Apie šimtatomę seriją „Lietuvos valsčiai“

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros Lietuvos istorijos leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.

Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, jungę tapačios etninės kultūros žmones – valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas, todėl serijoje rašoma visos Lietuvos lokalinė istorija ir pateikiama kaip šių homogeniškų teritorinių darinių – valsčių – istorijų visuma.

Remdamiesi leidyklos rengtų serijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijų metu surinkta medžiaga, žmonių atsiminimais, archyvų duomenimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais bei medžiaga, kiekvieną serijos knygą rašo dideli, iki 120 autorių, kolektyvai – žinomi Lietuvos mokslininkai istorikai, archeologai, etnologai, folklorininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, žurnalistai, rašytojai, kraštotyrininkai, kraštiečiai, kiti autoriai. Iš viso serijai jau yra rašę per 1800 autorių, iš kurių daugiau kaip 300 turi mokslo vardus (žr. www.versmė.lt/autoriai).

Šią unikalią, nei mūsų šalyje, nei kur kitur analogų neturinčią, net kelis šimtus tomų galinčią pasiekti seriją, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009) ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), o kartu dedikuojamą ir kitoms reikšmingoms valstybės, jos miestų ir miestelių bei kitų šaliai svarbių įvykių sukaktims, nuo susikūrimo 1994-aisiais rengia ir leidžia vienos knygų serijos „Versmės“ leidykla.

Iki 2010-ųjų pabaigos jau išleista 20 serijos monografijų (25 tomai): „Žagarė“ (1-oji serijos monografija; dedikuota Žagarės 800 metų jubiliejui, 912 p., 1998) – 1-oji knyga Lietuvoje, išleista su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ženklu-logotipu, „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji; Obelių 480 m. sukakčiai, 864 p., 1998; 2-oji laida – Obelių 500 m. jubiliejui, 1224 p., 2009), „Plateliai“ (3-ioji; Platelių 550 m. jubiliejui, 800 p., 1999), „Žiobiškis“ (4-oji; Žiobiškio parapijos 200 m. jubiliejui, 1024 p., 2000), „Širvintos“ (5-oji; Širvintų 525 m. sukakčiai, 776 p., 2000), „Lygumai. Stačiūnai“ (6-oji; Stačiūnų parapijos 90-mečiui, 896 p., 2001), „Veliuona“ (7-oji; Magdeburgo teisių suteikimo Veliuonai 500 m. jubiliejui, 1176 p., 2001), „Raguva“ (8-oji; Raguvos 500 m. jubiliejui, 1128 p., 2001), „Seredžius“ (9-oji; Seredžiaus 710 m. sukakčiai, 1238 p., 2003), „Kvėdarna“ (10-oji; Kvėdarnos 675 m. sukakčiai, 1160 p., 2004), „Papilė“ (11-oji; Papilės 665 m. sukakčiai, I dalis – 1082 p., 2004; II, III dalys – 752 p., 2006), „Tauragnai“ (12-oji; Tauragnų 750 m. jubiliejui, 1364 p., 2005), „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (13-oji; Musninkų 445 m., Kernavės 725 m., Čiobiškio 475 m. sukaktims, 1304 p., 2005), „Laukuva“ (14-oji; Laukuvos 750 m. jubiliejui, I dalis – 924 p., 2005; II dalis – 950 p., 2008), „Gelvonai“ (15-oji; Gelvonų 625 m. sukakčiai, 1384 p., 2009), „Baisogala“ (16-oji; Baisogalos 470 m. sukakčiai, 1056 p., 2009), „Gruzdžiai“ (17-oji; Gruzdžių 375 m. sukakčiai, I dalis – 1000 p., 2009; II dalis – 1304 p., 2010), „Endriejavas“ (18-oji, Endriejavo 230 metų sukakčiai, 1412 p., 2010), „Vepriai“ (19-oji, Veprių 625 metų sukakčiai, 1320 p., 2010), „Žeimelis“ (20-oji, Žeimelio 510 metų sukakčiai, I dalis – 888 p., 2010; II dalis – 908 p., 2010). Bendra išleistų 20 monografijų (25 tomų) apimtis kartu su serijoje nenumeruota, dar plonais viršeliais išleista įžangine knyga „Sintautai. Žvirgždaičiai“ (430 p., 1996) yra 27 276 puslapiai, jose paminėta per 90 tūkst. asmenų, susijusių su aprašomais kraštais.

Pagal dabartinius „Versmės“ leidyklos planus numatyta užbaigti rašyti ir rengti spaudai per 70 pradėtų monografijų: „Juodupė. Onuškis“ (2 dalys), „Panemunėlis“, „Kartena“, „Kazlų Rūda“, „Gelgaudiškis“, „Vaiguva“, „Žemaičių Naumiestis“, „Kriūkai”, „Griškabūdis“, „Rumšiškės“, „Šilalė“ (2-oji papildyta laida), „Plokščiai“, „Giedraičiai“, „Balbieriškis“, „Jieznas. Stakliškės“, „Plungė“, „Pandėlys“, „Pašvitinys“, „Joniškėlis“ (2-oji papildyta laida), „Kriukai“, „Kapčiamiestis“, „Sintautai“ (2-oji papildyta laida), „Skaudvilė“, „Antalieptė“, „Valkininkai“, „Žagarė“ (2-oji papildyta laida), „Plateliai“ (2-oji papildyta laida), „Taujėnai“, „Balninkai“, „Panemunis“, „Papilys“, „Pilviškiai“, „Jūžintai. Rageliai“, „Daujėnai“, „Viekšniai“, „Kybartai“, „Onuškis“, „Užpaliai“, „Žemaičių Kalvarija“, „Semeliškės“, „Šeduva“, „Biržai“, „Aukštadvaris“, „Kamajai“, „Vilkija“, „Molėtai“, „Slavikai“, „Salakas“, „Birštonas“, „Žarėnai“, „Vievis“, „Dieveniškės“, „Mickūnai“, „Maišiagala“, „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“, „Alanta“, „Babtai“, „Palanga“, „Ramygala“, „Darbėnai“, „Joniškis“, „Linkuva“, „Mosėdis“, „Pabradė“, „Mielagėnai“, „Druskininkai“, „Raseiniai“, „Rietavas“, „Gražiškiai“, „Bartninkai. Lankeliškiai“, taip pat apibendrintas monografijas – tęstinį „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų rinkinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir visų 1918–1923 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąvadą „Lietuvos savanoriai“, o sulaukę papildomų iniciatyvų, pasiūlymų ar užsakymų – imsimės ir kitų kraštų knygų. Apie pradedamas rengti naujas monografijas, kiekvienos konkrečios rengiamos monografijos parengimo būklę, atliktus ir numatomus atlikti darbus, finansavimą informuojame kasdien atnaujinamoje ir papildomoje leidyklos svetainėje www.versmė.lt.

Lietuvoje būta daugiau kaip 400 valsčių, kurių vietoje įkurtų dabartinių seniūnijų yra apie tris šimtus. Vildamiesi, kad daugelio tėvynainių pasiaukojimo ir sutelktų pastangų dėka pavyks sėkmingai tęsti pradėtus darbus ir užteks jėgų nors apie dalį jų išleisti knygas, maloniai kviečiame kultūros ir kitas įstaigas, rajonų savivaldybes, seniūnijas, aktyvius kraštiečius ir jų bendrijas, kraštotyrininkus, valstybininkus, kultūrininkus, kūrėjus ir jų sąjungas, rėmėjus, visus rašančiuosius neatidėliojant telktis į „Lietuvos valsčių“ serijos rengėjų ir leidėjų būrį – laukia ne vieną dešimtmetį truksiantis didelis prasmingas darbas.

Prasmingiausią žagariečių dovaną – monografiją „Žagarė“ – garbingiausiam Žagarės 800 metų jubiliejaus iškilmių svečiui Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui įteikia viena knygos sudarytojų ir autorių žagarietė mokytoja Romualda Vaitkienė.  Žagarė. 1998 m. birželio 27 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Atidariusi 11-ąją Vilniaus knygų mugę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susipažindama su įvairių leidyklų pristatomais leidiniais, aplankė ir „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos bei jos 400 tomų Baltosios serijos stendą, pabendravo su leidyklos vadovu Petru Jonušu (greta Prezidentės).  2010 m. vasario 18 d. Lietuvos mokslų akademijos fotografės V. Valuckienės nuotr.

Vilniaus knygų mugėje-2010 „Versmės“ leidyklos stendą su gausia palyda aplankiusiai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei leidyklos vadovas Petras Jonušas (pirmas iš dešinės) padovanojo dvi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, susijusias su Prezidente. Nors pati Jos Ekscelencija yra gimusi ir augusi Vilniuje, jos tėvelis Polikarpas yra kilęs iš Šeduvos, todėl Prezidentei padovanojome gretimo Šeduvai „Baisogalos“ valsčiaus monografiją bei „Nemunėlio Radviliškio“ dar neparašytą baltąją knygą, nes iš šio valsčiaus Latvelių kaimo yra kilusi Prezidentės mama Vitalija (Korsakaitė).  2010 m. vasario 18 d. Jono Kliučiaus nuotr.

Abi Prezidentei knygų mugėje padovanotos monografijos buvo paženklintos specialiai šiai progai sukurtu vardiniu spaudu

Pasibaigus „Lietuvos valsčių“ serijos 15 metų sukakties minėjimo ir naujausių 2009-aisiais išleistų monografijų pristatymo renginiui, skirtam, kaip ir pati serija, tais pačiais metais minimam Lietuvos tūkstantmečiui, Tautišką giesmę su visa sale gieda renginio pranešėjai (iš kairės) „Gelvonų“ monografijos sudarytoja Vida Girininkienė, „Gruzdžių“ sud. Damijonas Šniukas, „Obelių. Kriaunų“ sud. Venantas Mačiekus, „Baisogalos“ sud. dr. Jonas Linkevičius, Lietuvos heraldikos komisijos narys, dailininkas Arvydas Každailis, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, sociologas prof. Romualdas Grigas, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Leidinių komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša.  2010 m. vasario 19 d. Klaudijaus Driskiaus nuotr.

„Tik nuo mūsų visų neatidėliotinų pastangų priklauso, ar šios knygos puslapiai amžiams neliks tušti...“ Šių „Kelmės“ dar neparašytos tuščios baltosios knygos tituliniame puslapyje išspausdintų ir leidyklos vadovo balsu skaitomų žodžių susimastę klausosi „Lietuvos valsčių“ serijos stendo knygų mugėje garbūs svečiai (iš kairės) fotografas Rimantas Dichavičius, signatarai Romualdas Ozolas ir prof. Bronius Genzelis.  2010 m. vasario 19 d. J. Kliučiaus nuotr.

Knygų mugėje prie 400 tomų „Lietuvos valsčių“ Baltosios serijos stendo Premjerui Andriui Kubiliui (centre su „Baisogalos“ vyr. redaktoriumi dr. Jonu Linkevičiumi ir leidyklos vadovu P. Jonušu) padovanojome monografiją „Baisogala“ bei dar neparašytą Baltosios serijos „Panemunio“ monografiją. Aukštadvarys, Panemunio valsčiui priklausąs kaimas – A. Kubiliaus tėvelio profesoriaus Vytauto Kubiliaus, daug prisidėjusio ir prie „Lietuvos valsčių“ serijos, gimtinė ir vieta, kur prabėgo daug Premjero vaikystės vasarų.  2010 m. vasario 20 d. J. Kliučiaus nuotr.

▲ 2002 05 02, 05 14, 11 07, 2003 01 06, 07 08, 2004 02 10, 06 03, 09 16, 2005 10 04, 2007 03 29, 2008 11 17, 2009 06 15, 08 17, 10 06, 11 04, 2010 11 04, 12 06, 2011 04 11, 05 16.

Atgal

Viršun