Kazys Morkūnas

1929–2008

2008 m. kovo 29 d., eidamas 80-uosius, po sunkios ligos mirė ilgametis „Versmės“ leidyklos bendradarbis, jos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos vienas autorių ir redaktorių, žymus lietuvių kalbininkas dialektologas dr. Kazys Morkūnas.

K. Morkūnas gimė 1929 m. kovo 4 d. Piliakalnyje, prie Kulniškių (Ukmergės r.). Baigęs Kulniškių pradžios mokyklą ir kiek pasimokęs Gelvonų miestelio mokykloje, nuo 1942 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1949–1954 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, kur jam teko klausyti mūsų žymiųjų lituanistų  Vinco Mykolaičio-Putino, Jurgio Lebedžio, Jono Kabelkos, Jono Kruopo, Kazio Ulvydo, Juozo Senkaus, Jono Palionio, Vandos Zaborskaitės paskaitų. Parašęs diplominį darbą apie gimtąją tarmę (vadovas Zigmas Zinkevičius) baigė Universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute – pirmojoje ir vienintelėje savo darbovietėje. 1957–1960 m. mokėsi šio instituto aspirantūroje (vadovas Juozas Balčikonis) ir 1962 m. apgynė disertaciją, išaugusią iš diplominio darbo. Pagrindinė disertacijos dalis atskirais straipsniais buvo paskelbta „Lietuvių kalbotyros klausimų“ tomuose. Nuo 1966 m. K. Morkūnas be pertraukos iki pat išėjimo į pensiją (2001 m.) vadovavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriui, kurio svarbiausias darbas buvo „Lietuvos kalbos atlaso“ rengimas, 1990 m. buvo išrinktas Instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams.

Į lietuvių kalbos istoriją K. Morkūnas pirmiausia ir patenka už darbą prie šio pagrindinio praėjusio šimtmečio lietuvių dialektologijos veikalo „Lietuvių kalbos atlaso“ (I–III, Vilnius, 1977–1991), kuriam duomenis rinko beveik šeši šimtai žmonių. Jis buvo ne tik vienas iš pagrindinių medžiagos rinkėjų, autorių, bet ir vadovavo šio veikalo parengimui. K. Morkūnui ir kitiems labiausiai nusipelniusiems „Lietuvių kalbos atlaso“ rengėjams buvo paskirta 1994-ųjų metų Lietuvos Respublikos mokslo premija.

K. Morkūnas yra ir kito svarbaus dialektologijos veikalo – chrestomatijos „Lietuvių kalbos tarmės“ (Vilnius, 1970) vienas iš sudarytojų ir redaktorių. Porą dešimtmečių jis vadovavo „Europos kalbų atlaso“ („Atlas linguarum Europae“) lietuvių kalbos duomenų rinkimui, buvo šio milžiniško veikalo Vyriausiosios redakcinės kolegijos vienos komisijos narys. Su Danguole Mikulėniene parengė leidinį „Dieveniškių šnektos tekstai“ (Vilnius, 1997), o su Laima Grumadiene ir Aloyzu Vidugiriu sudarė dviejų tomų „Dieveniškių šnektos žodyną“ (Vilnius, 2005). Mūsų dialektologijos pagrindus jis išdėstė labai patrauklia forma parašytoje knygelėje „Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis“ (Vilnius, 1980). Daug populiarių straipsnių apie lietuvių kalbos tarmes, jų tyrinėtojus K. Morkūnas paskelbė įvairiuose periodiniuose leidiniuose, parašė visus dialektologijos straipsnius „Lietuvių kalbos enciklopedijai“ (Vilnius, 1999). Prie šių reikia pridėti ir straipsnius, kalbininko parašytus „Versmės“ leidyklos leidžiamoms „Lietuvos valsčių“ serijos lokalinėms monografijoms.

Visą pastarąjį dešimtmetį nuo 1998 m. K. Morkūnas aktyviai bendradarbiavo rengiant Lietuvos tūkstantmečio lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, buvo ne tik šios serijos knygų vienas autorių, kalbos skyriaus redaktorius, dalyvavo serijos autorių tiriamosiose ekspedicijose į aprašomas vietas, bet ir ištikimas „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendramintis, tikras patriotas, giliai suvokęs ir vertinęs serijos kūrimo svarbą. Įdėjo daug širdies ir ypač aktyviai prisidėjo prie serijos monografijos apie gimtąjį Gelvonų kraštą rengimo. Velionis buvo nepaprastai tolerantiškas, mėgiamas bendradarbių, kolegų. Mokėjo įsiklausyti ir išgirsti kitų nuomonę, dirbo nelaukdamas jokių pagyrų ar įvertinimo, dažnai be jokio atlygio svarbiam darbui aukodavo savo asmeninį laiką. Visų pažinojusiųjų atmintyje daktaras Kazys Morkūnas paliks kaip itin kompetentingas ir kvalifikuotas lietuvių kalbos specialistas dialektologas, darbštus, tolerantiškas, šiltas, dvasingas žmogus.

Už nuopelnus Lietuvai Kazys Morkūnas 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Mirus iškiliam kalbininkui, ilgamečiam „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbiui humanitarinių mokslų daktarui Kaziui Morkūnui, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir kartu gedime.

„Versmės“ leidyklos bendradarbiai

Atgal

Viršun