|
Rašome Antalieptės monografiją
Vytautas INDRAŠIUS
monografijos Antalieptė" vyriausiasis redaktorius sudarytojas |
Zarasų kraštas, 2011 m.
liepos 19 d., Nr. 55 (9127)
|
|
Antalieptės miestelio
vaizdas 1933 m. |
Antalieptė nedidelis miestelis vakarinėje Zarasų rajono dalyje,
išsidėstęs Šventosios upės slėnyje. Demografiniai duomenys skelbia,
kad 1897 m. čia buvo 631 gyventojas, 1923 m. 581 (35 namai), 1940
m. 798, 1959 m. 836, 1970 m. 636 gyv., 1984 m. 657, 1989 m.
421, 2001 m. 359 gyventojai. Ryškus gyventojų mažėjimas 1970 m.
pasidarė iškėlus vaikų namus ir panaikinus žemės ūkio technikumą, o
ryškus mažėjimas po 1989 m. dėl jaunimo migracijos į didmiesčius
ir senųjų gyventojų mirtingumo.
Susisiekimas su Antalieptė gan patogus. Iki rajono centro Zarasų,
per Vencavus, Gudelius apie 30 km, iki Dusetų miestelio 10 km,
nuo plento UtenaZarasai (buvusio trakto VaršuvaPeterburgas) vos
8 km.
Iki 1950 m. Antalieptė buvo valsčiaus centras, 19581976 m.
miesto tipo gyvenvietė, vėliau apylinkės ir seniūnijos centras su
kultūros namais, buitinio aptarnavimo centru, poliklinika, ryšių
skyriumi ir kita. 1865 m. įsteigta valdiška pradžios mokykla.
19241935 m. progimnazija, 19482001 m. vidurinė mokykla. Nuo
1920 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 19581976 žemės ūkio
technikumas. 19221962 m. vaikų namai (iškelti į Antazavę).
1959 m. pastatyta kalnų tipo hidroelektrinė, pietrytinėje dalyje
užtvenkus Šventąją, susijungė 26 ežerai, vanduo užliejo 1911 ha
plotą, susidarė nuostabaus gamtovaizdžio tvenkinys Antalieptės
marios, su daugybe salų ir pusiasalių.
Antalieptė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų
knygose. Čia apsigyveno vienuoliai basieji karmelitai, kuriuos
vėliau ėmė globoti grafai Strutinskiai, 17321760 m. jiems pastatė
baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią, mūrinius vienuolyno
pastatus, įsteigė katalikų parapiją. Caro valdžia po 1831 m.
sukilimo bažnyčią pavertė cerkve, parapiją panaikino, o vienuolyno
pastatuose apgyvendino iš Rusijos atvežtas vienuoles pravoslaves.
Bažnyčią tikintieji atgavo ir parapiją atkūrė 1918 m. gruodžio
mėnesį.
|
Antalieptės šviesuoliai
1929 m. (sėdi iš kairės) Petras Miškinis iš Janavos,
Kazimieras Urbanas iš Zabičiūnų, Jonas Bertulis iš Mierkių,
Antalieptės viršaitis Vilhelmas Skakauskas. Antroje eilėje (iš
dešinės) šaulių būrio vadas Stasys Viršinskas, Steponiškių
apyl. seniūnas Balys Matulis, Juozas Puodžius iš Grybiškių,
Šalinėnų apyl. seniūnas Antanas Būga, Jonas Mieželis iš
Berniškių. |
Galima didžiuotis, kad ne tik istoriniu bei kultūriniu paveldu
buvo garsi Antalieptė, bet ir iškiliais žmonėmis: valsčiuje gimė ir
augo politikas, visuomenės veikėjas arkivyskupas Mečislovas Reinys
(18841953), visuomenės veikėjas, rašytojas prelatas Juozas Prunskis
(19072003), pedagogas, visuomenės veikėjas dvasininkas Jonas
Steponavičius (18801947), pedagogas, visuomenės veikėjas,
Bialystoko dekanato dekanas Vilhelmas Švarcas (18371915),
pedagogas, filosofijos mokslų daktaras kun. Juozapas Čepėnas
(18801976), jo brolis istorikas, enciklopedistas, Naujųjų laikų
istorijos autorius Pranas Čepėnas (18991980), prelatas, Panevėžio
vyskupijos kapitulos pirmininkas, Romos mišiolų ir liturginių knygų
vertėjas į lietuvių kalbą Leopoldas Pratkelis (19121983), Lietuvos
kariuomenės teismo pirmininkas generolas Vladas Mieželis
(18941986), Lietuvos mokslų akademijos akademikas Vytautas
Statulevičius (19292002), teisininkas, politikas, visuomenės
veikėjas Vytautas Zabiela (gim. 1930), buvęs žemės ir miškų ūkio
ministras, agrarinių mokslų daktaras Edvardas Makelis (gim. 1954).
Antalieptės kraštas išugdė karininkus Petrą Šeštakauską (18971980),
lakūną Petrą Lapienį (19011984), Stasį Puodžių (18961943), Antaną
Žemaitį (18961938). Iš 10-ies Antalieptės krašto Vyčio kryžiaus
ordininkų dvi narsios moterys seserys Anelė (18941986) ir
Kostancija (19031988) Juozėnaitės.
|
Vasario 16-osios šventė
Antalieptėje 1921 m. |
Mintis turėti monumentalų leidinį apie Antalieptę kilo 2003 m.
matematikos mokslų daktarui antalieptėnui Henrikui Jasiūnui,
besikalbat su leidyklos Versmė vadovu Petru Jonušu. Ši 1994 m.
Vilniuje įsteigta leidykla ėmėsi kilnaus ir patriotinio darbo
išleisti šimtatomę seriją monografijų, įamžinančių buvusių Lietuvos
valsčių istorinę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, iškilias
asmenybes. Iki 2011 m. jau pasirodė monografijos apie 20 Lietuvos
valsčių.
Versmės leidykla 2004 m. lieposrugpjūčio mėn. į Antalieptę
organizavo kraštotyrinę ekspediciją (vadovas dr. H. Jasiūnas),
tačiau nepavyko tinkamai sustyguoti autorių kolektyvo ir geras
sumanymas liko neįgyvendintas. Tiesa, keletą ekspedicijos dalyvių
darbų galima būtų išskirti. Geografė dr. Milda Lilija Zavadskaitė
parengė mokslinį darbą Antalieptės apylinkių žemės gelmių sandara
ir paviršiaus reljefas, Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis
Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas, istorikas dr. Ričardas
Čepas Antalieptės vidurinė mokykla 19241935 metais, inžinierius
hidroenergetikas Antanas Tautvydas (19252007) Antalieptės
hidroelektrinė 19402000 metais, ekonomistė dr. Danguolė Pociutė
Antalieptės pieno perdirbimo bendrovė, pedagogas Vincas Kibirkštis
apie žemės ūkio mokyklą, technikumą ir tarpmokyklinį gamybinio
mokymo kombinatą, dr. Bronius Kvedaras (19342008) kraštotyrinį
darbą apie gimtinę, kuris jau po autoriaus mirties išleistas atskira
knyga Gimtieji Šalinėnai (2009). Daug medžiagos surinko šių
eilučių autorius, 20042010 metais parengęs ir išleidęs trilogiją
Antalieptės kraštas (1660 p.), kurioje yra išspausdinti minėtų
ekspedicijos dalyvių atlikti darbai.
Išleistos trilogijos pagrindu 2010 m. spalį buvo atnaujinta
sutartis su Versmės leidykla parengti monografiją Antalieptė, ją
papildant trūkstama medžiaga, kuri aprėptų šias sritis: Antalieptės
apylinkių augalija, Upeliai ir ežerai, Piliakalniai, pilkapiai,
senkapiai ir kapinės, Antalieptėnų dainos, padavimai, liaudies
kūryba ir etninė kultūra. Šiuo metu šiems darbams ieškoma autorių.
|
Antalieptės šaulių
susirinkimas 1935 m. |
2010 m. spalio 31 d. Antalieptės mokyklos salėje vyko Antalieptės
miestelio istorinė šventė ir trilogijos Antalieptės kraštas
pristatymas. Šventiniame renginyje apie būtinybę turėti monografiją
kalbėjo Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, iškilus
žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Henrikas Jasiūnas, teisininkas
Vytautas Zabiela, tautodailininkas Almantas Raščiauskas, Daugailių,
Dusetų ir Užpalių bendruomenių atstovai. Buvo tikimasi sulaukti ir
Zarasų rajono mero Arnoldo Abramavičiaus, su juo aptarti būsimos
monografijos Antalieptės kraštui leidybą ir finansavimo klausimus,
tačiau, gaila, susitikimas su juo neįvyko.
Rašydamas šią pažintinę publikaciją, eilinį kartą kreipiuosi į
antalieptėnus, kur jie bebūtų, gimtose vietovėse ar didmiesčiuose,
ir kviečiu prisidėti prie knygos rengimo, pateikiant trūkstamų
faktų, pataisant esamas klaidas išleistoje trilogijoje Antalieptės
kraštas, nes joje paskelbti straipsniai sudarys naujos monografijos
pagrindą.
|
Paminklas 1943 07 06
kovoje su sovietų diversantais Janavos viensėdyje žuvusiems
Lietuvos policininkams. Pastatytas ir pašventintas 2003 09 06. |
Dalykinis bendravimas vyksta su Antalieptės bendruomenės vadovu
doc. Jonu Puniu, bibliotekos vedėja Regina Kuliešiene, pedagogais
Vincu Kibirkščiu, Danute Rubliauskiene ir kitais aktyviais šio
krašto mylėtojais. Doc. J. Punio leidinys Antalieptės miestelio ir
apylinkių atgaivinimo ir tolesnio vystymosi studija (2010) bei jo
vykdomi projektai garsina Antalieptę, puošia ir gaivina jos
kasdienybę, pritraukia daugiau turistų ir ekskursantų, kuriuos čia
vilioja įvairūs istoriniai objektai. Tarp jų kultūriniai
istoriniai statiniai, barokinė bažnyčia (su rūsiu, kuriame palaidoti
fundatoriai Strutinskiai), vaizdingos Antalieptės marių vietovės,
Šavašos pažintinis takas, su ten inžinieriaus Algimanto Žilėno
atrastu pagonybės laikų akmeniu, Vencavų ir Vasaknų dvarų
kompleksai, Lūžų senkapiai, vaizdingi Gaidelių, Verslavų ir
Zabičiūnų piliakalniai, didingas paminklas žuvusiems 1943 m. liepos
mėn. policininkams ir eilė meniškų kryžių bei stogastulpių iškilių
antalieptėnų sodybvietėse.
Žemiau pateikiamas leidyklos adresas bei kiti duomenys, kurių
gali prireikti, norint prisidėti prie knygos Antalieptė parengimo
ir išleidimo.
Viešoji įstaiga Versmės leidykla,
kodas 122732630,
Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,
telefonas ir faksas 8 52130623,
leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,
elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,
atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101
AB Citadele bankas, banko kodas 72900.
Mokėjimo paskirtis: parama knygai Antalieptė
Monografijos Antalieptė vyriausiasis redaktorius sudarytojas
Vytautas Indrašius. Tel.: 8615 63397, el. paštas: vitindra@gmail.com.
|
|