečių memorandumas“.

 ▲2013 06 03
JULIUS SASNAUSKAS OFM. MAŽŲJŲ REVOLIUCIJA III: MALONĖS PARADOKSAI
2013 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Gediminas Kajėnas ir Gediminas Šulcas
Trukmė – 40:49

1979 m. gruodį KGB kalėjime buvo užimtos vos kelios kameros. Dviejose iš jų, vos per vieną kamerą vienas nuo kito, sėdėjo bandražygiai ir bendrabyliai – kalinio duonos jau anksčiau ragavęs A. Terleckas ir naujokas šiuose rūsiuose, tuomet dvidešimtmetis J. Sasnauskas.

Jų ilgametė antisovietinė veikla leidžiant ir platinant pogrindinius leidinius, rašant atvirus laiškus, dalyvaujant disidentų teismuose ir ypatingai paskelbus „45 pabaltijiečių memorandumą“ sulaukė sovietų saugumo atsako – kruopščiai surinkta keliasdešimties tomų byla tik patvirtino šių dviejų disidentų kaltę.

Visa kita – tardymai, kalinimas, teismas, tremtis – tik formalumas, kurį kiekvienam teks patirti savo kailiu ir kas paradoksaliai, J. Sasnausko žodžiais tariant, virs ne sekinančia bausme ar keršto šauksmu, bet malone.

 ▲2013 06 03

 
Atgal Viršun

 

  
© „Versmės“ leidykla                                      Mums rašykite leidykla@versme.lt