Rugpjūčio 16-oji

88

Įvestas litas, 1922 08 16. Šią dieną Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo nacionalinio Lietuvos piniginio vieneto įvedimą. Ekonominės komisijos narys V. Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant litą, jo ir JAV dolerio kursų santykis buvo 10:1. Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą.

374

Gruzdžių įkūrimas, 1636. Pagal 1623 03 16 Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto Vazos privilegiją karališkosios Šiaulių ekonomijos Zamūšės valsčiaus Lukošaičių vaitijoje buvo įsteigta ir funduota parapinė bažnyčia, priskiriant jai Šiupylių kaimą su Vileišiškių užusieniu. Ši privilegija rėmėsi LDK žemės revizorių, kurie bažnyčiai vietą parinko ir žemes jai priskyrė, 1619 11 27 raštu. Ši žinia ir laikytina pirmuoju Gruzdžių krašto rašytiniu paminėjimu. Zamūšės (dab. Šiaulių r.) miesteliui, 1636 m. įkurtam 7 km į rytus nuo Šiupylių, vėliau sugrįžo toje vietoje buvusio Gruzdžių kaimo pavadinimas, o XVII a. čia jau buvo susiformavusi ir bažnytinė, ir pasaulietinė savivalda. Gruzdiečiai savo miestelio įkūrimo šventę tradiciškai švenčia per miestelio globėjo šv. Roko atlaidus, keliamus į artimiausią savaitgalį po Šv. Roko vardadienio rugpjūčio 16 d.

Rugpjūčio 17-oji

381

Gimė Jonas Sobieskis, 1629 08 17, Oleskoje (Lenkija). Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1674), Lenkijos didysis etmonas (nuo 1668). Pasižymėjo kovose su kazokais, Maskva, totoriais ir Švedija. Per Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos karą (1672–1676) jo vadovaujama kariuomenė laimėjo Chotino mūšį (1673), o per 1683–1699 m. Austrijos ir Turkijos karą J. Sobieskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė mūšyje prie Vienos (1683 09 12) sutriuškino turkus. Stengėsi Abiejų Tautų Respublikoje įvesti paveldimą monarchiją. Mirė (66) 1696 06 17, Vilanovoje (Lenkija).

53

Mirė Antanas Vienuolis (tikr. Žukauskas, 75), 1957 08 17, Anykščiuose. Gimė 1882 04 07, Užuožeriuose (Anykčių vls., dab. r.). Rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vienas žinomiausių realistinės prozos kūrėjų. Dirbo provizoriumi Maskvoje, Kaukaze ir Anykščiuose. Žymiausi kūriniai „Prieš dieną“ (1925), „Kryžkelė“ (1932), „Viešnia iš šiaurės“ (1933), „Ministeris“ (1935), „Prieblandoje“ (1941) ir kt.

Rugpjūčio 18-oji

31

Mirė Kazys Škirpa (84), 1979 08 18, Vašingtone (JAV), emigracijoje. Gimė 1895 02 18, Nemajūnuose (dab. Pasvalio r.). Dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais (1919–1920). Steigiamojo seimo narys (1920–1921), diplomatas Vokietijoje (nuo 1927), karo atašė Vokietijoje (1930–1937), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1937–1938), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje (1938) ir Vokietijoje (nuo 1939). 1941 m. pakviestas vadovauti Lietuvos Laikinajai Vyriausybei, bet Vokietijoje suimtas ir ištremtas. Nuo 1949 m. gyveno JAV.

Rugpjūčio 19-oji

19

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsuptis, 1991 08 19–21. Prieš pusantrų metų atkurtos (1990 03 11) nepriklausomos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmus prosovietinio pučo Maskvoje metu bandė užimti Sovietų Sąjungos kariuomenė ir prorusiškai nusiteikę Lietuvos nepriklausomybės priešai – Maskvos pučistų bendrininkai. Gindamas Aukščiausiosios Tarybos rūmus prie jų žuvo (08 21) savanoris Artūras Sakalauskas (27).

504

Mirė Lietuvos valdovas Aleksandras (45), 1506 08 19 ar 20, Vilniuje, palaidotas Vilniaus katedroje (dabartinė arkikatedra). Gimė 1460 10 05, Krokuvoje (Lenkija). Lietuvos didysis kunigaikštis (1492–1506) ir Lenkijos karalius (1501–1506). LDK bajorai 1492 m. vieni išrinko Aleksandrą didžiuoju kunigaikščiu ir taip nutraukė personalinę uniją su Lenkija. Iki 1501 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė atskirai nuo Lenkijos. 1492 m. pasirašė privilegiją, kuria išplėtė Ponų tarybos teises ir apribojo didžiojo kunigaikščio valdžią. Paskutinis iš Lietuvos valdovų, mokėjusių lietuviškai. Rėmė lietuvių kalbos vartojimo išplėtimą LDK katalikų bažnyčiose.

Rugpjūčio 20-oji

111

Lietuvoje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis, 1899 08 20. Palangoje, grafo Felikso Tiškevičiaus sandėlyje, dar galiojant carinės Rusijos įvestam lietuviškosios spaudos draudimui, suvaidintas pirmasis legalus lietuviškas spektaklis Lietuvoje Antano ir Juozo Vilkutaičių komedija „Amerika pirtyje”. Spektaklio organizatoriai (Liudas Vaineikis ir kt.) ir aktoriai (Povilas Višinskis, Augustinas Janulaitis, Marija Šlapelienė ir kt.) už dalyvavimą spektaklyje Lietuvos rusifikavimo politiką vykdžiusios carinės Rusijos valdžios buvo persekiojami.

Rugpjūčio 21-oji

110

Mirė Aleksandras Fromas-Gužutis (77), 1900 08 21, Gongailiškiuose (Girkalnio vls., Raseinių r.). Gimė 1822 12 12, Raseiniuose. Vienas lietuvių dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų, aušrininkas. Kūrė dramas Lietuvos istorijos ir kasdienės buities temomis. Žymiausi kūriniai „Eglė žalčių karalienė“ (1893), „Ponas ir mužikai“ (1893), „Vargdieniai“ (1906), „Gedimino sapnas“ „Išgriovimas Kauno pilies 1362 m.“ (1910) ir kt.

19

Žuvo Artūras Sakalauskas (27), 1991 08 21, Vilniuje. Gimė 1963 10 07 Alytuje. Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo (tuo metu – Aukščiausiosios Tarybos) rūmų prieigose, stabdant Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje.

Jo atminimui žūties vietoje pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi prie kurio kiekvienais metais vyksta atminimo mitingai. Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties yra apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo, Savanorio kariuomenės kūrėjo medaliais. Iki žūties dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

Rugpjūčio 22-oji

21

Pirmą kartą Lietuvoje oficialiai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, 1989 08 22. Sąjūdžio įtakoto jau atgimimo metais vykusio naujojo šaukimo LSSR Aukščiausiosios Tarybos specialioji komisija pirmą kartą Lietuvoje aukščiausiu valstybės lygiu paskelbė išvadas apie Lietuvos valstybingumui pragaištingus Maskvoje 1939 m. nacių ir sovietų pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų padarinius, o kartu su nacistine Vokietija vykdyta rusiškoji sovietinė agresija įvardyta kaip tarptautinis nusikaltimas.

70

Mirė Vincas Čepinskis (69), 1940 08 22, Kaune. Gimė 1871 05 03, Dargaičiuose (Gruzdžių vls., dab. Joniškio r.). Fizikas, chemikas. Lietuvos Švietimo ministras (1926). Dalyvavo steigiant Aukštuosius kursus (1920) ir Lietuvos universitetą (1922). Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto rektorius (1923–1924, 1929–1933). Žymesni veikalai – „Atomas. Elektrinė materijos teorija“ (1926), „Elektroninė valentingumo teorija“ (1928), „Branduolio chemija“ (1937).

 Rugpjūčio 23-ioji 

71

Pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. 1939 08 23 Josifo Stalino (tikr. Džiugašvilis) vadovaujama komunistinė rusiškoji Sovietų Sąjunga (SSRS) ir Adolfo Hitlerio vadovaujama nacistinė Vokietija Maskvoje pasirašė vadinamąją Vokietijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį, kažkodėl nesilaikant įsigalėjusios praktikos svarbias tarptautines sutartis vadinti pagal jų pasirašymo vietą (taigi turėtų būti Maskvos sutartis, paktas), imtą vadinti ir dabar tebevadinamą pagal ją pasirašiusių antraeilių valstybės asmenų – Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaro Večeslavo Molotovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo Ribentropo pavardes.

Ši sutartis ir jos slaptieji protokolai (sutarties priedai), kurių egzistavimą Sovietų Sąjunga iki pat savo subyrėjimo atkakliai neigė, iš tiesų reiškė dviejų agresorių suokalbį kartu, kaip sąjungininkai, 1939 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus tik savaitei nuo pasirašymo dienos, vienu metu užpulti, okupuoti ir pagal šį paktą pasidalyti iš pradžių Lenkijos, o vėliau ir visos Europos teritoriją. Tačiau Sovietų Sąjunga netrukus vienašališkai pažeidė šią sutartį ir Lenkiją užpuolė rugsėjo 17 d., t. y. maždaug 2 savaitėmis vėliau, negu buvo įsipareigojusi nacistinei Vokietijai.

Pakte Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutarta bendrų karinės agresijos veiksmų data 1939 m. rugsėjo 1-oji laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia.

Pagal slaptuosius protokolus, kurie paviešinti tik žlungant Sovietų Sąjungai, po Antrojo pasaulinio karo praėjus daugiau kaip 50 metų, Lietuvą iš pradžių buvo numatyta okupuoti Vokietijai, vėliau, agresoriams papildomai susitarus ir Sovietų Sąjungai įsipareigojus atsiskaityti auksu (1939 09 28), Vokietija Lietuvą „perleido“ Sovietų Sąjungai.

LR Seimo nutarimu rugpjūčio 23-ioji paskelbta (1997) atmintina valstybės diena – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio (nuo 2005) diena, vėliau (nuo 2009) pervadinta ir imta minėti kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena.

EUROPOS DIENA STALINIZMO IR NACIZMO AUKOMS ATMINTI. BALTIJOS KELIO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu (2009 07 22) šia diena paskelbta rugpjūčio 23-ioji – nusikaltėliško sovietų ir nacių Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo Maskvoje diena. Iki tol minėta kaip Juodojo kaspino diena (nuo 1997) ir Baltijos kelio diena (nuo 2005). Europos Sąjungoje minima nuo 2008 m. Valstybės vėliavos (su gedulo ženklu – juodu kaspinu) kėlimo diena.

23

Įvyko pirmasis viešas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo mitingas, 1987 08 23. Nusikalstamo sovietų ir nacių Molotovo-Ribentropo pakto 48-ųjų pasirašymo metinių proga Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo (netoli Šv. Onos bažnyčios) Lietuvos laisvės lygos (Nijolės Sadūnaitės ir kt.) iniciatyva surengtas pirmas viešas grobuonišką paktą ir jo padarinius smerkiantis mitingas, nukreiptas prieš sovietinę okupacinę Lietuvos valdžią.

22

Lietuvos žmonės pirmą kartą viešai pasmerkė Lietuvos sovietinę okupaciją, 1988 08 23. Sąjūdžio šimtatūkstantiniame Molotovo-Ribentropo paktą smerkiančiame mitinge Vingio parke Vilniuje pirmą kartą viešai pasmerkta Lietuvos okupacija, reikalauta istorinio teisingumo grąžinimo.

21

Įvyko Baltijos kelias, 1989 08 23. Minint vokiškųjų ir rusiškųjų agresorių Maskvoje sudaryto Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Sąjūdis surengė apie 650 km ilgio „Baltijos kelio“ akciją, nuo Vilniaus iki Talino sujungusią į gyvą grandinę apie 2 mln. rankomis susikibusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių (iš jų lietuvių apie 1 mln.), reikalaujančių nepriklausomybės nuo okupacinės rusiškosios Sovietų Sąjungos.

118

Gimė Konstantinas Jablonskis, 1892 08 23, Jelgava (Latvija). Istorikas ir teisininkas, užėmė įvairias valstybines pareigas: Valstybės Tarybos narys (1938–1940), Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas (1930–1935), taip pat okupacinės LSSR Centrinio archyvo direktorius (1940–1941), pirmasis Istorijos instituto direktorius (1941–1943). Parengė ir išleido daug svarbių Lietuvos istorijos veikalų ir šaltinių publikacijų. Žymesni iš jų „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ (1934), „Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais“ (2 d., 1959–1961). Mirė (67) 1960 07 28, Vilniuje.

379

Mirė Konstantinas Sirvydas (apie 50), 1631 08 23, Vilniuje. Gimė tarp 1579 ir 1581 m., greičiausiai Anykščių apylinkėse. Jėzuitas (įstojo 1598), Vilniaus universiteto teologijos profesorius (nuo 1612), Vilniaus universiteto rektoriaus padėjėjas (1623–1624). Reikšmingiausias darbas – „Trijų kalbų žodynas“ („Dictionarium trium linguarum“, apie 1620). Tai pirmasis spausdintas lietuvių kalbos žodynas, padėjęs pamatus lietuvių leksikologijai ir lietuvių kalbotyrai. Parengė originalių pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“ (2 t., 1629–1644).

4

Žuvo Vytautas Pociūnas (48), 2006 08 23 Breste (Baltarusija). Gimė 1957 09 24 Vilniuje. Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas (nuo 1992), diplomatas. Lietuvos patriotas. Vykdydamas tarnybines pareigas stebėjo kaimyninių valstybių įtaką ir galimą pavojų Lietuvos saugumui Lietuvos energetikos įmonėse bei Lietuvos geležinkelyje. VSD Ekonominės valdybos viršininkas, LR konsulo Gardine (Baltarusija) patarėjas (nuo 2005). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004) ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2007, po mirties).

Žuvo iškritęs pro Baltarusijos, į kurią dirbti nepaisant nuopelnų buvo prieš savo valią „ištremtas“ VSD vadovybės, Bresto miesto viešbučio „Inturist“ 9 aukšto langą. Kaip įtariama, galėjo būti išstumtas.

Žūties dieną Lietuvos generalinės prokuratūros (LGP) pradėtas ir po kelių mėnesių nutrauktas (2006 11 30) ikiteisminis tyrimas vėliau žmonos Liudvikos Pociūnienės pastangomis teismo sprendimu beveik po metų buvo atnaujintas (2007 09 19), tačiau po pusmečio vėl nutrauktas (2009 02 24). Visuomenėje prieštaringai vertinamą rezonansinį ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo sprendimu (2009 06 09) LGP atnaujinus trečiąjį kartą (2009 06 15), jau praėjus trims su puse metų nuo žūties, pagaliau buvo pradėta tirti (nuo 2010 02 12) ir galima nužudymo versija, kurią nuo pat tyrimo pradžios reikalavo tirti velionio žmona ir sunerimusi visuomenė.

Iš karto po tragiško įvykio europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigė, kad saugumo karininko žūtis – ne kas kita, o politinis nužudymas.

Netrukus po žūties LR Seimo sprendimu (2006 09 28) buvo pradėtas didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kurio metu buvo priverstas atsistatydinti VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.

V. Pociūnas palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinaitėse.

Rugpjūčio 24-oji

128

Gimė, mirė Mykolas Biržiška. Gimė 1882 08 24, Viekšniuose (t. p. vls., dab. Mažeikių r.). Vienas 1918 m. Vasario 16-osios Akto rengėjų ir signatarų. Lietuvos Tarybos narys (nuo 1917), Lietuvos Respublikos švietimo ministras (1918–1919), Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas (1919–1922), Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius (1922–1939), Lietuvos universiteto rektorius (1926–1927), Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininkas (1925–1935), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1939–1943). Visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, akademikas. Parašė darbų, skirtų lietuvių literatūros ir kultūros istorijai, folklorui „Mūsų raštų istorija“ (1920), „Dainų literatūros vadovėlis“, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“ (2 t., 1928–1938), „Senasis Vilniaus universitetas“ (1940; 1955). Išleido atsiminimų knygą „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ (1938). Taip pat trumpai buvo okupacinės LSSR Mokslų akademijos narys ir pirmasis pirmininkas (1941). Nacistinės vokiečių okupacinės Lietuvos valdžios pirmojo generalinio patarėjo Patariamosios tarybos pirmininkas (1941–1944). Traukdamasis nuo rusiškosios sovietijos okupantų emigravo į Vakarus (1944), nuo 1949 m. gyveno JAV. Mirė (80) 1962 08 24, Los Andžele (JAV), emigracijoje.

Rugpjūčio 25-oji

91

Lietuva išlaisvinta nuo bolševikų, 1919 08 25. Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė Rusiškąją bolševikinę Raudonąją armiją iš Lietuvos ir išvadavo paskutinį bolševikų atsparos punktą Zarasus.

70

Priimta okupacinė prorusiška sovietinė Lietuvos konstitucija, 1940 08 25. Okupacijos sąlygomis rinkto prorusiško sovietinio taip vadinamo „Liaudies Seimo“ ypatingos sesijos metu patvirtinta Lietuvos SSRS konstitucija, kuri visiškai „įteisino“ Lietuvos okupaciją. Suformuotos palankios stalinistiniam režimui valdžios institucijos ir visuomenės organizacijų struktūra.

148

Gimė Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, 1862 08 25, Pluogai (Viekšnių vls., dab. Mažeikių r.). Lietuvių tautinio judėjimo veikėjas, kartu su Vincu Kudirka įkūrė laikraštį „Varpas“ (1888–1906). Vienas iš Lietuvių bajorų draugijos įkūrėjų (1928). Mirė (73) 1936 07 12, Kaune.

123

Gimė Kazys Šimonis, 1887 08 25, Starkonyse (Kupiškio vls., dab. r.). Dailininkas, tapytojas, pedagogas. Surengė dailės parodų Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė apie 2 tūkst. kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, ekslibrisų, plakatų, pašto ženklų, knygų iliustracijų ir kt. Rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus. Išleido atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959). Mirė (90) 1978 06 05, Kaune.

Rugpjūčio 26-oji

90

Bolševikinė Raudonoji armija paliko Vilnių, 1920 08 26. Pagal Suvalkų sutartį su Lietuva bolševikų valdoma Rusija išvedė savo kariuomenę iš Vilniaus ir perdavė jį Lietuvai.

Rugpjūčio 27-oji

126

Gimė Liudas Gira, 1884 08 27, Vilniuje. Poetas ir dramaturgas. Išleido keliolika poezijos kūrinių, iš jų žymesni „Dul dul dūdelė“ (1909), „Smurtas ir ryžtas“, parašė pjeses „Kerštas“ (1910), „Paparčio žiedas“ (1928) ir kt. Reiškėsi politikoje kaip pirmasis Lietuvos saugomo šefas (1919) ir okupantų kolaborantas, priklausęs rusiškajai sovietinei „Liaudies vyriausybei“ (1940). Mirė (61) 1946 07 01, Vilniuje.

137

Mirė Eustachijus Tiškevičius (58), 1873 08 27, Vilniuje. Gimė 1814 04 18, Lagoiske (dab. Baltarusija). Archeologas, grafas. Kasinėjo Minsko ir Vilniaus gubernijų pilkapynus, surinktą medžiagą skelbė spaudoje. Pirmasis Lietuvos priešistorę suskirstė į akmens, žalvario ir geležies periodus. Grafo E. Tiškevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija (1855), kuri 1856 m. įkūrė Senienų muziejų (uždarytas 1863). Išleido keletą knygų Lietuvos archeologijos ir istorijos temomis „Žvilgsnis į krašto archeologijos šaltinius“ (lenk. k., 1842), „Archeologiniai meno ir amatų bei kitų senųjų daiktų tyrinėjimai senojoje Lietuvoje ir Lietuvos Rusioje“ (lenk. k., 1850), „Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį“ (lenk. k., 1868; lietuviškai išleista 1998).

40

Mirė Henrikas Radauskas (60), 1970 08 27, Vašingtone (JAV), emigracijoje. Gimė 1910 04 23, Krokuvoje (Lenkija). Poetas ir vertėjas. Traukdamasis nuo artėjančios rusiškosios Sovietų Sąjungos okupacijos, 1944 m. išvyko gyventi į Vakarų Europą, vėliau – į JAV. Vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Žymiausi kūriniai – „Fontanas“ (1935), „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Eilėraščiai“ (1965) ir kt.

32

Mirė Ieva Simonaitytė (81), 1978 08 27, Vilniuje. Gimė 1897 01 23, Vanaguose (dab. Klaipėdos r.). Viena žymiausių Klaipėdos krašto lietuvių rašytojų, prozoje atskleidusi šio krašto žmonių gyvenimą. Žymiausi kūriniai – „Aukštųjų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1939) ir kt.

Rugpjūčio 28-oji

94

Mirė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (64), 1916 08 28, Vilniuje. Gimė 1852 02 02, Piniavoje (Pumpėnų vls., dab. Panevėžio r.). Dramaturgas, lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. Už šią veiklą 1884 m. ištremtas iš Lietuvos ir kalintas. Parašė romantinį kūrinį „Birutė“ (1906), pagal kurią Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą, dramą „Blinda“ (1907), komedijas „Pagavo“ (1908), „Jurgis Durnelis“ (1908), „Tarnaitė pamokė“ (1908) ir kt. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderio ir Sąjūdžio vadovo, Lietuvos Atkuriamojo Seimo (1990–1992) pirmininko prof. Vytauto Landsbergio senelis.

Rugpjūčio 29-oji

210

Gimė Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis, 1800 08 29, Baidotuose (Skuodo r.). Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, išleido elementorių „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų“ (1824). Šioje knygoje paskelbtas pirmasis bibliografinis Didžiojoje Lietuvoje iki 1824 m. leistų lietuviškų knygų sąrašas „Surinkimas visokių raštų lietuviškų“. Mirė (75) 1876 04 11, Varšuvoje (Lenkija).

118

Mirė Antanas Vienažindys (50), 1892 08 29, Laižuvoje (t. p. vls, dab. Mažeikių r.). Gimė 1841 09 26, Anapolyje (t. p. vls., dab. Rokiškio r.). Kunigas, poetas, vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos poezijoje pradininkas. Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Po autoriaus mirties išleistas poezijos rinkinys „Dainos“ (1894).

Rugpjūčio 30-oji

431

Susigrąžintas Polockas, 1579 08 30. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vadovaujama Lietuvos kariuomenė susigrąžino 1563 m. Rusijos užimtą Polocką, svarbią Šiaurės-Rytų vaivadiją.

306

Pasirašyta Narvos sutartis, 1704 08 30. Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos (Augusto II šalininkų) atstovai pasirašė sutartį Narvoje (dab. Estija), kuria ATR oficialiai įstojo į karą su Švedija.

66

Sovietinės žemės konfiskacijos pradžia, 1944 08 30. Okupacinė prorusiška Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Vokiečių okupacijos padariniams likviduoti“. Pradėtas vykdyti žemės reformos įstatymas, kuriuo buvo konfiskuojama ūkių žemė, o nuo rugpjūčio 7 d. ir žemės ūkio produktai tapo privalomai pristatomi okupacinei valstybei.

170

Mirė Liudvikas Martynas (Gediminas) Rėza (64), 1840 08 30, Karaliaučiuje (Prūsija, dab. Kaliningradas, Rusija). Gimė 1776 01 09, Karvaičiuose (Kuršių nerija). Poetas ir tautosakininkas. Karaliaučiaus universiteto dėstytojas (nuo 1807), profesorius (nuo 1818). Rinko, tyrinėjo ir skelbė lietuvių liaudies dainas. Išleido pirmą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“ (1825), Kristijono Donelaičio „Metus“ (1818), parašė „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ (vok. k., 1816) ir kt.

Rugpjūčio 31-oji

451

Livonijos ordino prisijungimo pradžia, 1559 08 31. Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėlesne 1561 09 28 sutartimi Livonija autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK. Sudaryta Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė tapo LDK vasale.

69

Gimė Liudas Vaineikis, 1869 08 31, Svirpliuose (Joniškio vls., dab. r.). Knygnešys, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas. Dalyvavo anticariniame revoliuciniame judėjime, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Už tai ne kartą kalintas. Palangoje 1899 m. surengė pirmą viešą lietuvišką spektaklį A. ir J. Vilkutaičių „Amerika pirtyje“. Vienas iš 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos lietuviško skyriaus organizatorių. Mirė (68) 1938 01 17, Kaune.

17

Iš Lietuvos išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė, 1993 08 31. Paskutinė rusiškosios sovietinės okupacijos diena. Šią dieną paskutinis okupacinės Sovietų Sąjungos teisių perėmėjos Rusijos kariuomenės traukinio sąstatas su paskutiniais okupantų ginklais ir kareiviais paliko Lietuvos Respublikos teritoriją. Po šios dienos išaušusi rugsėjo 1-oji – pirmoji diena be okupantų, LR Seimo 1998 06 29 nutarimu 4 metus (1998–2001) minėta kaip atmintina valstybės diena – Laisvės diena.

Laisvės diena. Atmintina valstybės diena. LR Seimo 1997 07 03 nutarimu rugpjūčio 31-oji paskelbta atmintina valstybės diena – Laisvės diena, nes šią dieną 1993 m. baigti išvesti paskutiniai rusiškosios sovietų okupacinės kariuomenės likučiai. Apsižiūrėjus, kad Laisvės diena paskelbta paskutinė okupacijos diena, po metų LR Seimo 1998 06 29 nutarimu ši diena perkelta į rugsėjo 1-ąją, nes būtent ši 1993 m. diena po 53 metų buvo pirmoji diena be okupanto kariuomenės. Deja dar po 4-erių metų LR Seimo 2004 07 05 nutarimu Laisvės diena vėl imta minėti rugpjūčio 31-ąją, nors tą dieną laisvės tebuvo gal tik 15 minučių, nes okupanto kariuomenė paliko Lietuvą likus tik 15 min. iki vidurnakčio. Valstybės vėliavos kėlimo diena.