Rugpjūčio 1-oji

 

97

Priimta pirmoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1922 08 01. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų bloko balsais priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją. Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika. Konstitucijoje buvo 15 skyrių su 108 paragrafais.

 

499

Gimė Žygimantas Augustas, 1520 08 01 Krokuvoje (Lenkija). Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572), paskutinis Lietuvos valdovas iš Gediminaičių dinastijos, ir Lenkijos karalius (1548–1572).

Pradėjo Valakų reformą (1547) ir valstybinę girių reviziją (1559). Patvirtino II Lietuvos Statutą (1566). Valdant Žygimantui Augustui LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu, Turkija (nuo 1566) ir Švedija (nuo 1568), turėjo teritorinių laimėjimų: Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas pasidavė Žygimantui Augustui (1561), po 1561–1562 Ordino likvidacijos, daug jo žemių prijungtos prie LDK. Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau negu kitu metu išsiplėtė reformacijos judėjimas. Žygimantas tik į valdymo pabaigą ėmė remti katalikus ir netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Jo Vilniaus dvare plito humanizmo idėjos. Siekė suvienyti Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nors pačią 1569 Liublino uniją patvirtino kaip lygiateisę abiejų valstybių federaciją, po unijos ėmė varžyti LDK valstybingumą. Mirė (51), 1572 07 07 Knišine (Lenkija), palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. LDK Žygimanto Senojo (1467–1548) sūnus.

 

172

Mirė Jonas Čečiotas (50), 1847 08 01 Druskininkuose, palaidotas Ratnyčios kapinėse. Gimė 1796 06 24 Malušicuose (dab. Baltarusija). Visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas.

Mokėsi Naugarduko dominikonų kolegijoje (1809–1815) ir Vilniaus universitete (1815–1816). Vilniaus universiteto Filomatų draugijos narys (nuo 1818). Už dalyvavimą filomatų veikloje suimtas ir kalintas Vilniuje (1823 03 10–1824 10 22), vėliau ištremtas į Orenburgo guberniją (Rusija). Rusijos valdžiai leidus, grįžo į Lietuvą (1831) ir apsigyveno Lepelyje, Rinko baltarusių tautosaką, rašė eilėraščius, kūrė dainų tekstus. Tvarkė Adomo Chreptavičiaus bibliotekos archyvą Ščorsuose netoli Naugarduko (1841–1844). Rinko tautosaką ir išleido rinkinį „Kaimiečių dainelės“ (lenk. k., 6 t., 1837–1846) bei paliko poezijos veikalą „Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų“ (liet. ir lenk. k., 1994).

 

 

 

 

58

Mirė Unė Babickaitė-Graičiūnienė (64), 1961 08 01 Kaune, palaidota Palėvenės (Kupiškio r.) kapinėse. Gimė 1897 04 19 Laukminiškiuose (dab. Kupiškio r.). Aktorė ir režisierė.

Mokėsi dainavimo ir vaidybos Sankt Peterburgo imperatoriškojoje konservatorijoje (1916–1918). Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė (1918–1919). Persikėlė į JAV (1919). Sutrumpino vardą į Une Baye. Vaidino Vašingtono ir Niujorko teatruose (1924–1925), vėliau persikėlė į Europą, vaidino Paryžiaus ir Londono scenose. Grįžo į Lietuvą (1936) kartu su vyru – vadybos teoretiku Vytautu Graičiūnu apsigyveno Kaune. Šaulių teatro Kaune vadovė (1936–1939), Šaulių sąjungos teatro vadovė (1938–1939). Kauno universiteto dramos būrelio vadovė (1948–1950). Ištremta į Kuibyševo sritį (1951–1953). Po tremties grįžo į Kauną.

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

241

Pradėjo veikti pirmieji taupomieji bankai. 1778 08 01 Hamburge (Vokietija) atidarytas „Erste Sparkassen“ taupomasis bankas.

 

226

Įvesta metrinė sistema. 1793 08 01 Prancūzijoje įvesta metrinė matų sistema, vėliau tapusi pasaulinės matų sistemos pagrindu.

 

105

Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. 1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai.

 

75

Prasidėjo Varšuvos sukilimas. 1944 08 01 Antrojo pasaulinio karo metu Armija Krajova pradėjo sukilimą Varšuvoje.

 

 

 

 

Rugpjūčio 2-oji

 

470

Gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, 1549 08 02 Čmieluve (Lenkija). Didikas, valstybės ir kultūros veikėjas.

Užėmė aukštas pareigas LDK valdyme: LDK rūmų maršalka (1559–1578), LDK didysis maršalka (1578–1580), Trakų vaivada (1590–1604), Vilniaus vaivada (nuo 1604). Organizavo LDK lauko kartografavimą, po tyrimų Amsterdame (Nyderlandai) 1613 išleido vieną pirmųjų tikslų LDK žemėlapį. Išlaikė spaustuvę Vilniuje (1576–1586), vėliau atitekusią Vilniaus universitetui. Keliavo po Šventąją Žemę ir Artimuosius Rytus ir išleido atsiminimus „Kelionė į Jeruzalę“ (lot. k., 1601, liet. k., 1990). Mirė (66) 1616 02 28 Nesvyžiuje (dab. Baltarusija).

 

 

 

 

 

 

144

Gimė Mstislavas Dobužinskis, 1875 08 02 Naugarde (Rusija). Lietuvių scenografas, grafikas ir tapytojas.

Kilęs iš senos lietuvių Dobužinskių giminės. Studijavo Sankt Peterburge, ten kurį laiką ir dirbo. Atvykęs į Lietuvą (1923), dirbo Kauno meno mokykloje (1929–1930), Valstybės dramos teatre (nuo 1931). Savo aktyvios kūrybinės veiklos metu rengė autorines parodas, piešė knygų iliustracijas, plakatus, kūrė ekslibrisus. Dalyvavo kuriant lietuvišką herbą (1933), vėliavą, ordinus, pašto ženklus. Išvykęs į Londoną (Didžioji Britanija) rengti autorinės parodos (1939) buvo užkluptas Antrojo pasaulinio karo ir į Lietuvą nebegrįžo. Gyveno Prancūzijoje ir JAV. Paliko daugiau kaip tūkstantį darbų. Mirė (84) 1959 11 20 Niujorke (JAV), emigracijoje. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.

 

 

 

 

95

Gimė Stasys Lozoraitis, 1924 08 02 Berlyne. Lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje, politikas.

Mokėsi Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje Kaune (1935–1939). Romoje baigė vokiečių gimnaziją (1943). Dirbo lietuvių pasiuntinybėje Vatikane (nuo 1943). Studijavo teisę Romos universitete (1944–1948). Priklausė Tarptautinės tremtinių intelektualų sąjungos valdybai (nuo 1950). Bendradarbiavo leidiniuose „Santarvė“, „Europos lietuvis“, italų spaudoje, dirbo „Lietuvių balso“ redakcijoje (1946–1948). Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto (nuo 1970), Lietuvos atstovybės Vašingtone darbuotojas (1983), Nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius JAV (1991–1993) ir Italijoje (1994). Kandidatas į LR prezidentus (1993). Dirbdamas išeivijoje daug nusipelnė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui bei įtvirtinimui. Mirė (69) 1994 06 13 Vašingtone, palaidotas Putname (JAV), 1999 06 15 perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (po mirties, 1999). Kauno miesto garbės pilietis (1994). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune, Garliavoje (Kauno r.) ir Baltrušiuose (Šakių r.).

 

107

Mirė Jonas Andrius Vištelis-Višteliauskas (74), 1912 08 02 Buenos Airėse (Argentina), emigracijoje. Gimė 1837 11 25 Karališkiuose (prie Zapyšio, dab. Kauno r.). Poetas, sukilėlis, aušrininkas, vertėjas.

Dalyvavo 1863–1864 sukilime prieš Rusijos valdžią, sukilimui pralaimint, 1864 išvyko į Italiją, kovėsi Džiuzepės Garibaldžio kariuomenėje. Gyveno Poznanės kunigaikštystėje (Vokietija, dab. Lenkija; 1870–1886), valdžios įsakymu kaip svetimšalis turėjo apleisti kraštą. 1886 išvyko į Braziliją, vėliau į Argentiną. Prisidėjo prie „Aušros“ žurnalo steigimo (1883). Parašė romantinių eilėraščių, pasakėčių, straipsnių lietuvių kalbos, mitologijos, etnografijos, kultūros temomis. Vertė iš lenkų kalbos Juzefo Ignacijaus Kraševskio, Adomo Mickevičiaus patriotinę poeziją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rugpjūčio 3-ioji

 

79

Okupuota Lietuva tapo sovietų socialistine respublika, 1940 08 03. Okupacijos sąlygomis rinkto prorusiško sovietinio „Liaudies seimo“ sprendimu Lietuva oficialiai įtraukta į SSRS sudėtį.

 

23

Mirė Henrikas Nagys (75), 1996 08 03 Monrealyje (Kanada), emigracijoje, palaikai 1997 perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse. Gimė 1920 10 12 Mažeikiuose. Poetas, žemininkas, filologijos daktaras (1949).

Baigė Kėdainių gimnaziją (1940), studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1940–1943). Pasitraukė į Vakarus (1944). Studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko (Austrija) universitete (1945–1947), studijas tęsė Freiburgo (Vokietija) universitete (1947–1948). Dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge (1947–1949). Iš Europos persikėlė į JAV, vėliau – į Kanadą (1949). Studijavo Monrealio (Kanada) universitete, dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954–1962), mokytojavo vidurinėje mokykloje. Dirbo „Literatūros lankų“ (1952–1959) redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redaktorius (1968–1969). Išleido poezijos knygas „Eilėraščiai” (1946), „Lapkričio naktys: lyrika” (1947), „Saulės laikrodžiai” (1952), „Broliai balti aitvarai“ (1969), „Sakalų valanda“ (1996) ir kt. Ankstyvajai poezijai būdingas ekspresionistinis, tapybiškas vaizdas, ryškios spalvos, trūkčiojanti frazė, pauzė, emociškai pabrėžtos metaforos. Ryški vokiečių ekspresionistų, egzistencinės filosofijos įtaka. Vėliau emocinė įtampa atslūgsta. Jo vardu pavadinta gatvė Mažeikiuose.

 

 

 

 

Rugpjūčio 4-oji

 

627

Pasirašyta Astravos sutartis. 1392 08 04 Astravoje (dab. Baltarusija) Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir Vytautas pasirašė sutartį. Pastarasis atgavo Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvo Kęstučio žemes, gavo naujų žemių, buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau kaip Lenkijos vasalas. Nepaisant nuolaidų Lenkijai, šia sutartimi Lietuvai iškovotas atskiras valdovas. Skirgailai paliktas valdyti Polockas, vėliau – Kijevo kunigaikštystė.

 

146

Gimė Alfonsas Petrulis, 1873 08 04 Kateliškiuose (dab. Biržų r.). Kunigas (1899), visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios  Akto signataras.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje (iki 1893), baigė Panevėžio gimnaziją (1894). Studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje (1894–1898), Lvovo veterinarijos institute (1895–1897), bet jo nebaigė. Grįžęs į Lietuvą mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje (1897–1898), pasiųstas studijas tęsti Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, tačiau dėl sveikatos grįžęs į Vilnių, paskirtas Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru (1899). Bagdonavos filialistas, kunigavo Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnų klebonas (1909–1927). Įstojo į Lietuvos mokslų draugiją (1908). Su kitais įkūrė „Aušros“ bendriją katalikiškam laikraščiui leisti (1911). Tautos pažangos partijos narys. Lietuvių konferencijos Berne (1917) ir Lozanoje (1918) dalyvis. Dalyvavo Vilniaus konferencijoje (1917 09 18–22), buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919). Už lietuvybės puoselėjimą du kartus lenkų kareivių buvo suimtas (1919), kurį laiką kalėjo Vilniaus kalėjime. Rašė katalikiškajai spaudai. Paskutinius metus klebonavo Paparčiuose (Kaišiadorių r.; 1927–1928). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Musninkuose (Širvintų r.) ir Pivašiūnuose (Alytaus r.). Mirė (54) 1928 06 28 Musninkuose (dab. Širvintų r.). Jo vardu pavadintos gatvės Musninkuose (Širvintų r.), Pivašiūnuose (Alytaus r.), Vilniuje.

 

130

Gimė Jurgis Elisonas, 1889 08 04 Palėvenėje (dab. Kupiškio r.). Pedagogas, zoologas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, profesorius (1935).

Baigė Sankt Peterburgo universitetą (1915). Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1917) tarnavo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje. Lietuvos kariuomenės savanoris (1918–1919). Mokytojavo Panevėžio gimnazijoje (1919–1925), Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius (1925–1929), Kėdainių gimnazijos direktorius (1929–1932), Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorius (1932–1935), Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius (1935–1940). Dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje (1924–1940) ir Lietuvos universitete (1925–1927). Aktyvus kraštotyrininkas, Panevėžio kraštotyros muziejaus steigėjas (1925). Lietuvių tautosakos archyvo tarybos narys (nuo 1936), vėliau pirmininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suimtas ir kalintas Panevėžio kalėjime (1940–1941). Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis (1942–1944). Dalyvavo pogrindinėje veikloje, tačiau perspėtas suėmimo išvengė, slapstėsi. Bandė laiveliu pabėgti į Švediją (1944), bet buvo jūroje vokiečių suimtas ir įkalintas Rygos kalėjime, vėliau išvežtas į Vokietiją. Po karo gyveno Vokietijoje. Svarbiausi darbai: „Mūsų šalies žinduoliai“ (3 d., 1932), „Zoologija“ (1932) „Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ (1932). Mirė (74) 1964 01 04 Vysbadene (Vokietija). Jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.

 

440

Mirė Jonas Jeronimas Chodkevičius (apie 42), 1579 08 04 Vilniuje. Gimė apie 1537 LDK (tikslesnė vieta nežinoma). Užėmė aukštas pareigas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo sistemoje: Žemaičių seniūnas (1564–1579), Kauno seniūnas (1569–1578), LDK didysis maršalka (1566–1579), Vilniaus kaštelionas (1574–1579), Livonijos valdytojas ir etmonas (1566–1578).

Stengėsi išlaikyti LDK sudėtyje rusų žemes. 1569 Liublino seime vadovavo LDK delegacijai ir unijos akivaizdoje gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija. Reikalavo LDK grąžinti atiduotas Lenkijai Podolę ir Volynę. J. Chodkevičiaus vadovaujami LDK didikai privertė Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Steponą Batorą atskirai prisiekti LDK, atsisakyti Lenkijos ponų peršamos unijos interpretacijos ir sutikti su LDK didikų pažiūromis į uniją. Prisidėjo prie Vilniaus akademijos ir universiteto įkūrimo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

160

Gimė Knutas Hamsunas (Knut Hamsun, tikroji pavardė Pedersenas), 1859 08 04 Lome (Norvegija). Norvegų rašytojas, impresionistas.
Mirė (92) 1952 02 19 Grimstade (Norvegija).

 

 

 

 

Rugpjūčio 5-oji

 

247

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. 1772 08 05 Rusijos, Austrijos ir Prūsijos atstovai pasirašė I Peterburgo konvenciją, pagal kurią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurinės Rytų Baltarusijos žemės atiteko Rusijai, taip pat jai buvo priskirta ir bendrai su Lenkija valdoma Latgala. Konvencijos nutarimus įtvirtino Varšuvos seimas (1773).

 

78

Nutraukta Laikinosios Vyriausybės veikla. 1941 08 05 Vokietijos okupacinė valdžia, siekdama likviduoti Lietuvos savarankiškumo siekius, nutraukė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (įkurta 1941 06 23) veiklą.

 

28

Įvesta pereinamoji Lietuvos valiuta – talonas. 1991 08 05 į apyvartą išleista pereinamojo laikotarpio valiuta – bendrieji talonai, kurie iki 1992 10 01 cirkuliavo kartu su iš apyvartos stumiamu rubliu. Vėliau, įvedus litą (1993 06 25), išimti iš apyvartos (galiojo iki 1993 07 20). Laikinai buvo naudojami kaip pereinamoji valiuta iš rublio į litą. Liaudyje dar vadinti „vagnorkėmis” (nuo juos įvedusios tuometės Vyriausybės premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės) ir „žvėreliais” (pagal pavaizduotus Lietuvos gyvūnus).

 

266

Pakrikštytas Laurynas Gucevičius, 1753 08 05 Palėvenėje. Gimė 1753 Migonyse (dab. Kupiškio r.). Architektas, žymiausias brandžiojo klasicizmo atstovas, profesorius (1793).

Kilęs iš valstiečių (tėvas Simonas Masiulis). Mokėsi Kupiškio, Palėvenės ir Panevėžio mokyklose. Buvo įstojęs į vienuolyną Vilniuje, bet dėl dvasinio pašaukimo stokos dvasininko kelio nesirinko, studijavo Vilniaus universitete (1773–1775). Vilniaus diecezijos seminarijoje dėstė matematiką (1775). Buvo Vilniaus masonų ložės narys. Architektūros studijas tęsė Romoje (Italija, 1776–1777) ir Paryžiuje (Prancūzija, 1778–1780). Grįžęs į Lietuvą, dirbo Vilniaus vysk. Ignoto Jokūbo Masalskio architektu. Už nuopelnus gavo bajoro titulą (1790). Dėstė Lietuvos inžinerinio korpuso mokykloje prie Vilniaus universiteto (1791–1793). Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas (1793–1794 ir 1797–1798). Per 1794 Tado Kosciuškos sukilimą buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys (1794), suorganizavo Vilniaus civilinę gvardiją ir jai vadovavo. Kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas. Už dalyvavimą sukilime atleistas iš Vilniaus universiteto. Brandžiausias kūrinys – Vilniaus katedros rekonstrukcija (iki 1801), kurią Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis įvertino aukso medaliu. Suprojektavo ir statė Verkių rūmų ansamblį, gyvenamuosius namus Vilniuje ir Kretingoje. Suprojektavo Jonavos, Čiobiškio, Rokiškio, Sudervės architektūrinius kompleksus. Rekonstravo Vilniaus rotušę (pastatytą 1799). Sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies generalinį planą (1790). Mirė (45) 1798 12 10 Vilniuje. Jo vardu pavadintos gatvės Kupiškyje ir Vilniuje.

 

34

Mirė Juozas Žilevičius (94), 1985 08 05 Baltimorėje (JAV), emigracijoje. Gimė 1891 03 16 Jerubaičiuose (Plungės vls., dab. Plungės r.). Kompozitorius, pedagogas, muzikologas ir kultūros veikėjas.

Eksternu baigė Palangos progimnaziją (1905), privačiai mokėsi pas Plungės vargonininką N. Sasnauską. Vadovavo chorams Lietuvoje (1908–1914). Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Eksternu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją (1918) bei Sankt Peterburgo imperatoriškąją konservatoriją (1919). Rusijoje vadovavo chorams (1918–1920), dėstė Vitebsko konservatorijoje (1918–1920). Grįžęs į Lietuvą, užsiėmė pedagogine veikla Kaune (1920–1924) ir Klaipėdoje (1924–1929). Vienas pirmosios Lietuvos dainų šventės organizatorių (1924). Inicijavo liaudies muzikos instrumentų rinkimą ir su savo mokiniais surinko apie 300 įvairių muzikos instrumentų. Komandiruotas į JAV (1929). Ten įsijungė į Amerikos lietuvių veiklą, organizavo chorus, rengė dainų šventes. Elizabete įkūrė Lietuvių muzikologijos archyvą (1960). Perkeltas į Čikagą (1961). Paliko apie 400 įvairių muzikos kūrinių. Išleido knygą „Česlovas Sasnauskas“ (1936), sudarė Č. Sasnausko vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ (1950), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964) ir kt. Apdovanotas Ldk Gedimino III laipsnio ordinu (1935). Jo vardu pavadintos gatvės Jerubaičiuose (Plungės r.) ir Plungėje.

 

 

PASAULYJE

 

169

Gimė Gi de Mopasanas (Henri René Albert Guy de Maupassant), 1850 08 05 Miromesnilyje (Prancūzija). Prancūzų rašytojas realistas, apsakymų kūrėjas.
Mirė (42)1893 07 06 Paryžiuje.

 

 

 

 

Rugpjūčio 6-oji

 

527

Pasirašyta Aleksandro privilegija bajorams. 1492 08 06 Ldk Aleksandras pasirašė privilegiją, kuria nustatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos kompetencijos ribas. Ponų tarybai suteikta teisė kontroliuoti ir tvarkyti valstybės finansus, kištis į didžiojo kunigaikščio ir bajorijos santykius, reguliuoti užsienio politiką.

 

513

Laimėtas Klecko mūšis. KLECKO MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1506 08 06 Klecko mieste (dab. Baltarusija) Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė į šalį įsiveržusius Krymo chano Mengli-Girėjaus sūnų Fatiho ir Burnašo vadovaujamą totorių kariuomenę. Totoriai, kurstomi stiprėjančios Maskvos, buvo įsiveržę į Slucko, Klecko ir Nesvyžiaus apylinkes (dab. Baltarusija). Lietuvos didikai sutelkė apie 7 tūkst. žmonių kariuomenę. Jai vadovavo Stanislovas Kiška (susirgo prieš mūšį) ir valdovo Aleksandro favoritas totorių kilmės Glinskis, kuris ir sumušė totorius, įsirengusius karo stovyklą Klecke (netoli Lydos). Dar dvi dienas po mūšio LDK kariuomenė gaudė į stovyklą grįžtančius totorius. Tai didžiausia istorinė lietuvių pergalė prieš totorius.

 

162

Mirė Jonas Krizostomas Gintila, (69) 1857 08 06 Alsėdžiuose (dab. Plungės r.). Gimė 1788 11 14 Gelindėnuose (dab. Plungės r.). Kunigas (1812), kanauninkas (1822), teologijos daktaras (1821), lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, hebraistas, bibliofilas.
Studijavo Kraslavos kunigų seminarijoje (1807–1808), Vilniaus vyriausiojoje kunigų seminarijoje (1808–1812), Vilniaus universitete (1814–1815). Ludzos vikaras (1812–1813), Vilniaus vyriausiosios kunigų seminarijos prefekto pavaduotojas (1814–1815), prefektas (1816–1821). Dėstė Vilniaus seminarijoje ir Vilniaus universitete (1817–1822). Paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku (1822), Kartenos klebonas ir Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėje katalikų kolegijoje Sankt Peterburge (1828–1835), nuolatinis tos kolegijos narys (1835–1844). Maltos bažnyčios Sankt Peterburge kapelionas (1836–1844). Rusijos valdžios paskirtas sufraganu (1840), bet popiežius nepatvirtino. Išrinktas Žemaičių vyskupijos generaliniu vikaru administratoriumi (1844), paskirtas Žemaičių vyskupu, nors popiežius jo ir nepatvirtino, valdė Žemaičių vyskupiją (iki 1850). Daug nusipelnė lietuvybei leisdamas lietuviškas knygas. Parašė lenkų-hebrajų ir hebrajų-žydų-lenkų žodynus, religinių kūrinėlių lenkų ir hebrajų kalbomis, dvi knygeles žemaičių kalba hebraiškomis raidėmis, išvertė į hebrajų kalbą kūrinėlių, norėdamas skleisti katalikybę tarp žydų. Visų laikų pats garsiausias lietuvis (žemaitis) bibliofilas, turėjęs apie 20 tūkst. tomų asmeninę biblioteką.

 

13

Mirė Gintaras Beresnevičius (45), 2006 08 06 Vilniuje, palaidotas Kauno Romainių kapinėse. Gimė 1961 07 07 Kaune. Religijotyrininkas, etnologas ir prozininkas, humanitarinių mokslų daktaras (1993).

Baigė Vilniaus universitetą (1984). Dirbo Kauno politechnikos institute (1986–1989), Kultūros, filosofijos ir meno institute (nuo 1990), Vytauto Didžiojo (1990–1999) ir Vilniaus (1995–2004) universitetuose. Tyrė lietuvių pagoniškąją religiją, kūrė poeziją, romanus ir eseistiką. Publikavo 17 veikalų, apie 60 mokslinių ir 500 publicistinių straipsnių. Žymesni – „Baltų religinės reformos” (1995), „Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose“ (1998), „Lietuvių religija ir mitologija“ (2004) ir kt. Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkas.

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

213

Žlugo Šv. Romos imperija. 1806 08 06 Šv. Romos imperatorius Francas II, reikalaujant Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I, atsisakė sosto ir taip likvidavo valstybę.

 

74

Panaudota atominė bomba. 1945 08 06 8 val. 16 min. Hirosimoje (Japonija) JAV karinis bombonešis numetė pirmąją pasaulyje atominę bombą „Mažylis“. Sprogimo galia siekė 15 tūkst. tonų TNT ekvivalento. Žuvo apie 100 tūkst. žmonių.

 

 

 

 

Rugpjūčio 7-oji

 

104

Pradėtas Kauno tvirtovės puolimas. 1915 08 07 Vokietijos kariuomenė (apie 40 tūkst.) vadovaujama generolo Karlo Licmano, pradėjo atakuoti Kauno tvirtovės pietinius fortus. Devynių fortų gynybinėje Kauno poligoninėje sistemoje buvo dislokuota apie 60 tūkst. Rusijos karių. Gynybai vadovavo tvirtovės komendantas generolas Vladimiras Grigorjevas. Vokiečiai šturmą vykdė galingomis 20 mm kalibro mortyromis „Berta“. Per dešimt dienų trukusius mūšius vokiečiai užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo redutus. Kiek ilgiau Rusijos kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto buvo atsiųstas apie 30 tūkst. vokiečių karių pastiprinimas. Tvirtovę vokiečiai galutinai palaužė 1915 08 18. Užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 tūkst. Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų.

 

182

Gimė Boleslovas Kajetonas Kolyška, 1837 08 07 Karmoniškėse prie Pabarės. 1863 anticarinio sukilimo veikėjas.
Baigė Vilniaus gimnaziją. Maskvos universitete studijavo teisę. Už dalyvavimą studentų demonstracijose suimtas (1861), tais pačiais metais iškeliavo į Vakarus. Kunėjuje (Italija) baigė lenkų emigrantų karinę mokyklą. Netoli Kauno subūrė sukilėlių būrį (1863 03), prie jo prisijungus B. Žarskio ir A. Norvaišos būriams, rinktinė, pavadinta Dubysos pulku, kovėsi prie Aukštadvario (1863 03 29), Lenčių (1863 04 01), Misiūnų (1863 04 11). Zigmanto Sierakausko įsakymu vadovavo sukilėlių kolonai – dviem batalionams ir raitelių daliniui, kuri kovėsi Biržų kautynėse prie Medeikių, Gudiškio ir Šniurkiškių (1863 05 07–09). Patekęs į nelaisvę, sušaudytas (25) 1863 06 09 Vilniuje.

 

161

Gimė Martynas Jankus, 1858 08 07 Bitėnuose (dab. Pagėgių sav.). Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis, Tilžės akto signataras (1918).

Įgijo spaustuvininko profesiją. Turėjo spaustuves Ragainėje (su bendrasavininkiu K. Voska, 1889–1890), Tilžėje (1890–1892), Bitėnuose (1892–1909), Klaipėdoje (1909–1912), Šilutėje (1922–1923). Išleido ir išspausdino apie 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba, skirtų Mažajai Lietuvai. Palaikė prekybinius ryšius su Lietuvos knygnešiais ir knygynais, bendradarbiavo su JAV lietuviais. Pats parašė arba parengė 46 tautiniam sąmoningumui ugdyti skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių ir kt. Spaudos darbą glaudžiai siejo su lietuvių politiniu judėjimu, skelbė abiejų lietuvių tautos dalių integraciją ir siekė ją įgyvendinti. Vienas iš „Aušros“ atsakingųjų redaktorių ir administratorių (1884–1885). Prisidėjo leidžiant žurnalus „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt. Vokietijos valdžios nuolat sekamas, baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis. Per Pirmąjį pasaulinį karą besitraukiančios Rusijos kariuomenės kartu su šeima ištremtas į Rusiją. Iš jos grįžo 1918. „Buvo Birutės“ (1889–1892), „Lietuvos žvaigždės“, „Lietuwiszkos Konserwatywų Draugystės Komiteto“ (1890) ir kt. draugijų vienas steigėjų ir vadovų. Lietuvių Tautos Tarybos narys, vėliau – Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1920). Skatino Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas (1922–1923). Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kauną (1939). Dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto ir grįžtančios rusų imperinės Sovietų Sąjungos okupacijos grįžo į Bitėnus (1944). Iš jų iškeldintas į nacių Vokietijos gilumą. Mirė (87) 1946 05 23 Flensburge (Vokietija), emigracijoje, palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse (1993 05 30). Apdovanotas Ldk Gedimino III laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo II laipsnio (1938) ir Italijos Karūnos II laipsnio (1928) ordinais. Jo vardu visoje Lietuvoje pavadintos 7 gatvės.

 

 

 

 

 Rugpjūčio 8-oji 

 

364

Rusijos kariuomenė pirmą kartą užėmė Lietuvos sostinę Vilnių. VILNIAUS SKERDYNĖS. 1655 08 08 Rusijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo metu Rusijos kariuomenė, vadovaujama paties caro Aleksejaus Michailovičiaus, be didesnio pasipriešinimo užėmė Vilnių ir pradėjo beatodairiškas mieste likusių civilių gyventojų žudynes, kankinimus, plėšimus, nesant jokiam kariniam būtinumui. Buvo išžudyti visi Vilniaus gyventojai, nespėję pabėgti iš miesto – įvairiais skaičiavimais, 10–30 tūkst. žmonių, maždaug trečdalis tuomečio Vilniaus gyventojų. Sužvėrėję rusų užpuolikai nesigailėjo nei vaikų, nei kūdikių, nei nėščiųjų... Pasak amžininko, „(...) priešas jokio amžiaus, jokios lyties nepagailėjo, bet visur ir viską žudynėmis ir krauju užpildė“. Po skerdynių ir šimtais gurguolių prisiplėšto grobio išgabenimo į Maskvą mieste kilo 17 parų trukęs gaisras. Šia baisia diena prasidėjusi rusiškoji okupacija, Lietuvos plėšimas ir naikinimas, prie kurio prisidėjo ir Švedija, truko beveik pusantro šimtmečio (iki 1793). Vilniaus skerdynių diena laikoma vėliau daug amžių Rusijos nuosekliai vykdyto Lietuvos gyventojų genocido pradžia. Po jos Vilnius, buvęs klestintis Europos miestas, niekada nebeatgavo turėtos įtakos. Pati tragiškiausia ir kruviniausia diena Vilniaus ir Lietuvos istorijoje. Ši diena istorinėje tautos atmintyje primiršta, šalyje oficialiai neprisimenama ir neminima.

 

 

PASAULYJE

 

431

Sumušta „Nenugalimoji armada“. 1588 08 08 anglai prie Didžiosios Britanijos krantų sumušė ispanų „Nenugalimąją armadą“, prieš tai dėl audros buvo patyrusi didžiulių nuostolių. Iš 131 laivo į Ispaniją grįžo tik 65.

 

 

 

 

Rugpjūčio 9-oji

 

97

Įvestas litas. 1922 08 09 Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo nacionalinio Lietuvos piniginio vieneto įvedimą. Ekonominės komisijos narys V. Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 10 02. Įvedant litą, jo ir JAV dolerio kursų santykis buvo 10:1. Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą. Sovietinės okupacijos metais šalia lito 1940 06 17 išleistas rublis, iš banko kasų nebebuvo išleidžiamas nuo 1940 11 25. Galutinai iš apyvartos litai buvo išimti 1941 03 25.

 

53

Mirė Antanas Žmuidzinavičius (89), 1966 08 09 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1876 10 31 Seirijuose (dab. Lazdijų r.). Dailininkas tapytojas, profesorius (1947).

Baigė Veiverių mokytojų seminariją (1894). Mokytojavo įvairiose Lenkijos pradžios mokyklose (iki 1899). Studijavo tapybą Varšuvoje (pas V. Gersoną; nuo 1899), privačiose Paryžiaus akademijose (1905–1906). Tobulinosi Miunchene (1908) ir Hamburge (1912). Dėstė piešimą Kauno meno mokykloje (1926–1940), Kauno taikomosios dailės institute (1941–1951). Prorusiškos LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1959–1963). Vienas Pirmosios lietuvių dailės parodos (1907) organizatorių, Lietuvių dailės draugijos kūrėjas. Kaupė lietuvių liaudies ir profesionaliosios dailės kūrinius, archeologinę ir etnografinę medžiagą. Nutapė apie 2 tūkst. kūrinių. Iš jų žymesni: „Gavo laišką” (1904), „Neris ties Antakalniu” (1906), „Per kiaurą naktį” (1906), „Paskutiniai spinduliai” (1908), Tado Daugirdo portretas (1910), Petro Rimšos portretas (1911), „Nemunas prieš audrą” (1917), „Tinklai džiūsta” (1926), „Linų kūlimo talka” (1926), Žemaitės portretas (1935), „Palangos pajūris” (1951), ciklas „Čia bus Kauno jūra“ (1953–1959). Jo vardu pavadintos gatvės Alytuje, Baltkūnuose (Alytaus r.), Kaune, Miroslave (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.).

 

 

PASAULYJE

 

74

JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio. 1945 08 09 JAV bombonešis numetė atominę bombą ant Nagasakio (Japonija). Nuo karščio (daugiau nei 5 tūkst. °C) ir smūgio bangos žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 140 tūkst. buvo sužeista, nudegė arba gavo didžiulę apšvitą. 12 km² plote buvo visiškai sugriauti visi pastatai.

 

 

 

 

Rugpjūčio 10-oji

 

145

Gimė Antanas Smetona, 1874 08 10 Užulėnyje (Taujėnų vls., dab. Ukmergės r.). Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos Prezidentas (1919 04–1920 06, 1926 12 19–1940 06 15).

Baigė Palangos progimnaziją (1893), mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijoje, bet iš jos pašalintas už tautinę veiklą. Baigė Sankt Peterburgo gimnaziją (1897) ir Sankt Peterburgo universitetą (1902), iš kurio dėl lietuviškos veiklos du kartus šalintas, suimtas ir kalintas. Po studijų dirbo Vilniaus Žemės banke. Priklausė Lietuvos demokratų parijai (1902–1907), dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime (1905). Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko pavaduotojas (1914–1915). Išrinktas Lietuvos (vėliau Valstybės) Tarybos pirmininku (1917 09 24–1919 04 04). Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką (1923–1927), suteiktas docento vardas (1926). Vadovavo Tautos pažangos partijai (1920–1924) ir Lietuvių tautininkų sąjungai (1924–1940). Po valstybės perversmo (1926 12 17) grįžo į valdžią ir įvedė autoritarinį režimą. Okupacinei Sovietų Sąjungos kariuomenei įžengiant į Lietuvą, su šeima pasitraukė iš Lietuvos (1940 06 15), gyveno JAV (nuo 1941). Jaunystėje dalyvavo varpininkų veikloje, redagavo „Lietuvos ūkininką“ (1905–1906), „Viltį“ (1907–1913), „Lietuvos aidą“ (nuo 1917), „Vairą“ (1923–1924). Žuvo (69) 1944 01 09, per buto gaisrą (įtariama, sukeltą J. Stalino siųstų sovietinių smogikų) Klivlende (JAV), emigracijoje, perlaidotas Šardono „All Souls“ kapinėse. Išleisti „Raštai“ (4 t., 1930) ir „Rinktiniai raštai“ (1990). Suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro vardas (1932). Jo vardu Lietuvoje pavadintos 7 gatvės ir kalnas Neringoje.

 

98

Gimė Juozas Lukša-Daumantas, 1921 08 10 Juodbūdyje (Veiverių vls., dab. Prienų r.). Lietuvos partizanas, vienas pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų.

Baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją (1940), Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. Priklausė Lietuvos aktyvistų frontui (1940–1941), sovietų suimtas ir įkalintas. Išlaisvintas per 1941 Birželio 16 sukilimą. Lietuvos išlaisvinimo tarybos (nuo 1944) narys. Įsitraukė į Lietuvos partizanų sąjūdį (nuo 1945), Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas (nuo 1947). Gyveno Vakaruose (1948–1950). Grįžęs į Lietuvą įsijungė į partizaninę kovą (1950). Parašė knygą apie Lietuvos partizanus „Partizanai: už geležinės uždangos“ (1950). Dvigubo agento išduotas žuvo 1951 09 04 (30) Pakaunėje ties Pabartupiu. Suteiktas Laisvės kovų karžygio vardas (1950), apdovanotas Laisvės kovos I laipsnio kryžiumi (1950). Jo vardu Lietuvoje pavadinta 10 gatvių.

 

 

 

PASAULYJE

 

500

Prasidėjo pirmoji kelionė aplink pasaulį. 1519 08 10 Ferdinandas Magelanas su 5-iais laivais išplaukė iš Sevilijos uosto Ispanijoje į kelionę aplink pasaulį.

 

 

 

 

Rugpjūčio 11-oji

 

225

Rusijos kariuomenė antrą kartą užėmė Vilnių. 1794 08 11 Rusijos kariuomenė, malšindama Tado Kosciuškos sukilimą, antrą kartą po Vilniaus skerdynių (1655) užėmė Vilnių ir per rugsėjį–spalį okupavo visą Lietuvos teritoriją iki Nemuno.

 

 

 

 

Rugpjūčio 12-oji

 

 

TARPTAUTINĖ JAUNIMO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo 2006 07 19 nutarimu, rugpjūčio 12-oji paskelbta atmintina valstybės diena – Tarptautine jaunimo diena.

 

620

Vorsklos mūšio pralaimėjimas. 1399 08 12 prie prie Vorkslos (dab. Ukraina) Aukso ordos totoriai, vadovaujami emiro Edygo (Edigėjaus) ir Timūro Kutlugo, sumušė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sąjungininkų (Lenkijos, Vokiečių ordino, chano Tochtamyšo) kariuomenę, vadovaujamą Vytauto. LDK kišosi į Aukso ordos vidaus nesutarimus, siekdama sugrąžinti chaną Tochtamyšą į valdžią ir taip sustiprinti savo įtaką regione prieš augančią Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaką. Aukso ordos kariuomenė (apie 90 tūkst.) viršijo beveik dvigubai LDK ir sąjungininkų kariuomenę (apie 38 tūkst.), iš kurios po mūšio liko mažiau nei pusė, žuvo 50 kunigaikščių. Vorsklos mūšio pralaimėjimas buvo viena didžiausių XIV a. Lietuvos karinių nesėkmių, po kurio Vytautas, siekdamas išsaugoti įtaką regione, privalėjo daryti nuolaidų Lenkijai.

 

93

Mirė Petras Vileišis (75), 1926 08 12 Palangoje, perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių šeimos kape (1936). Gimė 1851 01 25 Mediniuose (Pasvalio vls., dab. Pasvalio r.). Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius, leidėjas.

Baigė Šiaulių gimnaziją (1870), Sankt Peterburgo universitetą (1874) ir Sankt Peterburgo kelių institutą (1880). Vadovavo geležinkelių tiesimo ir tiltų statybos darbams Rusijoje (1880–1893). Susisiekimo ministerijos neetatinis inžinierius ir rūmų patarėjas (1893–1896). Dirbo privačiose geležinkelių statybos bendrovėse (1896–1900). Apsigyveno Vilniuje (nuo 1900), įsteigė mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves. Įsteigė Vilniuje spaustuvę (1904), lietuvišką knygyną, leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“ (1904–1907), pirmąjį legalų lietuvišką periodinį leidinį Lietuvoje. Vienas iš 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių, Lietuvių mokslo draugijos steigėjų (1907) ir valdybos narys (nuo 1907). Po spaustuvės ir knygyno bankroto išvyko uždarbiauti į Rusiją (1908), vadovavo tiltų statyboms. Iš Sovietų Rusijos grįžo į Lietuvą bolševikų apiplėštas (1921), su milijoninėmis valstybės skolomis už atliktus darbus, bet skolų taip ir neatgavo. Išrinktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru (1922 02–1923 02). Lietuviškos spaudos draudimo metais leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875–1876), taip pat rengė, leido ir platino legalią ir nelegalią lietuvišką spaudą (100 lietuviškų knygų). Lietuvos universiteto lietuvių literatūros (1923) ir technikos su inžinieriaus vardu (1926) garbės daktaras. Jo vardu Lietuvoje pavadintos 6 gatvės.

 

 

 

Rugpjūčio 13-oji

 

244

Mirė Mykolas Frederikas Čartoriskis (79), 1775 08 13 Varšuvoje (Lenkija). Gimė 1696 04 26 Varšuvoje (Lenkija). Didikas, politikas, masonas. Lietuvos pastalininkas (1720), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724).

Augusto III valdymo (1733–1763) laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Paskirtas Lietuvos didžiuoju kancleriu (1752). Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. Kaip kancleris turėjo pasirašyti Pirmojo valstybės padalijimo sutartį (1773). Apdovanotas Baltojo erelio (ATR, 1726), Apaštalo Šv. Andriejaus pirmojo pašauktojo (Rusija, 1754) ir Juodojo erelio (Prūsija, 1764) ordinais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

58

Baigta statyti Berlyno siena. 1961 08 13 prosovietinė Vokietijos Demokratinė Respublika Berlyne užbaigė statyti sieną, kuri atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo VDR. Berlynas buvo padalintas į Vakarų Berlyną ir Rytų Berlyną. Nugriauta 1989 11 09.

 

 

 

 

Rugpjūčio 14-oji

 

634

Pasirašyta Krėvos sutartis. 1385 08 14 Krėvos pilyje (dab. Baltarusija) Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir Lenkijos Karalystės delegacija sudarė dinastinės sąjungos sutartį. Jogaila, tapdamas Lenkijos karaliumi, pasižadėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes prijungti prie Lenkijos, apkrikštyti Lietuvą, paleisti lenkų belaisvius ir kt. Susidarė sąlygos LDK ir Lenkijos politiniam, ekonominiai ir socialiniam suartėjimui, kuris buvo LDK svarbus dėl Lenkijos paramos kovose su Kryžiuočių ordinu.

 

225

Gimė Mykolas Balinskis, 1794 08 14 Ciarespolyje (netoli Polocko, dab. Baltarusija). Istorikas ir publicistas, sukilėlis.

Baigė Vilniaus universitetą (1818). Kartu su Joachimu Leleveliu buvo žurnalo „Tygodnik Wilenski“ įkūrėjas (1815) ir redaktorius (1816–1822). Priklausė Nenaudėlių (Šubravcų) draugijai, slapyvardžiais Auszławis, Usztaritois, Mokitinis ir kt. bendradarbiavo draugijos laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Dalyvavo 1831 sukilime, buvo suimtas. Gyveno Varšuvoje (Lenkija, 1832–1847) ir Jašiūnuose (nuo 1847). Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas. Lenkų kalba parašė istorinius veikalus „Vilniaus miesto istorija“ (2 t., 1836–1837; liet. k., 2007), „Senovės Lenkija“ (su T. Lipinskiu, 3 t., 1843–1846; 1885–1886 praplėsta iki 4 t.), „Senoji Vilniaus akademija“ (2 t., 1862) ir kt. Mirė (69) 1864 01 03 Vilniuje, palaidotas Jašiūnuose (dab. Šalčininkų r.). Jo vardu pavadintos gatvės Jašiūnuose (Šalčininkų r.), Šalčininkuose ir Vilniuje.

 

15

Mirė Česlovas Milošas (93), 2004 08 14 Krokuvoje (Lenkija), ten ir palaidotas. Lietuvių kilmės lenkų rašytojas, literatūros mokslininkas, diplomatas, profesorius (1961).

Nobelio literatūros premijos laureatas (1980), Pasaulio tautų teisuolis. Mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje (nuo 1920), baigė Vilniaus Stepono Batoro universitetą (1934), persikėlė į Varšuvą (1937). Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone. Lenkijos diplomatas JAV ir Prancūzijoje (1945–1951). Nutraukęs diplomatinę tarnybą (1951) ir pasiprašęs prieglobsčio, apsigyveno Prancūzijoje, vėliau – JAV (1960). Dėstė Berklio, Kalifornijos universitetuose (nuo 1961). Žlugus sovietų imperijai ir jos geležinei uždangai Europoje, grįžo į Lenkiją. Kūryba gausi. Išleido poezijos rinkinius „Karalius Popelis ir kiti eilėraščiai“ (1962), „Miestas be vardo“ (1969), „Kur saulė teka ir kur nusileidžia“ (1974) ir kt. Autobiografiniame romane „Isos slėnis“ bei eseistikos knygoje „Ulro žemė“ (1955) pasakojama apie Lietuvą. Vertė į lenkų kalbą lietuvių poeziją. Gimė 1911 06 30 Šeteniuose (Surviliškio vls., dab. Kėdainių).

 

 

PASAULYJE

 

78

Pasirašyta Atlanto chartija. 1941 08 14 Atlantos konferencijoje Ardžentijoje (Niufaulendas, dab. Kanada) JAV prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pasirašė Atlanto chartiją, vieną pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, kuriame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo.

 

 

 

 

Rugpjūčio 15-oji

 

 

ŽOLINĖ (ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ DIENA). Valstybės šventė. Viena svarbiausių katalikiškų švenčių. Iš pradžių švęsta kaip atmintina valstybės diena (nuo 1998), vėliau (nuo 2000) paskelbta valstybės švente.

 

209

Gimė Laurynas Rokas Ivinskis, 1810 08 15 Šilalės parapijoje. Pedagogas, leksikologas ir leidėjas.

Baigė Kolainių gimnaziją (1831), išlaikęs egzaminus gavo namų (1841) ir miesto (1847) mokytojo teises. Mokytojavo Rietave (1842–1851), Naciūnuose ir Zabieliškyje (1851–1854). Paskirtas parapinės mokyklos mokytoju (1854), mokytojavo Rietavo agronomijos mokykloje (1859–1862). Persikėlė į Joniškėlį, ten dirbo parapinės mokyklos mokytoju (1862–1864). Trumpai Kaune dirbo lietuviškų knygų transkribavimo į rusų abėcėlę komisijoje (1864). Pasitraukęs iš komisijos mokytojavo privačiai Renave (1869–1871), Šiauliuose (1871–1874), vėliau Rietavo muzikos mokykloje (1874–1879). Paskutines dienas praleido Milvydų dvare (nuo 1879). Pirmasis Didžiojoje Lietuvoje rengė ir leido lietuviškus kalendorius „Metskaitlius“ (lotyniška abėcėle 1846–1864, 1879; kirilika 1865–1866). Juose skelbė lietuvių rašytojų kūrybą, žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinias ir patarimus valstiečiams. Užsiėmė vertimais, sudarinėjo žodynus (lietuvių-lenkų, rusų-lenkų, rusų-lietuvių-lotynų-lenkų), rinko lietuvių tautosaką, domėjosi botanika, pasižymėjo lietuviškoje terminologijoje. Išbraižė pirmąjį lietuvišką žemėlapį „Telšių pavietas“ (dingęs Juozapo Zavadzkio spaustuvėje). Jo vardu Lietuvoje pavadintos aštuonios gatvės. Mirė (70) 1881 07 29 Milvydų dvare (dab. Šiaulių r.), palaidotas Kuršėnuose. Jo vardu Lietuvoje pavadinta 10 gatvių.

 

167

Gimė Kristupas Jurkšaitis, 1852 08 15 Galbrasčiuose (Prūsija). Evangelikų liuteronų kunigas (1879), spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas.
Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Mokytojavo ir kunigavo Priekulėje (nuo 1879) ir Saugose (1882–1897). Po to, kai buvo išrinktas Saugų parapijos kunigu, jam buvo pavesta daugybės mokyklų priežiūra. Atvirai priešinosi krašto germanizacijai – surašė peticiją Kultūros ministerijai ir su keliais tūkstančiais parašų nusiuntė į Berlyną. Atsisakęs pastoriaus vietos persikėlė į Krantą, netoli Karaliaučiaus, ir atsidėjo mokslinei veiklai. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, paskelbė straipsnių mokslo populiarinimo klausimais, trumpai redagavo laikraštį „Lietuvos balsas“, „Tilžės keleivis“, priedą „Keleivio draugas“, rengė jo priedą „Tilžės keleivio kalendros“ (1900–1905). Nesutardamas su laikraščio savininku, pasitraukė iš redaktoriaus pareigų ir rengė spaudai įvairius lietuviškus leidinius. Kartais konsistorija siųsdavo jį į įvairias parapijas laikinai pavaduoti sergančių kunigų. Išrinktas antruoju kunigu – precentoriumi Rusnėje (1912). Rinko tautosaką, skelbė tęstiniame Lietuvių literatūros draugijos leidinyje „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Geseuschaft“ (1880, 1883). Parašė kompiliacinę Mažosios Lietuvos istoriją, vokiečių kalbos vadovėlį, populiarių religinių knygelių. Užrašė Ragainės apylinkių tarmės tekstų, rinko žodžius, rengė lietuvių kalbos gramatiką, sudarė lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynus. Žymesni darbai – „Lietuviškos pasakos ir pasakojimai“ (1898), „Lietuvininkų giminės nusidavimai“ (1902). Lietuvių literatūros draugijos valdybos narys. Mirė (63) 1915 06 17 Rusnėje, palaidotas Rusnės bažnyčios šventoriuje. Jo vardu pavadinta gatvė Rusnėje (Šilutės r.).

 

637

Nužudytas Kęstutis (apie 80), 1382 08 15 Krėvoje (dab. Baltarusija). Gimė apie 1300 Lietuvoje (tikslesnė vieta nežinoma). Lietuvos submonarchas (1345–1381), Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382).

Talentingas karvedys, pasižymėjęs kovose su Vokiečių ir Livonijos ordinais. Atrėmė daugiau nei 100 jų antpuolių ir įsiveržimų į Lietuvą. Po sūnėno Jogailos sąmokslo 1382 įkalintas Krėvos pilyje ir nužudytas. Jo vardu Lietuvoje pavadintos 66 gatvės. Ldk Gedimino (1275–1341) sūnus, Ldk Vytauto (apie 1350–1430) ir Ldk Žygimanto (apie 1350–1440) tėvas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rugpjūčio 16-oji

 

396

Gruzdžių įkūrimas. 1623 03 16 Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto Vazos privilegija karališkosios Šiaulių ekonomijos Zamūšės valsčiaus Lukošaičių vaitijoje buvo įsteigta ir funduota parapinė bažnyčia, priskiriant jai Šiupylių kaimą su Vileišiškių užusieniu. Ši privilegija rėmėsi LDK žemės revizorių, kurie bažnyčiai vietą parinko ir žemes jai priskyrė, 1619 11 27 raštu. Ši žinia ir laikytina pirmuoju Gruzdžių krašto rašytiniu paminėjimu. Zamūšės (dab. Šiaulių r.) miesteliui, 1636 įkurtam 7 km į rytus nuo Šiupylių, vėliau sugrįžo toje vietoje buvusio Gruzdžių kaimo pavadinimas, o XVII a. čia jau buvo susiformavusi ir bažnytinė, ir pasaulietinė savivalda. Gruzdiečiai savo miestelio įkūrimo šventę tradiciškai švenčia per miestelio globėjo šv. Roko atlaidus, keliamus į artimiausią savaitgalį po Šv. Roko vardadienio rugpjūčio 16 d.

 

 

 

 

Rugpjūčio 17-oji

 

390

Gimė Jonas Sobieskis, 1629 08 17 Oleskoje (Lenkija). Lenkijos didysis etmonas (nuo 1668), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1674).

Pasižymėjo kovose su kazokais, Maskva, totoriais ir Švedija. Per Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos karą (1672–1676) jo vadovaujama kariuomenė laimėjo Chotino mūšį (1673), o per Austrijos ir Turkijos karą (1683–1699) J. Sobieskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė mūšyje prie Vienos sutriuškino turkus (1683 09 12). Stengėsi Abiejų Tautų Respublikoje įvesti paveldimą monarchiją. Mirė (66) 1696 06 17 Vilanovoje (Lenkija), palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje (Lenkija).

 

 

 

 

 

 

 

 

62

Mirė Antanas Vienuolis (tikr. Žukauskas, 75), 1957 08 17 Anykščiuose, palaidotas savo namų kiemelyje. Gimė 1882 04 07 Ažuožeriuose (Anykščių vls., dab. r.). Rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vienas ryškiausių realistinės prozos kūrėjų.

Mokėsi Liepojos (dab. Latvija) gimnazijoje (1895–1890), dirbo provizoriumi Maskvoje (1900–1903). Bėgdamas nuo galimo arešto, išvyko į Kaukazą (1903), dirbo Železnovodsko (Rusija) ir Tbilisio (Gruzija, 1903–1905) vaistinėse. Tbilisyje įsitraukė į revoliucinę veiklą (1905), už ją suimtas ir įkalintas Metecho tvirtovėje. Paleistas apsigyveno Vladikaukaze (Rusija), dirbo vaistinėje (iki 1907). Persikėlęs į Maskvą, vėl įsidarbino vaistinėje (1907), Maskvos universitete baigė farmacijos studijas (1910). Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Maskvos Nukentėjusių nuo karo šalpos komitete (1914–1918). Po karo grįžęs į Anykščius, įkūrė vaistinę ir jai vadovavo (1918–1944, su pertrauka). Trumpam išsiųstas į Vakarų Europą pasitobulinti (1929). Lietuvą okupavusiems rusų sovietams nacionalizavus vaistinę, dirbo mokytoju Anykščių gimnazijoje (1944–1945). Vadovavo paties Anykščiuose įkurto savo giminaičio Antano Baranausko memorialiniam muziejui (nuo 1945). Prorusiškos Sovietų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1947–1957). Kovojo su Vilniaus krašto lenkinimu. Žymiausi prozos kūriniai – „Prieš dieną“ (1925), „Kryžkelė“ (1932), „Viešnia iš šiaurės“ (1933), „Ministeris“ (1935), „Prieblandoje“ (1941) ir kt. Išleisti „Raštai“ (12 t., 1920–1944; 7 t., 1953–1955; 6 t., 1985–1988). Apdovanotas Ldk Gedimino III laipsnio (1938), sovietiniais Darbo raudonosios vėliavos (1950) ir Lenino (1954) ordinais. Suteikti Sovietų Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo (1947) ir Liaudies rašytojo (1957) vardai. Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Panevėžyje, Anykščiuose, Pakruojyje, Baisogaloje (Radviliškio r.), Šventupėje (Ukmergės r.), Ažuožeriuose (Anykščių r.) ir Kuršėnuose (Šiaulių r.).

 

 

 

 

Rugpjūčio 18-oji

 

40

Mirė Kazys Škirpa (84), 1979 08 18 Vašingtone (JAV), emigracijoje. Gimė 1895 02 18 Namajūnuose (Saločių vls., dab. Pasvalio r.). Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, pirmasis Lietuvos savanoris, karininkas.

Baigė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją (1915), mokėsi Sankt Peterburgo komercijos institute (1915), baigė karo mokyklą Peterhofe (Rusija, 1916). Mokėsi Aukštajame technikos institute Ciuriche (Šveicarija, 1921) ir Aukštuosiuose karininkų kursuose Kaune (1922), baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje (1925). Rusijos lietuvių slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys, Lietuvių Tautos Tarybos (veikė Rusijoje) narys. Įstojo į Lietuvos kariuomenę kaip pirmasis savanoris. Dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais (1919–1920). Steigiamojo Seimo narys (1920–1921). Dirbo krašto apsaugos komisijoje, buvo kariuomenės Generalinio štabo II skyriaus viršininkas (1925), Vyriausiojo štabo viršininkas (1926). Priešinosi Lietuvos valstybės politiniam perversmui (1927 12 17). Diplomatas Vokietijoje (nuo 1926), karo atašė Vokietijoje (1930–1937), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1937–1938), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje (1938) ir Vokietijoje (nuo 1939). Pakviestas vadovauti Lietuvos laikinajai vyriausybei (1941), bet Vokietijoje suimtas ir ištremtas. Amerikiečių išlaisvintas ir evakuotas į Paryžių (1944). Vėliau persikėlė į Airiją (1946), po to į JAV (1949). Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos, siekusios suvienyti visas politines partijas ir rezistentus, pirmininkas. Apdovanotas Vyčio kryžiumi. Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune ir Pasvalyje.

 

 

PASAULYJE

 

28

Prasidėjo pučas Maskvoje. 1991 08 18 naktį Rusijos sostinėje Maskvoje prasidėjo pučas, vadovaujamas vadinamojo Valstybinio ypatingosios padėties komiteto (GKČP), kuris siekė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Atostogaujančiam pirmajam ir paskutiniam jos prezidentui Michailui Gorbačiovui pritaikytas namų areštas jo rezidencijoje Kryme. Maskvoje susidūrimai su pučistais baigėsi po trijų dienų, tada iš miesto išvesti ir kariuomenės daliniai.

 

 

 

 

Rugpjūčio 19-oji

 

28

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsuptis. 1991 08 19–21 prieš pusantrų metų atkurtos (1990 03 11) nepriklausomos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmus prosovietinio pučo Maskvoje metu bandė užimti Sovietų Sąjungos kariuomenė ir prorusiškai nusiteikę Lietuvos nepriklausomybės priešai – Maskvos pučistų bendrininkai. Gindamas Aukščiausiosios Tarybos rūmus prie jų žuvo savanoris Artūras Sakalauskas (27, 1991 08 21).

 

513

Mirė Lietuvos valdovas Aleksandras (45), 1506 08 19 ar 20 Vilniuje, palaidotas Vilniaus katedroje (dab. Arkikatedra). Gimė 1460 10 05 Krokuvoje (Lenkija). Lietuvos didysis kunigaikštis (1492–1506) ir Lenkijos karalius (1501–1506).

LDK bajorai vieni išrinko Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1492) ir taip nutraukė personalinę uniją su Lenkija. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė atskirai nuo Lenkijos (iki 1501). Pasirašė privilegiją, kuria išplėtė Ponų Tarybos teises ir apribojo didžiojo kunigaikščio valdžią (1492). Paskutinis iš Lietuvos valdovų, mokėjusių lietuviškai. Rėmė lietuvių kalbos vartojimo skleidimą LDK katalikų bažnyčiose. Ldk Kazimiero Jogailaičio (1427–1492) sūnus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

59

Į kosmosą sėkmingai paleista raketa su gyvūnais. 1960 08 19 Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido raketą „Sputnik 5“ su šunimis Belka ir Strelka, 40 pelių, 2 žiurkėmis ir augalų pavyzdžiais. Kosminis laivas su sveikais gyvūnais ir augalais sėkmingai nutūpė kitą dieną.

 

148

Gimė Orvilis Raitas (Orville Wright), 1871 08 19 Deitone (JAV). JAV išradėjas, aviacijos pradininkas (kartu su broliu), lakūnas.
Mirė (76) 1948 01 30 Deitone (JAV).

 

136

Gimė Koko Šanel (Coco Chanel, tikr. Gabrielle Bonheur Chanel), 1883 08 19 Somiure (Prancūzija). Dizainerė, įkūrusi „Chanel“ mados namus.
Mirė (87) 1971 01 10 Paryžiuje.

 

 

 

 

Rugpjūčio 20-oji

 

120

Lietuvoje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis. 1899 08 20 Palangoje, grafo Felikso Tiškevičiaus sandėlyje, dar galiojant Rusijos įvestam lietuviškosios spaudos draudimui, suvaidintas pirmasis legalus lietuviškas spektaklis Lietuvoje – Antano ir Juozo Vilkutaičių komedija „Amerika pirtyje”. Spektaklio organizatorius (Liudas Vaineikis ir kt.) ir aktorius (Povilas Višinskis, Augustinas Janulaitis, Marija Šlapelienė ir kt.) už dalyvavimą spektaklyje persekiojo Lietuvos rusifikavimo politiką vykdžiusi Rusijos valdžia.

 

99

Gimė Vincentas Sladkevičius, 1920 08 20 Guronyse (dab. Kaišiadorių r.). Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas (1988).

Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją (1939), Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją (1944). Kunigavo įvairiose Lietuvos vietose (1944–1952). Dėstė Kauno kunigų seminarijoje (1952–1956). Paskirtas vyskupu (1957), bet sovietų valdžia draudė eiti vyskupo pareigas. Sovietų nušalintas nuo dvasinio darbo, gyveno Kaune (1957–1959). Vėliau buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (1959), ten klebonavo. Dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie slapto „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo. Perkeltas į Pabiržę (1976–1982). Kaišiadorių vyskupystės apaštališkasis administratorius (1982). Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas (1988). Kauno arkivyskupas (1989–1995), vyskupas emeritas (nuo 1995). Kauno miesto garbės pilietis (1993). Apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998). Mirė (79) 2000 05 28 Kaune, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Merkinėje (Varėnos r.).

 

 

 

PASAULYJE

 

51

„Prahos pavasario“ sunaikinimas. 1968 08 20 sovietų satelitinės Varšuvos sutarties organizacijos pajėgos, malšindamos „Prahos pavasario“ padarinius, su 200 tūkst. karių ir 5 tūkst. tankų įsiveržė į Čekoslovakiją ir brutalia karine jėga užbaigė politinės prorusiškos socializmo liberalizacijos laikotarpį.

 

458

Gimė Jakopas Peris (Jacopo Peri), 1561 08 20 Romoje. Italų kompozitorius ir dainininkas, vadinamas operos pradininku.
Mirė (72) 1633 08 12 Florencijoje (Italija).

 

 

 

 

Rugpjūčio 21-oji

 

133

Gimė Povilas Lukšys, 1886 08 21 Kazokuose (Surviliškio vls., dab. Kėdainių r.). Pirmasis savanoris, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.

Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją. Pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, tapo Lietuvos kariuomenės kurėju savanoriu (1919 01 11) ir suorganizavo savanorių būrį. Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas. Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais rusų bolševikų daliniais. Žuvo žvalgybos metu 1919 02 08 (32) Taučiūnuose (Kėdainių vls., dab. r.), kur įvyko smarkus susišaudymas su Sovietų Rusijos bolševikų kariuomene. Palaidotas Kėdainių kapinėse. Apdovanotas Vyčio kryžiumi (po mirties, 1923). Jo vardu Lietuvoje pavadintos 7 gatvės.

 

 

 

 

119

Mirė Aleksandras Fromas-Gužutis (77), 1900 08 21 Gongailiškiuose (Girkalnio vls., dab. Raseinių r.), palaidotas Girkalnyje. Gimė 1822 12 12 Raseiniuose. Vienas lietuvių dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų, aušrininkas.

Baigė Kražių kolegiją, dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernijos raštinėje. Nusipirkęs Gongailiškiuose dvarelį, ūkininkavo. Rašyti paskatino Vincas Kudirka. Kūrė dramas Lietuvos istorijos ir kasdienės buities temomis. Žymiausi kūriniai – „Eglė žalčių karalienė“ (1893), „Ponas ir mužikai“ (1893), „Išgriovimas Kauno pilies 1362 metais“ (1893), „Vargdieniai“ (1906), „Gedimino sapnas“ (1910) ir kt. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Girkalnyje (Raseinių r.).

 

 

 

 

 

 

28

Žuvo Artūras Sakalauskas (27), 1991 08 21 Lietuvos Respublikos Seimo (tuo metu – Aukščiausiosios Tarybos) rūmų prieigose, palaidotas Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje. Gimė 1963 10 07 Alytuje. Dirbo Alytaus mašinų gamykloje, buvo Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris.

Žuvo stabdant Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Jam atminti žūties vietoje pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi, prie kurio kiekvienais metais vyksta atminimo mitingai. Apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu (po mirties, 1991), Sausio 13-osios atminimo, Savanorio kariuomenės kūrėjo medaliais (po mirties). Jo vardu Lietuvoje pavadintos gatvės Alytuje ir Tirkiliškiuose (Kauno r.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

77

Prasidėjo Stalingrado mūšis. 1942 08 21 Vokietijos kariuomenė pusę metų (iki 1943 02 02) nesėkmingai kovojo dėl Stalingrado (Rusija) miesto su Sovietų Sąjungos kariuomene.

 

 

 

 

Rugpjūčio 22-oji

 

30

Pirmą kartą Lietuvoje oficialiai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas. 1989 08 22 Lietuvos laisvėjimo ir atgimimo metais vykusio naujojo šaukimo dar Sovietų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos specialioji komisija pirmą kartą Lietuvoje aukščiausiu valstybės lygmeiu paskelbė išvadas apie Lietuvos valstybingumui pragaištingus agresorių sąmokslininkų, Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Maskvoje pasirašyto (1939 08 23) Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų padarinius, o Vokietijos ir Sovietų Rusijos kartu susitarus vykdyta karinė agresija įvardyta kaip tarptautinis nusikaltimas.

 

79

Mirė Vincas Čepinskis (69), 1940 08 22 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1971 05 03 Dargaičiuose (Gruzdžių vls., dab. Šiaulių r.). Chemikas ir fizikas, valstybės veikėjas, profesorius (1922).

Baigė Šiaulių gimnaziją (1890), Sankt Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą (1894). Dirbo mokyklinį darbą Ciuricho politechnikos universitete (iki 1894), vėliau buvo Rusijos matų ir saikų rūmuose (1894–1896). D. Mendelejevo laborantas, asistentas. Studijas tęsė Vokietijoje, Getingene ir Leipcige (1897–1900). Dėstė Liepojos (Latvija) komercijos mokykloje (nuo 1902), jos direktorius (1904–1915). Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su mokykla evakavosi į Rusiją. Dirbo Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje (1915–1916), dėstė Lutugino liaudies universitete Sankt Peterburge (1916–1918), mokytojavo Ugličo realinėje mokykloje ir moterų gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą (1918) paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, su M. Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. Lietuvos vyriausybės atstovas Londone (1919). Rėmė Aukštųjų kursų pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų, dėstė Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universitete (1922–1936), prorektorius (1922–1923 ir 1928–1929), rektorius (1923–1924 ir 1929–1933). Lietuvos Respublikos švietimo ministras (1926). Parašė pirmuosius lietuviškus vadovėlius „Fizikos paskaitos“ (1923–1926), „Fizinė chemija“ (1928–1933, 4 d.), monografijas „Elektroninė valentingumo teorija“ (1928), „Branduolio chemija“ (1937) ir kt. Lietuvos technikų draugijos pirmininkas (nuo 1908). Jo vardu pavadinta gatvė Kaune.

 

 

 

 

 Rugpjūčio 23-ioji 

 

 

EUROPOS DIENA STALINIZMO IR NACIZMO AUKOMS ATMINTI. BALTIJOS KELIO DIENA. Minėtina valstybės diena. LR Seimo nutarimu (2009 07 22) šia diena paskelbta rugpjūčio 23-ioji – nusikaltėliško rusų sovietų ir vokiečių nacių Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo Maskvoje diena. Iki tol minėta kaip Juodojo kaspino diena (nuo 1997) ir Baltijos kelio diena (nuo 2005). Europos Sąjungoje minima nuo 2008. Valstybės vėliavos (su gedulo ženklu – juodu kaspinu) kėlimo diena.

 

32

Surengtas pirmasis viešas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo mitingas. 1987 08 23 nusikalstamo rusų sovietų ir vokiečių nacių Molotovo-Ribentropo pakto 48-ųjų pasirašymo metinių proga Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo (netoli Šv. Onos bažnyčios), Lietuvos laisvės lygos iniciatyva surengtas pirmasis viešas grobuonišką paktą ir jo padarinius smerkiantis mitingas, nukreiptas prieš sovietų okupantų valdžią Lietuvoje.

 

31

Lietuvos žmonės pirmą kartą viešai pasmerkė Lietuvos sovietinę okupaciją. 1988 08 23 Sąjūdžio šimtatūkstantiniame Molotovo-Ribentropo paktą smerkiančiame mitinge Vingio parke Vilniuje pirmą kartą viešai pasmerkta Lietuvos okupacija, reikalauta istorinio teisingumo grąžinimo.

 

30

Surengtas Baltijos kelias. 1989 08 23 minint Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresorių Maskvoje sudaryto Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Sąjūdis surengė apie 650 km ilgio „Baltijos kelio“ akciją, nuo Vilniaus iki Talino sujungusią į gyvą grandinę apie 2 mln. rankomis susikibusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių (iš jų apie 1 mln. lietuvių), reikalaujančių nepriklausomybės nuo okupacinės Sovietų Sąjungos.

 

127

Gimė Konstantinas Jablonskis, 1892 08 23 Mintaujoje (dab. Jelgava, Latvija). Istorikas ir teisininkas, humanitarinių mokslų daktaras (1940), profesorius (1941), akademikas (1946).

Baigė Panevėžio realinę gimnaziją (1909), studijavo Sankt Peterburgo Psichoneurologijos institute (1909–1913), Maskvos universitete (1911–1916). Vilniuje vertėsi teisininko praktika (1918). Marionetinės V. Kapsuko bolševikų vyriausybės paskirtas Centrinio istorijos archyvo vedėjo pavaduotoju (1919), dirbo LR teisingumo ministerijoje (1921), buvo taikos teisėjas (1921–1922), Kauno apygardos teismo teisėjas (1922–1939), dėstė VDU (nuo 1935). Vienas Istorikų draugijos steigėjų (1929). Valstybės archeologijos komisijos pirmininkas (1930–1935), Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1938–1940), Sovietų Lietuvos centrinio archyvo direktorius (1940–1941), pirmasis Istorijos instituto direktorius (1941–1943). VU profesorius (nuo 1944) ir Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas (nuo 1946). Parengė ir išleido daug svarbių Lietuvos istorijos veikalų ir šaltinių publikacijų. Žymesni iš jų – „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ (1934), „Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje“ (1941), „Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais“ (2 d., 1959–1961). Apdovanotas LDK Gedimino II laipsnio ordinu (1928). Nusipelnęs Sovietų Lietuvos mokslo veikėjas (1959). Mirė (67) 1960 07 28 Vilniuje, palaidotas Karių kapinėse. Jo vardu Lietuvoje pavadinta 15 gatvių. Kalbininko Jono Jablonskio (1860–1930) sūnus.

 

388

Mirė Konstantinas Sirvydas (apie 50), 1631 08 23 Vilniuje. Gimė tarp 1579 ir 1581 greičiausiai Anykščių apylinkėse. Jėzuitas (1598), profesorius (1612).

Mokėsi Vilniaus, Rygos ir Nesvyžiaus (Baltarusija) kolegijose. Mokytojavo Nesvyžiuje (1601–1603). Studijavo filosofiją Pultuske (Lenkija, iki 1606), teologiją Vilniaus universitete (iki 1610). Dėstė Vilniaus universitete (nuo 1612), buvo universiteto rektoriaus padėjėjas (1623–1624), sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje. Reikšmingiausias darbas – „Trijų kalbų žodynas“ („Dictionarium trium linguarum“, apie 1620). Tai pirmasis spausdintas lietuvių kalbos žodynas, padėjęs pamatus lietuvių leksikologijai ir lietuvių kalbotyrai. Parengė originalių pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“ (2 t., 1629–1644). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Anykščiuose ir Telšiuose.

 

 

 

 

 

135

Mirė Frydrichas Kuršaitis (78), 1884 08 23 Krante (dab. Zelenogradskas, Kaliningrado sr., Rusija), palaidotas Karaliaučiuje. Gimė 1806 04 24 Noragėliuose (Prūsija, dab. Motylkovas, Kaliningrado sr., Rusija). Evangelikų liuteronų kunigas (1844), kalbininkas, spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas, profesorius (1865).

Baigė Elbingo (dab. Lenkija) gimnaziją (1936). Studijavo Karaliaučiaus universitete (1836–1844), lankė Liudviko Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą, buvo seminaro vedėjas (1841–1883). Karaliaučiaus lietuvių karių kapelionas (nuo 1844). Intensyviai tyrinėjo lietuvių kalbą. Parašė „Lietuvių kalbos tyrinėjimus“ (vok. k., 2 t., 1843–1849), „Lietuvių kalbos gramatiką“ (vok. k., 1876), kuri laikytina išsamiausiu lietuvių kalbos sandaros aprašu, pasirodžiusiu iki Jono Jablonskio gramatikų. Vienas žymiausių lietuvių leksikografų, parašė „Lietuvių kalbos žodyną“ (vok. k., 2 d. 1870–1874, 1883). Redagavo ir leido savaitraštį „Keleivis“ (1849–1880). Karaliaučiaus Biblijos, Karaliaučiaus Misijų ir Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos narys. Karaliaučiaus universiteto garbės daktaras (1875). Karališkosios Čekijos mokslų draugijos narys korespondentas (1882).

 

47

Mirė Sofija Dembovskytė-Riomerienė (87), 1972 08 23 Monrealyje (Kanada), emigracijoje. Gimė 1885 02 06 Tartu (Estija). Dailininkė tapytoja, grafikė.
Studijavo Miunchene ir Krokuvoje (1900), vėliau – Paryžiuje (1904–1905) ir vėl Krokuvoje (1905–1906). Ištekėjusi (1911) už Tytuvėnų dvaro savininko Eugenijaus Riomerio, atsidėjo kūrybai. Rengė individualias parodas Šiauliuose (1926), Kaune (1928, 1932 ir 1936). Sovietų okupacijos metais kartu su vyru buvo ištremta į Syktyvkarą Komijoje (Rusija, 1941), vėliau persikėlė į Kuibyševą (1942). Kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną (Iranas, 1943), gyveno Kaire (Egiptas, 1944–1947). Išvyko į Angliją, vėliau į Kanadą. Apsigyveno Sen Adelėje, vėliau persikėlė į Monrealį (Kanada) ir Vašingtoną (JAV, 1955), grįžo į Monrealį (1963). Darbai buvo eksponuojami Kaune, Vilniuje, Rygoje, Krokuvoje, Lvove, Paryžiuje, Kaire, Londone, Monrealyje, Vašingtone, Niujorke ir kt.

 

13

Žuvo Vytautas Pociūnas (48), 2006 08 23 Breste (Baltarusija). Gimė 1957 09 24 Vilniuje. Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas (nuo 1992), diplomatas. Lietuvos patriotas. Vykdydamas tarnybines pareigas stebėjo kaimyninių valstybių įtaką ir galimą pavojų Lietuvos saugumui Lietuvos energetikos įmonėse bei Lietuvos geležinkelyje. VSD Ekonominės valdybos viršininkas, LR konsulo Gardine (Baltarusija) patarėjas (nuo 2005). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004) ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2007, po mirties).

Žuvo iškritęs pro Baltarusijos, į kurią dirbti nepaisant nuopelnų buvo prieš savo valią „ištremtas“ VSD vadovybės, Bresto miesto viešbučio „Inturist“ 9 aukšto langą. Kaip įtariama, galėjo būti išstumtas.

Žūties dieną Lietuvos generalinės prokuratūros (LGP) pradėtas ir po kelių mėnesių nutrauktas (2006 11 30) ikiteisminis tyrimas vėliau žmonos Liudvikos Pociūnienės pastangomis teismo sprendimu beveik po metų buvo atnaujintas (2007 09 19), tačiau po pusmečio vėl nutrauktas (2009 02 24). Visuomenėje prieštaringai vertinamą rezonansinį ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo sprendimu (2009 06 09) LGP atnaujinus trečiąjį kartą (2009 06 15), jau praėjus trims su puse metų nuo žūties, pagaliau buvo pradėta tirti (nuo 2010 02 12) ir galima nužudymo versija, kurią nuo pat tyrimo pradžios reikalavo tirti velionio žmona ir sunerimusi visuomenė.

Iš karto po tragiško įvykio europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigė, kad saugumo karininko žūtis – ne kas kita, o politinis nužudymas.

Netrukus po žūties LR Seimo sprendimu (2006 09 28) buvo pradėtas didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kurio metu buvo priverstas atsistatydinti VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.

V. Pociūnas palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinaitėse.

 

 

 

 

Rugpjūčio 24-oji

 

102

Įkurtas Atskirasis lietuvių batalionas. 1917 08 24, remiantis fronto štabo įsakymu (1917 06 29), Rusijos kariuomenėje sudarytas Atskirasis lietuvių batalionas, Rusijos laikinajai vyriausybei leidus organizuoti tautinius dalinius ir junginius (1917). Pavasarį lenkai suformavo gen. J. Dovboro-Mušnickio korpusą. Jame buvo daug lietuvių karių, kurie lenkų dažnai buvo žeminami. Kijeve lietuvių karių suvažiavimas nutarė įkurti atskirą lietuvių dalinį (1917 03 26–28). Apie 700 lietuvių karių, vadovaujami karininko S. Pangonio, atsiskyrė nuo lenkų (1917 05 23). Nuvyko į Galiciją ir buvo įtraukti į 7-osios armijos 22-ojo korpuso 11-ąjį suomių pulką sudarydami jo grenadierių komandą (1923 05 27). Pablogėjus lietuvių karių padėčiai dėl jų siuntimo į fronto pavojingas vietas, pasipriešino fronto vado įsakymui išskirstyti juos į atskirus dalinius ir apsikasę budėjo pasiryžę gintis (1917 06 26-28). Vadovybei nusileidus, sudarytas Atskirasis lietuvių batalionas. Jame buvo apie 800 kareivių ir 30 karininkų, 4 rikiuotės, viena sunkiųjų kulkosvaidžių ir viena nerikiuotės kuopa, artilerijos dalinys, ryšių ir ūkio skyriai. Batalionas išformuotas po jo nesutikimo dalyvauti nuginkluojant J. Dovboro-Mušnickio korpusą (1918 03 15–04 24). Iš Rusijos kariuomenės paleisti 949 kariai grįžo į Lietuvą, daugelis jų tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais. Batalionui vadovavo Himelmenas, Antanas Juozapavičius ir Stasys Nastopka.

 

137

Gimė Mykolas Biržiška, 1882 08 24 Viekšniuose (t. p. vls., dab. Mažeikių r.). Teisininkas, lietuvių literatūros istorikas, Vasario 16-osios Akto rengėjas ir signataras, profesorius (1922), akademikas (1941).

Baigė Šiaulių gimnaziją (1902), iš kurios dėl lietuviškos veiklos dukart buvo pašalintas. Baigė Maskvos universitetą (1907). Studijų metais dėl dalyvavimo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje suimtas (1902), kalintas Maskvos Butyrkų, Vilniaus ir Kauno kalėjimuose (1902–1903). Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime (1905). Po studijų dirbo Vilniaus advokato Tado Vrublevskio padėjėju (nuo 1907), vėliau – Vilniaus žemės banke (1909–1915). Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto narys (nuo 1915). Lietuvos Tarybos narys (nuo 1917), Lietuvos Respublikos švietimo ministras (1918–1919), Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas (1919–1922). Vilnių užėmus Sovietų Rusijai, V. Kapsuko bolševikų vyriausybės trumpai kalintas (1919). Dirbo Kaune, redagavo dienraštį „Litwa“ (nuo 1920). Pirmą kartą Vilnių užėmusios okupacinės Lenkijos valdžios suimtas (1921), bet teisme neįrodžius kaltės paleistas. Kitais metais vėl suimtas, apkaltintas tėvynės išdavyste ir įkalinas Lukiškių kalėjime. Grėsė mirties bausmė, bet įsikišus Tautų Sąjungai kartu su kitais 32 lietuvių veikėjais iš Lukiškių paleistas ir perduotas Lietuvai. Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius (1922–1939), rektorius (1926–1927), Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininkas (1925–1935), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1939–1943). Sovietų Lietuvos mokslų akademijos narys ir pirmasis pirmininkas (1941). Nacistinės vokiečių okupacinės Lietuvos valdžios pirmojo generalinio patarėjo Patariamosios tarybos pirmininkas (1941–1944). Artėjant Rytų frontui ir sovietų okupacijai, emigravo į Vakarus (1944). Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge (Vokietija) profesorius (1946–1949). Persikėlė į JAV (1949). Parašė darbų, skirtų lietuvių literatūros ir kultūros istorijai, folklorui – „Mūsų raštų istorija“ (1920), „Dainų literatūros vadovėlis“, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“ (2 t., 1928–1938), „Senasis Vilniaus universitetas“ (1940, 1955) ir kt. Išleido atsiminimų knygą „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ (1938). Spaudoje paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių (iki 1940). VDU (1932) ir Latvijos universiteto (1934) garbės daktaras. Mirė (80) 1962 08 24 Los Andžele (JAV), emigracijoje, palaidotas Los Andželo Kalvarijos kapinėse. Brolių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune, Viekšniuose ir Biržų Lauke (Šilalės r.).

 

173

Mirė Natanelis Fridrichas Ostermejeris (62), 1846 08 24 Būdviečiuose (Prūsija, dab. Malomožaiskas, Kaliningrado sr., Rusija). Gimė 1784 04 18 Viliūnuose (Prūsija, dab. Kaliningrado sr., Rusija). Evangelikų liuteronų kunigas, raštijos darbuotojas.
Studijavo Karaliaučiaus universitete. Kunigavo Kalnininkuose (nuo 1815) ir Būdviečiuose (nuo 1827). Sudarinėjo religinius leidinius „Graudenimo balsas“ (1818), „Nedėldienos knygelės“ (1818). Rengė pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ (kn. 1–2, 1823–1824). Manoma, yra išvertęs „Augsburgišką konfesioną“ (1830).

 

 

PASAULYJE

 

1940

Išsiveržė Vezuvijus. 79 08 24 išsiveržęs Vezuvijaus (Italija) ugnikalnis sunaikino romėnų miestus Pompėją, Stabiją ir Herkulaniumą.

 

447

Prasidėjo Šventojo Baltramiejaus nakties skerdynės. 1572 08 24 apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspardą de Coligny prasidėjo kitų hugenotų (prancūzų protestantai), buvusių Paryžiuje, žudynės. Vien Paryžiuje jų buvo nužudyta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst.

 

 

 

 

Rugpjūčio 25-oji

 

100

Lietuva išlaisvinta nuo bolševikų. 1919 08 25 Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė Sovietų Rusijos Raudonąją armiją iš Lietuvos ir išvadavo paskutinį bolševikų atsparos punktą – Zarasus.

 

79

Priimta sovietinė Lietuvos konstitucija. 1940 08 25 okupacijos sąlygomis rinkto prorusiško sovietinio vadinamojo Liaudies seimo ypatingos sesijos metu patvirtinta Sovietų Lietuvos konstitucija, kuri visiškai „įteisino“ Lietuvos okupaciją. Suformuotos palankios okupaciniam rusų režimui valdžios institucijos ir visuomenės organizacijų struktūra.

 

157

Gimė Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, 1862 08 25 Pluoguose (Viekšnių vls., dab. Mažeikių r.). Matematikas, lietuvių tautinio judėjimo veikėjas.

Baigė Šiaulių berniukų gimnaziją (1883) ir Sankt Peterburgo universitetą (1888). Dirbo Sankt Peterburge (1892), Krasnoufimske (Rusija, 1893), Ilūkstėje (Latvija), Lepelyje (Baltarusija). Kartu su Vincu Kudirka įkūrė laikraštį „Varpas“ (1888–1906). Vilniaus Didžiojo Seimo narys (1905). Po Pirmojo pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, dirbo Finansų ministerijoje (nuo 1918). Vienas Lietuvių bajorų draugijos įkūrėjų (1928). Išleido genealoginę studiją „Lietuvių heraldika“ (1930). Apdovanotas LDK Gedimino Tėvūno laipsnio ordinu (1932). Mirė (73) 1936 07 12 Kaune, 2009 urna su palaikais perlaidota Romainių kapinėse.

 

 

 

 

 

 

132

Gimė Kazys Šimonis, 1887 08 25 Starkonyse (Kupiškio vls., dab. r.). Dailininkas tapytojas, pedagogas.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje (1907). Baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune (1908). Mokėsi vargonuoti, domėjosi istorija, etnografija. Išvyko dirbti į JAV (1909–1911). Grįžęs į Lietuvą (1911), buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. Tapybos mokėsi epizodiškai – pas Tadą Daugirdą (1908–1910), tarnaudamas Rusijos kariuomenėje Kijeve, kur bendravo su vietos dailininkais (1911–1917), Sankt Peterburge, Fedosejevo vakariniuose piešimo kursuose (1917–1918). Apsigyvenęs Kaune (1919), dėstė piešimą ir dailyraštį Kauno „Aušros“ gimnazijoje ir mokytojų kursuose (1919–1924). Mokėsi privačioje Adomo Varno dailės studijoje (1920–1921), vėliau studijavo dailę Berlyne (1923). Dėstė piešimą Juozo Damijonaičio organizuotuose mokytojų kursuose (1923–1924). Kaip Švietimo ministerijos stipendininkas dvejus metus studijavo Paryžiuje, bet studijų nebaigė (nuo 1926). Kauno meno mokyklos (nuo 1941 – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto) bibliotekos vedėjas (1934–1945), Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėjas (1945–1950), Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) Architektūros katedros laborantas (1951–1959). Surengė dailės parodų Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė apie 2 tūkst. kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, ekslibrisų, plakatų, pašto ženklų, knygų iliustracijų ir kt. Rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus. Išleido atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959). Sovietų Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1962) ir liaudies dailininkas (1972). Mirė (90) 1978 06 05 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Kupiškyje.

 

 

PASAULYJE

 

189

Belgijoje prasidėjo sukilimas. 1830 08 25 Belgijoje prasidėjo sukilimas, kurio metu paskelbta nepriklausomybė nuo Nyderlandų.

 

489

Gimė Ivanas IV Rūstusis, 1530 08 25 Kolomenske (Rusija). Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547).
Mirė (53) 1584 03 18 Maskvoje.

 

275

Gimė Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried von Herder), 1744 08 25 Morungene (Prūsija, dab. Lenkija). Vokiečių filosofas, teologas, poetas, literatūros bei istorijos tyrinėtojas, vertėjas, literatūros kritikas.
Mirė (59) 1803 12 18 Veimare (Vokietija).

 

 

 

 

Rugpjūčio 26-oji

 

99

Bolševikų Raudonoji armija paliko Vilnių. 1920 08 26 pagal Suvalkų sutartį su Lietuva bolševikų valdoma Rusija išvedė savo kariuomenę iš Vilniaus ir perdavė jį Lietuvai.

 

28

Lietuvos muitinės pradėjo veiklą. 1991 08 26 visoje Lietuvos teritorijoje esančios sovietų muitinės buvo perduotos Lietuvos Respublikai. Po perdavimo Lietuvos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas.

 

 

PASAULYJE

 

230

Priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1789 08 26 Prancūzijos revoliucijos metu priimta deklaracija – politinės ir konstitucinės teisės dokumentas – skelbė: visi žmonės gimsta lygūs ir laisvi, valstybė turi garantuoti žmonių laisves, suteikti žodžio, spaudos, susirinkimų ir sąžinės (tikėjimo) laisves, tolygiai paskirstyti mokesčius.

 

308

Gimė Deividas Hjumas (David Hume), 1711 06 26 Edinburge (Škotija). Škotų filosofas epyristas ir skepticistas, istorikas.
Mirė (65) 1776 08 26 Edinburge.

 

 

 

 

Rugpjūčio 27-oji

 

135

Gimė Liudas Gira, 1884 08 27 Vilniuje. Poetas, dramaturgas, publicistas, vertėjas, valstybės veikėjas.

Be šventinimų baigė Vilniaus kunigų seminariją (1905). Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje – „Vilniaus žiniose”, „Lietuvos ūkininke“, „Viltyje“. Sekretoriavo Vilniaus Didžiajame Seime (1905), dalyvavo kuriant Lietuvių mokytojų sąjungą (1905) ir Lietuvių mokslo draugiją (1907). Redagavo almanachą „Švyturys“ (1911–1912), įsteigė ir redagavo pirmąjį lietuvių literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“ (1913–1914). Vilniaus karo komendantas ir savanorių būrio vadas (1918), bolševikų kalintas Daugpilyje (1919). Pirmasis Lietuvos saugumo vadovas (1919). Kauno teatro direktorius (1922–1926), Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius. Lietuvos rašytojų draugijos pirmininkas (1936–1939). Rusams okupavus Lietuvą, kolaboravo vadinamojoje Liaudies vyriausybėje. Paskirtas Lietuvos švietimo vicekomisaru (1940–1941). Po 1941 m. Birželio 23-iosios antisovietinio sukilimo evakavosi į Sovietų Sąjungos gilumą. Dirbo Maskvoje ir Penzoje (Rusija), vėliau paskirtas 16-osios lietuviškosios divizijos kapitonu. Sunkiai sirgdamas grįžo į Vilnių (1945). Išleido keliolika poezijos kūrinių. Iš jų žymesni – „Dul dul dūdelė“ (1909), „Smurtas ir ryžtas“, parašė pjeses „Kerštas“ (1910), „Paparčio žiedas“ (1928) ir kt. Parašė studiją „Lietuviškosios eilėdaros kūrimosi raida 16–18 a.“ (1934). Mirė (61) 1946 07 01 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Jo vardu Lietuvoje pavadinta 20 gatvių.

 

146

Mirė Eustachijus Tiškevičius (58), 1873 08 27 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Gimė 1814 04 18 Lahoiske (dab. Baltarusija). Archeologas, kolekcininkas, grafas.

Mokėsi Vilniaus gimnazijoje (1824), baigė Minsko gimnaziją (1831). Gyveno Maskvoje ir Sankt Peterburge (1831–1835). Dirbo Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijoje (nuo 1835), vėliau – Krokuvos generalgubernatoriaus kanceliarijoje (nuo 1838). Borisovo apskrities (dab. Baltarusija) mokyklų inspektorius globėjas (1840), Borisove įsteigė pradžios mokyklą (1848). Minsko gimnazijos kuratorius (1848–1854). Kasinėjo Minsko ir Vilniaus gubernijų pilkapynus (nuo 1837), Trakų pusiasalio pilį (1854), surinktą medžiagą skelbė spaudoje. Pirmasis Lietuvos priešistorę suskirstė į periodus – akmens, žalvario ir geležies. Inicijavo Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos įkūrimą (1855), kuri įsteigė (1856) Senienų muziejų (uždarytas 1863). Lahoisko (dab. Baltarusija) apylinkėse ištyrė 11 pilkapių (1837 ), Borisovo srityje – apie 30 pilkapių, Kernavės apylinkėse – kelis pilkapius (prieš 1842), Trakų pusiasalio pilies Aukų kalne – mūrų liekanas (1854). Išleido keletą knygų Lietuvos archeologijos ir istorijos temomis – „Žvilgsnis į krašto archeologijos šaltinius“ (lenk. k., 1842), „Archeologiniai meno ir amatų bei kitų senųjų daiktų tyrinėjimai senojoje Lietuvoje ir Lietuvos Rusioje“ (lenk. k., 1850), „Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį“ (lenk. k., 1868, lietuviškai išleista 1998).

 

49

Mirė Henrikas Radauskas (60), 1970 08 27 Vašingtone (JAV), emigracijoje. Gimė 1910 04 23 Krokuvoje (Lenkija). Poetas ir vertėjas.

Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Mokytojavo Kazokiškių (dab. Elektrėnų r.) pradžios mokykloje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1930–1934). VDU bibliotekininkas (1934–1936), Klaipėdos radiofono pranešėjas (1936–1937), Švietimo ministerijos Knygų leidybos korektorius (1938–1940), Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdybos sekretorius (1940–1941), Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius (1941–1944) ir leidybos viršininkas (nuo 1943). Artėjant Rytų frontui ir su juo grįžtant Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė gyventi į Vokietiją (1944), vėliau – į JAV (1949). Gyveno Baltimorėje ir Čikagoje, vėliau dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone (1959–1969). Vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Žymiausi kūriniai – „Fontanas“ (1935), „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Eilėraščiai“ (1965) ir kt. Jo vardu pavadinta gatvė Vilniuje.

 

41

Mirė Ieva Simonaitytė (81), 1978 08 27 Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse. Gimė 1897 01 23 Vanaguose (Priekulės par., dab. Klaipėdos r.). Rašytoja.

Nuo vaikystės sunkiai vertėsi, sirgo, visam gyvenimui liko luoša. Gyveno Klaipėdoje (nuo 1921), remiama Mažosios Lietuvos inteligentų Klaipėdoje baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašinininke ir vertėja. Bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. Viena žymiausių Klaipėdos krašto lietuvių rašytojų, aprašiusi šio krašto žmonių gyvenimą. Žymiausi kūriniai – „Aukštųjų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1939) ir kt. Išleisti „Raštai“ (6 t., 1956–1958; 7 t., 1987–2003). Suteiktas Sovietų Lietuvos liaudies rašytojos vardas (1967). Jos vardu Lietuvoje pavadintos 6 gatvės.

 

 

PASAULYJE

 

123

Įvyko trumpiausias karas istorijoje – Anglų-Zanzibaro karas. 1896 08 27 9 val. ryto priplaukęs britų karinis laivas pradėjo bombarduoti Zanzibaro miestą Zanzibaro saloje. Po maždaug 40 minučių Zanzibaro sultonatas pasidavė.

 

91

Pasirašytas Kelogo-Briano paktas. 1928 08 27 Paryžiuje JAV valstybės sekretoriaus Frenko B. Kelogo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Aristido Briano inicijuotą paktą pasirašė 15 valstybių. Jos atsisakė karo kaip nacionalinės politikos įrankio.

 

249

Gimė Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel), 1770 08 27 Štutgarte (Vokietija). Vokiečių filosofas, vienas vokiečių idealizmo kūrėjų.
Mirė (61) 1831 11 14 Berlyne.

 

 

 

 

Rugpjūčio 28-oji

 

103

Mirė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (64), 1916 08 28 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Gimė 1852 02 02 Birželiuose (Pumpėnų vls., dab. Panevėžio r.). Dramaturgas, publicistas, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje (1864–1870), Rygos telegrafininkų mokykloje (1871). Dirbo Maskvos telegrafe (nuo 1871), Maskvos universitete studijavo teisę (išlaikė privataus advokato egzaminus). Vėliau gyveno Kryme (nuo 1878). Grįžęs į Lietuvą (1884), apsigyveno Joniškyje. Įsitraukė į varpininkų veiklą ir knygnešystę. Pradėjo rašyti į „Varpą“, „Ūkininką“, vėliau į „Vilniaus žinias“, „Viltį“. Už dalyvavimą tautiniame judėjime buvo kalinamas Liepojos kalėjime (1900), ištremtas į Smolenską (1902). Dirbo „Vilniaus žinių“ administratoriumi (19041908), įsteigė meno draugiją „Vilniaus kanklės“ ir jai vadovavo. Parašė romantinį kūrinį „Birutė“ (1906), pagal kurį Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą, dramą „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), komedijas „Pagavo“ (1908), „Jurgis Durnelis“ (1908), „Tarnaitė pamokė“ (1908) ir kt. Jo vardu pavadinta gatvė Vilniuje. Politiko Vytauto Landsbergio (gim. 1932) senelis.

 

 

PASAULYJE

 

270

Gimė Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), 1749 08 28 Frankfurte prie Maino (Vokietija). Vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.
Mirė (82) 1832 03 22 Veimare (Vokietija).

 

 

 

 

Rugpjūčio 29-oji

 

263

Gimė Janas Sniadeckis, 1756 08 29 Žnine (Lenkija). Matematikas, astronomas, filosofas, filosofijos daktaras (1775), profesorius (1781).

Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje (1772–1775). Matematikos profesorius Krokuvos universitete (1781–1806). Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime (1794). Persikėlė į Vilnių, dėstė astronomiją Vilniaus universitete (1806–1825), vadovavo jo astronomijos observatorijai, paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi (1807–1815). Išrinktas Rusijos mokslų akademijos nariu korespondentu (1811). Kūrė lenkų matematikos ir astronomijos terminiją. Parašė darbų matematikos temomis – „Algebrinio skaičiavimo teorija“ (lenk. k., 1783), „Sferinė trigonometrija“ (lenk. k., 1817) ir kt., filosofinių veikalų – „Apie metafiziką“ (lenk. k., 1814), „Apie filosofiją“ (lenk. k., 1819) ir kt. Mirė (74) 1830 11 21 Jašiūnuose (dab. Šalčininkų r.). Jo vardu pavadintos gatvės Šalčininkuose ir Jašiūnuose. Brolis biologas Andrius Sniadeckis (1768–1838).

 

219

Gimė Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis, 1800 08 29 Baidotuose (dab. Skuodo r.). Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, cenzorius.
Mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje ir Kauno gimnazijoje. Baigė Vilniaus universitetą (1824). Apsigyveno Varšuvoje (nuo 1825), tarnavo Švietimo ministerijos Cenzūros komitete (iki 1847). Išleido elementorių „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos“ (1824). Šioje knygoje paskelbtas pirmasis bibliografinis Didžiojoje Lietuvoje iki 1824 leistų lietuviškų knygų sąrašas („Surinkimas visokių raštų lietuviškų“). Gyvendamas Varšuvoje, daugiausia atsidėjo lenkų literatūrai, bet reiškėsi ir lituanistikoje: rašė Lietuvos istoriją (rankraštis neišlikęs), lietuvių liaudies dainas vertė į lenkų kalbą, laikraštyje „Gazeta Warszawska“ paskelbė straipsnių apie Lauryno Ivinskio „Metskaitlius“, Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ (2 t., 1848). Mirė (75) 1876 04 11 Varšuvoje (Lenkija).

 

127

Mirė Antanas Vienažindys (50), 1892 08 29 Laižuvoje (dab. Mažeikių r.), ten ir palaidotas. Gimė 1841 09 26 Anapolyje (t. p. vls., dab. Rokiškio r.). Kunigas, poetas, vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos poezijoje pradininkas.

Mokėsi Panevėžio gimnazijoje (iki 1861). Baigė Žemaičių (Varnių) kunigų seminariją (1864). Kunigavo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje. Paskirtas Laižuvos klebonu (nuo 1876). Laižuvoje sudarė poezijos rinkinį „Dainos lietuvininko Žemaičiuose”, kuris po autoriaus mirties išleistas pavadinimu „Dainos“ (1894). Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Jo vardu pavadintos gatvės Dusetose (Zarasų r.), Krinčine (Pasvalio r.), Laižuvoje (Mažeikių r.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASAULYJE

 

387

Gimė Džonas Lokas (John Locke), 1632 08 29 Raitone (Anglija). Anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.
Mirė (72) 1704 10 28 Otse (Anglija).

 

 

  

 

Rugpjūčio 30-oji

 

440

Susigrąžintas Polockas. 1579 08 30 Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė susigrąžino Rusijos užimtą (1563) Polocką – svarbią Šiaurės Rytų vaivadiją. Valdytas nuo XIV a. pab. Polockas Rusijai galutinai perėjo tik po I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1772).

 

315

Pasirašyta Narvos sutartis. 1704 08 30 Narvoje (dab. Estija) Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos (Augusto II šalininkų) atstovai pasirašė sutartį, kuria ATR oficialiai įstojo į karą su Švedija ir sutarė su ja nesudaryti separatinės taikos. Rusija gavo teisę kariauti ATR teritorijoje ir pažadėjo jai duoti 12 tūkst. karių. ATR pasižadėjo kovai su Švedija duoti 48 tūkst. karių, kuriems išlaikyti Rusija kasmet turėjo mokėti po 200 tūkst. rublių. Rusija ATR grąžino iš Švedijos atkariautą Livonijos pietinę dalį, pažadėjo padėti numalšinti Vakarų Ukrainos valstiečių ir kitų gyventojų sluoksnių sukilimą, kilusį prieš baudžiavos stiprinimą.

 

75

Sovietai pradėjo žemės konfiskavimą. 1944 08 30 Sovietų Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Vokiečių okupacijos padariniams likviduoti“. Pradėtas vykdyti žemės reformos įstatymas, kuriuo buvo konfiskuojama ūkių žemė, o nuo rugpjūčio 7 d. ir žemės ūkio produktai tapo privalomai pristatomi okupantų valdžios institucijoms.

 

179

Mirė Liudvikas Martynas (Gediminas) Rėza (64), 1840 08 30 Karaliaučiuje (dab. Kaliningradas, Rusija). Gimė 1776 01 09 Karvaičiuose (Kuršių nerija). Poetas, tautosakininkas, teologas, filosofijos (1807) ir teologijos (1819) daktaras, teologijos profesorius (1818).

Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (1795–1799), kartu lankė Lietuvių kalbos seminarą ir jame dėstė. Dirbo namų mokytoju, Prūsijos kariuomenės pamokslininku (1800–1816). Dėstė Karaliaučiaus universitete (nuo 1807), kelis kartus ėjo rektoriaus pareigas. Vadovavo Lietuvių kalbos seminarui (nuo 1818). Rinko, tyrinėjo ir skelbė lietuvių liaudies dainas. Išleido Kristijono Donelaičio „Metus“ (1818), pirmą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“ (1825). Parašė „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ (vok. k., 1816), „Karaliaučiaus universiteto Lietuviškojo seminaro istorija ir organizacija“ (rankr. 1811; publ. liet. k., 2003) ir kt. Turėjo gausią asmeninę biblioteką (apie 3 tūkst.), kurioje buvo didžiausias privatus lituanistinis knygų rinkinys (87 egz. ir 2 period. komplektai). Lietuvių kalbos institutas rengia daugiatomį „Raštų“ leidimą. Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Šiauliuose ir Neringoje.

 

 

PASAULYJE

 

159

Gimė Isakas Levitanas, 1860 08 30 Kybartuose (dab. Vilkaviškio r.). Žydų kilmės rusų tapytojas peizažistas.
Mirė (39) 1900 08 04 Maskvoje.

 

 

 

 

Rugpjūčio 31-oji

 

 

LAISVĖS DIENA. Minėtina valstybės diena. LR Seimo nutarimu (1997 07 03) rugpjūčio 31-oji paskelbta atmintina valstybės diena – Laisvės diena, nes šią dieną 1993 baigti išvesti paskutiniai okupacinės rusų kariuomenės likučiai. Apsižiūrėjus, kad Laisvės diena paskelbta paskutinė okupacijos diena, po metų LR Seimo nutarimu (1998 06 29) ši diena perkelta į rugsėjo 1-ąją, nes būtent ši 1993 diena po 53 metų buvo pirmoji diena be okupantų kariuomenės. Deja, dar po 4-erių metų LR Seimo nutarimu (2004 07 05) Laisvės diena vėl imta minėti rugpjūčio 31-ąją, nors tą dieną laisvės tebuvo gal tik 15 minučių, nes okupanto kariuomenė paliko Lietuvą likus tik 15 min. iki vidurnakčio. Valstybės vėliavos kėlimo diena.

 

460

Livonijos ordino prisijungimo pradžia. 1559 08 31 Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėlesne sutartimi (1561 09 28) Livonija autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK. Sudaryta Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė tapo LDK vasale.

 

26

Iš Lietuvos išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. 1993 08 31 okupacinės Sovietų Sąjungos teisių perėmėjos Rusijos kariuomenės traukinio sąstatas su paskutiniais okupantų ginklais ir kareiviais paliko Lietuvos Respublikos teritoriją. Lietuvoje 1992 01 01 buvo apie 34,6 tūkst. karių, be KGB, priklausiusių 6 pasienio apsaugos dalinių. Vilniuje buvo dislokuoti 32 stambūs kariniai objektai ir net sprogmenų sandėliai tankiai apgyvendintuose Vilniaus rajonuose. Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo tarp Rusijos ir Lietuvos prasidėjo 1992 01 31. Derybos ilgai strigo, kol Rusijos gynybos ministro Pavelo Gračiovo iniciatyva ir Lietuvos krašto apsaugos ministro Andriaus Buškevičiaus pastangomis prieita susitarimo (1992 05), jog Rusijos kariuomenė bus išvesta iki 1993 08 31. Parengtas išvedimo planas (1992 09 08). Kariuomenė išvesta keturiais etapais: I (1992 09 08–1992 12 31), II (1993 01 01–1993 03 31), III (1993 04 01–1993 06 30), IV (1993 07 01–1993 08 31). Paskutinis traukinys su Rusijos kariuomene Kauną paliko 18 val. 5 min. Buvo duotas nurodymas niekur jo nestabdyti ir jis per Kenos geležinkelio stotelę 23 val. 45 min. nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją. Lietuvoje vėl neliko svetimos kariuomenės. Tai buvo oficiali Rusijos kariuomenės išvedimo pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli smulkūs Rusijos kariniai daliniai, kurie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 11 26 buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.

 

150

Gimė Liudas Vaineikis, 1869 08 31 Svirpliuose (Joniškio vls., dab. r.). Gydytojas, politikas, knygnešys.

Mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijoje (1881–1889). Studijavo mediciną Maskvos universitete (1890–1896), bet dėl lietuviškos spaudos laikymo pašalintas iš universiteto ir ištremtas į Kazanę. Ten baigė studijas. Persikėlė į Jelgavą (1896), po malonės prašymo leista policijos priežiūroje apsigyventi Palangoje, ten dirbo gydytoju (1897–1900). Toliau dalyvavo anticariniame revoliuciniame judėjime, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Palangoje surengė pirmą viešą lietuvišką spektaklį A. ir J. Vilkutaičių „Amerika pirtyje“ (1899). Vienas Paryžiaus pasaulinės parodos lietuviško skyriaus organizatorių (1900). Už lietuviškos spaudos platinimą suimtas (1900) ir kalintas Jelgavos ir Liepojos kalėjimuose (Latvija, iki 1902), ištremtas į Jakutską (Rusija). Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą (1904), atleistas nuo likusios bausmės. Tilžėje (dab. Soveckas, Kaliningrado sr., Rusija) leido socialdemokratinę spaudą (1905). Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo Palangoje gydytoju ir mokytoju (1920–1926). Po 1926 12 17 valstybės perversmo persekiotas ir priverstas apsigyventi Alsėdžiuose (nuo 1928). Vėliau leista grįžti į Palangą, paskirtas kurorto gydytoju. Apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu (1928). Mirė (68) 1938 01 17 Kaune, urna su pelenais saugoma Kauno medicinos universiteto Anatomijos muziejuje. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

 

 

Parengta ir nuolatos skelbiama nuo 2010 07