Krašto istoriją saugos knyga „Vepriai“

Naujoji knyga „Vepriai" visuomenei buvo pristatyta knygų mugės Vilniuje metu. Joje - buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis, kuriame tarp 400 kitų pažymėta ir Veprių valsčiaus teritorija. Gražų sumanymą brandina „Versmės" leidykla: iki 2018 metų, Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo 100-mečio, numatyta išleisti šimtą „Lietuvos valsčiai" serijos knygų. „Vepriai" - devynioliktoji šios serijos knyga, pirmoji iš Ukmergės rajono. Knygos išleidimo iniciatorė - buvusi Ukmergės rajono merė, velionė Janina Akstinavičienė. Prireikė aštuonerių metų idėjai įgyvendinti. Ir štai – pasigėrėtinas darbo ir pastangų rezultatas: Vepriuose monografijos „Vepriai" pristatymo šventė, sutapusi su valstybine švente Kovo 11-ąja.

Šia proga Veprių seniūnijos salėje veikė ukmergiškės mokytojos ir fotografės Nijolės Paškauskienės darbų paroda. Ji dvelkė subtiliu Veprių apylinkių gamtos grožio, žmonių psichologijos pajautimu, filosofiniu giliamintiškumu. Veprių bažnyčioje buvo aukojamos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui skirtos šv. Mišios, pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas. Miestelio centre stabtelėta prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, priėjo uždegtos žvakutės, skambėjo Lietuvos valstybės himnas, taupūs širdingi žodžiai. Jaunimo atstovai nunešė gėlių ir uždegė žvakutes ant perlaidotų partizanų kolektyvinio kapo Veprių kapinėse. Miestelio centre parodyta ugnies misterija „Buvome, esame, būsime", o po bendros dainos „Vai, ko nusižvengei, berašai žirgeli?" visi - kas važiuotas, kas pėsčias, patraukė j susitikimą su knyga „Vepriai", kuris vyko Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filiale, netoli Šventosios upės, pušyno apsuptyje.

Priėjo, privažiavo čia didžiulis pulkas neabejingų savo kraštui, jo istorijai žmonių, panūdusių įsigyti knygą, susitikti ir pabendrauti su seniai matytais žemiečiais. Monografijai nepagailėta didelės dalies kuklių pensijų. Ne visiems, norėjusiems įsigyti, knygų teužteko. Teks lukterėti, kol bus atspausdinta likusi tiražo dalis.

Veprių kultūros namų Edvardo Ratauto vadovaujamas instrumentinis ansamblis muzikiniu kūriniu paskelbė šventės pradžią. Po vietos poeto Antano Šimatonio posmų apie Veprius, renginio vedančioji Rasa Šimėnienė paragino pagerbti knygos iniciatorės, buvusios Veprių viršaitės ir Ukmergės rajono merės Janinos Akstinavičienės atminimą, o jaunimo atstovus paprašė nunešti ant jos kapo gėlių ir uždegti žvakučių.

Leidyklos „Versmė" vadovas Petras Jonušas, pristatydamas 1320 puslapių kolektyvinio darbo ir sutelktų pastangų rezultatą, pastebėjo, jog monografija apsaugos nuo užmaršties Veprius, vepriškius, jų darbus ir žygdarbius. Jis pasidžiaugė solidžia Ukmergės rajono savivaldybės (80000 Lt) parama knygos leidybai bei tuo, kad knyga tapo gražiu Veprių miestelio 625 gyvavimo metų sukakties pagerbimu.

Monografijos „Vepriai" vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus kaip didelę paspirtį knygai įvertino Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininko Raimundo Ramanausko, archyvų, Jono Žentelio įkurto turtingo vertingais eksponatais Veprių muziejaus medžiagas. Pasak jo, daug unikalios medžiagos surinkta 2003 m. organizuotos ekspedicijos Vepriuose metu, daug žinių suteikė mokytojos Bronislavos Bieliakienės užrašyti politinių kalinių, tremtinių, kitų Veprių krašto istorijos liudininkų prisiminimai, Leonoros Jankeliūnienės, Kazio Morkūno pateikta medžiaga. Sudarant knygą pasinaudota miestelio muziejuje sukaupta ikonografine medžiaga bei jo fonduose esančiomis nuotraukomis, kurių iš viso knygoje yra per 1050. Salia kitų, darbais prisidėjusių prie knygos parengimo, Venantas Mačiekus paminėjo velionę Aldoną Šikšnienę, Nijolę Bondzinskienę, Ireną Bikulčienę, Janiną Piliponienę, Klemensą Palaimą, Romą Petrą Šaulį. Visiems bendraautoriams įteikta dovanų ši knyga, o pagrindiniai bendraautoriai leidinį gavo dar Vilniuje, knygų mugėje, jos pristatymo plačiajai visuomenei metu.

Tarsi muzikinė padėka knygos rengėjams nuskambėjo Veprių vidurinės mokyklos moksleivės Gustės Unčiurytės atliekama jos autorinė daina apie Veprius. Po to dėkojimų glėbį Veprių seniūnijos darbuotojoms pažėrė pagrindinis knygos bendraautorius ir jos redaktorius Jonas Žentelis. Jam, dėkodama už įdėtą triūsą, gėlių įteikė buvusi Veprių vidurinės mokyklos mokytoja Stasė Bieliakienė.

„Siela dainuoja", - džiaugėsi knyga Veprių seniūnė Dalė Urbonienė. Ji pažymėjo, kad šios knygos turtingumą sudaro krašto istorija, praeitis, geri darbai. Įteikdama „Versmės" leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir vyriausiajam knygos redaktoriui Venantui Mačiekui veprietiškos duonos, ji palinkėjo: „Tegul gamtos globojama duona teikia stiprybę geriems darbams." Daugiausia darbo į knygos parengimą įdėjusiam vepriškiui Jonui Ženteliui buvo užrišta tautinė juosta.

„Kai daugelis po kruopelytę deda vienan aruodan, susidaro daug. Ir savivaldybė kiek galėjo prisidėjo prie knygos, priminsiančios praeitį būsimoms kartoms, leidybos", - kalbėjo Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas.

Veprių vidurinės mokyklos mokytojos Birutės Karietienės su moksleiviais parengta literatūrinė kompozicija „Tai gražiai gražiai mane augino...", Gustės Unčiurytės ir Ingridos Dubauskaitės dueto atlikta daina nuskambėjo kaip meninės dovanos šios knygos rengėjams ir jos čia suvadintiems vepriškiams.

„Knyga - didelis šio krašto žmonių apdovanojimas", - akcentavo Steponas Jankeliūnas, apgailestaudamas, kad daugelis

Veprių krašto istorijos kūrėjų nesulaukė šios dienos. Jis neabejoja, jog kiekvienas, kasdien perskaitydamas po keturis knygos puslapius, turės įdomaus skaitymo visiems metams.

Stasys Tamošiūnas, pastaruoju metu dirbantis Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, parašęs per 200 mokslinių straipsnių, pasidžiaugė, kad pristatomas lokalios istorijos leidinys yra svarus indėlis į globalią istoriją, taip pat džiaugėsi ir didžiavosi svariu savo buvusio mokytojo J. Žentelio indėliu į knygą apie Veprius.

„Vepriečiu man maloniau būti negu svečiu. Čia visi savi, graži gamta. Smagu vasaromis atvykus dalgiu pamojuoti ar grėbliu pasišvaistyti, išgirsti nuoširdų „Kaip gyveni?", į kurį lengva atsakyti. Daug sunkiau atsakyti į klausimą „Kodėl taip gyveni?", - kalbėjo Lietuvos žemės ūkio universitete dirbantis Arvydas Šikšnys. Pavadinęs pristatomą knygą Veprių biblija, jis palinkėjo jai antrojo tomo.

Po „Geldutės", vienos iš legendų apie Veprius veikėjos vardu pasivadinusio vietos kultūros namų etnografinio ansamblio, įaudusio į „Veprių" knygai skirtos šventės juostą kelias nuotaikingas dainas, kalbėjo buvusi mokytoja Leonora Jankeliūnienė. Iš pradžių savo gimtąja tarme, po to - bendrine kalba, monografiją ji įvertino kaip intelektualią Veprių enciklopediją. Ji gėrėjosi knygos autorių ir rengėjų darbštumu, atsidavimu, asketiškumu, prisiminė, jog visai neseniai Vepriuose pristatytas naujasis ukmergiškių almanachas „Eskizai", taip pat skirtas daugiausia Vepriams, prasmingai dera su pristatoma knyga.

Nuoširdžia padėka ir gražiais linkėjimais pasitiko monografiją ir buvęs ilgametis Veprių parapijos klebonas Bronislovas Gimžauskas, o po jo vėl liejosi E. Ratauto vadovaujamo instrumentinio ansamblio atliekamo valso garsai. Juos pakeitė kalbėjusios Marytės Zvicevičienės inicijuota bendra daina „Žemėj Lietuvos...". Labai lakoniška buvo iš Upninkų kilusi, o dabar Panevėžyje įsikūrusi Audronė Šipelienė, paakinusi visus mokytis, džiaugtis ir dirbti.

Buvęs Veprių kolūkio pirmininkas Jonas Imantas Bieliakas prisipažino seniai taip smagiai besijautęs, kaip šįkart - tarp senų, knygon sutalpinta istorija tapusių draugų, pažįstamų su savo darbais, gyvenimais, likimais.

Knygos „Vepriai" autoriams, rengėjams, išeiviams vepriškiams ir kitiems svečiams, rėmėjams, organizatorių pulkeliui širdingąją šventę primins specialūs leidinio apie Veprius pristatymo jai skirti atminimo medaliai iš Veprių seniūnės D. Urbonienės rankų.

Veprių kaimo bendruomenės kaimo kapela „Subatėlė" (vadovas Antanas Šimatonis) šventę baigė Veprių himnu tapusia jo žodžiais ir muzika sukurta daina. Ją atliko visa salė. Tai smagiai, nuoširdžiai liejosi daina iš beveik poros šimtų lūpų ir širdžių. O po to dar pasibūta bendrame pulke, pasišnekučiuota, prisiminimais ir įspūdžiais pasidalyta, „Subatėlės" atliekamų dainų pasiklausyta. Dainos muzikos sparnais skraidino visus į spalvingas meilės pievas, į jaunystės metus, į malonių prisiminimų apsuptį. O po poros dienų į Veprius iš tolimų kraštų sugrįžę vyturiai sveikino vepriškius naujo pavasario, kuris netruks pavirsti istorija, proga. Prie Veprių prigludusi Šventoji ruošėsi antrajam ledonešiui, o žmonės, nešdamiesi širdyse skausmą dėl patirtos Japonijos tragedijos, ėjo gerais darbais turtinti istorija virstančių dienų. Kaip ir kasdien. Kas kaip gali, kas kaip sugeba, kas kaip moka, kas kaip išdrįsta. Kam kaip širdis ir sąžinė leidžia.

Dalios RADZEVIČIENĖS nuotraukos

Atgal

Viršun