Pristatymai

Endriejavo miestelio „jaunatviško“ 230 metų jubiliejaus renginiai vyko 2010 m. rugsėjo 11–12 dienomis. Vienas sudedamųjų šventės akcentų – antrąją šventės dieną vykęs „Endriejavo“ monografijos pristatymas kraštiečiams.

Prieš renginį knygos skaitytojų ir pirkėjų belaukiant (iš dešinės): „Versmės“ vadybininkė, „Onuškio“ monografijos sudarytoja Živilė Driskiuvienė, bendraautorius, istorikas Tomas Petreikis ir Endriejavo bendruomenės pirmininkė Eugenija Selskienė

Sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos atlaidų dieną, po Šv. Mišių žmonės patraukė į kultūros namus – čia buvo pristatoma vasarą išleistas, dar spaustuvės dažais kvepiantis jubiliejinis leidinys. Norinčiųjų įsigyti knygą, pirkėjų akivaizdoje ženklinamą specialiu pristatymui skirtu proginiu spaudu, susitikti su jos autoriais ir leidėjais bei gauti jų autografų išsirikiavo netrumpa eilutė. Prieš įeidami į salę endriejaviškiai ir svečiai šiltai bendravo su knygos autoriais, redaktoriais, atvykusiais į šventę „Versmės“ leidyklos atstovais. Salė buvo sausakimša, net pasigirdo siūlymų knygos pristatymą tokią gražią dieną daryti lauke.

Pats pristatymas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje vyko bendras knygos, jos sudarytojų, autorių ir leidyklos bendradarbių pristatymas, antroji buvo skirta monografijoje aprašytiems įžymiems kraštiečiams.

„Endriejavo“ pristatymo metu Kultūros namų salė buvo sausakimša

Renginį pradėjo Endriejavo bendruomenės pirmininkė, mokytoja, Klaipėdos rajono tarybos narė Eugenija Selskienė. Pati būdama scenos žmogus, p. Eugenija teatralizuota maniera papasakojo apie dar 2004-aisiais vykusį monografijos straipsnių autorių pirmąjį apsilankymą Endriejave tiriamoje ekspedicijoje, nuo kurios ir prasidėjo monografijos kūrimas. Vėliau prašė prisistatyti visų prisidėjusių prie „Endriejavo“ knygos rengimo ir išleidimo. Monografijos vyriausias redaktorius sudarytojas, istorikas Virginijus Jocys pristatė atvykusius knygos rengimo bendradarbius: gamtos skyriaus redaktorių, daugelio straipsnių autorių ir sudarytoją, visiems gerai pažįstamą kraštietį Antaną Žemgulį, tautosakos skyriaus redaktorių Povilą Krikščiūną, kalbos korektorę ir korektorę Rasą Kašėtienę, kalbos skyriaus redaktorių ir autorių dr. Algirdą Ruškį, istoriką Tomą Petreikį, kurie papasakojo apie knygos rengimo specifiką, tik „Endriejavo“ knygai būdingus išskirtinumus, atradimus. Monografiją 6-erius metus rengusios ir išleidusios „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė pačią „Lietuvos valsčių“ seriją bei jos 18-osios „Endriejavo“ knygos atsiradimo istoriją, pasidžiaugė, kad 1 400 puslapių viršijantis ir beveik 4 kg sveriantis „Endriejavas“ – pati didžiausia iš iki šiol išleistų serijos tomų. Leidyklos vadovas padėkojo Klaipėdos rajono savivaldybei už reikšmingą knygos leidybos finansavimą, o jos atstovėms mero pavaduotojai Rūtai Cirtautaitei ir administracijos direktoriaus pavaduotojai Ligitai Liutikienei įteikė „Endriejavo“ monografiją su leidyklos tituline dedikacija, leidyklos padėkas, taip pat nuoširdų padėkos žodį tarė bei padėkas perdavė negalėjusiems renginyje dalyvauti rajono merui Vaclovui Dačkauskui ir kultūros skyriaus vedėjui Gintautui Bareikiui.

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, dėkodama už paramą leidžiant knygą, savivaldybės atstovei R. Cirtautaitei, „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui, monografijos vyr. redaktoriui V. Jociui, bendraautoriui A. Žemguliui, susirinkusiems plojant salėje, iškilmingai užrišo austas juostas su užrašu „Dėkingi už knygą – Endriejavas 2010“.

Salė susidomėjusi klausėsi Gintauto Gudausko, Kazimiero Gudausko (buvusio Endriejavo mokytojo, 1941 m. suimto ir po metų sušaudyto Sovietų Rusijoje) sūnaus. Iš kairės: endriejaviškis, buvęs tremtinys, tautodailininkas Antanas Ruškys, monografijos bendraautorė dr. Aldona Vasiliauskienė, leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijos vyr. redaktorius Virginijus Jocys, Karolina Masiulytė-Paliulienė, dr. Aldonas Pupkis

Atrają prisistatymo dalį pradėjo į šventę atvykę Baisogalos kultūros namų meno kolektyvai. Po jų nuotaikingo pasirodymo žodį tarusi Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė apgailestavo, kad šių gražių iškilmių nesulaukė jos tėvelis Stanislovas Gentvilas. Padėkojusi visos šeimos vardu, Endriejavo seniūnijai padovanojo lietuvišką lino staltiesę, kad prie ja užtiesto stalo susirinkę endriejaviškiai būtų vieningi ir dvasiškai stiprūs. Kadangi ši pristatymo dalis buvo skirta iškiliems kraštiečiams, tai žodį tarė garbingų, iškilių kraštiečių ir autorių būrys – Pirmosios Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas, kalbininkas dr. Aldonas Pupkis, tautodailininkas Antanas Ruškys, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, tarpukario Endriejavo pradinės mokyklos mokytojo Kazimiero Gudausko sūnus inžinierius Gintautas Gudauskas, to paties Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio kalbininko ir vertėjo Jurgio Talmanto sūnus dailininkas-keramikas Egidijus Talmantas, diplomato Edvardo Turausko giminaitė, Paryžiuje gimusi ir daug metų jame gyvenusi Karolina Masiulytė-Paliulienė.

Ąžuoliuko sodinimas Endriejavo Atgimimo parke. Iš kairės: knygos bendraautorius Antanas Žemgulis, leidyklos vadovas, „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas Petras Jonušas, knygos rengimo talkininkė Karolina Masiulytė-Paliulienė, dr. Algirdas Ruškys, vyr. redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys bei Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė. Už kadro liko fotografavusi ąžuoliuko sodintoja dr. Aldona Vasiliauskienė

Pakiliai kalbėję autoriai ir jų straipsniuose aprašyti įžymūs kraštiečiai džiaugėsi galėję knygoje įamžinti gimtų vietų reikšmingus kultūros reiškinius ir renginius bei istorijos vingius. Už pagalbą ir rūpestį rengiant knygą grupei bendraautorių ir rėmėjų nuoširdžiai padėkota, taip pat įteiktos „Versmės“ leidyklos padėkos – Endriejavo seniūnei Laimutei Šunokienei, bendruomenės pirmininkei Eugenijai Selskienei, autoriams istorikei Janinai Valančiūtei, mokytojai Laimutei Kazragienei, Juozui Beniuliui, redaktoriui tautosakininkui Povilui Krikščiūnui, kalbininkams dr. Algirdui Ruškiui, dr. Aldonui Pupkiui, autorėms, „Bangos “ laikraščio žurnalistėms Virginijai Lapienei ir Aldonai Vareikienei. Kitiems padėkota dovanotomis knygomis su titulinių puslapių vardinėmis dedikacijomis, o negalėję atvykti bus pagerbti atskirai.

Pasibaigus renginiui, 1988 metais pradėtame sodinti Endriejavo Atgimimo parke knygos autoriai ir rėmėjai drauge su endriejaviškiais miestelio 230-ojo gimtadienio ir „Endriejavo“ monografijos gimimo proga pasodino ąžuoliuką.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas nuoširdžiai dėkoja Endriejavo seniūnijai ir bendruomenei už grąžų renginį ir šiltą priėmimą. Tikimės, kad „Endriejavo“ knyga, šventą dieną perduota į endriejaviškių ir kitų skaitytojų, o per juos ir į jų vaikų bei vaikaičių rankas, ras kelią ir į visų jų širdis. O Atgimimo parke žaliuos ir šlamės šimtamečiai ąžuolai, menantys ir primenantys Endriejavo ir jo gyventojų svarbiausius įvykius ir nuveiktus darbus.

„Endriejavo monografijai nemažai nusipelniusios fotostudijos „Fotokalvė“ nariai – patys fotoobjektyvo ieškiklyje (iš kairės): Arūnas Rimkus, Egidijus Jankauskas, fotostudijos pirmininkas Steponas Kalcas, Vaida Baškienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, fotografė Loreta Baliutevičienė

VDU profesorius Mindaugas Venslauskas pasirašinėja svečių knygoje	Viena pirmųjų pažinčių su „Endriejavo“ knyga. Iš dešinės Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė
„Endriejavo“rengimo talkininkė ir pateikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė (kairėje) su viena autorių Danute Lukminiene-Kryžanauskaite neatsiklausdamos šnarina naujos knygos lapus, gal ieško artimųjų veidų?	Politikas Egidijus Skarbalius, į renginį atvykęs su visomis savo atžalomis, „Endriejavo“ knygos iliustracijas apžiūri su jauniausia savo dukrele Saule
Rietavo kultūros muziejaus direktoriui Vytautui Rutkauskui „Versmės“ leidyklos dovaną – „Endriejavo“ monografiją įteikia jos vyr. redaktorius Virginijus Jocys	„Endriejavo“ knygos bendraautoriai, iš kairės: Juozas Beniulis, dr. Algirdas Ruškys ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas
Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė priima nuoširdžią padėką iš leidyklos vadovo Petro Jonušo	Leidyklos vadovas Petras Jonušas su profesoriumi Leonu Ašmantu, tą pačią dieną pristačiusiu paties finansiškai remtą dr. Aldono Pupkio parengtą studiją apie savo tėvelį kalbininką Andrių Ašmantą

Padėkos raštas įteikiamas Endriejavo bendruomenės pirmininkei Eugenijai Selskienei, talkinusiai nuo pat knygos rengimo pradžios	Rašytojo Petro Dirgėlos mama Marijona Dirgėlienė – aktyvi sūnaus kūrybos vertintoja ir Endriejavo miestelio dvasios saugotoja

„Endriejavo“ monografijos vyr. redaktorius istorikas Virginijus Jocys dėkoja kolegei bendraautorei Janinai Valančiūtei už bendrą darbą	Knygos pristatyme dalyvavo ir monografijos vyr. redaktoriaus Virginijaus Jocio artimieji, iš kairės: tėvai Kazimieras ir Aniceta Birutė Jociai, žmona Rasa

Nuotaikingos Endriejavo šventės vaišių ruošėjos skuba dengti stalų	Leidyklos vadovas Petras Jonušas su nuotaikingu Endriejavo švenčių šaukliu

Dainininkas Merūnas prieš miestelio jubiliejui skirtą koncertą domėjosi „Endriejavo“ monografija	Jauniausieji Endriejavo šventės dalyviai, būsimieji knygos skaitytojai

Po „Endriejavo“ monografijos pristatymo pakeliui į Vilnių būrelis „Versmės“ leidyklos bendradarbių aplankė Šilalės rajone esantį Gulbių kaimą, kur statyti planuojamas paminklas profesoriui Norbertui Vėliui atminti

▲2010 10 01