GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 18 d. leidyklą pasiekė Andriejaus Edvardo Ancutos 200 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 19

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, GEGUŽĖ). 2011 m. gegužės 2 d. interneto  svetainėje www.llt.lt išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 gegužės mėnesio tomas (LLT:2011-5), kuriame publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Daivos Patalauskaitės serijos monografijai „PANEMUNĖLIS“ parašytas straipsnis „Panemunėlio apylinkių augalija“ (LLT:2011-5/36-186).

Panemunėlio apylinkėse vyrauja plokščios ir nuolaidžios nenuotakios lygumos, kuriose vinguriuoja dvi didesnės upės – Nemunėlis ir Šetekšna su intakais, yra trys natūralūs ežerai, gana daug įvairaus dydžio pelkių. Miškai užima apie ketvirtadalį teritorijos.

Dėl intensyvios ūkinės veiklos šiuo metu Panemunėlio apylinkėse vyrauja agrarinis kraštovaizdis. Dauguma pelkių ir pelkučių buvo nusausinta, paversta ganyklomis, pievomis ar dirbamais laukais. Tai sumažino bioįvairovę, natūralių gamtos kampelių liko labai mažai. Šio darbo tikslas buvo ištirti Panemunėlio apylinkių augmeniją, įvertinti dabartinę jos būklę, lokalizuoti išlikusias natūralias augalų bendrijas, nustatyti jų vertingumą.

Teritorija buvo tyrinėjama 2002 metų vasarą maršrutiniu būdu. Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos, taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus. Bendrijų vertingumas buvo nustatomas pagal europinės svarbos buveinių išskyrimo kriterijus.

Šiuo metu išlikusios vertingos natūralios bendrijos telkiasi nemelioruotų upių slėniuose ir miškuose. Panemunėlio apylinkėse buvo aptiktos šios europinės svarbos buveinės:

Šienaujamos mezofitų pievos (6510). Šienaujami natūralių užliejamų pievų plotai, priklausantys šiai buveinei, yra Šetekšnos slėnyje ties Šetekšnų kaimu.

Stepinės pievos (6210). Nedideli fragmentai šių pievų aptinkami į rytus nuo Alsetos ežero esančiose žvyringose kalvose šalia apleistų žvyrduobių ir Nemunėlio terasų šlaituose, o taip pat molinguose dirvožemiuose netoli Panemunių kaimo įsikūrusių nemoralinių miškų pamiškėse.

Eutrofiniai aukštieji žolynai (6430). Aptinkami Šetekšnos pakrantėse nepelkėtose slėnio atkarpose.

Aliuviniai miškai (91E0). Tokie miškai yra Panemunių kaime nedidelio Nemunėlio intako slėnyje gana siauroje stačių šlaitų apribotoje slėnio dalyje.

Pelkėti lapuočių miškai (9080). Aptinkami Alsetos miške 48, 49 ir 52 kvartalų dalyse, vietomis besiribojančiomis su ežeru.

Žolių turtingi eglynai (9050). Aptinkami Alsetos miške.

Plačialapių ir mišrieji miškai (9020). Aptinkami Panemunių kaime nedidelio Nemunėlio intako slėnio viršterasinėje dalyje – siaura juosta normalaus drėgnumo nemoralinių miškų.

Šis straipsnis yra 5-asis publikuotas 2011-aisiais,  36-asis iš gamtos srities ir iš viso 186-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2011 05 02

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2011 m. kovo 1 d. leidyklą pasiekė Rokiškio r. savivaldybės administracijos 10 000 Lt išankstinio finansavimo dalis už įsigyjamas monografijos „PANEMUNĖLIS“ knygas:  iš viso Rokiškio r. savivaldybė šiai monografijai skyrė 22 000 Lt. Apie visą „PANEMUNĖLIO“ monografijai gautą paramą žr. Panemunėlis. ▲2011 03 22

GAUTA PARAMA. 2011 02 22 leidyklą pasiekė  Rimvydo Adomavičiaus 250 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis. ▲2011 03 22

ROKIŠKĖNŲ KLUBO SUSIRINKIMAS. 2011 01 22 Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Vilniaus rokiškėnų klubo metinis susirinkimas. Dalyvavo Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys, administracijos direktorius Aloyzas Jočys, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė, „Versmės“ leidyklos redaktorius Venantas Mačiekus. Susirinkusius linksmino Panemunėlio seniūnijos kaimo kapela „Provincija“, vadovaujama Rimanto Mickio. Susirinko apie 100 Vilniaus rokiškėnų.

Metiniame susirinkime Vilniaus rokiškėnai surengė paramos akciją monografijos „Panemunėlis“ leidybai paremti. Vilniaus rokiškėnai paaukojo 2720 Lt, kurie perduoti „Versmės“ leidyklai, kaip tikslinė parama monografijai „Panemunėlis“ išleisti. Paramą suteikė 55 žmonės, jų pavardės bus įrašytos monografijoje „Panemunėlis“ rėmėjų sąraše. Kaip susirinkime kalbėjo knygos sudarytojas Venantas Mačiekus, jeigu bus sutelkta parama, yra tikimybė, kad monografija gali būti išleista dar šiais metais.

Nuotraukoje (iš kairės): Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, dailininkas Arvydas Bagdonas, Antanas Edmundas Rimša, Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys, Vilniaus rokiškėnų klubo sekretorė Vida Vyšniauskienė ir  klubo pirmininkas Algis Narutis.

▲2011 01 31

PATEIKTOS PARAIŠKOS. 2011 01 21 leidykla Kultūros ministerijos rengiamam konkursui „Leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ pateikė paraiškas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „GELGAUDIŠKIS“ (sudarytojas A. Andrijonas), „KARTENA“ (sud. V. Jocys), „PANEMUNĖLIS“ (sud. V. Mačiekus) ir „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sud. J. Šedys ir A. Bėčius). ▲2011 01 31

LR kultūros ministro Arūno Gelūno 2011 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ skirta 10 000 Lt monografijos „GELGAUDIŠKIS“ leidybai.  ▲2011 03 28

GAUTA PARAMA. 2010 12 07 leidyklą pasiekė Dalios Balsienės 200 Lt  finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis. ▲2010 12 22

PATEIKTOS PARAIŠKOS KONKURSUI. 2010 m. gruodžio 8 d. pateikėme „Versmės“ leidyklos paraiškas LR Kultūros rėmimo fondo konkursui 2011 metams kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti visiškai užbaigtoms rengti spaudai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Panemunėlis“ ir „ŽEIMELIS“ (2 d.). ▲2010 12 09

GAUTA PARAMA. 2010 07 08 leidyklą pasiekė Petro Zizo 100 Lt  finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. ▲2010 07 22

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 06 21 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas sociologės Irenos Šutinienės serijos monografijai „PANEMUNĖLIS“ parašytas straipsnis „Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose pasakojimuose“ (LLT:162-3/2010-25). 

Vyresniajai Lietuvos žmonių kartai teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį, įvykius, iš esmės pakeitusius tiek šalies, tiek beveik kiekvieno žmogaus gyvenimą. Tokie įprastinę tvarką radikaliai griaunantys įvykiai istoriografijoje įvardijami kaip istoriniai įvykiai ir dažniausiai nagrinėjami politinių, ekonominių, socialinių struktūrų lygiu, atsietai nuo kasdienio žmonių gyvenimo, nors kaip tik tokie įvykiai giliai, iš esmės paveikia individualius daugybės žmonių likimus. Straipsnyje siekiama aptarti kai kuriuos socialinius bei kultūrinius radikalių visuomenės pokyčių aspektus mikrolygmeniu – jų raiškos konkrečių žmonių kasdienybėje ir mentalitete aspektu: nagrinėjami vyresniosios kartos žmonių adaptacijos sovietinio totalitarinio režimo įsigalėjimo ir jo žlugimo lūžiuose bruožai, kuriuos leidžia atskleisti kultūrinės traumos ir kolektyvinės atminties sąvokos. Sovietmečio pradžios ir pabaigos įvykiai ir jų padariniai nagrinėjami juos išgyvenusių žmonių požiūriu, analizuojant jų autobiografinius pasakojimus.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 3-iasis iš sociologijos srities ir 162-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 06 21

GAUTA PARAMA. 2010 04 30 leidyklą pasiekė Vandos Kuprienės 100 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunėlis“. ▲2010 05 05

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 01 18 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Panemunėlis“ parašytas straipsnis Panemunėlio kredito kooperacijos istorijos bruožai (1924–1949) (LLT:140-49/2010-3). 

Straipsnyje, remiantis pirminiais šaltiniais, išsiaiškinta, kad Panemunėlyje pirmiausiai (ne vėliau kaip XIX a. 6-ajame dešimtmetyje) atsirado grūdų sandėlis (magazinas), kuris skolino grūdus nukentėjusiems nuo nederliaus, gaivalinių nelaimių valstiečiams. 1913 m. veikė prie Panemunėlio pašto įsteigtas valstybinių taupomųjų kasų skyrius.

1924 m. gegužės 5 d. pradėjo veikti Panemunėlio smulkaus kredito bankas (vėliau pavadintas Smulkaus kredito draugija), priklausęs Kooperatinių kredito įstaigų kategorijai. Draugijos svarbiausia operacija buvo trumpalaikių paskolų teikimas savo nariams – ūkininkams. Reikalingus kredito išteklius sukaupdavo priimdama indėlius ir skolindamasi iš bankų. Draugija sėkmingai plėtė savo operacijas: 1926–1939 m. jos nuosavas kapitalas išaugo 21,6, priimti indėliai – 52,2, suteiktos paskolos – 18,8 karto.

1940 m. okupavus Lietuvą, Panemunėlio smulkaus kredito draugija buvo sovietizuota, prarado ūkinį ir teisinį savarankiškumą, tapo valdžios politikos kaime įgyvendinimo įstaiga.

1949 m. pabaigoje dėl visuotinės kolektyvizacijos valdžios sprendimu draugija buvo likviduota.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 49-asis iš istorijos srities ir 140-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  ▲2010 01 18

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas folkloristo Povilo Krikščiūno straipsnis Keletas potėpių dainų portretui (LLT:137-4/2009-49). 

Šiame straipsnyje norima pažiūrėti, kaip būdingieji aukštaičių dainuojamosios tautosakos bruožai atsispindi (ar neatsispindi) knygos rengėjų naudotoje medžiagoje. Ieškoma vietinio gyvenimo atspindžių, dainų poetikos bei stilistikos savitumo. Remtasi Panemunėlio apylinkių tautosakos rinkiniais, saugomais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. Dainų paplitimo arealams ir variantiškumui nustatyti pasiremta Lietuvių liaudies dainų tekstų katalogu. Jo sistema ir kartoteka sukurtos minėtame institute.

Straipsniui rašyti pasirinktas analitinis aprašomasis metodas, nevengiama palyginti tekstų. Anaiptol ne visi autorių sudominę tekstai skelbti Archyvų fonduose, jie sunkiau prieinami skaitytojui, ypač periferijoje gyvenantiems žmonėms, todėl cituojama daug, nebijant panašių tekstų.

Cituojami pavyzdžiai autoriaus atsirinkti sąmoningai iš anksto. Tai tipiški aukštaičių ar rokiškėnų tautosakos pavyzdžiai, kartais – įdomesni vietinės kūrybos pasiekimai. Jie puikiai įsikomponuoja bendroje tautosakos kūrinių panoramoje. Panemunėlio apylinkėse būta išradingų kūrėjų. Jie puikiai jautė senosios poetikos tradiciją ir realizavo ją savo pateiktuose kūriniuose. Juose atsispindi vietinės gyvensenos bruožai, istoriniai įvykiai, papročiai ir įpročiai.

Vietinės senosios medžiagos bruožai geriausiai išryškėja visos tautos ar etnografinio regiono repertuaro fone. Regioniniais laikytini tam tikrų žanrų kūriniai (pvz., sutartinės), istorinius įvykius menančios (pvz., revoliucinės) dainos. Konkrečių vietovių gyvenimą atspindi kintančios, bet dainas aktualinančios realijos – vietovardžiai, asmenvardžiai, užuominos apie gyventojų įpročius ar nuotykius. Šie teiginiai iliustruojami ir Panemunėlio, ir kaimyninėse apylinkėse užrašytų dainų citatomis.

Aptariamoje medžiagoje pastebima visoje Lietuvoje plitusi dainų modernėjimo tendencija. Panemunėlio apylinkėse tam didelės reikšmės turėjo rašto kultūros tradicija. Ji įtvirtino vėlyvosios kūrybos dainas ir nepastebimai nuošalėn stūmė senojo klodo kūrinius. Čia stebime aiškią panemunėliškių literatūrinio ir muzikinio skonio kaitą: nors dar prisiminta šiek tiek darbo, kalendorinių ir vestuvių apeigų dainų, vyrauja meilės romansai, literatūrinės kilmės ar anoniminės humoristinės, moralizuojančios dainos. Tokie poslinkiai XX a. antrojoje pusėje nėra naujiena. Tai tik bendro, ir Lietuvoje, ir visose Rytų Europos šalyse vykusio ir tebevykstančio proceso apraiškos.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus pilietinio minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 4-asis iš tautosakos srities ir 137-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 12 29

GAUTA PARAMA. 2009 12 08 leidyklą pasiekė Kęstučio Zizo 300 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunėlis“. ▲2009 12 10

GAUTA PARAMA. 2009 11 16 leidyklą pasiekė Bernadetos Juzės Guogienės (Juškevičiūtės), jos močiutės Emilijos Juškevičienės ir brolio Juozo Juškevičiaus 150 Lt (po 50 Lt) finansinė parama monografijai „Panemunėlis“. ▲2009 11 17

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Aurelijos Gritėnienės mokslinis straipsnis Augalų pavadinimai Panemunėlio šnektoje (LLT:117-15/2009-29). 

Straipsnyje išsamiau tyrinėjama viena leksinių-semantinių grupių – liaudiški augalų vardai, vartojami Panemunėlio parapijoje. Daugiausia dėmesio skiriama leksinėms tarmybėms – žodžiams, būdingiems tik tam tikrai tarmei ar šnektai. Aptariant žodžių geografiją, visi Panemunėlyje užrašyti žodžiai lyginami su akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga, jo kartoteka, kitais leidiniais. Pagal pavadinimų paplitimą skirtinos keturios tarmybių grupės: 1) didesnėje Lietuvos dalyje žinomi pavadinimai; 2) aukštaičiams būdingi vardai; 3) pavadinimai, paplitę rytų aukštaičių patarmėje; 4) Rokiškio kraštui būdingi augalų vardai. Be žodžių geografijos, straipsnyje nurodoma pavadinimų semantinė ar darybinė motyvacija, kilmė, vardo senumas ar naujumas. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 15-asis iš kalbos srities ir 117-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 10 

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Laimučio Bilkio mokslinis straipsnis Panemunėlio vandenvardžiai (LLT:100-7/2009-12). 

Iš Panemunėlio valsčiaus 1935–1936 m. užrašyti 48 vandenvardžiai: 11 ežerų vardų ir 37 upių, upelių, griovių ar jų dalių vardai. 

Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo ir lietuviškojo sluoksnio Panemunėlio vandenvardžiai. Indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą. Jų kilmei paaiškinti reikalingas daugelio indoeuropiečių kalbų kontekstas. Tokios kilmės vandenvardžiu galima laikyti ežero vardą Nótigalė. Bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti ne vien lietuvių, bet ir kitų baltų (latvių, prūsų, sėlių) kalbų duomenimis. Jiems priskirtinas ežero vardas Alseta ir upėvardžiai Šetekšna, Žvygupis, Žvygupys. Lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos duomenų. Tokių vardų yra daugiausia – 43.

Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pagal darybos būdą daugiausia yra sudurtinių vandenvardžių – 18, arba 37,5 %, po to pagal produktyvumą eina priesagų vediniai – 11, arba 22,9 %, pirminiai ir sudėtiniai vandenvardžiai – po 9, arba po 18,75 %, ir galūnių vediniai – 1, arba 2,1 %. Panemunėlio valsčiaus vandenų vardų darybos polinkiai kiek skiriasi nuo visos Lietuvos vandenvardžių darybos: daugiau nei pusę Lietuvos vandenvardžių sudaro priesagų vediniai, o tarp Panemunėlio vandenų vardų dažniausi yra dūriniai; be to, tarp aptariamojo valsčiaus vandenvardžių labai nedaug galūnių vedinių ir nėra nė vieno priešdėlio vedinio.

Vandenvardžių semantika, arba atsiradimo motyvacija, labai įvairi, bet galima išskirti dažniau pasitaikančius motyvus. Daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių tėkmės, vandens paviršiaus, spalvos, temperatūros, vagos krypties, krantų, dugno, tekėjimo, buvimo vietos, priklausomybės ypatumus. Kiek rečiau vandenvardžių semantika, arba motyvacija, sietina su įvardijamųjų objektų paskirtimi, gyvūnų, augalų, mitologinių būtybių pavadinimais. Du vandenvardžiai yra tikriniais vardais tapę bendriniai vandens objektų pavadinimai, vienas – laikytinas metaforiniu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 7-asis iš kalbos srities ir 100-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 04 14

Gauta 500 Lt finansinė parama iš Sigitos Petrauskienės monografijai „Panemunėlis“.

Paduotos paraiškos į Kultūros ministeriją Leidybos projekto dalinio finansavimo LR Valstybės biudžeto lėšomis konkursui devynioms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms: „Baisogala“, „Endriejavas“, „Gelgaudiškis“, „Gelvonai“, „Gruzdžiai“, „Juodupė. Onuškis“, „Kartena“, „Panemunėlis“, „Žeimelis“.
2009 02 26 LR Kultūros ministro įsakymu finansavimas neskirtas.

Gauta 200 Lt finansinė parama iš Ievos Kaušinienės (Neniškytės) monografijai „Panemunėlis“.

Gauta 200 Lt finansinė parama iš Janinos Neniškytės Lyvens monografijai „Panemunėlis“.

Paduota paraiška Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo skelbtam konkursui 2009 m. kultūros ir meno projektams iš dalies remti („Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „Panemunėlis“).