Rugsėjo 1-oji

72

Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1939 09 01 nacistinė Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio, vykdydama įsipareigojimus rusiškajai komunistinei Sovietų Sąjungai, vadovaujamai Josifo Stalino (tikr. Džiugašvilis), pagal abiejų šalių prieš savaitę Maskvoje pasirašytą (1939 08 23) vadinamąją nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, užpuolė Lenkiją.
Slaptuosiuose protokoluose, kurie buvo paviešinti tik žlungant Sovietų Sąjungai (apie 1990), abi agresorės susitarė tą pačią dieną – rugsėjo 1-ąją iš skirtingų pusių užpulti ir pasidalinti Lenkiją, o vėliau ir visą Europą. Sovietų Sąjunga, iš dalies pažeisdama šią sutartį, Lenkiją užpuolė ne rugsėjo 1-ąją, kaip buvo įsipareigojusi Vokietijai, bet dviem savaitėmis vėliau – rugsėjo 17 d.
Šia komunistinės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, vėliau virtusių mirtinais priešais, kartu suplanuota ir įvykdyta karine kampanija prasidėję tarptautiniai įvykiai virto didžiausiu ir nuožmiausiu žmonijos istorijoje Antruoju pasauliniu karu, nusinešusiu per 70 mln., daugiausia civilių, gyvybių ir trukusiu daugiau kaip 5-erius metus iki Vokietijos sutriuškinimo ir visiškos kapituliacijos (1945 05 08).
Todėl 1939 m. rugsėjo 1-oji laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia, o nacistinė Vokietija ir rusiškoji komunistinė Sovietų Sąjunga – šio karo sukėlėjomis.

580

Pasirašytos Čartorisko paliaubos. 1431 09 01 Lenkijos ir Švitrigailos valdomos Lietuvos Didžioasios Kunigaikštystės atstovai Čartoriske (dab. Ukraina) pasirašė paliaubas, kuriomis baigėsi karinis konfliktas, kilęs dėl Lietuvos didikų įvykdyto paskelbimo Švitrigailą LDK didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos didikai nepaisė 1413 m. Horodlės susitarimo, kuriame nurodyta, kad renkant Lietuvos valdovą, būtinas ir Lenkijos pritarimas. Be to, konfliktas įsiliepsnojo ir dėl turtingų Podolės ir Volynės žemių. 1432 m. balandžio mėnesį Sieradze Lenkija pripažino, nors ir laikinai, LDK valstybinį atskirumą. Švitrigaila iki gyvos galvos tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu su sąlyga, kad po jo mirties LDK atiteks vienam iš Jogailos sūnų.

576

Laimėtas Pabaisko (Ukmergės) mūšis. PABAISKO (UKMERGĖS) MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1435 09 01 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenė sumušė jungtinę Livonijos ir Švitrigailos kariuomenę. Buvo užbaigtos LDK vidaus kovos, įsiplieskusios konflikto metu tarp pusbrolių Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Livonijos ordinas patyrė dar vieną skaudų pralaimėjimą, po kurio visiškai susikompromitavo ir toliau silpo. Nors buvo užbaigtos vidaus kovos, bet Švitrigaila, pasižymėjęs griežta LDK savarankiškumo pozicija, buvo pašalintas iš tolesnio LDK politinio gyvenimo, o Žygimantas Kęstutaitis vis daugiau įtakos juto iš Lenkijos, kuri buvo suinteresuota silpninti LDK suverenitetą, tad pati pergalė vertinama nevienareikšmiškai.

11

Mirė Bronius Dundulis (90), 2000 09 01 Vilniuje. Gimė 1909 11 26 Gyvakaruose (Kupiškio vls., dab. r.). Lietuvių istorikas, istorijos mokslų daktaras, profesorius (1969). Dėstė Vilniaus universitete (1941–1992 su pertrauka), Vilniaus pedagoginiame institute (iki 1947, dab. pedagoginis universitetas). Lietuvos istorijos draugijos pirmininkas (1988–1991). Tyrinėjo LDK užsienio politiką ir Lietuvos padėtį Napoleono karų laikais. Svarbiausi darbai – „Napoleonas ir Lietuva 1812 m.“ (pranc. k., 1940), „Lietuva ir Napoleonas 1807 m.“ (1941), „Žemaičių sukilimai prieš teutoniškuosius pavergėjus 1401 ir 1419“ (1955), „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje“ (1960), „Lietuva ir Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Ordino (1454–1466)“ (1968), „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje“ (1968), „Lietuvos užsienio politika XVI a.“ (1971), „Lietuva Napoleono agresijos metais“ (1981), „Normanai ir baltų kraštai (IX–XI a.)“ (1982), „Lietuvos kovos dėl Baltijos jūros“ (1985), „Napoleono imperijos žlugimas ir Lietuva“ (1989), „Lietuva Europos politikoje (1795–1815)“ (1998) ir kiti. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio (1998), Prancūzijos Nacionaliniu nuopelnų komandoriaus ženklo ordinais (2000).

Mokslo ir žinių diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 1-oji paskelbta (2002 07 05) atmintina valstybės diena – Mokslo ir žinių diena, nes kasmet šią dieną visoje Lietuvoje prasideda mokslo metai.

 

Rugsėjo 2-oji

141

Mirė Kanutas Ruseckas (60), 1860 09 21 Vilniuje. Gimė 1800 02 22 Stebėkiuose (dab. Panevėžio r.). Dailininkas tapytojas, filomatas. Mokėsi Vilniaus universitete (1816–1820), Paryžiuje (1821–1822) ir Romoje (1823–1831). Nutapė įvairių kompozicijų („Pjovėja“ (1844), „Lietuvaitė su verbomis“ (1847), „Sekminės Vilniaus Kalvarijose“ (1846–1851) ir kt.), portretų, autoportretų, peizažų, religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms. Kūryba realistinė, turi romantizmo ir akademizmo bruožų.

 

Rugsėjo 3-ioji

757

Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimas. 1254 09 03 kunigas Kristijonas buvo įšventintas naujai įkurtos Lietuvos bažnytinės provincijos vyskupu, tiesiogiai pavaldžiu popiežiui. Provincija, išrūpinta po Lietuvos valdovo Mindaugo krikšto (1251) pas popiežių Inocentą IV išsiųstos Lietuvos ir Livonijos pasiuntinybės, gyvavo iki 1261 m., nes vėliau, po žemaičių pergalės Durbės mūšyje (1260) karalius Mindaugas atsimetė nuo katalikybės ir grįžo į pagonybę.

104

Gimė Juozas Miltinis, 1907 09 03 Akmenėje. Režisierius, aktorius. Vaidino Šiaulių dramos teatre (1931–1932), Darbo rūmų teatro vaidybos studijų ir teatro vadovas (1938–1940), Panevėžio dramos teatro meno vadovas, vyriausiasis režisierius, vaidybos studijos vadovas (1940–1980), Lietuvos kino studijos režisierius (1954–1959). Pastatė N. Gogolio „Revizorių“ (1946), Moljero „Tariamąjį ligonį“ (1950), A. Čechovo „Žuvėdrą“ (1954) ir kitus spektaklius. Mirė (86) 1994 07 13 Panevėžyje.

 

Rugsėjo 4-oji

18

Prasidėjo pirmasis popiežiaus vizitas Lietuvoje. 1993 09 04–08 penkias dienas vykusio pirmojo vizito Lietuvoje metu popiežius Jonas Paulius II susitiko su Lietuvos tikinčiaisiais ir aukojo šventas Mišias Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, prie Kryžių kalno (Šiaulių r.).

 

Rugsėjo 5-oji

454

Pasirašytos Pasvalio sutartys. 1557 09 05 Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu sudarė dvi sutartis. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti Rygos arkivyskupui jo valdas, antrąja patvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas su Livonija. Netrukus pasirašyta trečioji sutartis (1557 09 14) – LDK ir Livonijos ordino karinė sąjunga prieš Maskvą tapo pretekstu pastarąjai pradėti karą Livonijoje (1558).

113

Gimė Stasys Lozoraitis, 1898 09 05 Kaune. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. Dirbo Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje (1918–1923), Lietuvos diplomatas Vokietijoje (1923–1929), Vatikane (1929–1932). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos politikos departamento direktorius (1932–1934), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (1934–1938), Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje (1939–1940). Jam buvo pavestos visų užsienyje likusių Lietuvos diplomatinių atstovybių šefo pareigos (1940 06 02). Iniciavo Pabaltijo valstybių santarvės sutarties pasirašymą Ženevoje (1934). Nuo 1935 m. Paryžiaus tarptautinės diplomatinės akademijos narys. Mirė (85) 1983 12 24 Romoje (Italija).

 

Rugsėjo 6-oji

105

Rusijos vykdyto Lietuviškų mokyklų persekiojimo pabaiga. 1906 09 06 carinėje Rusijoje panaikintas įstatymas dėl slaptųjų lietuviškų mokyklų persekiojimo. Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904) visoje Lietuvoje buvo susiformavęs slaptųjų daraktorinių mokyklų tinklas. Ši pasipriešinimo priverstiniam rusifikavimui forma buvo itin veiksminga išsaugant lietuvių tapatybę ir ugdant tautinę sąmonę.

94

Gautas leidimas leisti „Lietuvos Aido“ laikraštį. 1917 09 06 Antanas Smetona gavo leidimą leisti laikraštį „Lietuvos Aidas”. Tai buvo Lietuvos Tarybos spaudos organas, ėjęs iki 1918 m. gruodžio 31 d. Atgaivintas dukart – 1928 ir 1990 m. Nuo 2006 m. tokiu pavadinimu eina du tokie laikraščiai.

20

Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1991 09 06 žlunganti rusiškoji Sovietų Sąjunga, po nepavykusio pučo joje galutinai pralaimėjus reakcinėms prosovietinėms jėgoms, pripažino daugiau kaip prieš metus Lietuvos paskelbtą (1990 03 11) nepriklausomybę, taip pat Latvijos ir Estijos nepriklausomybę.

91

Gimė Paulius Širvys, 1920 09 06 Padusetėlyje (Dusetų vls., dab. Zarasų r.). Poetas. Dirbo laikraščių „Literatūra ir menas“, „Moksleivis“, „Genys“ redakcijose (1946–1954). Išleido eilėraščių knygas „Žygio draugai“ (1954), „Ošia gimtinės beržai“ (1956), „Beržų lopšinė“ (1961), „Ir nusinešė saulę miškai“ (1969) ir kt. Žmogiškas jautrumas, kuriuo buvo persmelkta poeto lyrika, patį poetą pastūmėjo taurelės link. Mirė (58) 1979 03 24 Vilniuje.

 

Rugsėjo 7-oji

247

Išrinktas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas. 1764 09 07 Abiejų Tautų Respublikos Elekcinis seimas išrinko Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovą Augustą Poniatovskį. Jis valdė šalį tragiškiausiu jos gyvavimo laikotarpiu, kuriame buvo įvykdyti trys (1772, 1793, 1795) šios valstybės padalijimai ir galutinė jos likvidacija (1795).

 

 Rugsėjo 8-oji 

581

Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. 1430 09 08 Lucko pilyje (dab. Ukraina), po 1429 m. sausį vykusio Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimo, Vokietijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio siūlymu Vytautą paskelbusio Lietuvos karaliumi (Lietuvos didžiūnai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu), buvo numatytos Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karališkais vainikais iškilmės.
Vainikavimo iškilmės buvo sužlugdytos lenkų, tų metų rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmusių, sumušusių ir apiplėšusių imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį. Speciali Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karūnas ir 1430 m. rugsėjo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio, dėl šio incidento toliau nebevyko ir grįžo į Vokietiją. Po šių įvykių kita Vytauto vainikavimo iškilmių diena buvo paskirta dar du kartus, tačiau antrąjį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymą vėl sužlugdė Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, tų pačių metų spalio pradžioje atvykęs į Lietuvą kartu su Vytautą palaikiusiu Jogaila, o trečiąjį – netikėta Vytauto mirtis (1430 10 27).

497

Laimėtas Oršos mūšis. ORŠOS MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1514 09 08 įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių mūšis. Apie 30 tūkst. LDK karių, vadovaujamų Konstantino Ostrogiškio, puolė Ivano Čeliadinino vadovaujamą 80 tūkst. maskvėnų kariuomenę. Geriau ginkluota ir manevringesnė LDK kariuomenė sutriuškino Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę. Rusų žuvo apie 30 tūkst., vadas su 5 tūkst. karių pateko į nelaisvę. Mūšis sustabdė Maskvos puolimą, bet nesuteikė LDK lemiamos persvaros kare (1512–1522), nes 1514 m. prarasto Smolensko tada nebuvo įstengta atsiimti. Oršos mūšis, dėl savo reikšmės, dar vadinamas Rytų Žalgiriu.

151

Gimė Aleksandras Dambrauskas (slap. Adomas Jakštas), 1860 09 08 Kuronyse (dab. Kėdainių r.). Mirė (77) 1938 02 19 Kaune. Visuomenės veikėjas, filosofas, poetas, literatūros kritikas, matematikas, prelatas (1914), akademikas (1933). 1888 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime 1889 m. ištremtas į Ustiužną (dab. Vologdos sritis, Rusija). Dėstė Žemaičių (Kauno) kunigų seminarijoje (1898–1900), profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijos (1900–1905). 1905 m. dalyvavo rengiant Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programą. Buvo žurnalų „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“, esperantininkų laikraščio „Litova stelo“ redaktorius. Pasirašinėjo Adomo Jakšto literatūriniu slapyvardžiu. Vienas iš Lietuvos esperantininkų sąjungos steigėjų (1919), Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjas (1922) ir pirmininkas (1926–1937). Parašė straipsnių apie literatūrą, meną, filosofiją, teologiją, matematiką, kalbotyrą, politiką, eilėraščių rinkinius „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Rudens aidai“ (1911), „Lyrika“ (1930), trigonometrijos, logikos, esperanto kalbos vadovėlių. Filosofijoje laikėsi agnosticizmo ir neotomizmo. Išleisti „Raštai“ (3 t., 1995–1997).

Švč. Mergelės Marijos gimimo DIENA (Šilinės).

Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 8-oji paskelbta (1997 07 03) Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena (Šilinės), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena.

 

Rugsėjo 9-oji

120

Gimė Vladas Eidukevičius, 1891 09 09 Kaune. Lietuvių dailininkas. Dalyvavo jungtinėse parodose (nuo 1911) bei rengė individualias meno parodas Lietuvoje ir užsienyje (nuo 1922). Nutapė portretų („Mergaitė su ramunėmis“, „Tėvas su dukrele“ ir kt.), peizažų („Korsikos kraštovaizdis“, „Kalnų peizažas su trobesiais“, „Kalnų miškas“ ir kt.), natiurmortų, teminių kompozicijų. Sušaudytas (49) 1941 06 23 Kaune, pirmąją antisovietinio sukilimo dieną.

65

Mirė Jonas Vanagaitis (76), 1946 09 09 Kaselio–Matenburgo (Vokietija) perkeltųjų asmenų karo pabėgėlių stovykloje. Gimė 1869 09 23 Pabudupiuose (Ragainės apsk., dab. Krainiai, Kalingrado sr., Rusija). Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas. Kovojo dėl lietuvių kalbos teisių Mažojoje Lietuvoje. „Birutės“ draugijos narys (nuo 1903) ir vadovas (1909–1913), laikraščio „Birutė“ leidėjas (1920). Dalyvavo Vilniaus Didžiajame Seime kaip Prūsų Lietuvos atstovas (1905). Dalyvavo Prūsų lietuvių tautos tarybos ir Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto veikloje (1922–1923). Vadovavo Šaulių sąjungos Klaipėdos organizacijai (1923–1940).

77

Mirė Juozas Naujalis (65), 1934 09 09 Kaune. Gimė 1869 01 09 Raudondvaryje (dab. Kauno r.). Kompozitorius, vargonininkas, profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, profesorius (1933). Vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos kūrėjų. Bažnytinio giedojimo reformatorius Žemaičių vyskupystėje. Kaune subūrė slaptą „Dainos“ chorą (1899). Kaune 1905 m. įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną. Pirmojo lietuviško muzikai skirto žurnalo „Vargonininkas“ leidėjas (1909–1910). Vienas iš pirmosios lietuvių dainų šventės (1924) organizatorių. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių. Sukūrė dainų chorui („Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“, „Ant kalno karklai siūbavo“ ir kt.), simfoninę poemą „Ruduo“ (apie 1930), instrumentinių pjesių, mišių, solo dainų.

 

Rugsėjo 10-oji

290

Sudaryta Ništato taika. 1721 09 10 Švedijos ir Rusijos atstovai Ništate (Suomija) pasirašė taikos sutartį, kuri užbaigė Šiaurės karą (1700–1721), vykusį tarp Saksonijos, Abiejų Tautų Respublikos, Prūsijos, Rusijos ir Danijos–Norvegijos koalicijos prieš Švediją. Sutartimi Rusija pasiliko sau visą Švedų valdytą Livoniją ir Estiją. Šiaurės karo metu po Švedijos kariuomenės 1701–1709 m. kampanijos ypač nukentėjo etninė Lietuvos teritoriją, 1709–1711 m. bado ir maro metu gyventojų mirtingumas (ypač Žemaitijoje) siekė du trečdalius.

 

Rugsėjo 11-oji

341

Mirė Žygimantas Liauksminas (73–74), 1670 09 11 Pašiaušėje (dab. Kelmės r.). Gimė 1596 ar 1597 m. Žemaitijoje. Filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, pedagogas, jėzuitas, teologijos daktaras (1642), profesorius (1635). Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorius lietuvis (1635–1644). Plocko (1644–1647), Polocko (1661–1665) ir Kražių (1661–1665) kolegijų rektorius, Vilniaus universiteto vicerektorius (1655–1658), pakancleris (1665–1670). Lietuvių muzikologijos pradininkas. Parašė retorikos vadovėlį „Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės“ (lot. k., 1648), pirmą originalią Lenkijoje ir Lietuvoje graikų kalbos gramatiką (lot. k., 1655), pirmąjį Lenkijoje ir Lietuvoje muzikos vadovėlį „Muzikos menas ir praktika” (lot. k., 1667; liet. k. 1977), panegirikų ir eilėraščių. Išleisti „Rinktiniai raštai“ (2004).

51

Mirė Kazys Pakštas (67), 1960 09 11 Čikagoje (JAV), emigracijoje. Gimė 1893 06 29 Alinaukos vnk. (Užpalių vls., dab. Utenos r.). Profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesorius (1929). Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universiteto docentas (1925), profesorius (1929). 1939 m. išvyko į JAV. Dėstė Kalifornijos universitete (1939–1941), vėliau – Karletono kolegijoje, Merilendo universitete ir kt. Buvo siūlomas į Lietuvos Respublikos prezidentus (1938). Dalyvavo visuomeninė veikloje, Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas (1930–1940), Lietuvos geografų draugijos steigėjas ir pirmininkas (1934–1940), Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros institutą ir jam vadovavo (1941–1943). Daug nusipelnė kaip talentingas geopolitikas. Svarbiausias darbas – „Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929).

50

Žuvo Antanas Škėma (50), 1961 09 11 netoli Čikagos (JAV), emigracijoje. Gimė 1910 11 29 Lodzėje (Lenkija). Rašytojas modernistas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, didžiausias lietuvių literatūroje novatorius. 1941 m. birželio 23 d. ginkluoto sukilimo prieš sovietų okupantus dalyvis. Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), vėliau emigravo į JAV (1949). Išleido knygas „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (1947), „Živilė“ (1948) „Šventoji Inga“ (1952) „Pabudimas“ (1956) „Žvakidė“ (1957), „Balta drobulė“ (1958) ir kt. Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų.

Statybininkų diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo antrasis šeštadienis paskelbtas (2009 09 24) Statybininkų diena.

 

Rugsėjo 12-oji

748

Nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas (apie 63), 1263 09 12 Agluonoje (dab. Latvija). Gimė apie 1200 m., pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1219 m. Pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (1253–1263). Drastiškomis priemonėmis (karais, baltų žemių užrašinėjimais Kryžiuočių ir Livonijos ordinams) suvienijo Lietuvą ir atvedė ją į katalikiškosios Europos politinę sistemą. Siekdamas Lietuvos karaliaus karūnos, pasikrikštijo (1251) ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi (1253 07 06). Veliau nuo krikščionybės atsimetė (1261) ir iš Lietuvos išvijęs vokiečius autonomijos teisėmis priėmė savo paties jiems užrašytą Žemaitiją į Lietuvos valstybę. Taip buvo sukurtas šiuolaikinės Lietuvos valstybės branduolys. Nužudytas sąmokslininkų (Daumanto ir Treniotos) kartu su sūnumis Agluonos pilyje.

77

Įkurta Baltijos antantė. 1934 09 12 Ženevoje (Šveicarija) Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pasirašė santarvės ir bendradarbiavimo sutartį dėl bendros užsienio politikos ir diplomatijos. Taip buvo bandoma kurti Pabaltijo aljansą prieš grėsmę jų nepriklausomybei keliančias nacistinę Vokietiją ir rusiškąją komunistinę Sovietų Sąjungą.

232

Gimė Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis, 1779 09 12 Baidotuose (dab. Skuodo r.). Poetas, vertėjas, kunigas, sukilėlis. Kunigavo Varniuose, Jurbarke ir Veliuonoje (nuo 1815). Rėmė 1831 m. anticarinį sukilimą, gresiant suėmimui, pasitraukė į Prūsiją, už akių nuteistas mirti. 1835 m. išvyko į Prancūziją. Leido lietuviškas knygas, rankraščiu paliko rinkinį „Eiliavimas lietužuvyje lietuviškai-žemaitiškame“ (1835, išsp. 1935), veikalas davė pradžią politinei ir filosofinei lietuvių poezijai. Mirė (57) 1837 07 10 Nansyje (Prancūzija).

399

Mirė Petras Skarga (67), 1612 09 12 Krokuvoje (Lenkija). Gimė 1536 02 02 Grojece (Lenkija). Visuomenės veikėjas, jėzuitas, pedagogas, pamokslininkas, rašytojas, teologas. Krokuvos universiteto absolventas (1554), mokėsi Romoje, ten įstojo į jėzuitų ordiną (1569), kaip misionierius buvo atsiųstas į Vilnių (1573). Buvo Vilniaus jėzuitų kolegijos rektoriumi (nuo 1574), o šiai peraugus į Vilniaus universitetą (1579), pirmuoju jo rektoriumi. Vilniuje pasižymėjo pedagogine ir organizacine veikla. Siekdamas plėsti jėzuitų švietimą bei kontrreformacinę veiklą, drauge su kitais jėzuitais įkūrė panašias kolegijas Polocke, Rygoje, Tartu. 1588 m. tapo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos pamokslininku. Veikaluose „Apie dievo bažnyčios vienybę“ (lot. k., 1577), „Pastabos evangelikams ir visiems nekatalikams“ (lot. k., 1592), „Konfederacijos procesas“ (lot k., 1595), „Seimo pamokslai“ (lot. k., 1597) propagavo stačiatikių ir katalikų bažnyčių Abiejų Tautų Respublikos valdomoje Ukrainoje ir Baltarusijoje uniją. Skelbė kovą nekatalikams, reikalavo stiprinti karaliaus valdžią ir riboti Seimo kompetenciją.

Rugsėjo 13-oji

115

Gimė Stasys Raštikis, 1896 09 13 Kuršėnuose (t. p. vls., dab. Šiaulių r.). Kariškis, divizijos generolas (1934–1940), politikas, profesorius (1963). Lietuvos kariuomenės savanoris, aktyviai dalyvavo kovose su lenkais ir bolševikais (1919). Bolševikų sužeistas, kalintas Maskvos kalėjimuose. Po Lietuvos ir sovietų Rusijos kalinių apsikeitimo 1921 m. grįžo į Lietuvą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Rėmė 1926 m. autoritarinį Antano Smetonos valstybės perversmą, suteikti majoro (1928), pulkininko (1934) laipsniai. Lietuvos kariuomenės vadas (1935–1940), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras (1938), Laikinosios Lietuvos vyriausybės krašto apsaugos ministras (1941). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vakarus (1944), gyveno JAV (nuo 1949), dalyvavo lietuvių veikloje. Dėstė JAV kariuomenės aukštojoje kalbų mokykloje (1955–1968). Mirė (88) 1985 05 03 Los Andžele (JAV), emigracijoje.

 

Rugsėjo 14-oji

119

Gimė Steponas Kolupaila, 1892 09 14 Tuminiškėse (Daugpilio apskr., Latvija). Lietuvos upių hidrologijos pradininkas, profesorius (1940). Dėstė Maskvos matavimų institute (nuo 1917). 1921 m. atvyko į Lietuvą ir dirbo Lietuvos (nuo 1933 – Vytauto Didžiojo) universitete. Įsteigė Plentų ir vandens kelių valdybos Hidrometrinį biurą (1923) ir jam vadovavo (1923–1930). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), gyveno lietuvių tremtinių Kempteno stovykloje, ten įsteigė Aukštuosius technikos kursus, jiems vadovavo ir dėstė. Persikėlė į Prancūziją, ten dėstė Notr Damo universitete (1948–1963), vėliau – į JAV. Paskelbė (iki 1944) 96 veikalus ir straipsnius iš hidrologijos, daugiausia apie Lietuvos upes. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1928). Mirė (71) 1964 04 09 Saut Bende (JAV), emigracijoje.

71

Mirė Pranas Mašiotas (76), 1940 09 14 Kaune. Gimė 1863 12 19 Pūstelninkuose (dab. Vilkaviškio r.). Lietuvių rašytojas, kultūros veikėjas, pedagogas. Lietuvos Respublikos švietimo viceministras (1919–1923). Rygoje subūrė scenos mėgėjų draugiją „Kanklės“ (1904), švietimo draugiją „Žvaigždė“ (1906). Įvairiais literatūriniais slapyvardžiais rašė „Aušroje“, „Varpe“, „Rygos garse“ ir kituose leidiniuose. Parašė straipsnių, skirtų pedagogikai, filosofijai, etnografijai, kalbos kultūrai, aritmetikos, trigonometrijos, fizikos vadovėlių pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Itin daug nusipelnė vaikų literatūrai. Parengė ir išleido apie 150 knygų: 8 vadovėlius, 60 verstų iš kitų kalbų, 30 grožinių, mokslo populiarinimo knygų vaikams. Iš jų 30 parašė pats („Pasikalbėjimai apie dangų ir žemę“ (1901), „Mano dovanėlė“ (1913), „Pasakos – nepasakos“ (1915) ir kt.), išvertė ir sulietuvino D. Defo, H. Loftingo, E. Setono Tompsono ir kitų autorių kūrinių.

 

Rugsėjo 15-oji

104

Įsteigta Lietuvių dailės draugija. 1907 09 15 Vilniuje Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius ir Antanas Jaroševičius įsteigė Lietuvių dailės draugiją. Draugija vienijo ir rėmė dailininkus, rengė parodas, konkursus, leido dailės leidinius, rinko liaudies dailės kūrinius. Dėl Pirmojo pasaulinio karo nutrūkusi draugijos veikla vėliau buvo atnaujinta (1926) ir tęsėsi iki ją nutraukė prorusiška Sovietų Lietuvos komunistų valdžia (1940).

57

Mirė Vladas Antanas Nagius-Nagevičius (74), 1954 09 15 Klivlende (JAV), emigracijoje. Gimė 1880 06 17 Kretingoje. Gydytojas, archeologas, muziejininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, generolas leitenantas (1920). Sankt Peterburge baigė Archeologijos institutą (1904) ir Karo medicinos akademiją (1910). Vilniaus Didžiojo seimo dalyvis (1905), už politinę veiklą carinės Rusijos policijos areštuotas ir kalintas. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę (1918), tapo pirmuoju Lietuvos kariuomenės karo gydytoju, įsteigė Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybą ir jai vadovavo (1919–1940). Isteigė Karo muziejų Kaune (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) ir jam vadovavo (1921–1944 su pertrauka). Įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą ir jam vadovavo (1924–1940). Atliko Vakarų Žemaitijos Pryšmančių kapinyno, Apuolės ir Impilties piliakalnių archeologinius tyrinėjimus Dalyvavo 1941 m. birželio 23-iosios sukilime prieš sovietų okupantus, pasisakė prieš nacistinių SS legionų formavimą Lietuvoje, buvo persekiojamas Gestapo (nacistinės Vokietijos slaptosios policijos). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), vėliau emigravo į JAV (1949). Už nuopelnus apdovanotas 21 Lietuvos ir kitų šalių ordinu.

 

Rugsėjo 16-oji

23

Išėjo pirmasis „Atgimimo“ laikraščio numeris. 1988 09 16 pradėtas laisti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikraštis tapo atgimstančios Lietuvos, kuriai vadovavo Sąjūdis, tribūna, atlikusia svarbų vaidmenį kelyje į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Nuo 1999 m. laikraštis leidžiamas Politinės minties instituto.

 

Rugsėjo 17-oji

57

Iš sovietų lagerių pradėta paleisti lietuvius. 1954 09 17–11 24, po Stalino mirties (1953) atlėgus represijoms, iš rusiškosios komunistinės Sovietų Sąjungos lagerių ir tremties pradėta paleisti lietuvius, kurie buvo suimti ir kalinti ar ištremti iš Lietuvos prieškario (1940–1941) ir ją pratęsusios pokario (nuo 1944) sovietų okupacijos metais.

20

Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO). 1991 09 17, po to, kai Lietuvą pripažino pati byranti Sovietų Sąjunga, Lietuvos Respublika buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją, įtakingiausią tarpvalstybinę organizaciją, šiuo metu vienijančią per 190 valstybių.

 

Rugsėjo 18-oji

94

Prasidėjo Vilniaus konferencija. 1917 09 18–22 Vilniuje vyko lietuvių atstovų konferencija, kurioje buvo svarstomos Lietuvos valstybės atkūrimo problemos. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis su sostine Vilniumi, Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis nustatyti turi būti išrinktas Steigiamasis Seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta 20 atstovų Lietuvos Taryba.

118

Gimė Juozapas Skvireckas, 1873 09 18 Rinkūnuose (Pumpėnų vls., dab. Pasvalio r.). Katalikų vyskupas, bažnyčios veikėjas. Dėstė Kauno kunigų seminarijoje (1901–1938) ir Kauno universitete (nuo 1922). Ceramo salos Molukuose titulinis vyskupas ir Žemaičių vyskupo pagalbininkas (1919–1926). Dalyvavo steigiant Lietuvių katalikų mokslo akademiją, buvo jos pirmasis vadovas (1922–1926). Paskirtas Kauno arkivyskupu (1926), Kauno arkivyskupijos metropolitu (1926–1944). Iš lotyniškosios Vulgatos išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (išleista 1911–1937). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Austriją (1944). Mirė (86) 1959 12 03 Zamse (Austrija), emigracijoje.

106

Gimė Jonas Puzinas, 1905 09 18 Svaronyse (Deltuvos vls., dab. Ukmergės r.). Lietuvių archeologas, profesionaliosios Lietuvos archeologijos mokyklos kūrėjas, docentas (1939). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo (1925–1930) ir Heidelbergo (Vokietija) (1930–1934) universitetuose, pastarajame apgynė daktaro disertaciją (1934). Dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete (1934–1939), Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas (1940–1944). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), vėliau emigravo į JAV. Žymiausias darbas „Naujausiųjų proistorinių tyrinėjimų duomenys“ (1938) tapo pirmąja profesionalia Lietuvos archeologinės medžiagos nuo seniausiųjų laikų iki XIII a. studija. Mirė (72) 1978 04 14 Čikagoje (JAV), emigracijoje.

266

Mirė Pranciškus Smuglevičius (62), 1807 09 18 Vilniuje. Gimė 1745 10 06 Varšuvoje (Lenkija). Dailininkas, klasicizmo atstovas. Kilęs iš žemaičių bajorų. Po dailės studijų Romoje 1795 m. apsigyveno Vilniuje. Dėstė Vilniaus universitete, vadovavo savo paties įsteigtai Tapybos katedrai (1797–1807). Nupiešė piešinių, nutapė istorinių ir mitologinių akvarelių, religinės tematikos paveikslų, portretų.

 

Rugsėjo 19-oji

197

Gimė Juozapas Rimkevičius, 1814 09 19 Virpyliuose (dab. Šilalės r.). Mirė (87) 1901 11 17 Pašvitinyje (t. p. vls., dab. Pakruojo r.). Kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas. Kunigavo Plungėje, Rietave, Pakruojyje ir Pašvitinyje. Rašė eilėraščius ir siuntė juos Laurynui Ivinskiui. Bendradarbiavo „Aušroje“.

 

Rugsėjo 20-oji

142

Gimė Juozas Tumas-Vaižgantas, 1869 09 20 Maleišiuose (Svėdasų vls., dab. Anykščių r.). Rašytojas, kunigas, literatūros istorikas, knygnešys, Lietuvos universiteto garbės daktaras (1929). Kunigavo įvairiose Lietuvos vietose. Buvo „Tėvynės sargo“ (1897–1902), „Žinyčios“ (1900–1902), „Tautos“ (1920), „Mūsų senovės“ (1921–1922) redaktorius. Prisidėjo kuriant Lietuvių krikščionių demokratų sąjungą, Tautos pažangos partiją (1916), dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje. Dėstė Lietuvos universitete (1922–1929). Įkūrė Lietuvai pagrąžinti draugiją (1921) ir jai vadovavo (1921–1924). Parašė publicistinių straipsnių, literatūros istorijos ir kritikos darbų, dramų, apsakymų, apysakų („Dėdės ir dėdienės“ (1920–1921), „Nebylys“ (1930) ir kt.), epopėjinį kūrinį „Pragiedruliai“ (1918–1920). Išleisti „Raštai“ (20 t., 1994–2009). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu (1928) ir Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu (1932). Mirė (63) 1933 04 29 Kaune.

 

Rugsėjo 21-oji

110

Mirė Pranas Vaičaitis (25), 1901 09 21 Santakuose (Sintautų vls., dab. Šakių r.). Gimė ten pat 1876 02 10. Poetas, vertėjas, teisininkas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas. Studijų metais Sankt Peterburgo universitete už draudžiamos spaudos skaitymą ir platinimą buvo persekiojamas. Bendradarbiavo „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Ūkininke“. Parašė lyrinių ir pilietinių eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų. Vertė užsienio rašytojų kūrinius. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis.

 

Rugsėjo 22-oji

775

Laimėtas Saulės mūšis. SAULĖS MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1236 09 22, per rudens lygiadienį, kunigaikščio Vykinto vadovaujami žemaičiai ties Šiauliais (Saule) sutriuškino įsiveržusią Kalavijuočių ordino kariuomenę. Žygyje dalyvavo maždaug 50 riterių su 600 karių, apie 500 kryžininkų-maldininkų, popiežiaus raginimu atvykusių į kovą su Pabaltijo pagonimis. Žygyje užpuolikų pusėje dalyvavo ir Kalavijuočių ordino pavergti estai, lyviai, latgaliai (apie 1500 karių), taip pat 200 Pskovo kunigaikščio siųstų karių. Manoma, kad Ordino magistro Folkevino vadovaujamoje kariuomenėje iš viso buvo apie 3 000 karių. Į Žemaitiją kalavijuočiai įsiveržė 1236 m. rugsėjo mėnesio viduryje, plėšikavo apylinkėse, jiems žemaičių būrys kelią pastojo rugsėjo 21 d. Kryžininkai, ypač sunkiai šarvuoti riteriai iš Vokietijos, nenorėjo kautis pelkėtoje vietoje. Kitą dieną atvykusi kunigaikščio Vykinto kariuomenė puolė priešą. Žuvo daugelis kryžininkų ir kalavijuočių (tarp jų magistras Folkevinas ir 48 Ordino riteriai). Karius, bėgusius Rygos link, pribaigė žiemgaliai. Iš Livonijos ordino talkininkų pskoviečių grįžo kas dešimtas žmogus. Po Saulės mūšio sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Kalavijuočių ordinas neteko visų 1208–1236 m. užkariautų žemių kairiajame Dauguvos krante. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas tapo Livonijos ordinu – savarankiška Kryžiuočių ordino dalimi.

baltų vienybės diena. Atmintina valstybės diena. Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saemos nutarimu rugsėjo 22-oji, žymint žemaičių pergalę Saulės mūšyje ties Šiauliais (1236), paskelbta Baltų vienybės diena (2000 05 16).

70

Likviduotas Lietuvių aktyvistų frontas. 1941 09 22 nacistinės Vokietijos okupacinė valdžia likvidavo Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), kuris nuo susikūrimo pradžios (1940 11 17) rengė Lietuvos Valstybės atkūrimo planus. LAF organizavo antisovietinį 1941 m. birželio 23-iosios sukilimą ir besąlygiškai rėmė Lietuvos laikinąją vyriausybę, iš Vokietijos okupacinės valdžios reikalavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl LAF štabas Kaune vokiečių buvo užpultas (1941 09 21), LAF nariai suimti, įgaliotinis Leonas Prapuolenis išsiųstas į koncentracijos stovyklą, pati organizacija kitą dieną likviduota.

15

Atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas. 1996 09 22 Vilniuje, Arkikatedros aikštėje, iškilmingai atidengtas išeivijos lietuvių skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas, tapęs Vilniaus miesto simboliu.

136

Gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1875 09 22 Varėnoje. Vienas žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių. Mokėsi Varšuvos muzikos institute (1894–1899), Leipcigo karališkojoje konservatorijoje (1901–1902), lankė Varšuvos piešimo mokyklą (1902–1903), Kazimiero Stabrausko vadovaujamą dailės mokyklą (1904–1906). Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos choro vadovas (1905–1906). Rinko ir harmonizavo liaudies dainas, vienas Lietuvių dailės draugijos organizatorių (1907), vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė apie dailę ir muziką. Sukūrė muzikos, dailės kūrinių, turinčių simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. Paliko daugiau kaip 220 paveikslų. Garsėja tapybos darbais – paveikslais „Ramybė“, „Rex“, „Lietuviškos kapinės“, ciklais „Pasaulio sutvėrimas“, „Zodiakas“, „Pasaka“ ir kt., simfoninėmis poemomis „Miškas“ ir „Jūra“, kitais simfoninės, chorinės ir fortepijoninės muzikos darbais, kūriniais styginiams ir vargonams. Sukūrė literatūrinių kūrinių – lyrinių impresijų, „Laiškus Devordakėliui“, pasaką, aforizmų. Kartu su Sofija Čiurlioniene-Kymantaite parengė eseistikos knygą „Lietuvoje“. Gydydamasis nervinį išsekimą, nuo plaučių uždegimo mirė (35) 1911 04 10 Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos, Lenkija). Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

79

Gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, 1932 09 22 Rokiškyje. Valstybės veikėjas, politikas, Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas. Baigė Kauno politechnikos institutą (1956, dab. KTU), mokslų daktaras (1974). Užėmė aukštas nomenklatūrines pareigas okupacinės Sovietų Lietuvos ir jos Komunistų partijos struktūrose: Lietuvos SSR Statybos medžiagų pramonės ministras (1965–1967), Valstybės plano komiteto pirmininko pavaduotojas (nuo 1967), Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius (1988–1990), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas (1989–1990). Lietuvos Respublikos Seimo narys (nuo 1990), Ministro Pirmininko pavaduotojas (1990–1991), Seimo pirmininkas (1992–1993). Ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1992-1993). Išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu (1993–1998), Ministras Pirmininkas (2001–2006). Lietuvos demokratinės darbo partijos (taip persivadinusios Lietuvos komunistų partijos) pirmininkas (1990–1993) ir iš pastarosios kilusios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (2001–2007). Mirė (77) 2010 06 26 Vilniuje.

42

Mirė Aleksandras Stulginskis (84), 1969 09 22 Kaune. Gimė 1885 02 26 Kutaliuose (Kaltinėnų vls., dab. Šilalės r.). Vasario 16-osios Akto signataras, prezidentas, valstybės veikėjas, agronomas. Dalyvavo Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje, buvo jos pirmininkas (1918–1919). Lietuvos Tarybos (1917–1918), vėliau Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1918–1920). Lietuvos vidaus reikalų ministras (1918–1919), maitinimo ir viešųjų darbų ministras, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, ministrų kabineto pirmininko pavaduotojas (1919). Dalyvavo steigiant Ūkio banką ir Ūkininkų sąjungą (1919), buvo pirmasis šios sąjungos pirmininkas. Lietuvos Respublikos Seimo narys (1920–1927) ir pirmininkas (1920–1922, 1926–1927). Ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1920–1922), Lietuvos Respublikos Prezidentas (1922–1926). Rusiškosios sovietų valdžios 1941 m. buvo ištremtas į Rešotų lagerį (Rusija), kalintas (1952–1954), iki 1956 m. negalėdamas sugrįžti į Lietuvą gyveno Komijoje (Rusija). 1956 m. grįžo į Lietuvą, dirbo (1957–1959) Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje.

 

 Rugsėjo 23-ioji 

142

Gimė Jonas Vanagaitis, 1869 09 23 Pabudupiuose (Ragainės apskr., dab. Krainiai, Kalingrados sr., Rusija). Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas. Kovojo dėl lietuvių kalbos teisių Mažojoje Lietuvoje. „Birutės“ draugijos narys (nuo 1903) ir vadovas (1909–1913), laikraščio „Birutė“ leidėjas (1920). Dalyvavo Vilniaus Didžiajame seime kaip Prūsų Lietuvos atstovas (1905). Dalyvavo Prūsų lietuvių tautos tarybos ir Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto veikloje (1922–1923). Vadovavo Šaulių sąjungos Klaipėdos organizacijai (1923–1940). Mirė (76) 1946 09 09 Kaselio-Matenburgo (Vokietija) karo pabėgėlių –perkeltų asmenų stovykloje.

Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 23-ioji paskelbta (1997 07 03) Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Atmintina diena buvo susieta su Vilniaus žydų getų likvidavimu (1943 09 23), kurio metu Lietuvą okupavusios nacistinės Vokietijos SS – vadinamosios sukarintos apsaugos rinktinės smogikai sušaudė getuose izoliuotus Vilniaus žydus, o paskutinius nenužudytus žydus perkėlė į SS valdomas koncentracijos stovyklas. Valstybės vėliavos (su gedulo ženklu – juodu kaspinu) kėlimo diena.

 

Rugsėjo 24-oji

390

Mirė Jonas Karolis Chodkevičius (61), 1621 09 24 Chotine (dab. Ukraina). Gimė 1560 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (tikslesnė vieta nežinoma). LDK valstybės ir karo veikėjas. Studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Padujos (Italija) universitetuose. Žemaitijos seniūnas (1599–1616), LDK didysis etmonas (nuo 1605) ir Vilniaus vaivada (nuo 1616). 1602 m. paskirtas Uždauguvyje veikiančios LDK kariuomenės vadu ir Uždauguvio administratoriumi. Pasižymėjo XVII a. pr. LDK – Švedijos kare, Salaspilyje (dab. Latvija) sumušęs Švedijos kariuomenę (1605). Vadovavo LDK kariuomenei malšinant Zebržydovskio rokošą (1607) ir jai žygiuojant į Maskvą (1611–1612, 1617–1618). Su 70 tūkst. karių ties Chotinu (Dniestro dešiniajame krante) sėkmingai atrėmė Osmanų imperijos kariuomenės (apie 220 000 karių) puolimą (1621), bet nuo žaizdų čia ir mirė. Buvo vienas iš žymiausių to meto Europos karvedžių, laimėdavęs kovą taktiniais manevrais, staigumu, griežta drausme. Kretingoje įkurdino bernardinus (1602), prisidėjo prie Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo pastatydinęs kolegijos rūmus ir jai užrašydamas 7 ūkius (1614), Skuode įsteigė mokyklą (1614).

54

Gimė Vytautas Pociūnas, 1957 09 24 Vilniuje. Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas (nuo 1992), diplomatas. Lietuvos patriotas. Vykdydamas tarnybines pareigas stebėjo kaimyninių valstybių įtaką ir galimą pavojų Lietuvos saugumui Lietuvos energetikos įmonėse bei Lietuvos geležinkelyje. VSD Ekonominės valdybos viršininkas, LR konsulo Gardine (Baltarusija) patarėjas (nuo 2005). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004) ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2007, po mirties).
Žuvo (48) 2006 08 23 Breste (Baltarusija), iškritęs pro Baltarusijos, į kurią dirbti nepaisant nuopelnų buvo prieš savo valią „ištremtas“ VSD vadovybės, Bresto miesto viešbučio „Inturist“ 9 aukšto langą. Kaip įtariama, galėjo būti išstumtas.
Žūties dieną Lietuvos generalinės prokuratūros (LGP) pradėtas ir po kelių mėnesių nutrauktas (2006 11 30) ikiteisminis tyrimas vėliau žmonos Liudvikos Pociūnienės pastangomis teismo sprendimu beveik po metų buvo atnaujintas (2007 09 19), tačiau po pusmečio vėl nutrauktas (2009 02 24). Visuomenėje prieštaringai vertinamą rezonansinį ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo sprendimu (2009 06 09) LGP atnaujinus trečiąjį kartą (2009 06 15), jau praėjus trims su puse metų nuo žūties, pagaliau buvo pradėta tirti (nuo 2010 02 12) ir galima nužudymo versija, kurią nuo pat tyrimo pradžios reikalavo iškelti velionio žmona ir sunerimusi visuomenė.
Iš karto po tragiško įvykio europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigė, kad saugumo karininko žūtis – ne kas kita, o politinis nužudymas.
Netrukus po žūties LR Seimo sprendimu (2006 09 28) buvo pradėtas didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kurio metu buvo priverstas atsistatydinti VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.
V. Pociūnas palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinaitėse.

 

Rugsėjo 25-oji

246

Gimė Mykolas Kleopas Oginskis, 1765 09 25 Guzove (Lenkija). Kompozitorius, kunigaikštis, valstybės ir visuomenės veikėjas, politikas, sukilėlis. Aktyvus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Ketverių metų seimo dalyvis (1788–1792), ATR pasiuntinys Nyderlanduose, Londone (1789–1791). Paskutinis LDK iždininkas (1793–1794). Dalyvavo 1794 m. Tado Kosciuškos sukilime (prieš Rusojos imperiją ir Prūsijos karalystę?? – G. B.), buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, vadovavo sukilėlių daliniams. Organizavo savo kavalerijos diviziją, buvo Ukmergės, Švenčionių, Breslaujos apskričių sukilėlių vadas. Po 1795 m. trečiojo ATR padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę, pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Prancūzijoje, imperatoriaus Napoleono I prašė pagalbos atgauti Lietuvai ir Lenkijai nepriklausomybę. Rusijos imperatorius Aleksandras I leido grįžti į Lietuvą(1802). Tapo slaptuoju Aleksandro I patarėju ir senatoriumi (1810). Prieš 1812 m. Rusijos karą su Prancūzija buvo sumanęs atkurti LDK kaip autonominę Rusijos imperijos dalį, gavo tam Aleksandro I sutikimą, bet viską sutrukdė prasidėjęs karas. Po Vienos kongreso (1815), kuriame sprendėsi Europos tautų likimas, nusivylęs kongreso nutarimais išvyko gyventi į Florenciją (1823). Sukūrė operą, polonezų (garsiausias „Atsisveikinimas su Tėvyne“), valsų, mazurkų, dainų. Parašė knygą „Laiškai apie muziką“ (pranc. k., 1828), atsiminimų „Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos“ (pranc. k., 4 t., 1826–1827; išversta į liet. k., t. 1–3, 2007–2009). Mirė (68) 1833 10 15 Florencijoje (Italija).

 

Rugsėjo 26-oji

382

Sudaryta Altmarko paliaubų sutartis. 1629 09 26 Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos atstovai Altmarke (Vokietija) pasirašė paliaubų sutartį. LDK lauko etmono Kristupo Radvilos vadovaujama kariuomenė nepajėgė sustabdyti Švedijos kariuomenės, kurią jis sėkmingai atrėmė prie Mituvos (1622, dab. Latvija), todėl buvo pradėtos derybos dėl visuotinės taikos (1627). Taika su Švedija truko neilgai (iki 1635).

170

Gimė Antanas Vienažindys, 1841 09 26 Anapolyje (t. p. vls., dab. Rokiškio r.). Kunigas, poetas, vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos poezijoje pradininkas. Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Po autoriaus mirties išleistas poezijos rinkinys „Dainos“ (1894). Mirė (50) 1892 08 29 Laižuvoje (t. p. vls., dab. Mažeikių r.).

 

Rugsėjo 27-oji

589

Sudaryta Melno taika. 1422 09 27 prie Melno ežero (netoli Torūnės, dab. Vokietija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenių stovykloje sudaryta LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu. Lietuva visam atgavo Žemaitiją, su pajūrio ruožu nuo Palangos iki Šventosios, taip pat Lietuvai priskirta ir Užnemunė (Sūduva). Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Kryžiuočių ordino (vėliau Prūsijos) valdžioje (iki 1923). Melno taika anuliavo visas ankstesnes sutartis su Ordinu. Pirmą kartą Kryžiuočių ordinas buvo priverstas atsisakyti visų teritorinių, politinių ir kitokių pretenzijų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštysei.

406

Laimėtas Salaspilio mūšis. SALASPILIO MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1605 09 27 ties Salaspiliu (buv. Kircholmas, 18 km į pietryčius nuo Rygos, dab. Latvija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama kariuomenė sutriuškino Karolio IX vadovaujamą Švedijos kariuomenę. Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo metu (1600–1629) Švedijos kariuomenė (apie 14 tūkst. karių) buvo apgulusį Rygą. Apgultį nutraukė LDK kariuomenė (apie 4 tūkst. karių), vadovaujama didžiojo etmono. Švedijos kariuomenė buvo įviliota į nepatogią poziciją ir sumušta. Salaspilio mūšyje pasiekta viena žymiausių pergalių karuose su Švedija, ji tapo žinoma visoje Europoje, tačiau lemiamos įtakos karui mūšis nepadarė.

124

Mirė Mikalojus Akelaitis (57), 1887 09 27 Paryžiuje (Prancūzija), emigracijoje. Gimė 1829 12 05 Čiuoderiškėse (dab. Marijampolės sav.). Kultūros, visuomenės veikėjas, rašytojas, sukilėlis. Dirbo mokytoju dvaruose. Parašė eiliuotų atsišaukimų, raginančių valstiečius sukilti („Gromata Vilniaus senelio“, „Pasaka senelio“ (1861), Užnemunės sukilėlių Laikinosios vyriausybės komisaro padėjėjas Augustavo vaivadijoje (1863), laikraščio „Žinia apie lenkų vainą su maskoliais“ redaktorius (1864). Anticariniam sukilimui pralaimint, pasitraukė į Prūsiją (1864), čia nuteistas, bet iš teismo salės pabėgęs pasitraukė į Prancūziją, apsigyveno Paryžiuje. Bendradarbiavo lenkų spaudoje, „Aušroje“, „Gazietoje lietuviškoje“. Rinko lietuvių tautosaką. Žymiausias kūrinys – didaktinė apysaka „Kvestorius, po Lietuvą važinėdams, žmones bemokinęsis“ (1860). Parašė elementorių, lietuvių kalbos gramatiką. Į lenkų kalbą proza išvertė K. Donelaičio „Metus“. Paryžiaus lietuvių draugijos „Želmuo“ steigėjas ir pirmininkas (1883).

141

Gimė Vilius Gaigalaitis, 1870 09 27 Naujienose (Ragainės apskr., dab. Kaliningrado sr., Rusija). Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, evangelikų liuteronų kunigas, teologijos daktaras (1900), profesorius (1929). Prūsijos landtago deputatas (1903–1918), stengėsi ginti Prūsijos lietuvių reikalus, rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos. Dirbo laikraščio „Pagalba“ redaktoriumi (1904–1931). Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1920). Klaipėdos krašto lietuvių delegacijos Ambasadorių konferencijoje vadovas (1922). Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius (1925–1941). Pirmininkavo „Sandoros“ draugijai (1905–1939), Lietuvių mokslo draugijos narys (1907–1914). Įkūrė pirmąją lietuvišką gimnaziją Klaipėdoje ir jai vadovavo (1922–1924), įkūrė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją (1926). Po to, kai Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą (1939) pasitraukė į Kretingą (1940), vėliau – į Vokietiją (1941). Išleido darbus lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Kristijonas Donelaitis, jo gyvastis ir darbai “ (1913), „Lietuvių-baltų problema“ (1915), „Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje, jos kovos ir vargai“ (1925–1929) ir kt. Už nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio (1930) ir III laipsnio (1928) ordinais, Latvijos IV laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu. Mirė (75) 1945 11 30 Bretene (Vokietija).

Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 27-oji paskelbta (2004 09 14) Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

 

Rugsėjo 28-oji

85

Pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis. 1926 09 28 Maskvoje Lietuva ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį, kuria abi šalys įsipareigojo gerbti viena kitos suverenumą ir teritoriją bei susilaikyti nuo agresyvių veiksmų viena kitos atžvilgiu. Sovietų Sąjunga dar katą Lietuvai pripažino Vilnių.
Paradoksalus sutapimas, kad lygiai po 13 metų Sovietų Sąjunga sutartį sulaužė: tą pačią dieną toje pačioje Maskvoje komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąją draugystės sutartį (1939 09 28), pagal kurią Vokietija, kuriai Lietuva „priklausė“ pagal tų pačių agresorių Maskvoje pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą (1939 08 23), slapta „perleido“ Lietuvą okupuoti Sovietų Sąjungai, o pastaroji įsipareigojo už tai atsiskaityti auksu.

23

Pirmą kartą jėga išvaikytas Atgimimo mitingas. 1988 09 28 Lietuvos laisvės lygos (N. Sadūnaitė, A. Terleckas, P. Cidzikas ir kt.) organizuotas mitingas, skirtas 49-osioms nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos draugystės sutarties (pasirašyta 1939 09 28), kuria Lietuva iš Vokietijos perėjo į sutartą Sovietų Sąjungai skirtą okupuoti zoną, metinėms paminėti buvo išvaikytas sovietų vidaus kariuomenės ir milicijos (sovietų policija). Po mitingo išvaikymo paaštrėjo priešprieša tarp Lietuvos komunistų partijos ir laisvėjančios Lietuvos Sąjūdžio vadovybių.

478

Gimė Steponas Batoras, 1533 09 28 Siladšome (Transilvanijoje, dab. Rumunija). Lenkijos karalius (1575–1586) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų valdovu pripažintas tik po ilgų derybų, kai šis specialiu raštu patvirtino (1576 06 29), kad Lenkijos Karalystė ir LDK yra federacinė dviejų lygiateisių šalių valstybė. Jis pažadėjo išsaugoti LDK savarankiškumą, bendrus seimus šaukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK kariuomenės vadais neskirti lenkų. Pasižymėjo kaip stiprus valdovas ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenės reformatorius, atkovojęs Rusijos užimtas LDK žemes. Vidaus politikoje laviravo tarp ponų ir vidutiniųjų bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. Lenkijoje (1578) ir LDK (1581) įsteigė aukščiausias apeliacines bajorų instancijas – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Stiprindamas karaliaus valdžią, kovojo su lenkų ponais, paremdavo katalikų bažnyčią. Jo privilegija Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į Vilniaus universitetą (1579 04 01). Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą, perorganizavo kariuomenę, įvedė uniformą, patobulino artileriją ir karinę inžineriją. Užsienio politikoje labiausiai stengėsi prie ATR prijungti Livoniją. Plečiantis Livonijos karui (1558–1583), su Turkija ir Krymo chanatu sudarė sutartis, nukreiptas prieš Rusiją. 1579–1581 m. surengė tris karo žygius prieš Rusiją: atsiėmė Polocką (1579) ir užėmė ir Velikyje Lukus (1580), apsupo Pskovą (1581). Pagal Jano Zapolskio paliaubas (1582) Rusija paliko ATR Uždauguvį, o ši Rusijai – 1580 m. užimtas sritis. Mirė (53) 1586 12 12 Gardine (dab. Baltarusija).

144

Gimė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (slap. Lazdynų Pelėda), 1867 09 28 Paragiuose (Tryškių vls., dab. Akmenės r.). Prozininkė. Bendradarbiavo „Ūkininke“, „Varpe“, „Darbininkų balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ (nuo 1898). Pasirašinėjo Lazdynų Pelėdos literatūriniu slapyvardžiu. Parašė apsakymų („Našlaitė“ (1898), „Motulė paviliojo“ (1908) ir kt.), apysakų („Naujasis takas“ (1912) ir kt.), romaną „Iki mirties“ (1924). Mirė (58) 1926 03 14 Paragiuose (Tryškių vls., dab. Akmenės r.).

TUSKULĖNŲ AUKŲ ATMINIMO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu (2006 07 19) pasirinkta rugsėjo 28-oji – Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų, Molotovo-Ribentropo paktu iš anksto susitarusių (1939 08 23) karą kartu ranka rankon pradėti ir jį pradėjusių (1939 09 01) – nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos 1939 m. rugsėjo 28 d. draugystės sutarties diena. Sutartimi, sudaryta po žiauriausio žmonijos karo pradžios nepraėjus nė mėnesiui, vienas kitu patenkintiems agresoriams „sėkmingai“ okupavus ir pasidalijus visą Lenkijos teritoriją, Vokietija slapta „perleido“ Lietuvą Sovietų Sąjungai, o pastaroji įsipareigojo savo sąjungininkei Vokietijai už tai sumokėti auksu.
Ilgais okupacijos dešimtmečiais komunistiniai rusiškieji okupantai lietuvių tautai padarė daug baisių nusikaltimų, kurių vienas žiauriausių liudijimų, tapusiu sovietų nužmogėjimo ir nusikaltimų žmogiškumui simboliu – buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje (dab. Vilniaus m. dalis) atrasta slapta 1944–1947 m. Vilniaus KGB kalėjime be teismo nužudytų ir išniekintų Lietuvos patriotų, partizanų ir rezistentų masinė kapavietė. Slėpdami nusikaltimą, okupantai į Tuskulėnų dvaro parke naktimis iškastas duobes be jokių atpažinimo ženklų slapta sumetė ir užkasė daugiau kaip 700 nužudytų Lietuvos kankinių, tarp jų Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, vyskupą Vincentą Borisevičių, kitus iškilius Lietuvai nusipelniusius žmones.
Todėl Tuskulėnų aukų atminimo diena yra visų sovietų komunistų ir KGB nusikaltimų Lietuvai ir jų aukų atminimo diena.
Tuskulėnuose rasti palaikai dabar ilsisi čia įrengtame kolumbariume-koplyčioje.

 

Rugsėjo 29-oji

482

Įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. 1529 09 29 įsigaliojo Rašytinės teisės normų sisteminis rinkinys. Jis teisiškai įformino valstybės santvarką, valdžios ir valdymo organus, teisingumo ir teisėtvarkos sistemą, privilegijuotą bajorijos padėtį. Išleistos antroji (1566) ir trečioji Lietuvos Statuto redakcijos (spausdinta 1588).

  

Rugsėjo 30-oji

243

Gimė Andrejus Sniadeckis, 1768 09 30 Rydleve (Lenkija). Chemikas, medikas, biologas, medicinos ir filosofijos daktaras, profesorius (1797), biochemijos pradininkas Lietuvoje. Vilniaus universiteto chemijos profesorius (1797–1832). Vadovavo Terapijos katedrai ir klinikoms (1827–1832). Po Vilniaus universiteto likvidacijos profesoriavo Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijoje (1832–1838). Dalyvavo šubravcų veikloje. Kūrė lenkų chemijos terminiją. Prisidėjo kuriant Vilniaus medicinos draugiją ir jai kurį laiką vadovavo (1806–1836), redagavo žurnalą „Dziennik Wilenski“. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį „Chemijos pradmenys“ (lenk. k., 2 t., 1800), vieną iš pirmųjų pasaulyje teorinės biologijos ir biochemijos vadovėlių „Organinių kūnų teorija“ (lenk. k., 3 t., 1804–1811), darbą „Pastabos apie vaikų fizinį auklėjimą“ (lenk. k., 2 t., 1805–1806), davusį pradžią pediatrijai Lietuvoje, straipsnių medicinos, chemijos, biologijos temomis, satyrų. Mirė (69) 1838 05 11 Vilniuje.

129

Gimė Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882 09 30 Žlakišiuose (dab. Raseinių r.). Zoologas, hidrobiologijos Lietuvoje pradininkas, akademikas (1956). 1906 m. apsigyveno JAV, dėstė Filipinų universitete (1922–1928), Vytauto Didžiojo (1929–1940), Vilniaus (1940–1948) universitetuose. Buvo Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius (1959–1960). Tyrė gyvūnų morfogenezę, pirmasis pradėjo tirti Lietuvos hidrofauną. Hidrobiologijos Lietuvoje pradininkas, vienas iš pirmųjų parazitologų, pirmasis ėmė tirti Lietuvos dirvožemio organizmus. Parašė bendrajai biologijai skirtų darbų, straipsnių. Mirė (86) 1968 10 10 Vilniuje.

 

▲ Parengta ir nuolatos skelbiama nuo 2010 08 31