PRISIDĖJOME PRIE TARMIŠKOS KŪRYBOS ŠVENTĖS

Šventėje savo kūrybą pristatė nominacijas pelnę Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos poetai bei prozininkai, eiles gimtąja tarme skaitė aktorius Petras Venslovas, dainavo folkloro ansamblis „Piliarožė“, renginį vedė Kritina Stankevičė ir Antanas Laurinkevičius.

Konkurso idėja ir iniciatyva – gaivinti Lietuvos tarmes. Tai iš tiesų didžiulis darbas, nes net ir kaimų žmonės (o juos teisėtai tebelaikome etnokultūros saugotojais) jau gerokai primiršo unikalią savo krašto šnektą. Informacijos sklaida, patogus ir greitas susisiekimas, judėjimas ir maišymasis, naujos patirtys – tai patogumai, kurie tolina, o gal tiesiau pasakysiu – naikina tų buvusių kompaktiškų bendruomenių savitumą. Šis savitumas nyksta drauge su kiekvienu į Anapilį lydimu senoliu, prisiminimuose saugojusiu senąjį gyvenimo ritualą, kalbą, reikšmes, potekstes. Nors kraštotyrininkai yra nemažai sukaupę tos unikalios lietuviškos autentikos, bet ar ji gyva, ar ją norės pažinti šiandieninės ir būsimos lietuvių kartos?

Mūsų tarmės ir kalba yra tautinė vertybė, Europos daugiakalbystės dalis. Tarmės ir kalba puiki priemonė daugiakalbystės kontekste išreikšti tautinę tapatybę, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą.

Džiugina žemaičiai, kurių senosios kalbos dovana vis dar gyvai vartojama, iš dalies ir dzūkai. Bet apmaudu už saviškius aukštaičius, mes asimiliavomės greičiausiai.

Svarbiausias stimulas, prieš pustrečių metų subūręs Rytų aukštaičių sambūrį – išjudinti ir aukštaičio pasąmonės kertes, gaivinti aukštaičio sielos bei gyvenimo būdo vertybes ir svarbiausia – kalbos lobyną. Išjudinti ne akademinėse erdvėse, bet savose kasdienėse – namų, gatvės, miestelio. 2007 m. Sadūnuose (Zarasų raj.) sambūrio iniciatorių, daugiausiai išeivių iš Rytų Aukštaitijos kaimų, dabar gyvenančių Vilniuje ir Kaune, buvo 11, o po pustrečių metų – jau daugiau negu pusė šimto narių, pritariančių – dar keliskart daugiau. Plačiau apie Sambūrio veiklą galima paskaityti Sambūrio interneto svetainėje. Rytų aukštaičių sambūrio renginiuose kiekvienas stengiasi kalbėti sava tarme taip, kaip prisimena. Klubinė veikla yra puiki galimybė gaivinti gimtąją tarmę ypač tarp miestų žmonių, kurie retai beaplanko savo gimtąsias vietas ir retai turi progą persitarti gyvu žodžiu su tenykščiais.

Šio sambūrio dvasia įkvėpė ir tarmiškos kūrybos konkurso idėją – jau įvyko trys konkursai. Tai vienas reikšmingiausių darbų, kurį sambūris kartu su Kūrėjų klubo ,,Žaliažolė“ internetine svetaine www.zaliazole.lt užsibrėžęs tęsti ir toliau, nes, kaip rodo faktai, kūrėjams ši raiška pasirodė patraukli. Pirmaisiais metais konkurse 15 autorių pateikė 50 kūrinių, o šiemet iš 56 autorių sulaukėme 165 kūrinių. Šiais metais konkursui darbus pateikė 36 aukštaičiai, 13 žemaičių, 6 dzūkai ir 1 suvalkietis. Labai džiugu, kad tarp jų yra net 18 moksleivių.

Ypatingos pagarbos nusipelno uteniškiai mokiniai ir jų mokytoja Otilija Šližienė iš Užpalių. Iš šio mietelio konkurse dalyvavo net 12 moksleivių. Tai puikus pavyzdys, kaip puoselėjama gimtoji tarmė ir ugdomas patriotizmas.

Konkurso darbus labdaringai vertino profesionali komisija:

aktorius ir režisierius Algis Latėnas,
poetas Vladas Braziūnas,
dialektologas doc. dr. Vytautas Kardelis,
poetė, prozininkė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė,
poetė aukštaitė Regina Lumpickienė,
poetas eseistas žemaitis Justinas Kubilius,
Molėtų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aldona Baranauskienė.

III respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso nominantais tapo:

Laureatai buvo apdovanoti specialiaisiais prizais, kuriuos įsteigė rėmėjai:

• Lietuvių kalbos institutas

• „Versmės“ leidykla, laureatams padovanojusi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“ (I d.), „Obeliai. Kriaunos“ su dedikaciniais įrašais (iš viso 12 monografijų)

• Leidykla „Diemedis“, vyr. redaktorius Danas Kaukėnas

• Kūrėjų klubas „Žaliažolė“

• Lietuvos muzikos ir teatro akademija

• LR Nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius

• Rytų aukštaičių sambūris ir kt.

Renginio piniginius ir kitokius prizus įsteigė, savanorišku darbu bei paslaugomis rėmė Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo, Rytų aukštaičių sambūrio dalyviai, taip pat šie talkininkai:

Algimantas Šiukšta, Algirdas Svidinskas, Algis Narutis, Algis Latėnas, Aldona Ruseckaitė, Aldona Baranauskienė, Antanas Laurinkevičius, Eugenijus Driskius, Edita Svidinskienė, Gaudentas Kurila, Gediminas Žukauskas, Giedrius Paškevičius, Justinas Kubilius, Kazimieras Jakutis, Kristina Stankevičė, Petras Venslovas, Regina Lumpickienė , Ričardas Šiulys, Varsa Zakarienė, Valdemaras Stakėnas, Virgaudas Lisauskas, Vladas Braziūnas, Vytautas Kardelis, Kauno rajono Raudondavario seniūnija ir kultūros centras.

Renginį remusi „knygute.lt elektroninės knygos“ planuoja išleisti elektroninę knygą su laureatų kūryba.

Norinčius prisidėti ir padėti sau ir kitiems susigrąžinti tarmių tapatybės spalvas maloniai kviečia Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas Algirdas Svidinskas (tel. +370 682 59070, algisvid@gmail.com).

Kūrėjų klubo „Žalia žolė“ prezidento Gaudento Kurilos ir Rytų aukštaičių sambūrio seniūno Algirdo Svidinsko padėka / 2010 04

▲2010 03 29, 04 07

Atgal

Viršun