Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos. Kronika. 2010 metai

2010 12 31

KAS NUVEIKTA PER 2010 METUS. Iš viso 2010 metais leidykloje buvo gauti 282 nauji straipsniai (3393 rankraščių puslapiai), parengti 399 naujų straipsnių maketai (3198 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 44 moksliniai straipsniai (857 psl.), išleista 18-oji 1412 p. „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „endriejavas“, spaustuvei perduoti dar 4-i serijos tomai: 17-osios „Gruzdžių“ monografijos 2 dalis, 19-oji monografija „Vepriai“ ir 2 dalių 20-oji monografija „Žeimelis“. Paskelbti abėcėliniai ir teritoriniai LIETUVOS SAVANORIŲ sąrašai, paskelbti Lietuvos kalendoriaus 7 mėnesių – 2010 m. liepos – 2011 m. sausio mėnesių dienų įrašai, pradėtos rengti  8 naujos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, surengtos 9 ekspedicijos: 1 parengiamoji, 1 archeologinių kasinėjimų ir 7 kompleksinės lokalinių tyrimų „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspedicijos į aprašomas vietoves, 87-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio knygų rinkiniai, 26-ioms bendruomenėms – Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Gautas 104 119,46 Lt bendras finansavimas: 28 914,50 Lt asmeninė finansinė parama, 25 000 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas, 42 000 Lt leidinių leidybos finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas), 4 000 Lt finansavimas ekspedicijai rengti (LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas), 4 204,96 Lt – 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio suma. ▲2010 12 31


2010 12 31

KAS NUVEIKTA PER GRUODĮ. Iš viso 2010 m. gruodžio mėnesį leidykloje buvo gauta 17 naujų straipsnių (314 rankraščių puslapių), parengtas 41 naujų straipsnių maketas (304 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (18 psl.), paskelbti teritoriniai valsčių savanorių sąrašai, paskelbti Lietuvos kalendoriaus 2011 metų sausio mėnesio dienų įrašai, paskelbtos 2011 metų vasaros ekspedicijos, 9-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, pradėta rengti 1 nauja monografija „KALTANĖNAI. LABANORAS. REŠKUTĖNAI“, spaustuvei perduoti dar 4-i serijos tomai: 17-osios „Gruzdžių“ monografijos 2 dalis, 19-oji monografija „Vepriai“ ir 2 dalių 20-oji monografija „Žeimelis“. Pateikėme paraiškas LR Kultūros rėmimo fondo konkursui 2011 metams kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti, dalyvavome Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ renginyje, skirtame Rokiškio krašto monografijų leidybai. Gauta 8 510,50 Lt asmeninė finansinė parama ir 25 000 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas. ▲2010 12 31


2010 12 31

LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ SAUSIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. 2010 m. gruodžio 31 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje paskelbti sausio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių įrašai.  

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2010 12 31


2010 12 31

GAUTA PARAMA. 2010 12 31 leidyklą pasiekė Aleksandro Kęstučio Kerpausko 200 Lt  finansinė parama monografijai „ŽEMAIČIŲ KALVARIJA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Žemaičių Kalvarija. 2011 01 07


2010 12 26

NETEKOME ANATOLIJOS DANUTĖS BRUŠKYTĖS. 2010 m. gruodžio 26 d. po ilgos ligos, eidama 82-us metus mirė mokytoja, kraštotyrininkė, „Versmės“ leidyklos autorė ir talkininkė Anatolija Danutė Bruškytė. Gimė 1929 m. sausio 19 d. Plunksnių kaime Kaltinėnų valsčiuje, dabartiniame Šilalės rajone. Ilgametė Norberto Vėliaus gimnazijos mokytoja, muziejaus vadovė. Laukuvos (Šilalės r.) kraštovaizdžio ir istorijos vertybės „Spaudo kalno“ išsaugojimo 1987 metais viena iniciatorių, Lietuvos Atgimimo sąjūdžio Laukuvos skyriaus aktyvi narė. Jos namai daugiau kaip 15 metų buvo Laukuvos miestelio kultūros, informacijos centras, bendruomenės susitikimų vieta. Svariai prisidėjo rengiant „Lietuvos valsčių“ serijos „Laukuvos“ monografiją, kitus Šilalės krašto leidinius. Kraštotyros ekspedicijų dalyviams ne kartą suteikė pastogę, aktyviai dalyvavo renkant medžiagą: nukreipdavo pas jos pateikėjus, talkino iššifruojant nuotraukas, kaupė ir rinko istorinę medžiagą apie laukuviškius karius savanorius, partizanus bei kitus įžymius kraštiečius.Dalyvavo daugelyje prasmingų pilietinių akcijų Laukuvoje, Šilalėje ir kitur. Už visuomeninę kultūrinę veiklą ne kartą apdovanota Šilalės rajono ir Lietuvos vyriausybės padėkos raštais.

Anatolijos Danutės Bruškytės nuveikti visuomeniniai kultūriniai darbai yra neblėstančios meilės ir pagarbos savo kraštui ir jo žmonėms pavyzdys.

2010 12 30


2010 12 23

GAUTA PARAMA. 2011 12 23 per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Zofijos Savulionienės 100 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2011 10 12


2010 12 21

PASKELBTOS 2011 metų VASAROS  EKSPEDICIJOS. 2010 m. gruodžio 21 d. „Versmės“ leidyklos svetainėje paskelbtas 2011 metais leidyklos numatomų  surengti kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijų sąrašas

2010 12 21


2010 12 20

GAUTA PARAMA. 2010 12 07 leidyklą pasiekė Dalios Balsienės 200 Lt  finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis. 2010 12 22


2010 12 17

Renginys, skirtas ROKIŠKIO KRAŠTO monografijų leidybai. 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko „Versmės“ leidyklos ir Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ renginys, skirtas „Lietuvos valsčių“ monografijų leidybai paremti. Renginyje kalbėjo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijų sudarytojai Venantas Mačiekus, Albinas Jasiūnas, Vilniaus rokiškėnų klubo pirmininkas Algis Narutis, Rokiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Albinas Urbonas, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius ir kt. Buvo pasirašyti „Kreipimasis į visus rokiškėnus“ ir „Kreipimasis į savivaldybes ir kraštiečių organizacijas“, už indėlį, rengiant ir leidžiant leidinius apie Rokiškio kraštą įteiktos Padėkos.

  

2010 12 20


2010 12 15

KNYGŲ RINKINIAI RASEINIŲ IR VIDUKLĖS BENDRUOMENĖMS. 2010 m. gruodžio 15 d. į leidyklą atvykusiam Raseinių  rajono vairuotojui Gintautui Dambrauskui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius  Raseinių ir Viduklės bendruomenėms.

2010 12 16


2010 12 14

GAUTA PARAMA. 2010 12 14 leidyklos vyriausias redaktorius sudarytojas Aloyzas Bėčius suteikė 4910,50 Lt  finansinę paramą monografijai „ŽEIMELIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Žeimelis. 2010 12 27


2010 12 10

KNYGŲ RINKINIAI VILNIAUS RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. gruodžio 10 d. į leidyklą atvykusiam Vilniaus rajono Centrinės bibliotekos direktoriui Darjuš Šileiko perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Vilniaus rajono Maišiagalos, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Pabradės, Riešės, ir Rudaminos bendruomenėms.

2010 12 16


2010 12 09

PASKELBTI TERITORINIAI VALSČIŲ SAVANORIŲ SĄRAŠAI. Šiandien, 2010 m. gruodžio 9 d. leidyklos svetainėje www.versmė.lt paskelbėme visų – daugiau kaip 400 – buvusių valsčių 1918–1923 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašus. Dabar ne tik leidyklos svetainėje 2010 08 18 paskelbtame bendrame abėcėliniame daugiau kaip 10 tūkst. savanorių sąraše, bet ir tokios pačios bendros apimties valsčių teritoriniuose sąrašuose, pasirinkus svetainės skirsnį Rengiamos monografijos, vėliau norimą vietovardį išsirinkus bendrame abėcėliniame monografijų (valsčių) sąraše, o atverstame pasirinktos rengiamos (numatomos rengti) monografijos puslapyje pasirinkus nuorodos eilutę Lietuvos savanoriai, galima daugiau sužinoti apie savanorius, gimusius, gyvenusius Jūsų ar Jūsų artimųjų gyvenamojoje vietoje, gimtinėje ar bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje. 

Maloniai lauktume informacijos apie paskelbtus Jūsų artimuosius – nuotraukų, prisiminimų, taip pat Jūsų patarimų, atsiliepimų, pastabų, pastebėtų netikslumų ar klaidų.
2010 12 09


2010 12 08

PATEIKTOS PARAIŠKOS KONKURSUI. 2010 m. gruodžio 8 d. pateikėme „Versmės“ leidyklos paraiškas LR Kultūros rėmimo fondo konkursui 2011 metams kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti visiškai užbaigtoms rengti spaudai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Panemunėlis“ ir „ŽEIMELIS“ (2 d.). ▲2010 12 09


2010 12 07

GAUTA PARAMA. 2010 12 07 leidyklą pasiekė UAB „Telerena“ (direktorius Arymantas Klapatauskas) 3000 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gruzdžiai. 2010 12 10


2010 12 06

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. gruodžio 6 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Skirmantės Smilingytės-Žeimienės serijos monografijai „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ parašytas straipsnis „Gardamo šv. Roko bažnyčia“ (LLT:181-64/2010-44).

Medinė Gardamo bažnyčia sudegė 1913 m. balandžio 12 d., 1914 m. pastatyta laikina medinė bažnytėlė ir imta ruoštis mūrinės bažnyčios statybai. Užklupęs Pirmasis pasaulinis karas ir po jo sekusi suirutė, pinigų devalvacija atitolino viltį greitai iškelti bažnyčios pastatą. Pamatai padėti 1922 m., o pati neogotikinė bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų baigta mūryti tik po dešimtmečio – 1932 m. Vianabokštės pseudobazilikinės bažnyčios pastatas gerokai skiriasi nuo pirminio, architekto Ericho Omnečinskio 1922 m. parengto, projekto: bokštas ten buvo vieno tūrio, be to, pakeista langų konfiguracija, neliko nedidelio bokštelio virš transepto ir dviejų šoninių įėjimų pagrindiniame fasade, taip pat atsisakyta ir daugelio neogotikai būdingų puošybos detalių – bokštelių, smailių, pinklių, arkų. Perprojektuojant (J. Salenekui ?) bažnyčią, siekta didesnio funkcionalumo ir formų raiškumo, todėl bažnyčios išvaizda tapo harmoningesnė, modernesnė.

Bažnyčios vidaus bespėta įrengti iki Antrojo pasaulinio karo – abu šoniniai altoriai sumeistrauti 1958 m. Trumpai apibendrinant bažnyčios statybos ir įrangos raidą, galima sakyti, jog Gardamo bažnyčios architektūra ir vidaus puošyba, nepaisant to, kad nemažai dalykų yra įtaisyta pokariu, yra tipiška XX a. pirmajai pusei. Bažnyčios įranga ir puošyba atspindi bendrą to laiko Lietuvos bažnyčių interjero tvarkymo pobūdį: vyrauja neostiliniai įrangos objektai, neoriginalūs, serijiniai vaizduojamosios dailės kūriniai, daugiausia – skulptūros. Gardamo bažnyčioje esantys svarbiausių Lietuvoje XX a. pirmosios pusės bažnytinės įrangos (V. Čižausko) ir reikmenų (A. Danišauskienės, A. Krupavičienės, J. Masalco) dirbtuvių gaminiai rodo gana menką meninį ir techninį tų dirbtuvių potencialą. Nemažai daiktų bažnyčiai yra suaukoję buvę parapijiečiai emigrantai, todėl bažnyčios monstrancija pagaminta JAV.

Bažnyčios vidaus sąranga meniniu aspektu nėra vertinga, tačiau yra gana darni.

Šis straipsnis yra 64-asis iš istorijos srities, 44-asis 2010-aisiais ir iš viso 181-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 12 06


2010 12 03

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „KALTANĖNAI“. 2010 m. gruodžio 3 d. leidykloje lankėsi monografijos „KALTANĖNAI“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Danutė Grigienė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus darbų sutartis.  ▲2010 12 06


2010 12 02

GAUTA PARAMA. 2010 12 02 leidyklą pasiekė  Aleksandro Sako 100 Lt  finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2010 12 06


2010 12 02

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2010 m. gruodžio 2 d. leidyklą pasiekė Ukmergės r. savivaldybės administracijos paskutinė 25 000 Lt išankstinio finansavimo dalis už įsigyjamas monografijos „Vepriai“ knygas:  iš viso Ukmergės r. savivaldybė šiai monografijai skyrė 85 000 Lt. Apie visą „VEPRIŲ“ monografijai gautą paramą žr. Vepriai. 2010 12 06


2010 12 01

KAS NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. Iš viso 2010 m. lapkričio mėnesį leidykloje buvo gauta 30 naujų straipsnių (312 rankraščių puslapių), parengti 76 naujų straipsnių maketai (575 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (15 psl.),  paskelbti Lietuvos kalendoriaus gruodžio mėnesio dienų įrašai, 5-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, pradėtos rengti 6 naujos monografijos: „ŽARĖNAI“, „DIEVENIŠKĖS“, „VIEVIS“, „ŠEDUVA“, „MICKŪNAI“ ir „MAIŠIAGALA“, dalyvavome konferencijoje, leidyklos vadovai lankėsi 2-ose savivaldybėse, susitiko su jų vadovais, kultūrininkais, pristatė rengiamas monografijas. Gauta 3 824 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 12 06


2010 11 30

„LIETUVOS VALSČIAI“ – UŽSIENIO KNYGOTYROS EKSPERTŲ RANKOSE. 2010 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete vyko šio fakulteto Knygotyros magistrantūros programos tarptautinio ekspertavimo posėdis. Jį vykdė ekspertai iš Airijos, Latvijos ir Nyderlandų. Be kitų dalyvių ir kviestinių svečių susitikime su ekspertų komisija dalyvavo ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas bei šio fakulteto magistratūros absolventas, istorijos redaktorius Tomas Petreikis. Jie, atstovaudami darbdavius ir absolventus, su komisija dalijosi savo mintimis apie šios studijų programos reikalingumą. Leidyklos vadovas susirinkusiems svečiams ir ekspertų komisijai vaizdžiai pristatė knygotyros absolventų tolimesnės mokslinės veiklos galimybes, papasakojo apie „Versmės“ leidyklos rengiamą daugiatomę „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, prie kurios prisidėti yra sudaromos plačios galimybės ir knygotyros specialistams: knygotyrininkai šios serijos monografijoms rašo bibliotekų, knygos kultūros, spaudos istorijos, knygnešystės ir kitomis temomis, kurios nušviečia dar mažai pažintą mūsų šalies knygos kultūrą. Didelį susidomėjimą šia unikalia serija parodė visi komisijos nariai, iš kurių išsiskyrė Airijos universiteto mokslininkas ir komisijos pirmininkas prof. Steven Knowlton (nuotr.): neslėpdamas nuostabos atidžiai vartė „Endriejavo“ monografiją, negalėjo atsistebėti jos ir visos serijos įspūdinga apimtimi. Ekspertą didžiai nustebino „Versmės“ leidyklos padarytas įdirbis ir tolesni veiklos planai, nes, pasak jo, Airija šia linkme mažai yra pažengusi.  

  ▲2010 12 15


2010 11 30

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „MAIŠIAGALA“. 2010 m. lapkričio 30 d. leidykloje lankėsi p. Manvydas Vitkūnas. Buvo aptarti jo pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „MAIŠIAGALA“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m. sudarytojo sutartis. ▲2010 12 01


2010 11 30

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „MICKŪNAI“. 2010 m. lapkričio 30 d. leidykloje lankėsi p. Vaidotas Pakalniškis. Buvo aptarti jo pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „MICKŪNAI“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m. sudarytojo sutartis.  ▲2010 12 01


2010 11 30

LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ GRUODŽIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. 2010 m. lapkričio 30 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje paskelbti gruodžio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių įrašai.  

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2010 11 30


2010 11 26

APIE MUS RAŠO. Žurnale „Liaudies kultūra“, 2010, Nr. 5, paskelbtas M. Peleckio straipsnis „Unikalios „Lietuvos valsčių“ paslaptys (1)“. 2010 11 30


2010 11 26

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „ŠEDUVA“. 2010 m. lapkričio 26 d. leidyklos jau išleistos monografijos „BAISOGALA“ vyr. redaktorius sudarytojas p. Jonas Linkevičius su leidyklos vadovu aptarė pradedamos rengti „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „ŠEDUVA“ pradinius darbus ir galutinius parengimo spaudai terminus, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2013 m. sudarytojo sutartis.  ▲2010 12 06


2010 11 25

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „VIEVIS“. 2010 m. lapkričio 25 d.  leidykloje lankėsi VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dr. Ričardas Skorupskas. Buvo aptarti jo pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „VIEVIS“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m. sudarytojo sutartis.  ▲2010 12 06


2010 11 23

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „DIEVENIŠKĖS“. 2010 m. lapkričio 23 d. leidykloje lankėsi p. Ilona Šedienė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „DIEVENIŠKĖS“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai.  ▲2010 12 06


2010 11 23

GAUTA PARAMA. 2010 11 23 leidyklą pasiekė monografijos „Gruzdžiai“  II dalis gruzdiečių rėmėjų sambūrio 2024 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. Daugiau apie visą „Gruzdžių“ monografijai gautą paramą žr. Gruzdžiai. 2010 11 26


2010 11 21

4-ERI „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ METAI. 2010 m. lapkričio 21 d. sukako 4-eri metai nuo elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 pirmojo straipsnio paskelbimo specializuotoje visatekstėje svetainėje www.llt.lt

Per 4 metus iš viso paskelbta 180 iliustruotų mokslinių straipsnių iš gamtos (geologijos, geografijos, biologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos, sociologijos, kurių bendra apimtis yra 3 138 psl., t. y.  vidutiniškai publikuota 800 psl. per metus.

Maloniai visus kviečiame domėtis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ naujienomis, o mokslininkus, bakalaurus, magistrantus ir doktorantus būti ne tik aktyviais skaitytojais, bet ir dalyvauti kasmetinėse straipsnių autorių lokalinių tyrimų ekspedicijose, rašyti šiam leidiniui.  2010 11 26


2010 11 19

VILNIAUS PEDAGOGINIAM UNIVERSITETUI – 75. 2010 m. lapkričio 19 d. vyko Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio  iškilmės. Džiaugėmės šios gražios sukakties proga „Versmės” leidyklos „Lietuvos valsčių” serijos ir „Lietuvos lokalinių tyrimų” rinkinio kolegų ir bendradarbių vardu galėję nuoširdžiai pasveikinti universitetą ir jo rektorių akademiką Algirdą Gaižutį. Gerbiamam rektoriui, kuris yra ir „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narys, padovanojome įrėmintą dailininkės O. Liugailienės sukurtą proginį sveikinimą ir naujausią – 18-ąją „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Endriejavas“ su tokia dedikacija: 

Akademikui Algirdui Gaižučiui,
Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriui,
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos nariui

„Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rengėjų, leidėjų ir rėmėjų bendruomenė, būdama įsitikinusi, kad didžiausias padėkos ir pagarbos ženklas mūsų garbingai Tėvynei yra ne tik ir ne tiek didesnių ar mažesnių akmenų ar mūrų statymas, bet, pirmiausia, atminties išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms, dėkoja už mūsų darbų palaikymą bei ilgametį bendradarbiavimą ir dovanoja Jums šią monografiją – mums brangaus protėvių krašto atminimo įamžinimą, vieną būsimos gal net kelių šimtų tomų serijos knygų – dalelę mūsų Tėvynei skirto rašto paminklo – leidinių serijos, garsinančios ir įamžinančios valstybę, jos pakilimus ir nuosmukius, visų Lietuvos kraštų tūkstantmetės istorijos ir kultūros paveldo klodus, didžius ir paprastus žmones, jų darbus ir žygdarbius.

Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio proga –
pagarbiai, Petras Jonušas,
„Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas

Vilnius, 2010 m. lapkričio 19 d.

2010 11 26


2010 11 19

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „ŽARĖNAI“. 2010 m. lapkričio 19 d. leidykloje lankėsi p. Juozas Girdvainis. Buvo aptarti jo pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos „ŽARĖNAI“ (Telšių r.) pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2013 m. sudarytojo sutartis.   ▲2010 11 19


2010 11 18

VIEŠNAGĖ BIRŽUOSE. 2010 m. lapkričio 18 d.  „Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Lietuvos valsčių“ monografijos „Biržai” vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis lankėsi Biržų rajono savivaldybėje. Leidyklos vadovas trumpai supažindino su lokalinių monografijų serija „Lietuvos valsčiai“, jos naujausiais leidiniais, pristatė leidyklos iniciatyva pradėtos rengti „Biržų“ monografijos vyr. redaktorių. Buvo aptarti šios monografijos rengimo ir finansavimo bei pasirengimo kitų metų leidyklos vasaros ekspedicijai į Biržus ir jų apylinkes klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės mero pavaduotojas Aurimas Frankas, administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė, kanceliarijos vyriausioji specialistė Deimantė Prunskienė, Biržų miesto seniūnė Kristina Vasiliauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė, Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Vygantas Muralis, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėjas Antanas Seibutis.

2010 11 22


2010 11 18

DALYVAVOME KONFERENCIJOJE. 2010 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities pedagoginis muziejus pakvietė į konferenciją, skirtą Pedagoginio muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo 120-osioms gimimo metinėms „Iš tarpukario Lietuvos švietimo istorijos lobyno“. Konferencijoje buvo prisimintas ne tik šis muziejininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, bet ir jo bendradarbiai, kiti iškilūs kauniečiai. Ilgus metus su V. Ruzgu dirbo istorikas Pranas Juozapavičius, kilęs iš Jiezno valsčiaus Vėžionių kaimo. Apie P. Juozapavičių, parengusį išsamią monografiją apie savo gimtinę, pranešimą skaitė „Versmės“ leidyklos redaktorius Juozas Pugačiauskas. Konferencijos dalyviams koncertavo Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“.▲2010 11 24


2010 11 17

DR. EDMUNDUI LEVITUI - 80.  2010 m. lapkričio 17 d. „Versmės“ leidykloje sveikinome  kolegą, nuo 2009 m. rengiamos „Lietuvos valsčių“ monografijos „VIEKŠNIAI“ vyriausiąjį redaktorių sudarytoją dr. Edmundą Levitą, 2010 m. lapkričio 16 d. sulaukusio garbingo 80-ies metų  jubiliejaus. 

2010 11 19


2010 11 16

APSILANKYMAS JONIŠKYJE. 2010 m. lapkričio 16 d. leidyklos vadovas Petras Jonušas lankėsi Joniškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su rajono valdžios atstovais ir kultūros darbuotojais. 

 

2010 11 19


2010 11 15

GAUTA PARAMA. 2010 11 15 leidyklą pasiekė Zitos Inčirauskienės 100 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. Daugiau apie visą „Gruzdžių“ monografijai gautą paramą žr. Gruzdžiai.2010 11 19


2010 11 14

PARAMOS KONCERTAS. Lapkričio 14 d. Šiaulių r. Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko klasikinės muzikos koncertas „GRUZDŽIŲ“ monografijos antrajai knygai paremti. Organizatorius: Gruzdžių monografijos rėmėjų sambūris. Gausiai susirinkusiems klausytojams dainavo Kauno muzikinio teatro solistai gruzdietė Živilė Lamauskienė (Žemeckaitė) ir Jonas Lamauskas, vargonais jiems akomponavo Danutė Streckienė. Gruzdietė, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos pedagogė Asta Kriščiūnaitė kartu su savo mokinėmis Elvina Tijūnaitytė ir Viktorija Jarovaja pagrojo fleitomis. Monografijos „Gruzdžiai“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Damijonas Šniukas susirinkusiems papasakojo apie knygos antrosios dalies baigiamuosius darbus, perdavė „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo padėką gruzdiečiams už gražiai organizuotą paramos akciją, kurios metu buvo surinkta apie 5000 litų. 2010 11 15


2010 11 11

KNYGŲ RINKINIAI JONIŠKIO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. lapkričio 11 d. į leidyklą atvykusiam Joniškio rajono savivaldybės administracijos vairuotojui Gintarui Bijeikiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Joniškio rajono Kriukų, Rudiškių, Satkūnų ir Skaistgirio bendruomenėms.

2010 11 17


2010 11 10

GAUTA PARAMA. 2010 11 10 leidyklą pasiekė monografijos „Gruzdžiai“  II dalis gruzdiečių rėmėjų sambūrio 1600 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 11 12


2010 11 03

GAUTA PARAMA. 2010 11 03 leidyklą pasiekė  Vilijos ir Laimučio Berniūnų bei Rolando Šniuko  100 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 11 12


2010 11 02

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. lapkričio 2 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas dailėtyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Dalios Vasiliūnienės serijos monografijai „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ parašytas straipsnis „Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: istorija ir architektūra“ (LLT:180-63/2010-43).

Žemaičių Naumiesčio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – tai viena iš nedaugelio lig šiol Lietuvoje išlikusių XVIII a. antrojoje pusėje statytų medinių bažnyčių. Karaliaus Stanislovo Augusto skirta privilegija Kvėdarnos seniūnija kartu su jai priklausiusiu Naumiesčiu 1766 m. atiteko LDK pataurininkiui Mykolui Aleksandrui Ronikeriui. M. Ronikeris Žemaičių Naumiestyje ant aukštos kalvos 1781 m. jai suteikė parapijos teises. Remiantis XIX a. dokumentais, galima teigti, kad nuo pat pastatymo bažnyčios planas ir pagrindiniai architektūros elementai nesikeitė, remontų metu jie buvo tik atnaujinami, kito detalės. Tiesa, buvo tvarkomas šventorius, o XIX a. antrojoje pusėje įgyta nauja vidaus įranga. XVIII a. ketvirtajame ketvirtyje statyta Žemaičių Naumiesčio bažnyčia išlaikė baroko stiliaus mediniams sakraliniams pastatams būdingą architektūrą. Tai kryžminio plano vienanavė bažnyčia su vienu nedideliu bokštu virš kryžmos. Jos vidaus erdvė vientisa, presbiterijos dalis vienodo pločio bei aukščio kaip ir nava, pagrindinio korpuso šonuose yra prijungtos dvi stačiakampės, tokio pat kaip nava aukščio koplyčios. Erdvus vagonų choras užima visą navos plotį, anksčiau jis buvo siauresnis ir atitvertas. Svarbų vaidmenį interjero spalviniam sprendimui vaidina gana aktyvi, apie 1970 m. sukurta sienų bei lubų polichromija. Žemaičių Naumiesčio bažnyčios statytojai greičiausiai buvo vietos meistrai. Skirtingo laikotarpio meno objektai šioje bažnyčioje harmoningai dera tarpusavyje, daugelis jų yra aukšto meninio lygio.

Šis straipsnis yra 63-iasis iš istorijos srities ir 180-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 11 02


2010 11 02

KAS NUVEIKTA PER SPALĮ. Iš viso 2010 m. spalio mėnesį leidykloje buvo gauti 29 nauji straipsniai (315 rankraščių puslapių), parengti 32 naujų straipsnių maketai (298 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 3 nauji moksliniai straipsniai (93 psl.),  paskelbti Lietuvos kalendoriaus lapkričio mėnesio dienų įrašai, 11-os seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, vyko monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens susirinkimas. Gauta 4 130 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 11 12


2010 10 29

KNYGŲ RINKINIAI UKMERGĖS RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. spalio 29 d. į leidyklą atvykusiam Ukmergės r. savivaldybės V. Šlaito viešosios bibliotekos vairuotojui Ramūnui Gražiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Ukmergės rajono Deltuvos, Pabaisko, Taujėnų, Ukmergės ir Želvos bendruomenėms.

2010 11 04


2010 10 29

LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ LAPKRIČIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. 2010 m. spalio 29 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje skelbiame greitai prasidėsiančio lapkričio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas.2010 10 29


2010 10 26

BAIGĖME LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI SKIRTĄ RENGINĮ. Nors Lietuvos tūkstantmetį minėjome pernai, „Versmės” leidyklos ir „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinio Lietuvos tūkstantmečiui paminėti ir įprasminti skirta pilietinė iniciatyva „Pažink tūkstantmetį mininčią, bet vis dar nepažintą Lietuvą“ truko iki praėjusio pirmadienio – 2010 m. spalio 18 d.: nuo 2009 m. sausio 26 d. kiekvieną pirmadienį dienos šviesą išvysdavo vis nauja mokslinė Lietuvos lokalinių tyrimų publikacija. Per šį beveik 2 metų laikotarpį iš viso paskelbėme 91 mokslinį straipsnį, iš jų 10 gamtos, 11 archeologijos, 32 istorijos, 17 etnologijos, 17 kalbos, 3 tautosakos, 1 sociologijos mokslo sričių.

Maloniai informuojame, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, kuomet minėsime jau 4-ąsias “Lietuvos lokalinių tyrimų” leidinio metines, pradedame naują mokslinių straipsnių skelbimo etapą. Nauji moksliniai straipsniai interneto svetainėje www.llt.lt bus skelbiami kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį pirmadienį.

Rašykite mums – maloniai lauksime naujų straipsnių „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslinių sričių.

Taip pat informuojame, kad šiuo metu spaudai yra rengiamas „Lietuvos valsčių“ serijos „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio 1-asis tomas. Šis leidinys bus tokio paties pavidalo ir apimties, kaip ir kitų serijos monografijų (apie 1000–1400 p.). Jame numatoma skelbti pačius pirmuosius visų mokslo sričių mokslinius straipsnius, parašytus „Lietuvos valsčių“ serijai 2000–2002 m. 2-ajame ir vėlesniuose to paties leidinio tomuose bus chronologiškai publikuojami visi vėliau parašyti ir elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 svetainėje www.llt.lt skelbti straipsniai.
2010 10 26


2010 10 21

LEIDYKLOS RUDENS SUSIRINKIMAS. 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 15–19 val.,  vyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens susirinkimas. 

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Organizaciniai klausimai: būsimo pavasario pusmetinio susirinkimo laiko parinkimas (siūlomas laikas 2011 04 21, ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (P. Jonušas).  2. Svarbiausios leidyklos naujienos (P. Jonušas). 3. Rengiamų monografijų parengimo būklė. Monografijų redagavimas ir maketavimas. Monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos. 4. „Versmės“ leidyklos 2010 m. vasaros ekspedicijų aptarimas – Onuškio (Ž. Driskiuvienė), Daujėnų (A. Šimkūnas), Užpalių (S. Balčiūnas), Viekšnių (E. Levitas), Semeliškių (D. Červokienė), Žemaičių Kalvarijos (E. Mickūnas), Aukštadvario (O. Gaidamavičiūtė), Jūžintų (V. Mačiekus), archeologinių tyrinėjimų ekspedicijos Aukštadvaryje (M. Vitkūnas). 5. Numatomos 2011 m. vasaros ekspedicijos į aprašomuosius kraštus. 6. Naujos monografijos „Biržai“ įtraukimas į „Lietuvos valsčių“ seriją (Arvydas Valionis)  7. Naujos monografijos „Šeduva“ įtraukimas į „Lietuvos valsčių“ seriją (Jonas Linkevičius)  8. Monografijos „Antalieptė“ naujo vyr. redaktoriaus Vytauto Indrašiaus prisistatymas. 9. Naujų monografijų rengimo skatinimas. 10. Moksliniai straipsniai. Skelbiamo mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (www.llt.lt) darbo aptarimas (G. Juščiūtė). 11. Lietuvos kalendorius „Versmės“ leidyklos svetainėje (P. Jonušas). 12. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių įamžinimas (P. Jonušas). 13. Biografijų konkursas (P. Jonušas). 14. Kiti klausimai.

Susirinkime dalyvavo 27 dalyviai: Petras Jonušas, Vytautas Indrašius, Stanislovas Balčiūnas, Venantas Mačiekus, Antanas Šimkūnas, Albinas Jasiūnas, Albinas Vaičiūnas, Juozas Pugačiauskas, Damijonas Šniukas, Arvydas Valionis, Manvydas Vitkūnas, Daiva Červokienė, Vingaudas Baltrušaitis, Julius Aukštaitis, Edmundas Mickūnas, Ieva Švarcaitė, Jonas Linkevičius, Aloyzas Bėčius, Jonas Aleknavičius, Živilė Driskiuvienė, Donatas Rinkevičius, Gabija Juščiūtė, Sonata Jonušaitė, Vaida Dževečkaitė, Stasys Buchaveckas, Aloyzas Petrašiūnas, Ona Gaidamavičiūtė.

2010 10 22


2010 10 19

KNYGŲ RINKINIAI JONIŠKIO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. spalio 19 d. į leidyklą atvykusiam Joniškio rajono savivaldybės administracijos vairuotojui Gintarui Bijeikiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Joniškio rajono Gaižaičių, Gataučių ir Kepalių bendruomenėms.

2010 11 02


2010 10 18

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. spalio 18 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės Jūratės Vaškevičiūtės serijos monografijai „SKAUDVILĖ“ parašytas straipsnis „Pogrindinės moksleivių organizacijos 1944–1953 m. Skaudvilės mokyklose“ (LLT:179-62/2010-42).

Darbe nagrinėjama Skaudvilės valsčiaus moksleivių pasipriešinimo istorija, kuri daugiausiai reiškėsi per besimokančio jaunimo antisovietines organizacijas. Didžiausias dėmesys čia skiriamas organizacijų sambūriams, jų bruožams, kaitai bei raidai aptarti. Norint pabrėžti santykį su visoje Lietuvoje vykusiais panašiais procesais, remiamasi kitais šio regiono jaunimo organizacijų duomenimis.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 62-asis iš istorijos srities ir 179-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 10 18


2010 10 15

GAUTA PARAMA. 2010 10 15 leidyklos redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas  perdavė verslininko Virginijaus  Šniuko 500 Lt  finansinę paramą monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 10 15


2010 10 14

KNYGŲ RINKINIAI SKUODO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. spalio 14 d. į leidyklą atvykusiam Mažeikių rajono Viekšnių seniūnui Aldoniui Eselinui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Skuodo rajono Barstyčių, Ylakių ir Lenkimų bendruomenėms.

Nuo 2009 m. vasario vykstančiame Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo renginyje iš viso jau padovanota 273 knygų rinkiniai 267 bendruomenėms, o iki Knygų kelio paskutinės stotelės dar liko aplankyti 50 seniūnijų. 

2010 10 15


2010 10 13

GAUTA PARAMA. 2010 10 13 leidyklą pasiekė monografijos „Gruzdžiai, II dalis“ rėmėjų sambūrio 2680 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 10 22


2010 10 13

KNYGŲ KELIAS TĘSIASI. 2010 m. spalio 13 dieną leidykloje apsilankiusi vilnietė, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė geografė, gamtos mokslų daktarė Giedrė Godienė  vis dar tebesitęsiančiam Knygų keliui padovanojo keliasdešimt knygų, kurios kaip ir visos kitos šiam pilietiniam renginiui padovanotos knygos, paženklintos specialiu Knygų kelio spaudu bei vardiniais dovanotojo lipdukais, bus artimiausiu metu įteiktos knygų rinkinių dar negavusių miestelių bendruomenėms. 2010 10 15


2010 10 11

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. spalio 11 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos Ragauskienės serijos monografijai „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“ parašytas straipsnis „Stakliškių istorinė raida iki XIX amžiaus“ (LLT:178-61/2010-41).

Remiantis pirminiais rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais (Lietuvos Metrika, Kauno pavieto teismų knygos ir kt.) bei įvairiakalbe istoriografija, mokslinėje studijoje chronologiniais teminiais pjūviais aptariama Stakliškių miestelio raida nuo pirmųjų paminėjimų rašytiniuose istorijos šaltiniuose XIV a. pab. iki XVIII a. pab. Didžiausias dėmesys joje skiriamas dvaro, miestelio ir bažnyčios raidai XVI–XVIII a. analizuoti. Ji atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus (aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai) ir per bažnyčios istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė priklausomybės kaita. 

Nustatyta, kad nuo XV a. pradžios susiklostė tradicija Stakliškių valstybinės valdos laikytojais skirti su valdovo kanceliarija susijusius asmenis, dažniausiai raštininkus ar sekretorius. A. Rotundo seniūnavimo laikais valdoje buvo įvykdytos pagrindinės XVI a. reformos: Valakų ir teritorinė-administracinė, naujai suplanuotas miestelis. Jis apie 1579 m. pastatė pirmąją katalikų bažnyčią Stakliškėse. XVII a. Stakliškėms, kaip ir visai Lietuvai, teko patirti nemažų sukrėtimų. 1639 m. buvo gauta prekymečių privilegija, tačiau dėl 1624–1628 m. maro epidemijos ir XVII a. vidurio karų bangos seniūnija patyrė nemažų demografinių nuostolių. Dar labiau padėtį pablogino XVIII a. pačios pradžios karo įvykiai ir maro epidemija. Neaišku, ar XVII a. antrojoje pusėje stakliškiečiai gavo kokias nors privilegijas, plėtusias jų teises. Seniūnija buvo paklausi. XVII a. seniūnai stengėsi perduoti valdą savo šeimos nariams. Valdos laikytojams Stakliškės nebuvo tik pasipelnymo šaltinis. Daugelis seniūnų lankėsi Stakliškėse, o rūpestį valda rodė išrūpinamos privilegijos. Visą XVII a. veikė katalikų bažnyčia. Stakliškių seniūnijos padėtis stabilizavosi XVIII a. viduryje, o vėliau prasidėjo pakilimas. 1792 m. gautos savivaldos teisės, nors ir trumpam, dar labiau stiprino miestelį.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 61-asis iš istorijos srities ir 178-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 10 11


2010 10 11

GAUTA PARAMA. 2010 10 11 leidyklos redaktorė sudarytoja dr. Anelė Vosyliūtė perdavė prie Bostono (JAV) gyvenančių Juros ir Alberto Drukteinių 500 Lt  (200 USD) finansinę paramą monografijai „KAZLŲ RŪDA“. 2010 10 11


2010 10 08–10

PROFESOREI PRANEI DUNDULIENEI – 100. 2010 m. spalio 8–10 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko Lietuvos istorijos instituto organizuota tarptautinė konferencija „Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“, skirta etnologės prof. Pranės Dundulienės atminimui. Konferencijoje dalyvavo ir „Versmės“ leidyklos redaktoriai, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autoriai. ▲2010 10 12


2010 10 04

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. spalio 4 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Jolantos Zabulytės serijos monografijai „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“ parašytas straipsnis „Mediniai Jiezno apylinkių kryžiai“ (LLT:177-35/2010-40).

Straipsnyje aptariami Jiezno apylinkių mediniai kryžiai, jų statymo vietos ir formos. Pateikiamos Pelekonių, Subuvos, Pikelionių, Nibrių, Anglininkų kaimų ir senųjų Jiezno kapinių kryžių formų ir jų elementų tipologijos. Prieita išvados, kad Jiezno apylinkių mediniams kryžiams būdinga: 1. dekoravimas spinduliais ir reljefiniu ornamentu, 2. pakankamai įvairus kryžmų profiliavimas, 3. dekoratyvių metalo liejinių panaudojimas. Šie bruožai rodo, kad dauguma XX a. 9–10 dešimtmetyje ir vėliau pastatytų kryžių sukurti iš dalies laikantis XIX a. pabaigos–XX a. I pusės tradicijų. Kiti paminklai kuriami interpretuojant tradicines formas.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 35-asis iš etnologijos srities ir 177-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 10 04


2010 10 04

GAUTA PARAMA. 2010 10 04 leidyklą pasiekė Juozo Vasiliausko 150 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 10 06


2010 10 02

SULAUKĖME JAU 550 TŪKSTANČIŲ LANKYTOJŲ. 2010 m. spalio 2 d. „Versmės“ leidyklos interneto svetainės www.versme.lt lankytojų skaičius viršijo 550 tūkstančių. Džiaugiamės, kas visuomenė aktyviai domisi „Lietuvos valsčių“ serijos svetaine, kad šioje prieš daugiau kaip 8 metus 2001 m. lapkričio 7 d. įkurtoje elektroninėje informavimo priemonėje, kurios apimtis šiuo metu yra apie 1000 internetinių puslapių, kasdien apsilanko apie 100 lankytojų. Kasdien atnaujinamoje svetainėje skelbiame informaciją apie išleistas ir pradėtas rengti bei numatomas išleisti „Lietuvos valsčių“ serijos knygas, apie serijos autorius ir rėmėjus, apie monografijų platinimą, apie rengiamas ekspedicijas, knygų pristatymus, leidyklos susirinkimus, taip pat apie „Versmės“ leidyklos pilietinius renginius ir kitus įvykius. 
Maloniai lauktume kuo daugiau svetainės lankytojų laiškų, atsiliepimų, patarimų bei pastabų, į kuriuos nedelsiant atsižvelgsime.  ▲2010 10 04


2010 10 01

GAUTA PARAMA. 2010 10 01 leidyklą pasiekė Jono  Heraklio Dovydaičio 300 Lt  finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. 2010 10 06


2010 10 01

KAS NUVEIKTA PER RUGSĖJĮ. Iš viso 2010 m. rugsėjo mėnesį leidykloje buvo gautas 21 naujas straipsnis (202 rankraščių puslapiai), parengti 48 naujų straipsnių maketai (296 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (81 psl.), pradėta rengti monografija „BIRŽAI“,  paskelbti Lietuvos kalendoriaus spalio mėnesio dienų įrašai, Endriejavo 230 metų jubiliejaus šventėje pristatyta monografija „ENDRIEJAVAS“, 5-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, leidykloje vyko pasvaliečių bendrijos susitikimas. Gauta 1 600 Lt asmeninė finansinė parama bei 12 000 Lt LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo finansavimas. ▲2010 10 11


2010 09 30

LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ SPALIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. Paskutiniąją 2010 m. rugsėjo dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje skelbiame rytoj prasidėsiančio spalio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas. ▲2010 09 30


2010 09 29

RINKOSI PASVALIEČIAI. 2010 m. rugsėjo 29 d. 10 val. „Versmės“ leidykloje apsilankė Vilniaus pasvaliečių bendrijos nariai: pirmininkas Mykolas Karčiauskas, Nijolė Vadapalaitė, Nijolė Matusevičienė, prof. Jonas Aničas, Kazimieras Pūras, Janina Stankevičienė, monografijos „Daujėnai“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Antanas Šimkūnas. Svečiai susitiko su leidyklos vadovu Petru Jonušu, kuris pristatė leidyklos rengiamą ir leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją, aptarė Pasvalio krašto monografijos „Daujėnai“ rengimo galimybes. Visi svečiai buvo apdovanoti naujausiomis leidyklos išleistomis monografijomis.▲2010 09 29


2010 09 27

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 27 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus Juvencijaus Morkūno serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Malūnai Gruzdžių apylinkėse XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje“ (LLT:176-34/2010-39).

Malūnai Gruzdžių krašte turėjo senas tradicijas. Malūnininkystei vystytis postūmį suteikė Antano Tyzenhauzo ūkinė veikla. Su ja susijusi pirmojo stiebinio vėjo malūno Gruzdžiuose ir vandens malūno Beržėnuose statyba. Šiame krašte dominavo vėjo malūnai. Dėl lygaus miškingo kraštovaizdžio jie dažnai buvo statomi ant aukšto cokolio. Kepurinių malūnų apgręžimo sistema su grąžulu gana archaiška Lietuvos mastu.

XIX a. pab. – XX a. pr. vėjo malūnus imta taip pat sukti ir garo mašinomis arba motorais, kiek vėliau atsirado motoriniai malūnai. Malūnų statyba glaudžiai susijusi su miškų kirtimu – lentpjūvėmis.

Galima pastebėti, kad vienokio ar kitokio tipo variklio panaudojimas buvo susijęs su ekonominėmis krizėmis, kai jų metu orientuotasi į vietinį kurą. Tarp dviejų pasaulinių karų projektuojant ir statant malūnus, griežtėjo statybų saugos reikalavimai (priešgaisriniai, ekologiniai, sanitarinės higienos, darbo saugos). Nuolat buvo diegiama modernesnė technika ir sudėtingesnė technologija. Įvairią malūnų įrangą, detales, mazgus, medžiagas patogiausia buvo įsigyti Šiauliuose. 

Gruzdžių apylinkėse malūnus daugiausia projektavo Šiauliuose dirbusių inžinierių ir technikų įstaigos. Malūnai turėjo didelės įtakos medžio apdirbimo, taip pat ir vilnos bei vilnonių audinių apdirbimo pramonei vystyti.

Beveik visų malūnų egzistencija baigėsi sovietmečiu nacionalizavus pramonės įmones, visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius.

Malūnų, kaip kultūros paveldo apsauga, yra formali.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 34-asis iš etnologijos srities ir 176-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 27


2010 09 27

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2010 09 27 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo II konkurso 2010 m. kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti skirti 12 000 Lt monografijos „ŽEIMELIS“ parengiamiesiems darbams. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2010 04 27, finansavimas skirtas 2010 06 28. 2010 09 28


2010 09 24

GAUTA PARAMA. 2010 09 24 leidyklą pasekė Algirdo Černausko 200 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 09 24


2010 09 20

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 20 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnografo, humanitarinių mokslų daktaro Jono Mardosos serijos monografijai „VAIGUVA“ parašytas straipsnis „Vaiguviškių talkos XX amžiaus pirmojoje pusėje“ (LLT:175-33/2010-38).

Talkos Vaiguvos apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje buvo gana dažna valstiečių bendruomeninio gyvenimo forma. Kai kurios jų artimiau susiję su žemaičių ūkio raidos ypatybėmis. Žemaitijoje būta daugiau stambių ūkių, į kuriuos pirmiausia pateko daugelis technikos naujovių. Antai kuliamosios mašinos, kaip ir prekinė linininkystė reikalavo gausesnio darbo rankų kiekio. Todėl talkos buvo gana organizuotos. Daugiausia talkų buvo skirtos svarbiausiems žemdirbystės darbams.

Arimo ir sėjos talkos dažniau būdavo rengiamos nesant namuose reikiamos darbo jėgos. Daug plačiau sutinkama mėšlavežio talka. Kadangi tai fiziškai sunkus ir sutelktinių pastangų reikalaujantis darbas, jį stengdavosi atlikti samdydami darbininkus arba kaimas sutardavo paeiliui iš kiekvieno ūkininko tvartų išvežti mėšlą. Talkų metu Vaiguvos apylinkėse buvo įvairių papročių ir maginių veiksmų, darbai buvo siejami su Dievo vardu ir jo pagalbos viltimi. Šių papročių tikslas buvo apsaugoti būsimą derlių ir gauti jį didesnį. Talkų papročiai taip pat dažniausiai buvo susiję su laukiamomis pabaigtuvėmis. 

Jeigu šienapjūtės talkos gana retos, tai rugiai stambesniuose ūkiuose dažnai pjauti su talka. Vieniems talkininkams už darbą atsilygindavo grūdais, kitiems – šienu ar pinigais. Vaiguviškių rugiapjūtei būdingi buvo visoje Lietuvoje esminiai jos momentai: pradėtuvės, rugių pjovimas ir pabaigtuvės. Žemaičiams būdingas rugių pjovimas poromis, kai vyrai dirba su dalgiais, o moterys riša nupjautą derlių į pėdus. Todėl porose dažnai būdavo tarpusavyje lenktyniaujama. Krikščioniški, kaip ir simboliniai bei apeiginę prasmę turintys papročiai, būdingi pradėtuvėms ir pabaigtuvėms. Rugiapjūtės pabaigtuvės susijusios su paskutinio pėdo pjovimu bei vainiko pynimu ir jo įteikimu. Pabaigtuvių papročiai turi įvairią paskirtį. Vieni yra pramoginiai, juose pabrėžiamas darbo pabaigos džiaugsmas ir gerų vaišių viltis, kitų – tikėjimas geru ateities derliumi. Bulviakasio, kaip ir linų rovimo, talkas ūkininkai rengdavo, norėdami greičiau nuimti derlių. Užtat naktimis arba dienomis vykęs linų mynimas, be darbo, apėmė ir įvairias aktualias darbui naktį pramogas. Kūlimo talkos dažniausia buvo telkiamos kuliant kuliamosiomis mašinomis, kurias aptarnauti reikėjo kaimynų pagalbos. Tai atodirbinės talkos ir papildomai už darbą paprastai atsilyginant geresniu maitinimu ir pabaigtuvių vaišėmis.

Kiaulių skerdimo specifika reikalavo į pagalbą kviesti skerdiką ir talkininkus. Kiaulių skerdimas susijęs su įvairiais tikėjimais, kurių tikslas – užtikrinti mėsos gausą ir kokybę. Skerdimo diena būdavo parenkama pagal savaitės dienas ir ypač pagal mėnulio fazes. Skerdimo talkoms taip pat būdingi skerstuvių mėsos nešimo kaimynams bei talkininkų vaišinimo papročiai.

Talkininkų maitinimas susijęs su tradiciniu gyvenimo būdu, kurį tvarkė religiniai papročiai ir mitybos tradicijos. Tačiau talkoms buvo parenkamas gausesnis ir įvairesnis maistas. Jis nemažai priklausė nuo darbo trukmės ir sunkumo. Mityboje mažiau dėmesio buvo skiriama valgyti pietus, o labiausiai į vakarienę, kuri dažniausiai buvo ir pabaigtuvių vaišės. Vaiguviškių talkoms būdingi tradiciniai žemaičių proginiai (kastinis) ir XX a. pirmojoje pusėje plintantys nauji (kugelis, cepelinai ir gaminiai iš maltos mėsos) patiekalai. Tačiau nevengiama buvo duoti ir žemaičiams būdingų košių bei kitų iš kasdienės mitybos atėjusių valgių.

Talkos, kaip valstiečių bendruomeninio darbo forma, buvo gyvybingos esant privačiam valstiečių ūkiui, todėl didžioji jų dalis išnyko kolektyvizuojant žemės ūkį.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 33-asis iš etnologijos srities ir 175-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 20


2010 09 17

KNYGŲ RINKINIAI PAKRUOJO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. rugsėjo 17 d. į leidyklą atvykusiam Pakruojo rajono atstovui Aleksandrui Šimoliūnui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Klovainių, Lygumų, Pašvitinio, Rozalimo  ir Žeimelio bendruomenėms.

Nuo 2009 m. vasario vykstančiame Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo renginyje iš viso jau padovanota 270 knygų rinkinių 264 bendruomenėms, o iki Knygų kelio paskutinės stotelės dar liko aplankyti 53 seniūnijas. ▲2010 09 20


2010 09 17

GAUTA PARAMA. 2010 09 17 leidyklą pasekė Simono Žukausko 1000 Lt  finansinė parama monografijai „AUKŠTADVARIS“. 2010 09 24


2010 09 13

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 13 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės Virginijos Kvasaitės serijos monografijai „KARTENA“ parašytas straipsnis „Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giedojimo ypatumai Kartenos apylinkėse“ (LLT:174-32/2010-37).

Viena iš Marijos garbinimo formų yra „Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giesmių giedojimo tradicija, kurios ištakos siekia XV amžių. Šią Marijos garbinimo tradiciją ypatingai skleidė pranciškonų vienuoliai. Lietuvoje giedamų „Marijos valandų“ giesmių tekstai yra išversti iš lotynų kalbos. Šios giesmės labai populiarios tarp Lietuvos tikinčiųjų tapo XIX amžiuje. Susiformavo tam tikri regioniniai giesmių melodijų savitumai, todėl „Marijos valandų“ giesmių melodijos turi panašumų su lietuvių liaudies dainomis. Atsirado giedojimo ypatumai, susiję su lokalinėmis tikinčiųjų bendruomenės tradicijomis. „Marijos valandos“ buvo giedamos ne tik bažnyčioje, bet ir namuose, piligriminių kelionių metu.

Ekspedicijoje surinktos medžiagos analizė parodė, jog, lyginant su kitomis Žemaitijos vietovėmis, Kartenos apylinkėse „Marijos valandų„ giedojimo tradicijos turi tam tikrų ypatumų. Šios giesmės buvo giedamos namuose ir bažnyčioje. Kartenos bažnyčioje tikintieji giedojo ne tik per adventą prieš rarotas ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, bet ir prieš gegužines pamaldas ir Žolinę. „Marijos valandas“ Kartenos apylinkių tikintieji giedodavo ir prie Kartenos lurdo.

„Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giedojimo tradicijų populiarinimui Kartenos apylinkėse didelę įtaką turėjo Kretingos pranciškonų ir Patvarių seserų pranciškonių pastoracinė veikla.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 32-asis iš etnologijos srities ir 174-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 13


2010 09 11–12

Endriejavo jubiliejus pagerbtas „Endriejavo“ monografija. Endriejavo miestelio „jaunatviško“ 230 metų jubiliejaus renginiai vyko 2010 m. rugsėjo 11–12 dienomis. Vienas sudedamųjų šventės akcentų – antrąją šventės dieną vykęs „Endriejavo“ monografijos pristatymas kraštiečiams.

Sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos atlaidų dieną, po Šv. Mišių žmonės patraukė į kultūros namus – čia buvo pristatoma vasarą išleistas, dar spaustuvės dažais kvepiantis jubiliejinis leidinys. Norinčiųjų įsigyti knygą, pirkėjų akivaizdoje ženklinamą specialiu pristatymui skirtu proginiu spaudu, susitikti su jos autoriais ir leidėjais bei gauti jų autografų išsirikiavo netrumpa eilutė. Prieš įeidami į salę endriejaviškiai ir svečiai šiltai bendravo su knygos autoriais, redaktoriais, atvykusiais į šventę „Versmės“ leidyklos atstovais. Salė buvo sausakimša, net pasigirdo siūlymų knygos pristatymą tokią gražią dieną daryti lauke.

Pats pristatymas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje vyko bendras knygos, jos sudarytojų, autorių ir leidyklos bendradarbių pristatymas, antroji buvo skirta monografijoje aprašytiems įžymiems kraštiečiams. <..>

2010 10 01


2010 09 09

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „BIRŽAI“. 2010 m. rugsėjo 9 d. leidykloje lankėsi p. Arvydas Valionis, kuris pradėjo rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Biržai“. 2011 m. vasarą numatyta ekspedicija į buvusį Biržų valsčių. Monografiją „Biržai“ planuojama parengti iki 2014 m.▲2010 09 28


2010 09 06

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 6 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Reginos Venckutės serijos monografijai „VAIGUVA“ parašytas straipsnis „Būdingesnės Vaiguvos šnektos ypatybės“ (LLT:173-21/2010-36).

Lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje Vaiguvos šnekta priskiriama pietų žemaičių raseiniškių tarmei, tačiau būdama prie pat ribos, skiriančios raseiniškius nuo gretimos pietų žemaičių varniškių tarmės, šiek tiek turi ir jai būdingų ypatybių. Galimas dalykas, kad prieš keliasdešimt metų Vaiguvos šnekta buvo artimesnė varniškiams, bet tokiam spėjimui patvirtinti trūksta duomenų, nes anksčiau užrašytų tekstų beveik nėra. Šiandien galima teigti, kad varniškiams būdingi dvigarsiai un, in Vaiguvos šnektoje tariami kaip raseiniškių – an, en.

Straipsnyje remiamasi 2007 metais į magnetofono juostą įrašytais tekstais ir pagal juos aprašomos ryškiausios šios šnektos kirčiavimo, fonetikos, morfologijos ypatybės. Daugiausia dėmesio buvo skirta jos vokalizmo sistemai, nes būtent balsių izofonos leidžia tiksliau nustatyti paribio šnektų skirtumus. Kirčiavimo ir morfologijos ypatybės aprašytos fragmentiškiau. Sintaksės ir žodyno ypatybėms iliustruoti straipsnio gale pateiktas pluoštelis transkribuotų sakinių iš minėtų garso įrašų.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 21-asis iš kalbos srities ir 173-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 06


2011 09 01

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugsėjo mėn. per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Marijos Dovydaitienės 200 Lt ir Antano Stasiškio 200 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2011 10 12


2010 09 01

KAS NUVEIKTA PER RUGPJŪTĮ. Iš viso 2010 m. rugpjūčio mėnesį leidykloje buvo gauti 25 nauji straipsniai (133 rankraščių puslapiai), parengti 52 naujų straipsnių maketai (413 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 5 nauji moksliniai straipsniai (77 psl.), pradėtos maketuoti monografijos „VEPRIAI“ ir „BALNINKAI“, paskelbti pradėto rengti Lietuvos kalendoriaus rugsėjo mėnesio dienų įrašai, vyko 3 paskutinės šių metų lokalinių tyrimų ekspedicijos į būsimų monografijų aprašomas vietas, 11-ai seniūnijų bendruomenių perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, 1-ai bendruomenei – Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Gauta 1300 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 09 10


2010 08 31

LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ RUGSĖJO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. Paskutiniąją 2010 m. rugpjūčio dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje skelbiame rytoj prasidėsiančio rugsėjo mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas. Baigiasi rugpjūtis, jau į kitus metus nusinešdamas savo minėtinas dienas, svarbių ir daug ko pamokančių įvykių trumpus aprašymus, tik bendrais bruožais primenančius kadaise vykusius sudėtingus ir Lietuvai reikšmingus įvykius, Lietuvos didžiūnų, politikos, mokslo, literatūros, meno ir kitų svarbių valstybės gyvenimo sričių lyderių nuveiktus darbus, jų gimimo ir mirties dienas bei sukaktis.

Karščiu alsuojantis paskutinis vasaros mėnuo pralėkė taip ir nestabtelėjęs prie tradiciškai pamirštamos tragiškiausios Lietuvai ir jos sostinei Vilniui rugpjūčio 8-osios – Vilniaus skerdynių dienos. Buvo net kažkaip nejauku ir keista, kai nei viename periodinės spaudos leidinyje, nei kokioje radijo ar televizijos laidoje atidžiai peržiūrėjus nepavyko rasti, išgirsti nė žodelio apie tai. Visiška tyla ir abejingumas. Savo istorijai ir ateičiai. Tuo abejojantys dar gali pasitikrinti internete: užtikriname Jus – nerasite nieko apie tai, nei vieno žodžio apie įvykį, prieš 355 metus sugriovusį klestinčią Lietuvos sostinę ir nusinešusį į kapus apie pusę civilių visų jos gyventojų, nespėjusių pabėgti nuo sužvėrėjusių rusų atėjūnų.

Netrūksta svarbių datų ir rugsėjį: šį mėnesį prieš 71-erius metus prasidėjo didžiausias žmonijos istorijoje Antrasis pasaulinis karas, pasiglemžęs per 70 mln. gyvybių, dramatiškai pakeitęs daugelio žmonių bei šalių, tarp jų ir Lietuvos, likimą, buvo laimėti Sulės, Pabaisko (Ukmergės), Oršos mūšiai.

Rugsėjį prieš 135 metus gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, prieš 90 - poetas P. Širvys, prieš 78 - Prezidentas A. M. Brazauskas, prieš 114 - tarpukario Lietuvos kariuomenės vadas S. Raštikis, prieš 103 - režisierius J. Miltinis, prieš 141 - rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. Šį mėnesį prieš 70 metų mirė rašytojas P. Mašiotas, prieš 398 - pirmasis Vilniaus universiteto rektorius P. Skarga, o prieš 747 m. nužudytas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Šiuos ir dar daug čia nepaminėtų įvykių ir konkrečių dienų, kada tai atsitiko mums ir Jums primins "Versmės" leidyklos rengimo spaudai LIETUVOS KALENDORIAUS rugsėjis.
O patį kalendorių sau ir Jums rengiame todėl, nes manome, kad prasminga dieną pradėti nuo Lietuvai svarbių tos dienos istorijos įvykių peržvelgimo, apmąstymo bei kiekvienam asmeniškai svarbiausių prisiminimo ir paminėjimo. Juk tada gali geriau susivokti, pasverti ir įvertinti nūdieną, savo ir savo šalies darbus ir planus. ▲2010 08 31


2010 08 30

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugpjūčio 30 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas architektės, humanitarinių mokslų daktarės Marijos Rupeikienės serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Gruzdžių valsčiaus sakralinių pastatų ir Gruzdžių dvaro sodybos architektūra“ (LLT:172-31/2010-35).

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Gruzdžių valsčiaus sakralinių pastatų ar jų kompleksų ir Gruzdžių dvaro sodybos architektūrą ir jos pokyčius.

Gruzdžių bažnyčios ir šventoriaus tvoros statinių ansamblį sudaro bažnyčia, tvora su 14 Kryžiaus kelio koplytėlių, šv. Roko koplyčia ir ketveri vartai. Bažnyčia dvibokštė, trinavė, pseudobazilikinė, neogotikinių formų. Neogotikinių formų yra ir kiti ansamblio statiniai: koplyčia, koplytėlės, vartai. Visi jie statyti XIX a. pabaigoje, sumūryti iš raudonų plytų, netinkuoti. Tik buvusi špitolė sumūryta iš akmenų ir plytų, anksčiau (romantizmo epochoje) – 1843 m., o klebonija 1876 m. suręsta iš rąstų.

Šiupylių bažnyčia statyta 1924 m. iš rąstų. Ji vienanavė, halinė, nesudėtingų liaudiškų formų. Varpinė pastatyta XIX a. ir yra monumentalių formų, liaudiškos architektūros. Į rytus nuo bažnyčios stovi klebonija ir ūkiniai trobesiai – tarnų namas, rūsys ir tvartas. Šiupylių klebonijos sodybos planinė struktūra buvo artima dvarui.

Šakynos bažnyčia vienbokštė, statyta iš akmenų klasicizmo epochoje 1789 m. Jos architektūra artima Skandinavijos sakraliniams pastatams. Iš akmenų statytos ir Šakynos klėtis bei kapinių koplyčia. Kapinių koplyčia taip pat su vienu bokštu; jos architektūra panaši į Šakynos bažnyčios.

Gruzdžių dvaro sodyba minima XVI a. Pirmieji mūriniai pastatai čia pastatyti XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Dabar likę 23 pastatai. Dauguma jų statyti XIX a. antrojoje pusėje ir yra „plytų“ stiliaus.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 31-asis iš etnologijos srities ir 172-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 08 30


2010 08 30

GIEDRAIČIŲ BAŽNYČIAI – 600 METŲ. 2010 m. rugpjūčio 30 d. leidyklos svetainėje, skyriuje Rengiamos monografijos/GIEDRAIČIAI, paskelbtas iliustruotas straipsnis apie 2010 m. rugpjūčio 22 d. Giedraičiuose iškilmingai minėtą Giedraičių bažnyčios 600 metų jubiliejų.▲2010 08 30


2010 08 26

INTERNETE - JAU VERSMĖS (SU Ė) SVETAINĖ. Nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. jau savęs ir lietuvių kalbos neskriausdami galite lietuviškai rašyti, ieškoti ir rasti „Versmės“ leidyklos svetainę www.versmė.lt, su lietuviška ė raide galūnėje. Nebereikės nors čia kaskart skaudama širdimi kraipyti lietuviškos rašybos pagal ribotas kompiuterių susisiekimo galimybes. Nepasiklys ir teberašysiantys su e be taškelio: ir surinkę ankstesnį pavadinimą www.versme.lt pateksite į tą pačią leidyklos svetainę, tik liksit savanoriškai nusižengę lietuvių kalbai. ▲2010 08 27


2010 08 23

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugpjūčio 23 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Skaidrės Urbonienės serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicijų apžvalga: XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė“ (LLT:171-30/2010-34).

Straipsnyje pirmą kartą išsamiai apžvelgiama kryždirbystės tradicija Gruzdžių valsčiuje. Aptariamos įvairios kryždirbystės sritys – mažoji architektūra pagal rūšis, paminklų statymo tikslai ir apeigos prie jų, dievdirbių kūryba. Straipsnyje pateikiamos išsamios žinios, kurios turėtų pasitarnauti senosios valsčiaus kryždirbystės tradicijų tęstinumui modernioje dabarties visuomenėje.

Dokumentuota Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicija siekia XIX a. vidurį; būdinga paminklų įvairovė: čia buvo statomi visų rūšių paminklai, statyti Lietuvoje, – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės, buvo ir kabinamų į medžius koplytėlių. Valsčiaus kryždirbystės savitumas pasireiškia aukštaitiškų ir žemaitiškų bruožų persipynimu. Čia, kaip ir Žemaitijoje, vyravo koplytstulpiai, bet kaip ir Šiaurės Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje aptinkami panašaus tipo kryžiai – su kukliais augalinių motyvų puošmenimis palei kryžmų ir stiebo kraštines bei kukliais spinduliukais kryžmų tarpuose.

Valsčiaus dievdirbiai dirbo įvairių siužetų skulptūras ir pardavinėjo jas ne tik valsčiaus miesteliuose, bet nukeliaudavo ir į kitus kaimyninius Žemaitijos ir Aukštaitijos miestelius. Pardavinėdami savo kūrinius Žemaitijoje, dievdirbiai matė ir žemaičių meistrų darbus, kurie galėjo daryti jiems įtaką, tačiau valsčiaus dievdirbių kūrybai daugiau būdingi aukštaitiški nei žemaitiški bruožai.

Paminklų statymo vieta, prasmė ir apeigos prie jų ypatingumu neišsiskiria – tokie patys papročiai gyvavo visoje Lietuvoje: kryžiai statyti sodybose, pakelėse, kapinėse, statymo tikslai buvo įvairiausi, bet dažniausiai susiję su apsaugos siekimu ir atmintimi. Pagrindinės apeigos, į kurias įtraukdavo visus kaime stovėjusius kryžius, buvo Kryžiaus dienos.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 30-asis iš etnologijos srities ir 171-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 08 23


2010 08 18

PIRMĄ KARTĄ SKELBIAMAS VISŲ LIETUVOS SAVANORIŲ SĄRAŠAS. Šiandien, 2010 m. rugpjūčio 18 d. pirmą kartą atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje viešai skelbiame „Versmės“ leidyklos parengtą visų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1918–1924) sąrašą.

Šie XX a. pradžioje atsikuriančios Lietuvos valstybės gynėjai, žmonių vadinti tiesiog savanoriais, tarpukario visuomenėje buvo žinomi ir gerbiami. O dabar primiršti. Jų vardus ir minimalius duomenis skelbiame norėdami priminti Lietuvai jos didvyrius, pasitikrinti ar ko nepraleidome, nesuklydome, kad 2018-aisiais minimam valstybės atkūrimo šimtmečiui galėtume parengti kiek tai įmanoma išsamų ir tikslų Lietuvos savanoriams skirtą leidinį.

Pritardamas „Versmės“ leidyklos sumanymui, šį 10 tūkst. asmenų viršijantį 10 354 savanorių sąrašą ir duomenis pagal Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomas bylas parengė istorikas, ilgametis šio archyvo direktorius bei „Lietuvos valsčių“ serijos autorius ir bičiulis dr. Ričardas Čepas, už šį milžinišką valstybinės svarbos darbą nusipelnęs didelės pagarbos ir padėkos.

Taip pat tariame nuoširdų ačiū Viliui Kavaliauskui už atliekamą didelį Vyčio kryžiaus kavalierių įamžinimo darbą ir už galimybę pasinaudoti jo parengtomis „Lietuvos karžygių“ enciklopedijomis.

Maloniai prašome atsiliepti, kas galite parašyti, pateikti duomenų, nuotraukų būsimam leidiniui apie Jūsų giminaičius, buvusius savanorius. Būsime labai dėkingi, jei susisieksite su „Versmės“ leidykla radę kokių netikslumų, klaidų ar spragų. Kviečiame visus kiek kas gali prisidėti prie Lietuvos savanorių įamžinimo.Skelbiamame sąraše ieškomus asmenis galima rasti pagal pavardę (abėcėliškai) arba pagal vietovę: savanorius, gimusius, gyvenusius, tarnavusius, mirusius (žuvusius) ar palaidotus tam tikroje konkrečioje vietovėje (valsčiuje, mieste) galite rasti šios svetainės skyriuje Rengiamos monografijos, pagal monografijos (valsčiaus) pavadinimą pasirinkę norimą vietovardį (ši galimybė bus baigta realizuoti ir ja bus galima naudotis nuo 2010 m. spalio 1 d.).

PASTABA. Viešai skelbiant (cituojant, minint žodžiu, publikuojant) bet kokius šio Lietuvos savanorių sąrašo duomenis būtina tam gauti oficialų „Versmės“ leidyklos rašytinį sutikimą. To maloniai prašome, kad būtume informuoti apie duomenų, kurie dar nėra galutinai sutikrinti ir parengi publikuoti, sklaidą. 
Tokį sutikimą gavus, šalia viešai skelbiamų duomenų būtina nurodyti jų informacijos šaltinį – „Versmės“ leidyklą. Viešas duomenų skelbimas, nesilaikant minėtų reikalavimų, pažeidžia autoriaus teises ir yra laikomas neteisėtu.

2010 08 18


2010 08 16

GAUTA PARAMA. 2010 08 16  leidyklą pasiekė Vidmanto Adomaičio 600 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. 2010 10 06


2010 08 16

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugpjūčio 16 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Šlekonytės serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Mato Slančiausko Gruzdžių valsčiuje surinktos pasakojamosios tautosakos repertuaro ypatumai“ (LLT:170-5/2010-33).

Straipsnyje įvertinta Gruzdžių valsčiuje surinktos pasakojamosios tautosakos žanrinė įvairovė ir populiarumas bei duomenys palyginti su likusios Lietuvos pasakojamosios tautosakos repertuaru.

Gruzdžių valsčiuje daugiausiai užrašyta mitologinių sakmių. Folkloro fondus papildė ne tik visoje Lietuvoje labai populiarios sakmės (apie pinigus, raganas), bet ir palyginti reti kūriniai apie mitines būtybes (vilktakus, laumes). Labai populiarių būta stebuklinių pasakų. Joms populiarumu nusileidžia buitinės pasakos, pasižyminčios vietiniu koloritu. Nemažai užrašyta ir etiologinių sakmių, pasakų apie gyvūnus. Savitumu išsiskiria pasakojimai, kuriuose detaliai užsifiksavusi Gruzdžių krašto istorinė praeitis, buitis.

Surinktos medžiagos lyginimas su bendru Lietuvos pasakojamosios tautosakos repertuaru atskleidžia tradicijos fiksavimą: dauguma M. Slančiausko užrašytų pasakų yra būdingos Vidurio Lietuvai (ypač stebuklinės pasakos, pasakos apie gyvūnus), nors nemažai yra ir originalių užrašymų ar kūrinių, populiarių visuose Lietuvos regionuose.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 5-asis iš tautosakos srities ir 170-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 08 16


2010 08 13

APIE MUS RAŠO. 2010 m. rugpjūčio 13–20 d. dienraščio „Respublika“ televizijos programų savaitraštyje „TV Publika“ Nr. 32 (472),  galinčiame pasigirti didžiausiu, net 235 tūkst. egz. siekiančiu tiražu, tradicinėje apžvalgininko Skirmanto Valiulio kiekviename savaitraščio numeryje spausdinamoje apžvalgoje „Vienišių magija“ (neatsistebime, kaip p. Skirmantas ir spėja tiek daug laidų pasižiūrėti ir dar pakomentuoti!) randame pasakojimą apie autoriaus lankymąsi mūsų leidykloje liepos 29 d. (apžvalgininkas yra monografijos „Pašvitinys“ vienas autorių):

(...) Pravėriau leidyklos „Versmės“ duris, o ant sienos – 400 valsčių. Tiek galėtų būti knygų, pradėtų leisti prieš penkiolika metų. Kol kas pasirodė tik septynioliktoji – „Gruzdžiai“,* ir tik pirmasis tomas. Žurnalistikos veteranas Damijonas Šniukas septynetą metų plušo ne veltui, tiesa, be atlygio: yra ką paskaityti visiems, kurie dar domisi savo šaknimis. Mano pusbrolis pašvitinietis Vytautas Kriaučiūnas kažkodėl įsitikinęs, kad jau senokai ruošiama knyga apie Pašvitinio valčių (Pakruojo r.) turi išeiti nedelsiant, kitaip nebebus kam skaityti. Negi tikrai Airijos ar Anglijos istorija mūsų ainiams ateityje bus svarbesnė? Leidyklos direktorius Petras Jonušas sako, kad bėda kita: mažėja norinčiųjų rašyti, o dar labiau – norinčiųjų finansiškai paremti. JAV milijardieriai pradėjo kampaniją: skirkime pusę savo turto labdarai, kad ir švietimui. Nežinau, ar daug turime Lietuvoje milijardierių, bet milijonieriai galėtų parodyti panašią iniciatyvą. Kodėl tik pensininkai turi traukti Lietuvą iš dugno? O dėl „Valsčių“ projekto perspektyvos tegu paguodžia Nijolės BAužytės ryžtas (LTV) kurti „Lietuvos miestelių“ vaizdo istoriją. Jų dar daugiau negu valsčių, bet autorė nenusimena: kurs kiek pajėgs, nes laikas viską šluoja iš atminties. (...) 

* Čia šiek tiek apsirikta: autoriaus lankymosi leidykloje metu jau buvo išleista liepos 13-ąją dienos šviesą išvydusi 18-oji serijos monografija „Endriejavas“. 
2010 08 30


2010 08 12

GAUTA PARAMA. 2010 08 12 į leidyklą atėjusi Kazimiera Nijolė Vadapalaitė, kilusi iš Liukpetrių kaimo, suteikė 300 Lt  finansinę paramą monografijai „DAUJĖNAI“. 2010 08 12


2010 08 12

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS TVERAMS. 2010 m. rugpjūčio 12 d. į leidyklą atvykusiai Tverų bendruomenės atstovei Zuzanai Narvaišienei perdavėme Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves, skirtas Tverų bendruomenei. ▲2010 08 16


2010 08 11

„KAUNO DIENA“ KVIEČIA DALYVAUTI BIOGRAFIJŲ KONKURSE. 2010 m. rugpjūčio 11 d. dienraštyje „Kauno diena“, rubrikoje „Menas ir pramogos“ išspausdino gražų straipsnį „Biografijos - šalies istorijos mozaikos dalys“, kviečiantį dalyvauti „Versmės“ leidyklos su Vilniaus universitetu ir Vilniaus pedagoginiu universitetu rengiamame biografijų konkurse „Mano ir mano artimųjų likimas istorijos vingiuose“.  ▲2010 08 18


2010 08 09

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugpjūčio 9 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas filologo, humanitarinių mokslų daktaro Juozo Pabrėžos serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Gruzdžių apylinkių kalba“ (LLT:169-20/2010-32).

Straipsnyje aptartosios fonetinės ypatybės rodo, kad Gruzdžių šnekta yra priskirtina vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei: išlaikomi nepakitę dvigarsiai am, an, em, en bei nosiniai balsiai ą, ę, trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai, turimas visuotinis kirčio atitraukimas. Esama šnektoje ir šiek tiek kaimyninių tarmių – vakarų aukštaičių kauniškių (dažnai išmetamas priebalsis n bendratyse -enti, -inti ir iš tų bendračių padarytose formose, kartais girdimi ilgi ar pusilgiai balsiai nekirčiuotose pozicijose) bei žemaičių (galūnių redukcija, kirčio atitraukimas daugiaskiemeniuose žodžiuose į pirmąjį skiemenį) pėdsakų.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 20-asis iš kalbos srities ir 169-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 08 09


2010 08 09

Ekspedicija Jūžintuose. Rugpjūčio 9 d. Jūžintuose (Rokiškio r.) prasidėjo 7 dienas truksianti 9-oji jau paskutinė šiemet parengiamoji „Versmės“ leidyklos ekspedicija, kurios tikslas yra vietos bendruomenei pristatyti būsimą „JŪŽINTŲ“ monografiją, susipažinti, patiems prisistatyti ir išsiaiškinti vietos informacijos šaltinius apie šį kraštą bei tinkamai pasirengti kitų metų kompleksinei monografijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijai. 

Daugelio „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojo, J. Basanavičiaus premijos laureato, žinomo kraštotyrininko Venanto Mačiekaus vadovaujami ekspedicijos dalyviai domėsis tradicine kultūra, gyvenviečių raida, demografiniais ir kitais pokyčiais, sparčiai nykstančiu kultūros paveldu, taip pat keturiose Jūžintų seniūnijos bibliotekose sukaupta medžiaga apie kultūrinį gyvenimą ir kt. ▲2010 08 09

 


2010 08 09

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „AUKŠTADVARIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2010 m. rugpjūčio 9 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „AUKŠTADVARIO“ monografijos (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė) straipsnio rankraštis – Ritos Balsevičiūtės „Gedanonys kaimo žmonių prisiminimuose“. ▲2012 10 09


2010 08 06

IŠEIVIJOS ATEITININKO VIZITAS. Rugpjūčio 6 d., penktadienį, leidykloje sulaukėme netikėto, bet labai malonaus Aldo Kriaučiūno apsilankymo. Šiaurės Amerikos ateitininkų 

atstovą, skubantį į netrukus turintį prasidėti iškilmingą Ateitinikų 100-mečio minėjimą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlydėjo šiuo vizitu rūpinęsis leidyklos bičiulis, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis.

Su svečiais trumpai, kiek leido laikas, šnektelėjome apie „Lietuvos valsčių“ seriją ir jos dar neišleistas monografijas, susibūrusias į Baltąją seriją. Tarp šimtų šios serijos tuščialapių knygų p. Aldas Kriaučiūnas pirmiausia ieškojo ir nesunkai rado savo ir tėvelio Romualdo Kriaučiūno gimtinės knygą „BERČIŪNAI“, kurią svečiui tuojau pat ir įteikėme dovanų – kaip priminimą apie šį mūsų pirmosios pažinties vizitą, dar neatliktą gimtinės įamžinimo darbą bei pareigą jį atlikti. Taip pat padovanojome ir du Rokiškio krašto „OBELIŲ. KRIAUNŲ“ monografijos egzempliorius, kaip ir baltoji knyga padabintus dovanojimo dedikaciniais spaudais ir vardine dedikacija.

Atsisveikindami susitarėme netrukus susirašyti, kad galėtume užpildyti trumpo pasimatymo paliktas spragas. ▲2010 08 10


2010 08 04

„VERSMĖS“ KNYGOS – „VERSMĖS“ KNYGYNE. Malonu pranešti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. „Versmės“ leidyklos leidžiamas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas 

galima rasti jau ir Vilniaus „Versmės“ knygyne, esančiame pačioje senamiesčio širdyje, prie pat Rotušės, prie Didžiosios ir Vokiečių gatvių sankirtos, Didžiojoje g. 27, tel. 85 2626410.

Džiaugiamės, kad šis jaukus mūsų leidyklos bendravardis UAB „Knygų namai“ knygynų tinklo knygynas tapo gražia reprezentacine „Lietuvos valsčių“ serijos eksponavimo ir įsigijimo vieta, įsikūrusia visai netoli pačios leidyklos. Tad visada, reikalui esant, į šį knygyną galėsime atgabenti trūkstamų knygų ar tiesiog užsukti įsigyti kitų leidėjų išleistų leidinių bei maloniai pabendrauti su knygyno vedėja Gitana bei jos pagalbininkėmis Ramune, Zita ir Viktorija.

Visų „Lietuvos valsčių“ serijos knygų kainos šiame knygyne yra vienodos – viena knyga kainuoja 119 litų. Jei ši kaina Jums atrodo didoka, o tikrai norite knygą nusipirkti, knygyno darbuotojos turi galimybę suteikti nuolaidą. Be to dar galime paminėti, kad knygų kaina ir taip yra gerokai mažesnė už knygų savikainą (150 Lt), o įsigydami vieną ar kelias serijos monografijas Jūs tuo pačiu finansiškai prisidedate prie visos unikalios serijos, kuri mūsų bendrų pastangų dėka tikimės sulauks ir šimtojo tomo, kūrimo.

Tad maloniai kviečiame „Versmės“ knygyne apsilankyti, o patikusias knygas – įsigyti.

Ir maloniai primename, kad visomis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijomis taip pat prekiauja Vilniaus centrinis knygynas, esantis prie Kudirkos aikštės, Gedimino pr. 13, tel. 85 2626103, ir knygynas „Humanitas“, esantis prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų, Universiteto g. 4, Vilnius, tel. 85 2661680. ▲2010 08 13


2010 08 04

KNYGŲ RINKINYS LINKUVOS BENDRUOMENEI. 2010 m. rugpjūčio 4 d. į leidyklą atvykusiam Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos vairuotojui Algiui Virlickui perdavėme Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinį Linkuvos bendruomenei.▲2010 08 06


2010 08 04

KNYGŲ RINKINIAI IGNALINOS RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. rugpjūčio 4 d. į leidyklą atvykusiam Ignalinos rajono savivaldybės vairuotojui Broniui Žilinui perdavėme Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio rinkinius Ceikinių, Didžiasalio, Dūkšto, Kazitiškio, Linkmenų, Mielagėnų, Naujojo Daugėliškio, Rimšės ir Tverečiaus bendruomenėms.▲2010 08 06


2010 08 02

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt 2010 08 02 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų  komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas lituanistės, filologijos mokslų daktarės Marijos Razmukaitės serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Gruzdžių apylinkių vietovardžiai“ (LLT:168-19/2010-31).

Straipsnyje aptariami Gruzdžių apylinkių (Šiaulių r.) vietovardžiai. Straipsnis yra dviejų dalių. Pirmojoje darbo dalyje detaliai atlikta gyvenamųjų vietų vardų, arba oikonimų, kilmės bei darybos analizė. Išvadose apibendrinti tos analizės duomenys, iš kurių matyti, kad minėtose apylinkėse vyrauja asmenvardinės kilmės ir priesaginės darybos oikonimai.

Antrojoje straipsnio dalyje kaimų abėcėlės tvarka pateikti kiekvieno kaimo smulkieji žemėvardžiai bei vandenvardžiai.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 19-asis iš kalbos srities ir 168-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 08 02


2010 08 02

PRASIDĖJUSI AUKŠTADVARIO EKSPEDICIJA – DIDŽIAUSIA. Šiandien, 2010 m. rugpjūčio 2 d. prasidėjo 7-oji ir paskutinė šių metų „Versmės“ leidyklos Aukštadvario kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki rugpjūčio 11 dienos. Ekspedicijos vadovė „AUKŠTADVARIO“ monografijos vyr. redaktorė, menotyrininkė Ona Gaidamavičiūtė.

„AUKŠTADVARIO“ vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė su būsimosios monografijos vizija - dar neparašyta baltąja knyga 

Ekspedicijoje, vyksiančioje Aukštadvaryje ir jo apylinkėse, patenkančiose į buvusio valsčiaus teritoriją, panoro dalyvauti rekordiškai daug dalyvių – net 60 „AUKŠTADVARIO“ monografijos autorių, iš kurių 25 – aukštadvariečiai.

Į ekspediciją vyksta mokslininkai iš daugelio mokslo institucijų: Gamtos tyrimų centro Geografijos ir geologijos bei Botanikos institutų, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Aukštadvario regioninio parko, Lietuvos liaudies kultūros centro, Kultūros paveldo centro, Lietuvos istorijos instituto, Rumšiškių Liaudies buities muziejaus, Lietuvių kalbos instituto, Socialinių tyrimų instituto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, „Valstiečių laikraščio“, „Vorutos“ ir „Kaišiadorių aidų“ žurnalistai, „Versmės“ leidyklos bendradarbiai, Aukštadvario seniūnijos, bendruomenės ir žemės ūkio bei vidurinės mokyklų atstovai, Aukštadvario ir Užuguosčio bibliotekų vedėjos, kiti vietiniai kraštotyrininkai ir šviesuoliai. 

Žymūs, ne vieną mokslinį straipsnį parašę biologai, geografai, istorikai, etnologai, menotyrininkai, žurnalistai, kalbininkai, kraštotyrininkai lankysis įvairiose vietovėse, susitikinės su jų gyventojais, užrašinės prisiminimus, rinks informaciją, nuotraukas, archyvinę medžiagą, skirtą būsimai monografijai, tyrinės unikalų Aukštadvario apylinkių kraštovaizdį ir turtingą Aukštadvario regioninio parko biologinę įvairovę. Ekspedicijos dalyviai lankysis kaimuose, kurie pagal 1923 metų gyventojų surašymą priklausė Aukštadvario valsčiui (iš viso – 153 kaimai, žr. http://www.versme.lt/auks_kaimai.htm).

Šiuo metu šie kaimai patenka į Trakų, Prienų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Alytaus rajonų savivaldybių teritoriją, taip pat į Aukštadvario, Stakliškių (Prienų r.), Nemaitonių (Kaišiadorių r.), Semeliškių (Elektrėnų savivaldybė), Beižonių (Elektrėnų savivaldybė), Onuškio (Trakų r.) ir Pivašiūnų (Alytaus r.) seniūnijas, apima Aukštadvario, Užuguosčio, Semeliškių, Onuškio parapijas.

Apie 100 monografijos autorių būrys sieks parašyti kuo daugiau išsamių straipsnių, prisiminimų, surinkti istorinių nuotraukų apie Aukštadvario krašto gamtą (klimatas, dirvožemis, biologinė įvairovė – augmenija, gyvūnija, – miškai, upės, ežerai ir kt.), šio krašto istoriją (archeologijos paminklai, kaimai, dvarai, ūkininkai, senolių prisiminimai, okupacijų padariniai, išsivadavimo kovos, nepriklausomybės atgavimas), kultūrą, švietimą (miestelio ir kaimų architektūra, kultūros įstaigos, mokyklos, bažnyčios), kultūrinį gyvenimą (šventės, papročiai, tradicijos, liaudies medicina, tautodailininkai), tautosaką, kalbą, įžymius žmones. 

Jau parengtas ir numatomas „AUKŠTADVARIO“ monografijos turinys – būsimųjų knygos autorių ir jų straipsnių sąrašas. Maloniai kviečiame su juo susipažinti „Versmės“ leidyklos svetainėje ir pareikšti savo pastabas bei pasiūlymus. Labai prašytume parašyti leidyklai, ko jame pasigendate, o dar geriau – patys pasisiūlykite parašyti ir parašykite trūkstamus straipsnius arba prikalbinkite tai galinčius padaryti savo pažįstamus.

Monografija skiriama Magdeburgo teisių Aukštadvario miesteliui suteikimo 445-osioms metinėms (2014), taip pat Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos atkūrimo 100 metų (2018) jubiliejams, pirmosios Aukštadvario Šv. Stanislovo ir šv. Zigmanto bažnyčios pastatymo 500 metų jubiliejui (2018 m.), Šv. Domininko vienuolyno komplekso įsteigimo 350 metų jubiliejui (2017 m.).

Džiaugiamės prie knygos ir ekspedicijos rengimo nuo pirmųjų dienų prisidedančiais veikliais „AUKŠTADVARIO“ monografijos rengimo organizacinio komiteto nariais. Už pagalbą ir bendradarbiavimą dėkojame Aukštadvario seniūnei Jadvygai Dzencevičienei, Aukštadvario regioninio parko direkcijos kolektyvui – direktoriui Vaclovui Plegevičiui, kultūrologei Ritai Balsevičiūtei, ekologui Talvydui Špiliauskui, taip pat Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriui Jonui Kazlauskui, Aukštadvario bendruomenės pirmininkei Janinai Stadalnykienei, Aukštadvario vidurinės mokyklos buities muziejaus vadovui Kaziui Venckui, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo vadovei Linutei Mikutavičienei, taip pat entuziastingoms senjorėms Vladutei Zabarauskienei, Lionginai Šovienei.

Viliamės, kad ekspedicijos metu bus surinkta ir nuo užmaršties išsaugota daug vertingo istorijos, etninės kultūros, tarmės, tautosakos medžiagos, kuri bus pagrindas būsimiems straipsniams, o pati monografija bus gyvas istorijos liudijimas ir patiems aukštadvariečiams, ir visiems šį nuostabų kraštą ir Lietuvą mylintiems žmonėms.

Visus aukštadvariečius, iš šio krašto kilusius kraštiečius ar kitaip su juo susijusius maloniai kviečiam padėti ekspedicijos dalyviams, prisidėti kuo kas gali, kad būsimoji, po maždaug 5-erių metų dienos šviesą išvysianti „AUKŠTADVARIO“ monografija, taptų tikru rašto paminklu šiam neeilinio grožio Lietuvos kraštui. ▲2010 08 02


2010 08 02

KNYGŲ RINKINYS UŽUGUOSČIO BENDRUOMENEI. 2010 m. rugpjūčio 2 d. leidyklos autoriui Povilui Spurgevičiui perdavėme Knygų kelio rinkinį Užuguosčio bendruomenei.▲2010 08 16


2011 08 02

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio mėn. per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Egidijaus Vanago 200 Lt, Albino Vanago 100 Lt ir Kęstučio Vanago 100 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2011 10 12


2010 08 02

KAS NUVEIKTA PER LIEPĄ. Iš viso 2010 m. liepos mėnesį leidykloje buvo gauti 23 nauji straipsniai (606 rankraščių puslapiai), parengta 13 naujų straipsnių maketų (124 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (118 psl.), paskelbti pradėto rengti Lietuvos kalendoriaus liepos ir rugpjūčio mėnesio dienų įrašai, išleista 18-oji 1412 p. „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „endriejavas“, vyko 4 lokalinių tyrimų ekspedicijos į būsimų monografijų aprašomas vietas, dalyvauta regioninio radijo laidoje, prasidėjo leidyklos su partneriais rengiamas nacionalinis biografijų konkursas, gauta 700 Lt asmeninė finansinė parama. 2010 08 04


2010 07 27

LIETUVOS KALENDORIUJE – RUGPJŪTIS. Einant į pabaigą neįprastai karštam šių metų liepos mėnesiui, šiandien – garsiojo Medininkų mūšio pergalės 690 metų sukakties dieną – liepos 27-ąją mūsų Lietuvos kalendorius pasipildė rugpjūčio – paskutinio vasaros mėnesio dienų įrašais.

Rugpjūtį vyko didieji nepriklausomybės atgavimo mitingai Vingio parke, Baltijos kelias. Rugpjūtis pažymėtas ir gedulo ženklais: šį mėnesį pasirašytas Lietuvą okupacijai pasmerkęs grobuoniškas Molotovo-Ribentropo paktas, o prieš 355 metus įvykusi tragedija, pakirtusi visą tolesnį šalies vystymąsi – tautos primiršta Vilniaus skerdynių diena 1655 m. rugpjūčio 8-oji turbūt pati tragiškiausia ir kruviniausia Vilniaus ir Lietuvos istorijoje: tą dieną Rusijos kariuomenė išžudė visus Vilniaus gyventojus, o buvęs klestintis miestas apiplėštas ir paverstas griuvėsiais, iš kurių neįstengiame pakilti ir šiandien.

Kokias svarbias šio mėnesio dienas Jūs minėsit, pagerbsit ar švęsit? Ką prasmingo dėl to nuveiksit? O gal kas praleista, neišsamiai ar klaidingai pateikta? Parašykit mums, labai lauksim Jūsų pastebėjimų, į kuriuos būtinai atsižvelgsim.  ▲2010 07 27


2010 07 26

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt 2010 07 26 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų  komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas filologės, kalbotyrininkės, habilituotos mokslų daktarės, profesorės Vitalijos Maciejauskienės serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Gruzdžių pavardės: istorija ir dabartis“ (LLT:167-18/2010-30).

Straipsnyje aptartos istorinės ir dabartinės Gruzdžių parapijos (Šiaulių r.) pavardės.

Istorinių antroponimų šaltinis – trys Gruzdžių bažnyčios jungtuvių metrikų registracijos knygos (XVII, XVIII ir XIX a.). Iš viso iš jų išrašyta ir straipsnyje ištirta apie 6 tūkstančiai antroponimų. Dabartinės pavardės imtos iš Lietuvių pavardžių žodyno (T. 1–2, Vilnius, 1985–1989).

Tiriant istorines pavardes ir lyginant bei gretinant jas su dabartinėmis pavardėmis akcentuoti šių antroponimų atsiradimo, struktūros, formų raidos ir kilmės dalykai. Gauti rezultatai paliudija konkrečių Lietuvos vietų istorinių ir dabartinių pavardžių tyrimo aktualumą ir perspektyvumą.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 18-asis iš kalbos srities ir 167-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 07 26


2010 07 26

PRASIDĖJO EKSPEDICIJA ŽEMAIČIŲ KALVARIJOJE. 2010 m. liepos 26 d., per pačias Onines, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.) prasidėjo jau 6-oji ir priešpaskutinė šių metų „Versmės“ leidyklos monografijos „Žemaičių Kalvarija“ autorių kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki rugpjūčio 4 dienos. Ekspedicijai vadovauja kraštietis Edmundas Mickūnas, monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas.

Joninių žiniuonė pagal senuosius papročius buria E. Mickūnui iš kortų 

Pagal 1923 metų Lietuvos 1-ojo gyventojų surašymo duomenis Žemaičių Kalvarijos valsčius buvo palyginti nedidelis, net šiek tiek mažesnis nei dabartinė to paties pavadinimo seniūnija, nes du anksčiau valsčiui priklausę kaimai pateko į kitas seniūnijas: Padegimės k. – į Barstyčių, Pasruojo k. – į Gadūnavo. Šiuo metu nemaža buvusio valsčiaus dalis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Ekspedicijoje dalyvauti panoro 20 dalyvių – etnografų, muziejininkų, istorikų, kalbininkų, sociologų, geologų, bibliotekininkų, pedagogų, vietinių kraštotyros entuziastų. Ekspedicijoje bus renkamos žinios apie šio krašto augmeniją, gyvūniją, vandenis ir dirvožemius, ūkininkavimo kalvotame reljefe ypatumus, žemės ūkio raidą, miestelio ir kaimų istoriją, architektūrą, kultūros paminklus, įstaigas, kultūrinį gyvenimą, tautosakos ir kalbos dalykus. Deramas dėmesys bus skiriamas dar XVI a. piligrimystės centru tapusios Žemaičių Kalvarijos sakraliniams objektams ir dvasinio gyvenimo apraiškoms. Bus domimasi žydų gelbėjimo, kovų prieš okupantus, praeities prisiminimų bei kitomis temomis. Tikimasi sukaupti ne tik pasakojimų, žodinės medžiagos, bet ir nuotraukų, dokumentų. 

Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame, kad jau pasirengimo ekspedicijai metu ėmėsi aktyviai talkinti Žemaičių Kalvarijos seniūnijos, vietos bendruomenių, vidurinės mokyklos vadovai, nariai ir darbuotojai, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos dvasininkai, Žemaitijos nacionalinio parko specialistai.

Viliamės, kad šioje, kaip ir kitose ekspedicijose surinkta medžiaga bus patikimiau išsaugoma nuo išnykimo, o atspausdinta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose išliks daugeliui ateities kartų. ▲2010 07 26


2010 07 19

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt 2010 07 19 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų  komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko, pedagogo, poligloto, poeto, humanitarinių mokslų (filologijos) daktaro  Vytauto Sirtauto  serijos monografijai „GRUZDŽIAI“ parašytas straipsnis „Mikrotoponimai ir praeitis“ (LLT:166-17/2010-29).

Šiame straipsnyje aptariama medžiaga, surinkta Gruzdžių apylinkėse 1970 m. vykusioje ekspedicijoje.

Pirmame skyriuje detaliai aprašomi mikrotoponimai (miškų, laukų, kalvų, kelių, upių, upelių, balų, kaimų pavadinimai) ir jų lokalizacija.

Antrame skyriuje bandoma aiškinti per 40 toponimų etimologija.

Trečiame skyriuje pateikiami informantų retesni žodžiai bei sakiniai, padedantys iliustruoti aprašytuosius objektus.

Ketvirtame skyriuje norėta supažindinti su kai kuriais istoriniais reiškiniais (darbo, medicinos, daiktų, įrankių ir kt. pavadinimais), nes jie labai kinta.

Šis aprašas gal padės bent mažyte dalele atskleisti Gruzdžių apylinkės praeities gyvenimo bruožus.

Deja, nesulaukęs straipsnio publikavimo, 2008 12 29 netikėtai mirė jo autorius dr.  V. Sirtautas   (gim. 1921 06 10). Palaidotas Šiauliuose.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 17-asis iš kalbos srities ir 166-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. 2010 07 19


2010 07 19

PRASIDĖJO EKSPEDICIJA SEMELIŠKĖSE. 2010 m. liepos 19 d. prasidėjo jau 5-oji šių metų „Versmės“ leidyklos monografijos „SEMELIŠKĖS“ autorių kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti 10 dienų – iki liepos 28 d. Ekspedicijos vadovė žurnalistė Daiva Červokienė.

Buvęs Semeliškių valsčius (pagal 1923 metų 1-ojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenis) apėmė ne tik dabartinės Semeliškių ir gretimos Beižonių seniūnijų ribas (Elektrėnų sav.), bet ir nemažai dabartinio Trakų rajono Trakų bei Aukštadvario seniūnijų kaimų, didelė buvusio valsčiaus dalis priklauso Aukštadvario regioniniam parkui.

Semeliškių ekspedicijos vadovė Daiva Červokienė ruošiasi kelionei į ekspedicijos vietą

Ši ekspedicija šiemet bene gausiausia – joje susirinks net 50 dalyvių – etnografų, muziejininkų, istorikų, kalbininkų, archeologų, sociologų, geologų, menotyrininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir magistrų, pedagogų, vietos šviesuolių – kraštotyrininkų, kurie rinks medžiagą apie Semeliškių krašto gamtą (klimatą, augmeniją, miškus, upes, ežerus ir t.t.), šio krašto istoriją (archeologijos paminklus, žemės ūkio raidą, kaimus, dvarus, ūkininkus, amatininkus, senolių prisiminimus, okupacijų padarinius, išsivadavimo kovas), kultūrą, švietimą (miestelio ir kaimų architektūrą, kultūros įstaigas, bažnyčias, mokyklas, paštą), kultūrinį gyvenimą (šventes, papročius, tradicijas, liaudies mediciną ir kitą išmintį, tautodailininkus), apie įvairių čia gyvenusių tautų atstovų gyvenseną, tarmių ir vietos šnektų, tautosakos įpatumus, įžymius žmones. 

Semeliškes galima vadinti išskirtinai daugiataučiu valsčiumi, kuriame nuo seno taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, karaimai ir žydai, juo ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija. Šv. Lauryno bažnyčios rūsiai – netyrinėti, jos varpinėje kabo seniausias Lietuvoje varpas, apylinkėse gyvena tradicinę naminę duoną kepančių, ligas užkalbančių ir audžiančių moterų, kartais su mirusiaisias tebeatsisveikinama raudomis – žodžiu, yra daug įdomių mokslininkų ir etnografų dėmesio ir įamžinimo vertų dalykų.

Ekspedicijai aktyviai talkina Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė Irena Adomėnienė, Semeliškių ir Beižonių seniūnai Vytas Barzdaitis ir Mindaugas Makūnas, Trakų istorinio nacionalinio parko specialistai.

Tikimės, kad ekspedicijoje surinkta gausi medžiaga bus tvirtas pagrindas vertingiems ir įdomiems straipsniams, o bendromis „Versmės“ leidyklos, mokslininkų ir vietos gyventojų pastangomis parengta monografija bus įdomi, turininga, žadins žmonių istorinę atmintį, meilę gimtinei ir Tėvynei.
 
2010 07 19


2010 07 16

ANYKŠČIŲ RADIJO LAIDA APIE „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJĄ. Neįprastai karštą 2010 m. liepos 16-osios popietę Anykščių radijo „NYKŠČIAI“ studijoje apie „Lietuvos valsčių“ seriją, jos 400 tomų Baltąją seriją bei vis dar neišleistas šios serijos Anykščių krašto monografijas gerą valandą mintimis dalijosi LR Seimo narys anykštėnas Vytautas Galvonas ir jo bendramokslis Vilniaus universitete „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Laidos metu klausytojų buvo prašoma atsiliepti, kurią iš 11 dabartiniame Anykščių rajone buvusių valsčių: Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Surdegio, Svėdasų, Traupio, Troškūnų ar Viešintų monografiją reikėtų išleisti.

Radijo stoties „Nykščiai“ vedančiųjų teigimu, jų auditorija yra 30 tūkst. klausytojų.   2010 07 19


2010 07 13

IŠLEISTA 18-OJI – „ENDRIEJAVO“ MONOGRAFIJA.

Šiandien, jubiliejinių Žalgirio pergalės 600 metų sukakties išvakarėse, didžiosios žemaičių pergalės Durbės mūšyje ir jos 750 metų sukakties dieną – 2010 m. liepos 13-ąją išleista ir netrukus skaitytojus pasieks šiem dviems istoriniams laimėjimams dedikuojama 18-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „ENDRIEJAVAS“, skirta šiemet minimai šio Žemaitijos miestelio 230 metų sukakčiai.

6 metus rengtos knygos 1412 puslapių apimtis atsitiktinai beveik sutapo su šiemet ypatingai pagerbiamos Žalgirio mūšio pergalės kalendoriniais metais (1410).

105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai. Straipsniai gausiai iliustruoti brėžiniais, piešiniais, istorinėmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių endriejaviškių biografijų.  Monografijos vyr. redaktorius yra istorikas Virginijus Jocys, prieš tai parengęs iki šiol didžiausią, 2 tomų tos pačios serijos monografiją „Laukuva“.

Monografija pradėta rengti dar 2004 m. Tų pačių metų rugpjūčio 2–11 d. vyko ekspedicija į Endriejavą ir jo apylinkes. Po ekspedicijos visus tuos metus monografijos autoriai, įvairių institucijų mokslo žmonės ir endriejaviškiai rinko, kaupė, sistemino informaciją ir rašė straipsnius. Knygoje nemažai unikalios, dar niekur nepublikuotos informacijos bei nuotraukų, knygoje yra paminėta beveik 4 tūkst. asmenų, susijusių su šiuo kraštu. Rengėjai ir autoriai monografiją dedikuoja iškilioms Lietuvai ir Europai svarbioms datoms: Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (1253–2003) ir jos atkūrimo 100-mečio (1918–2018) jubiliejams, knygos išleidimo metais sukankantiems didžiųjų pergalių – Durbės mūšio 750 metų (1260–2010) ir Žalgirio mūšio 600 metų (1410–2010) jubiliejams, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui (1990–210) ir Endriejavo 230 metų sukakčiai (1780–2010).

Išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos 18 monografijų bendra apimtis šiuo metu viršija 22 tūkst. puslapių, jai yra rašę per 1700 autorių, iš kurių daugiau kaip 300 turi mokslo vardus. Šiuo metu spaudai rengiama per 40 naujų monografijų, o iki 2018 m., kai bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis, iš viso numatoma parengti 100 serijos knygų apie ketvirtadalį prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusių 400 valsčių.

Simboliška yra tai, kad žemaičių krašto monografija „Endriejavas“ dienos šviesą išvysta būtent liepos 13-ąją – didžiosios žemaičių istorinės pergalės – Durbės mūšio 750 metų sukakties, kuriai greta kitų reikšmingų istorijos įvykių dedikuojama pati knyga, dieną.

Žinią apie monografijos „Endriejavas“ išleidimą plačiai nušvietė šalies žiniasklaida: tą pačią liepos 13-ąją – knygos išleidimo dieną apie tai rašė ELTA, BNS, Klaipėdos diena, Balsas.lt, Alfa.lt, Zebra.lt, Valstybe.com, Kauno žinios, Šiaulių naujienos, vtv.lt, 15min.lt, Verslo banga.

  2010 07 13


2010 07 12

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt 2010 07 12 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Jono Drungilo serijos monografijai „PAŠVITINYS“ parašytas straipsnis „1639 m. Pašvitinio valdos inventorius“ (LLT:165-60/2010-28).

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 60-asis iš istorijos srities ir 165-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. 2010 07 12


2010 07 12

PRASIDĖJO 4-OJI – VIEKŠNIŲ EKSPEDICIJA. 2010 m. liepos 12 d. prasidėjo jau 4-oji šių metų „Versmės“ leidyklos kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki

„Viekšnių“ vyr. redaktorius doc. dr. Edmundas Levitas su dar naparašyta Baltosios serijos „Viekšnių“ monografija.

  liepos 21 d. Šioje „VIEKŠNIŲ“ monografijos autorių ekspedicijoje į Viekšnius (Mažeikių r.) ir jų apylinkes, patenkančias į dabartinės Viekšnių seniūnijos ir tarpukariu buvusio Viekšnių valsčiaus teritoriją, dalyvauja 13 dalyvių – etnografai, istorikai, architektai, biologai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir doktorantai, tautodailininkai, menotyrininkai. Kartu su monografijos straipsnių autoriais atvyko ir jų aukštųjų mokyklų studentų, kurie savo dėstytojams ir darbų vadovams padės rinkti reikiamą informaciją. Profesoriui Libertui Klimkai talkins Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, Šiaulių universiteto studijų prorektoriui doc. dr. Juozui Pabrėžai – studentai filologai, o doc. Arūnui Gumuliauskui – studentai istorikai. Ekspedicijos vadovas – doc. dr. Edmundas Levitas. Ekspedicijai aktyviai talkina Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas, Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius, Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius, daug vietos šviesuolių. Ekspedicijos metu liepos 17 d. (šeštadienį) vyks vienos seniausių Lietuvoje Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus šventinis paminėjimas, į kurį maloniai kviečiame ir visus savo skaitytojus bei „Versmės“ bičiulius. 2010 07 12


2010 07 09

GAUTA PARAMA. 2010 07 09 leidyklą pasiekė Rymanto Norkaus 200 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ (II d.). 2010 07 22


2010 07 08

GAUTA PARAMA. 2010 07 08 leidyklą pasiekė Petro Zizo 100 Lt  finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. 2010 07 22


2010 07 07

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt 2010 07 07 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas dailės istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Regimantos Stankevičienės serijos monografijai „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ parašytas straipsnis „Žemaičių Naumiesčio bažnyčios dailės paveldas“ (LLT:164-59/2010-27).

Žemaičių Naumiesčio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios interjero vaizdas istorijos bėgyje kito. Pastačius bažnyčią ji buvo papuošta penkiais iliuziškai tapytais altoriais, kurių keturiuose buvo įkomponuoti paveikslai, o viename šoniniame – skulptūra. Šv. Jono Krikštytojo altoriaus mensoje buvo įrengta krikštykla, kitų altorių tabernakulius puošė veidrodžiai arba drožiniai. XIX a. pradžioje minimos 4 klausyklos, du suolai, po poros dešimtmečių baldų padaugėjo, atsirado navų suolų komplektai. XIX a. I pusės dokumentuose minimi reikiami zakristijos baldai, indai, rūbai ir kiti daiktai. Tuo laikotarpiu bažnyčios inventorius kiek kito: gausėjo baldų, indų, reikmenų, 1833 m. senuosius altorių paveikslus pakeitė šeši nauji.

Didžiausios interjero permainos įvyko XIX a. II pusėje (6–8 deš.), kai buvo pastatyti penki dabartiniai mediniai architektūrinės sandaros altoriai, jų kompozicija ir drožyba leidžia juos susieti su tiksliai dar neidentifikuotų meistrų grupe ar dirbtuve (galimas kelių žinomų meistrų dalyvavimas). Ši grupė XIX a. vid.–II pusėje kūrė altorius plačiame regione, apimančiame didesniąją, vakarinę tuometinės Žemaičių vyskupijos dalį. Jų altoriams būdinga iš Žemaitijos XVIII a. II pusės vėlyvojo baroko stiliaus mūrinių ir medinių altorių perimta struktūra, kuri papildyta savitai interpretuotais klasicizmo ir istorizmo elementais ir ornamentais. Panaši istorizmo stilistika būdinga ir sakyklai, klausykloms, senajam katafalkui.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 59-asis iš istorijos srities ir 164-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. 2010 07 07


2011 07 05

GAUTA PARAMA. 2011 m. liepos mėn. per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Emilijos Sakadolskienės 300 Lt ir Leokadijos Tarvydienės 100 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2011 10 12


2010 07 01

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2010 m. liepos 1 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS“ monografijos (vyr. redaktorius Edmundas Mickūnas) straipsnio rankraštis – Jackaus Sondeckio „Europos karo istorijai medžiagos žiupsnelis“. ▲2012 03 26


2010 07 01

LIETUVOS KALENDORIUS PRIMINS SVARBIAUSIAS SUKAKTIS. Šiandien, 2010 m.  liepos 1-ąją atvertėme pirmąjį naujai pradėto rengti Lietuvos kalendoriaus lapelį. Šiame kalendoriuje savo skaitytojams ir leidyklos bičiuliams kasdien priminsime Lietuvai reikšmingų istorijos įvykių ir įžymių žmonių sukaktis, pergalių ir pralaimėjimų, pasiekimų ir praradimų metines, gimimo ir mirties datas. 

Maloniai kviečiame skaityti, domėtis, prisiminti ir minėti Jums svarbius įvykius. Lauktume ir Jūsų patarimų bei pasiūlymų: gal ką praleidome, suklydome ar neteisingai įvardijome. 2010 07 01


2010 07 01

KAS NUVEIKTA PER BIRŽELĮ. Iš viso 2010 m. birželio mėnesį leidykloje gauta 10 naujų straipsnių (108 rankraščių puslapiai), parengta 18 naujų straipsnių maketų (157 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt buvo paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (85 psl.), 15-ai seniūnijų bendruomenių perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, 11-ai bendruomenių – Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Gauta 2 800 Lt asmeninė finansinė parama, 12 000 Lt leidinių finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros ministerija), 4 000 Lt finansavimas ekspedicijai (LR Kultūros ministerija Kultūros rėmimo fondas). 2010 07 02


2010 06 28

BAIGTA RENGTI 18-OJI – „ENDRIEJAVO“ MONOGRAFIJA. Norime pasidalinti su endriejaviškiais ir kitais savo skaitytojais džiugia žinia: šiandien, birželio 28 d., atlikus galutines korektūras, baigtas 6 metus trukęs didelis prasmingas darbas – visiškai baigta rengti spaudai net 1412 puslapių apimties 18-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „ENDRIEJAVAS“ apie Klaipėdos rajono miestelį, įsikūrusį prie senojo Žemaičių plento ir Vilniaus–Klaipėdos greitkelio ant kalnagūbrio, kurio šiaurinėje dalyje telkšo endriejaviškių pasididžiavimas – Kapstato ežeras.

105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai. Straipsniai gausiai iliustruoti brėžiniais, piešiniais, istorinėmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių endriejaviškių biografijų. Monografijos vyr. redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys.

Monografija pradėta rengti dar 2004 m. Tų pačių metų 2–11 d. vyko ekspedicija į Endriejavą ir jo apylinkes. Po ekspedicijos visus tuos metus monografijos autoriai, įvairių institucijų mokslo žmonės ir endriejaviškiai – savo krašto patriotai – rinko, kaupė, sistemino informaciją ir rašė straipsnius. Taip įprasmindami savo darbą, profesinę patirtį, aukodami savo ir šeimos laiką, sukūrė paminklą savo gimtinei Endriejavui ir Lietuvai, 2009 m. šventusiai Tūkstantmetį, o šiemet – Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį bei Durbės mūšio 750 metų ir Žalgirio mūšio 600 metų pergalių jubiliejus. Būtent pernai, 2009-aisiais, jau baigiant knygos rengimą, netikėtai pavyko gauti naujos, vertingos, etnografinės ir istorinės medžiagos su unikaliomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Tad, įvertindami šią galimybę plačiau supažindinti skaitytojus su nauja medžiaga, nepaisydami dėl to pailgėjusio knygos rengimo laiko bei apimties, ją parengėme ir publikuojame, monografiją dedikuodami iškilioms Lietuvai ir Europai svarbioms datoms: Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (1253–2003) ir jos atkūrimo 100-mečio (1918–2018) jubiliejams, knygos išleidimo metais sukankantiems didžiųjų pergalių – Durbės mūšio 750 metų (1260–2010) ir Žalgirio mūšio 600 metų (1410–2010) jubiliejams, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui (1990–210) ir Endriejavo 230 metų sukakčiai (1780–2010).

Skelbiame knygos pratarmę, turinį (lietuvių ir anglų kalbomis) bei asmenvardžių rodyklę, kurioje yra net 3794 knygoje paminėti asmenys. Ją patyrinėję galėsite sužinoti, ar monografijoje esate paminėti Jūs patys, ar Jūsų artimieji, draugai, pažįstami, kiti Jums svarbūs žmonės. 

Gavę spaustuvės patikinimą, tikimės knygą išleisti iki liepos 13-osios –  garsiojo Durbės mūšio pergalės dienos. Po išleidimo knygą bus galima įsigyti leidykloje arba knygynuose, kurių sąrašą, kaip ir knygos pristatymo visuomenei laiką bei vietą, paskelbsime šioje leidyklos svetainėje. 

Viliamės, kad knyga Jums patiks, tačiau lauktume ne tik gero žodžio, atsiliepimų, bet ir kritinių pastabų, pastebėtų klaidų ir netikslumų. 

P. S. Savotiškai įdomus simboliškas atsitiktinis sutapimas yra tai, kad monografijos puslapių skaičius 1412 beveik sutampa su Žalgirio mūšio pergalės, kurios sukakčiai dedikuojama pati monografija, kalendoriniais metais –1410! ▲2010 06 28

 


2010 06 28

GAUTAS FINANSAVIMAS. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. birželio 28 d. sprendimu 2010 m. II etapo iš dalies finansuojamų kultūros ir meno projektų konkurse „Lietuvos valsčių“ serijos lokalinei monografijai „ŽEIMELIS“ parengiamiesiems darbams skirta 12000 Lt. ▲2010 07 09


2010 06 28

PRASIDĖJO 3-IOJI – UŽPALIŲ EKSPEDICIJA. 2010 m. birželio 28 d. prasidėjo 3-ioji šių metų „Versmės“ leidyklos kompleksinė tiriamoji Užpalių ekspedicija, truksianti iki 

Užpalių ekspedicijos vadovas Stanislovas Balčiūnas ir leidyklos vadovas Petras Jonušas aptaria ekspedicijos Užpaliuose pasirengimą.

liepos 7 d. Šioje monografijos „Užpalių” autorių ekspedicijoje į Užpalius (Utenos r.) ir jų apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio Užpalių valsčiaus teritoriją, dalyvauja 14 dalyvių – geografai, biologai, žurnalistai, pedagogai, etnologai, istorikai, kraštotyrininkai, vietos šviesuoliai. Ekspedicijos vadovas žurnalistas Stanislovas Balčiūnas. Dalyviams aktyviai talkina Užpalių seniūnas Vytas Jurka, iniciavęs monografijos apie Užpalius rengimą.

Be Užpalių ekspedicijos šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 5 „Lietuvos valsčių” serijos monografijų autorių ekspedicijas į Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus. 2010 06 30


2010 06 28

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 06 28 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos serijos monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ parašytas straipsnis „Juodupė – senųjų sėlių kraštas (regioninės proistorės bandymas)“ (LLT:163-19/2010-26). 

Regioninė proistorė gali vystytis 3 kryptimis: regioninės specifikos išskyrimo, regiono susiformavimo ir jo istorinės raidos atskleidimo bei regiono, kaip multifunkcinio fenomeno, atskleidimo kryptimis. Juodupės apylinkių proistorę įmanoma analizuoti pirmais dviem aspektais. Joje išsiskiria 3 pagrindiniai etapai: I tūkstantmetis pr. Kr. – I tūkstantmečio pradžia (brūkšniuotosios keramikos kultūra), III–VI a. (Šiaurės rytų Lietuvos pilkapių kultūra) ir naujieji laikai (XVI–XVII a. pirmoji pusė).

Iš pirmojo etapo žinome 12 piliakalnių, iš kurių tuo metu vykusiems procesams pažinti svarbiausi yra Stupeļi piliakalnio ir papėdės gyvenvietės bei Krigānu ežero salos neįtvirtintos gyvenvietės tyrinėjimai. Abiejų objektų tyrinėjimų metu surinkta gausi archeologinė medžiaga rodo besikeičiantį regiono apgyvendinimo pobūdį, kurio raida II tūkstantmečio pradžioje sustiprėjo ir išaugo iki lokalinio centro – Stupeļi piliakalnio. Šis regionas XVI a. buvo perskirtas valstybės sienos, kuri suformavo naujas realijas tolesnėje jo raidoje.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 19-asis iš archeologijos srities ir 163-iasis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. 2010 06 28


2010 06 28

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ KVIEČIA Į „VERSMĖS“ EKSPEDICIJAS. Informaciją apie „Versmės“ leidyklos 2010-aisiais rengiamas „Lietuvos valsčių“ serijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijas paskelbė Vilniaus universiteto laikraštis „Universitas Vilnensis“ 2010 m. birželio Nr. 3 (1701) ▲2010 06 30


2010 06 28

Į LEIDYKLOS EKSPEDICIJAS KVIEČIA IR VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. Informaciją apie „Versmės“ leidyklos 2010-ųjų metų autorių mokslininkų lokalinių tyrimų ekspedicijas skelbia Vilniaus pedagoginio universiteto interneto svetainė http://www.vpu.lt/News.aspx?CategoryID=1&NewsID=263&Mode=2. ▲2010 06 30


2010 06 26

SIDABRAVO MOKYKLOS 100-MEČIUI. Sidabravo (Radviliškio r.) vidurinės mokyklos 100-mečio šventiniame renginyje birželio 26 d. Sidabravo seniūnas p. Vidmantas Blužas šio miestelio vidurinės mokyklos direktoriui p. Zenonui Gedvilui įteikė baltąją knygą – dar tuščiais puslapiais „Lietuvos valsčių“ Baltosios serijos monografiją „Sidabravas“ ir palinkėjo šią knygą visiems bendromis jėgomis išleisti. Šiame renginyje dalyvavęs Sidabravo pradžios mokyklos 1938 m. absolventas, „Versmės“ leidyklos „Baisogalos“ monografijos vyr. redaktorius dr. Jonas Linkevičius tarė neilgą, bet ne kartą ovacijomis nutrauktą kalbą, kurioje, pasveikinęs kraštiečius ir pasidžiaugęs gražia sukaktimi, pažadėjo prisidėti ir prie „Sidabravo“ monografijos, ir prie kūrybiniuose planuose jau brandinamos „Šeduvos“ monografijos rengimo. ▲2010 07 02


2010 06 23

GAUTA PARAMA. 2010 06 23 leidyklą pasiekė Stasio Mackevičiaus 1000 Lt  finansinė parama monografijai „DAUJĖNAI“.2010 06 30


2010 06 22

KNYGŲ RINKINYS AKMENĖS BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 22 d. į leidyklą atvykusiam Akmenės seniūnijos atstovui Rimui Milkutui perdavėme Knygų kelio rinkinį Akmenės bendruomenei.▲2010 06 23


2010 06 21

PRASIDĖJO LEIDYKLOS Archeologinė ekspedicija. 2010 m. birželio 21 d. prasidėjo leidyklos rengiama archeologinių kasinėjimų ekspedicija netoli Aukštadvario (Trakų r.), kur jaunieji archeologai iš Vilniaus pedagoginio universiteto, vadovaujami dr. Manvydo Vitkūno, kasinės Jurgionių ir Purvinų kapinynus. Ekspedicija vyks iki liepos 4 d.
2010 06 30


2010 06 21

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 06 21 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas sociologės Irenos Šutinienės serijos monografijai „PANEMUNĖLIS“ parašytas straipsnis „Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose pasakojimuose“ (LLT:162-3/2010-25). 

Vyresniajai Lietuvos žmonių kartai teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį, įvykius, iš esmės pakeitusius tiek šalies, tiek beveik kiekvieno žmogaus gyvenimą. Tokie įprastinę tvarką radikaliai griaunantys įvykiai istoriografijoje įvardijami kaip istoriniai įvykiai ir dažniausiai nagrinėjami politinių, ekonominių, socialinių struktūrų lygiu, atsietai nuo kasdienio žmonių gyvenimo, nors kaip tik tokie įvykiai giliai, iš esmės paveikia individualius daugybės žmonių likimus. Straipsnyje siekiama aptarti kai kuriuos socialinius bei kultūrinius radikalių visuomenės pokyčių aspektus mikrolygmeniu – jų raiškos konkrečių žmonių kasdienybėje ir mentalitete aspektu: nagrinėjami vyresniosios kartos žmonių adaptacijos sovietinio totalitarinio režimo įsigalėjimo ir jo žlugimo lūžiuose bruožai, kuriuos leidžia atskleisti kultūrinės traumos ir kolektyvinės atminties sąvokos. Sovietmečio pradžios ir pabaigos įvykiai ir jų padariniai nagrinėjami juos išgyvenusių žmonių požiūriu, analizuojant jų autobiografinius pasakojimus.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 3-iasis iš sociologijos srities ir 162-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 2010 06 21


2010 06 21

KNYGŲ RINKINYS MOLĖTŲ RAJONO BENDRUOMENĖMS 2010 m. birželio 21 d. į leidyklą atvykusiai Molėtų rajono Videniškių seniūnijos bibliotekininkei Danai Narbutienei  perdavėme Knygų kelio rinkinius Alantos, Balninkų, Molėtų ir Videniškių bendruomenėms.▲2010 06 23


2010 06 21

KNYGŲ RINKINYS VABALNINKO BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 21 d. į leidyklą atvykusiam Biržų rajono Vabalninko bendruomenės atstovui Povilui Grigui  perdavėme Knygų kelio rinkinį Vabalninko seniūnijos bendruomenei.▲2010 06 23


2010 06 18

PAGERBĖME UNIVERSITETO ABSOLVENTUS. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto kvietimu 2010 m. birželio 18 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje „Versmės“ leidyklos atstovai dalyvavo iškilmingame magistro bei bakalauro studijų absolventų diplomų įteikimo renginyje.

Geriausias iš geriausių magistrantas Tomas Petreikis, spėjantis darbuotis ir mūsų leidykloje, absolventų vardu pasakė kalbą, po kurios įteikėme jam atminimo dovaną – specialiu spaudu ir vardiniu dedikaciniu lipduku paženklintą „Baisogalos“ monografiją, o jo bendramokslei itin gerai besimokiusiai Laurai Juchnevič – monografiją „Gelvonai“.

Pagerbdami itin gerai bakalauro studijas baigusius absolventus padovanojome po Kovo 11-osios Akto signataro dr. Vlado Terlecko knygą „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ bei paskutiniąsias „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas: Giedrei Gudauskaitei – „Gruzdžius“ (I d.), Ingai Labutytei – „Gelvonus“, Ievai Streikutei – „Obelius. Kriaunas“, Donatui Ustinovičiui – „Gruzdžius“ (I d.), Rimantei Zaleckaitei – „Obelius. Kriaunas“. 

Absolventams ir renginio dalyviams leidyklos vadovas Petras Jonušas tarė žodį apie pareigas Tėvynei ir kitas besąlygines vertybes. 

 

2010 06 18


2010 06 18

GAUTA PARAMA. 2010 06 18 leidyklą pasiekė UAB „Letpaka“  1500 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ (II d.).2010 06 22


2010 06 17

KARO AKADEMIJAI – 100 KNYGŲ SKYDAS. Vasariškai šiltą birželio 17-osios popietę „Versmės” leidyklos atstovai su Kovo 11-osios Akto signataru dr. Vladu Terlecku priešakyje bei kitais garbingais svečiais būriavosi prie Lietuvos karo akademijos vartų. Visus maloniai pasitikusi akademijos bibliotekos vedėja Konstancija Janina Tupėnienė palydėjo iki LKA bibliotekos skaityklos, kurioje 15 val. prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui ir Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui skirto 100 egzempliorių Iškilmingo knygų dovanojimo akto pasirašymas ir dovanojamų knygų autoriaus dr. Vlado Terlecko knygos Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai pristatymas Karo akademijoje.

Knygų dovanojimo aktą, stebint susikaupusiems renginio dalyviams, iškilmingai pasirašė Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis, dr. Vladas Terleckas ir „Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas trimis egzemplioriais, kurių vienas liko Karo akademijoje, kitas buvo įteiktas knygos autoriui, o trečiasis sugrįžo į leidyklą.

Pasirašęs aktą, prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis, neslėpdamas susižavėjimo dovanojama knyga, pasidalino savo mintimis, kurios kilo ją perskaičius. Sulaukęs daug gražių žodžių ir įdomių gausiai susirinkusių dalyvių klausimų, knygos autorius išsakė savo įžvalgas ir nerimą dėl Lietuvos praeities, dabarties ir ateities, pasirašė dedikacijas asmeniškai dovanojamuose egzemplioriuose.

Jaukią popietę užbaigė susirinkusiųjų diskusijos prie kavos puodelio, po kurių skirstėmės pakilios nuotaikos, kupini gerų emocijų ir vilties, kad dr. Vlado Terlecko knyga ras kelią į kariūnų širdis, taps jiems pasitikėjimo įkvepiančia atspara, aiškiu kelrodžiu ir tikru skydu Lietuvos garbės ir orumo gynimo kovose.  

 

 

2010 06 18


2010 06 17

KNYGŲ RINKINYS JUKNAIČIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 17 d. į leidyklą atvykusiai Juknaičių seniūnijos atstovei Ingai Domarkaitei  perdavėme Knygų kelio rinkinį Juknaičių seniūnijos bendruomenei, o viešnia mums perdavė Ketinimų išleisti Juknaičių krašto monografiją sutartį. ▲2010 06 18


2010 06 16

APIE EKSPEDICIJAS KALBĖTA LIETUVOS RADIJO LAIDOJE. 2010 m. birželio 16 d. rytą, iškart po pusės dešimtos žinių, Lietuvos radijo „Ryto garsai“ kalbino leidyklos vadovą Petrą Jonušą apie šiuo metu vykstančią leidyklos Daujėnų ekspediciją, kitas šių metų ekspedicijas, pačią „Lietuvos valsčių“ seriją. Laidos vedėjams Artūrui Matūzui ir Gabijai Narušytei bei laidos klausytojams telefonu iš leidyklos tiesiai į eterį leidyklos vadovas papasakojo apie leidyklos ekspedicijų rengimą, dalyvius, kiek iš viso buvo ekspedicijų (su šiųmetinėmis – 71!), atsakė į gausius klausytojų klausimus. ▲2010 06 16

2010 06 15

KNYGŲ RINKINIAI ZARASŲ RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. birželio 15 d. į leidyklą atvykusiam Zarasų rajono atstovui Algirdui Golubickiui  perdavėme Knygų kelio rinkinius Antalieptės, Antazavės, Dagučių, Imbrado ir Salako seniūnijų bendruomenėms. ▲2010 06 16


2010 06 15

KNYGŲ RINKINIAI KALVARIJŲ SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJOMS. 2010 m. birželio 15 d. į leidyklą atvykusiam Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui Gintui Taulioniui perdavėme Knygų kelio rinkinius Kalvarijos, Liubavo ir Sangrūdos seniūnijoms. ▲2010 06 16


2010 06 14

PRASIDĖJO 2-OJI – DAUJĖNŲ EKSPEDICIJA . 2010 m. birželio 14 d. prasidėjo 2-oji šių metų  „Versmės“ leidyklos kompleksinė tiriamoji Daujėnų ekspedicija, truksianti 

Ekspedicijos vadovas – monografijos „Daujėnai“ vyr. redaktorius sudarytojas Antanas Šimkūnas.

iki birželio 23 d. Šioje monografijos „Daujėnai” autorių ekspedicijoje į Daujėnus (Pasvalio r.) ir jų apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio Daujėnų valsčiaus teritoriją, dalyvauja per 30 dalyvių – mokslininkų iš Lietuvių kalbos instituto, Rumšiškių, Šiaulių, Pasvalio, Biržų muziejų ir kitų  mokslo bei kultūros įstaigų, kraštotyrininkų, žurnalistų, vietos šviesuolių. 

2010 06 08 naujienų svetainėse www.DELFI.lt, www.ATN.lt, BNS spaudos centras buvo paskelbtas šiai ekspedicijai skirtas straipsnis „Monografija apie Daujėnų kraštą prasidės nuo jos autorių tiriamosios ekspedicijos“.

Be Daujėnų ekspedicijos šią vasarą “Versmės” leidykla numato surengti dar 7 “Lietuvos valsčių” serijos monografijų autorių ekspedicijas į Užpalius, Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus ir jų apylinkes bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių ir Purvynų kapinynus.2010 06 14


2010 06 14

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 06 14 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos Ragauskienės serijos monografijai „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“ parašytas straipsnis „Istoriniai Stakliškių šaltiniai“ (LLT:161-58/2010-24). 

Remiantis pirminiais rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais (Lietuvos Metrika, Kauno pavieto teismų knygos ir kt.) bei įvairiakalbe istoriografija, mokslinėje studijoje chronologiniais teminiais pjūviais aptariama Stakliškių miestelio raida nuo pirmųjų paminėjimų rašytiniuose istorijos šaltiniuose XIV a. pab. iki XVIII a. pab. Didžiausias dėmesys joje skiriamas dvaro, miestelio ir bažnyčios raidai XVI–XVIII a. analizuoti. Ji atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus (aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai) ir per bažnyčios istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė priklausomybės kaita. 

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 58-asis iš istorijos srities ir 161-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 2010 06 14


2010 06 10

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS VARĖNAI IR MERKINEI. 2010 m. birželio 10 d. į leidyklą atvykusiam Varėnos savivaldybės atstovui Sigitui Kielei perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves, skirtas Merkinės ir Varėnos bendruomenėms. ▲2010 06 14


2010 06 09

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS PANEVĖŽIO RAJONO SENIŪNIJOMS. Lėkte pralėkus visiems metams nuo pernai birželio 4 d. vykusios priešpaskutinės – 14-osios knygų kelio kelionės į Panevėžio kraštą, kurios metu buvo aplankytas 100-asis Knygų kelio miestas Panevėžys, 2010 m. birželio 9 d. į leidyklą atvykusiai Panevėžio r. savivaldybės vyr. specialistei kalbos tvarkytojai Birutei Goberienei perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves: nemažą knygų dėžę, įrėmintas gražiausias Knygų kelio Panevėžio krašto kelionės nuotraukas, knygų skirtukus, tušinukus, kt. – net 9-ių rajono seniūnijų – Krekenavos, Miežiskių, Naujamiesčio, Panevėžio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upytės ir Velžio bendruomenėms. ▲2010 06 14


2010 06 07

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 06 07 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Povilo Šverebo serijos monografijai „SKAUDVILĖ“ parašytas straipsnis „Skaudvilės buvusio valsčiaus katalikų bažnyčių varpinės ir varpai“ (LLT:160-57/2010-23). 

Buvusiame Skaudvilės valsčiuje stovi penkios katalikų bažnyčios – Adakavo, Girdiškės, Skaudvilės, Stulgių ir Upynos. Atskiros varpinės neturi Girdiškės parapija. Varpai sukabinti bažnyčios bokšte. Vienas nulietas 1791 m., o kitas 1930 m. Fr. Schilling'o sūnų Apoldoje. Dokumentai rodo, jog 1 varpą per Pirmąjį pasaulinį karą paėmė vokiečiai. Girdiškės filijoje Upynoje 3 varpai išsilydė per 1834 m. gaisrą, vieną per Pirmąjį pasaulinį karą nukabino vokiečiai. Dabar vientiso tūrio, vidutinio dydžio, dviejų aukštų varpinėje pritvirtinti du varpai. Vienas pagamintas 1796 m. Jis parvežtas iš uždaryto Raseinių karmelitų vienuolyno. Kitas varpas pagamintas 1930 m. Fr. Schilling'o sūnų Apoldoje. Skaudvilėje stovi sudėtinio tūrio dvitarpsnė varpinė, kurioje kabo du varpai, nulieti 1889 m. A. Zwalinski'o Varšuvoje. Signatūra pagaminta 1889 m. Tikėtina, kad varpinė dabartinę išvaizdą įgavo po 1839 m. perstatymo. Anksčiau joje buvo įrengtas bokštinis laikrodis, kurio mechanizmas išlikęs. Du varpus per Pirmąjį pasaulinį karą išgabeno vokiečiai. Adakavo bažnyčiai 3 varpus 1793 m. fundavo Jonas Adakauskas. Jie nulieti J. A. Bellmann'o Karaliaučiuje. Iš jų išliko tik vienas, kuris pritvirtintas dviejų tarpsnių sudėtinio tūrio varpinėje, kuri pastatyta tarp 1873–1897 m. Du instrumentus per Pirmąjį pasaulinį karą paėmė vokiečiai. Signatūra nulieta 1790 m. Stulgiuose stovi vientiso tūrio varpinė, kurioje kabo du varpai. Vienas pagamintas 1875 m. Finlandskio fabrike Maskvoje, o kitas 1901 m. S. Englišo Varšuvoje. Du varpus per Pirmąjį pasaulinį karą paėmė vokiečiai. Jie buvo pagaminti 1799 ir 1873 metais.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 57-asis iš istorijos srities ir 160-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 2010 06 07


2010 06 07

PRASIDĖJUSI PIRMOJI EKSPEDICIJA - REKORDINĖ. 2010 m. birželio 7 d. prasidėjo pirmoji šiųmetė „Versmės“ leidyklos kompleksinė tiriamoji ekspedicija, truksianti iki 

Ekspedicijos į Onuškį vadovė Živilė Driskiuvienė

birželio 16 d. Šioje monografijos “Onuškis” autorių ekspedicijoje į Onuškį (Trakų r.) ir jo apylinkes, patenkančias į buvusio Onuškio valsčiaus teritoriją, dalyvauja per 40 dalyvių – mokslininkų iš Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Geologijos ir geografijos instituto, Lietuvos liaudies kultūros centro, Šiaulių viešosios bibliotekos, Aukštadvario regioninio parko, Onuškio bei Grendavės seniūnijų, „Versmės“ leidyklos ir kitų mokslo bei kultūros įstaigų, kraštotyrininkų, žurnalistų, vietinių šviesuolių, kurie lankysis Onuškio, Grendavės ir Dusmenų apylinkėse, t. y. didelėje Trakų krašto dalyje, į kurią patenka apie pusantro šimto kaimų, ir rinks medžiagą savo straipsniams apie šią vietovę.

Nors ekspedicijos vadovei, ilgametei leidyklos darbuotojai Živilei Driskiuvienei, atsakingai už visų šių metų leidyklos ekspedicijų koordinavimą, tenka vadovauti pirmajai ekspedicijai, ji turi didelę kelių dešimtmečių ekspedicijų patirtį, nes yra dalyvavusi ne vienoje analogiškoje kompleksinėje ekspedicijoje dar nuo Venanto Mačiekaus organizuotų jos studijų laikų Ramuvos klubo ekspedicijų.

Be šios ekspedicijos šią vasarą “Versmės” leidykla numato surengti dar 8 “Lietuvos valsčių” serijos monografijų autorių ekspedicijas į Daujėnus, Užpalius, Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus ir jų apylinkes bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių ir Purvynų kapinynus (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainėje).▲2010 06 07


2010 06 03

„MOKSLO LIETUVA“ KVIEČIA Į EKSPEDICIJAS. Informaciją apie „Versmės“ leidyklos 2010-aisiais rengiamas autorių mokslininkų lokalinių tyrimų ekspedicijas paskelbė Lietuvos mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“ 2010 m. birželio 3 d. Nr. 11 (433) bei šio laikraščio interneto svetainė http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/2825. 2010 06 07


2010 06 01

LANKĖSI KAROLINA MASIULYTĖ-PALIULIENĖ. Birželio 1-ąją leidykloje lankėsi garsios tarpukario knygininkų Masiulių giminės atstovė, viena „Lietuvos valsčių“ serijos 18-osios „Endriejavo“ monografijos autorių, kultūros veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė. Įžymi viešnia atvyko peržiūrėti „Endriejavo“ monografijai parašyto savo straipsnio apie Edvardą ir Eleną Turauskus korektūros. Ponia Karolina maloniai talkino rengiant monografiją, pateikė daug savo asmeniniame archyve turėtų vertingų istorinių nuotraukų, padėjo jas aprašyti. Ji, būdama Edvardo ir Elenos Turauskų dukterėčia, tvarkingai išsaugojo jų šeimos dokumentų rinkinį, pasidalino prisiminimais. Domėjosi „Endriejavo“ monografijos baigiamaisiais darbais, leidyklos veikla. Buvo malonu išgirsti gerus atsiliepimus ir vertinimus. Viešniai padovanojome „Gruzdžių“ monografijos I dalį, pakvietėme dažniau apsilankyti mūsų leidykloje.  2010 06 02


2010 06 01

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2010 06 01 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkurso skirti 4000 Lt mokslinei ekspedicijai į Onuškį finansuoti. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2009 11 27, finansavimas skirtas 2010 03 04. 2010 06 04


2010 06 01

GAUTA PARAMA. 2010 06 01 leidyklą pasiekė Genovaitės Jakutienės 300 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ (II d.).2010 06 04


2010 06 01

KAS NUVEIKTA PER GEGUŽĘ. Iš viso 2010 m. gegužės mėnesį leidykloje gauta 13 naujų straipsnių (157 rankraščių puslapiai), parengta 20 naujų straipsnių maketų (203 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt buvo paskelbti 5 nauji moksliniai straipsniai (89 psl.). Gauta 150 Lt asmeninė finansinė parama ir 30 000 Lt leidinių finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros ministerija). 2010 06 04


2010 05 31

GAUTA PARAMA. 2010 05 31 leidyklą pasiekė ūkininko Rimanto Slaviko 150 Lt  finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ (II d.). 2010 06 04


2010 05 31

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 05 31paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos serijos monografijai „ENDRIEJAVAS“ parašytas straipsnis „Iš Endriejavo senovės“  (LLT:159-18/2010-22). 

Endriejavo valsčiaus (Klaipėdos r.) proistorė iki šiol yra labai menkai tyrinėta, nes pačiame valsčiuje yra labai nedaug archeologijos objektų ar radinių, o ir šie specialiai netyrinėti, duomenys apie juos išblaškyti po archyvus. Jie neleidžia rekonstruoti tolygaus proistorėje vykusių procesų vaizdo, o tik pastebėti paskirus jos epizodus. Straipsnyje pateikiami visi iki šiol žinomi senosios materialinės kultūros faktai apie Endriejavo valsčiaus senovę.

Mokslui iš Endriejavo apylinkių buvo žinomi 5 akmeniniai kirviai, kurie straipsnyje papildyti dar 6 Endriejavo mokyklos mokytojo Antano Žemgulio surinktais ir aprašytais kirviais. Seniausias jų yra laivinis kovos kirvis, rastas Balsėnų kaime ir datuojamas III tūkstantmečio pr. Kr. viduriu. Kiti kirveliai (iš viso 11) yra iš bronzos – ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpių.

Endriejavo valsčiuje yra du piliakalniai – Norgėlų ir Žvaginių kaimuose. Žvaginių piliakalnis 1972 m. buvo truputį tyrinėtas (vadovas Mykolas Černiauskas (1912–2002)). Tyrimų metu ištirtas 0,24 m2 ploto šurfas, surinkta lipdytos ir žiestos keramikos šukių, kurios iki mūsų dienų neišliko. Straipsnyje skelbiami šių tyrinėjimų duomenys, paimti iš nedidelės apimties tyrinėjimų ataskaitos. Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minima kuršių pilis Ablinga.

Paskutinis archeologijos objektas, kurio tyrinėjimų duomenys pateikiami straipsnyje, yra 500 m į šiaurę nuo Norgėlų piliakalnio esantis VIII–XI a. Norgėlų senkapis. Keletas dirbinių iš jo dar XIX a. viduryje pateko į tuometinį Vilniaus senienų muziejų ir buvo įtraukti į Carl von Schmith (apie 1795–1876) parengtą archeologinių radinių albumą „Necrolituanica“ (išleistas tik 2005 m.). 1909 m. Vladas Nagevičius (1881–1954) Norgėlų senkapyje ištyrė 45 m2 plotą, identifikavo 7 VIII–X a. kapus. Senkapio tyrinėjimų medžiaga skelbiama pagal Rusijoje išlikusią šių tyrinėjimų ataskaitą (išskyrus Sankt Peterburgo Ermitaže saugomus radinius).

Straipsnyje pateikiamos medžiagos pagrindu daroma išvada, kad Endriejavo apylinkės proistorėje nebuvo tuščias kraštas. Jame gyventa jau akmens amžiaus pabaigoje–ankstyvajame geležies amžiuose. I tūkstantmečio

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 18-asis iš archeologijos srities ir 159-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. 2010 05 31


2010 05 28

„AUKŠTADVARIO" MONOGRAFIJOJE - NET 122 STRAIPSNIAI. 2010 m. gegužės 28 d. "AUKŠTADVARIO" monografijos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė parengė ir įteikė leidyklai numatomą šios monografijos turinį (straipsnių sąrašą), kuriame 77 autoriai numato parašyti net 122 straipsnius. Turinys monografijos rengimo metu gali kisti – pasipildyti naujais straipsniais, susitarimų su leidykla nesilaikančių autorių straipsnių atsisakyta, o esami straipsnių pavadinimai gali būti patikslinti. 

Maloniai kviečiame pareikšti savo pastabas, pateikti pasiūlymų dėl numatomo turinio: gal ką praleidome, apsirikome. Maloniai laukiame ir naujų straipsnių, kurių pasigendate šiame turinyje, parašymo. 

Straipsnių rašymo ir įteikimo leidyklai terminas 2011 m. gruodžio 31 d., numatomas monografijos parengimo terminas 2014 m. pradžia. ▲2010 06 11


2010 05 26

MUS RASITE IR ELEKTRONINIŲ IŠTEKLIŲ ARCHYVE. Norime kartu pasidžiaugti gera žinia: po 3 su puse metų nuo pirmojo mokslinio straipsnio publikavimo elektroninėje erdvėje, 2010 m. gegužės 26 d. elektroninis serialinis leidinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Viešos prieigos elektroninių išteklių archyvą (http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/istekliai.jsp).

Šio elektroninio leidinio gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos, sociologijos straipsniai, parašyti 100-tomei „Versmės“ leidyklos rengiamų ir leidžiamų lokalinių monografijų serijai „Lietuvos valsčiai“, aprobuoti serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, nuo 2006 m. lapkričio 21 d. yra skelbiami visatekstėje specializuotoje interneto svetainėje http://www.llt.lt2010 05 27


2010 05 26

PAJEVONIO SENIŪNO VIZITAS. 2010 m. gegužės 26 d. į „Versmės“ leidyklą atvyko Pajevonio (Vilkaviškio r.) seniūnas Gediminas Bisikirskas, kuris atvežė pasirašytą „Ketinimų parengti ir išleisti savo krašto knygą sutartį“. Su leidyklos vadybininke Živile Driskiuviene buvo aptartos galimybės rengti monografiją apie Pajevonį „Lietuvos valsčių“ serijoje. 2010 05 27


2010 05 24

TOMAS PETREIKIS – JAU MAGISTRAS. 2010 m. gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete buvo ginamas „Versmės“ leidyklos jaunojo istorijos redaktoriaus ir knygotyros magistro studijų programos studento Tomo Petreikio magistro baigiamasis darbas „Žemaitijos knygos kultūra“. Susirinkusi autoritetinga darbo vertinimo komisija, susidedanti iš prof. Domo Kauno, prof. Arvydo Pacevičiaus, doc. Aušros Navickienės, doc. Daivos Narbutienės ir doc. Almos Braziūnienės, autoriui oponavo darbo teorijos, metodologijos ir faktografijos klausimais. Savo kritines pastabas išdėstė darbo recenzentas prof. A. Pacevičius. Nors darbo gynimo metu diskusijų įvairiais Žemaitijos knygos kultūros istorijos klausimais netrūko, magistrantas darbą sėkmingai apsigynė – komisija jį įvertino aukščiausiu balu – 10-tuku.  Be magistranto darbo gynimo komisijos narių gynime dalyvavo ir autorių palaikė bendradarbiai versmiečiai ir kiti bičiuliai. 2010 05 24


2010 05 24

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 05 24 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Algirdo Ruškio serijos monografijai „ENDRIEJAVAS“ parašytas straipsnis „Žmogaus pasaulio atspindžiai endriejaviškių šnektoje“ (LLT:158-16/2010-21). 

Straipsnyje analizuojama žemaičių endriejaviškių leksika ir frazeologija, aptariamos būdingesnės socioetinio konteksto leksinės-semantinės grupės, apibūdinančios: 1) žmogaus išorę; 2) teigiamas žmogaus charakterio savybes; 3) neigiamas žmogaus charakterio savybes; 4) žmogaus amžių; 5) žmogaus sveikatą; 5) asmens socialinį statusą.

Šių leksinių-semantinių grupių analizė atliekama taikant semantinės tipologijos metodą. Semantiniai-stilistiniai žemaičių endriejaviškių leksikos tyrimai atliekami remiantis autentiška tarmine medžiaga. Straipsnyje iš esmės nagrinėjama lietuvių kalbos paveldėtoji leksika, paminima tik viena kita iš senų laikų tarmės aplinkoje prigijusi svetimybė ar koks hibridiškas darinys. Straipsnyje keliamas tikslas patyrinėti vadinamąjį pasaulio atspindžio žemaičių kalbėtojų sąmonėje modelį, išryškinti šio modelio unikalumą. Tad nagrinėjami leksikos ir frazeologijos pavyzdžiai iš esmės reprezentuoja būdingąjį šio krašto žodyną, atspindintį esmines semantinio-stilistinio kalbos įforminimo tendencijas.

Tyrimai grindžiami naujausia metodologija apie konceptualiąją metaforinę raišką, analizuojami metaforinio tikrovės reiškinių įprasminimo kalboje ypatumai. Straipsnyje taip pat daug dėmesio skiriama sinonimiškai leksikai bei variantiškoms jos formoms. Vardažodinei leksikai teikiama kirčiavimo specifikacija, siekiant išryškinti kai kurių žodžių kirčiavimo sistemos neatitikimus, lyginant su bendrine kalba. 

Straipsnio pabaigoje teikiamas apibendrinimas, literatūra ir leksikografiniai šaltiniai.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 16-asis iš kalbos dalykinės srities ir 158-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 05 24


2010 05 22

APIE MUS RAŠO. 2010 m. gegužės 22 d. laikraščio „Žemaičių saulutė“ rubrikoje Savaitės esė paskelbtas Redos Kiselytės straipsnis „Priplaukusiųjų“ amatas...“, kuriame minima ir autorės viešnagė „Versmės“ leidykloje.2010 05 26


2010 05 21

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2010 05 21 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos konkurso „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ paskirtas 15 tūkst. Lt.  finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „Gruzdžiai“ (II d.). Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2010 01 08, finansavimas skirtas 2010 03 05. 2010 06 04


2010 05 20

„BAISOGALOS“ PADĖKA „LIETUVOS GELEŽINKELIAMS“. 2010 m. gegužės 20 d. leidyklos vadovas P. Jonušas ir „Baisogalos“ monografijos sudarytojas dr. Jonas Linkevičius lankėsi vieno pagrindinių šios monografijos rėmėjų „Lietuvos geležinkelių“ rūmuose, kur buvo maloniai ir šiltai priimti gerą valandą savo brangaus laiko paaukojusio šios įmonės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos

Simboliškai atsidėkodami „Versmės“ leidyklos atstovai išsakė nuoširdžius padėkos žodžius, padovanojo kelis dovanojimo spaudais ženklintus „Lietuvos valsčių“ serijos 16-osios monografijos „Baisogala“ egzempliorius, pasidžiaugė šioje monografijoje paskelbtais straipsniais apie geležinkelio istoriją, pagal asmenvardžių rodyklę ieškojo ir rado generalinio direktoriaus iš monografijoje aprašomų vietų kilusio bendramokslio veiklos aprašymą, aptarė planus visose „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose pateikti straipsnių apie tų vietų geležinkelio istoriją.

Pokalbį pagyvino monografijos „tėvo“ dr. J. Linkevičiaus pasiteiravimai visiems baisogaliams aktualiais klausimais: kodėl traukiniai nebestoja Baisogaloje, nors miestelis turi geležinkelio stotį, kodėl panaikinta pervaža ir pan., į kuriuos visus p. S. Dailydka maloniai, argumentuotai ir dalykiškai atsakė. Taip pat trumpai ir įdomiai papasakojo apie artimiausius ir didžiausius geležinkelininkų projektus, sprendžiamas problemas.

Padėkoję už šiltą priėmimą, svečiai paprašė gardžia kava ir arbata vaišinusios generalinio direktoriaus padėjėjos Birutės atminimui kartu nupaveiksluoti. 2010 05 26


2010 05 18

RINKOSI EKSPEDICIJOS DALYVIAI. 2010 m. gegužės 18 d. „Versmės“ leidykloje vyko rengiamos ekspedicijos į Užpalius ir jų apylinkes (Utenos r.) dalyvių susirinkimas. Ekspedicijos metu, kuri vyks birželio 28–liepos 7 dienomis, autoriai ir jų talkininkai rinks ir kaups medžiagą pradėtai rengti naujai „Lietuvos valsčių“ serijos „Užpalių“ monografijai. Šio susitikimo metu leidyklos vadovas pristatė „Lietuvos valsčių“ bei Baltąją serijas, susipažinome su ekspedicijos dalyviais – etnologu, VDU magistrantu Rolandu Petkevičiumi, VU Filologijos f-to Bendrosios psichologijos dėstytoju Vytautu Navicku, VDU etnologijos ir folkloristikos katedros doktorante Monika Balikiene, Vita Kavaliauskiene, rašytoju, kraštotyrininku Vytautu Indrašiumi, hum. m. dr. Jolanta Zabulyte ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto istorike Daiva Ivanauskaite. Ekspedicijoje dalyvių bus ir daugiau, ne visi galėjo dalyvauti pirmajame susirinkime, kiti žada atvykti į antrąjį susirinkimą pačiuose Užpaliuose gegužės 29 d. 

Kelias valandas trukusiame susirinkime aptarėme pagrindinius dalykus, susijusius su ekspedicija: dalyvių nuvykimą į Užpalius, apgyvendinimą, maitinimą ir reikalingas darbo priemones, pasirašėme ekspedicijų dalyvių sutartis, išsiaiškinome visus iškilusius klausimus.

Buvo pagamintas ir susirinkimo dalyviams pirmiesiems išplatintas „Užpalių“ monografijos lankstinukas, informuojantis apie monografiją, jos parengimo terminą – 2013-uosius metus, kviečiantis dalyvauti ekspedicijoje bei kaip kas gali prisidėti prie būsimosios knygos. 

Džiaugiamės, kad ekspedicija į buvusį Užpalių valsčių šiemet ne vienintelė – šią vasarą organizuojamos dar 8-ios: į Onuškį (Trakų r.), Daujėnus (Pasvalio r.), Viekšnius (Mažeikių r.), Semeliškes (Elektrėnų sav.), Aukštadvarį (Trakų r.), viena parengiamoji ekspedicija į Jūžintus (Rokiškio r.) ir archeologinių kasinėjimų ekspedicija į Aukštadvario apylinkėse esančius Jurgionių ir Purvynų kapinynus. 

Buvo malonu išgirsti, kad Užpalių ekspedicijos dalyviai svarsto galimybes dalyvauti ir kitose vietose šiemet vyksiančiose leidyklos ekspedicijose. 2010 05 25


2010 05 17

SUSITIKIMAS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE. 2010 m. gegužės 17 d. „Versmės“ leidyklos vadovas ir „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos atsakingoji vadybininkė Gabija Juščiūtė lankėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2-uose rūmuose, kur susitiko su LNB Informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus vyr. bibliografe, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos administracijos vadove Aušra Vaškevičiene. Susitikimo metu konsultavomės apie tarptautines duomenų bazes, elektroninių išteklių archyvus, kuriuose galėtume skelbti informaciją apie leidyklos leidžiamą elektroninį serialinį leidinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“. 2010 05 24


2010 05 17

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 05 17 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Tomo Petreikio serijos monografijai „ENDRIEJAVAS“ parašytas straipsnis „Endriejavo valstietiškoji knygos kultūra: XIX a. vidurys–1944 metai“ (LLT:157-56/2010-20). 

Straipsnyje atskleidžiama Endriejavo valsčiaus XIX a. pab.–1944 m. valstietiškoji knygos kultūra. Rekonstruojamos XIX a. pab.–XX a. pradž. valstiečių bibliotekėlės. Nustatoma jų tipologinė sudėtis. Valstietiškoji knygos kultūra knygnešių epochoje taip sustiprėjo, jog šis pasienio regionas, visada turėjęs ryšius su nelegalia lietuviškų knygų sklaida, XX a. išlaikė knygą kaip dvasinę vertybę. Valstiečiai jas ženklino autografais ir spaudais. Endriejavas pasižymi periodinių leidinių gausa. Čia nuo XIX a. pab. plačiai sklido „Tėvynės sargas“. XX a. jį keitė kiti katalikiški ir pasaulietiniai laikraščiai. Periodinėje spaudoje vietos valstiečiai nuolat bendradarbiavo ir patys ją aktyviai platino. Taip pamažu užsimezgė spausdinto žodžio ryšys su Endriejavo krašto gyventojais. Laikraštis tapo įprasta valstiečio gyvenimo savastimi.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 56-asis iš istorijos srities ir 157-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 05 17


2010 05 10

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 05 10 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Janinos Morkūnienės serijos monografijai „KAZLŲ RŪDA“ parašytas straipsnis „Amatai ir verslai Suvalkijos ekonominės raidos kontekste“ (LLT:156-29/2010-19). 

Straipsnyje nagrinėjama amatų padėtis, amatininkų ir ypač račiaus amato darbo pobūdis, vieta ir reikšmė Kazlų Rūdos seniūnijos kaimo bendruomenės gyvenime XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje.

Straipsnis parašytas remiantis Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus 1984, 1988 m., „Versmės“ leidyklos 2000 m. etnografinėse ekspedicijose autorės surinkta rašytinė ir iliustracinė medžiaga ne tik iš Marijampolės rajono, bet ir visos Suvalkijos. Etnografiniai duomenys rinkti pagal autorės parengtą metodiką tiesiogiai apklausiant ir bendraujant su amatininkais ir senyvo amžiaus ūkininkais.

XIX a. antroje – XX a. pirmoje pusėje valstiečių amatininkystė, t. y. užsiėmimai amatais bei verslais, priklausė nuo jų ūkio ekonominio pajėgumo, turimo žemės kiekio. Todėl daugiausia mažažemiai valstiečiai ieškojo ir kitų pajamų stengdamiesi mokytis papildomų verslų bei amatų. Kaimo amatininkų individualiai įgytos žinios dažnai priklausė nuo meistro-mokytojo mokėjimo perteikti darbo įgūdžius ir patirtį, nuo jo geros valios, taip pat ir nuo mokinio sugebėjimų tas žinias perimti.

Gabūs kaimo amatininkai dažnai buvo universalūs, mokėję dirbti daugelį medžio darbų – jie buvo ir dailidės, ir staliai, ir račiai, ir baldžiai. Darbo įrankius ir priemones račiai pasigamindavo patys, dalį jų nusipirkdavo. Įrankius tobulinti skatino kylanti žemdirbystės ir kaimo buities kultūra.

Suvalkijoje įvairūs namudiniai verslai bei amatai labiau buvo paplitę pietinėje jos dalyje, kur mažesnis žemės derlingumas. Tačiau ir vidurio bei šiaurės Suvalkijoje buvo gausu įvairių specialybių amatininkų, ypač račių, rimorių, kurie gamino žiemos ir vasaros darbines bei šventines transporto priemones bei pakinktus. Račių, kaip ir kitų specialybių amatininkų darbinės veiklos pobūdis, požiūris į darbą, jų santykiai su kalviais dažnai lėmė jų kvalifikacijos įvertinimą ir darbo užmokestį, t. y. pagarbą ir gaunamas pajamas už pagamintą produkciją.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 29-asis iš etnologijos srities ir 156-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 05 10


2010 05 07

LANKĖSI LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJAS. 2010 m. gegužės 7 d. „Versmės“ leidykloje lankėsi Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, jos pradinės mokyklos muziejaus  įkūrėjas ir pagrindinis eksponatų gausintojas Algimantas Masaitis, kupinas neblėstančio entuziazmo, patriotiškumo ir lietuviškumo, kaip ir jo brolis, mūsų leidyklos pagrindinis kalbos redaktorius Albinas Masaitis. 

Buvo malonu prisiminti pernai prasidėjusį leidyklos Knygų kelio renginį, kuriam p. Algimantas padovanojo nemažai knygų, bei prisidėti prie muziejaus siekio turėti savo lentynose visus „Lietuvos valsčių“ serijos tomus ir padovanoti muziejui iki pilnos kolekcijos trūkstamas paskutines pernai išleistas serijos monografijas, paženklintas naujuoju leidyklos dovanojamų vardinių egzempliorių ženklinimo spaudu.

Svečias įteikė leidyklai gražiai įrėmintą padėką, papasakojo apie draugijos veiklą, pakvietė apsilankyti jos renginiuose. 

 

2010 05 26


2010 05 06

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2010 05 06 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos konkurso „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ paskirtas 15 tūkst. Lt.  finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „Vepriai“. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2010 01 08, finansavimas skirtas 2010 03 05. 2010 06 04


2010 05 05

viešnagė-susitikimas Trakuose. Lietingą gegužės 5 dieną įvyko versmiečiams itin svarbus ir sėkmingas susitikimas senojoje Lietuvos sostinėje Trakuose. „Versmės“ leidyklos atstovai – vadovas Petras Jonušas, vadybininkė Živilė Driskiuvienė, monografijos „Onuškis“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja, Ona Gaidamavičiūtė, monografijos „Aukštadvaris“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja susitiko su Trakų rajono savivaldybės atstove vicemere Nijole Romaškiene ir LR Seimo nare Dangute Mikutiene. Susitikime dalyvavo ir Onuškio (Juozas Okunevičius) bei Grendavės (Vida Jankauskienė), seniūnai, o su negalėjusia atvykti Aukštadvario seniūne Jadvyga Dzencevičiene jau  buvome susitikę anksčiau.

Trakiškiams buvo įdomu išgirsti apie „Versmės“ leidyklą ir jos „Lietuvos valsčių“ seriją bei lūkestį iki 2018-ųjų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – išleisti kuo daugiau – duok Dieve, šimtą – atskiroms Lietuvos vietoms skiriamų monografijų. Kaip minėjo leidyklos vadovas, jau yra išleista 17 serijos monografijų, dabar spaudai rengiama apie 30, iš jų apie 10 beveik parengtos. 

Taip pat per susitikimą prisimintas leidyklos siekis inicijuoti sudėtingos keliatomės monografijos „Trakai“ rengimą. Būtent šią mintį entuziastingai palaikė gerbiama Dangutė Mikutienė. Trakų bendruomenei atstovaujanti Seimo narė taip pat kalbėjo apie praėjusių metų pabaigoje Trakuose vykusius Tūkstantmečio kraštiečio (trakiečio) rinkimus ir galėjusį būti didesnį kraštiečių aktyvumą.

Gerbiamai Seimo narei D. Mikutienei pasiūlėme būti Trakų rajono monografijų globėja. Pati D. Mikutienė yra gimusi Rokiškio rajone, Pilkėnų kaime, jos tėvelis kilęs iš Jūžintų, o motinos gimtinė – Nevierių kaimas Kamajų seniūnijoje, Rokiškio rajone. Labai džiugu, kad pagal leidyklos planus redaktorius Venantas Mačiekus š. m. rugpjūčio 9–14 dienomis organizuos įžanginę žvalgomąją ekspediciją po Jūžintų apylinkes, gimtąsias D. Mikutienės vietas.

Susitikimo metu aptarėme vasarą Trakų rajone vyksiančių leidyklos ekspedicijų detales, įvairius organizacinius klausimus.

D. Mikutienė kvietimą prisidėti prie „Lietuvos valsčiai“ serijos monografijų rengimo ir būti monografijų „Aukštadvaris“, „Onuškis“ ir „Jūžintai“ globėja šiltai priėmė. Į klausimą, ar žmonės, turėdami šias monografijas, „gali būti ramūs, kad širdy turi visą Lietuvą“, leidyklos vadovas atsakė, kad, matyt, taip. Mat šių monografijų sudarytojai, redaktoriai į jų rengimą sudeda visą save, visą savo širdį. Galima sakyti, visos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos gimsta iš meilės ir prieraišumo savam kraštui. 

Reikšdami dėkingumą ir pagarbą Seimo narei D. Mikutienei simboliškai padovanojome baltąją „Onuškio“ knygą, o Trakų vicemerei – 2009 metais išleistą „Gelvonų“ monografiją bei baltąją „Aukštadvario“ knygą.

Tęsdama pokalbį Trakų rajono vicemerė N. Romaškienė pristatė neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų Daivos Vyčinienės ir Marijos A. Armalienės parengtą knygą „Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika“. 

Po susitikimo apsilankėme LR Seimo narės Dangutės Mikutienės netoliese esančiame biure. Susipažinome su Seimo narės padėjėja sekretore Gelena Drungiliene, taip pat su interneto puslapio www.trakietis.lt  Trakų krašto naujienų žurnaliste Aušrine Lukošiūte-Aleksandravičiene.

Belieka tikėtis, kad „Versmės“ leidyklos užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su išties veikliomis ir entuziastingomis Trakų krašto atstovėmis – LR Seimo nare Dangute Mikutiene ir Trakų rajono vicemere Nijole Romaškiene – bus itin produktyvūs. 2010 05 06


2010 05 04

VĖL LANKĖMĖS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE. Šių metų balandžio paskutiniąją savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo ir visose kitose šalies bibliotekose buvo minima 10-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė, kurios metu skaitytojai galėjo aplankyti jiems šią savaitę atveriamus paprastai nepasiekiamus ir pačius įdomiausius bibliotekų padalinius.

Džiaugdamiesi šia puikia proga, 2010 m. gegužės 4-osios kiek ūkanotą, bet šiltą popietę „Versmės” leidyklos bendradarbiai ir vėl sugužėjo į Lietuvos nacionalinę biblioteką, šį kartą į jos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centrą. Čia mus maloniai pasitikusi šio centro Įrišimų restauravimo skyriaus vedėja Raimunda Vasiliauskienė kartu su kitais centro darbuotojais noriai dalijosi savo amato paslaptimis, rodė senąsias laiko palytėtas knygas ir pergamentus iki prisiliečiant profesionalaus restauruotojo rankoms ir po, pasakojo apie popieriaus atstatymo ir išsaugojimo galimybes, dalijosi knygų viršelių dekoro atstatymo subtilybėmis, pademonstravo kokį kelią knyga turi nueiti, kad iš senos, sudūlėjusios, neįskaitomos vėl taptų gražia ir patvaria bei galėtų patekti į skaitytojų rankas.

Visus nepaprastai sužavėjo centro darbuotojų meistriškumas, gebėjimas prikelti senas knygas naujam gyvenimui bei trykštantis jų entuziazmas ir meilė savo darbui.

Naudodamiesi lankymosi proga Nacionalinės bibliotekos darbuotojams perdavėme Kovo 9-osios minėjimo bibliotekoje padėkas.

    

  2010 05 06


2010 05 03

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 05 03 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, etnografo  Antano Stravinsko  dar 2001 metais leidyklai įteiktas serijos monografijai „GRIŠKABŪDIS“ parašytas straipsnis „Nuo plūgo iki kryžiaus. Geležinių kryžių puošybos tipologinės sąsajos“ (LLT:155-28/2010-18). 

Griškabūdžio kalviai gebėjo ne tik meistriškai pagaminti ūkiui reikalingus padargus, bet ir puoselėti vietos grožio tradicijas – nukalti originalius kryžius-paminklus ir taip tenkinti vietos žmonių dvasinius bei estetinius poreikius.

Straipsnyje kalbama apie senesnius (XIX–XX a. pradžios) zanavykiškus metalinius kryžius, kurių autorystės dabar beveik neįmanoma nustatyti. Sprendžiant iš jų nesudėtingos konstrukcijos ir gana saikingos puošybos, galima spėti, kad kai kuriuos galėjo padaryti ir kalviai evangelikai arba kadaise į Sūduviją atsikėlę prūsai, kurie čia galutinai nutautėjo ir perėmė vietos papročius bei tradicijas. 

Griškabūdžio ir gretimų apylinkių metalinius kryžius, būdingus beveik visos Sūduvos paminklams, pagal jų pritaikymo bei panaudojimo pobūdį galima skirti į dvi stambesnes grupes: sakralinių pastatų (bažnyčių, koplyčių, varpinių) kryžius ir antkapinius paminklus. Pastarieji sudaro publikacijos daugumą ir pagal savo konstrukciją taip pat skirtini į dvi tradicines grupes – vienastiebius ir rėminius.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 28-asis iš etnologijos srities ir 155-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 05 03


2010 05 03

KAS NUVEIKTA PER BALANDĮ. Iš viso 2010 m. balandžio mėnesį leidykloje gautas 31 naujas straipsnis (264 rankraščių puslapiai), parengta 26 naujų straipsnių maketai (390 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt buvo paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (61 psl.), 13-ai seniūnijų bendruomenių perduoti Knygų kelio rinkiniai, 2-oms Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Gauta 100 Lt asmeninė finansinė parama. 2010 05 06


2010 04 30

GAUTA PARAMA. 2010 04 30 leidyklą pasiekė Vandos Kuprienės 100 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunėlis“.2010 05 05


2010 04 29

„BAISOGALA“ PRISTATYTA PALONIEČIAMS. 2010 m. balandžio 29 d. Baisogalos seniūnijos Palonų miestelio bendruomenės namuose įvyko monografijos „Baisogala“ pristatymas paloniečiams. Susirinkimą vedė Palonų bibliotekininkė Regina Klimavičienė, kalbėjo knygos bendraautorė senoji mokytoja Ona Gedžienė, sudarytojas dr. Jonas Linkevičius, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.

  

  2010 05 03


2010 04 28

PABAIGTUVĖS ŽEIMIŲ SENIŪNIJAI. 2010 m. balandžio 28 d. leidykloje lankėsi Jonavos r. Žeimių seniūnijos atstovas Aurimas Kazlauskas, kuris pasiėmė Žeimių bendruomenei skirtas Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves. 2010 04 28


2010 04 27

PATEIKTOS PARAIŠKOS. 2010 m. balandžio 27 d. pateiktos paraiškos į Kultūros rėmimo fondo II konkursą 2010 m. kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Kazlų Rūda“ ir „Žeimelis“. 2010 05 04


2010 04 26

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 04 26 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Astos Venskienės serijos monografijai „Kartena“ parašytas straipsnis Fizinės išvaizdos estetiškumo suvokimas Kartenos valsčiuje XX a. pirmojoje pusėje  (LLT:154-27/2010-17). 

Straipsnio objektas – moters veido fizinės išvaizdos estetika bei stereotipinio įvaizdžio kūrimas. Tikslas – išsiaiškinti ar XX a. pirmoje pusėje Kartenos valsčiaus kaimuose buvo paplitęs stereotipinis moters veido grožio suvokimas. Jei taip, tai palyginti jį su visoje Lietuvos teritorijoje paplitusiu stereotipiniu moters fizinės išvaizdos suvokimu.

Uždaviniai: atlikus lauko tyrimus ir apibendrinus jų duomenis išsiaiškinti patrauklius ir nepatrauklius fizinius moters veido bruožus, nustatyti, kokiais būdais ir priemonėmis buvo stengiamasi pasiekti visuomenėje pageidautiną stereotipinę išvaizdą.

Lauko tyrimai atlikti 2002 m. rugpjūčio 05–14 dienomis Kartenoje vykusios ekspedicijos metu. Apklaustos 22 respondentės, kurių amžius nuo 65 iki 91 metų.

Kartenos valsčiuje buvo susiformavęs moteriško veido grožio stereotipas, kuris nesiskyrė nuo visoje Lietuvos teritorijoje paplitusio lietuvaitės stereotipinio įvaizdžio. Kaimo kultūroje vyravę moteriškos fizinės išvaizdos stereotipai įtakojo individo santykius su bendruomene. Moterys stengėsi susitapatinti arba bent priartėti prie idealo. Tikslui pasiekti visų pirma naudota liaudies kosmetika, kurios pagrindą sudarė gyvulinės kilmės riebalai, įvairios rūgštys bei augalų nuovirai. XX a. pirmoje pusėje liaudies kosmetiką pamažu keitė pramoninė kosmetika.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 27-asis iš etnologijos srities ir 154-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 04 26


2010 04 22

LEIDYKLOS PAVASARIO SUSIRINKIMAS. 2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienį, 15–19 val.,  vyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis pavasario susirinkimas. 

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Organizaciniai klausimai: kito pusmetinio susirinkimo laiko parinkimas (siūlomas laikas 2010 10 21, ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (P. Jonušas). 2. Leidyklos vadovo ataskaita už 2009 metus. Ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas. Svarbiausios leidyklos naujienos (P. Jonušas). 3. Leidyklos dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje 2010. 2009 metais išleistų monografijų pristatymas (P. Jonušas, Ž. Driskiuvienė). 4. „Lietuvos valsčių“ Baltosios serijos pristatymas (P. Jonušas). 5. Rengiamų monografijų parengimo būklė. Monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos. 6. Monografijų „Aukštadvaris“, „Semeliškės“, „Užpaliai“, „Žemaičių Kalvarija“ įtraukimas į „Lietuvos valsčių“ seriją (Ona Gaidamavičiūtė, Daiva Červokienė, Stanislovas Balčiūnas, Edmundas Mickūnas). 7. 2010 m. „Versmės“ leidyklos organizuojamos monografijų autorių vasaros ekspedicijos į aprašomuosius kraštus – į Onuškį (Ž. Driskiuvienė), į Daujėnus (A. Šimkūnas), į Užpalius (S. Balčiūnas), į Viekšnius (E. Levitas), į Semeliškes (D. Červokienė), į Žemaičių Kalvariją (E. Mickūnas), į Aukštadvarį (O. Gaidamavičiūtė). 8. Monografijų finansavimo klausimai (P. Jonušas). 9. Moksliniai straipsniai. Interneto svetainės www.llt.lt „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ darbo aptarimas (G. Juščiūtė). 10. Knygų kelio tęsinys „Versmės“ leidykloje – knygų dovanojimas likusioms seniūnijoms (V. Dževečkaitė). 11. Lietuvai – 1001-eri. Kovo 9-osios paminėjimas. Padėkų dalyvavusiems Lietuvos dienos paminėjime ant Gedimino kalno įteikimas. Konkursas „Rašau Lietuvos vardą“ (V. Dževečkaitė, P. Jonušas). 12. „Versmės“ knygų paroda M. Mažvydo bibliotekoje, skirta Lietuvos 1001-osioms metinėms (V. Dževečkaitė). 13. Knygnešio dienos paminėjimas „Versmės“ leidykloje (P. Jonušas). 14. Leidyklos darbuotojų išvyka į Knygų rūmus (V. Dževečkaitė). 15. Leidyklos parama rengiamiems tarmiškos kūrybos konkursams (P. Jonušas). 16. Leidyklos bendravimas su kraštiečių bendrijomis (Ž. Driskiuvienė). 17. Knygų, išleistų apie aprašomąją vietovę, sąrašo parengimas rengiamoms monografijoms (T. Petreikis). 18. Kiti klausimai.

Susirinkime dalyvavo 27 dalyviai: Petras Jonušas, Domijonas Šniukas, Jonas Linkevičius, Juozas Pugačiauskas, Vingaudas Baltrušaitis, Aloyzas Petrašiūnas, Stanislovas Buchaveckas, Aloyzas Bėčius,  Julius Aukštaitis, Vytautas Indrašius, Stanislovas Balčiūnas, Antanas Andrijonas, Antanas Šimkūnas, Edmundas Levitas, Aušra Jonušienė, Donatas Rinkevičius, Živilė Driskiuvienė, Daiva Červokienė, Violeta Barkauskaitė, Aldonas Pupkis, Gabija Juščiūtė, Vaida Dževečkaitė, Virginijus Jocys, Tomas Petreikis, Vida Kasparavičienė, Ona Gaidamavičiūtė, Ieva Švarcaitė.

2010 04 23


2010 04 21

KNYGŲ RINKINIAI DEVYNIOMS BENDRUOMENĖMS.  2010 m. balandžio 21 d. leidykloje lankėsi Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronė Balionienė lydima pagalbininko – bibliotekos ūkio skyriaus vedėjo Jono Turčinavičiaus. Svečiams perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinius, skirtus net devynių rajono savivaldybių bendruomenėms: Alytaus, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Simno ir Ūdrijos. 2010 04 22


2010 04 19

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 04 19 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Janinos Morkūnienės serijos monografijai „Griškabūdis“ parašytas straipsnis Zanavykų kinkomojo transporto savitumai (LLT:153-26/2010-16). 

Kinkomosios transporto priemonės – svarbi valstiečių ūkio inventoriaus dalis, parodanti valstiečių buities ir ūkinės veiklos pobūdį ir jų padėtį socialinėje kaimo struktūroje.

Straipsnyje, remiantis ilgamečių tyrinėjimų duomenimis, nagrinėjami zanavykų vasaros bei žiemos kinkomojo transporto priemonių (vežimų, rogių (šlajų) bei pakinktų) svarbiausieji konstrukciniai savitumai, vyraujantys konstrukciniai variantai, terminijos įvairovė, šio transporto panaudojimas.

Straipsnis iliustruotas nuotraukomis bei brėžiniais, piešiniais.

XIX a. antroje pusėje zanavykų darbinių vežimų konstrukcija buvo praktiška ir patogi vežimui pailginti bei sutrumpinti, jį pritaikyti įvairiems kroviniams vežti ilginant arba trumpinant vežimo priekinės ir užpakalinės dalies sujungimo kartį – pertrauką (reguliuojant jos ilgį geležiniu kaiščiu). Zanavykų valstiečių ūkiuose geležinašiai vežimai pradėjo plisti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir galutinai įsivyravo XX a. 3–4 dešimtmetyje. Šventinius geležinašius vežimus turtingesni ūkininkai įsigydavo nuo XIX a. pabaigos. Priklausomai nuo ūkių ekonominės padėties bričkos, brikeliai, fajetonai išplito XX a. 3–4 dešimtmetyje.

Zanavykų darbinės šlajos ir šventinės rogės savo pagrindine konstrukcija buvo panašios į kitų Lietuvos regionų naudotą to paties tipo žiemos transportą ir įėjo į arealą, kuris apėmė vakarų, pietvakarių, vidurio ir pietryčių Lietuvos vakarinį pakraštį palei Nemuną. Pagrindiniai tų regionų šlajų skirtumai – jų dydis, rodiklio arba ienų įtaisymas – priklausė nuo kinkymo būdų ir viršutinės dalies įtaisymo įvairiems ūkio darbams.

Zanavykų valstiečiai į darbines žiemos ir vasaros transporto priemones kinkė iki XIX a. pabaigos – XX a. pradžios austinėmis, o vėliau odinėmis plėškėmis, o į šventines – puošniomis odinėmis plėškėmis – šorais.

Zanavykų kinkomojo transporto raidą įtakojo valstiečių ūkinė veikla, socialinės sąlygos, etnografinės tradicijos, vakarinių kaimyninių tautų poveikis.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 26-asis iš etnologijos srities ir 153-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 04 20


2010 04 15

KNYGOS PUNIOS BIBLIOTEKAI.  2010 m. balandžio 15 d. leidykloje lankėsi Alytaus rajono Punios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Irena Kaškonienė, kuriai perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį Punios bendruomenei. 2010 04 15


2010 04 14

KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS PIRMININKO VIZITAS. 2010 m. balandžio 14 d. sulaukėme malonaus vizito – „Versmės“ leidykloje svečiavosi Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Aleksandras Šidlauskas. Svečiui pristatėme „Lietuvos valsčių“ Baltąją seriją, papasakojome apie savo ambicingą siekį išleisti net 100 serijos monografijų iki 2018-ųjų – Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-mečio. 

Tarp visą sieną užimančių 400 Baltosios serijos tomų susiradęs „Grinkiškio“ monografiją ir vartydamas jos tuščius puslapius, draugijos pirmininkas papasakojo apie Kraštotyros draugijos pernykštę ekspediciją į Grinkiškį ir planus išleisti tradicinės Kraštotyros draugijos leidžiamų knygų apimties, maždaug 600 puslapių knygą apie šį valsčių. Nieko nelaukdamas leidyklos vadovas pasiūlė „Versmės“ leidyklos pagalbą, pakvietė Kraštotyros draugiją bendradarbiauti ir apsvarstyti galimybę šią monografiją išplėsti ir išleisti „Lietuvos valsčių“serijoje. Kad šis susitikimas nebūtų užmirštas, o kraštiečius ir kitus neabejingus rengiamai monografijai būtų lengviau paraginti prisidėti prie jos kūrimo darbų, A. Šidlauskui įteikėme iškalbingą „Grinkiškio“ baltąją knygą bei padovanojome Kraštotyros draugijos bibliotekai 2009-aisiais leidyklos išleistas „Gelvonų“, „Baisogalos“, „Obelių. Kriaunų“ ir „Gruzdžių“ (1 d.) monografijas. Buvome maloniai nustebinti ir patys gavę dovanų – dvi autorines A. Šidlausko knygas „Alkana šarka“ (aforizmai) bei „Žingsnių aidas“ su dedikacijomis, taip pat Lietuvos kraštotyros draugijos leidinį „Mūsų kraštas“, kuriame paskelbtas p. Šidlausko straipsnis „Partizanų slapyvardžių prasmės“, bei Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos katalogą.

Atsisveikindami pažadėjome padovanoti Kraštotyros draugijai visas išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, o draugijos turimas seno dizaino žaliais viršeliais išleistas serijos knygas pakeisti į tokias pačias naujaisiais viršeliais.

 

2010 04 16


2010 04 13

„LIETUVOS VALSČIAI“ VILNIAUS ROTARY KLUBE. 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus Rotary klubo kvietimu leidyklos vadovas P. Jonušas dalyvavo Vilniaus „Artis“ viešbutyje vykusiame tradiciniame klubo susitikime, kuriame pristatė 100-tomę „Lietuvos valsčių“ seriją ir jos Baltąją seriją, atsakė į klubo narių klausimus.

Susitikimo pabaigoje leidyklos vadovas padėkojo už malonų pakvietimą, kuris pats savaime jau yra aukštas „Versmės“ leidyklos veiklos įvertinimas, ir galimybę kreiptis į garbingus klubo narius ir pakviesti juos išleisti knygas apie savo ar savo tėvų gimtines bei padovanojo 2009-ųjų derliaus serijos monografijas. „Gelvonai“ atiteko tą pačią dieną į klubo narius priimtam dr. Sigitui RENČIUI, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriui, „Baisogala“ – p. Vytautui VAITIEKŪNUI, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro direktoriui, „Gruzdžiai“ – klubo prezidentui dr. Jonui MILIUI, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriui, „Obeliai. Kriaunos“ – p. Rolandui STATULEVIČIUI, „Volkswagen“ tinklo vadovui ir jo tėveliui p. Algimantui STATULEVIČIUI, kilusiam nuo Obelių.

Leidyklos vadovas savo ir leidyklos vardu pasirašė Vilniaus Rotary klubo svečių knygoje bei padovanotose monografijose. 2010 04 16


2010 04 13

KNYGŲ RINKINYS JONIŠKIEČIAMS.  2010 m. balandžio 13 d. leidykloje lankėsi Molėtų rajono Joniškio seniūnijos atstovas Virgilijus Kalinauskas, kuris pasiėmė Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį Joniškio bendruomenei.  2010 04 14


2010 04 12

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 04 12 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Ilonos Burinskaitės serijos monografijai „Kartena“ parašytas straipsnis Kartenos apylinkių koplytėlės (LLT:152-25/2010-15). 

Kretingos rajonas yra vienas iš tų, kuriame medinės ant žemės statomos koplytėlės buvo paplitusios labiausiai. Iš žinomų 204 medinių koplytėlių 53 priklausė buvusiam Kartenos valsčiui.

Šio straipsnio tikslas – remiantis sukaupta archyvine ikonografine medžiaga ir 2002 m. „Versmės“ leidyklos organizuotoje ekspedicijoje surinktais duomenimis palyginti senąsias bei naujas Kartenos apylinkių koplytėles.

Kartenos valsčiuje koplytėlės buvo labiau paplitusios gamtinėje aplinkoje: pakelėse, kapinių ir senkapių paminkluose, nei gyvenamoje aplinkoje. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje jos dažniau buvo statomos sodybose kaip privatūs šeimų paminklai. Koplytėlių gausėja įvairesnėje aplinkoje: kapinėse, senkapiuose, pakelėse (statomi nauji paminklai buvusiųjų vietoje).

Koplytėlėse statomų skulptūrų siužetus daugeliu atvejų buvo galima susieti su statymo tikslais: sveikatos, asmeninės sėkmės ir laimės siekimu, taip pat padėka už Dievo suteiktas malones. Įvairūs paminklo pastatymo intencijos aspektai būdavo išreiškiami atitinkamas galias turinčių įvairių vardų šventųjų siužetais. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje statytose Kartenos valsčiaus koplytėlėse buvo apie 10 skirtingų skulptūrų tipažų. Tačiau labiausiai paplitę įvairūs Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Naujosiose koplytėlėse vyrauja gipsinės Marijos Maloningosios statulos, pastebimas ryšio tarp paminklo pastatymo intencijos ir ją išreiškiančių skulptūros siužetų įvairovės nykimas.

Kartenos valsčiuje buvo paplitusios stačiakampio plano koplytėlės, dengtos dvišlaičiais ar trišlaičiais stogeliais. Populiari fasado kompozicija – gilus, kolonėlėmis paryškintas prieangis su būdingomis tvorelėmis tarp sienelių ir kolonų. Šis koplytėlių tūrio ir fasado kompozicijos sprendimas lieka populiarus ir naujųjų koplytėlių architektūroje, nors meniniuose sprendimuose itin juntamas individualus jas padirbusių meistrų braižas.

 Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 25-asis iš etnologijos srities ir 152-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 04 12


2010 04 10

VĖL „SPENGLOS” VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE. Pakviesta prisidėti prie 2010 m. balandžio 10 dieną Valkininkų „Spenglos” vaikų globos namuose vykusio tradicinio kasmetinio sporto žurnalistų ir globos namų auklėtinių susitikimo, kurio metu sporto žurnalistai su vaikais ne tik varžėsi krepšinio aikštelėje, bet ir dalijo savo pačių ir rėmėjų vaikams paruoštas dovanėles, „Versmės” leidykla džiaugėsi galėjusi per savo bičiulį, Knygų kelio metraštininką LRT operatorių Stasį Petkų vaikams perduoti „Versmės” leidyklos linkėjimus ir Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą pabaigtuvių lauktuves – nemažą knygų dėžę, vasaros Knygų kelio lankymosi „Spengloje” nuotraukas (jų visą 100, kad kiekvienam vaikui liktų atsiminimas), knygų skirtukų, tušinukų ir... prie renginio maloniai prisijungusio „Parex” banko, šiemet mininčio veiklos Lietuvoje 10-metį, kelias dėžes dovanotų proginių jubiliejinių saldainių. 

 

 

2010 04 16


2010 04 06

„VERSMĖJE“ – TARMIŠKOSIOS KŪRYBOS PUOSELĖTOJAI. 2010 m. balandžio 7 d. „Versmės“ leidykla sulaukė malonaus Rokiškėnų klubo pirmininko Algio Naručio ir šio klubo nario bei poeto Gaudento Kurilos apsilankymo, kurio metu prisiminėme šių metų kovo 27 d. pasibaigusį III tarmiškos kūrybos konkursą, kurį rengė Rytų aukštaičių sambūris bei partneriai. Dvylikai šio konkurso laureatų Raudondvario kultūros centre įvykusioje konkurso laureatų apdovanojimo šventėje buvo įteikti diplomai bei rėmėjų įsteigti prizai, tarp kurių buvo ir „Versmės“ leidyklos kiekvienam laureatui padovanotos jos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. 

Gaudentą Kurilą pakvietėme parengti monografiją apie savo gimtąjį Mielagėnų valsčių ir padovanojome jo gimtinės „Mielagėnai“ baltąją knygą, kaip priminimą apie būsimą tokio paties pavadinimo „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją, neleisiantį užmiršti neatliktos pareigos ir neparašytos knygos parengimo darbo.

Su tarmių puoselėtojais leidyklos vadovas taip pat aptarė galimybę bendrai parengti ir paskelbti visų tarmių sunormintos tarmiškos rašybos abėcėles ir taisykles, kurios palengvintų mokymąsi rašyti ir bendrauti tarmiškai.  2010 04 20


2010 04 06

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 04 06 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas geologo, gamtos mokslų daktaro Aleksandro Šliaupos serijos monografijai „Žagarė“ parašytas straipsnis Žagarės apylinkių žemės gelmių raida ir sandara (LLT:151-34/2010-14). 

Žagarės apylinkės garsios devono amžiaus Žagarės svitos dolomitu, kuriuo susidomėta jau XIX a. viduryje. Nuo tada ir pradėta tirti ir bendroji geologinė sandara. Pusantro šimtmečio trukusiais tyrimais nustatyta, kad per kelis milijardus metų susiformavo nuosėdinių uolienų dangos asla, vadinama kristaliniu pamatu. Nuosėdinių uolienų sluoksniai susikaupė per 550–510 milijonus metų jūrinėje ar kontinentinėje aplinkoje. Jauniausios nuogulos, stebimos ir Žemės paviršiuje, labiausiai siejamos su kontinentiniais ledynais. Nuosėdinių uolienų ar nuogulų sluoksniai svarbūs naudingųjų iškasenų atžvilgiu. Tai statybinių medžiagų žaliava; viršutinio devono sluoksniai tarpais prisotinti geriamuoju vandeniu.

Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos sudėtis bei vystymosi istorija liudija, kad Žagarės apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko labai sudėtingi procesai, sąlygoti atskirų Žemės plutos plokščių judėjimų. Globalūs geodinaminiai procesai formavo ir formuoja ir pačios mažiausios kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos struktūras. Pirmosios – tai lūžiais apriboti blokai – blokeliai. Nuosėdinės dangos sluoksniai buvo tempiami ar spaudžiami, keliami ar gramzdinami, lankstomi ar plėšomi. Tai gerai matyti pateiktuose geologiniuose pjūviuose. Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos lūžiai tebėra aktyvūs ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu, ką patvirtina neotektoniškai aktyvios linijinės zonos. Kvartero amžiaus tektoninių struktūrų dinamika sąlygojo kontinentinių ledynų dinamiką, nuogulų susidarymą ir išlikimą, reljefo formų ir hidrografinio tinklo formavimąsi bei kitus geologinius procesus (Žemės drebėjimus, eroziją, denudaciją, hidrodinamiką). 

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 34-asis iš gamtos (geologijos) srities ir 151-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 04 06


2010 04 02

KNYGŲ RINKINYS GADŪNAVUI.  2010 m. balandžio 2 d. leidykloje lankėsi Telšių rajono Gadūnavo seniūnijos atstovė Ilona Stripeikaitė, kuriai perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį Gadūnavo bendruomenei.  2010 04 06


2010 04 01

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ. Iš viso 2010 m. kovo mėnesį leidykloje gauti 22 nauji straipsniai (328 rankraščio puslapiai), parengta 14 naujų straipsnių maketų (156 knygų puslapiai),  „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (94 psl.), 8-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai. 2010 04 02


2010 03 29

PASKELBTAS 150-ASIS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 03 29 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Gabijos Surdokaitės serijos monografijai „Žemaičių Naumiestis“ parašytas straipsnis Degučių bažnyčios liturginiai rūbai, indai ir kiti reikmenys (LLT:150-55/2010-13). 

Straipsnyje rekonstruojami buvusieji Degučių bažnyčioje liturginiai reikmenys ir aprašomi išlikusieji. Iš liturginių rūbų Degučių bažnyčioje išliko XIX a. pab.–XX a. pr. datuojamos trys kapos, tačiau liturginių indų rinkinys turi bažnyčios statybą ir pirmuosius jos gyvavimo metus menančių taikomosios dailės kūrinių. Degučių bažnyčioje saugomi trys XVIII a. trečiuoju ketvirčiu datuojami kielikai. Meniniu požiūriu išsiskiria bažnyčioje saugoma XVIII a. trečiojo ketvirčio komuninė su fundatorių Bielevičių herbu ant dangtelio. Tūrinis herbo komponavimas ant komuninės dangtelio yra labai retas reiškinys Lietuvoje. Bažnyčioje taip pat saugomi du skirtingu laikotarpiu sukurti relikvijoriai ir kiti reikmenys.

Degučių tikintieji ir bažnyčią aptarnavusieji kunigai ir sovietmečiu išsaugojo liturginius reikmenis. Iki pat šių dienų rinkinio pagrindą sudaro penki kielikai, komininė, monstrancija, du relikvijoriai, ligonių patena. Per šimtmečius susiformavęs Degučių bažnyčios liturginių indų komplektas atspindi ne tik parapijos istoriją, jos turtinę padėtį, bet ir taikomosios dailės raidą Lietuvoje, reprezentuoja skirtingų laikotarpių stilistines formas.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 55-asis iš istorijos srities ir 150-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 03 29


2010 03 27

PRISIDĖJOME PRIE TARMIŠKOS KŪRYBOS ŠVENTĖS. Kovo 27d., šeštadienį, Raudondvario kultūros centre vyko III respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamasis renginys – tarmiškos kūrybos šventė, kurioje buvo paskelbti konkurso nugalėtojai ir visi nominantai, kuriems be kitų prizų buvo įteiktos ir mūsų leidyklos monografijos.

Konkurso idėja ir iniciatyva – gaivinti Lietuvos tarmes. Tai iš tiesų didžiulis darbas, nes net ir kaimų žmonės (o juos teisėtai tebelaikome etnokultūros saugotojais) jau gerokai primiršo unikalią savo krašto šnektą. Informacijos sklaida, patogus ir greitas susisiekimas, judėjimas ir maišymasis, naujos patirtys – tai patogumai, kurie tolina, o gal tiesiau pasakysiu – naikina tų buvusių kompaktiškų bendruomenių savitumą. Šis savitumas nyksta drauge su kiekvienu į Anapilį lydimu senoliu, prisiminimuose saugojusiu senąjį gyvenimo ritualą, kalbą, reikšmes, potekstes. Nors kraštotyrininkai yra nemažai sukaupę tos unikalios lietuviškos autentikos, bet ar ji gyva, ar ją norės pažinti šiandieninės ir būsimos lietuvių kartos? <..>2010 03 29


2010 03 25

KNYGŲ KELIAS TĘSIASI. 2010 m. kovo 25 dieną leidykloje lankėsi leidyklos vadovo bičiulis dar iš mokyklos laikų Rimvydas Gerasimas. Vilnietis verslininkas vis dar tebesitęsiančiam Knygų keliui padovanojo keliasdešimt knygų, kurios kaip ir visos kitos šiam pilietiniam renginiui padovanotos knygos, paženklintos specialiu Knygų kelio spaudu bei vardiniais dovanotojo lipdukais, bus artimiausiu metu įteiktos knygų rinkinių dar negavusių miestelių bendruomenėms. Tuo pačiu visus maloniai kviečiame ir toliau dovanoti Knygų keliui savo pasirinktas knygas, nes dar liko apie 50 miestelių bendruomenių, neatsiėmusių dovanojamų knygų – joms ir atiteks paskutiniųjų dovanotojų knygos. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame. 2010 03 29


2010 03 23

LANKĖMĖS PARODOJE. 2010 m. kovo 23 d., antradienį, lankėmės Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančioje parodoje „Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas prieš 1001 metus“. Pasigrožėję eksponuojamomis mūsų ir kitų leidyklų knygomis apie Lietuvos miestus ir miestelius ir padėkoję šeimininkams už gražią iniciatyvą, dar valandėlę maloniai bendravome su parodą aplankiusiu Lietuvos nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi p. Algirdu Pliopliu, Komplektavimo skyriaus vedėju p. Vytautu Gocentu ir parodos rengėja p. Nijole Jonaitiene.  
  

 2010 03 24


2010 03 23

KNYGOS LELIŪNŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. kovo 23 d. leidykloje lankėsi Utenos rajono Leliūnų seniūnė Lina Petronienė, kuriai perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį, skirtą Leliūnų bendruomenei. 2010 03 23


2010 03 22

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės, socialinių mokslų daktarės Irenos Stonkuvienės serijos monografijai „Griškabūdis“ parašytas straipsnis Dorinis vaikų auklėjimas šeimoje Griškabūdžio valsčiuje (XX a. pirmoji pusė)  (LLT:149-24/2010-12). 

Straipsnyje, remiantis kokybinio tyrimo medžiaga, analizuojama dorinio auklėjimo tikrovė Griškabūdžio valsčiaus valstiečių šeimoje XX a. pirmojoje pusėje. Nagrinėjamos dorovinio ir religinio auklėjimo sąsajos, paliečiami asmens santykiai su gamta, bendruomene ir t. t. Aptariama dorinio auklėjimo principai, turinys, priemonės bei metodai. Siekiama išsiaiškinti ne tik teorinę dorinio auklėjimo pusę, bet ir kaip tai buvo realizuojama praktikoje.

Nustatyta, kad bene svarbiausias tradicinio ugdymo bruožas ir principas buvo neatsiejamas auklėjimo ryšys su gyvenimu. Auklėjimas nesudarė išskirtinio veiksmo. Kadangi gyvenimas buvo nesuskaidytas į buitį ir būtį, tačiau turintis griežtas „tvarkos“ ir „netvarkos“ sampratas, jis vaiką įtraukdavo į griežtą dorovinę realybę. Auklėjimas buvo nuolatinis procesas, vykstantis natūralioj plotmėj – vaikui, žaidžiant, dirbant, bendraujant. Čia išryškėja sistemingumo bei auklėjimo nepertraukiamumo principai. Dorinio auklėjimo turinį diktavo visas valstietiško gyvenimo būdas bei gyvenimo bendruomenėje poreikiai, tačiau formą auklėjimo turiniui suteikė Dekalogas ir liaudies etiketas. Respondentai iš dešimties dievo įsakymų ypač išskyrė ketvirtąjį Dievo įsakymą – „Gerbk savo tėvą ir motiną“, septintąjį – „Nevok“, aštuntąjį – „Nekalbėk netiesos“, šeštąjį – „Nepaleistuvauk“, penktąjį – „Nežudyk“, trečiąjį – „Švęsk sekmadienį“. Liaudies etiketas kategorijomis „gražu“–„negražu“ taip pat reguliavo vaikų elgesį namuose ir viešumoje, švenčių ir kasdienybės metu, apibrėžė vaikų santykius su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Doriniame auklėjime dažniau buvo naudojami slopinantys (pamokymai, sustiprinti draudimais ir grasinimais, bausmės) nei skatinantys (pagyrimai, apdovanojimai ir kt.) metodai, tačiau vis tik negalime liaudies pedagogikos vadinti vien tik „rykštės pedagogika“, nes dažniausiai fizinėmis bausmėmis nebuvo piktnaudžiaujama, jos buvo taikomos tik ypatingais atvejais.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 24-asis iš etnologijos srities ir 149-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 03 22


2010 03 19

KNYGŲ RINKINYS GIRKALNIUI.  2010 m. kovo 19 d. leidykloje lankėsi Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos atstovas Gediminas Akstinas, kuris pažadėjo nuvežti Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį Girkalnio bendruomenei.  2010 03 19


2010 03 17

KNYGOS DUSETŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. kovo 17 d. leidyklą aplankė Zarasų rajono Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, kuriam perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinį, skirtą Dusetų bendruomenei. Svečiui prasitarus, kad su pavydu žvelgia į kaimynų krašto monografiją „Obeliai. Kriaunos“, gavo ją dovanų, o po to buvo pasirašyta ir ketinimų parengti monografiją „Dusetos“ sutartis. 2010 03 18


2010 03 16

KNYGNEŠIO DIENA LEIDYKLOJE. Kovo 16 d. gražiai paminėjome KNYGNEŠIO DIENĄ. Leidykloje lankėsi Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos leidyklos vadovo sūnaus Danieliaus 3a klasės mokiniai, lydimi mokytojos Jolantos Žukienės, kiti svečiai. Istorikas Kazys Misius, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas ir knygotyros magistrantas Tomas Petreikis papasakojo apie spaudos draudimo metus, knygnešius ir su jų veikla susijusius istorinius įvykius. Vilniaus knygrišių gildijos nariai Rimas Supranavičius ir Sigitas Tamulis rodė knygrišystės įmantrumus, vaišinome ir vaišinomės knygnešių gadynės užkandžiais (ūkininkų gaminiais, pirktais Halės turgavietėje). 2010 03 17

   


2010 03 15

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 03 15 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo, etnologo, muziejininko Vingaudo Baltrušaičio serijos monografijai „Griškabūdis“ parašytas straipsnis Zanavykų patalpų apšvietimo priemonės (LLT:148-23/2010-11). 

Straipsnyje aptariama gyvenamųjų ir ūkinių patalpų apšvietimo priemonių raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Rėmėmės 1900–1914 m. gimusiais žinių pateikėjais, kurių apklausėme šešiasdešimt aštuonis. Žmonės klausinėti ne tik Griškabūdžio, bet ir Sintautų, Barzdų, Jankų apylinkėse bei pavieniai asmenys iš kitų Šakių rajono vietovių. Žinių pateikėjai iš platesnės teritorijos įgalina kalbėti apie visų zanavykų kultūros tapatumo raišką. Turima tyrimų medžiaga rodo, kad nėra esminių skirtumų tarp Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio ar Sintautų parapijų. Apšvietimo priemonių didesni skirtingumai surasti tik, anot ūkininkų, „girininkų“, ar „sakuotnugarių“, krašte, kuris prasidėjo už Paluobių ir tęsėsi beveik iki Zapyškio.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 23-asis iš etnologijos srities ir 148-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 03 15


2010 03 09

PAKILIAI PAMINĖJOME LIETUVOS DIENĄ. Šiais metais Kovo 9-ąją, pirmojo Lietuvos paminėjimo dieną, „Versmės“ leidyklos kolektyvas sutiko sostinės širdyje, ant jos įkūrėjo kunigaikščio Gedimino vardu vadinamo piliakalnio.  Versmiečiams, užgrūdintiems pernykščio Knygų kelio kelionių, atšvęsti žinios apie Lietuvą 1001-ųjų metinių sukaktį nesutrukdė nei žvarbus oras, nei ėmęs snigti pavasarinis sniegas, nei stati įkalnė, į kurią reikėjo kopti, o vėliau leistis vis nesitraukiančios žiemos šalčių sukaustytu apledėjusiu grindiniu.

Nors mūsų būrelis buvo gerokai retesnis nei pernai, Tūkstantmečio metais, kai pirmą kartą Kovo 9-ąją – LIETUVOS DIENĄ – minėjome Arkikatedros Bazilikos aikštėje, nestokojome pakilios nuotakos. Sniege kalno šlaite trispalvės spalvomis rašėme brangų ir labai gražų savo šalies vardą, tuo simboliškai prisimindami ir pagerbdami senąjį metraščio įrašą, prieš 1001-erius metus perdavusį ir pasauliui, ir mums patiems žinią apie save ir savo vertybes per amžius ginančią LIETUVĄ. Vėliau, šiek tiek prieštaraujant gūsingam lietuviškam vėjui, tradiciškai leidome dangaus žibintus, kurie į dangų skraidino ir ant jų užrašytą Lietuvos vardą, ir, kaip tų žibintų liepsna ugningą, mūsų meilę ir linkėjimus mylimai Tėvynei. 

Vėliau, jau nusileidę nuo piliakalnio, aplankėme naująją šv. Brunono Bonifaco gatvę, kur ir vėl kilo keistas jausmas, kad pasibaigus visus praėjusius metus trukusioms Lietuvos Tūkstantmečio iškilmėms ir šurmuliui, jau nekalbant apie dešimtmetį trukusį pasirengimą šiam jubiliejui, taip ir likome be... LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO GATVĖS ar aikštės...

Na o šventinę išvyką baigėme... Pilies gatvės blyninėje, kur sušilę ir atgavę prarastas jėgas, kupini geros nuotaikos ir jausmų, kurie užlieja atlikus kilnią pareigą, dalijomės įspūdžiais ir pasvarstymais apie Lietuvai svarbias sukaktis ir jų įdomų bei deramą paminėjimą. ▲2010 03 10 


2010 03 08

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 03 08 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės, lituanistės, humanitarinių mokslų habilituotos daktarės, valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatės profesorės  Angelės Vyšniauskaitės  dar 2001 metais leidyklai įteiktas serijos monografijai „Griškabūdis“ parašytas straipsnis Zanavykų kultūros ir charakterio bruožai (LLT:147-22/2010-10).

Kalbant apie Suvalkijos etnografinį regioną, visada atkreipiamas dėmesys į šiaurinę jo dalį, vadinamuosius zanavykus, lietuviškiau sakytume – užnoviškius, įsikūrusius už Novos upės. Rytinio šio regiono pakraščio gyventojai buvo vadinami kapsais, pati piečiausia dalis, Alytaus kampas – jau dzūkiškas. Tokį Suvalkijos suskirstymą lėmė ne vien istorinė praeitis, kalbos ypatumai, bet ir kai kurie gyvensenos, būdo bruožai. Nors skirtumų ir ne tiek daug, kiek tarp atskirų tautų, tačiau kai ką vis dėlto galima pastebėti.

Suvalkijoje buvo mažiau dvarų, o net ir buvusiųjų valstiečiai jau XIX a. pradžioje buvo atleisti iš baudžiavos. Visa tai padėjo susiformuoti kiek išsiskiriančiam Suvalkijos gyventojų tipui. Neabejotinai prie to prisidėjo ir šio krašto ryšiai su gretima lietuviškąja Rytų Prūsijos, arba Mažosios Lietuvos, sritimi, kur buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai“, kur pasirodė Jono Basanavičiaus „Aušra“, iš kur sklido Vinco Kudirkos „Varpo“ dūžiai, nusitiesė knygnešių keliai. Visa tai ugdė lietuvių tautos pasipriešinimą carizmui. Per Mažąją Lietuvą sklidusios Vakarų civilizacijos naujovės turėjo įtakos suvalkiečių, ypač zanavykų, buičiai, visai jų materialinei kultūrai, tarpusavio santykiams, papročiams. Tai neabejotinai atsiliepė ir Zanavykijos kraštovaizdžiui, ir gyventojų charakteriui.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 22-asis iš etnologijos srities ir 147-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03 08


2010 03 05

PASKIRTAS FINANSAVIMAS. 2010 m. kovo 5 dienos LR Kultūros ministro įsakymu „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ paskirtas finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Gruzdžiai“ (II d.) – 15 tūkst. Lt ir „Vepriai“ – 15 tūkst. Lt. Leidyklos paraiškos šiam konkursui buvo pateiktos 2010 01 08. ▲2010 03 17


2010 03 04

KNYGOS PENKIOMS SENIŪNIJOMS. 2010 m. kovo 4 d. leidykloje apsilankiusiam Švenčionių rajono atstovui Ramūnui Maminskui perdavėme net 5 Knygų kelio dovanojamų knygų  rinkinius, skirtus Kaltanėnų, Pabradės, Strūnaičio, Švenčionėlių ir Švenčionių seniūnijoms. 2010 03 18


2010 03 04

GAUTAS FINANSAVIMAS. Kultūros rėmimo fondo (KRF) tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu KRF 2010 m. I etape tarp iš dalies paremtų kultūros ir meno projektų yra ir „Versmės“ leidyklos organizuojama kompleksinė mokslinė tiriamoji ekspedicija į Onuškį (Trakų r.) ir jo apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio valsčiaus teritoriją. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2009 11 27. ▲2010 03 17


2010 03 03

APIE MUS RAŠO „SAVAITĖ SU TV“. 2010 m. kovo 3 d., trečiadienį savaitraštyje „Savaitė su TV“ (kovo 6–12 d., Nr. 9) išspausdintas Arūno Marcinkevičiaus straipsnis „Valsčiai grįžta į Lietuvą“, kuriame rašoma apie „Versmės“ leidyklos leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją. 

Mieli „Versmės“ bičiuliai, jei šio straipsnio nespėjote perskaityti savaitraštyje, jį skaitykite mūsų interneto svetainės skiltyje ATSILIEPIMAI / Apie mus rašo. ▲2010 03 05


2010 03 01

KAS NUVEIKTA PER VASARĮ. Iš viso 2010 m. vasario mėnesį leidykloje gauti 8 nauji straipsniai (96 rankraščio puslapiai), parengti 7 nauji straipsnių maketai (96 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (75 psl.), 10-ai seniūnijų bendruomenių perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, 12-ai bendruomenių – Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. 2010 03 03


2010 03 01

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 03 01 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas filologo Broniaus Deksnio serijos monografijai „Juodupė. Onuškis“ parašytas straipsnis Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais (LLT:146-54/2010-9). 

Analizuodamas publikuotus ir archyvinius dokumentus, atspindinčius baltų genties sėlių žemių istorinę raidą, autorius nušviečia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atitekusios Sėlos dalies kolonizavimą ir jos vėlesnę istoriją. Parodoma, kaip XV a. pabaigoje Kurklių bajoras Hanusas Gailiminaitis be valdovo leidimo iškirto girią prie Livonijos sienos ir įrengė dvarą (nuo jo – vietovės pavadinimas Hanušiškiai). Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1499 m. iš Hanuso dvarą atėmė ir perdavė jį savo rūmų maršalkai Grigaliui Astikui. Straipsnyje aprašoma Hanušiškių dvaro praeitis valdant Astikams (XVI a.), Rajeckiams (XVII a.), Chominskiams (XVIII a.) ir Komarams (XIX a.).

Aprašomi pradedant XVII a. šio dvaro teritorijoje gyvenę valstiečiai. Pristatomas XVII a. pirmojoje pusėje dvaro savininko Gedeono Rajeckio ekonominis traktatas apie to laiko ūkininkavimo Šiaurės Rytų Lietuvoje ypatumus. Nušviečiamas Hanušiškių parapijos kūrimasis, skelbiamas XVIII a. antrojoje pusėje klebono Antano Vainausko sukurtas parapijos teritorijos geografinis aprašymas. Analizuojamas XVIII a. pabaigoje sudarytas Hanušiškių dvaro inventorius, kuriame apibūdinamas dvaro ūkis, surašyti dvarui priklausantys kaimai ir jų gyventojai. Skelbiamas dvaro inventoriuje lietuvių kalba surašytos tijūno, dešimtininkų, sėjikų ir eigulių priesaikos.

Nušviečiant XIX a. Hanušiškių praeitį, skelbiami naujai surasti dokumentai apie čia beveik dešimtį metų gyvenusį poetą Valerijoną Ažukalnį. Aptariant 1863 m. sukilimo įvykius Šiaurės Rytų Lietuvoje, pristatoma hipotezė, kad vieno iš sukilimo vadų – Antano Mackevičiaus vedama sukilėlių kolona iš Rokiškio ir Žiobiškio į Biržų girią žygiavo pro Hanušiškius.

Aptariama, kaip vietovardis Hanušiškiai vietos gyventojų – lietuvių kalboje virto į Onuškį (užfiksuota XIX a. pabaigoje). Nušviečiama, kaip po baudžiavos panaikinimo Onuškio apylinkėse kilo valstiečių ūkis, vystėsi jų dvasinė kultūra.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 54-asis iš istorijos srities ir 146-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 03 01


2010 02 26

PABAIGTUVĖS GARLIAVIŠKIAMS. 2010 m. vasario 26 d. leidykloje lankėsi Kauno r. Garliavos seniūnijos atstovė Aušrinė Čepauskienė, kuri pasiėmė Garliavos bendruomenei skirtas Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves. 2010 03 18


2010 02 26

APLANKĖ PAJEVONIEČIAI. 2010 m. vasario 26 d. leidykloje lankėsi Pajevonio (Vilkaviškio r.) seniūnas Gediminas Bisikirskas, Pasaulio Pajevoniečių klubo „Saulėratis“ narys Linas Lukoševičius, Vilkaviškio rajono kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacijos pirmininkas Vytautas Lekešius, kuriems perdavėme dovanojamą knygų rinkinį. Svečiai diskutavo su tuo metu leidykloje viešėjusiu akad. habil. dr. Romualdu Grigu (nuotraukoje viduryje), su leidyklos vadovu aptarė savo krašto monografijos rengimo planus. 2010 03 18


2010 02 25

SVEČIAI IŠ AUKŠTADVARIO. 2010 m. vasario 25 d. leidykloje svečiavosi Trakų rajono Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Šv. Domininko namų renginių organizatorė, Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius ir Aukštadvario kraštotyros muziejaus vadovas Kazys Venckus, kuriems perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves. Taip pat, leidyklos vadovas su atvykusiais entuziastingai nusiteikusiais svečiais aptarė „Lietuvos valsčių“ serijos „Aukštadvario“ monografijos rengimo ketinimus. 2010 02 26


2010 02 25

KNYGOS KRUOPIŠKIAMS. 2010 m. vasario 25 d. „Versmės“ leidykloje svečiavosi Akmenės savivaldybės Kruopių seniūnijos atstovas Aidas Majauskas, kuriam perdavėme dovanojamą knygų rinkinį.   2010 02 26


2010 02 24

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS ŠAKIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 24 d. leidyklą aplankė Šakių seniūnijos atstovas Jonas Rakauskas, kuriam perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves, skirtas Šakių bendruomenei.  2010 02 26


2010 02 23

PABAIGTUVĖS PENKIOMS SENIŪNIJOMS. 2010 m. vasario 23 d. leidykloje apsilankiusiam Šilalės rajono savivaldybės atstovui Juozui Darčai perdavėme net 5 Knygų kelio pabaigtuvių rinkinius, skirtus Laukuvos, Kvėdarnos, Pajūrio, Kaltinėnų ir Šilalės seniūnijoms.

Atsisveikindamas su svečiu nusifotografavo „Laukuvos“ monografijos vyr. redaktorius, žemaitis, istorikas Virginijus Jocys. 2010 02 25


2010 02 23

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS DĖMESYS. 2010 m. vasario 23 d. vykusiame Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus 2009 metų ataskaitiniame susirinkime buvo svarstomas ir tvirtinamas 2010 m. veiklos planas. Maloniai informuojame, kad prof. R. Grigui pasiūlius buvo priimtas nutarimas šio skyriaus mokslininkams dalyvauti „Versmės“ leidyklos rengiamų spaudai „Lietuvos valsčių“ serijos lokalinių monografijų bei elektroninio serialinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ renginiuose. 2010 03 01


2010 02 23

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS BIJOTŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 23 d. „Versmės“ leidykloje svečiavosi Šilalės savivaldybės Bijotų seniūnijos seniūnas Steponas Jonaitis, kuriam perdavėme Knygų kelio baigiamąsias lauktuves. Seniūnas, prisiminęs bibliobuso apsilankymą Bijotuose, pasidžiaugė, kad mūsų atvykimas, nors ir neplanuotai, puikiai prisidėjo prie tą dieną mokykloje vykusio Paskutinio skambučio šventės. Seniūno manymu, jeigu išėjo prisidėti prie Bijotų bendruomenės šventės vieną kartą, išeitų ir kitą, kai bendruomenė 2012 m. švęs 200 metų pirmojo viešojo muziejaus įkūrimo jubiliejų, kuris daugumai lietuvių geriau žinomas Dionizo Poškos sodyboje esančio seno ąžuolo kamiene įrengto Baublių muziejaus vardu.  2010 02 26


2010 02 22

KNYGŲ RINKINYS ADUTIŠKIUI. 2010 m. vasario 22 d. leidykloje svečiavosi Švenčionių rajono Adutiškio bendruomenės pirmininkė Valda Matasova su dukra (nuotraukoje), kurių laukiantiems Adutiškio bendruomenės nariams perdavėme Knygų kelio dovanojamas knygas2010 02 26


2010 02 22

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 02 22 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Dariaus Juodžio serijos monografijai „Jieznas. Stakliškės“ parašytas straipsnis Partizaninė kova Stakliškių valsčiuje 1944–1953 metais (LLT:145-53/2010-8). 

Stakliškų valsčiuje pirmieji partizanų būriai atsirado 1944 m. rudenį. Vėliau jie pradėjo jungtis į stambesnius karinius junginius. Valsčiaus teritorijoje veikė trijų partizanių apygardų – Dainavos, Didžiosios Kovos, Tauro – kovotojai. Aktyviausiai veikė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanai.

Sovietai, turėdami didelę karinę persvarą, slopino rezistencinį judėjimą beveik 8 metus. Valsčiaus teritorijoje stambių mūšių nevyko. Sovietinio saugumo pajėgos dažniausiai vykdė operacijas prieš negausias partizanų grupes. Kai kada partizanų vadus likviduodavo specialiai užverbuoti agentai.

Partizanai kovojo prieš sovietus, siekdami sudrausminti vietinius pareigūnus, stribus, asmenis, įtartus šnipinėjimu. Ginkluotos kovos metu kai kurie asmenys buvo fiziškai likviduoti.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 53-iasis iš istorijos srities ir 145-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 02 22


2010 02 18–21

KAIP MUMS SEKĖSI KNYGŲ MUGĖJE. 2010 m. vasario 18–21 dienomis vykusioje Vilniaus knygų mugėje dalyvavome ir mes, „Versmės“ leidykla, savo knygų stende, įsikūrusiame 3-ioje salėje prie „Forumo“ diskusijų klubo, eksponuodami leidyklos išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, įterptas 400 tomų Baltojoje serijoje.  „Lietuvos valsčių“ monografijos ne visiems mūsų stendo lankytojams buvo ne girdėtos, ar ne sklaidytos. Malonu buvo sužinoti, kad vieni nekantriai laukia, kada bus išleista knyga apie jų gimtąjį valsčių, kiti – jau išleistose monografijose ieško pažįstamų vardų bei nuotraukų, o kai kurie netgi yra prisidėję prie „Lietuvos valsčių“ serijos leidimo. Vienų lankytojų, vartančių baltąsias knygas, veidai pilni nuostabos, kitų – liūdesio: įsivaizduokite, žmogus prieina prie Baltosios serijos knygų lentynų, tarp abėcėlės tvarka sudėtų monografijų susiranda rūpimo valsčiaus pavadinimą, atsiverčia storą 1100 puslapių Baltąja knygą, tikėdamasis, kad ji bus panaši į jau išleistąsias, tačiau varto tik neparašytos istorijos nebylius tuščius lapus...

Džiugiausios mugės akimirkos mūsų laukė jau pirmąją mugės dieną: vasario 18 d. atidariusi jau 11-ąją Vilniaus knygų mugę, Lietuos Respublikos Prezidentė DALIA GRYBAUSKAITĖ, susipažindindama su įvairių leidyklų stendais, aplankė ir mūsų leidyklos stendą ir pabendravo su leidyklos vadovu, kuris Prezidentei padovanojo 2 knygas, susijusias su Prezidente. Nors pati Jos Ekscelencija yra gimusi ir augusi Vilniuje, jos tėvelis Polikarpas yra kilęs iš Šeduvos, todėl Prezidentei padovanojome gretimo Šeduvai „Baisogalos“ valsčiaus monografiją bei „Nemunėlio Radviliškio“ dar neparašytą baltąją knygą, nes iš šio valsčiaus Latvelių kaimo yra kilusi Prezidentės mama Vitalija (Korsakaitė). Abi Prezidentei padovanotos monografijos buvo paženklintos unikaliu, specialiai šiai progai sukurtu vardiniu spaudu, kuriame parašyta: „Versmės“ leidykla * Vardinis egzempliorius * LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei * Vilniaus knygų mugė-2010 02 18 – 02 21.

Vasario 19 d., penktadienį, Vilniaus knygų mugėje vyko „Versmės“ leidyklos renginys „Lietuvių tapatybės išsaugojimo siekis šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose“, naujausių, 2009-aisiais išleistų, serijos monografijų „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“ (I d.), „Obeliai. Kriaunos“ (2 laida) bei 400 tomų Baltosios serijos pristatymas, kurioje grojo ir Baisogalos liaudies kapela „Žvangulis“ (vadovas V. Malinauskas). <..>

  2010 03 01


2010 02 18

IŠRINKTOS GRAŽIAUSIOS 2009 M. KNYGOS. 2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienį, prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti knygos meno konkurso "Vilnius 2009" nugalėtojai. 

Septynioliktus metus rengiamam Knygos meno konkursui 54 leidyklos, spaustuvės ir knygų dailininkai pateikė 161 knygą. Knygos meno ekspertų komisija, įvertinus leidinius pagal poligrafinės ir leidybinės technikos bei meninės vertės kriterijus, išrinko Metų knygą, rekomendavo skirti keturias premijas ir vienuolika diplomų originaliausiai apipavidalintoms ir nepriekaištingai atspausdintoms knygoms visose šešiose teminėse kategorijose. 

„Versmės“ leidykla 2010 01 21 į gražiausios knygos konkursą pateikė „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Baisogala“. Deja, tarp laimėtojų „Versmės“ leidyklos knygos nėra. 

Kultūros ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮV-53 „Dėl premijų ir diplomų skyrimo Knygos meno konkurso „Vilnius‘2009“ nugalėtojams“ paskirtos šios premijos diplomai:

1) 40 bazinių socialinių išmokų dydžio Metų premiją Sigutei Chlebinskaitei už konceptualų ir originalų Ievos Pleikienės bei Marijos Gavenavičienės knygos „Gintautas Gavenavičius „Lino mūka“ apipavidalinimą ir aktyvų Lietuvos knygos meno bei knygos kultūros puoselėjimą (leidykla – Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė – UAB „SAPNŲ SALA“). <..>

2010 03 23


2010 02 17

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 02 17 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Plungė“ parašytas straipsnis Permaininga kredito kooperacijos Plungėje istorija (1883–1949) (LLT:144-52/2010-7). 

Straipsnyje pagal pirminius šaltinius išsamiai išnagrinėta kredito kooperacijos Plungėje istorija. Pirmasis kredito kooperatyvas – Plungės skolinamoji taupomoji draugija (STD) – buvo įsteigta anksti, 1882 ar 1883 m. Ji permainingai veikė iki 1915 m. vidurio.

Daugiausia dėmesio skiriama kredito kooperatyvų veiklai Lietuvos nepriklausomybės laikais.

1920 m., padedant tarptautinėms žydų organizacijoms, buvo įsteigtas Plungės žydų liaudies bankas (ŽLB), o 1923 m. – ir Plungės smulkaus kredito bankas (vėliau vadintas smulkaus kredito draugija). Abejos kredito įstaigos priklausė prie kredito kooperatyvų kategorijos, veikė pagal tipinius įstatus. Darbe išnagrinėta šių kredito įstaigų veikla, valdymo struktūros ir funkcijos, išaiškintos vadovų personalijos, narių socialinė sudėtis.

Iki 1933 m. sėkmingiau plėsti veiklą sekėsi Plungės ŽLB, o nuo 1937 m. – Plungės smulkaus kredito draugijai (SKD). Pastaroji vien 1926–1939 m. sugebėjo padidinti indėlių priėmimą 32,1 karto, nuosavą kapitalą – per 11 kartų, skolinimą nariams – 7,9 karto. Auganti kredito kooperatyvų finansinė parama nariams (ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams) padėjo didinti apyvartas, apsirūpinti galvijais, mineralinėmis trąšomis ir kt.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, valdžios sprendimu Plungės ŽLB buvo likviduotas, o Plungės SKD – sovietizuotas, t. y. jai buvo primesti sovietiniai įstatai, pavadinimas (žemės ūkio kredito draugija), atimtas ekonominis ir teisinis savarankiškumas. Po karo Plungės žemės ūkio kredito draugija užsiėmė iš SSRS žemės ūkio banko gaunamų lėšų ilgalaikiu skolinimu mažažemiams ir vidutiniams valstiečiams. 1949 m. pabaigoje draugija priverstinai likviduota. 

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 52-asis iš istorijos srities ir 144-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 02 17


2010 02 17

KNYGOS ĮVEIKIA VALSTYBIŲ SIENAS. 2010 m. vasario pradžioje „Versmės“ leidyklos bendradarbis, „Pandėlio“ monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Albinas Jasiūnas, svečiuodamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo miesto šv. Kazimiero lietuvių parapijos mokyklos direktorei p. Marytei Nevsom (Sandanavičiūtei) padovanojo leidyklos išleistą 16-ąją „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Baisogala“.Ši mokykla yra lietuvių bendruomenės narių susibūrimo centras. Sekmadieniais lietuvių kalba vykstančiose šv. Mišiose susirenka daug parapijiečių, kurie joms pasibaigus namo neskuba – dalijasi naujausiomis žiniomis iš Lietuvos, diskutuoja, vaišinasi lietuviškais patiekalais (parapijoje yra virtuvė, kur verda lietuviškas sriubas, cepelinus, kepa blynus, kugelį su spirgais). Ponia M. Nevson, kuri yra ir JAV lietuvių bendruomenių Švietimo tarybos narė, susidomėjusi dovanota knyga sakė, kad pati ją perskaičiusi tuojau pat atveš į mokyklą, kad ji būtų prieinama visiems, norintiems paskaityti ar pavartyti. 

Na o 2010 m. vasario 9 d. tos pačios leidyklos išleistos monografijos „Baisogala“ egzempliorius pasiekė ir papildė net tolimosios Šri Lankos sostinės Kolombo viešosios bibliotekos knygų fondą. Kaži, ar tik šis „Versmės“ leidyklos leidinys nebus PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA šioje tolimoje Indijos vandenyno saloje? 2010 02 17


2010 02 17

JOSVAINIŲ KNYGOS. 2010 m. vasario 17 d. sulaukėme malonaus Kėdainių rajono Josvainių seniūno AlgimantoSirvydo apsilankymo, kurio metu perdavėme Josvainių bendruomenei skirtą Knygų kelio dovanojamą knygų rinkinį. 2010 02 25


2010 02 12

KNYGOS KĖDAINIŲ RAJONUI. 2010 m. vasario 12 d. į leidyklą atvykusiai Kėdainių rajono Pelutavos kaimo bendruomenės pirmininko Rimvydo Lukošio atstovei perdavėme šio rajono Pernaravos ir Pelutavos bendruomenėms skirtus dovanojamus knygų rinkinius. 2010 02 26


2010 02 11

KROSNIEČIAMS – KNYGŲ RINKINYS. 2010 m. vasario 11 d. į leidyklą atvyko Lazdijų rajono Krosnos bendruomenės atstovas Sigitas Rukšėnas, kuriam perdavėme Krosnos bendruomenei skirtą dovanojamą knygų rinkinį2010 02 11


2010 02 10

KNYGOS PILVIŠKIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 10 d. „Versmės“ leidykloje lankėsi Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnijos seniūnas Vytautas Judickas, kuriam perdavėme dovanojamą knygų rinkinį, skirtą Pilviškių miestelio bendruomenei. Tikimės, kad šios lauktuvės – knygos – bendruomenės gyventojams bus naudingos! 2010 02 11


2010 02 08

TEISMAS ATMETĖ KALTINIMUS LEIDYKLAI. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas savo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu, kuris įsiteisės 2010 m. kovo 11 d., jeigu ieškovė Z. V. Lipeikienė nepateiks apeliacinio skundo, atmetė ieškovės Zofijos Veronikos LIPEIKIENĖS, atstovaujamos advokato Kęstučio ČILINSKO, ieškinį, kuriame rašoma neva monografijoje „Papilė“ (II, III dalys) yra paskleisti duomenys, kurie neatitinka tikrovės.


Civilinė byla Nr. 2 -636 -535/2010

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius 2010 m. vasario 08d.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič 
sekretoriaujant Natalijai Kudzevičienei 
dalyvaujant ieškovei Zofijai Veronikai Lipeikienei 
ieškovės atstovui Kęstučiui Čilinskui 
atsakovui Alfredui Rukšėnui
atsakovo atstovui Petrui Jonušui, atsakovų atstovei Agnei Bilotaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienė ieškinį atsakovams Alfredui Rukšėnui, VšĮ „Versmės“ leidykla dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė:
 

        Ieškovė ir jos atstovas prašė teismo: 
        Įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis laikraščiuose „Lietuvos rytas", „Respublika" ir „Lietuvos žinios" išspausdinti tokio turinio paneigimą: 
        „Informuojame, kad leidyklos „Versmė" 2006 m. išleistoje knygoje „Papilė, II, III dalys" (11-oji serijos „Lietuvos valsčiai" monografija) Alfredo Rukšėno parengto trečiosios dalies skyriuje „Papilės valsčius pirmaisiais vokiečių okupacijos 1941-ųjų metų mėnesiais", 469 puslapyje paskleisti duomenys „Archyvinė medžiaga rodo, kad vokiečiai iš Papilės į Augustaičių kaimą atvarė daugiau kaip 100 sovietų karo belaisvių ir Jono Kondroto sodyboje buvo įrengta laikina karo belaisvių stovykla. Stovykloje vokiečiai belaisvius iškratydavo, paimdavo dokumentus, pinigus, kitus vertingus daiktus. Po to jie iš stovyklos paimdavo po 4-5 belaisvius, vesdavo juos prie Ventos dešiniojo kranto ir ten prie duobių sušaudydavo. Po egzekucijos Jono Kondroto sodyboje vokiečių kariams buvo surengtos vaišės. Šiose vaišėse dalyvavo ir Algirdas Bučikas, egzekucijos pradžioje motociklu atvažiavęs į Augustaičių kaimą. <...>. Vėliau gyventojai sušaudytų belaisvių kūnus iškasė, pergabeno į Girelės mišką ir čia palaidojo. <...>. 1951 m. spalio 19 d. ekshumacijos akto duomenimis, nužudyta buvo per 126 sovietinius karius" neatitinka tikrovės ir žemina Onos Puskunigienės bei jos dukters Zofijos Veronikos Lipeikienės garbę ir orumą."

Priteisti iš atsakovų ieškovei 5000 Lt. neturtinę žalą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo atlyginti neturtinę žalą kurią patyrė 2006 m. leidykloje „Versmė“ išleistoje knygoje „Papilė, II, III dalys“ (11-oji serijos „Lietuvos valsčiai" monografija) atsakovo Alfredo Rukšėno parengtame knygos trečiosios dalies skyriuje „Papilės valsčius pirmaisiais vokiečių okupacijos 1941-ųjų metų mėnesiais", 469 puslapyje paskleidus jos motinos Onos Puskunigienės ir pačios ieškovės garbę ir orumą žeminančius, neatitinkančius tikrovės duomenis, pateiktus remiantis niekine, juridinės galios netekusia O.Puskunigienės baudžiamosios bylos medžiaga. Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis paneigti šiuos duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius O.Puskunigienės, o kartu ir ieškovės garbę bei orumą <..>

 2010 02 23


2010 02 08

LANKYTOJŲ – JAU PUSĖ MILIJONO! Mieli „Versmės“ bičiuliai, norime kartu su Jumis pasidžiaugti, kad „Versmės“ leidyklos interneto svetainė 2010 m. vasario 8 d. sulaukė penkišimtaitūkstantojo lankytojo! Svetainė gyvuoja jau daugiau kaip 8-erius metus nuo įkūrimo 2001 m. lapkričio 7 d. Tikimės, kad Jūsų lankomumas mūsų interneto svetainėje tik augs, o joje mūsų talpinama informacija, susijusi su leidyklos gyvenimu, bus tik įdomesnė ir patrauklesnė Jūsų akiai.  2010 02 17


2010 02 08

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 02 08 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Klaido Permino serijos monografijai „Plateliai“ parašytas straipsnis Platelių ežero luotai – eksperimentinės archeologijos objektas (LLT:143-17/2010-6). 

Straipsnyje aprašomas 2006 m. vasarą vykdytas mokslinis projektas „Senieji Platelių luotai“. Pagrindinis projekto, kurio dalyviai buvo Žemaitijos nacionalinio parko ir Klaipėdos universiteto atstovai, tikslas buvo pagaminti dviejų Platelių ežere rastų XV–XVI a. luotų kopijas. Prieš pradedant gaminti kopijas, buvo atlikti autentiškųjų luotų, šiuo metu saugomų Lietuvos jūrų muziejuje bei Platelių dvaro svirne-muziejuje, matavimai bei fotofiksacija. Gaminant luotų kopijas buvo naudojami daugiausiai autentiški įrankiai, senovėje vartoti analogiškiems darbams. Baigus gaminti naujuosius luotus, jie buvo išbandyti Platelių ežere. Čia buvo įvertintos ir užfiksuotos įvairios jų savybės – stabilumas, grimzlė, manevringumas, greitis, talpa ir kt. Projekto rezultatai suteikė neabejotinai vertingos mokslinės informacijos, papildančios Platelių miestelio bei laivybos luotais istoriją.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 17-asis iš archeologijos srities ir 143-iasis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 02 08


2010 02 05

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS UPYNOS SENIŪNIJAI. 2010 m. vasario 5 d. į leidyklą atvyko Šilalės rajono Upynos seniūnijos atstovas, kuriam perdavėme Knygų kelio kelionės, vykusios 2009-aisiais metais, pabaigtuvių lauktuves.   2010 02 08


2010 02 05

KAPČIAMIESČIUI – DOVANOJAMOS KNYGOS. 2010 m. vasario 5 d. leidykloje svečiavosi Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Vidmantas Dambrauskas, kuriam perdavėme 2 dovanojamus knygų rinkinius, skirtus Kapčiamiesčio ir Veisiejų seniūnijoms.  2010 02 08


2010 02 04

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS ALSĖDŽIŲ SENIŪNIJAI. 2010 m. vasario 4 d. „Versmės“ leidykloje apsilankiusiam Plungės rajono Alsėdžių seniūnijos atstovui Kasper Steffensen perdavėme dovanojamo knygų rinkinio baigiamąjį papildymą.   2010 02 08


2010 02 03

KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS. 2010 m. vasario 3 d. leidykloje svečiavosi Varėnos rajono Valkininkų seniūnijos vyresnioji specialistė Kristina Žundienė, kuriai perdavėme dovanojamų knygų rinkinio baigiamojo papildymo lauktuves ir kvietimus į „Vilniaus knygų mugę 2010“, kuri vyks vasario mėn. 18–21 dienomis. 2010 02 04


2010 02 01

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. Iš viso 2010 m. sausio mėnesį leidykloje gauti 53 nauji straipsniai (558 rankraščio puslapiai), parengti 52 nauji straipsnių maketai (186 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai (51 psl.). Gauta 4 100 Lt asmeninė finansinė parama. 2010 02 04


2010 02 01

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt  2010 02 01 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, habilituotos mokslų daktarės, profesorės Aleksandros Aleksandravičiūtės serijos monografijai „Žemaičių Naumiestis“ parašytas straipsnis Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldas (LLT:142-51/2010-5). 

Degučių Šv. Vincento Fererro (Ferariečio) bažnyčia nuo XVIII a. buvo viena iš Žemaičių Naumiesčio bažnyčios filijų. Vienbokštis, trikampio plano medinis pastatas ir jo vidaus įranga palyginti gerai išliko, garsėja menišku drožybinių altorių ansambliu, turinčiu charakteringų Žemaitijos baroko bruožų. Straipsnyje nagrinėjamas bažnyčios interjeras, baldai ir altoriai su paveikslais ir skulptūromis.

Bažnyčios titulas XVIII–XX a. keitėsi tris kartus. 1763 ir 1805 m. dokumentuose ji vadinama Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, vėlesniuose XIX a. inventoriuose – Švč. Trejybės. Dabartinį Šv. Vincento Ferrero titulą bažnyčia įgavo 1870–1920 m.

Kol kas nepavyko rasti XVIII a. bažnyčios dokumentų originalų. XIX a. inventoriuose prieštaringai nurodomos bažnyčios statytojų ir fundatorių asmenybės. Jie priklausė Bilevičių (Billewicz) šeimai (herbas „Kapas“). Dviejuose ankstyviausiuose šiuo metu žinomuose archyviniuose šaltiniuose – 1805 ir 1814 m. Degučių bažnyčios inventoriuose – nurodytos skirtingos statybos datos (1735 ir 1760 m.). Nuo 1845 m. istoriografijoje įsigalėjo 1757 m. bažnyčios statybos data. Straipsnyje, remiantis archyvų šaltiniais, genealogijos tyrimais ir meninių objektų analize, patikslintos istorinės žinios. Jų visuma leidžia teigti, jog Tadas Bilevičius, Vainuto seniūnas, vėliau – LDK kariuomenės generolas majoras ir Mstislavlio kaštelionas, 1760 m. pastatė ir iki 1763 m. įrengė bei papuošė Degučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Jos fundatoriai – Tadas Bilevičius ir Adomas Bilevičius su žmona Bogumila Budrikaite (1775 m.).

Bažnyčios altoriai ir ikonografinė programa nedaug pasikeitė nuo XVIII a. Stilistiniai drožybinių retabulų ir altorių paveikslų meniniai ypatumai patvirtina istorinės analizės būdu nustatytą bažnyčios statybos datą – 1760 m. Dabar Didžiajame altoriuje yra meniškai vertingi XVIII a. tapytojų šv. Vincento ir šv. Judo Tado, dešiniajame – šv. Juozapo, kairiajame – šv. Antano paveikslai. 1840 m. Didžiojo altoriaus Švč. Trejybės paveikslas buvo sukeistas vietomis su šv. Vincento Ferrero, buvusiu dešiniajame altoriuje. Dabartiniai XX a. pirmosios pusės vokiečių mokyklos dailininko Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Švč. Trejybės paveikslai tarp 1923 ir 1938 m. atsidūrė tų pačių pavadinimų barokinių atvaizdų vietoje. Didžiojo altoriaus šv. Barboros bei šv. Elenos skulptūros, gerokai atnaujintos XIX ir XX a., arba jų prototipai puošė altorių nuo pat XVIII a.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 51-asis iš istorijos srities ir 142-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 02 01


2010 01 28

GAUTA PARAMA. 2010 01 28 leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4000 Lt  finansinė parama monografijai „Pašvitinys“. 2010 02 02


2010 01 25

PASKELBTAS JUBILIEJINIS ISTORIJOS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 01 25 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Kazlų Rūda“ parašytas straipsnis Kazlų Rūdos kredito kooperatyvai 1923–1949 metais (LLT:141-50/2010-4). 

Pagal pirminius šaltinius išaiškinta 1913–1949 m. Kazlų Rūdos valsčiuje veikusių kredito įstaigų istorija. Nustatyta, kad 1926–1929 m., kredito „bado“ laikais, čia pirmąkart buvo įsteigti du kredito kooperatyvai – Kazlų Rūdos ūkininkų sąjungos savitarpio kredito draugija (SKD) ir Kazlų Rūdos valsčiaus ūkininkų taupomoji skolinamoji kasa (TSK). Dėl išplėtotų prekybos mineralinėmis trąšomis SKD patyrė nuostolių ir buvo likviduota. Tuo tarpu TSK veikla buvo sėkmingesnė, jos pelnytas bankų ir indėlininkų pasitikėjimas įgalino didinti kredito išteklius bei savo narių aprūpinimą paskolomis.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, Kazlų Rūdos TSK buvo sovietizuota, pavadinta žemės ūkio kredito draugija, neteko savarankiškumo, daugiausia užsiėmė iš SSRS žemės ūkio banko gautų paskolų paskirstymu vargingiems valstiečiams. Didumą paskolų teikė ilgam laikui pastatams statyti, galvijams pirkti. 1949 m. pabaigoje dėl visuotinės kolektyvizacijos valdžios sprendimu draugija buvo likviduota.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 50-asis iš istorijos srities ir 141-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 01 25


2010 01 22

„LIETUVOS VALSČIAI“ PARODOJE. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai surengė Lietuvos tūkstantmečio programų projektų parodą, kuri nuo 2009 m. gruodžio 16 d. vyksta Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A). 
Šioje parodoje lankytojai kviečiami pasižiūrėti daugiau nei 350 kultūros ir istorijos leidinių, kuriems išleisti pagelbėjo Lietuvos tūkstantmečio leidybos programos finansinė parama. Tarp eksponuojamų leidinių yra net dvi „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos – „Plateliai“ ir „Baisogala“ (pastaroji tūkstantmečio leidybos programos paramos nėra gavusi). Kviečiame paskubėti visus apsilankyti ir pasižvalgyti į unikalius šios parodos, kuri vyks iki 2010 m. sausio 31 d., leidinius.

  2010 01 22


2010 01 21

„BAISOGALA“ - GRAŽIAUSIA KNYGA? 2010 m sausio 20 d. „Versmės“ leidykla LR Kultūros ministerijos skelbtam Knygos meno konkursui pateikė 2009 metais išleistą 16-ąją „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Baisogala“. Konkursui pateikiamas egzempliorius yra su pagerintais knygrišių rankų darbo viršeliais bei nugarėlės borteliais (tokių egzempliorių iš viso pagaminta 240 iš 800 viso tiražo egzempliorių). Taip pat konkursui pateikta ir „Lietuvos valsčių“ Baltosios serijos baltoji knyga „Merkinė“. 2010 01 21

Kultūros ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮV-53 „Dėl premijų ir diplomų skyrimo Knygos meno konkurso „Vilnius‘2009“ nugalėtojams“ paskelbti nugalėtojai. 2010 03 23


2010 01 20

LANKĖSI LEIDYKLOJE. 2010 m. sausio 20 d. leidykloje lankėsi Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius. Apsilankymo metu kartu su leidyklos vadovu buvo aptarti leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos „Kazlų Rūdos“ monografijos rengimo ir finansavimo klausimai, meras buvo supažindintas su leidyklos darbu ir leidžiama knygų serija. Aukštam svečiui buvo perduotas monografijos „Kazlų Rūda“ parengtos dalies maketas bei padovanota 2009 m. išleista viena naujausių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Gelvonai“ kaip būsimosios „Kazlų Rūdos“ monografijos vizija. 2010 01 21


2010 01 20

KNYGŲ KELIAS RADIJUJE. 2010 m. sausio 6 d., trečiadienį, Žinių radijo tiesiogiai transliuojamoje laidoje „Prie pietų stalo“ laidos vedėjas Ginas Dabašinskas kalbino politiką ARTŪRĄ ZUOKĄ, o laidos pabaigoje pristatė tradiciškai šių laidų kalbinamam laidos svečiui įteikiamos knygos dovanotoją – Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelią per Lietuvą. Politikas A. Zuokas buvo maloniai nustebintas gauta dovana – 16-ąja serijos monografija „Baisogala“ – ir juokaudamas teiravosi, kas parinko jam tokio pavadinimo knygą ir ar nesiekė tuo jam pranašauti ateities...

Iš laidos vedėjo buvo malonu sužinoti, kad po šios laidos Žinių radijas sulaukė daugybės klausytojų skambučių, kurie susidomėję klausinėjo apie p. A. Zuokui dovanotą monografiją. 

2010 m. sausio 11 d., pirmadienį, kalbinamam laidos svečiui Seimo nariui JULIUI VESELKAI G. Dabašinskas įteikė „Lietuvos valsčių“ serijos 17-ąją monografiją „Gruzdžiai“ I dalis. J. Veselka, sakė, kad nors yra girdėjęs apie Gruzdžius, negalėtų pasakyti kur jie yra ir su susidomėję klausdamas, kas veltui galėtų dovanoti tokią didelę knygą, liko nustebintas ir dėkingas.

Antradienio, sausio 12-osios laidos svečiui Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentui ROBERTUI DARGIUI buvo padovanota monografija „Baisogala“. R. Dargis, stebėdamasis knygos storiu (nors ši knyga – viena iš ploniausių mūsų serijoje!), liko nustebintas, jog ši knyga – jau 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijoje.

Sausio 13-ąją transliuojamoje „Prie pietų stalo“ laidoje vedėjas G. Dabašinskas kalbino fotografą STASĮ PAŠKEVIČIŲ ir kino dokumentalistą ALGIRDĄ TARVYDĄ, kuriem buvo padovanotos dvi „Lietuvos valsčių“ monografijos – „Gruzdžiai“ ir „Baisogala“. Laidos vedėjui prasitarus, kad bus sunku svečiams jomis pasidalinti, S. Paškevičius paprieštaravo – „Nebus sunku pasidalinti, nes aš labai domiuosi miestelių gyvenimu, todėl gaudamas vieną monografiją, kitą tiesiog nusipirksiu“. Taigi pasidalino draugiškai – A. Tarvydas išsirinko „Gruzdžių“ monografiją, kadangi Gruzdžiuose gyvena jo giminaičiai ir draugai, o S. Paškevičius džiaugiasi „Baisogalos“ monografija.

Sausio 14-ąją vykusioje „Prie pietų stalo“ laidoje vedėjas Ginas Dabašinskas pokalbio dalyviui Santarvės fondo įkūrėjui JULIUI KAZĖNUI įteikė „Lietuvos valsčių“ serijos „Širvintų“ monografiją. Laidos vedėjui, apibūdinusiam knygą kaip „visa tiesa apie Širvintas“, J. Kazėnas džiaugdamasis dovana pasidalijo, jog ši knygą labai pravers būsimoje kelionėje, aplankant Ukmergę, Anykščius, Joniškį ir Šiaulius, kuri prasidėsianti būtent Širvintose. 

Sausio 15 d. laidoje svečiavosi grafikė JŪRATĖ REKEVIČIŪTĖ, kuriai laidos vedėjas įteikė „Lietuvos valsčių“ serijos 17-ąją monografiją „Gruzdžiai“. J. Rekevičiūtė stebėjosi knygos storiu ir neįsivaizdavo, kiek ją rašant buvo įdėta darbo ir pastangų, nes anot pačios grafikės, negalėjo įsivaizduoti, kad net apie Vilniaus ar Kauno miestų istoriją galėtų būti surinktą šitiek daug medžiagos.

Prieš įteikiant „Gelvonų“ monografiją su ja įsiamžino „Žinių radijo“ pardavimų vadybininkė Lina Daukšaitė ir „Versmės“ leidyklos vadybininkė Živilė Driskiuvienė.

Sausio 18 d. laidoje dalyvavusiai UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomajai direktorei JOVITAI MAJASKAITEI buvo įteikta monografija „Gelvonai“. J. Majaskaitė, šią dovaną apibūdino kaip netikėtą sutapimą, kadangi Lietuvoje svečiuojantis legendiniam Džeimsui Bondui – aktoriui R. Moor’ui, kartu buvo aplankę būtent Gelvonų miestelio mokyklą. 

Gaila, bet iš laidos dalyvių pasisakymų paaiškėjo, jog nei vienas jų iki tol nebuvo girdėję nei apie Knygų kelią, nei apie „Lietuvos valsčių“ seriją...

Mieli „Versmės“ bičiuliai, jei nespėjote laidų pasiklausyti jų tiesioginės transliacijos metu, minėtus Žinių radijo laidų „Prie pietų stalo“ įrašus galite rasti Žinių radijo interneto svetainės archyve (http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?cpg=1&cat=31).

 2010 01 20


2010 01 18

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 01 18 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Panemunėlis“ parašytas straipsnis Panemunėlio kredito kooperacijos istorijos bruožai (1924–1949) (LLT:140-49/2010-3). 

Straipsnyje, remiantis pirminiais šaltiniais, išsiaiškinta, kad Panemunėlyje pirmiausiai (ne vėliau kaip XIX a. 6-ajame dešimtmetyje) atsirado grūdų sandėlis (magazinas), kuris skolino grūdus nukentėjusiems nuo nederliaus, gaivalinių nelaimių valstiečiams. 1913 m. veikė prie Panemunėlio pašto įsteigtas valstybinių taupomųjų kasų skyrius.

1924 m. gegužės 5 d. pradėjo veikti Panemunėlio smulkaus kredito bankas (vėliau pavadintas Smulkaus kredito draugija), priklausęs Kooperatinių kredito įstaigų kategorijai. Draugijos svarbiausia operacija buvo trumpalaikių paskolų teikimas savo nariams – ūkininkams. Reikalingus kredito išteklius sukaupdavo priimdama indėlius ir skolindamasi iš bankų. Draugija sėkmingai plėtė savo operacijas: 1926–1939 m. jos nuosavas kapitalas išaugo 21,6, priimti indėliai – 52,2, suteiktos paskolos – 18,8 karto.

1940 m. okupavus Lietuvą, Panemunėlio smulkaus kredito draugija buvo sovietizuota, prarado ūkinį ir teisinį savarankiškumą, tapo valdžios politikos kaime įgyvendinimo įstaiga.

1949 m. pabaigoje dėl visuotinės kolektyvizacijos valdžios sprendimu draugija buvo likviduota.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 49-asis iš istorijos srities ir 140-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 01 18


2010 01 11

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 01 11 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Skaudvilė“ parašytas straipsnis Trumpa, bet turtinga Skaudvilės kredito kooperacijos istorija (1920–1949 m.) (LLT:139-48/2010-2). 

Straipsnyje atkurta kredito kooperacijos Skaudvilės valsčiuje istorija. Tyrimas atliktas pagal naujausius pirminius šaltinius. 

Kredito kooperacijos judėjimas valsčiuje prasidėjo ir atsirado pirmosios kredito įstaigos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iš pradžių vienu metu Skaudvilėje veikė trys kredito kooperatyvai – Žydų liaudies bankas, Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas ir smulkaus kredito draugija „Parama“. 1930 m. dėl patirtų nuostolių buvo likviduotas Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas. 1931–1935 m. ūkio krizės sunkumų neatlaikė ir „Parama“. 1937 m. ji turėjo prisijungti prie Batakių valsčiaus ūkininkų taupomosios skolinamosios kasos (TSK). Sėkmingiausiai Skaudvilėje veikė Žydų liaudies bankas. 

Straipsnyje išnagrinėta šių kredito įstaigų veikla, išsiaiškintos jos tendencijos ir vadovų pavardės. 

1941 m. Batakių–Skaudvilės TSK priverstinai buvo pertvarkyta pagal sovietinius įstatus, dėl to iš esmės neteko kooperatinio statuso, buvo pavadinta žemės ūkio kredito draugija. 1947 m. Batakių–Skaudvilės žemės ūkio kredito draugija buvo išskaidyta į dvi savarankiškas draugijas. Teikė daugiausia ilgalaikes paskolas galvijams pirkti, pastatams statyti. 

Pradėjus ištisinę žemės ūkio kolektyvizaciją, 1949 m. pabaigoje valdžios sprendimu Skaudvilės žemės ūkio kredito draugija buvo likviduota. 

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 48-asis iš istorijos srities ir 139-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 01 11


2010 01 11

GAUTI ŠVENTINIAI SVEIKINIMAI. Džiaugiamės ir esame nustebinti,  kad baigiantis 2009 metams sulaukėme tiek daug malonių šventinių pasveikinimų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Dėkodami visiems juos atsiuntusiems bei linkėdami visokeriopos sėkmės ir jiems, norime šiuo džiaugsmu pasidalinti su visais mūsų bendradarbiais ir  skaitytojais, čia į vieną sudėjome visus praeitų metų šventinius sveikinimus <..> 2010 01 11


2010 01 08

PATEIKTOS PARAIŠKOS KONKURSUI. 2009 01 08 pateiktos „Versmės“ leidyklos paraiškos į Kultūros ministerijos leidinių leidybos projektų konkursą dėl dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Gruzdžiai“ (II d., sudarytojas D. Šniukas) ir „Vepriai“ (sudarytojas V. Mačiekus). 2010 01 11

2010 m. kovo 5 dienos LR Kultūros ministro įsakymu „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ paskirtas finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Gruzdžiai“ (II d.) – 15 tūkst. Lt ir „Vepriai“ – 15 tūkst. Lt. 2010 03 17


2010 01 07

GAUTA PARAMA. 2010 01 07 leidyklą pasiekė Suvainiškio Šv. Jokūbo parapijos klebono Virginijaus Šimukėno 100 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunis“. 2010 01 14


2010 01 06

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ONUŠKIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2010 m. sausio 6 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „ONUŠKIO“ monografijos (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė) straipsnio rankraštis – Jono Laurinavičiaus „Onuškio krašto knygnešiai“. ▲2012 03 26


2010 01 06

LEIDYKLOS NAUJAMETIS SUSIĖJIMAS. 2010 m. sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, „Versmės“ leidykloje vyko tradicinis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, autorių, leidyklos darbuotojų, bendradarbių, partnerių ir draugų naujametis susiėjimas. Visi buvome nustebinti gražiai pasidabinusių tikrų Trijų Karalių apsilankymu, leidyklos draugo, filmų kūrėjo Arvydo Baryso sudainuotomis senovinėmis dzūkiškomis dainomis bei akordeono, gitaros ir mandriolos garsų skambesiais. Taip pat pagal jau ketvirtus metus besitęsiančią tradiciją renginio dalyviams A. Barysas pristatė savo naujausius darbus. Patys pirmieji Lietuvoje žiūrėjome filmą „Kuršių nerija. Thomas Mannas: Mano vasarnamis“, kuris neseniai buvo rodytas vykusiame 51-ajame tarptautiniame Liubeko (Vokietija) kino festivalyje „Šiaurės filmų dienos Liubeke“. Antrasis filmas – „Knygų kelias“, priminė vasarą vykusį Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelią per Lietuvą ir kelionės į Druskininkus šviesiausias akimirkas.
Naujametiniame susiėjime netgi ragavome „Daujėnų“ monografijos sudarytojo Antano Šimkūno keptos, jo šeimos dar prieš 100-metį naudoto ir išsaugoto autentiško tikrojo naminio raugo duonos.
  

 2010 01 08


2010 01 04

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt 2010 01 04 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos monografijai „Gelgaudiškis“ parašytas straipsnis Gelgaudiškio kredito kooperatyvas 1927–1948 metais (LLT:138-47/2010-1). 

Straipsnyje, remiantis negausiais pirminiais šaltiniais, pirmąkart istoriografijoje ištirta kredito įstaigų Gelgaudiškio valsčiuje istorija, išsamiai išnagrinėta Gelgaudiškio smulkaus kredito draugijos (SKD) veikla, administravimo struktūra, jos funkcijos, vaidmuo.

Pirmoji kredito įstaiga Gelgaudiškyje įsteigta ne vėliau kaip 1912 m. Ji vadinosi Gelgaudiškio gminos (valsčiaus) skolinamąja taupomąja kasa, teikė paskolas ūkininkams už įkeistą žemę.

1927–1940 m. veikė kooperatinė Gelgaudiškio SKD, vienijusi daugiausia ūkininkus. Draugijos teiktos nors ir nedidelės trumpalaikės paskolos padėjo nariams gerinti ūkininkavimo ir gyvenimo sąlygas. Draugijai pavyko 1928–1939 m. padidinti apyvartą 8, skolinimą nariams – 9,8 karto.

1941 m. pradžioje Gelgaudiškio SKD buvo sovietizuota, paversta kaime įgyvendintos valdžios politikos įstaiga, pavadinta žemės ūkio kredito draugija. Tokiu statusu ji veikė ir 1945–1948 m., teikė daugiausia ilgalaikes paskolas vargingiausiems valstiečiams.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 47-asis iš istorijos srities ir 138-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.  2010 01 05


2010 01 04

KAS NUVEIKTA PER 2009 METUS. Iš viso per 2009 metus leidykloje gauti 332 nauji straipsniai (3732 rankraščio puslapiai), išleistos 4 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos („Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“ I dalis ir „Obeliai. Kriaunos“ 2-oji papildyta laida). 2010 01 05


2010 01 04

KAS NUVEIKTA PER GRUODĮ. Iš viso 2009 m. gruodžio mėnesį leidykloje gautas 21 naujas straipsnis (166 rankraščio puslapiai), parengti 48 nauji straipsnių maketai (606 knygų puslapiai). 2010 01 05