Šimtatomės serijos „Lietuvos valsčiai“ leidybos projektas

Vienos knygų serijos „Versmės“ leidykla nuo veiklos pradžios 1994-aisiais rengia ir leidžia tik lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, skiriamą Lietuvos Tūkstantmečiui, o kartu dedikuojamą ir kitoms reikšmingoms valstybės, jos miestų ir miestelių bei kitų šaliai svarbių įvykių sukaktims. 

„Lietuvos valsčių“ serija įtraukta į Lietuvos Tūkstantmečio programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. pritarė Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija.

Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, jungę tapačios etninės kultūros žmones (pvz., valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas).

Remdamiesi žmonių atsiminimais, archyvų duomenimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais bei medžiaga, kiekvieną serijos knygą rašo dideli – iki 115 autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos istorikai, archeologai, etnologai, folklorininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai ir kiti autoriai. Iš viso serijai jau yra rašę per 1 500 autorių, iš kurių daugiau kaip 300 turi mokslo vardus (žr. www.versme.lt/autoriai). 

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.

Jau išleista 17 serijos monografijų (20 tomų): „Žagarė“ (1-oji serijos monografija; dedikuota Žagarės 800 metų jubiliejui, 1998, 912 p.) – 1-oji knyga Lietuvoje, išleista su Lietuvos Tūkstantmečio ženklu-logotipu, „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji; Obelių 480 m. sukakčiai, 1998, 864 p.; 2-oji laida – Obelių 500 m. jubiliejui, 2009, 1 224 p.), „Plateliai“ 

(3-ioji; Platelių 550 m. jubiliejui, 1999, 800 p.), „Žiobiškis“ (4-oji; Žiobiškio parapijos 200 m. jubiliejui, 2000, 1 024 p.), „Širvintos“ (5-oji; Širvintų 525 m. sukakčiai, 2000, 776 p.), „Lygumai. Stačiūnai“ (6-oji; Stačiūnų parapijos 90-mečiui, 2001, 896 p.), „Veliuona“ (7-oji; Magdeburgo teisių suteikimo Veliuonai 500 m. jubiliejui, 2001, 1 176 p.), „Raguva“ (8-oji; Raguvos 500 m. jubiliejui, 2001, 1 128 p.), „Seredžius“ (9-oji; Seredžiaus 710 m. sukakčiai, 2003, 1 238 p.), „Kvėdarna“ (10-oji; Kvėdarnos 675 m. sukakčiai, 2004, 1 160 p.), „Papilė“ (11-oji; Papilės 665 m. sukakčiai, I dalis – 2004, 1 082 p., II, III dalys – 2006, 752 p.), „Tauragnai“ (12-oji; Tauragnų 750 m. jubiliejui, 2005, 1 364 p.), „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (13-oji; Musninkų 445 m., Kernavės 725 m., Čiobiškio 475 m. sukaktims, 2005, 1 304 p.), „Laukuva“ (14-oji; Laukuvos 750 m. jubiliejui, I dalis – 2005, 924 p., II dalis – 2008, 950 p.), „Gelvonai“ (15-oji; Gelvonų 625 m. sukakčiai, 2009, 1 384 p.), „Baisogala“ (16-oji; Baisogalos 470 m. sukakčiai, 2009, 1 056 p.), „Gruzdžiai“ (17-oji; Gruzdžių 375 m. sukakčiai, I dalis – 2009, 1 000 p.). Bendra išleistų 17 monografijų (20 tomų) apimtis, kartu su serijoje nenumeruota, dar plonais viršeliais išleista įžangine knyga „Sintautai. Žvirgždaičiai“ (1996, 430 p.), yra 21 444 puslapiai.

Prasminga Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo istorijos šaltiniuose Tūkstantmetį sieti su kiek kuklesniais jos miestų ir miestelių jubiliejais ir šias tradiciškai su jų pirmuoju rašytiniu paminėjimu siejamas sukaktis įprasminti taip pat rašytiniu žodžiu – knyga.

Lietuvoje būta daugiau kaip 400 valsčių, kurių vietoje įkurtų dabartinių seniūnijų yra apie tris šimtus. Vildamiesi, kad užteks jėgų nors apie dalį jų išleisti knygas, maloniai kviečiame kultūros ir kitas įstaigas, rajonų savivaldybes, seniūnijas, aktyvius kraštiečius, kraštotyrininkus, valstybininkus, kultūrininkus, rėmėjus, visus rašančiuosius neatidėliojant telktis į šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos rengėjų ir leidėjų būrį – laukia ne vieną dešimtmetį truksiantis didelis prasmingas darbas.

Prasmingiausią žagariečių dovaną – monografiją „Žagarė“ – garbingiausiam Žagarės 800 metų jubiliejaus iškilmių svečiui Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui įteikia viena knygos sudarytojų ir autorių žagarietė mokytoja Romualda Vaitkienė.  Žagarė. 1998 m. birželio 27 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Pagal artimiausius „Versmės“ leidyklos planus numatyta užbaigti rengti spaudai monografijas  „Žeimelis“, „Juodupė. Onuškis“, „Panemunėlis“, „Endriejavas“, „Gruzdžiai“ II dalis, „Kartena“, „Kazlų Rūda“, „Gelgaudiškis“, „Žemaičių Naumiestis”, „Kriūkai”,  „Griškabūdis“,  „Rumšiškės“, „Šilalė“,  „Plokščiai“, „Giedraičiai“, „Balbieriškis“, „Jieznas. Stakliškės“, „Plungė“, „Pandėlys“, „Pašvitinys“, „Joniškėlis“, „Vepriai“,  „Kriukai“, „Kapčiamiestis“, „Sintautai“ (2-oji papildyta laida),  „Skaudvilė“, „Antalieptė“, „Valkininkai“, „Žagarė“ (2-oji papildyta laida), „Plateliai“ (2-oji papildyta laida), „Taujėnai“,  „Balninkai“, „Panemunis“, „Papilys“, „Pilviškiai“, „Jūžintai“, „Daujėnai“, „Viekšniai“, „Kybartai“, „Onuškis“, o sulaukę papildomų pasiūlymų ar užsakymų – parengsime bei išleisime ir kitas monografijas.

Vedami pareigos bei tauraus tikslo – nepaisant iškylančių sunkumų išleisti knygas apie visą Lietuvą, maloniai kviečiame bei raginame kultūros ir kitas įstaigas, rajonų savivaldybes, seniūnijas, aktyvius Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenančius kraštiečius, kraštotyrininkus, valstybininkus, kultūrininkus, rėmėjus, visus rašančiuosius neatidėliotinai telktis į „Lietuvos valsčių” serijos rengėjų bei leidėjų būrį – laukia ne vieną dešimtmetį truksiantis tik bendromis visų pastangomis įveikiamas didelis prasmingas darbas.

▲ 2002 05 02, 05 14, 11 07, 2003 01 06, 07 08, 2004 02 10, 06 03, 09 16, 2005 10 04, 2007 03 29, 2008 11 17, 2009 06 15, 08 17, 10 06, 11 04.

Atgal

Viršun