Vilniaus žemaičiai brangina ir puoselėja lietuvišką žodį ir spaudą

Vilniaus žemaičių kultūros draugija (VŽKD) vienija įvairių Žemaitijos kraštų (rajonų) žemaičius, kiekvieną mėnesio antradienį susieinančius į Vilniaus mokytojų namų svetainę, kultūringai pavakaroti, broliškai pabendrauti. Draugijos veikla plati ir įvairiapusė.

Praėjo respublikiniai Lietuviškos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, gegužės 7 renginiai- Rasų kapinėse ir kitur, kuriuose dalyvavo gausus Vilniaus žemaičių būrys. Gegužės 17 dienos renginį skyrėme minėtai atmintinai dienai paminėti savo kraštiečių būryje. 

Per dvidešimt vienerius Draugijos gyvavimo metus nusistovėjo graži naujų knygų sutiktuvių tradicija, jų būta per 30. Didelį susidomėjimą sukėlė „Versmės“ leidyklos išleisti Lietuvos valsčių serijos leidiniai apie įvairias Žemaitijos gyvenvietes (Plateliai, Laukuva, Kvėdarna, Papilė, Veliuona, Seredžius), Dailės akademijos leidyklos leidiniai, Vykinto Vaitkevičiaus knyga Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija, Viktorijos Daujotytės, Igno Končiaus, alpinisto Vlado Vitkausko, Liberto Klimkos, Adomo Butrimo, Antano Rimvydo Čaplinsko knygos bei kiti įvairių autorių ir leidyklų, leidiniai. Paminėti M. Mažvydas, S. Daukantas, Žemaitė, Maironis, D. Poška, V. Kudirka, M. Valančius, M. Daukša, Šatrijos Ragana ir kt. 

2011 m. gegužės 17 dieną pilnutėlėje Vilniaus mokytojų namų svetainėje, papuoštoje Draugijos tarybos narės Dalios Marijos Kaminskienės kompozicija ir Aniceto Jonučio sukurta VŽKD vėliava, šventiškai nusiteikę, pradėjome „Versmės“ leidyklai skirtą vakarą.

Pasveikinusi senbuvius ir svečius iš Rietavo, vakarą pradėjo Draugijos pirmininkė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, pristatydama meninės renginio dalies viešnias dainininkę Aušrą Liutkutę ir koncertmeisterę Liną Giedraitytę. A. Liutkutė pasidžiaugė gausiu klausytojų būriu, pati kilusi iš Rietavo maloniai pasveikino į vakarą atvykusią rietaviškių delegaciją. Susižavėję klausėme dainininkės atliekamų klasikinių kūrinių. Po koncerto D. Juodkaitė-Dirgėlienė pristatė svečių iš Rietavo delegaciją, kitus rietaviškių klubo narius ir „Versmės“ leidyklos atstovus.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas žemaitiškai auditorijai papasakojo apie „Versmės“ leidyklos nuveiktus ir planuojamus darbus leidžiant „Lietuvos valsčių“ serijos leidinius, skirtus Žemaitijai. Tiesa, jis suabejojo ar verta leisti knygas, jei didelis būrys tėvynainių išvyksta į užsienį ir šios knygos jiems nereikalingos. Palaikydami leidyklos vadovo iniciatyvą, susirinkusieji pabrėžė knygų svarbą atminties apie Lietuvos praeitį išsaugojimui.

Istorikas, Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje pirmininkas, pristatytos monografijos „Endriejavas“ sudarytojas Virginijus Jocys papasakojo apie knygos rengimą, autorius ir turinį, apie naujai pradėtas monografijas iš Žemaitijos ir planuojamas 2011 metų vasaros lokalinių tyrimų ekspedicijas, paprašė talkinti visus žinančius ką nors apie šių vietovių pateikėjus. 

Šiltai buvo sutiktas jau Vilniaus žemaičiams pažįstamas Rietavo kraštiečių klubo prezidentas prof. Leonas Vaidotas Ašmantas. Žymus kalbininkas doc. dr. Aldonas Pupkis vasario mėnesį draugijoje pristatė monografiją apie lietuvių kalbininką, pedagogą ir publicistą Andrių Ašmantą – „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“. 

Gegužės 17 d. renginyje L. V. Ašmantas pasidžiaugė, kad 2010 m. jam teko laimė dalyvauti „Endriejavo“ monografijos pristatyme Endriejavo miestelyje, iš kurio kilęs ir jo tėvelis Andrius Ašmantas. Profesorius prižadėjo talkinti rengiant „Rietavo“ ir „Birštono“ monografijas.

Vėliau kalbėjęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pasidžiaugė apsilankymu pas Vilniaus žemaičius, pristatė kartu atvykusius rietaviškių delegacijos narius: Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Nijolę Krajinienę, paminklotvarkininkę Neringą Narvilaitę, muziejininkę Otiliją Gricienę.

V. Rutkauskas priminė susirinkusiems, kad iš Rietavo kunigaikščių Oginskių sklido ūkininkavimo, technikos, ryšių priemonių naujovės. Rietavas nuo seno turi daug istorinės, kultūrinės atminties, ir būsimoje knygoje tai turėtų atsispindėti.

Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Krajinienė kalbėjo labai optimistiškai, pasidžiaugė, kad knygos yra skaitomos ir tikrai reikalingos, o jaunimas paklajojęs po „svietą“ po truputį sugrįš. Pasak jos, naujai suremontuota biblioteka laukia naujų knygų ir skaitytojų. Direktorė džiaugėsi galimybe prisidėti prie rengiamos „Rietavo“ monografijos.

V. Jocys pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinę darbuotoją doc. dr. Bronę Stundžienę, pasidžiaugė, kad Institutas ir jo darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja renkant, tiriant ir publikuojant įvairių Lietuvos regionų tautosaką. Docentė pakvietė rietaviškius aktyviai prisidėti ir talkinti būsimos tautosakos rinkimo ekspedicijos dalyviams. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija Rietave vyks gegužės 30–birželio 12 d., jos vadovė – dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė (mob. tel. 861800313, el. p. vyta@llti.lt).

V. Jocys priminė, kad po tautosakos rinkimo ekspedicijos Rietavo krašte rugpjūčio 1–7 d. vyks „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija. Vilniaus žemaičiai buvo apdalinti informaciniais lankstinukais.

D. Juodkaitė-Dirgėlienė šiltai prisiminė susitikimą su tautosakininke dr. doc. Brone Stundžiene Draugijoje 2010 m. pabaigoje ir jos įsimintiną pranešimą Žemaitiškumas aukštaitės akimis. 

Antroje vakaro dalyje Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) valdybos pirmininkas dr. Kazys Račkauskas ir žurnalistas Juozas Elekšis pristatė naują TPD mokslinės krypties tęstinį leidinį „Tautotyros metraštis“. Ši draugija 1989–2009 m. leido laikraštį „Gimtinė“. Nuo 2010 m. TPD pradėjo naują pažintinį projektą „Į savasties aruodą – brandūs paveldo grūdai“ ir kaip laikraščio „Gimtinė“ tąsą nusprendė leisti mokslinės krypties kasmetinį straipsnių rinkinį „Tautotyros metraštis“. K. Račkauskas kalbėjo, kad ne vieną šimtmetį Lietuvos šviesuoliai kaip išmanydami po kruopelytę kaupė žinias apie tautos praeitį ir lyg brangiausias senolių relikvijas paliko ateities kartoms unikalų savasties lobyną. 

D. Juodkaitė-Dirgėlienė pristatė iškilią asmenybę – tarptautinį pripažinimą pelniusį išeivį iš Žemaitijos – skulptorių bei dailininką Adomą Stanislovą Raudį, pasivadinusį Samogits (lot. samogits – žemaitis), kuriam balandžio pabaigoje Vilniaus dailės akademijoje (VDA) labai iškilmingai buvo suteiktas pirmasis VDA garbės mecenato vardas. Po beveik penkių kūrybos dešimtmečių įvairiose Europos šalyse menininkas vėl Lietuvoje ir vėl su žemaičiais. Su Draugija jis bendrauja nuo 2008 m., kai A. S. Raudys surengė retrospektyvinę parodą „Sugrįžimai arba kaip žemaitis jėgos ieškojo“ ir kai studijų draugai dailininkai Anicetas Jonutis ir Bronius Grušas pakvietė jį į Draugiją. Menininkas yra surengęs parodų Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Meksikoje, Olandijoje, Vokietijoje. Padėkojome A. S. Raudžiui už apsilankymą renginyje, už pakalbėjimą žemaitiškai ir dar kartą pasveikinome brandaus jubiliejaus ir VDA garbės mecenato vardo suteikimo proga.

Visada džiaugiamės matydami savo renginiuose Vilniaus žemaičių kultūros draugijos garbės narį etnologą prof. Libertą Klimką. Pasak profesoriaus, kalba, istorinė atmintis ir tradicijos – tai trys pamatiniai dalykai būtini tikram lietuviui. Turime kuo didžiuotis, turime tik lietuviams būdingus senųjų švenčių papročius, arklius žemaitukus, unikalius medžio raižinius, tautines juostas, verpstes, kankles, ornamentus, koplytėles medžiuose ir koplytstulpius, kuršmarių fenomenus – dailiąsias vėtrunges ir, žinoma, didžias asmenybes, svarbias datas. Kalbėdamas apie jaunimo taip mėgstamas naująsias šventes, profesorius priminė ir visai užmirštas. Ar daug yra žinančių, kad senovės lietuviai garbino meilės deivę Mildą? L. Klimka, pasidžiaugdamas leidyklos vadovo P. Jonušo privačia iniciatyva, palinkėjo „Versmės“ leidyklos darbuotojams sėkmės vykdant „Lietuvos valsčių“ serijos leidybinį projektą.

„Mokslo ir gyvenimo“ vyr. redaktorius žemaitis Juozas Baldauskas apdovanojo vakaro dalyvius naujausiais žurnalais, pirmininkė Dalia – leidiniu Vilniaus žemaičių kultūros draugijos dvidešimtmetis. P. Jonušas padovanojo Juozo Girdvainio knygą Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose. Tai leidinys, išleistas sausio 13-osios dvidešimtmečiui, tautos žygdarbiui ir aukoms atminti, gausiai iliustruotas autentiškomis įvykių dalyvių ir žinomų fotografų nuotraukomis.

Kaip įprasta, vakaras baigėsi žemaičių jubiliatų pagerbimu, Ipolito Petrošiaus pamokytomis žemaitiškomis dainomis, maloniais pašnekesiais ir rietaviškių palydėjimu, skambant muzikantų Albino Batavičiaus, Ipolito Petrošiaus, Vytauto Jociaus ir Petro Rimgailos muzikai. Po vasaros vėl susitiksime savo tradiciniuose kultūros vakaruose rudenį.

 

Atgal

Viršun