Aldona Varnienė

1932–2011

2011 m. vasario 1 d., eidama 79-uosius metus, po sunkios ligos mirė tautodailininkė Aldona Varnienė.

Aldona Varnienė gimė 1932 m. balandžio 15 d. Vyžeičių kaime (Rokiškio valsčius, dab. rajonas). Mokėsi kaimo pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje, studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universitete. 1964 m. baigė dailininkų apipavidalintojų kursus prie Kultūros ministerijos.

1952–1963 m. dirbdama kultūros įstaigose tapė dekoracijas, piešė reklaminius plakatus, režisavo spektaklius, statė tautinius šokius.

1964 m. ištekėjo už dailininko Eriko Varno, išaugino du sūnus. Tuo metu pradėjo dirbti Vilniaus kombinate „Dailė“ gintaro – metalo darbus, kur išdirbo iki pensijos.

Laisvalaikiu tapė paveikslus. Šis pomėgis nulėmė tolesnį jos kūrybinį gyvenimą. 1966 m. priimta į Liaudies Meno Draugiją. Apdovanota per 30 garbės raštų ir diplomų. Ilgainiui Tautodailininkų Sąjungos narei Aldonai Varnienei suteiktas Meno Kūrėjo statusas.

Dailės darbai buvo eksponuoti Monrealyje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Maskvoje. Dalyvavo respublikinėse parodose, suruošė daug personalinių parodų. Jos sukurtų gintaro papuošalų ir tapybos darbų įsigijo Rokiškio, Obelių, Joniškio ir Vilniaus muziejai. Papuošalų kolekcijas pirko japonai ir Danijos Karalienė.

Aldonos Varnienės kūrybinė veikla neapsiribojo dailės darbais. Literatūrinius bandymus vainikavo trys išleistos knygos: „Šulinys“ (1993), „Karnavalas“ (2001), ,,Eilėraščiai. Katalogas“ (2000). Paskutiniu metu paruošė spaudai atsiminimų knygą apie vyrą ,,Dienoraščiai ant dulkių“ ir kraštotyrinę kaimo istorijos knygą „Skemai, Pensionatas, Vyžeičiai“.

Aldona Varnienė paliko ne tik įspūdingą pluoštą kūrybos darbų, bet ir nebaigtų sumanymų. Nutrūko ir užsimezgęs bendradarbiavimas su „Versmės“ leidykla dėl gimtinės įamžinimo darbų...

▲2011 02 04

Atgal

Viršun