Jūsų lankymasis šioje svetainėje
nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07
|
|
Versmės leidyklos naujienos. Kronika. 2010 metai
2010 12 31
|
KAS
NUVEIKTA PER 2010 METUS. Iš viso 2010 metais
leidykloje buvo gauti 282 nauji straipsniai (3393 rankraščių
puslapiai), parengti 399 naujų straipsnių maketai (3198 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 44
moksliniai straipsniai (857 psl.), išleista
18-oji 1412 p. Lietuvos valsčių serijos monografija endriejavas,
spaustuvei perduoti dar 4-i serijos tomai: 17-osios Gruzdžių
monografijos 2 dalis, 19-oji monografija Vepriai ir 2 dalių
20-oji monografija Žeimelis. Paskelbti abėcėliniai ir teritoriniai LIETUVOS
SAVANORIŲ sąrašai,
paskelbti Lietuvos
kalendoriaus 7 mėnesių 2010 m. liepos
2011 m. sausio mėnesių dienų įrašai,
pradėtos rengti 8 naujos Lietuvos valsčių serijos
monografijos, surengtos 9 ekspedicijos: 1 parengiamoji, 1
archeologinių kasinėjimų ir 7 kompleksinės lokalinių tyrimų Lietuvos valsčių serijos autorių
ekspedicijos į aprašomas vietoves, 87-ių seniūnijų
bendruomenėms perduoti
dovanojami Lietuvos tūkstantmečio knygų
kelio knygų rinkiniai, 26-ioms bendruomenėms Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Gautas
104 119,46 Lt bendras finansavimas: 28 914,50 Lt asmeninė finansinė parama, 25 000 Lt išankstinis
finansavimas už įsigyjamas knygas, 42 000 Lt leidinių
leidybos finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros
ministerijos Kultūros rėmimo fondas), 4 000
Lt finansavimas ekspedicijai rengti (LR Kultūros ministerijos
Kultūros rėmimo fondas), 4 204,96 Lt 2 proc. gyventojų
pajamų
mokesčio suma. ▲2010 12 31
|
2010 12 31
|
KAS
NUVEIKTA PER GRUODĮ. Iš viso 2010 m. gruodžio mėnesį
leidykloje buvo gauta 17 naujų straipsnių (314 rankraščių
puslapių), parengtas 41 naujų straipsnių maketas (304 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (18 psl.), paskelbti teritoriniai valsčių savanorių sąrašai,
paskelbti Lietuvos
kalendoriaus 2011 metų sausio mėnesio dienų įrašai,
paskelbtos 2011 metų vasaros ekspedicijos, 9-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, pradėta rengti 1 nauja monografija KALTANĖNAI.
LABANORAS. REŠKUTĖNAI,
spaustuvei perduoti dar 4-i serijos tomai: 17-osios Gruzdžių
monografijos 2 dalis, 19-oji monografija Vepriai ir 2 dalių
20-oji monografija Žeimelis. Pateikėme paraiškas LR Kultūros rėmimo fondo konkursui 2011 metams kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti, dalyvavome
Vilniaus rokiškėnų klubo Pragiedruliai renginyje, skirtame Rokiškio krašto monografijų leidybai. Gauta
8 510,50 Lt asmeninė finansinė parama ir 25 000 Lt išankstinis
finansavimas už įsigyjamas knygas. ▲2010 12
31
|
2010 12
31
|
LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ SAUSIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. 2010 m.
gruodžio 31 dieną Versmės leidyklos svetainėje
paskelbti sausio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių
įrašai.
Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo
spaudai kalendoriaus
turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar
netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt.
Iš anksto dėkojame. ▲2010 12 31
|
2010 12 31
|
GAUTA PARAMA.
2010 12 31 leidyklą pasiekė Aleksandro Kęstučio
Kerpausko 200 Lt finansinė parama monografijai ŽEMAIČIŲ
KALVARIJA. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Žemaičių Kalvarija.
▲2011 01 07
|
2010 12
26
|
NETEKOME ANATOLIJOS DANUTĖS BRUŠKYTĖS.
2010 m. gruodžio 26 d. po ilgos ligos, eidama 82-us metus mirė
mokytoja, kraštotyrininkė,
Versmės leidyklos autorė ir talkininkė Anatolija
Danutė Bruškytė. Gimė 1929 m. sausio 19 d. Plunksnių
kaime Kaltinėnų valsčiuje, dabartiniame Šilalės rajone.
Ilgametė Norberto Vėliaus gimnazijos mokytoja, muziejaus vadovė.
Laukuvos (Šilalės r.) kraštovaizdžio ir istorijos vertybės
Spaudo kalno išsaugojimo 1987 metais viena iniciatorių,
Lietuvos Atgimimo sąjūdžio Laukuvos skyriaus aktyvi narė.
Jos namai daugiau kaip 15 metų buvo Laukuvos miestelio kultūros,
informacijos centras, bendruomenės susitikimų vieta. Svariai
prisidėjo rengiant Lietuvos valsčių serijos
Laukuvos monografiją, kitus Šilalės krašto leidinius.
Kraštotyros ekspedicijų dalyviams ne kartą suteikė pastogę,
aktyviai dalyvavo renkant medžiagą: nukreipdavo pas jos pateikėjus,
talkino iššifruojant nuotraukas, kaupė ir rinko istorinę medžiagą
apie laukuviškius karius savanorius, partizanus bei kitus įžymius
kraštiečius.Dalyvavo daugelyje prasmingų pilietinių akcijų
Laukuvoje, Šilalėje ir kitur. Už visuomeninę kultūrinę
veiklą ne kartą apdovanota Šilalės rajono ir Lietuvos
vyriausybės padėkos raštais.
Anatolijos Danutės
Bruškytės nuveikti visuomeniniai kultūriniai darbai yra
neblėstančios meilės ir pagarbos savo kraštui ir jo žmonėms
pavyzdys.
▲2010 12
30
|
2010 12 23
|
GAUTA PARAMA.
2011 12 23 per UŽPALIŲ monografijos vyr. redaktorių
Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota
Zofijos Savulionienės 100 Lt finansinė parama monografijai UŽPALIAI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai.
▲2011 10 12
|
2010 12 21
|
PASKELBTOS
2011 metų VASAROS EKSPEDICIJOS. 2010 m. gruodžio
21 d. Versmės leidyklos svetainėje paskelbtas 2011
metais leidyklos numatomų surengti kompleksinių lokalinių
tyrimų ekspedicijų sąrašas.
▲2010 12
21
|
2010 12 20
|
GAUTA PARAMA.
2010 12 07 leidyklą pasiekė Dalios Balsienės 200 Lt
finansinė parama monografijai PANEMUNĖLIS. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Panemunėlis.
▲2010 12 22
|
2010 12
17
|
Renginys, skirtas ROKIŠKIO KRAŠTO monografijų leidybai. 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Versmės leidyklos ir Vilniaus rokiškėnų klubo Pragiedruliai renginys, skirtas Lietuvos valsčių monografijų leidybai paremti. Renginyje kalbėjo Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijų sudarytojai Venantas Mačiekus, Albinas Jasiūnas, Vilniaus rokiškėnų klubo pirmininkas Algis Narutis, Rokiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Albinas Urbonas, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius ir kt. Buvo pasirašyti
Kreipimasis į visus rokiškėnus ir
Kreipimasis į savivaldybes ir kraštiečių
organizacijas, už indėlį, rengiant ir leidžiant leidinius apie Rokiškio kraštą įteiktos
Padėkos.
▲2010 12
20
|
2010 12
15
|
KNYGŲ
RINKINIAI RASEINIŲ IR VIDUKLĖS BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
gruodžio 15 d. į
leidyklą atvykusiam Raseinių rajono
vairuotojui Gintautui Dambrauskui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Raseinių
ir Viduklės
bendruomenėms.
▲2010 12
16
|
2010 12 14
|
GAUTA PARAMA.
2010 12 14 leidyklos vyriausias redaktorius sudarytojas Aloyzas
Bėčius suteikė 4910,50 Lt
finansinę paramą monografijai ŽEIMELIS. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Žeimelis.
▲2010 12 27
|
2010 12 10
|
KNYGŲ
RINKINIAI VILNIAUS RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
gruodžio 10 d. į
leidyklą atvykusiam Vilniaus rajono Centrinės bibliotekos
direktoriui Darjuš Šileiko perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Vilniaus rajono Maišiagalos,
Medininkų,
Mickūnų,
Nemenčinės,
Pabradės,
Riešės,
ir Rudaminos
bendruomenėms.
▲2010 12
16
|
2010 12 09
|
PASKELBTI
TERITORINIAI VALSČIŲ SAVANORIŲ SĄRAŠAI. Šiandien, 2010 m. gruodžio
9 d. leidyklos svetainėje www.versmė.lt paskelbėme visų daugiau kaip 400 buvusių valsčių
19181923 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašus.
Dabar ne tik leidyklos svetainėje 2010 08 18 paskelbtame
bendrame abėcėliniame daugiau kaip 10 tūkst. savanorių sąraše, bet ir
tokios pačios bendros apimties valsčių
teritoriniuose sąrašuose, pasirinkus svetainės skirsnį Rengiamos
monografijos, vėliau norimą vietovardį išsirinkus
bendrame abėcėliniame monografijų (valsčių) sąraše, o
atverstame pasirinktos rengiamos (numatomos rengti) monografijos
puslapyje pasirinkus nuorodos eilutę Lietuvos savanoriai, galima daugiau sužinoti apie savanorius, gimusius,
gyvenusius Jūsų ar Jūsų artimųjų gyvenamojoje vietoje,
gimtinėje ar bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje.
Maloniai
lauktume informacijos apie paskelbtus Jūsų artimuosius
nuotraukų, prisiminimų, taip pat Jūsų patarimų, atsiliepimų, pastabų, pastebėtų
netikslumų ar klaidų.
▲2010 12
09
|
2010 12 08
|
PATEIKTOS PARAIŠKOS
KONKURSUI.
2010 m. gruodžio 8 d. pateikėme Versmės
leidyklos paraiškas LR Kultūros rėmimo fondo konkursui 2011 metams kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti
visiškai užbaigtoms rengti spaudai Lietuvos valsčių serijos monografijoms
Panemunėlis ir
ŽEIMELIS
(2
d.). ▲2010 12 09
|
2010 12 07
|
GAUTA PARAMA.
2010 12 07 leidyklą pasiekė UAB Telerena
(direktorius Arymantas Klapatauskas)
3000 Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gruzdžiai.
▲2010 12 10
|
2010 12 06
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. gruodžio 6 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Skirmantės
Smilingytės-Žeimienės serijos monografijai ŽEMAIČIŲ
NAUMIESTIS parašytas straipsnis
Gardamo šv. Roko bažnyčia (LLT:181-64/2010-44).
Medinė
Gardamo bažnyčia sudegė 1913 m. balandžio 12 d.,
1914 m. pastatyta laikina medinė bažnytėlė ir imta ruoštis
mūrinės bažnyčios statybai. Užklupęs Pirmasis pasaulinis
karas ir po jo sekusi suirutė, pinigų devalvacija atitolino
viltį greitai iškelti bažnyčios pastatą. Pamatai padėti
1922 m., o pati neogotikinė bažnyčia iš lauko akmenų
ir plytų baigta mūryti tik po dešimtmečio 1932 m.
Vianabokštės pseudobazilikinės bažnyčios pastatas gerokai
skiriasi nuo pirminio, architekto Ericho Omnečinskio 1922 m.
parengto, projekto: bokštas ten buvo vieno tūrio, be to,
pakeista langų konfiguracija, neliko nedidelio bokštelio virš
transepto ir dviejų šoninių įėjimų pagrindiniame fasade,
taip pat atsisakyta ir daugelio neogotikai būdingų puošybos
detalių bokštelių, smailių, pinklių, arkų.
Perprojektuojant (J. Salenekui ?) bažnyčią, siekta
didesnio funkcionalumo ir formų raiškumo, todėl bažnyčios išvaizda
tapo harmoningesnė, modernesnė.
Bažnyčios vidaus
bespėta įrengti iki Antrojo pasaulinio karo abu šoniniai
altoriai sumeistrauti 1958 m. Trumpai apibendrinant bažnyčios
statybos ir įrangos raidą, galima sakyti, jog Gardamo bažnyčios
architektūra ir vidaus puošyba, nepaisant to, kad nemažai
dalykų yra įtaisyta pokariu, yra tipiška XX a. pirmajai
pusei. Bažnyčios įranga ir puošyba atspindi bendrą to laiko
Lietuvos bažnyčių interjero tvarkymo pobūdį: vyrauja
neostiliniai įrangos objektai, neoriginalūs, serijiniai
vaizduojamosios dailės kūriniai, daugiausia skulptūros.
Gardamo bažnyčioje esantys svarbiausių Lietuvoje XX a.
pirmosios pusės bažnytinės įrangos (V. Čižausko) ir
reikmenų (A. Danišauskienės, A. Krupavičienės, J. Masalco)
dirbtuvių gaminiai rodo gana menką meninį ir techninį tų
dirbtuvių potencialą. Nemažai daiktų bažnyčiai yra suaukoję
buvę parapijiečiai emigrantai, todėl bažnyčios monstrancija
pagaminta JAV.
Bažnyčios vidaus sąranga
meniniu aspektu nėra vertinga, tačiau yra gana darni.
Šis
straipsnis yra 64-asis iš istorijos srities, 44-asis
2010-aisiais ir iš viso 181-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 12
06
|
2010 12 03
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA KALTANĖNAI. 2010 m. gruodžio
3 d. leidykloje lankėsi monografijos KALTANĖNAI
vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Danutė Grigienė. Buvo aptarti jos
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai,
pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus
darbų sutartis.
▲2010 12 06
|
2010 12
02
|
GAUTA PARAMA.
2010 12 02 leidyklą pasiekė Aleksandro Sako 100 Lt
finansinė parama monografijai UŽPALIAI.
Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2010 12
06
|
2010 12 02
|
GAUTAS
FINANSAVIMAS. 2010 m. gruodžio 2 d. leidyklą pasiekė
Ukmergės r. savivaldybės administracijos paskutinė 25 000 Lt išankstinio
finansavimo dalis už įsigyjamas monografijos Vepriai
knygas: iš viso Ukmergės r. savivaldybė šiai
monografijai skyrė 85 000 Lt. Apie visą VEPRIŲ
monografijai gautą paramą žr. Vepriai.
▲2010 12 06
|
2010 12 01
|
KAS
NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. Iš viso 2010 m. lapkričio mėnesį
leidykloje buvo gauta 30 naujų straipsnių (312 rankraščių
puslapių), parengti 76 naujų straipsnių maketai (575 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (15 psl.), paskelbti Lietuvos
kalendoriaus gruodžio mėnesio dienų įrašai, 5-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, pradėtos rengti 6 naujos monografijos: ŽARĖNAI,
DIEVENIŠKĖS, VIEVIS, ŠEDUVA, MICKŪNAI
ir MAIŠIAGALA, dalyvavome konferencijoje, leidyklos
vadovai lankėsi 2-ose savivaldybėse, susitiko su jų vadovais,
kultūrininkais, pristatė rengiamas monografijas.
Gauta 3 824 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 12
06
|
2010 11 30
|
LIETUVOS
VALSČIAI UŽSIENIO KNYGOTYROS EKSPERTŲ RANKOSE. 2010 m.
lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete vyko
šio fakulteto Knygotyros magistrantūros programos tarptautinio ekspertavimo
posėdis. Jį vykdė ekspertai iš Airijos, Latvijos ir Nyderlandų. Be kitų
dalyvių ir kviestinių svečių susitikime su ekspertų komisija dalyvavo ir Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas bei
šio fakulteto magistratūros absolventas, istorijos redaktorius Tomas Petreikis.
Jie, atstovaudami darbdavius ir absolventus, su komisija
dalijosi savo mintimis apie šios studijų programos reikalingumą.
Leidyklos vadovas susirinkusiems svečiams ir ekspertų komisijai vaizdžiai
pristatė knygotyros absolventų tolimesnės mokslinės veiklos
galimybes, papasakojo apie Versmės leidyklos rengiamą daugiatomę
Lietuvos valsčių monografijų seriją, prie kurios prisidėti yra sudaromos plačios galimybės ir knygotyros
specialistams: knygotyrininkai šios serijos monografijoms rašo bibliotekų, knygos kultūros, spaudos istorijos, knygnešystės ir kitomis temomis, kurios
nušviečia dar mažai pažintą mūsų šalies knygos kultūrą. Didelį susidomėjimą šia unikalia serija parodė visi komisijos nariai, iš kurių išsiskyrė Airijos
universiteto mokslininkas ir komisijos pirmininkas prof. Steven
Knowlton (nuotr.): neslėpdamas nuostabos atidžiai vartė Endriejavo monografiją,
negalėjo atsistebėti jos ir visos serijos įspūdinga
apimtimi. Ekspertą didžiai nustebino Versmės leidyklos padarytas įdirbis ir
tolesni veiklos planai, nes, pasak jo, Airija šia linkme mažai yra pažengusi.
▲2010 12 15
|
2010 11 30
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA MAIŠIAGALA. 2010 m.
lapkričio 30 d. leidykloje lankėsi p. Manvydas Vitkūnas. Buvo aptarti jo
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
MAIŠIAGALA
pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai,
pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m. sudarytojo
sutartis. ▲2010 12 01
|
2010 11 30
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA MICKŪNAI. 2010 m.
lapkričio 30 d. leidykloje lankėsi p. Vaidotas Pakalniškis. Buvo aptarti jo
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
MICKŪNAI pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m.
sudarytojo sutartis. ▲2010 12 01
|
2010 11 30
|
LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ GRUODŽIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS.
2010 m. lapkričio 30 dieną Versmės leidyklos svetainėje
paskelbti gruodžio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių
įrašai.
Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo
spaudai kalendoriaus
turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar
netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt.
Iš anksto dėkojame. ▲2010 11 30
|
2010 11 26
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA ŠEDUVA. 2010 m.
lapkričio 26 d. leidyklos jau išleistos monografijos BAISOGALA vyr. redaktorius
sudarytojas p. Jonas Linkevičius su leidyklos vadovu aptarė
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
ŠEDUVA
pradinius darbus ir galutinius parengimo spaudai terminus,
pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2013 m. sudarytojo
sutartis.
▲2010 12 06
|
2010 11 25
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA VIEVIS. 2010 m.
lapkričio 25 d. leidykloje lankėsi VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos
katedros
dr. Ričardas Skorupskas. Buvo aptarti jo
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
VIEVIS pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2014 m.
sudarytojo sutartis. ▲2010 12 06
|
2010 11 23
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA DIEVENIŠKĖS. 2010 m.
lapkričio 23 d. leidykloje lankėsi p. Ilona Šedienė. Buvo aptarti jos
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
DIEVENIŠKĖS pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai.
▲2010 12 06
|
2010 11 23
|
GAUTA PARAMA.
2010 11 23 leidyklą pasiekė monografijos Gruzdžiai
II dalis gruzdiečių rėmėjų sambūrio
2024 Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. Daugiau apie visą Gruzdžių
monografijai gautą paramą žr. Gruzdžiai.
▲2010 11 26
|
2010 11 21
|
4-ERI
LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ METAI.
2010 m. lapkričio 21 d. sukako 4-eri metai nuo elektroninio
serialinio leidinio Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799
pirmojo straipsnio paskelbimo specializuotoje visatekstėje
svetainėje www.llt.lt.
Per 4 metus iš viso paskelbta 180 iliustruotų mokslinių straipsnių
iš gamtos (geologijos, geografijos, biologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos, sociologijos, kurių bendra apimtis yra 3 138 psl.,
t. y. vidutiniškai publikuota 800 psl. per metus.
Maloniai visus kviečiame domėtis Lietuvos lokalinių tyrimų naujienomis,
o mokslininkus, bakalaurus, magistrantus ir doktorantus būti ne tik aktyviais skaitytojais, bet ir dalyvauti kasmetinėse
straipsnių autorių lokalinių tyrimų ekspedicijose, rašyti šiam leidiniui.
▲2010 11 26
|
2010 11 19
|
VILNIAUS PEDAGOGINIAM UNIVERSITETUI 75. 2010 m. lapkričio 19 d. vyko Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio
iškilmės. Džiaugėmės šios gražios sukakties proga Versmės leidyklos Lietuvos valsčių serijos ir Lietuvos lokalinių tyrimų rinkinio
kolegų ir bendradarbių vardu galėję nuoširdžiai
pasveikinti universitetą ir jo rektorių akademiką Algirdą Gaižutį.
Gerbiamam rektoriui, kuris yra ir Lietuvos valsčių
serijos Lietuvos lokalinių
tyrimų mokslo darbų komisijos narys, padovanojome įrėmintą
dailininkės O. Liugailienės sukurtą proginį sveikinimą ir
naujausią 18-ąją Lietuvos valsčių serijos
monografiją Endriejavas su tokia dedikacija: Akademikui Algirdui Gaižučiui,
Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriui,
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos nariui Lietuvos valsčių serijos monografijų rengėjų, leidėjų ir rėmėjų
bendruomenė, būdama įsitikinusi, kad didžiausias padėkos ir
pagarbos ženklas mūsų garbingai Tėvynei yra ne tik ir ne tiek
didesnių ar mažesnių akmenų ar mūrų statymas, bet, pirmiausia, atminties išsaugojimas ir perdavimas ateities
kartoms, dėkoja už mūsų darbų palaikymą bei ilgametį bendradarbiavimą ir
dovanoja Jums šią monografiją mums brangaus protėvių krašto atminimo įamžinimą, vieną būsimos gal net kelių
šimtų tomų serijos knygų dalelę mūsų Tėvynei skirto rašto paminklo leidinių serijos, garsinančios ir įamžinančios
valstybę, jos pakilimus ir nuosmukius, visų Lietuvos kraštų tūkstantmetės istorijos ir kultūros paveldo klodus, didžius ir
paprastus žmones, jų darbus ir žygdarbius.
Vilniaus pedagoginio universiteto
75-mečio proga
pagarbiai, Petras Jonušas,
Lietuvos valsčių serijos leidėjas Vilnius, 2010 m. lapkričio 19 d. |
|
|
▲2010 11 26
|
2010 11 19
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA ŽARĖNAI. 2010 m.
lapkričio 19 d. leidykloje lankėsi p. Juozas Girdvainis. Buvo aptarti jo
pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos
ŽARĖNAI
(Telšių r.) pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2013 m.
sudarytojo sutartis. ▲2010 11
19
|
2010 11 18
|
VIEŠNAGĖ
BIRŽUOSE. 2010 m. lapkričio 18 d. Versmės
leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Lietuvos valsčių
monografijos Biržai
vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis lankėsi Biržų rajono savivaldybėje.
Leidyklos vadovas trumpai supažindino su lokalinių
monografijų serija Lietuvos valsčiai, jos naujausiais
leidiniais, pristatė leidyklos iniciatyva pradėtos rengti Biržų
monografijos vyr. redaktorių. Buvo aptarti šios monografijos rengimo
ir finansavimo bei pasirengimo kitų metų leidyklos vasaros
ekspedicijai į Biržus ir jų apylinkes klausimai. Susitikime dalyvavo
savivaldybės
mero pavaduotojas Aurimas Frankas, administracijos direktorė
Palmyra Prašmantienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja
Lina Vireliūnienė, kanceliarijos vyriausioji specialistė
Deimantė Prunskienė, Biržų miesto seniūnė Kristina
Vasiliauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina
Samulionienė, Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė,
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, Biržų
rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Vygantas
Muralis, Biržų krašto muziejaus Sėla direktoriaus
pavaduotoja Edita Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus
vedėjas Antanas Seibutis.
▲2010 11
22
|
2010 11 18
|
DALYVAVOME
KONFERENCIJOJE. 2010 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities pedagoginis muziejus pakvietė į konferenciją, skirtą Pedagoginio muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo 120-osioms gimimo metinėms Iš tarpukario Lietuvos švietimo istorijos lobyno. Konferencijoje buvo prisimintas ne tik šis muziejininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, bet ir jo bendradarbiai, kiti iškilūs kauniečiai. Ilgus metus su V. Ruzgu dirbo istorikas Pranas Juozapavičius, kilęs iš Jiezno valsčiaus Vėžionių kaimo. Apie P. Juozapavičių, parengusį išsamią monografiją apie savo gimtinę, pranešimą skaitė Versmės leidyklos redaktorius Juozas Pugačiauskas. Konferencijos dalyviams koncertavo Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis Jieznelė.▲2010 11
24
|
2010 11 17
|
DR. EDMUNDUI LEVITUI -
80. 2010 m. lapkričio
17 d. Versmės leidykloje sveikinome kolegą, nuo
2009 m. rengiamos Lietuvos valsčių monografijos
VIEKŠNIAI vyriausiąjį
redaktorių sudarytoją dr.
Edmundą Levitą, 2010 m. lapkričio 16 d. sulaukusio garbingo
80-ies metų jubiliejaus.
▲2010 11
19
|
2010 11 16
|
APSILANKYMAS
JONIŠKYJE.
2010 m. lapkričio 16 d. leidyklos vadovas Petras Jonušas lankėsi Joniškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su
rajono valdžios atstovais ir kultūros darbuotojais.
▲2010 11
19
|
2010 11 15
|
GAUTA PARAMA.
2010 11 15 leidyklą pasiekė Zitos Inčirauskienės 100
Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. Daugiau apie visą Gruzdžių
monografijai gautą paramą žr. Gruzdžiai.▲2010 11
19
|
2010 11 14
|
PARAMOS KONCERTAS.
Lapkričio 14 d. Šiaulių r. Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko klasikinės muzikos koncertas GRUZDŽIŲ monografijos antrajai knygai paremti. Organizatorius: Gruzdžių monografijos rėmėjų sambūris. Gausiai susirinkusiems klausytojams dainavo Kauno muzikinio teatro solistai gruzdietė Živilė Lamauskienė (Žemeckaitė) ir Jonas Lamauskas, vargonais jiems akomponavo Danutė Streckienė. Gruzdietė, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos pedagogė Asta Kriščiūnaitė kartu su savo mokinėmis Elvina Tijūnaitytė ir Viktorija Jarovaja pagrojo fleitomis. Monografijos Gruzdžiai sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Damijonas Šniukas susirinkusiems papasakojo apie knygos antrosios dalies baigiamuosius darbus, perdavė Versmės leidyklos vadovo Petro Jonušo padėką gruzdiečiams už gražiai organizuotą paramos akciją, kurios metu buvo surinkta apie 5000 litų.
▲2010 11 15
|
2010 11 11
|
KNYGŲ
RINKINIAI JONIŠKIO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
lapkričio 11 d. į
leidyklą atvykusiam Joniškio rajono savivaldybės administracijos
vairuotojui Gintarui Bijeikiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Joniškio rajono Kriukų,
Rudiškių,
Satkūnų
ir Skaistgirio
bendruomenėms.
▲2010 11
17
|
2010 11 10
|
GAUTA PARAMA.
2010 11 10 leidyklą pasiekė monografijos Gruzdžiai
II dalis gruzdiečių rėmėjų sambūrio 1600
Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 11 12
|
2010 11 03
|
GAUTA PARAMA.
2010 11 03 leidyklą pasiekė Vilijos ir Laimučio
Berniūnų bei Rolando Šniuko 100 Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 11 12
|
2010 11 02
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. lapkričio 2 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
dailėtyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Dalios
Vasiliūnienės serijos monografijai ŽEMAIČIŲ
NAUMIESTIS parašytas straipsnis
Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia:
istorija ir architektūra (LLT:180-63/2010-43).
Žemaičių
Naumiesčio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia tai viena
iš nedaugelio lig šiol Lietuvoje išlikusių XVIII a.
antrojoje pusėje statytų medinių bažnyčių. Karaliaus
Stanislovo Augusto skirta privilegija Kvėdarnos seniūnija
kartu su jai priklausiusiu Naumiesčiu 1766 m. atiteko LDK
pataurininkiui Mykolui Aleksandrui Ronikeriui. M. Ronikeris
Žemaičių Naumiestyje ant aukštos kalvos 1781 m. jai
suteikė parapijos teises. Remiantis XIX a. dokumentais,
galima teigti, kad nuo pat pastatymo bažnyčios planas ir
pagrindiniai architektūros elementai nesikeitė, remontų metu
jie buvo tik atnaujinami, kito detalės. Tiesa, buvo tvarkomas
šventorius, o XIX a. antrojoje pusėje įgyta nauja vidaus
įranga. XVIII a. ketvirtajame ketvirtyje statyta Žemaičių
Naumiesčio bažnyčia išlaikė baroko stiliaus mediniams
sakraliniams pastatams būdingą architektūrą. Tai kryžminio
plano vienanavė bažnyčia su vienu nedideliu bokštu virš kryžmos.
Jos vidaus erdvė vientisa, presbiterijos dalis vienodo pločio
bei aukščio kaip ir nava, pagrindinio korpuso šonuose yra
prijungtos dvi stačiakampės, tokio pat kaip nava aukščio
koplyčios. Erdvus vagonų choras užima visą navos plotį,
anksčiau jis buvo siauresnis ir atitvertas. Svarbų vaidmenį
interjero spalviniam sprendimui vaidina gana aktyvi, apie 1970 m.
sukurta sienų bei lubų polichromija. Žemaičių Naumiesčio
bažnyčios statytojai greičiausiai buvo vietos meistrai.
Skirtingo laikotarpio meno objektai šioje bažnyčioje
harmoningai dera tarpusavyje, daugelis jų yra aukšto meninio
lygio.
Šis
straipsnis yra 63-iasis iš istorijos srities ir 180-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 11
02
|
2010 11 02
|
KAS
NUVEIKTA PER SPALĮ. Iš viso 2010 m. spalio mėnesį
leidykloje buvo gauti 29 nauji straipsniai (315 rankraščių
puslapių), parengti 32 naujų straipsnių maketai (298 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 3 nauji moksliniai straipsniai
(93 psl.), paskelbti Lietuvos
kalendoriaus lapkričio mėnesio dienų įrašai, 11-os seniūnijų bendruomenėms perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, vyko monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos
darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens
susirinkimas.
Gauta 4 130 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 11
12
|
2010 10 29
|
KNYGŲ
RINKINIAI UKMERGĖS RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
spalio 29 d. į
leidyklą atvykusiam Ukmergės r. savivaldybės V. Šlaito viešosios
bibliotekos vairuotojui Ramūnui Gražiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Ukmergės rajono Deltuvos,
Pabaisko,
Taujėnų,
Ukmergės
ir Želvos
bendruomenėms.
▲2010 11
04
|
2010 10 29
|
LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ
LAPKRIČIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. 2010 m. spalio 29 dieną Versmės leidyklos svetainėje skelbiame greitai prasidėsiančio
lapkričio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas.
▲2010 10 29
|
|
2010 10 26
|
BAIGĖME LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI SKIRTĄ RENGINĮ. Nors Lietuvos tūkstantmetį minėjome pernai, Versmės leidyklos ir Lietuvos lokalinių tyrimų leidinio Lietuvos tūkstantmečiui paminėti ir įprasminti skirta pilietinė iniciatyva
Pažink tūkstantmetį mininčią, bet vis dar nepažintą Lietuvą truko iki praėjusio pirmadienio 2010 m. spalio 18 d.:
nuo 2009 m. sausio 26 d. kiekvieną pirmadienį dienos šviesą išvysdavo vis nauja mokslinė Lietuvos lokalinių tyrimų publikacija. Per šį beveik 2 metų laikotarpį iš viso paskelbėme 91 mokslinį straipsnį, iš jų 10 gamtos, 11 archeologijos, 32 istorijos, 17 etnologijos, 17 kalbos, 3 tautosakos, 1 sociologijos mokslo sričių.
Maloniai informuojame, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, kuomet minėsime jau 4-ąsias Lietuvos lokalinių tyrimų leidinio metines, pradedame naują mokslinių straipsnių skelbimo etapą. Nauji moksliniai straipsniai interneto svetainėje
www.llt.lt
bus skelbiami kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį pirmadienį.
Rašykite mums maloniai lauksime naujų straipsnių Lietuvos lokalinių tyrimų rinkiniui iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslinių sričių.
Taip pat informuojame, kad šiuo metu spaudai yra rengiamas Lietuvos valsčių serijos Lietuvos lokalinių tyrimų rinkinio 1-asis tomas. Šis leidinys bus tokio paties pavidalo ir apimties, kaip ir kitų serijos monografijų (apie 10001400 p.). Jame numatoma skelbti pačius pirmuosius visų mokslo sričių mokslinius straipsnius, parašytus Lietuvos valsčių serijai 20002002 m. 2-ajame ir vėlesniuose to paties leidinio tomuose bus chronologiškai publikuojami visi vėliau parašyti ir elektroniniame serialiniame leidinyje Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799 svetainėje
www.llt.lt
skelbti straipsniai.
▲2010 10 26
|
|
2010 10 21
|
LEIDYKLOS RUDENS SUSIRINKIMAS.
2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 1519 val.,
vyko Versmės leidyklos Lietuvos valsčių
serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos
darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens
susirinkimas.
Susirinkimo
darbotvarkė:
1.
Organizaciniai klausimai: būsimo pavasario pusmetinio
susirinkimo laiko parinkimas (siūlomas laikas 2011 04 21,
ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo
darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (P.
Jonušas). 2. Svarbiausios leidyklos naujienos (P.
Jonušas). 3. Rengiamų monografijų parengimo būklė.
Monografijų redagavimas ir maketavimas. Monografijų
sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai,
pageidavimai, pastabos. 4. Versmės leidyklos 2010
m. vasaros ekspedicijų aptarimas Onuškio (Ž.
Driskiuvienė), Daujėnų (A. Šimkūnas), Užpalių (S.
Balčiūnas), Viekšnių (E. Levitas), Semeliškių (D. Červokienė),
Žemaičių Kalvarijos (E. Mickūnas), Aukštadvario (O.
Gaidamavičiūtė), Jūžintų (V. Mačiekus),
archeologinių tyrinėjimų ekspedicijos Aukštadvaryje
(M. Vitkūnas). 5. Numatomos 2011 m. vasaros ekspedicijos
į aprašomuosius kraštus. 6. Naujos monografijos Biržai
įtraukimas į Lietuvos valsčių seriją (Arvydas
Valionis) 7. Naujos monografijos Šeduva įtraukimas
į Lietuvos valsčių seriją (Jonas Linkevičius)
8. Monografijos Antalieptė naujo vyr. redaktoriaus
Vytauto Indrašiaus prisistatymas. 9. Naujų monografijų
rengimo skatinimas. 10. Moksliniai straipsniai. Skelbiamo
mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai
(www.llt.lt) darbo aptarimas (G. Juščiūtė). 11.
Lietuvos kalendorius Versmės leidyklos svetainėje
(P. Jonušas). 12. Lietuvos kariuomenės kūrėjų
savanorių įamžinimas (P. Jonušas). 13. Biografijų
konkursas (P. Jonušas). 14. Kiti klausimai. |
Susirinkime
dalyvavo 27 dalyviai: Petras Jonušas, Vytautas Indrašius,
Stanislovas Balčiūnas, Venantas Mačiekus, Antanas Šimkūnas,
Albinas Jasiūnas, Albinas Vaičiūnas, Juozas Pugačiauskas,
Damijonas Šniukas, Arvydas Valionis, Manvydas Vitkūnas,
Daiva Červokienė, Vingaudas Baltrušaitis, Julius Aukštaitis,
Edmundas Mickūnas, Ieva Švarcaitė, Jonas Linkevičius,
Aloyzas Bėčius, Jonas Aleknavičius, Živilė
Driskiuvienė, Donatas Rinkevičius, Gabija Juščiūtė,
Sonata Jonušaitė, Vaida Dževečkaitė, Stasys
Buchaveckas, Aloyzas Petrašiūnas, Ona Gaidamavičiūtė.
|
▲2010 10
22
|
2010
10 19
|
KNYGŲ
RINKINIAI JONIŠKIO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
spalio 19 d. į
leidyklą atvykusiam Joniškio rajono savivaldybės administracijos
vairuotojui Gintarui Bijeikiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Joniškio rajono Gaižaičių,
Gataučių
ir Kepalių
bendruomenėms.
▲2010 11
02
|
2010 10 18
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. spalio 18 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
istorikės Jūratės Vaškevičiūtės serijos monografijai
SKAUDVILĖ parašytas straipsnis
Pogrindinės moksleivių organizacijos 19441953 m. Skaudvilės mokyklose
(LLT:179-62/2010-42).
Darbe nagrinėjama Skaudvilės valsčiaus moksleivių pasipriešinimo istorija, kuri daugiausiai reiškėsi per besimokančio jaunimo antisovietines organizacijas. Didžiausias dėmesys čia skiriamas organizacijų sambūriams, jų bruožams, kaitai bei raidai aptarti. Norint pabrėžti santykį su visoje Lietuvoje vykusiais panašiais procesais, remiamasi kitais šio regiono jaunimo organizacijų duomenimis.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 62-asis iš istorijos srities ir 179-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 10
18
|
2010 10 15
|
GAUTA PARAMA.
2010 10 15 leidyklos redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas
perdavė verslininko Virginijaus Šniuko 500 Lt
finansinę paramą monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 10 15
|
2010
10 14
|
KNYGŲ
RINKINIAI SKUODO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
spalio 14 d. į
leidyklą atvykusiam Mažeikių rajono Viekšnių seniūnui Aldoniui
Eselinui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Skuodo rajono Barstyčių,
Ylakių
ir Lenkimų
bendruomenėms.
Nuo
2009 m. vasario vykstančiame Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo
renginyje iš viso jau padovanota 273 knygų rinkiniai 267
bendruomenėms, o iki Knygų kelio paskutinės stotelės dar
liko aplankyti 50 seniūnijų.
▲2010 10
15
|
2010 10 13
|
GAUTA PARAMA.
2010 10 13 leidyklą pasiekė monografijos Gruzdžiai,
II dalis rėmėjų sambūrio 2680
Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 10 22
|
2010 10
13
|
KNYGŲ
KELIAS TĘSIASI. 2010 m. spalio 13 dieną leidykloje
apsilankiusi vilnietė, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio
skyriaus vyr. specialistė
geografė, gamtos mokslų daktarė Giedrė Godienė vis dar tebesitęsiančiam Knygų keliui padovanojo keliasdešimt knygų, kurios kaip ir visos kitos šiam pilietiniam renginiui padovanotos knygos, paženklintos specialiu Knygų kelio spaudu bei vardiniais dovanotojo lipdukais, bus artimiausiu metu įteiktos knygų rinkinių dar negavusių miestelių bendruomenėms.
▲2010 10
15
|
2010 10 11
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. spalio 11 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos
Ragauskienės serijos monografijai JIEZNAS. STAKLIŠKĖS parašytas
straipsnis
Stakliškių istorinė raida iki XIX amžiaus (LLT:178-61/2010-41).
Remiantis pirminiais
rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais (Lietuvos Metrika,
Kauno pavieto teismų knygos ir kt.) bei įvairiakalbe
istoriografija, mokslinėje studijoje chronologiniais teminiais
pjūviais aptariama Stakliškių miestelio raida nuo pirmųjų
paminėjimų rašytiniuose istorijos šaltiniuose XIV a. pab.
iki XVIII a. pab. Didžiausias dėmesys joje skiriamas dvaro,
miestelio ir bažnyčios raidai XVIXVIII a. analizuoti. Ji
atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus
(aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai) ir per bažnyčios
istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė
priklausomybės kaita.
Nustatyta, kad nuo XV
a. pradžios susiklostė tradicija Stakliškių valstybinės
valdos laikytojais skirti su valdovo kanceliarija susijusius
asmenis, dažniausiai raštininkus ar sekretorius. A. Rotundo
seniūnavimo laikais valdoje buvo įvykdytos pagrindinės XVI a.
reformos: Valakų ir teritorinė-administracinė, naujai
suplanuotas miestelis. Jis apie 1579 m. pastatė pirmąją
katalikų bažnyčią Stakliškėse. XVII a. Stakliškėms, kaip
ir visai Lietuvai, teko patirti nemažų sukrėtimų. 1639 m.
buvo gauta prekymečių privilegija, tačiau dėl 16241628 m.
maro epidemijos ir XVII a. vidurio karų bangos seniūnija patyrė
nemažų demografinių nuostolių. Dar labiau padėtį pablogino
XVIII a. pačios pradžios karo įvykiai ir maro epidemija. Neaišku,
ar XVII a. antrojoje pusėje stakliškiečiai gavo kokias nors
privilegijas, plėtusias jų teises. Seniūnija buvo paklausi.
XVII a. seniūnai stengėsi perduoti valdą savo šeimos
nariams. Valdos laikytojams Stakliškės nebuvo tik pasipelnymo
šaltinis. Daugelis seniūnų lankėsi Stakliškėse, o rūpestį
valda rodė išrūpinamos privilegijos. Visą XVII a. veikė
katalikų bažnyčia. Stakliškių seniūnijos padėtis
stabilizavosi XVIII a. viduryje, o vėliau prasidėjo pakilimas.
1792 m. gautos savivaldos teisės, nors ir trumpam, dar labiau
stiprino miestelį.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 61-asis iš istorijos srities ir 178-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 10
11
|
2010 10
11
|
GAUTA PARAMA.
2010 10 11 leidyklos redaktorė sudarytoja dr. Anelė
Vosyliūtė perdavė prie Bostono (JAV) gyvenančių Juros ir
Alberto Drukteinių 500 Lt (200 USD) finansinę paramą monografijai KAZLŲ
RŪDA. ▲2010 10
11
|
2010 10 0810
|
PROFESOREI PRANEI
DUNDULIENEI 100. 2010 m. spalio 810 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko Lietuvos istorijos instituto organizuota
tarptautinė konferencija Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos, skirta etnologės prof. Pranės Dundulienės atminimui. Konferencijoje dalyvavo ir Versmės leidyklos redaktoriai, Lietuvos valsčių serijos monografijų autoriai.
▲2010 10 12
|
2010 10 04
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. spalio 4 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Jolantos
Zabulytės serijos monografijai JIEZNAS. STAKLIŠKĖS parašytas
straipsnis
Mediniai Jiezno apylinkių kryžiai (LLT:177-35/2010-40).
Straipsnyje
aptariami Jiezno apylinkių mediniai kryžiai, jų statymo
vietos ir formos. Pateikiamos Pelekonių, Subuvos, Pikelionių,
Nibrių, Anglininkų kaimų ir senųjų Jiezno kapinių kryžių
formų ir jų elementų tipologijos. Prieita išvados, kad
Jiezno apylinkių mediniams kryžiams būdinga: 1. dekoravimas
spinduliais ir reljefiniu ornamentu, 2. pakankamai įvairus
kryžmų profiliavimas, 3. dekoratyvių metalo liejinių
panaudojimas. Šie bruožai rodo, kad dauguma XX a. 910 dešimtmetyje
ir vėliau pastatytų kryžių sukurti iš dalies laikantis XIX
a. pabaigosXX a. I pusės tradicijų. Kiti paminklai kuriami
interpretuojant tradicines formas.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 35-asis iš etnologijos srities ir 177-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 10
04
|
2010 10 04
|
GAUTA PARAMA.
2010 10 04 leidyklą pasiekė Juozo Vasiliausko 150 Lt finansinė
parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 10 06
|
2010 10 02
|
SULAUKĖME JAU 550 TŪKSTANČIŲ LANKYTOJŲ. 2010 m.
spalio 2 d. Versmės leidyklos interneto svetainės www.versme.lt lankytojų skaičius viršijo 550 tūkstančių. Džiaugiamės, kas visuomenė aktyviai domisi
Lietuvos valsčių serijos svetaine, kad šioje prieš daugiau kaip 8 metus 2001 m. lapkričio 7 d. įkurtoje elektroninėje informavimo priemonėje, kurios apimtis šiuo metu yra
apie 1000 internetinių puslapių, kasdien apsilanko apie 100 lankytojų. Kasdien atnaujinamoje svetainėje skelbiame informaciją apie išleistas ir pradėtas rengti bei numatomas išleisti
Lietuvos valsčių serijos knygas, apie serijos autorius
ir rėmėjus, apie monografijų platinimą, apie rengiamas
ekspedicijas, knygų pristatymus, leidyklos susirinkimus, taip pat apie
Versmės leidyklos pilietinius renginius ir kitus įvykius.
Maloniai lauktume kuo daugiau svetainės lankytojų laiškų, atsiliepimų, patarimų bei pastabų, į kuriuos nedelsiant atsižvelgsime.
▲2010 10 04
|
2010 10 01
|
GAUTA PARAMA.
2010 10 01 leidyklą pasiekė Jono Heraklio Dovydaičio
300 Lt finansinė
parama monografijai UŽPALIAI. ▲2010 10
06
|
2010 10 01
|
KAS
NUVEIKTA PER RUGSĖJĮ. Iš viso 2010 m. rugsėjo mėnesį
leidykloje buvo gautas 21 naujas straipsnis (202 rankraščių
puslapiai), parengti 48 naujų straipsnių maketai (296 knygų
puslapių), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai
(81 psl.), pradėta rengti monografija BIRŽAI,
paskelbti Lietuvos
kalendoriaus spalio mėnesio dienų įrašai,
Endriejavo 230 metų jubiliejaus šventėje pristatyta
monografija ENDRIEJAVAS, 5-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, leidykloje vyko pasvaliečių bendrijos
susitikimas.
Gauta 1 600 Lt asmeninė finansinė parama bei 12 000 Lt
LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo finansavimas. ▲2010 10
11
|
2010 09 30
|
LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ
SPALIO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. Paskutiniąją 2010 m.
rugsėjo dieną
Versmės leidyklos svetainėje skelbiame rytoj prasidėsiančio
spalio mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas.
▲2010 09 30
|
2010 09 29
|
RINKOSI
PASVALIEČIAI.
2010 m. rugsėjo 29 d. 10 val. Versmės leidykloje apsilankė Vilniaus pasvaliečių bendrijos nariai: pirmininkas Mykolas
Karčiauskas,
Nijolė Vadapalaitė, Nijolė Matusevičienė, prof. Jonas Aničas, Kazimieras Pūras,
Janina Stankevičienė, monografijos Daujėnai vyriausiasis redaktorius sudarytojas
Antanas Šimkūnas. Svečiai susitiko su leidyklos vadovu Petru Jonušu, kuris pristatė leidyklos rengiamą ir leidžiamą Lietuvos valsčių seriją, aptarė Pasvalio krašto monografijos
Daujėnai rengimo galimybes. Visi svečiai buvo apdovanoti naujausiomis leidyklos išleistomis monografijomis.▲2010 09
29
|
2010 09 27
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugsėjo 27 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus
Juvencijaus Morkūno serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas
straipsnis
Malūnai Gruzdžių apylinkėse XIX a. XX a. pirmojoje
pusėje (LLT:176-34/2010-39).
Malūnai
Gruzdžių krašte turėjo senas tradicijas. Malūnininkystei
vystytis postūmį suteikė Antano Tyzenhauzo ūkinė veikla. Su
ja susijusi pirmojo stiebinio vėjo malūno Gruzdžiuose ir
vandens malūno Beržėnuose statyba. Šiame krašte dominavo vėjo
malūnai. Dėl lygaus miškingo kraštovaizdžio jie dažnai
buvo statomi ant aukšto cokolio. Kepurinių malūnų apgręžimo
sistema su grąžulu gana archaiška Lietuvos mastu.
XIX a. pab. XX a.
pr. vėjo malūnus imta taip pat sukti ir garo mašinomis arba
motorais, kiek vėliau atsirado motoriniai malūnai. Malūnų
statyba glaudžiai susijusi su miškų kirtimu lentpjūvėmis.
Galima pastebėti,
kad vienokio ar kitokio tipo variklio panaudojimas buvo susijęs
su ekonominėmis krizėmis, kai jų metu orientuotasi į vietinį
kurą. Tarp dviejų pasaulinių karų projektuojant ir statant
malūnus, griežtėjo statybų saugos reikalavimai (priešgaisriniai,
ekologiniai, sanitarinės higienos, darbo saugos). Nuolat buvo
diegiama modernesnė technika ir sudėtingesnė technologija. Įvairią
malūnų įrangą, detales, mazgus, medžiagas patogiausia buvo
įsigyti Šiauliuose.
Gruzdžių apylinkėse
malūnus daugiausia projektavo Šiauliuose dirbusių inžinierių
ir technikų įstaigos. Malūnai turėjo didelės įtakos medžio
apdirbimo, taip pat ir vilnos bei vilnonių audinių apdirbimo
pramonei vystyti.
Beveik visų malūnų
egzistencija baigėsi sovietmečiu nacionalizavus pramonės įmones,
visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius.
Malūnų, kaip kultūros
paveldo apsauga, yra formali.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 34-asis iš etnologijos srities ir 176-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 09
27
|
2010 09 27
|
GAUTAS FINANSAVIMAS.
2010 09 27 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos Kultūros
rėmimo fondo II konkurso 2010 m. kultūros ir meno projektams iš
dalies finansuoti skirti 12 000 Lt monografijos ŽEIMELIS
parengiamiesiems darbams. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos
2010 04 27,
finansavimas skirtas
2010 06 28. ▲2010 09
28
|
2010 09 24
|
GAUTA PARAMA.
2010 09 24 leidyklą pasekė Algirdo Černausko 200 Lt
finansinė
parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 09
24
|
2010 09 20
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugsėjo 20 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
etnografo, humanitarinių mokslų daktaro Jono Mardosos serijos monografijai
VAIGUVA parašytas straipsnis
Vaiguviškių talkos XX amžiaus pirmojoje pusėje (LLT:175-33/2010-38).
Talkos Vaiguvos
apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje buvo gana dažna valstiečių
bendruomeninio gyvenimo forma. Kai kurios jų artimiau susiję
su žemaičių ūkio raidos ypatybėmis. Žemaitijoje būta
daugiau stambių ūkių, į kuriuos pirmiausia pateko daugelis
technikos naujovių. Antai kuliamosios mašinos, kaip ir prekinė
linininkystė reikalavo gausesnio darbo rankų kiekio. Todėl
talkos buvo gana organizuotos. Daugiausia talkų buvo skirtos
svarbiausiems žemdirbystės darbams.
Arimo ir sėjos
talkos dažniau būdavo rengiamos nesant namuose reikiamos darbo
jėgos. Daug plačiau sutinkama mėšlavežio talka. Kadangi tai
fiziškai sunkus ir sutelktinių pastangų reikalaujantis
darbas, jį stengdavosi atlikti samdydami darbininkus arba
kaimas sutardavo paeiliui iš kiekvieno ūkininko tvartų išvežti
mėšlą. Talkų metu Vaiguvos apylinkėse buvo įvairių papročių
ir maginių veiksmų, darbai buvo siejami su Dievo vardu ir jo
pagalbos viltimi. Šių papročių tikslas buvo apsaugoti būsimą
derlių ir gauti jį didesnį. Talkų papročiai taip pat dažniausiai
buvo susiję su laukiamomis pabaigtuvėmis.
Jeigu šienapjūtės
talkos gana retos, tai rugiai stambesniuose ūkiuose dažnai
pjauti su talka. Vieniems talkininkams už darbą atsilygindavo
grūdais, kitiems šienu ar pinigais. Vaiguviškių rugiapjūtei
būdingi buvo visoje Lietuvoje esminiai jos momentai: pradėtuvės,
rugių pjovimas ir pabaigtuvės. Žemaičiams būdingas rugių
pjovimas poromis, kai vyrai dirba su dalgiais, o moterys riša
nupjautą derlių į pėdus. Todėl porose dažnai būdavo
tarpusavyje lenktyniaujama. Krikščioniški, kaip ir
simboliniai bei apeiginę prasmę turintys papročiai, būdingi
pradėtuvėms ir pabaigtuvėms. Rugiapjūtės pabaigtuvės
susijusios su paskutinio pėdo pjovimu bei vainiko pynimu ir jo
įteikimu. Pabaigtuvių papročiai turi įvairią paskirtį.
Vieni yra pramoginiai, juose pabrėžiamas darbo pabaigos džiaugsmas
ir gerų vaišių viltis, kitų tikėjimas geru ateities
derliumi. Bulviakasio, kaip ir linų rovimo, talkas ūkininkai
rengdavo, norėdami greičiau nuimti derlių. Užtat naktimis
arba dienomis vykęs linų mynimas, be darbo, apėmė ir įvairias
aktualias darbui naktį pramogas. Kūlimo talkos dažniausia
buvo telkiamos kuliant kuliamosiomis mašinomis, kurias
aptarnauti reikėjo kaimynų pagalbos. Tai atodirbinės talkos
ir papildomai už darbą paprastai atsilyginant geresniu
maitinimu ir pabaigtuvių vaišėmis.
Kiaulių skerdimo
specifika reikalavo į pagalbą kviesti skerdiką ir
talkininkus. Kiaulių skerdimas susijęs su įvairiais tikėjimais,
kurių tikslas užtikrinti mėsos gausą ir kokybę.
Skerdimo diena būdavo parenkama pagal savaitės dienas ir ypač
pagal mėnulio fazes. Skerdimo talkoms taip pat būdingi
skerstuvių mėsos nešimo kaimynams bei talkininkų vaišinimo
papročiai.
Talkininkų
maitinimas susijęs su tradiciniu gyvenimo būdu, kurį tvarkė
religiniai papročiai ir mitybos tradicijos. Tačiau talkoms
buvo parenkamas gausesnis ir įvairesnis maistas. Jis nemažai
priklausė nuo darbo trukmės ir sunkumo. Mityboje mažiau dėmesio
buvo skiriama valgyti pietus, o labiausiai į vakarienę, kuri
dažniausiai buvo ir pabaigtuvių vaišės. Vaiguviškių
talkoms būdingi tradiciniai žemaičių proginiai (kastinis) ir
XX a. pirmojoje pusėje plintantys nauji (kugelis, cepelinai ir
gaminiai iš maltos mėsos) patiekalai. Tačiau nevengiama buvo
duoti ir žemaičiams būdingų košių bei kitų iš kasdienės
mitybos atėjusių valgių.
Talkos, kaip valstiečių
bendruomeninio darbo forma, buvo gyvybingos esant privačiam
valstiečių ūkiui, todėl didžioji jų dalis išnyko
kolektyvizuojant žemės ūkį.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 33-asis iš etnologijos srities ir 175-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 09
20
|
2010
09 17
|
KNYGŲ
RINKINIAI PAKRUOJO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m.
rugsėjo 17 d. į
leidyklą atvykusiam Pakruojo rajono atstovui Aleksandrui
Šimoliūnui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio
rinkinius Klovainių,
Lygumų,
Pašvitinio,
Rozalimo
ir Žeimelio
bendruomenėms.
Nuo
2009 m. vasario vykstančiame Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo
renginyje iš viso jau padovanota 270 knygų rinkinių 264
bendruomenėms, o iki Knygų kelio paskutinės stotelės dar
liko aplankyti 53 seniūnijas. ▲2010 09 20
|
2010 09 17
|
GAUTA PARAMA.
2010 09 17 leidyklą pasekė Simono Žukausko 1000 Lt
finansinė
parama monografijai AUKŠTADVARIS. ▲2010 09
24
|
2010 09 13
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugsėjo 13 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
etnologės Virginijos Kvasaitės serijos monografijai
KARTENA parašytas straipsnis
Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų giedojimo ypatumai Kartenos apylinkėse
(LLT:174-32/2010-37).
Viena
iš Marijos garbinimo formų yra Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
valandų giesmių giedojimo tradicija, kurios ištakos siekia
XV amžių. Šią Marijos garbinimo tradiciją ypatingai skleidė
pranciškonų vienuoliai. Lietuvoje giedamų Marijos valandų
giesmių tekstai yra išversti iš lotynų kalbos. Šios giesmės
labai populiarios tarp Lietuvos tikinčiųjų tapo XIX amžiuje.
Susiformavo tam tikri regioniniai giesmių melodijų savitumai,
todėl Marijos valandų giesmių melodijos turi panašumų
su lietuvių liaudies dainomis. Atsirado giedojimo ypatumai,
susiję su lokalinėmis tikinčiųjų bendruomenės
tradicijomis. Marijos valandos buvo giedamos ne tik bažnyčioje,
bet ir namuose, piligriminių kelionių metu.
Ekspedicijoje
surinktos medžiagos analizė parodė, jog, lyginant su kitomis
Žemaitijos vietovėmis, Kartenos apylinkėse Marijos valandų
giedojimo tradicijos turi tam tikrų ypatumų. Šios giesmės
buvo giedamos namuose ir bažnyčioje. Kartenos bažnyčioje
tikintieji giedojo ne tik per adventą prieš rarotas ir Švč.
Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, bet ir prieš
gegužines pamaldas ir Žolinę. Marijos valandas Kartenos
apylinkių tikintieji giedodavo ir prie Kartenos lurdo.
Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo valandų giedojimo tradicijų populiarinimui
Kartenos apylinkėse didelę įtaką turėjo Kretingos pranciškonų
ir Patvarių seserų pranciškonių pastoracinė veikla.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 32-asis iš etnologijos srities ir 174-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 09
13
|
2010 09 1112
|
Endriejavo jubiliejus pagerbtas Endriejavo
monografija.
Endriejavo miestelio jaunatviško 230 metų jubiliejaus
renginiai vyko 2010 m. rugsėjo 1112 dienomis. Vienas
sudedamųjų šventės akcentų antrąją šventės dieną
vykęs Endriejavo monografijos pristatymas kraštiečiams.
Sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos atlaidų dieną, po Šv.
Mišių žmonės patraukė į kultūros namus čia buvo
pristatoma vasarą išleistas, dar spaustuvės dažais kvepiantis
jubiliejinis leidinys. Norinčiųjų įsigyti knygą, pirkėjų
akivaizdoje ženklinamą specialiu pristatymui skirtu proginiu
spaudu, susitikti su jos autoriais ir leidėjais bei gauti jų
autografų išsirikiavo netrumpa eilutė. Prieš įeidami į salę
endriejaviškiai ir svečiai šiltai bendravo su knygos autoriais,
redaktoriais, atvykusiais į šventę Versmės leidyklos
atstovais. Salė buvo sausakimša, net pasigirdo siūlymų knygos
pristatymą tokią gražią dieną daryti lauke.
Pats pristatymas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje
vyko bendras knygos, jos sudarytojų, autorių ir leidyklos
bendradarbių pristatymas, antroji buvo skirta monografijoje aprašytiems
įžymiems kraštiečiams. <..>
▲2010 10
01
|
2010 09 09
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA BIRŽAI. 2010 m. rugsėjo 9 d. leidykloje lankėsi p. Arvydas Valionis, kuris pradėjo rengti Lietuvos valsčių
serijos monografiją
Biržai.
2011 m. vasarą numatyta ekspedicija į buvusį Biržų valsčių. Monografiją
Biržai planuojama parengti iki 2014 m.▲2010 09
28
|
2010 09 06
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugsėjo 6 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Reginos
Venckutės serijos monografijai VAIGUVA parašytas straipsnis
Būdingesnės Vaiguvos šnektos ypatybės (LLT:173-21/2010-36).
Lietuvių kalbos
tarmių klasifikacijoje Vaiguvos šnekta priskiriama pietų žemaičių
raseiniškių tarmei, tačiau būdama prie pat ribos, skiriančios
raseiniškius nuo gretimos pietų žemaičių varniškių tarmės,
šiek tiek turi ir jai būdingų ypatybių. Galimas dalykas, kad
prieš keliasdešimt metų Vaiguvos šnekta buvo artimesnė
varniškiams, bet tokiam spėjimui patvirtinti trūksta duomenų,
nes anksčiau užrašytų tekstų beveik nėra. Šiandien galima
teigti, kad varniškiams būdingi dvigarsiai un, in
Vaiguvos šnektoje tariami kaip raseiniškių an, en.
Straipsnyje remiamasi
2007 metais į magnetofono juostą įrašytais tekstais ir pagal
juos aprašomos ryškiausios šios šnektos kirčiavimo,
fonetikos, morfologijos ypatybės. Daugiausia dėmesio buvo
skirta jos vokalizmo sistemai, nes būtent balsių izofonos leidžia
tiksliau nustatyti paribio šnektų skirtumus. Kirčiavimo ir
morfologijos ypatybės aprašytos fragmentiškiau. Sintaksės ir
žodyno ypatybėms iliustruoti straipsnio gale pateiktas pluoštelis
transkribuotų sakinių iš minėtų garso įrašų.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 21-asis iš kalbos srities ir 173-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 09
06
|
2011 09 01
|
GAUTA PARAMA.
2011 m. rugsėjo mėn. per UŽPALIŲ
monografijos vyr. redaktorių Stanislovą
Balčiūną leidyklai perduota Marijos
Dovydaitienės 200 Lt ir
Antano Stasiškio 200 Lt finansinė parama monografijai UŽPALIAI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai.
▲2011 10 12
|
2010 09 01
|
KAS
NUVEIKTA PER RUGPJŪTĮ. Iš viso 2010 m. rugpjūčio mėnesį
leidykloje buvo gauti 25 nauji straipsniai (133 rankraščių
puslapiai), parengti 52 naujų straipsnių maketai (413 knygų
puslapių), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 5 nauji moksliniai straipsniai
(77 psl.), pradėtos maketuoti monografijos VEPRIAI
ir BALNINKAI, paskelbti pradėto rengti Lietuvos
kalendoriaus rugsėjo mėnesio dienų įrašai,
vyko 3 paskutinės šių metų lokalinių tyrimų ekspedicijos į būsimų monografijų
aprašomas vietas, 11-ai seniūnijų bendruomenių perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, 1-ai bendruomenei Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės.
Gauta 1300 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 09
10
|
2010 08 31
|
LIETUVOS KALENDORIUS PASIPILDĖ RUGSĖJO ĮVYKIŲ ĮRAŠAIS. Paskutiniąją 2010 m. rugpjūčio dieną
Versmės leidyklos svetainėje skelbiame rytoj prasidėsiančio
rugsėjo mėnesio LIETUVOS KALENDORIAUS istorijos įvykių santraukas. Baigiasi rugpjūtis, jau į kitus metus nusinešdamas savo minėtinas dienas, svarbių ir daug ko pamokančių įvykių trumpus aprašymus, tik bendrais bruožais primenančius kadaise vykusius sudėtingus ir Lietuvai reikšmingus įvykius, Lietuvos didžiūnų, politikos, mokslo, literatūros, meno ir kitų svarbių valstybės gyvenimo sričių lyderių nuveiktus darbus, jų gimimo ir mirties dienas bei sukaktis. Karščiu alsuojantis paskutinis vasaros mėnuo pralėkė taip ir nestabtelėjęs prie tradiciškai pamirštamos tragiškiausios Lietuvai ir jos sostinei Vilniui rugpjūčio 8-osios
Vilniaus skerdynių dienos. Buvo net kažkaip nejauku ir keista, kai nei viename periodinės spaudos leidinyje, nei kokioje radijo ar televizijos laidoje atidžiai peržiūrėjus nepavyko rasti, išgirsti nė žodelio apie tai. Visiška tyla ir abejingumas. Savo istorijai ir ateičiai. Tuo abejojantys dar gali pasitikrinti internete: užtikriname Jus
nerasite nieko apie tai, nei vieno žodžio apie įvykį, prieš 355 metus sugriovusį klestinčią Lietuvos sostinę ir nusinešusį į kapus apie pusę civilių visų jos gyventojų,
nespėjusių pabėgti nuo sužvėrėjusių rusų atėjūnų. Netrūksta svarbių datų ir rugsėjį: šį mėnesį prieš 71-erius metus prasidėjo didžiausias žmonijos istorijoje Antrasis pasaulinis karas, pasiglemžęs per 70 mln. gyvybių, dramatiškai pakeitęs daugelio žmonių bei šalių, tarp jų ir Lietuvos, likimą, buvo laimėti Sulės,
Pabaisko (Ukmergės), Oršos mūšiai. Rugsėjį prieš 135 metus gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, prieš 90 - poetas P. Širvys, prieš 78 - Prezidentas A. M. Brazauskas, prieš 114 - tarpukario Lietuvos kariuomenės vadas S. Raštikis, prieš 103 - režisierius J. Miltinis, prieš 141 - rašytojas J.
Tumas-Vaižgantas. Šį mėnesį prieš 70 metų mirė rašytojas P. Mašiotas, prieš 398 - pirmasis Vilniaus universiteto rektorius P. Skarga, o prieš 747 m. nužudytas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Šiuos ir dar daug čia nepaminėtų įvykių ir konkrečių dienų, kada tai atsitiko mums ir Jums primins "Versmės" leidyklos rengimo spaudai LIETUVOS KALENDORIAUS
rugsėjis.
O patį kalendorių sau ir Jums rengiame todėl, nes manome, kad prasminga dieną pradėti nuo Lietuvai svarbių tos dienos istorijos įvykių peržvelgimo, apmąstymo bei kiekvienam asmeniškai svarbiausių prisiminimo ir paminėjimo. Juk tada gali geriau susivokti, pasverti ir įvertinti nūdieną, savo ir savo šalies darbus ir planus.
▲2010 08 31
|
2010 08 30
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugpjūčio 30 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
architektės, humanitarinių mokslų daktarės Marijos
Rupeikienės serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas
straipsnis
Gruzdžių valsčiaus sakralinių pastatų ir Gruzdžių
dvaro sodybos architektūra (LLT:172-31/2010-35).
Šio
straipsnio tikslas apžvelgti Gruzdžių valsčiaus
sakralinių pastatų ar jų kompleksų ir Gruzdžių dvaro
sodybos architektūrą ir jos pokyčius.
Gruzdžių bažnyčios
ir šventoriaus tvoros statinių ansamblį sudaro bažnyčia,
tvora su 14 Kryžiaus kelio koplytėlių, šv. Roko koplyčia
ir ketveri vartai. Bažnyčia dvibokštė, trinavė,
pseudobazilikinė, neogotikinių formų. Neogotikinių formų
yra ir kiti ansamblio statiniai: koplyčia, koplytėlės,
vartai. Visi jie statyti XIX a. pabaigoje, sumūryti iš
raudonų plytų, netinkuoti. Tik buvusi špitolė sumūryta iš
akmenų ir plytų, anksčiau (romantizmo epochoje) 1843 m.,
o klebonija 1876 m. suręsta iš rąstų.
Šiupylių bažnyčia
statyta 1924 m. iš rąstų. Ji vienanavė, halinė, nesudėtingų
liaudiškų formų. Varpinė pastatyta XIX a. ir yra
monumentalių formų, liaudiškos architektūros. Į rytus nuo
bažnyčios stovi klebonija ir ūkiniai trobesiai tarnų
namas, rūsys ir tvartas. Šiupylių klebonijos sodybos planinė
struktūra buvo artima dvarui.
Šakynos bažnyčia
vienbokštė, statyta iš akmenų klasicizmo epochoje 1789 m.
Jos architektūra artima Skandinavijos sakraliniams pastatams. Iš
akmenų statytos ir Šakynos klėtis bei kapinių koplyčia.
Kapinių koplyčia taip pat su vienu bokštu; jos architektūra
panaši į Šakynos bažnyčios.
Gruzdžių dvaro
sodyba minima XVI a. Pirmieji mūriniai pastatai čia
pastatyti XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje.
Dabar likę 23 pastatai. Dauguma jų statyti XIX a.
antrojoje pusėje ir yra plytų stiliaus.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 31-asis iš etnologijos srities ir 172-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 08
30
|
2010 08
30
|
GIEDRAIČIŲ
BAŽNYČIAI 600 METŲ. 2010 m. rugpjūčio 30 d.
leidyklos svetainėje, skyriuje Rengiamos
monografijos/GIEDRAIČIAI, paskelbtas iliustruotas straipsnis
apie 2010 m. rugpjūčio 22 d. Giedraičiuose iškilmingai
minėtą Giedraičių bažnyčios 600 metų jubiliejų.▲2010 08
30
|
2010 08 26
|
INTERNETE -
JAU VERSMĖS (SU Ė) SVETAINĖ. Nuo 2010 m. rugpjūčio
26 d. jau savęs ir lietuvių kalbos neskriausdami galite
lietuviškai rašyti, ieškoti ir rasti Versmės leidyklos
svetainę www.versmė.lt, su
lietuviška ė raide galūnėje. Nebereikės nors čia kaskart
skaudama širdimi kraipyti lietuviškos rašybos pagal
ribotas kompiuterių susisiekimo galimybes. Nepasiklys ir
teberašysiantys su e be taškelio: ir surinkę ankstesnį
pavadinimą www.versme.lt
pateksite į tą pačią leidyklos svetainę, tik liksit savanoriškai
nusižengę lietuvių kalbai. ▲2010 08
27
|
2010 08 23
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugpjūčio 23 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
istorikės, menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Skaidrės
Urbonienės serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas
straipsnis
Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicijų apžvalga:
XIX a. pabaigaXX a. pirmoji pusė (LLT:171-30/2010-34).
Straipsnyje
pirmą kartą išsamiai apžvelgiama kryždirbystės tradicija
Gruzdžių valsčiuje. Aptariamos įvairios kryždirbystės
sritys mažoji architektūra pagal rūšis, paminklų
statymo tikslai ir apeigos prie jų, dievdirbių kūryba.
Straipsnyje pateikiamos išsamios žinios, kurios turėtų
pasitarnauti senosios valsčiaus kryždirbystės tradicijų tęstinumui
modernioje dabarties visuomenėje.
Dokumentuota Gruzdžių
valsčiaus kryždirbystės tradicija siekia XIX a. vidurį;
būdinga paminklų įvairovė: čia buvo statomi visų rūšių
paminklai, statyti Lietuvoje, kryžiai, stogastulpiai,
koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės, buvo ir kabinamų į
medžius koplytėlių. Valsčiaus kryždirbystės savitumas
pasireiškia aukštaitiškų ir žemaitiškų bruožų
persipynimu. Čia, kaip ir Žemaitijoje, vyravo koplytstulpiai,
bet kaip ir Šiaurės Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje
aptinkami panašaus tipo kryžiai su kukliais augalinių
motyvų puošmenimis palei kryžmų ir stiebo kraštines bei
kukliais spinduliukais kryžmų tarpuose.
Valsčiaus
dievdirbiai dirbo įvairių siužetų skulptūras ir pardavinėjo
jas ne tik valsčiaus miesteliuose, bet nukeliaudavo ir į kitus
kaimyninius Žemaitijos ir Aukštaitijos miestelius. Pardavinėdami
savo kūrinius Žemaitijoje, dievdirbiai matė ir žemaičių
meistrų darbus, kurie galėjo daryti jiems įtaką, tačiau
valsčiaus dievdirbių kūrybai daugiau būdingi aukštaitiški
nei žemaitiški bruožai.
Paminklų statymo
vieta, prasmė ir apeigos prie jų ypatingumu neišsiskiria
tokie patys papročiai gyvavo visoje Lietuvoje: kryžiai statyti
sodybose, pakelėse, kapinėse, statymo tikslai buvo įvairiausi,
bet dažniausiai susiję su apsaugos siekimu ir atmintimi.
Pagrindinės apeigos, į kurias įtraukdavo visus kaime stovėjusius
kryžius, buvo Kryžiaus dienos.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 30-asis iš etnologijos srities ir 171-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 08
23
|
2010 08 18
|
PIRMĄ
KARTĄ SKELBIAMAS VISŲ LIETUVOS SAVANORIŲ SĄRAŠAS.
Šiandien, 2010 m. rugpjūčio 18 d. pirmą kartą
atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje viešai skelbiame Versmės leidyklos parengtą visų Lietuvos kariuomenės kūrėjų
savanorių (19181924) sąrašą.
Šie XX a. pradžioje
atsikuriančios Lietuvos valstybės gynėjai, žmonių vadinti
tiesiog savanoriais, tarpukario visuomenėje buvo žinomi ir
gerbiami. O dabar primiršti. Jų vardus ir minimalius duomenis
skelbiame norėdami priminti Lietuvai jos didvyrius,
pasitikrinti ar ko nepraleidome, nesuklydome, kad 2018-aisiais
minimam valstybės atkūrimo šimtmečiui galėtume parengti
kiek tai įmanoma išsamų ir tikslų Lietuvos savanoriams skirtą
leidinį.
Pritardamas Versmės
leidyklos sumanymui, šį 10 tūkst. asmenų viršijantį
10 354 savanorių sąrašą ir duomenis pagal Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomas bylas parengė
istorikas, ilgametis šio archyvo direktorius bei Lietuvos
valsčių serijos autorius
ir bičiulis dr. Ričardas Čepas, už šį milžinišką valstybinės svarbos darbą nusipelnęs didelės pagarbos ir padėkos.
Taip pat tariame nuoširdų
ačiū Viliui Kavaliauskui už atliekamą didelį Vyčio
kryžiaus kavalierių įamžinimo darbą ir už galimybę
pasinaudoti jo parengtomis Lietuvos karžygių
enciklopedijomis.
Maloniai prašome
atsiliepti, kas galite parašyti, pateikti duomenų, nuotraukų
būsimam leidiniui apie Jūsų giminaičius, buvusius savanorius. Būsime labai dėkingi,
jei susisieksite su Versmės leidykla radę kokių
netikslumų, klaidų ar spragų. Kviečiame visus kiek kas gali
prisidėti prie Lietuvos savanorių įamžinimo.Skelbiamame sąraše
ieškomus asmenis galima rasti pagal pavardę (abėcėliškai)
arba pagal vietovę: savanorius, gimusius, gyvenusius,
tarnavusius, mirusius (žuvusius) ar palaidotus tam tikroje
konkrečioje vietovėje (valsčiuje, mieste) galite rasti šios
svetainės skyriuje Rengiamos
monografijos, pagal
monografijos (valsčiaus) pavadinimą pasirinkę norimą
vietovardį (ši galimybė bus baigta realizuoti ir ja bus galima
naudotis nuo 2010 m. spalio 1 d.).
PASTABA. Viešai skelbiant (cituojant, minint žodžiu, publikuojant) bet kokius šio Lietuvos savanorių sąrašo duomenis būtina tam gauti oficialų Versmės leidyklos rašytinį sutikimą. To maloniai prašome, kad būtume informuoti apie duomenų, kurie dar nėra galutinai sutikrinti ir parengi publikuoti,
sklaidą.
Tokį sutikimą gavus, šalia viešai skelbiamų duomenų būtina nurodyti jų informacijos šaltinį Versmės leidyklą. Viešas duomenų skelbimas, nesilaikant minėtų reikalavimų, pažeidžia autoriaus teises ir yra laikomas neteisėtu.
▲2010 08
18
|
2010 08 16
|
GAUTA PARAMA.
2010 08 16 leidyklą pasiekė Vidmanto Adomaičio
600 Lt finansinė
parama monografijai GRUZDŽIAI
II dalis. ▲2010 10 06
|
2010 08 16
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugpjūčio 16 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Šlekonytės
serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas straipsnis
Mato Slančiausko Gruzdžių valsčiuje surinktos
pasakojamosios tautosakos repertuaro ypatumai (LLT:170-5/2010-33).
Straipsnyje
įvertinta Gruzdžių valsčiuje surinktos pasakojamosios
tautosakos žanrinė įvairovė ir populiarumas bei duomenys
palyginti su likusios Lietuvos pasakojamosios tautosakos
repertuaru.
Gruzdžių valsčiuje
daugiausiai užrašyta mitologinių sakmių. Folkloro fondus
papildė ne tik visoje Lietuvoje labai populiarios sakmės (apie
pinigus, raganas), bet ir palyginti reti kūriniai apie mitines
būtybes (vilktakus, laumes). Labai populiarių būta stebuklinių
pasakų. Joms populiarumu nusileidžia buitinės pasakos, pasižyminčios
vietiniu koloritu. Nemažai užrašyta ir etiologinių sakmių,
pasakų apie gyvūnus. Savitumu išsiskiria pasakojimai,
kuriuose detaliai užsifiksavusi Gruzdžių krašto istorinė
praeitis, buitis.
Surinktos medžiagos
lyginimas su bendru Lietuvos pasakojamosios tautosakos
repertuaru atskleidžia tradicijos fiksavimą: dauguma M. Slančiausko
užrašytų pasakų yra būdingos Vidurio Lietuvai (ypač
stebuklinės pasakos, pasakos apie gyvūnus), nors nemažai yra
ir originalių užrašymų ar kūrinių, populiarių visuose
Lietuvos regionuose.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 5-asis iš tautosakos srities ir 170-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 08
16
|
2010 08 13
|
APIE MUS RAŠO.
2010 m. rugpjūčio 1320 d. dienraščio Respublika televizijos programų savaitraštyje
TV Publika Nr. 32 (472), galinčiame pasigirti didžiausiu, net 235 tūkst. egz. siekiančiu tiražu, tradicinėje apžvalgininko
Skirmanto Valiulio kiekviename savaitraščio numeryje spausdinamoje apžvalgoje
Vienišių magija (neatsistebime, kaip p. Skirmantas ir spėja tiek daug laidų pasižiūrėti ir dar pakomentuoti!) randame pasakojimą apie autoriaus lankymąsi mūsų leidykloje liepos 29 d. (apžvalgininkas yra monografijos
Pašvitinys vienas autorių):
(...) Pravėriau leidyklos Versmės duris, o ant sienos
400 valsčių. Tiek galėtų būti knygų, pradėtų leisti
prieš penkiolika metų. Kol kas pasirodė tik septynioliktoji
Gruzdžiai,* ir tik pirmasis tomas. Žurnalistikos
veteranas Damijonas Šniukas septynetą metų plušo ne veltui,
tiesa, be atlygio: yra ką paskaityti visiems, kurie dar domisi
savo šaknimis. Mano pusbrolis pašvitinietis Vytautas Kriaučiūnas
kažkodėl įsitikinęs, kad jau senokai ruošiama knyga apie Pašvitinio
valčių (Pakruojo r.) turi išeiti nedelsiant, kitaip nebebus
kam skaityti. Negi tikrai Airijos ar Anglijos istorija mūsų
ainiams ateityje bus svarbesnė? Leidyklos direktorius Petras
Jonušas sako, kad bėda kita: mažėja norinčiųjų rašyti, o
dar labiau norinčiųjų finansiškai paremti. JAV
milijardieriai pradėjo kampaniją: skirkime pusę savo turto
labdarai, kad ir švietimui. Nežinau, ar daug turime Lietuvoje
milijardierių, bet milijonieriai galėtų parodyti panašią
iniciatyvą. Kodėl tik pensininkai turi traukti Lietuvą iš
dugno? O dėl Valsčių projekto perspektyvos tegu paguodžia
Nijolės BAužytės ryžtas (LTV) kurti Lietuvos miestelių
vaizdo istoriją. Jų dar daugiau negu valsčių, bet autorė
nenusimena: kurs kiek pajėgs, nes laikas viską šluoja iš
atminties. (...)
* Čia šiek tiek apsirikta: autoriaus lankymosi leidykloje metu
jau buvo išleista liepos 13-ąją dienos šviesą išvydusi 18-oji
serijos monografija Endriejavas.
▲2010 08 30
|
2010 08 12
|
GAUTA PARAMA.
2010 08 12 į leidyklą atėjusi Kazimiera Nijolė Vadapalaitė,
kilusi iš Liukpetrių kaimo, suteikė 300 Lt finansinę
paramą monografijai DAUJĖNAI. ▲2010 08
12
|
2010 08 12
|
KNYGŲ
KELIO LAUKTUVĖS
TVERAMS. 2010 m. rugpjūčio 12 d. į
leidyklą atvykusiai Tverų bendruomenės atstovei Zuzanai
Narvaišienei perdavėme Lietuvos tūkstantmečio Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves,
skirtas Tverų
bendruomenei. ▲2010 08 16
|
2010 08 11
|
KAUNO
DIENA KVIEČIA DALYVAUTI BIOGRAFIJŲ KONKURSE. 2010 m. rugpjūčio 11 d. dienraštyje
Kauno diena, rubrikoje Menas ir pramogos išspausdino gražų
straipsnį Biografijos - šalies istorijos mozaikos
dalys, kviečiantį dalyvauti Versmės leidyklos su Vilniaus universitetu ir Vilniaus pedagoginiu universitetu rengiamame biografijų konkurse
Mano ir mano artimųjų likimas istorijos vingiuose.
▲2010 08 18
|
2010 08
09
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
2010 m. rugpjūčio 9 d.
monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
filologo, humanitarinių mokslų daktaro Juozo Pabrėžos serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas
straipsnis
Gruzdžių apylinkių kalba (LLT:169-20/2010-32).
Straipsnyje
aptartosios fonetinės ypatybės rodo, kad Gruzdžių šnekta
yra priskirtina vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei: išlaikomi
nepakitę dvigarsiai am, an, em, en
bei nosiniai balsiai ą, ę, trumpinami nekirčiuoti
ilgieji balsiai, turimas visuotinis kirčio atitraukimas. Esama
šnektoje ir šiek tiek kaimyninių tarmių vakarų aukštaičių
kauniškių (dažnai išmetamas priebalsis n bendratyse -enti,
-inti ir iš tų bendračių padarytose formose, kartais
girdimi ilgi ar pusilgiai balsiai nekirčiuotose pozicijose) bei
žemaičių (galūnių redukcija, kirčio atitraukimas
daugiaskiemeniuose žodžiuose į pirmąjį skiemenį) pėdsakų.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 20-asis iš kalbos srities ir 169-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 08
09
|
2010 08 09
|
Ekspedicija
Jūžintuose. Rugpjūčio 9 d. Jūžintuose (Rokiškio r.) prasidėjo 7 dienas truksianti
9-oji jau paskutinė šiemet parengiamoji Versmės leidyklos ekspedicija, kurios tikslas yra vietos bendruomenei pristatyti būsimą JŪŽINTŲ monografiją, susipažinti, patiems prisistatyti ir išsiaiškinti vietos informacijos šaltinius apie šį kraštą bei tinkamai pasirengti kitų metų kompleksinei monografijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijai.
Daugelio Lietuvos valsčių serijos monografijų sudarytojo, J. Basanavičiaus premijos laureato, žinomo kraštotyrininko
Venanto Mačiekaus vadovaujami ekspedicijos dalyviai domėsis tradicine kultūra, gyvenviečių raida, demografiniais ir kitais pokyčiais, sparčiai nykstančiu kultūros paveldu, taip pat keturiose Jūžintų seniūnijos bibliotekose sukaupta medžiaga apie kultūrinį gyvenimą ir kt.
▲2010 08 09
|
2010 08
09
|
GAUTAS
1-ASIS RENGIAMOS AUKŠTADVARIO MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.
2010 m. rugpjūčio 9 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos
spaudai
AUKŠTADVARIO monografijos (vyr. redaktorė
Ona Gaidamavičiūtė) straipsnio rankraštis
Ritos Balsevičiūtės Gedanonys kaimo žmonių
prisiminimuose. ▲2012 10 09 |
|
2010
08 06
|
IŠEIVIJOS
ATEITININKO VIZITAS. Rugpjūčio 6 d., penktadienį,
leidykloje sulaukėme netikėto, bet labai malonaus Aldo
Kriaučiūno apsilankymo. Šiaurės Amerikos ateitininkų
atstovą, skubantį
į netrukus turintį prasidėti iškilmingą Ateitinikų 100-mečio
minėjimą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlydėjo šiuo
vizitu rūpinęsis leidyklos bičiulis, Vilniaus rokiškėnų
klubo Pragiedruliai pirmininkas Algis Narutis.
Su svečiais trumpai,
kiek leido laikas, šnektelėjome apie Lietuvos valsčių
seriją ir jos dar neišleistas monografijas, susibūrusias į
Baltąją seriją. Tarp šimtų šios serijos tuščialapių
knygų p. Aldas Kriaučiūnas pirmiausia ieškojo ir nesunkai
rado savo ir tėvelio Romualdo Kriaučiūno gimtinės
knygą BERČIŪNAI, kurią svečiui tuojau pat ir įteikėme
dovanų kaip priminimą apie šį mūsų pirmosios pažinties
vizitą, dar neatliktą gimtinės įamžinimo darbą bei pareigą
jį atlikti. Taip pat padovanojome ir du Rokiškio krašto
OBELIŲ. KRIAUNŲ monografijos egzempliorius, kaip ir
baltoji knyga padabintus dovanojimo dedikaciniais spaudais ir
vardine dedikacija.
Atsisveikindami
susitarėme netrukus susirašyti, kad galėtume užpildyti
trumpo pasimatymo paliktas spragas. ▲2010 08
10
|
|
2010
08 04
|
VERSMĖS KNYGOS VERSMĖS KNYGYNE.
Malonu pranešti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. Versmės leidyklos leidžiamas Lietuvos valsčių serijos monografijas
galima rasti jau ir Vilniaus Versmės knygyne, esančiame pačioje senamiesčio širdyje, prie pat Rotušės, prie Didžiosios ir Vokiečių gatvių sankirtos, Didžiojoje g. 27, tel. 85 2626410.
Džiaugiamės, kad šis jaukus mūsų leidyklos bendravardis UAB Knygų namai knygynų tinklo knygynas tapo gražia reprezentacine Lietuvos valsčių serijos eksponavimo ir įsigijimo vieta, įsikūrusia visai netoli pačios leidyklos. Tad visada, reikalui esant, į šį knygyną galėsime atgabenti trūkstamų knygų ar tiesiog užsukti įsigyti kitų leidėjų išleistų leidinių bei maloniai pabendrauti su knygyno vedėja Gitana bei jos pagalbininkėmis Ramune, Zita ir Viktorija.
Visų Lietuvos valsčių serijos knygų kainos šiame knygyne yra vienodos viena knyga kainuoja 119 litų. Jei ši kaina Jums atrodo didoka, o tikrai norite knygą nusipirkti, knygyno darbuotojos turi galimybę suteikti nuolaidą. Be to dar galime paminėti, kad knygų kaina ir taip yra gerokai mažesnė už knygų savikainą (150 Lt), o įsigydami vieną ar kelias serijos monografijas Jūs tuo pačiu finansiškai prisidedate prie visos unikalios serijos, kuri mūsų bendrų pastangų dėka tikimės sulauks ir šimtojo tomo, kūrimo.
Tad maloniai kviečiame Versmės knygyne apsilankyti, o patikusias knygas įsigyti.
Ir maloniai primename, kad visomis Lietuvos valsčių serijos monografijomis taip pat prekiauja Vilniaus centrinis knygynas, esantis prie Kudirkos aikštės, Gedimino pr. 13, tel. 85 2626103, ir knygynas Humanitas, esantis prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų, Universiteto g. 4, Vilnius, tel. 85 2661680.
▲2010 08 13
|
|
2010
08 04
|
KNYGŲ
RINKINYS
LINKUVOS BENDRUOMENEI. 2010 m. rugpjūčio 4 d. į
leidyklą atvykusiam Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos
vairuotojui Algiui Virlickui perdavėme Lietuvos tūkstantmečio
Knygų kelio rinkinį Linkuvos
bendruomenei.▲2010 08 06
|
2010 08
02
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
2010 08 02 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
lituanistės, filologijos mokslų daktarės Marijos Razmukaitės
serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas straipsnis
Gruzdžių apylinkių vietovardžiai (LLT:168-19/2010-31).
Straipsnyje
aptariami Gruzdžių apylinkių (Šiaulių r.) vietovardžiai.
Straipsnis yra dviejų dalių. Pirmojoje darbo dalyje detaliai
atlikta gyvenamųjų vietų vardų, arba oikonimų, kilmės bei
darybos analizė. Išvadose apibendrinti tos analizės duomenys,
iš kurių matyti, kad minėtose apylinkėse vyrauja asmenvardinės
kilmės ir priesaginės darybos oikonimai.
Antrojoje
straipsnio dalyje kaimų abėcėlės tvarka pateikti kiekvieno
kaimo smulkieji žemėvardžiai bei vandenvardžiai.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 19-asis iš kalbos srities ir 168-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 08
02
|
2010 08 02
|
PRASIDĖJUSI AUKŠTADVARIO EKSPEDICIJA DIDŽIAUSIA.
Šiandien, 2010 m. rugpjūčio 2 d. prasidėjo 7-oji ir paskutinė šių metų Versmės leidyklos Aukštadvario kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki rugpjūčio 11 dienos. Ekspedicijos vadovė AUKŠTADVARIO monografijos vyr. redaktorė, menotyrininkė
Ona Gaidamavičiūtė.
|
AUKŠTADVARIO vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė su būsimosios monografijos vizija - dar neparašyta baltąja knyga |
Ekspedicijoje, vyksiančioje Aukštadvaryje ir jo apylinkėse, patenkančiose į buvusio valsčiaus teritoriją, panoro dalyvauti rekordiškai daug dalyvių net 60 AUKŠTADVARIO monografijos autorių, iš kurių 25 aukštadvariečiai.
Į ekspediciją vyksta mokslininkai iš daugelio mokslo institucijų: Gamtos tyrimų centro Geografijos ir geologijos bei Botanikos institutų, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Aukštadvario regioninio parko, Lietuvos liaudies kultūros centro, Kultūros paveldo centro, Lietuvos istorijos instituto, Rumšiškių Liaudies buities muziejaus, Lietuvių kalbos instituto, Socialinių tyrimų instituto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstiečių laikraščio, Vorutos ir Kaišiadorių aidų žurnalistai, Versmės leidyklos bendradarbiai, Aukštadvario seniūnijos, bendruomenės ir žemės ūkio bei vidurinės mokyklų atstovai, Aukštadvario ir Užuguosčio bibliotekų vedėjos, kiti vietiniai kraštotyrininkai ir šviesuoliai.
Žymūs, ne vieną mokslinį straipsnį parašę biologai, geografai, istorikai, etnologai, menotyrininkai, žurnalistai, kalbininkai, kraštotyrininkai lankysis įvairiose vietovėse, susitikinės su jų gyventojais, užrašinės prisiminimus, rinks informaciją, nuotraukas, archyvinę medžiagą, skirtą būsimai monografijai, tyrinės unikalų Aukštadvario apylinkių kraštovaizdį ir turtingą Aukštadvario regioninio parko biologinę įvairovę. Ekspedicijos dalyviai lankysis kaimuose, kurie pagal 1923 metų gyventojų surašymą priklausė Aukštadvario valsčiui (iš viso 153 kaimai, žr.
http://www.versme.lt/auks_kaimai.htm).
Šiuo metu šie kaimai patenka į Trakų, Prienų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Alytaus rajonų savivaldybių teritoriją, taip pat į Aukštadvario, Stakliškių (Prienų r.), Nemaitonių (Kaišiadorių r.), Semeliškių (Elektrėnų savivaldybė), Beižonių (Elektrėnų savivaldybė), Onuškio (Trakų r.) ir Pivašiūnų (Alytaus r.) seniūnijas, apima Aukštadvario, Užuguosčio, Semeliškių, Onuškio parapijas.
Apie 100 monografijos autorių būrys sieks parašyti kuo daugiau išsamių straipsnių, prisiminimų, surinkti istorinių nuotraukų apie Aukštadvario krašto gamtą (klimatas, dirvožemis, biologinė įvairovė augmenija, gyvūnija, miškai, upės, ežerai ir kt.), šio krašto istoriją (archeologijos paminklai, kaimai, dvarai, ūkininkai, senolių prisiminimai, okupacijų padariniai, išsivadavimo kovos, nepriklausomybės atgavimas), kultūrą, švietimą (miestelio ir kaimų architektūra, kultūros įstaigos, mokyklos, bažnyčios), kultūrinį gyvenimą (šventės, papročiai, tradicijos, liaudies medicina, tautodailininkai), tautosaką, kalbą, įžymius žmones.
Jau parengtas ir numatomas AUKŠTADVARIO monografijos turinys būsimųjų knygos autorių ir jų straipsnių sąrašas. Maloniai kviečiame su juo susipažinti Versmės leidyklos svetainėje ir pareikšti savo pastabas bei pasiūlymus. Labai prašytume parašyti leidyklai, ko jame pasigendate, o dar geriau patys pasisiūlykite parašyti ir parašykite trūkstamus straipsnius arba prikalbinkite tai galinčius padaryti savo pažįstamus.
Monografija skiriama Magdeburgo teisių Aukštadvario miesteliui suteikimo 445-osioms metinėms (2014), taip pat Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos atkūrimo 100 metų (2018) jubiliejams, pirmosios Aukštadvario Šv. Stanislovo ir šv. Zigmanto bažnyčios pastatymo 500 metų jubiliejui (2018 m.), Šv. Domininko vienuolyno komplekso įsteigimo 350 metų jubiliejui (2017 m.).
Džiaugiamės prie knygos ir ekspedicijos rengimo nuo pirmųjų dienų prisidedančiais veikliais AUKŠTADVARIO monografijos rengimo organizacinio komiteto nariais. Už pagalbą ir bendradarbiavimą dėkojame Aukštadvario seniūnei Jadvygai Dzencevičienei, Aukštadvario regioninio parko direkcijos kolektyvui direktoriui Vaclovui Plegevičiui, kultūrologei Ritai Balsevičiūtei, ekologui Talvydui Špiliauskui, taip pat Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriui Jonui Kazlauskui, Aukštadvario bendruomenės pirmininkei Janinai Stadalnykienei, Aukštadvario vidurinės mokyklos buities muziejaus vadovui Kaziui Venckui, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo vadovei Linutei Mikutavičienei, taip pat entuziastingoms senjorėms Vladutei Zabarauskienei, Lionginai Šovienei.
Viliamės, kad ekspedicijos metu bus surinkta ir nuo užmaršties išsaugota daug vertingo istorijos, etninės kultūros, tarmės, tautosakos medžiagos, kuri bus pagrindas būsimiems straipsniams, o pati monografija bus gyvas istorijos liudijimas ir patiems aukštadvariečiams, ir visiems šį nuostabų kraštą ir Lietuvą mylintiems žmonėms.
Visus aukštadvariečius, iš šio krašto kilusius kraštiečius ar kitaip su juo susijusius maloniai kviečiam padėti ekspedicijos dalyviams, prisidėti kuo kas gali, kad būsimoji, po maždaug 5-erių metų dienos šviesą išvysianti AUKŠTADVARIO monografija, taptų tikru rašto paminklu šiam neeilinio grožio Lietuvos kraštui.
▲2010 08 02
|
2010 08 02
|
KNYGŲ RINKINYS
UŽUGUOSČIO BENDRUOMENEI. 2010 m. rugpjūčio 2 d.
leidyklos autoriui Povilui Spurgevičiui perdavėme Knygų kelio rinkinį
Užuguosčio
bendruomenei.▲2010 08 16
|
2011 08 02
|
GAUTA PARAMA.
2011 m. rugpjūčio mėn. per UŽPALIŲ
monografijos vyr. redaktorių Stanislovą
Balčiūną leidyklai perduota Egidijaus Vanago
200 Lt, Albino Vanago 100 Lt
ir Kęstučio Vanago 100 Lt finansinė parama monografijai UŽPALIAI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai.
▲2011 10 12
|
|
2010 08 02
|
KAS
NUVEIKTA PER LIEPĄ. Iš viso 2010 m. liepos mėnesį
leidykloje buvo gauti 23 nauji straipsniai (606 rankraščių
puslapiai), parengta 13 naujų straipsnių maketų (124 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai
(118 psl.), paskelbti pradėto rengti Lietuvos
kalendoriaus liepos
ir rugpjūčio mėnesio dienų įrašai, išleista
18-oji 1412 p. Lietuvos valsčių serijos monografija endriejavas,
vyko 4 lokalinių tyrimų ekspedicijos į būsimų monografijų
aprašomas vietas, dalyvauta regioninio radijo laidoje, prasidėjo
leidyklos su partneriais rengiamas nacionalinis biografijų
konkursas, gauta 700 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 08
04
|
|
2010 07 27
|
LIETUVOS
KALENDORIUJE RUGPJŪTIS.
Einant į pabaigą neįprastai karštam šių metų liepos mėnesiui,
šiandien garsiojo Medininkų mūšio pergalės 690 metų
sukakties dieną liepos 27-ąją mūsų Lietuvos
kalendorius pasipildė rugpjūčio paskutinio vasaros mėnesio
dienų įrašais.
Rugpjūtį vyko didieji nepriklausomybės atgavimo mitingai Vingio parke, Baltijos kelias. Rugpjūtis pažymėtas ir gedulo ženklais: šį mėnesį pasirašytas
Lietuvą okupacijai pasmerkęs grobuoniškas Molotovo-Ribentropo paktas, o
prieš 355 metus įvykusi tragedija, pakirtusi visą tolesnį
šalies vystymąsi tautos primiršta
Vilniaus skerdynių diena 1655 m. rugpjūčio 8-oji turbūt pati tragiškiausia ir kruviniausia Vilniaus ir Lietuvos istorijoje:
tą dieną Rusijos kariuomenė išžudė visus Vilniaus
gyventojus, o buvęs klestintis miestas apiplėštas ir
paverstas griuvėsiais, iš kurių neįstengiame pakilti ir šiandien.
Kokias
svarbias šio mėnesio dienas Jūs minėsit, pagerbsit ar švęsit?
Ką prasmingo dėl to nuveiksit? O gal kas praleista, neišsamiai
ar klaidingai pateikta? Parašykit mums, labai lauksim Jūsų
pastebėjimų, į kuriuos būtinai atsižvelgsim. ▲2010 07
27
|
2010 07
26
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
2010 07 26 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
filologės, kalbotyrininkės, habilituotos mokslų daktarės,
profesorės Vitalijos Maciejauskienės serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas
straipsnis
Gruzdžių pavardės: istorija ir dabartis (LLT:167-18/2010-30).
Straipsnyje aptartos
istorinės ir dabartinės Gruzdžių parapijos (Šiaulių r.)
pavardės.
Istorinių antroponimų
šaltinis trys Gruzdžių bažnyčios jungtuvių metrikų
registracijos knygos (XVII, XVIII ir XIX a.). Iš viso iš
jų išrašyta ir straipsnyje ištirta apie 6 tūkstančiai
antroponimų. Dabartinės pavardės imtos iš Lietuvių
pavardžių žodyno (T. 12, Vilnius, 19851989).
Tiriant istorines
pavardes ir lyginant bei gretinant jas su dabartinėmis pavardėmis
akcentuoti šių antroponimų atsiradimo, struktūros, formų
raidos ir kilmės dalykai. Gauti rezultatai paliudija konkrečių
Lietuvos vietų istorinių ir dabartinių pavardžių tyrimo
aktualumą ir perspektyvumą.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 18-asis iš kalbos srities ir 167-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 07
26
|
2010 07 26
|
PRASIDĖJO EKSPEDICIJA ŽEMAIČIŲ KALVARIJOJE. 2010 m. liepos 26 d., per pačias Onines, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.) prasidėjo jau 6-oji ir priešpaskutinė šių metų Versmės leidyklos monografijos Žemaičių Kalvarija autorių kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki rugpjūčio 4 dienos. Ekspedicijai vadovauja kraštietis
Edmundas Mickūnas, monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas.
|
Joninių žiniuonė pagal
senuosius papročius buria E. Mickūnui
iš kortų |
Pagal 1923 metų Lietuvos 1-ojo gyventojų surašymo duomenis Žemaičių Kalvarijos valsčius buvo palyginti nedidelis, net šiek tiek mažesnis nei dabartinė to paties pavadinimo seniūnija, nes du anksčiau valsčiui priklausę kaimai pateko į kitas seniūnijas: Padegimės k. į Barstyčių, Pasruojo k. į Gadūnavo. Šiuo metu nemaža buvusio valsčiaus dalis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
Ekspedicijoje dalyvauti panoro 20 dalyvių etnografų, muziejininkų, istorikų, kalbininkų, sociologų, geologų, bibliotekininkų, pedagogų, vietinių kraštotyros entuziastų. Ekspedicijoje bus renkamos žinios apie šio krašto augmeniją, gyvūniją, vandenis ir dirvožemius, ūkininkavimo kalvotame reljefe ypatumus, žemės ūkio raidą, miestelio ir kaimų istoriją, architektūrą, kultūros paminklus, įstaigas, kultūrinį gyvenimą, tautosakos ir kalbos dalykus. Deramas dėmesys bus skiriamas dar XVI a. piligrimystės centru tapusios Žemaičių Kalvarijos sakraliniams objektams ir dvasinio gyvenimo apraiškoms. Bus domimasi žydų gelbėjimo, kovų prieš okupantus, praeities prisiminimų bei kitomis temomis. Tikimasi sukaupti ne tik pasakojimų, žodinės medžiagos, bet ir nuotraukų, dokumentų.
Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame, kad jau pasirengimo ekspedicijai metu ėmėsi aktyviai talkinti Žemaičių Kalvarijos seniūnijos, vietos bendruomenių, vidurinės mokyklos vadovai, nariai ir darbuotojai, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos dvasininkai, Žemaitijos nacionalinio parko specialistai.
Viliamės, kad šioje, kaip ir kitose ekspedicijose surinkta medžiaga bus patikimiau išsaugoma nuo išnykimo, o atspausdinta Lietuvos valsčių serijos monografijose išliks daugeliui ateities kartų.
▲2010 07 26
|
2010 07 19
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
2010
07 19 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
kalbininko, pedagogo, poligloto, poeto, humanitarinių mokslų (filologijos) daktaro
Vytauto Sirtauto serijos monografijai GRUZDŽIAI parašytas straipsnis
Mikrotoponimai ir praeitis (LLT:166-17/2010-29).
Šiame straipsnyje aptariama medžiaga, surinkta Gruzdžių apylinkėse 1970 m. vykusioje ekspedicijoje.
Pirmame skyriuje detaliai aprašomi mikrotoponimai (miškų, laukų, kalvų, kelių, upių, upelių, balų, kaimų pavadinimai) ir jų lokalizacija.
Antrame skyriuje bandoma aiškinti per 40 toponimų etimologija.
Trečiame skyriuje pateikiami informantų retesni žodžiai bei sakiniai, padedantys iliustruoti aprašytuosius objektus.
Ketvirtame skyriuje norėta supažindinti su kai kuriais istoriniais reiškiniais (darbo, medicinos, daiktų, įrankių ir kt. pavadinimais), nes jie labai kinta.
Šis aprašas gal padės bent mažyte dalele atskleisti Gruzdžių apylinkės praeities gyvenimo bruožus.
Deja,
nesulaukęs straipsnio publikavimo, 2008 12 29 netikėtai mirė jo autorius
dr. V. Sirtautas
(gim. 1921 06 10). Palaidotas Šiauliuose.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 17-asis iš kalbos srities ir 166-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 07
19
|
|
2010 07 19
|
PRASIDĖJO EKSPEDICIJA SEMELIŠKĖSE.
2010 m. liepos 19 d. prasidėjo jau 5-oji šių metų Versmės leidyklos monografijos SEMELIŠKĖS autorių kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti 10 dienų iki liepos 28 d. Ekspedicijos vadovė žurnalistė
Daiva Červokienė.
Buvęs Semeliškių valsčius (pagal 1923 metų 1-ojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenis) apėmė ne tik dabartinės Semeliškių ir gretimos Beižonių seniūnijų ribas (Elektrėnų
sav.), bet ir nemažai dabartinio Trakų rajono Trakų bei Aukštadvario seniūnijų kaimų, didelė buvusio valsčiaus dalis priklauso Aukštadvario regioniniam parkui.
|
Semeliškių ekspedicijos vadovė
Daiva Červokienė ruošiasi kelionei į ekspedicijos
vietą |
Ši ekspedicija šiemet bene gausiausia
joje susirinks net 50 dalyvių etnografų, muziejininkų, istorikų, kalbininkų, archeologų, sociologų, geologų, menotyrininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir magistrų, pedagogų, vietos šviesuolių kraštotyrininkų, kurie rinks medžiagą apie Semeliškių krašto gamtą (klimatą, augmeniją, miškus, upes, ežerus ir t.t.), šio krašto istoriją (archeologijos paminklus, žemės ūkio raidą, kaimus, dvarus, ūkininkus, amatininkus, senolių prisiminimus, okupacijų padarinius, išsivadavimo kovas), kultūrą, švietimą (miestelio ir kaimų architektūrą, kultūros įstaigas, bažnyčias, mokyklas, paštą), kultūrinį gyvenimą (šventes, papročius, tradicijas, liaudies mediciną ir kitą išmintį, tautodailininkus), apie įvairių čia gyvenusių tautų atstovų gyvenseną, tarmių ir vietos šnektų, tautosakos įpatumus, įžymius žmones.
Semeliškes galima vadinti išskirtinai daugiataučiu valsčiumi, kuriame nuo seno taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, karaimai ir žydai, juo ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija. Šv. Lauryno bažnyčios rūsiai netyrinėti, jos varpinėje kabo seniausias Lietuvoje varpas, apylinkėse gyvena tradicinę naminę duoną kepančių, ligas užkalbančių ir audžiančių moterų, kartais su mirusiaisias tebeatsisveikinama raudomis žodžiu, yra daug įdomių mokslininkų ir etnografų dėmesio ir įamžinimo vertų dalykų.
Ekspedicijai aktyviai talkina Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė Irena Adomėnienė, Semeliškių ir Beižonių seniūnai Vytas Barzdaitis ir Mindaugas Makūnas, Trakų istorinio nacionalinio parko specialistai.
Tikimės, kad ekspedicijoje surinkta gausi medžiaga bus tvirtas pagrindas vertingiems ir įdomiems straipsniams, o bendromis Versmės leidyklos, mokslininkų ir vietos gyventojų pastangomis parengta monografija bus įdomi, turininga, žadins žmonių istorinę atmintį, meilę gimtinei ir Tėvynei.
▲2010 07
19
|
|
2010 07 16
|
ANYKŠČIŲ
RADIJO LAIDA APIE LIETUVOS VALSČIŲ SERIJĄ. Neįprastai
karštą 2010 m. liepos 16-osios popietę Anykščių radijo
NYKŠČIAI
studijoje apie Lietuvos valsčių seriją, jos 400 tomų Baltąją
seriją bei vis dar neišleistas šios serijos Anykščių krašto
monografijas gerą valandą mintimis dalijosi LR Seimo narys
anykštėnas Vytautas Galvonas ir jo bendramokslis Vilniaus
universitete Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas.
Laidos metu klausytojų buvo prašoma atsiliepti, kurią iš 11
dabartiniame Anykščių rajone buvusių valsčių: Andrioniškio,
Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių,
Surdegio, Svėdasų, Traupio, Troškūnų ar Viešintų
monografiją reikėtų išleisti.
Radijo
stoties Nykščiai vedančiųjų teigimu, jų auditorija yra 30 tūkst. klausytojų.
▲2010 07
19
|
|
2010 07 13
|
IŠLEISTA
18-OJI ENDRIEJAVO MONOGRAFIJA.
Šiandien,
jubiliejinių Žalgirio pergalės 600 metų sukakties išvakarėse,
didžiosios žemaičių pergalės Durbės mūšyje ir jos 750
metų sukakties dieną 2010
m. liepos 13-ąją
išleista
ir netrukus skaitytojus pasieks šiem dviems istoriniams laimėjimams
dedikuojama 18-oji šimtatomės
Lietuvos valsčių serijos monografija ENDRIEJAVAS,
skirta šiemet minimai šio Žemaitijos miestelio 230 metų
sukakčiai.
6 metus
rengtos knygos
1412 puslapių apimtis atsitiktinai beveik sutapo su šiemet
ypatingai pagerbiamos Žalgirio mūšio pergalės kalendoriniais metais (1410).
105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai
pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą,
istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą,
žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama
valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis,
istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų
apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a.
pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams
karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio
Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai.
Straipsniai gausiai iliustruoti brėžiniais, piešiniais,
istorinėmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama
daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių
endriejaviškių biografijų. Monografijos vyr.
redaktorius yra istorikas Virginijus Jocys, prieš tai parengęs
iki šiol didžiausią,
2 tomų tos pačios serijos monografiją Laukuva.
Monografija pradėta rengti dar 2004 m. Tų pačių
metų rugpjūčio 211 d. vyko ekspedicija į Endriejavą ir jo
apylinkes. Po ekspedicijos visus tuos metus monografijos
autoriai, įvairių institucijų mokslo žmonės ir endriejaviškiai
rinko, kaupė, sistemino informaciją ir rašė straipsnius.
Knygoje nemažai unikalios, dar niekur nepublikuotos
informacijos bei nuotraukų, knygoje yra paminėta beveik 4 tūkst.
asmenų, susijusių su šiuo kraštu. Rengėjai ir autoriai
monografiją dedikuoja iškilioms Lietuvai ir Europai svarbioms
datoms: Lietuvos tūkstantmečiui (10092009), Lietuvos
valstybės susikūrimo 750 metų (12532003) ir jos atkūrimo
100-mečio (19182018) jubiliejams, knygos išleidimo metais
sukankantiems didžiųjų pergalių Durbės mūšio 750 metų
(12602010) ir Žalgirio mūšio 600 metų (14102010)
jubiliejams, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui
(1990210) ir Endriejavo 230 metų sukakčiai (17802010).
Išleistų Lietuvos valsčių
serijos 18 monografijų bendra
apimtis šiuo metu viršija 22 tūkst. puslapių, jai yra rašę
per 1700 autorių, iš kurių daugiau kaip 300 turi mokslo
vardus. Šiuo metu spaudai rengiama per 40 naujų monografijų,
o iki 2018 m., kai bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo
100-metis, iš viso numatoma parengti 100 serijos knygų apie
ketvirtadalį prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusių 400
valsčių.
Simboliška
yra tai, kad žemaičių krašto monografija Endriejavas
dienos šviesą išvysta būtent liepos 13-ąją didžiosios
žemaičių istorinės pergalės Durbės mūšio 750 metų
sukakties, kuriai greta kitų reikšmingų istorijos įvykių
dedikuojama pati knyga, dieną.
Žinią
apie monografijos
Endriejavas išleidimą plačiai nušvietė šalies žiniasklaida:
tą pačią liepos 13-ąją knygos išleidimo dieną apie
tai rašė
ELTA,
BNS,
Klaipėdos
diena, Balsas.lt,
Alfa.lt,
Zebra.lt,
Valstybe.com,
Kauno žinios,
Šiaulių
naujienos, vtv.lt,
15min.lt,
Verslo banga.
▲2010 07
13
|
|
2010 07 12
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
2010
07 12 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
istoriko Jono Drungilo serijos monografijai PAŠVITINYS parašytas straipsnis
1639 m. Pašvitinio valdos inventorius (LLT:165-60/2010-28).
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 60-asis iš istorijos srities ir 165-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 07
12
|
|
2010 07 12
|
PRASIDĖJO 4-OJI VIEKŠNIŲ
EKSPEDICIJA. 2010 m. liepos 12 d. prasidėjo jau 4-oji šių metų Versmės leidyklos kompleksinė Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicija, truksianti iki
|
Viekšnių vyr. redaktorius
doc. dr. Edmundas Levitas su dar naparašyta Baltosios
serijos Viekšnių monografija. |
liepos 21 d. Šioje VIEKŠNIŲ monografijos autorių ekspedicijoje į Viekšnius (Mažeikių r.) ir jų apylinkes, patenkančias į dabartinės Viekšnių seniūnijos ir tarpukariu buvusio Viekšnių valsčiaus teritoriją, dalyvauja 13 dalyvių etnografai, istorikai, architektai, biologai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir doktorantai, tautodailininkai, menotyrininkai. Kartu su monografijos straipsnių autoriais atvyko ir jų aukštųjų mokyklų studentų, kurie savo dėstytojams ir darbų vadovams padės rinkti reikiamą informaciją. Profesoriui Libertui Klimkai talkins Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, Šiaulių universiteto studijų prorektoriui doc. dr. Juozui Pabrėžai studentai filologai, o doc. Arūnui Gumuliauskui studentai istorikai. Ekspedicijos vadovas doc. dr.
Edmundas Levitas. Ekspedicijai aktyviai talkina Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas, Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras
Nicius, Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius, daug vietos šviesuolių. Ekspedicijos metu liepos 17 d. (šeštadienį) vyks
vienos seniausių Lietuvoje Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus šventinis paminėjimas, į kurį maloniai kviečiame ir visus savo skaitytojus bei Versmės bičiulius.
▲2010 07
12
|
|
2010 07 09
|
GAUTA PARAMA.
2010 07 09 leidyklą pasiekė Rymanto Norkaus 200 Lt finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
(II d.). ▲2010 07 22
|
|
2010 07 08
|
GAUTA PARAMA.
2010 07 08 leidyklą pasiekė Petro Zizo 100 Lt finansinė parama monografijai PANEMUNĖLIS. ▲2010 07 22
|
|
2010 07 07
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto
svetainėje
www.llt.lt
2010
07 07 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
dailės istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Regimantos Stankevičienės
serijos monografijai ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS parašytas straipsnis
Žemaičių Naumiesčio bažnyčios dailės paveldas (LLT:164-59/2010-27).
Žemaičių
Naumiesčio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios interjero vaizdas
istorijos bėgyje kito. Pastačius bažnyčią ji buvo papuošta
penkiais iliuziškai tapytais altoriais, kurių keturiuose buvo
įkomponuoti paveikslai, o viename šoniniame skulptūra.
Šv. Jono Krikštytojo altoriaus mensoje buvo įrengta krikštykla,
kitų altorių tabernakulius puošė veidrodžiai arba drožiniai.
XIX a. pradžioje minimos 4 klausyklos, du suolai, po poros
dešimtmečių baldų padaugėjo, atsirado navų suolų
komplektai. XIX a. I pusės dokumentuose minimi reikiami
zakristijos baldai, indai, rūbai ir kiti daiktai. Tuo
laikotarpiu bažnyčios inventorius kiek kito: gausėjo baldų,
indų, reikmenų, 1833 m. senuosius altorių paveikslus
pakeitė šeši nauji.
Didžiausios
interjero permainos įvyko XIX a. II pusėje (68 deš.),
kai buvo pastatyti penki dabartiniai mediniai architektūrinės
sandaros altoriai, jų kompozicija ir drožyba leidžia juos
susieti su tiksliai dar neidentifikuotų meistrų grupe ar
dirbtuve (galimas kelių žinomų meistrų dalyvavimas). Ši
grupė XIX a. vid.II pusėje kūrė altorius plačiame
regione, apimančiame didesniąją, vakarinę tuometinės Žemaičių
vyskupijos dalį. Jų altoriams būdinga iš Žemaitijos XVIII a.
II pusės vėlyvojo baroko stiliaus mūrinių ir medinių altorių
perimta struktūra, kuri papildyta savitai interpretuotais
klasicizmo ir istorizmo elementais ir ornamentais. Panaši
istorizmo stilistika būdinga ir sakyklai, klausykloms, senajam
katafalkui.
Straipsnio paskelbimas yra
Versmės leidyklos iniciatyva
visus 2009-uosius Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau
sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis:
nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo,
kartą per savaitę kiekvieną pirmadienį svetainėje
www.llt.lt skelbiame vis naują
įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos
Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 59-asis iš istorijos srities ir 164-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų
leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 07
07
|
2011 07 05
|
GAUTA PARAMA.
2011 m. liepos mėn. per UŽPALIŲ
monografijos vyr. redaktorių Stanislovą
Balčiūną leidyklai perduota Emilijos
Sakadolskienės 300 Lt ir
Leokadijos Tarvydienės 100 Lt finansinė parama monografijai UŽPALIAI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai.
▲2011 10 12
|
2010
07 01
|
GAUTAS
1-ASIS RENGIAMOS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.
2010 m. liepos 1 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos
spaudai
ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS monografijos (vyr. redaktorius
Edmundas Mickūnas) straipsnio rankraštis
Jackaus Sondeckio Europos karo istorijai medžiagos
žiupsnelis. ▲2012 03
26
|
|
2010 07 01
|
LIETUVOS
KALENDORIUS PRIMINS SVARBIAUSIAS SUKAKTIS. Šiandien,
2010 m. liepos 1-ąją atvertėme pirmąjį naujai pradėto
rengti Lietuvos kalendoriaus
lapelį. Šiame kalendoriuje savo skaitytojams ir leidyklos bičiuliams
kasdien priminsime Lietuvai reikšmingų istorijos įvykių ir
įžymių žmonių sukaktis, pergalių ir pralaimėjimų,
pasiekimų ir praradimų metines, gimimo ir mirties datas.
Maloniai
kviečiame skaityti, domėtis, prisiminti ir minėti Jums svarbius įvykius. Lauktume ir Jūsų patarimų bei pasiūlymų: gal ką
praleidome, suklydome ar neteisingai įvardijome. ▲2010 07
01
|
2010 07 01
|
KAS
NUVEIKTA PER BIRŽELĮ. Iš viso 2010 m. birželio mėnesį
leidykloje gauta 10 naujų straipsnių (108 rankraščių
puslapiai), parengta 18 naujų straipsnių maketų (157 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt buvo paskelbti 4 nauji moksliniai straipsniai
(85 psl.), 15-ai seniūnijų bendruomenių perduoti
dovanojami Knygų
kelio rinkiniai, 11-ai bendruomenių Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės.
Gauta 2 800 Lt asmeninė finansinė parama, 12 000 Lt
leidinių finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros
ministerija), 4 000
Lt finansavimas ekspedicijai (LR Kultūros ministerija Kultūros
rėmimo fondas). ▲2010 07
02
|
|
2010 06 28
|
BAIGTA
RENGTI 18-OJI ENDRIEJAVO MONOGRAFIJA. Norime pasidalinti su
endriejaviškiais ir kitais savo skaitytojais džiugia žinia: šiandien, birželio
28 d., atlikus galutines korektūras, baigtas 6 metus trukęs didelis
prasmingas darbas visiškai baigta rengti spaudai net
1412 puslapių apimties 18-oji Lietuvos valsčių serijos monografija
ENDRIEJAVAS apie Klaipėdos rajono miestelį, įsikūrusį
prie senojo Žemaičių plento ir VilniausKlaipėdos greitkelio ant kalnagūbrio, kurio šiaurinėje dalyje telkšo endriejaviškių pasididžiavimas Kapstato ežeras.
105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai. Straipsniai gausiai iliustruoti brėžiniais, piešiniais, istorinėmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių endriejaviškių biografijų. Monografijos
vyr. redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys.
Monografija pradėta rengti dar 2004 m. Tų pačių metų 211 d. vyko ekspedicija į Endriejavą ir jo apylinkes.
Po ekspedicijos visus tuos metus monografijos autoriai, įvairių institucijų mokslo žmonės ir endriejaviškiai savo krašto patriotai rinko, kaupė, sistemino informaciją ir rašė straipsnius.
Taip įprasmindami savo darbą,
profesinę patirtį, aukodami savo ir šeimos laiką, sukūrė paminklą savo gimtinei Endriejavui ir Lietuvai, 2009 m. šventusiai
Tūkstantmetį, o šiemet Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį
bei Durbės mūšio 750 metų ir Žalgirio mūšio 600 metų pergalių jubiliejus. Būtent
pernai, 2009-aisiais, jau baigiant knygos rengimą, netikėtai
pavyko gauti naujos, vertingos, etnografinės ir istorinės medžiagos su unikaliomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Tad, įvertindami
šią galimybę plačiau supažindinti skaitytojus su nauja medžiaga,
nepaisydami dėl to pailgėjusio knygos rengimo laiko bei
apimties, ją parengėme ir publikuojame, monografiją dedikuodami iškilioms
Lietuvai ir Europai svarbioms datoms: Lietuvos tūkstantmečiui (10092009), Lietuvos valstybės
susikūrimo 750 metų (12532003) ir jos atkūrimo 100-mečio
(19182018) jubiliejams, knygos išleidimo metais
sukankantiems didžiųjų pergalių Durbės mūšio 750 metų
(12602010) ir Žalgirio mūšio 600 metų (14102010)
jubiliejams, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui (1990210) ir Endriejavo 230 metų sukakčiai (17802010).
Skelbiame knygos
pratarmę, turinį
(lietuvių ir anglų kalbomis) bei asmenvardžių
rodyklę, kurioje yra net 3794 knygoje paminėti
asmenys. Ją patyrinėję galėsite sužinoti, ar monografijoje
esate paminėti Jūs patys, ar Jūsų artimieji, draugai, pažįstami,
kiti Jums svarbūs žmonės.
Gavę
spaustuvės patikinimą, tikimės knygą išleisti iki liepos
13-osios garsiojo Durbės mūšio pergalės dienos. Po išleidimo knygą
bus galima įsigyti leidykloje arba knygynuose, kurių sąrašą,
kaip ir knygos pristatymo visuomenei laiką bei vietą, paskelbsime šioje leidyklos svetainėje.
Viliamės, kad knyga Jums patiks, tačiau lauktume ne tik gero žodžio,
atsiliepimų, bet ir kritinių pastabų,
pastebėtų klaidų ir netikslumų.
P. S.
Savotiškai įdomus simboliškas atsitiktinis sutapimas yra tai,
kad monografijos puslapių skaičius 1412 beveik sutampa su Žalgirio
mūšio pergalės, kurios sukakčiai dedikuojama pati
monografija, kalendoriniais metais 1410! ▲2010 06
28
|
2010 06 28
|
GAUTAS FINANSAVIMAS. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. birželio 28 d. sprendimu 2010 m. II etapo iš dalies finansuojamų kultūros ir meno projektų konkurse Lietuvos valsčių serijos lokalinei monografijai ŽEIMELIS parengiamiesiems darbams skirta 12000 Lt.
▲2010 07 09
|
|
2010 06
28
|
PRASIDĖJO
3-IOJI UŽPALIŲ EKSPEDICIJA. 2010 m. birželio 28 d. prasidėjo
3-ioji šių metų Versmės leidyklos kompleksinė tiriamoji Užpalių ekspedicija, truksianti iki
|
Užpalių ekspedicijos
vadovas Stanislovas Balčiūnas ir leidyklos vadovas
Petras Jonušas aptaria ekspedicijos Užpaliuose
pasirengimą. |
liepos 7 d. Šioje monografijos Užpalių autorių ekspedicijoje į Užpalius (Utenos r.) ir jų apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio Užpalių valsčiaus teritoriją,
dalyvauja 14 dalyvių geografai, biologai, žurnalistai, pedagogai, etnologai, istorikai, kraštotyrininkai, vietos šviesuoliai. Ekspedicijos vadovas žurnalistas
Stanislovas Balčiūnas. Dalyviams aktyviai talkina Užpalių seniūnas Vytas Jurka, iniciavęs monografijos apie Užpalius rengimą.
Be Užpalių ekspedicijos šią vasarą
Versmės leidykla numato surengti dar 5 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių
ekspedicijas į Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus.
▲2010 06 30
|
2010 06 28
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 06 28 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos serijos monografijai
JUODUPĖ. ONUŠKIS parašytas straipsnis
Juodupė senųjų sėlių kraštas (regioninės
proistorės bandymas) (LLT:163-19/2010-26).
Regioninė
proistorė gali vystytis 3 kryptimis: regioninės specifikos išskyrimo,
regiono susiformavimo ir jo istorinės raidos atskleidimo bei
regiono, kaip multifunkcinio fenomeno, atskleidimo kryptimis.
Juodupės apylinkių proistorę įmanoma analizuoti pirmais
dviem aspektais. Joje išsiskiria 3 pagrindiniai etapai: I tūkstantmetis
pr. Kr. I tūkstantmečio pradžia (brūkšniuotosios
keramikos kultūra), IIIVI a. (Šiaurės rytų Lietuvos
pilkapių kultūra) ir naujieji laikai (XVIXVII a.
pirmoji pusė).
Iš pirmojo etapo žinome
12 piliakalnių, iš kurių tuo metu vykusiems procesams pažinti
svarbiausi yra Stupeļi piliakalnio ir papėdės gyvenvietės
bei Krigānu ežero salos neįtvirtintos gyvenvietės tyrinėjimai.
Abiejų objektų tyrinėjimų metu surinkta gausi archeologinė
medžiaga rodo besikeičiantį regiono apgyvendinimo pobūdį,
kurio raida II tūkstantmečio pradžioje sustiprėjo ir išaugo
iki lokalinio centro Stupeļi piliakalnio. Šis
regionas XVI a. buvo perskirtas valstybės sienos, kuri
suformavo naujas realijas tolesnėje jo raidoje.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 19-asis iš archeologijos srities ir
163-iasis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21.
Maloniai
kviečiame skaityti ir ... rašyti Lietuvos lokalinių tyrimų
rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus
straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2010 06
28
|
2010 06 28
|
UNIVERSITAS
VILNENSIS KVIEČIA Į VERSMĖS EKSPEDICIJAS. Informaciją
apie Versmės leidyklos 2010-aisiais rengiamas Lietuvos
valsčių serijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijas paskelbė Vilniaus
universiteto laikraštis Universitas Vilnensis 2010 m. birželio
Nr. 3 (1701) ▲2010 06 30
|
2010 06 28
|
Į
LEIDYKLOS EKSPEDICIJAS KVIEČIA IR VILNIAUS
PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS.
Informaciją apie Versmės leidyklos 2010-ųjų metų autorių mokslininkų lokalinių tyrimų ekspedicijas
skelbia Vilniaus pedagoginio universiteto interneto svetainė http://www.vpu.lt/News.aspx?CategoryID=1&NewsID=263&Mode=2.
▲2010 06 30
|
2010 06 26
|
SIDABRAVO MOKYKLOS 100-MEČIUI.
Sidabravo (Radviliškio r.) vidurinės mokyklos 100-mečio šventiniame renginyje birželio 26 d. Sidabravo seniūnas p. Vidmantas Blužas šio miestelio vidurinės mokyklos direktoriui p. Zenonui Gedvilui įteikė baltąją knygą dar tuščiais puslapiais Lietuvos valsčių
Baltosios serijos monografiją Sidabravas ir palinkėjo šią knygą visiems bendromis jėgomis išleisti. Šiame renginyje dalyvavęs Sidabravo pradžios mokyklos 1938 m. absolventas, Versmės leidyklos
Baisogalos monografijos vyr. redaktorius dr. Jonas Linkevičius tarė neilgą, bet ne kartą ovacijomis nutrauktą kalbą, kurioje, pasveikinęs kraštiečius ir pasidžiaugęs gražia sukaktimi, pažadėjo prisidėti ir prie
Sidabravo monografijos, ir prie kūrybiniuose planuose jau brandinamos Šeduvos monografijos rengimo.
▲2010 07 02
|
2010 06 23
|
GAUTA PARAMA.
2010 06 23 leidyklą pasiekė Stasio Mackevičiaus 1000 Lt
finansinė parama monografijai DAUJĖNAI. ▲2010 06
30
|
2010 06 22
|
KNYGŲ
RINKINYS
AKMENĖS BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 22 d. į
leidyklą atvykusiam Akmenės seniūnijos atstovui
Rimui Milkutui perdavėme Knygų kelio rinkinį Akmenės
bendruomenei.▲2010 06 23
|
2010 06 21
|
PRASIDĖJO
LEIDYKLOS Archeologinė
ekspedicija. 2010 m. birželio 21 d. prasidėjo
leidyklos rengiama archeologinių kasinėjimų ekspedicija
netoli Aukštadvario (Trakų r.), kur
jaunieji archeologai iš Vilniaus pedagoginio universiteto,
vadovaujami dr. Manvydo Vitkūno, kasinės Jurgionių ir Purvinų
kapinynus. Ekspedicija vyks iki liepos 4 d.
▲2010 06
30
|
2010 06 21
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 06 21 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas sociologės Irenos Šutinienės serijos monografijai
PANEMUNĖLIS parašytas straipsnis
Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia
ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose
pasakojimuose (LLT:162-3/2010-25).
Vyresniajai Lietuvos
žmonių kartai teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį, įvykius,
iš esmės pakeitusius tiek šalies, tiek beveik kiekvieno žmogaus
gyvenimą. Tokie įprastinę tvarką radikaliai griaunantys įvykiai
istoriografijoje įvardijami kaip istoriniai įvykiai ir dažniausiai
nagrinėjami politinių, ekonominių, socialinių struktūrų
lygiu, atsietai nuo kasdienio žmonių gyvenimo, nors kaip tik
tokie įvykiai giliai, iš esmės paveikia individualius daugybės
žmonių likimus. Straipsnyje siekiama aptarti kai kuriuos
socialinius bei kultūrinius radikalių visuomenės pokyčių
aspektus mikrolygmeniu jų raiškos konkrečių žmonių
kasdienybėje ir mentalitete aspektu: nagrinėjami vyresniosios
kartos žmonių adaptacijos sovietinio totalitarinio režimo įsigalėjimo
ir jo žlugimo lūžiuose bruožai, kuriuos leidžia atskleisti
kultūrinės traumos ir kolektyvinės atminties sąvokos.
Sovietmečio pradžios ir pabaigos įvykiai ir jų padariniai
nagrinėjami juos išgyvenusių žmonių požiūriu,
analizuojant jų autobiografinius pasakojimus.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 3-iasis iš sociologijos srities ir 162-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 06
21
|
2010 06 21
|
KNYGŲ
RINKINYS
MOLĖTŲ RAJONO BENDRUOMENĖMS 2010 m. birželio 21 d. į
leidyklą atvykusiai Molėtų rajono Videniškių seniūnijos
bibliotekininkei Danai Narbutienei perdavėme Knygų kelio
rinkinius Alantos,
Balninkų,
Molėtų
ir Videniškių
bendruomenėms.▲2010 06 23
|
2010 06 21
|
KNYGŲ
RINKINYS
VABALNINKO BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 21 d. į
leidyklą atvykusiam Biržų rajono Vabalninko bendruomenės
atstovui Povilui Grigui perdavėme Knygų kelio rinkinį
Vabalninko seniūnijos bendruomenei.▲2010 06
23
|
2010 06
18
|
PAGERBĖME
UNIVERSITETO ABSOLVENTUS. Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto kvietimu 2010 m. birželio
18 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje Versmės leidyklos
atstovai dalyvavo iškilmingame magistro bei bakalauro studijų
absolventų diplomų įteikimo renginyje.
Geriausias
iš geriausių magistrantas Tomas Petreikis, spėjantis
darbuotis ir mūsų leidykloje, absolventų vardu pasakė kalbą,
po kurios įteikėme jam atminimo dovaną specialiu spaudu
ir vardiniu dedikaciniu lipduku paženklintą Baisogalos
monografiją, o jo bendramokslei itin gerai besimokiusiai
Laurai Juchnevič monografiją Gelvonai.
Pagerbdami
itin gerai bakalauro studijas baigusius absolventus padovanojome
po Kovo 11-osios Akto signataro dr. Vlado Terlecko knygą Lietuvos istorijos
klastojimo ir niekinimo iššūkiai bei paskutiniąsias Lietuvos
valsčių serijos monografijas: Giedrei Gudauskaitei Gruzdžius
(I d.), Ingai Labutytei Gelvonus, Ievai Streikutei
Obelius. Kriaunas, Donatui Ustinovičiui Gruzdžius
(I d.), Rimantei Zaleckaitei Obelius. Kriaunas.
Absolventams
ir renginio dalyviams leidyklos vadovas Petras Jonušas tarė žodį
apie pareigas Tėvynei ir kitas besąlygines vertybes.
▲2010 06
18
|
2010 06 18
|
GAUTA PARAMA.
2010 06 18 leidyklą pasiekė UAB Letpaka 1500 Lt
finansinė parama monografijai GRUZDŽIAI
(II d.). ▲2010 06 22
|
2010 06
17
|
KARO AKADEMIJAI 100 KNYGŲ SKYDAS. Vasariškai
šiltą birželio 17-osios popietę Versmės leidyklos
atstovai su Kovo 11-osios Akto signataru dr. Vladu Terlecku priešakyje
bei kitais garbingais svečiais būriavosi prie Lietuvos karo
akademijos vartų. Visus maloniai pasitikusi akademijos
bibliotekos vedėja Konstancija Janina Tupėnienė palydėjo iki
LKA bibliotekos skaityklos, kurioje 15 val. prasidėjo Lietuvos
Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui ir Žalgirio mūšio
pergalės 600 metų jubiliejui skirto 100 egzempliorių Iškilmingo
knygų dovanojimo akto pasirašymas ir dovanojamų knygų
autoriaus dr. Vlado Terlecko knygos Lietuvos istorijos
klastojimo ir niekinimo iššūkiai pristatymas Karo
akademijoje.
Knygų dovanojimo aktą,
stebint susikaupusiems renginio dalyviams, iškilmingai pasirašė
Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis,
dr. Vladas Terleckas ir Versmės leidyklos vadovas Petras
Jonušas trimis egzemplioriais, kurių vienas liko Karo
akademijoje, kitas buvo įteiktas knygos autoriui, o trečiasis
sugrįžo į leidyklą.
Pasirašęs aktą,
prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis, neslėpdamas susižavėjimo
dovanojama knyga, pasidalino savo mintimis, kurios kilo ją
perskaičius. Sulaukęs daug gražių žodžių ir įdomių
gausiai susirinkusių dalyvių klausimų, knygos autorius išsakė
savo įžvalgas ir nerimą dėl Lietuvos praeities, dabarties ir
ateities, pasirašė dedikacijas asmeniškai dovanojamuose
egzemplioriuose.
Jaukią popietę užbaigė
susirinkusiųjų diskusijos prie kavos puodelio, po kurių skirstėmės pakilios
nuotaikos, kupini gerų emocijų ir vilties, kad dr. Vlado
Terlecko knyga ras kelią į kariūnų širdis, taps jiems
pasitikėjimo įkvepiančia atspara, aiškiu kelrodžiu ir tikru
skydu Lietuvos garbės ir orumo gynimo kovose.
▲2010 06
18
|
2010 06 17
|
KNYGŲ RINKINYS
JUKNAIČIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. birželio 17 d. į
leidyklą atvykusiai Juknaičių seniūnijos atstovei Ingai
Domarkaitei perdavėme Knygų kelio
rinkinį Juknaičių
seniūnijos
bendruomenei, o viešnia mums perdavė Ketinimų išleisti
Juknaičių krašto monografiją sutartį. ▲2010 06
18
|
2010 06 16
|
APIE EKSPEDICIJAS KALBĖTA LIETUVOS
RADIJO LAIDOJE. 2010 m. birželio 16 d. rytą, iškart
po pusės dešimtos žinių, Lietuvos radijo Ryto garsai
kalbino leidyklos vadovą Petrą
Jonušą apie šiuo metu vykstančią leidyklos Daujėnų
ekspediciją, kitas šių metų ekspedicijas, pačią
Lietuvos valsčių seriją. Laidos vedėjams Artūrui Matūzui
ir Gabijai Narušytei bei laidos klausytojams telefonu iš
leidyklos tiesiai į eterį leidyklos vadovas papasakojo
apie leidyklos ekspedicijų rengimą, dalyvius, kiek iš viso
buvo ekspedicijų (su šiųmetinėmis 71!), atsakė į
gausius klausytojų klausimus. ▲2010 06
16
|
2010 06
15
|
KNYGŲ RINKINIAI
ZARASŲ RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2010 m. birželio 15 d. į
leidyklą atvykusiam Zarasų rajono atstovui Algirdui
Golubickiui perdavėme Knygų kelio
rinkinius Antalieptės,
Antazavės, Dagučių,
Imbrado
ir Salako
seniūnijų
bendruomenėms. ▲2010 06 16
|
2010 06 15
|
KNYGŲ RINKINIAI
KALVARIJŲ SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJOMS. 2010 m. birželio
15 d. į
leidyklą atvykusiam Kalvarijos savivaldybės administracijos
atstovui Gintui
Taulioniui perdavėme Knygų kelio rinkinius Kalvarijos,
Liubavo
ir Sangrūdos
seniūnijoms. ▲2010 06 16
|
2010 06 14
|
PRASIDĖJO
2-OJI DAUJĖNŲ EKSPEDICIJA .
2010 m. birželio 14 d. prasidėjo 2-oji šių metų Versmės leidyklos kompleksinė tiriamoji Daujėnų
ekspedicija, truksianti
|
Ekspedicijos
vadovas monografijos Daujėnai vyr.
redaktorius sudarytojas Antanas Šimkūnas. |
iki birželio 23 d. Šioje monografijos
Daujėnai autorių ekspedicijoje į Daujėnus (Pasvalio
r.) ir jų apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio Daujėnų valsčiaus teritoriją, dalyvauja per
30 dalyvių mokslininkų iš Lietuvių kalbos instituto, Rumšiškių,
Šiaulių, Pasvalio, Biržų muziejų ir kitų mokslo bei kultūros įstaigų, kraštotyrininkų, žurnalistų,
vietos šviesuolių.
2010
06 08 naujienų svetainėse www.DELFI.lt,
www.ATN.lt,
BNS
spaudos centras buvo paskelbtas šiai ekspedicijai
skirtas straipsnis
Monografija apie Daujėnų kraštą prasidės nuo jos autorių
tiriamosios ekspedicijos.
Be
Daujėnų ekspedicijos šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar
7 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijas į
Užpalius, Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus ir jų apylinkes bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių ir Purvynų kapinynus.▲2010 06
14
|
2010 06
14
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 06 14 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos Ragauskienės
serijos monografijai JIEZNAS. STAKLIŠKĖS parašytas straipsnis
Istoriniai Stakliškių šaltiniai (LLT:161-58/2010-24).
Remiantis pirminiais
rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais (Lietuvos Metrika,
Kauno pavieto teismų knygos ir kt.) bei įvairiakalbe
istoriografija, mokslinėje studijoje chronologiniais teminiais
pjūviais aptariama Stakliškių miestelio raida nuo pirmųjų
paminėjimų rašytiniuose istorijos šaltiniuose XIV a. pab.
iki XVIII a. pab. Didžiausias dėmesys joje skiriamas dvaro,
miestelio ir bažnyčios raidai XVIXVIII a. analizuoti. Ji
atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus
(aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai) ir per bažnyčios
istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė
priklausomybės kaita.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 58-asis iš istorijos srities ir 161-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21.
▲2010 06
14
|
2010 06 10
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS
VARĖNAI IR MERKINEI. 2010 m. birželio 10 d. į
leidyklą atvykusiam Varėnos savivaldybės atstovui Sigitui Kielei
perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves, skirtas Merkinės
ir Varėnos
bendruomenėms. ▲2010 06
14
|
2010 06 09
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS
PANEVĖŽIO RAJONO SENIŪNIJOMS. Lėkte pralėkus
visiems metams nuo pernai birželio 4 d. vykusios priešpaskutinės
14-osios knygų kelio kelionės į Panevėžio kraštą,
kurios metu buvo aplankytas 100-asis Knygų kelio miestas Panevėžys,
2010 m. birželio 9
d. į leidyklą atvykusiai Panevėžio r. savivaldybės vyr.
specialistei kalbos
tvarkytojai Birutei Goberienei perdavėme Knygų kelio
pabaigtuvių lauktuves: nemažą knygų dėžę, įrėmintas gražiausias
Knygų kelio Panevėžio krašto kelionės nuotraukas, knygų
skirtukus, tušinukus, kt. net 9-ių rajono seniūnijų Krekenavos,
Miežiskių,
Naujamiesčio,
Panevėžio,
Raguvos,
Ramygalos,
Smilgių,
Upytės
ir Velžio
bendruomenėms. ▲2010 06
14
|
2010 06
07
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 06 07 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istoriko Povilo Šverebo
serijos monografijai SKAUDVILĖ parašytas straipsnis
Skaudvilės buvusio valsčiaus katalikų bažnyčių varpinės
ir varpai (LLT:160-57/2010-23).
Buvusiame
Skaudvilės valsčiuje stovi penkios katalikų bažnyčios
Adakavo, Girdiškės, Skaudvilės, Stulgių ir Upynos. Atskiros
varpinės neturi Girdiškės parapija. Varpai sukabinti bažnyčios
bokšte. Vienas nulietas 1791 m., o kitas 1930 m. Fr.
Schilling'o sūnų Apoldoje. Dokumentai rodo, jog 1 varpą per
Pirmąjį pasaulinį karą paėmė vokiečiai. Girdiškės
filijoje Upynoje 3 varpai išsilydė per 1834 m. gaisrą, vieną
per Pirmąjį pasaulinį karą nukabino vokiečiai. Dabar
vientiso tūrio, vidutinio dydžio, dviejų aukštų varpinėje
pritvirtinti du varpai. Vienas pagamintas 1796 m. Jis parvežtas
iš uždaryto Raseinių karmelitų vienuolyno. Kitas varpas
pagamintas 1930 m. Fr. Schilling'o sūnų Apoldoje. Skaudvilėje
stovi sudėtinio tūrio dvitarpsnė varpinė, kurioje kabo du
varpai, nulieti 1889 m. A. Zwalinski'o Varšuvoje. Signatūra
pagaminta 1889 m. Tikėtina, kad varpinė dabartinę išvaizdą
įgavo po 1839 m. perstatymo. Anksčiau joje buvo įrengtas bokštinis
laikrodis, kurio mechanizmas išlikęs. Du varpus per Pirmąjį
pasaulinį karą išgabeno vokiečiai. Adakavo bažnyčiai 3
varpus 1793 m. fundavo Jonas Adakauskas. Jie nulieti J. A. Bellmann'o
Karaliaučiuje. Iš jų išliko tik vienas, kuris pritvirtintas
dviejų tarpsnių sudėtinio tūrio varpinėje, kuri pastatyta
tarp 18731897 m. Du instrumentus per Pirmąjį pasaulinį karą
paėmė vokiečiai. Signatūra nulieta 1790 m. Stulgiuose stovi
vientiso tūrio varpinė, kurioje kabo du varpai. Vienas
pagamintas 1875 m. Finlandskio fabrike Maskvoje, o kitas 1901 m.
S. Englišo Varšuvoje. Du varpus per Pirmąjį pasaulinį karą
paėmė vokiečiai. Jie buvo pagaminti 1799 ir 1873 metais.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 57-asis iš istorijos srities ir 160-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21.
▲2010 06
07
|
2010 06 07
|
PRASIDĖJUSI
PIRMOJI EKSPEDICIJA - REKORDINĖ.
2010 m. birželio 7 d. prasidėjo pirmoji šiųmetė Versmės leidyklos kompleksinė tiriamoji ekspedicija, truksianti iki
|
Ekspedicijos į Onuškį vadovė
Živilė Driskiuvienė |
birželio 16 d. Šioje monografijos Onuškis autorių ekspedicijoje į Onuškį (Trakų r.) ir jo apylinkes, patenkančias į buvusio Onuškio valsčiaus teritoriją, dalyvauja per 40 dalyvių mokslininkų iš Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Geologijos ir geografijos instituto, Lietuvos liaudies kultūros centro, Šiaulių viešosios bibliotekos, Aukštadvario regioninio parko, Onuškio bei Grendavės seniūnijų, Versmės leidyklos ir kitų mokslo bei kultūros įstaigų, kraštotyrininkų, žurnalistų, vietinių šviesuolių, kurie lankysis Onuškio, Grendavės ir Dusmenų apylinkėse, t. y. didelėje Trakų krašto dalyje, į kurią patenka apie pusantro šimto kaimų, ir rinks medžiagą savo straipsniams apie šią vietovę.
Nors ekspedicijos vadovei, ilgametei leidyklos darbuotojai
Živilei Driskiuvienei, atsakingai už visų šių metų leidyklos ekspedicijų koordinavimą, tenka vadovauti pirmajai ekspedicijai, ji turi didelę kelių dešimtmečių ekspedicijų patirtį, nes yra dalyvavusi ne vienoje analogiškoje kompleksinėje ekspedicijoje dar nuo Venanto Mačiekaus organizuotų jos studijų laikų Ramuvos klubo ekspedicijų.
Be šios ekspedicijos šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 8 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijas į Daujėnus, Užpalius, Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus ir jų apylinkes bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių ir Purvynų kapinynus (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainėje).▲2010 06
07
|
2010 06 03
|
MOKSLO
LIETUVA KVIEČIA Į EKSPEDICIJAS. Informaciją
apie Versmės leidyklos 2010-aisiais rengiamas autorių
mokslininkų lokalinių tyrimų ekspedicijas paskelbė Lietuvos
mokslininkų laikraštis Mokslo Lietuva 2010 m. birželio
3 d. Nr. 11 (433) bei šio laikraščio interneto svetainė
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/2825.
▲2010 06 07
|
2010 06 01
|
LANKĖSI KAROLINA MASIULYTĖ-PALIULIENĖ. Birželio 1-ąją leidykloje lankėsi garsios tarpukario knygininkų Masiulių giminės atstovė, viena Lietuvos valsčių
serijos 18-osios Endriejavo monografijos autorių, kultūros veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė. Įžymi viešnia atvyko peržiūrėti Endriejavo monografijai parašyto savo straipsnio apie Edvardą ir Eleną Turauskus korektūros. Ponia Karolina maloniai talkino rengiant monografiją, pateikė daug savo asmeniniame archyve turėtų vertingų istorinių nuotraukų, padėjo jas aprašyti. Ji, būdama Edvardo ir Elenos Turauskų dukterėčia, tvarkingai išsaugojo jų šeimos dokumentų rinkinį, pasidalino prisiminimais. Domėjosi Endriejavo monografijos baigiamaisiais darbais, leidyklos veikla. Buvo malonu išgirsti gerus atsiliepimus ir vertinimus. Viešniai padovanojome
Gruzdžių monografijos I dalį, pakvietėme dažniau apsilankyti mūsų leidykloje.
▲2010 06 02
|
2010 06 01
|
GAUTAS FINANSAVIMAS.
2010 06 01 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos Kultūros
rėmimo fondo Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo
konkurso skirti 4000 Lt mokslinei ekspedicijai į Onuškį
finansuoti. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos
2009 11 27,
finansavimas skirtas
2010 03 04. ▲2010 06
04
|
2010 06 01
|
GAUTA PARAMA.
2010 06 01 leidyklą pasiekė Genovaitės Jakutienės 300 Lt finansinė
parama monografijai GRUZDŽIAI
(II d.). ▲2010 06 04
|
2010 06 01
|
KAS
NUVEIKTA PER GEGUŽĘ. Iš viso 2010 m. gegužės mėnesį
leidykloje gauta 13 naujų straipsnių (157 rankraščių
puslapiai), parengta 20 naujų straipsnių maketų (203 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt buvo paskelbti 5 nauji moksliniai straipsniai
(89 psl.).
Gauta 150 Lt asmeninė finansinė parama ir 30 000 Lt
leidinių finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros
ministerija). ▲2010 06 04
|
2010 05 31
|
GAUTA PARAMA.
2010 05 31 leidyklą pasiekė ūkininko Rimanto Slaviko 150 Lt finansinė
parama monografijai GRUZDŽIAI
(II d.). ▲2010 06 04
|
2010 05 31
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 05 31paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos serijos monografijai
ENDRIEJAVAS parašytas straipsnis
Iš Endriejavo senovės (LLT:159-18/2010-22).
Endriejavo
valsčiaus (Klaipėdos r.) proistorė iki šiol yra labai menkai
tyrinėta, nes pačiame valsčiuje yra labai nedaug
archeologijos objektų ar radinių, o ir šie specialiai netyrinėti,
duomenys apie juos išblaškyti po archyvus. Jie neleidžia
rekonstruoti tolygaus proistorėje vykusių procesų vaizdo, o
tik pastebėti paskirus jos epizodus. Straipsnyje pateikiami
visi iki šiol žinomi senosios materialinės kultūros faktai
apie Endriejavo valsčiaus senovę.
Mokslui iš
Endriejavo apylinkių buvo žinomi 5 akmeniniai kirviai, kurie
straipsnyje papildyti dar 6 Endriejavo mokyklos mokytojo Antano
Žemgulio surinktais ir aprašytais kirviais. Seniausias jų yra
laivinis kovos kirvis, rastas Balsėnų kaime ir datuojamas III
tūkstantmečio pr. Kr. viduriu. Kiti kirveliai (iš viso 11)
yra iš bronzos ankstyvojo geležies amžiaus
laikotarpių.
Endriejavo valsčiuje
yra du piliakalniai Norgėlų ir Žvaginių kaimuose.
Žvaginių piliakalnis 1972 m. buvo truputį tyrinėtas
(vadovas Mykolas Černiauskas (19122002)). Tyrimų metu ištirtas
0,24 m2 ploto šurfas, surinkta lipdytos ir žiestos
keramikos šukių, kurios iki mūsų dienų neišliko.
Straipsnyje skelbiami šių tyrinėjimų duomenys, paimti iš
nedidelės apimties tyrinėjimų ataskaitos. Piliakalnyje
lokalizuojama 1253 m. minima kuršių pilis Ablinga.
Paskutinis
archeologijos objektas, kurio tyrinėjimų duomenys pateikiami
straipsnyje, yra 500 m į šiaurę nuo Norgėlų
piliakalnio esantis VIIIXI a. Norgėlų senkapis.
Keletas dirbinių iš jo dar XIX a. viduryje pateko į
tuometinį Vilniaus senienų muziejų ir buvo įtraukti į Carl
von Schmith (apie 17951876) parengtą archeologinių radinių
albumą Necrolituanica (išleistas tik 2005 m.). 1909 m.
Vladas Nagevičius (18811954) Norgėlų senkapyje ištyrė 45 m2
plotą, identifikavo 7 VIIIX a. kapus. Senkapio tyrinėjimų
medžiaga skelbiama pagal Rusijoje išlikusią šių tyrinėjimų
ataskaitą (išskyrus Sankt Peterburgo Ermitaže saugomus
radinius).
Straipsnyje
pateikiamos medžiagos pagrindu daroma išvada, kad Endriejavo
apylinkės proistorėje nebuvo tuščias kraštas. Jame gyventa
jau akmens amžiaus pabaigojeankstyvajame geležies amžiuose.
I tūkstantmečio
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 18-asis iš archeologijos srities ir 159-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21.
▲2010 05
31
|
2010 05 28
|
AUKŠTADVARIO" MONOGRAFIJOJE - NET 122 STRAIPSNIAI. 2010 m. gegužės 28 d. "AUKŠTADVARIO" monografijos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė parengė ir įteikė leidyklai numatomą šios monografijos turinį (straipsnių sąrašą), kuriame 77 autoriai numato parašyti net 122 straipsnius. Turinys monografijos rengimo metu gali kisti pasipildyti naujais straipsniais, susitarimų su leidykla nesilaikančių autorių straipsnių atsisakyta, o esami straipsnių pavadinimai gali būti patikslinti.
Maloniai kviečiame pareikšti savo pastabas, pateikti pasiūlymų dėl numatomo turinio: gal ką praleidome, apsirikome. Maloniai laukiame ir naujų straipsnių, kurių pasigendate šiame turinyje, parašymo.
Straipsnių rašymo ir įteikimo leidyklai terminas 2011 m. gruodžio 31 d., numatomas monografijos parengimo terminas 2014 m. pradžia.
▲2010 06 11
|
2010 05
26
|
MUS RASITE IR ELEKTRONINIŲ IŠTEKLIŲ ARCHYVE.
Norime kartu pasidžiaugti gera žinia: po 3 su puse metų nuo pirmojo mokslinio straipsnio publikavimo elektroninėje erdvėje, 2010 m. gegužės 26 d. elektroninis serialinis leidinys Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799 yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Viešos prieigos elektroninių išteklių archyvą
(http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/istekliai.jsp).
Šio elektroninio leidinio
gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos,
istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos,
sociologijos straipsniai, parašyti 100-tomei Versmės leidyklos rengiamų ir leidžiamų lokalinių monografijų serijai Lietuvos valsčiai, aprobuoti serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, nuo 2006 m. lapkričio 21 d. yra skelbiami visatekstėje specializuotoje interneto svetainėje
http://www.llt.lt.
▲2010 05 27
|
2010 05 26
|
PAJEVONIO
SENIŪNO VIZITAS. 2010 m. gegužės 26 d. į Versmės leidyklą atvyko Pajevonio (Vilkaviškio r.)
seniūnas Gediminas Bisikirskas, kuris atvežė pasirašytą Ketinimų parengti ir išleisti savo krašto knygą sutartį. Su leidyklos vadybininke Živile Driskiuviene buvo aptartos galimybės rengti monografiją apie Pajevonį Lietuvos valsčių serijoje.
▲2010 05
27
|
2010 05
24
|
TOMAS PETREIKIS
JAU MAGISTRAS. 2010 m. gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete
buvo ginamas Versmės leidyklos
jaunojo istorijos redaktoriaus ir knygotyros magistro studijų programos studento Tomo Petreikio magistro baigiamasis darbas Žemaitijos knygos kultūra. Susirinkusi autoritetinga darbo vertinimo komisija, susidedanti iš prof. Domo Kauno, prof. Arvydo Pacevičiaus, doc. Aušros Navickienės, doc. Daivos Narbutienės ir doc. Almos Braziūnienės, autoriui oponavo darbo teorijos, metodologijos ir faktografijos klausimais. Savo kritines pastabas išdėstė darbo recenzentas prof. A. Pacevičius. Nors darbo gynimo metu diskusijų įvairiais Žemaitijos knygos kultūros istorijos klausimais netrūko, magistrantas darbą
sėkmingai apsigynė komisija jį įvertino aukščiausiu
balu 10-tuku.
Be magistranto darbo gynimo komisijos narių gynime dalyvavo ir autorių palaikė
bendradarbiai versmiečiai ir kiti bičiuliai.
▲2010 05
24
|
2010 05 24
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 05 24 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Algirdo Ruškio serijos monografijai
ENDRIEJAVAS parašytas straipsnis
Žmogaus pasaulio atspindžiai endriejaviškių šnektoje
(LLT:158-16/2010-21).
Straipsnyje
analizuojama žemaičių endriejaviškių leksika ir
frazeologija, aptariamos būdingesnės socioetinio konteksto
leksinės-semantinės grupės, apibūdinančios: 1) žmogaus išorę;
2) teigiamas žmogaus charakterio savybes; 3) neigiamas žmogaus
charakterio savybes; 4) žmogaus amžių; 5) žmogaus sveikatą;
5) asmens socialinį statusą.
Šių leksinių-semantinių
grupių analizė atliekama taikant semantinės tipologijos metodą.
Semantiniai-stilistiniai žemaičių endriejaviškių leksikos
tyrimai atliekami remiantis autentiška tarmine medžiaga.
Straipsnyje iš esmės nagrinėjama lietuvių kalbos paveldėtoji
leksika, paminima tik viena kita iš senų laikų tarmės
aplinkoje prigijusi svetimybė ar koks hibridiškas darinys.
Straipsnyje keliamas tikslas patyrinėti vadinamąjį pasaulio
atspindžio žemaičių kalbėtojų sąmonėje modelį, išryškinti
šio modelio unikalumą. Tad nagrinėjami leksikos ir
frazeologijos pavyzdžiai iš esmės reprezentuoja būdingąjį
šio krašto žodyną, atspindintį esmines
semantinio-stilistinio kalbos įforminimo tendencijas.
Tyrimai grindžiami
naujausia metodologija apie konceptualiąją metaforinę raišką,
analizuojami metaforinio tikrovės reiškinių įprasminimo
kalboje ypatumai. Straipsnyje taip pat daug dėmesio skiriama
sinonimiškai leksikai bei variantiškoms jos formoms. Vardažodinei
leksikai teikiama kirčiavimo specifikacija, siekiant išryškinti
kai kurių žodžių kirčiavimo sistemos neatitikimus, lyginant
su bendrine kalba.
Straipsnio pabaigoje
teikiamas apibendrinimas, literatūra ir leksikografiniai šaltiniai.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 16-asis iš kalbos dalykinės srities ir 158-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 05
24
|
2010 05 22
|
APIE
MUS RAŠO. 2010 m. gegužės 22 d. laikraščio
Žemaičių saulutė rubrikoje Savaitės esė
paskelbtas Redos Kiselytės straipsnis
Priplaukusiųjų amatas..., kuriame minima ir autorės
viešnagė Versmės leidykloje.▲2010 05
26
|
2010 05 21
|
GAUTAS FINANSAVIMAS.
2010 05 21 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos konkurso
Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010
m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis
paskirtas 15 tūkst. Lt. finansavimas Lietuvos valsčių
serijos monografijai Gruzdžiai
(II d.). Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos
2010 01 08,
finansavimas skirtas
2010 03 05. ▲2010 06
04
|
2010 05 20
|
BAISOGALOS PADĖKA LIETUVOS GELEŽINKELIAMS.
2010 m. gegužės 20 d. leidyklos vadovas P. Jonušas ir Baisogalos monografijos sudarytojas dr. Jonas
Linkevičius lankėsi vieno pagrindinių šios monografijos rėmėjų Lietuvos geležinkelių rūmuose, kur buvo maloniai ir šiltai priimti gerą valandą savo brangaus laiko paaukojusio šios įmonės generalinio direktoriaus Stasio
Dailydkos.
Simboliškai atsidėkodami Versmės leidyklos atstovai išsakė nuoširdžius padėkos žodžius, padovanojo kelis dovanojimo spaudais ženklintus Lietuvos valsčių serijos 16-osios monografijos Baisogala egzempliorius,
pasidžiaugė šioje monografijoje paskelbtais straipsniais apie geležinkelio istoriją, pagal asmenvardžių rodyklę ieškojo ir rado generalinio direktoriaus iš monografijoje aprašomų vietų kilusio bendramokslio veiklos aprašymą, aptarė planus visose Lietuvos valsčių serijos monografijose pateikti straipsnių apie tų vietų geležinkelio istoriją.
Pokalbį pagyvino monografijos tėvo dr. J. Linkevičiaus pasiteiravimai visiems baisogaliams aktualiais klausimais: kodėl traukiniai nebestoja Baisogaloje, nors miestelis turi geležinkelio stotį, kodėl panaikinta pervaža ir pan., į kuriuos visus p. S. Dailydka maloniai, argumentuotai ir dalykiškai atsakė. Taip pat trumpai ir įdomiai papasakojo apie artimiausius ir didžiausius geležinkelininkų projektus, sprendžiamas problemas.
Padėkoję už šiltą priėmimą, svečiai paprašė gardžia kava ir arbata vaišinusios generalinio direktoriaus padėjėjos Birutės atminimui kartu nupaveiksluoti.
▲2010 05
26
|
2010 05 18
|
RINKOSI EKSPEDICIJOS DALYVIAI. 2010 m. gegužės 18 d. Versmės leidykloje vyko rengiamos ekspedicijos į Užpalius ir jų apylinkes (Utenos r.) dalyvių susirinkimas.
Ekspedicijos metu, kuri vyks birželio 28liepos 7 dienomis, autoriai ir jų talkininkai rinks ir kaups medžiagą pradėtai rengti naujai Lietuvos valsčių serijos Užpalių monografijai. Šio susitikimo metu leidyklos vadovas pristatė Lietuvos valsčių bei Baltąją serijas, susipažinome su ekspedicijos dalyviais etnologu, VDU magistrantu Rolandu Petkevičiumi, VU Filologijos f-to Bendrosios psichologijos dėstytoju Vytautu Navicku, VDU etnologijos ir folkloristikos katedros doktorante Monika Balikiene, Vita Kavaliauskiene, rašytoju, kraštotyrininku Vytautu Indrašiumi, hum. m. dr. Jolanta Zabulyte ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto istorike Daiva Ivanauskaite. Ekspedicijoje dalyvių bus ir daugiau, ne visi galėjo dalyvauti pirmajame susirinkime, kiti žada atvykti į antrąjį susirinkimą pačiuose Užpaliuose gegužės 29 d.
Kelias valandas trukusiame susirinkime aptarėme pagrindinius dalykus, susijusius su ekspedicija: dalyvių nuvykimą į Užpalius, apgyvendinimą, maitinimą ir reikalingas darbo priemones, pasirašėme ekspedicijų dalyvių sutartis, išsiaiškinome visus iškilusius klausimus.
Buvo pagamintas ir susirinkimo dalyviams pirmiesiems išplatintas Užpalių monografijos lankstinukas, informuojantis apie monografiją, jos parengimo terminą 2013-uosius metus, kviečiantis dalyvauti ekspedicijoje bei kaip kas gali prisidėti prie būsimosios knygos.
Džiaugiamės, kad ekspedicija į buvusį Užpalių valsčių šiemet ne vienintelė šią vasarą organizuojamos dar 8-ios: į Onuškį (Trakų r.), Daujėnus (Pasvalio r.), Viekšnius (Mažeikių r.), Semeliškes (Elektrėnų sav.), Aukštadvarį (Trakų r.), viena parengiamoji ekspedicija į Jūžintus (Rokiškio r.) ir archeologinių kasinėjimų ekspedicija į Aukštadvario apylinkėse esančius Jurgionių ir Purvynų kapinynus.
Buvo malonu išgirsti, kad Užpalių ekspedicijos dalyviai svarsto galimybes dalyvauti ir kitose vietose šiemet vyksiančiose leidyklos ekspedicijose.
▲2010 05
25
|
2010 05 17
|
SUSITIKIMAS
NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE. 2010 m. gegužės 17 d. Versmės leidyklos vadovas ir
Lietuvos valsčių serijos
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos atsakingoji vadybininkė Gabija Juščiūtė lankėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2-uose rūmuose,
kur susitiko su LNB Informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus vyr. bibliografe, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos administracijos vadove Aušra Vaškevičiene. Susitikimo metu
konsultavomės apie tarptautines duomenų bazes, elektroninių išteklių archyvus, kuriuose
galėtume skelbti informaciją apie leidyklos leidžiamą
elektroninį serialinį leidinį Lietuvos lokaliniai tyrimai.
▲2010 05
24
|
2010 05 17
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 05 17 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istoriko Tomo Petreikio serijos monografijai
ENDRIEJAVAS parašytas straipsnis
Endriejavo valstietiškoji knygos kultūra: XIX a.
vidurys1944 metai (LLT:157-56/2010-20).
Straipsnyje
atskleidžiama Endriejavo valsčiaus XIX a. pab.1944 m.
valstietiškoji knygos kultūra. Rekonstruojamos XIX a.
pab.XX a. pradž. valstiečių bibliotekėlės. Nustatoma jų
tipologinė sudėtis. Valstietiškoji knygos kultūra knygnešių
epochoje taip sustiprėjo, jog šis pasienio regionas, visada
turėjęs ryšius su nelegalia lietuviškų knygų sklaida, XX
a. išlaikė knygą kaip dvasinę vertybę. Valstiečiai jas ženklino
autografais ir spaudais. Endriejavas pasižymi periodinių
leidinių gausa. Čia nuo XIX a. pab. plačiai sklido Tėvynės
sargas. XX a. jį keitė kiti katalikiški ir pasaulietiniai
laikraščiai. Periodinėje spaudoje vietos valstiečiai nuolat
bendradarbiavo ir patys ją aktyviai platino. Taip pamažu užsimezgė
spausdinto žodžio ryšys su Endriejavo krašto gyventojais.
Laikraštis tapo įprasta valstiečio gyvenimo savastimi.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 56-asis iš istorijos srities ir 157-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 05
17
|
2010 05 10
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 05 10 paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istorikės, etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Janinos
Morkūnienės serijos monografijai KAZLŲ RŪDA parašytas
straipsnis
Amatai ir verslai Suvalkijos ekonominės raidos kontekste
(LLT:156-29/2010-19).
Straipsnyje
nagrinėjama amatų padėtis, amatininkų ir ypač račiaus
amato darbo pobūdis, vieta ir reikšmė Kazlų Rūdos seniūnijos
kaimo bendruomenės gyvenime XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje
pusėje.
Straipsnis parašytas
remiantis Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus
1984, 1988 m., Versmės leidyklos 2000 m. etnografinėse
ekspedicijose autorės surinkta rašytinė ir iliustracinė medžiaga
ne tik iš Marijampolės rajono, bet ir visos Suvalkijos.
Etnografiniai duomenys rinkti pagal autorės parengtą metodiką
tiesiogiai apklausiant ir bendraujant su amatininkais ir senyvo
amžiaus ūkininkais.
XIX a. antroje XX
a. pirmoje pusėje valstiečių amatininkystė, t. y. užsiėmimai
amatais bei verslais, priklausė nuo jų ūkio ekonominio pajėgumo,
turimo žemės kiekio. Todėl daugiausia mažažemiai valstiečiai
ieškojo ir kitų pajamų stengdamiesi mokytis papildomų verslų
bei amatų. Kaimo amatininkų individualiai įgytos žinios dažnai
priklausė nuo meistro-mokytojo mokėjimo perteikti darbo įgūdžius
ir patirtį, nuo jo geros valios, taip pat ir nuo mokinio sugebėjimų
tas žinias perimti.
Gabūs kaimo
amatininkai dažnai buvo universalūs, mokėję dirbti daugelį
medžio darbų jie buvo ir dailidės, ir staliai, ir račiai,
ir baldžiai. Darbo įrankius ir priemones račiai pasigamindavo
patys, dalį jų nusipirkdavo. Įrankius tobulinti skatino
kylanti žemdirbystės ir kaimo buities kultūra.
Suvalkijoje įvairūs
namudiniai verslai bei amatai labiau buvo paplitę pietinėje
jos dalyje, kur mažesnis žemės derlingumas. Tačiau ir
vidurio bei šiaurės Suvalkijoje buvo gausu įvairių
specialybių amatininkų, ypač račių, rimorių, kurie gamino
žiemos ir vasaros darbines bei šventines transporto priemones
bei pakinktus. Račių, kaip ir kitų specialybių amatininkų
darbinės veiklos pobūdis, požiūris į darbą, jų santykiai
su kalviais dažnai lėmė jų kvalifikacijos įvertinimą ir
darbo užmokestį, t. y. pagarbą ir gaunamas pajamas už
pagamintą produkciją.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę
kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 29-asis iš etnologijos srities ir 156-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 05
10
|
2010 05 07
|
LANKĖSI LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJAS. 2010 m. gegužės 7 d. Versmės leidykloje lankėsi Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas, jos pradinės mokyklos muziejaus
įkūrėjas ir pagrindinis eksponatų gausintojas Algimantas Masaitis, kupinas neblėstančio entuziazmo, patriotiškumo ir lietuviškumo, kaip ir jo brolis, mūsų leidyklos pagrindinis kalbos redaktorius Albinas Masaitis.
Buvo malonu prisiminti pernai prasidėjusį leidyklos Knygų kelio renginį, kuriam p. Algimantas padovanojo nemažai knygų, bei prisidėti prie muziejaus siekio turėti savo lentynose visus Lietuvos valsčių serijos tomus ir padovanoti muziejui iki pilnos kolekcijos trūkstamas paskutines pernai išleistas serijos monografijas, paženklintas naujuoju leidyklos dovanojamų vardinių egzempliorių ženklinimo spaudu.
Svečias įteikė leidyklai gražiai įrėmintą
padėką, papasakojo apie draugijos veiklą, pakvietė apsilankyti jos renginiuose.
▲2010 05 26
|
2010 05 06
|
GAUTAS FINANSAVIMAS.
2010 05 06 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos konkurso
Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010
m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis
paskirtas 15 tūkst. Lt. finansavimas Lietuvos valsčių
serijos monografijai Vepriai.
Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos
2010
01 08, finansavimas skirtas
2010 03 05.
▲2010 06 04
|
2010 05 05
|
viešnagė-susitikimas Trakuose.
Lietingą gegužės 5 dieną įvyko versmiečiams itin svarbus
ir sėkmingas susitikimas senojoje Lietuvos sostinėje Trakuose. Versmės leidyklos atstovai vadovas
Petras Jonušas, vadybininkė Živilė Driskiuvienė, monografijos
Onuškis vyriausioji redaktorė ir sudarytoja, Ona Gaidamavičiūtė, monografijos
Aukštadvaris vyriausioji redaktorė ir sudarytoja
susitiko su Trakų rajono savivaldybės atstove vicemere Nijole Romaškiene ir
LR Seimo nare Dangute Mikutiene. Susitikime dalyvavo ir Onuškio (Juozas Okunevičius) bei Grendavės (Vida Jankauskienė), seniūnai,
o su negalėjusia atvykti Aukštadvario seniūne Jadvyga Dzencevičiene
jau buvome susitikę anksčiau.
Trakiškiams
buvo įdomu išgirsti apie Versmės leidyklą ir jos Lietuvos valsčių seriją
bei lūkestį iki 2018-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išleisti kuo daugiau duok Dieve, šimtą
atskiroms Lietuvos vietoms skiriamų monografijų. Kaip minėjo leidyklos vadovas, jau yra išleista 17 serijos monografijų, dabar spaudai rengiama apie 30, iš jų
apie 10 beveik parengtos.
Taip pat per susitikimą
prisimintas leidyklos siekis inicijuoti sudėtingos keliatomės monografijos Trakai rengimą. Būtent šią mintį
entuziastingai palaikė gerbiama Dangutė Mikutienė. Trakų
bendruomenei atstovaujanti Seimo narė taip pat kalbėjo apie praėjusių metų pabaigoje
Trakuose vykusius Tūkstantmečio kraštiečio (trakiečio) rinkimus ir
galėjusį būti didesnį kraštiečių aktyvumą.
Gerbiamai Seimo narei D. Mikutienei pasiūlėme būti
Trakų rajono monografijų globėja. Pati D. Mikutienė yra
gimusi Rokiškio rajone, Pilkėnų kaime, jos tėvelis kilęs iš Jūžintų, o motinos gimtinė Nevierių
kaimas Kamajų seniūnijoje, Rokiškio rajone. Labai džiugu, kad
pagal leidyklos planus redaktorius Venantas Mačiekus š. m. rugpjūčio 914 dienomis
organizuos įžanginę žvalgomąją ekspediciją po Jūžintų apylinkes, gimtąsias D. Mikutienės vietas.
Susitikimo
metu aptarėme vasarą Trakų rajone vyksiančių leidyklos
ekspedicijų detales, įvairius organizacinius klausimus.
D. Mikutienė kvietimą prisidėti prie Lietuvos valsčiai serijos monografijų rengimo
ir būti monografijų Aukštadvaris,
Onuškis ir
Jūžintai
globėja šiltai priėmė. Į klausimą, ar žmonės, turėdami šias monografijas, gali būti ramūs, kad širdy turi visą Lietuvą, leidyklos vadovas
atsakė, kad, matyt, taip. Mat šių monografijų sudarytojai, redaktoriai į jų rengimą sudeda visą save, visą savo širdį. Galima sakyti, visos Lietuvos valsčių serijos monografijos gimsta iš
meilės ir prieraišumo savam kraštui.
Reikšdami
dėkingumą ir pagarbą Seimo narei D. Mikutienei simboliškai padovanojome baltąją
Onuškio knygą, o Trakų vicemerei 2009 metais išleistą
Gelvonų monografiją bei baltąją
Aukštadvario knygą.
Tęsdama
pokalbį Trakų rajono vicemerė N. Romaškienė pristatė neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų Daivos Vyčinienės
ir Marijos A. Armalienės parengtą knygą Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika.
Po
susitikimo apsilankėme LR
Seimo narės Dangutės Mikutienės netoliese esančiame biure. Susipažinome su
Seimo narės padėjėja sekretore Gelena Drungiliene, taip pat su interneto puslapio www.trakietis.lt
Trakų krašto naujienų žurnaliste Aušrine Lukošiūte-Aleksandravičiene.
Belieka tikėtis, kad Versmės leidyklos užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su išties veikliomis ir entuziastingomis Trakų krašto atstovėmis LR Seimo nare Dangute Mikutiene ir Trakų rajono vicemere Nijole Romaškiene bus itin produktyvūs.
▲2010 05 06
|
2010 05 04
|
VĖL
LANKĖMĖS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE. Šių metų
balandžio paskutiniąją savaitę Lietuvos nacionalinėje
Martyno Mažvydo ir visose kitose šalies bibliotekose buvo
minima 10-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė, kurios metu
skaitytojai galėjo aplankyti jiems šią savaitę atveriamus
paprastai nepasiekiamus ir pačius įdomiausius bibliotekų
padalinius.
Džiaugdamiesi
šia puikia proga, 2010 m. gegužės 4-osios kiek ūkanotą,
bet šiltą popietę Versmės leidyklos bendradarbiai ir vėl
sugužėjo į Lietuvos nacionalinę biblioteką, šį kartą į
jos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centrą. Čia
mus maloniai pasitikusi šio centro Įrišimų restauravimo
skyriaus vedėja Raimunda Vasiliauskienė kartu su kitais
centro darbuotojais noriai dalijosi savo amato paslaptimis, rodė
senąsias laiko palytėtas knygas ir pergamentus iki prisiliečiant
profesionalaus restauruotojo rankoms ir po, pasakojo apie
popieriaus atstatymo ir išsaugojimo galimybes, dalijosi knygų
viršelių dekoro atstatymo subtilybėmis, pademonstravo kokį
kelią knyga turi nueiti, kad iš senos, sudūlėjusios, neįskaitomos
vėl taptų gražia ir patvaria bei galėtų patekti į
skaitytojų rankas.
Visus nepaprastai sužavėjo
centro darbuotojų meistriškumas, gebėjimas prikelti senas
knygas naujam gyvenimui bei trykštantis jų entuziazmas ir meilė
savo darbui.
Naudodamiesi
lankymosi proga Nacionalinės bibliotekos darbuotojams perdavėme
Kovo 9-osios minėjimo bibliotekoje padėkas.
▲2010 05
06
|
2010 05 03
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 05 03 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istoriko, etnografo Antano Stravinsko
dar 2001 metais leidyklai įteiktas serijos monografijai GRIŠKABŪDIS parašytas
straipsnis
Nuo plūgo iki kryžiaus. Geležinių kryžių puošybos
tipologinės sąsajos (LLT:155-28/2010-18).
Griškabūdžio
kalviai gebėjo ne tik meistriškai pagaminti ūkiui reikalingus
padargus, bet ir puoselėti vietos grožio tradicijas
nukalti originalius kryžius-paminklus ir taip tenkinti vietos
žmonių dvasinius bei estetinius poreikius.
Straipsnyje kalbama
apie senesnius (XIXXX a. pradžios) zanavykiškus metalinius
kryžius, kurių autorystės dabar beveik neįmanoma nustatyti.
Sprendžiant iš jų nesudėtingos konstrukcijos ir gana
saikingos puošybos, galima spėti, kad kai kuriuos galėjo
padaryti ir kalviai evangelikai arba kadaise į Sūduviją atsikėlę
prūsai, kurie čia galutinai nutautėjo ir perėmė vietos
papročius bei tradicijas.
Griškabūdžio ir
gretimų apylinkių metalinius kryžius, būdingus beveik visos
Sūduvos paminklams, pagal jų pritaikymo bei panaudojimo pobūdį
galima skirti į dvi stambesnes grupes: sakralinių pastatų (bažnyčių,
koplyčių, varpinių) kryžius ir antkapinius paminklus.
Pastarieji sudaro publikacijos daugumą ir pagal savo
konstrukciją taip pat skirtini į dvi tradicines grupes
vienastiebius ir rėminius.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 28-asis iš etnologijos srities ir 155-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 05
03
|
2010 05 03
|
KAS
NUVEIKTA PER BALANDĮ. Iš viso 2010 m. balandžio mėnesį
leidykloje gautas 31 naujas straipsnis (264 rankraščių
puslapiai), parengta 26 naujų straipsnių maketai (390 knygų
puslapių), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt buvo paskelbti 4
nauji moksliniai straipsniai (61 psl.), 13-ai seniūnijų bendruomenių perduoti Knygų kelio rinkiniai, 2-oms Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės.
Gauta 100 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 05
06
|
2010 04 30
|
GAUTA PARAMA.
2010 04 30 leidyklą pasiekė Vandos Kuprienės 100 Lt finansinė
parama monografijai Panemunėlis.
▲2010 05
05
|
2010 04 29
|
BAISOGALA
PRISTATYTA PALONIEČIAMS. 2010 m.
balandžio 29 d. Baisogalos seniūnijos Palonų miestelio bendruomenės
namuose įvyko monografijos Baisogala pristatymas
paloniečiams. Susirinkimą vedė Palonų bibliotekininkė
Regina Klimavičienė, kalbėjo knygos bendraautorė senoji
mokytoja Ona Gedžienė, sudarytojas dr. Jonas Linkevičius,
Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.
▲2010 05 03
|
2010 04 28
|
PABAIGTUVĖS
ŽEIMIŲ SENIŪNIJAI. 2010 m. balandžio 28 d. leidykloje lankėsi
Jonavos r. Žeimių seniūnijos atstovas Aurimas
Kazlauskas, kuris pasiėmė Žeimių bendruomenei skirtas
Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves.
▲2010 04
28
|
2010 04 27
|
PATEIKTOS
PARAIŠKOS. 2010 m. balandžio 27 d. pateiktos paraiškos į Kultūros rėmimo fondo II konkursą
2010 m. kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti Lietuvos valsčių serijos monografijoms
Kazlų Rūda ir Žeimelis.
▲2010 05
04
|
2010 04 26
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 04 26 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Astos Venskienės
serijos monografijai Kartena parašytas straipsnis Fizinės
išvaizdos estetiškumo suvokimas Kartenos valsčiuje XX a.
pirmojoje pusėje (LLT:154-27/2010-17).
Straipsnio
objektas moters veido fizinės išvaizdos estetika bei
stereotipinio įvaizdžio kūrimas. Tikslas išsiaiškinti
ar XX a. pirmoje pusėje Kartenos valsčiaus kaimuose buvo
paplitęs stereotipinis moters veido grožio suvokimas. Jei
taip, tai palyginti jį su visoje Lietuvos teritorijoje
paplitusiu stereotipiniu moters fizinės išvaizdos suvokimu.
Uždaviniai: atlikus
lauko tyrimus ir apibendrinus jų duomenis išsiaiškinti
patrauklius ir nepatrauklius fizinius moters veido bruožus,
nustatyti, kokiais būdais ir priemonėmis buvo stengiamasi
pasiekti visuomenėje pageidautiną stereotipinę išvaizdą.
Lauko tyrimai atlikti
2002 m. rugpjūčio 0514 dienomis Kartenoje vykusios
ekspedicijos metu. Apklaustos 22 respondentės, kurių amžius
nuo 65 iki 91 metų.
Kartenos valsčiuje
buvo susiformavęs moteriško veido grožio stereotipas, kuris
nesiskyrė nuo visoje Lietuvos teritorijoje paplitusio lietuvaitės
stereotipinio įvaizdžio. Kaimo kultūroje vyravę moteriškos
fizinės išvaizdos stereotipai įtakojo individo santykius su
bendruomene. Moterys stengėsi susitapatinti arba bent priartėti
prie idealo. Tikslui pasiekti visų pirma naudota liaudies
kosmetika, kurios pagrindą sudarė gyvulinės kilmės riebalai,
įvairios rūgštys bei augalų nuovirai. XX a. pirmoje pusėje
liaudies kosmetiką pamažu keitė pramoninė kosmetika.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 27-asis iš etnologijos srities ir 154-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 04
26
|
2010 04 22
|
LEIDYKLOS
PAVASARIO SUSIRINKIMAS.
2010
m. balandžio 22 d., ketvirtadienį, 1519 val., vyko Versmės
leidyklos Lietuvos valsčių serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos
darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis pavasario susirinkimas.
Susirinkimo
darbotvarkė:
1. Organizaciniai klausimai: kito pusmetinio susirinkimo laiko parinkimas (siūlomas laikas 2010 10 21, ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (P. Jonušas).
2. Leidyklos vadovo ataskaita už 2009 metus. Ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas. Svarbiausios leidyklos naujienos (P. Jonušas).
3. Leidyklos dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje 2010. 2009 metais išleistų monografijų pristatymas (P. Jonušas, Ž. Driskiuvienė).
4. Lietuvos valsčių Baltosios serijos pristatymas (P. Jonušas).
5. Rengiamų monografijų parengimo būklė. Monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos.
6. Monografijų Aukštadvaris, Semeliškės, Užpaliai, Žemaičių Kalvarija įtraukimas į Lietuvos valsčių seriją (Ona Gaidamavičiūtė, Daiva Červokienė, Stanislovas Balčiūnas, Edmundas Mickūnas).
7. 2010 m. Versmės leidyklos organizuojamos
monografijų autorių vasaros ekspedicijos į aprašomuosius kraštus į Onuškį (Ž. Driskiuvienė), į Daujėnus (A. Šimkūnas), į Užpalius (S. Balčiūnas), į Viekšnius (E. Levitas), į Semeliškes (D. Červokienė), į Žemaičių Kalvariją (E. Mickūnas), į Aukštadvarį (O. Gaidamavičiūtė).
8. Monografijų finansavimo klausimai (P. Jonušas). 9. Moksliniai straipsniai. Interneto svetainės www.llt.lt Lietuvos lokaliniai tyrimai darbo aptarimas (G. Juščiūtė).
10. Knygų kelio tęsinys Versmės leidykloje knygų dovanojimas
likusioms seniūnijoms (V. Dževečkaitė).
11. Lietuvai 1001-eri. Kovo 9-osios paminėjimas. Padėkų dalyvavusiems Lietuvos dienos paminėjime ant Gedimino
kalno įteikimas. Konkursas Rašau Lietuvos vardą (V. Dževečkaitė, P. Jonušas).
12. Versmės knygų paroda M. Mažvydo bibliotekoje, skirta Lietuvos 1001-osioms metinėms (V. Dževečkaitė).
13. Knygnešio dienos paminėjimas Versmės leidykloje (P. Jonušas).
14. Leidyklos darbuotojų išvyka į Knygų rūmus (V. Dževečkaitė).
15. Leidyklos parama rengiamiems tarmiškos kūrybos konkursams (P. Jonušas).
16. Leidyklos bendravimas su kraštiečių bendrijomis (Ž. Driskiuvienė).
17. Knygų, išleistų apie aprašomąją vietovę, sąrašo parengimas rengiamoms monografijoms (T. Petreikis). 18. Kiti klausimai. |
Susirinkime
dalyvavo 27 dalyviai: Petras Jonušas, Domijonas Šniukas,
Jonas Linkevičius, Juozas Pugačiauskas, Vingaudas Baltrušaitis,
Aloyzas Petrašiūnas, Stanislovas Buchaveckas, Aloyzas Bėčius,
Julius Aukštaitis, Vytautas Indrašius, Stanislovas Balčiūnas,
Antanas Andrijonas, Antanas Šimkūnas, Edmundas Levitas,
Aušra Jonušienė, Donatas Rinkevičius, Živilė
Driskiuvienė, Daiva Červokienė, Violeta Barkauskaitė,
Aldonas Pupkis, Gabija Juščiūtė, Vaida Dževečkaitė,
Virginijus Jocys, Tomas Petreikis, Vida Kasparavičienė,
Ona Gaidamavičiūtė, Ieva Švarcaitė.
|
▲2010 04 23
|
2010 04 21
|
KNYGŲ
RINKINIAI DEVYNIOMS BENDRUOMENĖMS. 2010 m. balandžio
21 d.
leidykloje lankėsi Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
direktorė Bronė Balionienė lydima pagalbininko bibliotekos ūkio skyriaus vedėjo
Jono Turčinavičiaus. Svečiams perdavėme Knygų kelio dovanojamų
knygų rinkinius, skirtus net devynių rajono savivaldybių bendruomenėms: Alytaus,
Butrimonių, Daugų,
Krokialaukio, Miroslavo,
Nemunaičio, Pivašiūnų,
Simno ir Ūdrijos.
▲2010 04 22
|
2010 04 19
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 04 19 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istorikės, etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Janinos
Morkūnienės serijos monografijai Griškabūdis parašytas
straipsnis Zanavykų
kinkomojo transporto savitumai (LLT:153-26/2010-16).
Kinkomosios
transporto priemonės svarbi valstiečių ūkio
inventoriaus dalis, parodanti valstiečių buities ir ūkinės
veiklos pobūdį ir jų padėtį socialinėje kaimo struktūroje.
Straipsnyje,
remiantis ilgamečių tyrinėjimų duomenimis, nagrinėjami
zanavykų vasaros bei žiemos kinkomojo transporto priemonių
(vežimų, rogių (šlajų) bei pakinktų) svarbiausieji
konstrukciniai savitumai, vyraujantys konstrukciniai variantai,
terminijos įvairovė, šio transporto panaudojimas.
Straipsnis
iliustruotas nuotraukomis bei brėžiniais, piešiniais.
XIX a. antroje
pusėje zanavykų darbinių vežimų konstrukcija buvo praktiška
ir patogi vežimui pailginti bei sutrumpinti, jį pritaikyti įvairiems
kroviniams vežti ilginant arba trumpinant vežimo priekinės ir
užpakalinės dalies sujungimo kartį pertrauką
(reguliuojant jos ilgį geležiniu kaiščiu). Zanavykų valstiečių
ūkiuose geležinašiai vežimai pradėjo plisti XIX a.
pabaigoje XX a. pradžioje ir galutinai įsivyravo
XX a. 34 dešimtmetyje. Šventinius geležinašius vežimus
turtingesni ūkininkai įsigydavo nuo XIX a. pabaigos.
Priklausomai nuo ūkių ekonominės padėties bričkos, brikeliai,
fajetonai išplito XX a. 34 dešimtmetyje.
Zanavykų darbinės
šlajos ir šventinės rogės savo pagrindine konstrukcija buvo
panašios į kitų Lietuvos regionų naudotą to paties tipo žiemos
transportą ir įėjo į arealą, kuris apėmė vakarų,
pietvakarių, vidurio ir pietryčių Lietuvos vakarinį pakraštį
palei Nemuną. Pagrindiniai tų regionų šlajų skirtumai
jų dydis, rodiklio arba ienų įtaisymas priklausė
nuo kinkymo būdų ir viršutinės dalies įtaisymo įvairiems
ūkio darbams.
Zanavykų valstiečiai
į darbines žiemos ir vasaros transporto priemones kinkė iki
XIX a. pabaigos XX a. pradžios austinėmis,
o vėliau odinėmis plėškėmis, o į šventines
puošniomis odinėmis plėškėmis šorais.
Zanavykų kinkomojo
transporto raidą įtakojo valstiečių ūkinė veikla, socialinės
sąlygos, etnografinės tradicijos, vakarinių kaimyninių tautų
poveikis.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 26-asis iš etnologijos srities ir 153-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 04
20
|
2010 04 15
|
KNYGOS
PUNIOS BIBLIOTEKAI. 2010 m. balandžio 15 d.
leidykloje lankėsi Alytaus rajono Punios bibliotekos vyr.
bibliotekininkė
Irena Kaškonienė, kuriai perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų
rinkinį Punios bendruomenei. ▲2010 04 15
|
2010 04 14
|
KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS PIRMININKO VIZITAS. 2010 m. balandžio 14 d. sulaukėme malonaus vizito Versmės leidykloje svečiavosi Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Aleksandras Šidlauskas. Svečiui pristatėme Lietuvos valsčių Baltąją seriją, papasakojome apie savo ambicingą siekį išleisti net 100 serijos monografijų iki 2018-ųjų Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-mečio.
Tarp visą sieną užimančių 400 Baltosios serijos tomų susiradęs Grinkiškio monografiją ir vartydamas jos tuščius puslapius, draugijos pirmininkas papasakojo apie Kraštotyros draugijos pernykštę ekspediciją į Grinkiškį ir planus išleisti tradicinės Kraštotyros draugijos leidžiamų knygų apimties, maždaug 600 puslapių knygą apie šį valsčių. Nieko nelaukdamas leidyklos vadovas pasiūlė Versmės leidyklos pagalbą, pakvietė Kraštotyros draugiją bendradarbiauti ir apsvarstyti galimybę šią monografiją išplėsti ir išleisti Lietuvos valsčiųserijoje. Kad šis susitikimas nebūtų užmirštas, o kraštiečius ir kitus neabejingus rengiamai monografijai būtų lengviau paraginti prisidėti prie jos kūrimo darbų, A. Šidlauskui įteikėme iškalbingą Grinkiškio baltąją knygą bei padovanojome Kraštotyros draugijos bibliotekai 2009-aisiais leidyklos išleistas Gelvonų, Baisogalos, Obelių. Kriaunų ir Gruzdžių (1 d.) monografijas. Buvome maloniai nustebinti ir patys gavę dovanų dvi autorines A. Šidlausko knygas Alkana šarka (aforizmai) bei Žingsnių aidas su dedikacijomis, taip pat Lietuvos kraštotyros draugijos leidinį Mūsų kraštas, kuriame paskelbtas p. Šidlausko straipsnis Partizanų slapyvardžių prasmės, bei Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos katalogą.
Atsisveikindami pažadėjome padovanoti Kraštotyros draugijai visas išleistas Lietuvos valsčių serijos monografijas, o draugijos turimas seno dizaino žaliais viršeliais išleistas serijos knygas pakeisti į tokias pačias naujaisiais viršeliais.
▲2010 04 16
|
2010 04 13
|
LIETUVOS VALSČIAI VILNIAUS ROTARY KLUBE. 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus Rotary klubo kvietimu leidyklos vadovas P. Jonušas dalyvavo Vilniaus Artis viešbutyje
vykusiame tradiciniame klubo susitikime, kuriame pristatė 100-tomę Lietuvos valsčių seriją ir jos Baltąją seriją, atsakė į klubo narių klausimus.
Susitikimo pabaigoje leidyklos vadovas padėkojo už malonų pakvietimą, kuris pats savaime jau yra aukštas Versmės leidyklos veiklos įvertinimas, ir galimybę kreiptis į garbingus klubo narius ir pakviesti juos išleisti knygas apie savo ar savo tėvų gimtines bei padovanojo 2009-ųjų derliaus serijos monografijas. Gelvonai atiteko tą pačią dieną į klubo narius priimtam dr. Sigitui RENČIUI, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriui, Baisogala p. Vytautui VAITIEKŪNUI, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro direktoriui, Gruzdžiai klubo prezidentui dr. Jonui MILIUI, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriui, Obeliai. Kriaunos p. Rolandui STATULEVIČIUI, Volkswagen tinklo vadovui ir jo tėveliui p. Algimantui STATULEVIČIUI, kilusiam nuo Obelių.
Leidyklos vadovas savo ir leidyklos vardu pasirašė Vilniaus Rotary klubo svečių knygoje bei padovanotose monografijose.
▲2010 04 16
|
2010 04 13
|
KNYGŲ RINKINYS
JONIŠKIEČIAMS. 2010 m. balandžio 13 d. leidykloje lankėsi
Molėtų rajono Joniškio seniūnijos
atstovas Virgilijus Kalinauskas, kuris pasiėmė Knygų kelio dovanojamų
knygų
rinkinį Joniškio bendruomenei. ▲2010 04 14
|
2010 04
12
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 04 12 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Ilonos Burinskaitės
serijos monografijai Kartena parašytas straipsnis Kartenos
apylinkių koplytėlės (LLT:152-25/2010-15).
Kretingos
rajonas yra vienas iš tų, kuriame medinės ant žemės
statomos koplytėlės buvo paplitusios labiausiai. Iš žinomų
204 medinių koplytėlių 53 priklausė buvusiam Kartenos
valsčiui.
Šio straipsnio
tikslas remiantis sukaupta archyvine ikonografine
medžiaga ir 2002 m. Versmės leidyklos
organizuotoje ekspedicijoje surinktais duomenimis palyginti
senąsias bei naujas Kartenos apylinkių koplytėles.
Kartenos valsčiuje
koplytėlės buvo labiau paplitusios gamtinėje aplinkoje:
pakelėse, kapinių ir senkapių paminkluose, nei gyvenamoje
aplinkoje. XX a. pabaigojeXXI a. pradžioje jos
dažniau buvo statomos sodybose kaip privatūs šeimų
paminklai. Koplytėlių gausėja įvairesnėje aplinkoje:
kapinėse, senkapiuose, pakelėse (statomi nauji paminklai
buvusiųjų vietoje).
Koplytėlėse
statomų skulptūrų siužetus daugeliu atvejų buvo galima
susieti su statymo tikslais: sveikatos, asmeninės sėkmės
ir laimės siekimu, taip pat padėka už Dievo suteiktas
malones. Įvairūs paminklo pastatymo intencijos aspektai būdavo
išreiškiami atitinkamas galias turinčių įvairių vardų
šventųjų siužetais. XIX a. pabaigojeXX a.
pirmoje pusėje statytose Kartenos valsčiaus koplytėlėse
buvo apie 10 skirtingų skulptūrų tipažų. Tačiau
labiausiai paplitę įvairūs Švč. Mergelės Marijos
atvaizdai. Naujosiose koplytėlėse vyrauja gipsinės
Marijos Maloningosios statulos, pastebimas ryšio tarp
paminklo pastatymo intencijos ir ją išreiškiančių
skulptūros siužetų įvairovės nykimas.
Kartenos valsčiuje
buvo paplitusios stačiakampio plano koplytėlės, dengtos
dvišlaičiais ar trišlaičiais stogeliais. Populiari
fasado kompozicija gilus, kolonėlėmis paryškintas
prieangis su būdingomis tvorelėmis tarp sienelių ir kolonų.
Šis koplytėlių tūrio ir fasado kompozicijos sprendimas
lieka populiarus ir naujųjų koplytėlių architektūroje,
nors meniniuose sprendimuose itin juntamas individualus jas
padirbusių meistrų braižas.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 25-asis iš etnologijos srities ir 152-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 04
12
|
2010 04
10
|
VĖL SPENGLOS VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE. Pakviesta prisidėti prie 2010 m. balandžio 10 dieną Valkininkų Spenglos vaikų globos namuose vykusio tradicinio kasmetinio sporto žurnalistų ir globos namų auklėtinių susitikimo, kurio metu sporto žurnalistai su vaikais ne tik varžėsi krepšinio aikštelėje, bet ir dalijo savo pačių ir rėmėjų vaikams paruoštas dovanėles, Versmės leidykla džiaugėsi galėjusi per savo bičiulį, Knygų kelio metraštininką LRT operatorių Stasį Petkų vaikams perduoti Versmės leidyklos linkėjimus ir Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą pabaigtuvių
lauktuves nemažą knygų dėžę, vasaros Knygų kelio lankymosi Spengloje nuotraukas
(jų visą 100, kad kiekvienam vaikui liktų atsiminimas), knygų skirtukų, tušinukų ir... prie renginio maloniai prisijungusio Parex banko, šiemet mininčio veiklos Lietuvoje 10-metį, kelias dėžes dovanotų proginių jubiliejinių saldainių.
▲2010 04
16
|
2010 04
06
|
VERSMĖJE TARMIŠKOSIOS KŪRYBOS PUOSELĖTOJAI.
2010 m. balandžio 7 d. Versmės leidykla sulaukė malonaus Rokiškėnų klubo pirmininko Algio Naručio ir šio
klubo nario bei poeto Gaudento Kurilos apsilankymo, kurio metu prisiminėme šių metų kovo 27 d. pasibaigusį
III tarmiškos kūrybos konkursą, kurį rengė Rytų aukštaičių sambūris bei partneriai. Dvylikai šio konkurso laureatų Raudondvario kultūros centre įvykusioje konkurso laureatų apdovanojimo šventėje buvo įteikti diplomai bei rėmėjų įsteigti prizai, tarp kurių buvo ir Versmės leidyklos kiekvienam laureatui padovanotos jos leidžiamos Lietuvos valsčių serijos monografijos.
Gaudentą Kurilą pakvietėme parengti monografiją apie savo gimtąjį Mielagėnų valsčių ir padovanojome jo gimtinės Mielagėnai baltąją knygą, kaip priminimą apie būsimą tokio paties pavadinimo Lietuvos valsčių serijos monografiją, neleisiantį užmiršti neatliktos pareigos ir neparašytos knygos parengimo darbo.
Su tarmių puoselėtojais leidyklos vadovas taip pat aptarė galimybę bendrai parengti ir paskelbti visų tarmių sunormintos tarmiškos rašybos abėcėles ir taisykles, kurios palengvintų mokymąsi rašyti ir bendrauti tarmiškai.
▲2010 04
20
|
2010 04
06
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 04 06 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas geologo, gamtos mokslų daktaro Aleksandro Šliaupos serijos
monografijai Žagarė parašytas straipsnis Žagarės
apylinkių žemės gelmių raida ir sandara (LLT:151-34/2010-14).
Žagarės apylinkės garsios devono amžiaus Žagarės svitos dolomitu, kuriuo susidomėta jau XIX a. viduryje. Nuo tada ir pradėta tirti ir bendroji geologinė sandara. Pusantro šimtmečio trukusiais tyrimais nustatyta, kad per kelis milijardus metų susiformavo nuosėdinių uolienų dangos asla, vadinama kristaliniu pamatu. Nuosėdinių uolienų sluoksniai susikaupė per 550510 milijonus metų jūrinėje ar kontinentinėje aplinkoje. Jauniausios nuogulos, stebimos ir Žemės paviršiuje, labiausiai siejamos su kontinentiniais ledynais. Nuosėdinių uolienų ar nuogulų sluoksniai svarbūs naudingųjų iškasenų atžvilgiu. Tai statybinių medžiagų žaliava; viršutinio devono sluoksniai tarpais prisotinti geriamuoju vandeniu.
Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos sudėtis bei vystymosi istorija liudija, kad Žagarės apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko labai sudėtingi procesai, sąlygoti atskirų Žemės plutos plokščių judėjimų. Globalūs geodinaminiai procesai formavo ir formuoja ir pačios mažiausios kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos struktūras. Pirmosios tai lūžiais apriboti blokai blokeliai. Nuosėdinės dangos sluoksniai buvo tempiami ar spaudžiami, keliami ar gramzdinami, lankstomi ar plėšomi. Tai gerai matyti pateiktuose geologiniuose pjūviuose. Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos lūžiai tebėra aktyvūs ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu, ką patvirtina neotektoniškai aktyvios linijinės zonos. Kvartero amžiaus tektoninių struktūrų dinamika sąlygojo kontinentinių ledynų dinamiką, nuogulų susidarymą ir išlikimą, reljefo formų ir hidrografinio tinklo formavimąsi bei kitus geologinius procesus (Žemės drebėjimus, eroziją, denudaciją, hidrodinamiką).
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 34-asis iš gamtos (geologijos) srities ir 151-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 04
06
|
2010 04 02
|
KNYGŲ RINKINYS
GADŪNAVUI. 2010 m. balandžio 2 d. leidykloje lankėsi
Telšių rajono Gadūnavo seniūnijos atstovė Ilona Stripeikaitė,
kuriai
perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų
rinkinį Gadūnavo bendruomenei. ▲2010 04 06
|
2010 04 01
|
KAS
NUVEIKTA PER KOVĄ. Iš viso 2010 m. kovo mėnesį
leidykloje gauti 22 nauji straipsniai (328 rankraščio
puslapiai), parengta 14 naujų straipsnių maketų (156 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 4 nauji
moksliniai straipsniai (94 psl.), 8-ių seniūnijų bendruomenėms
perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai. ▲2010 04 02
|
2010 03
29
|
PASKELBTAS 150-ASIS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 03 29 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Gabijos Surdokaitės
serijos monografijai Žemaičių Naumiestis parašytas straipsnis Degučių
bažnyčios liturginiai rūbai, indai ir kiti reikmenys
(LLT:150-55/2010-13).
Straipsnyje
rekonstruojami buvusieji Degučių bažnyčioje liturginiai
reikmenys ir aprašomi išlikusieji. Iš liturginių rūbų
Degučių bažnyčioje išliko XIX a. pab.XX a. pr.
datuojamos trys kapos, tačiau liturginių indų rinkinys
turi bažnyčios statybą ir pirmuosius jos gyvavimo metus
menančių taikomosios dailės kūrinių. Degučių bažnyčioje
saugomi trys XVIII a. trečiuoju ketvirčiu datuojami
kielikai. Meniniu požiūriu išsiskiria bažnyčioje
saugoma XVIII a. trečiojo ketvirčio komuninė su fundatorių
Bielevičių herbu ant dangtelio. Tūrinis herbo
komponavimas ant komuninės dangtelio yra labai retas reiškinys
Lietuvoje. Bažnyčioje taip pat saugomi du skirtingu
laikotarpiu sukurti relikvijoriai ir kiti reikmenys.
Degučių
tikintieji ir bažnyčią aptarnavusieji kunigai ir sovietmečiu
išsaugojo liturginius reikmenis. Iki pat šių dienų
rinkinio pagrindą sudaro penki kielikai, komininė,
monstrancija, du relikvijoriai, ligonių patena. Per šimtmečius
susiformavęs Degučių bažnyčios liturginių indų
komplektas atspindi ne tik parapijos istoriją, jos turtinę
padėtį, bet ir taikomosios dailės raidą Lietuvoje,
reprezentuoja skirtingų laikotarpių stilistines formas.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius
Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 55-asis iš istorijos srities ir 150-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03 29
|
2010 03
27
|
PRISIDĖJOME
PRIE TARMIŠKOS KŪRYBOS ŠVENTĖS. Kovo 27d., šeštadienį,
Raudondvario kultūros centre
vyko III respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamasis
renginys tarmiškos kūrybos šventė, kurioje buvo paskelbti
konkurso nugalėtojai ir visi nominantai, kuriems be kitų prizų
buvo įteiktos ir mūsų leidyklos monografijos.
Konkurso idėja
ir iniciatyva gaivinti Lietuvos tarmes. Tai iš tiesų didžiulis
darbas, nes net ir kaimų žmonės (o juos teisėtai tebelaikome
etnokultūros saugotojais) jau gerokai primiršo unikalią savo krašto
šnektą. Informacijos sklaida, patogus ir greitas susisiekimas, judėjimas
ir maišymasis, naujos patirtys tai patogumai, kurie tolina, o
gal tiesiau pasakysiu naikina tų buvusių kompaktiškų
bendruomenių savitumą. Šis savitumas nyksta drauge su kiekvienu
į Anapilį lydimu senoliu, prisiminimuose saugojusiu senąjį
gyvenimo ritualą, kalbą, reikšmes, potekstes. Nors kraštotyrininkai
yra nemažai sukaupę tos unikalios lietuviškos autentikos, bet ar
ji gyva, ar ją norės pažinti šiandieninės ir būsimos lietuvių
kartos? <..>▲2010 03 29
|
2010 03
25
|
KNYGŲ
KELIAS TĘSIASI. 2010 m. kovo 25 dieną leidykloje lankėsi leidyklos vadovo bičiulis dar iš mokyklos laikų
Rimvydas Gerasimas. Vilnietis verslininkas vis dar tebesitęsiančiam Knygų keliui padovanojo keliasdešimt knygų, kurios kaip ir visos kitos šiam pilietiniam renginiui padovanotos knygos, paženklintos specialiu Knygų kelio spaudu bei vardiniais dovanotojo lipdukais, bus artimiausiu metu įteiktos knygų rinkinių dar negavusių miestelių bendruomenėms. Tuo pačiu visus maloniai kviečiame ir toliau dovanoti Knygų keliui savo pasirinktas knygas, nes dar liko apie 50 miestelių bendruomenių, neatsiėmusių dovanojamų knygų joms ir atiteks paskutiniųjų dovanotojų knygos. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.
▲2010 03 29
|
2010 03 23
|
LANKĖMĖS
PARODOJE. 2010 m. kovo 23 d., antradienį, lankėmės Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančioje parodoje
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas prieš 1001
metus. Pasigrožėję eksponuojamomis mūsų ir kitų leidyklų knygomis apie Lietuvos miestus ir miestelius ir padėkoję šeimininkams už gražią iniciatyvą, dar valandėlę maloniai bendravome su parodą aplankiusiu Lietuvos nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi p. Algirdu Pliopliu, Komplektavimo skyriaus vedėju p. Vytautu Gocentu ir parodos rengėja p. Nijole Jonaitiene. |
|
▲2010 03
24
|
2010 03 23
|
KNYGOS
LELIŪNŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. kovo 23 d. leidykloje
lankėsi Utenos rajono Leliūnų seniūnė Lina Petronienė, kuriai
perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų
rinkinį, skirtą Leliūnų bendruomenei. ▲2010 03
23
|
2010 03
22
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas etnologės, socialinių mokslų daktarės Irenos Stonkuvienės
serijos monografijai Griškabūdis parašytas straipsnis Dorinis
vaikų auklėjimas šeimoje Griškabūdžio valsčiuje (XX a.
pirmoji pusė) (LLT:149-24/2010-12).
Straipsnyje,
remiantis kokybinio tyrimo medžiaga, analizuojama dorinio
auklėjimo tikrovė Griškabūdžio valsčiaus valstiečių
šeimoje XX a. pirmojoje pusėje. Nagrinėjamos dorovinio ir
religinio auklėjimo sąsajos, paliečiami asmens santykiai
su gamta, bendruomene ir t. t. Aptariama dorinio auklėjimo
principai, turinys, priemonės bei metodai. Siekiama išsiaiškinti
ne tik teorinę dorinio auklėjimo pusę, bet ir kaip tai
buvo realizuojama praktikoje.
Nustatyta,
kad bene svarbiausias tradicinio ugdymo bruožas ir
principas buvo neatsiejamas auklėjimo ryšys su gyvenimu.
Auklėjimas nesudarė išskirtinio veiksmo. Kadangi
gyvenimas buvo nesuskaidytas į buitį ir būtį, tačiau
turintis griežtas tvarkos ir netvarkos
sampratas, jis vaiką įtraukdavo į griežtą dorovinę
realybę. Auklėjimas buvo nuolatinis procesas, vykstantis
natūralioj plotmėj vaikui, žaidžiant, dirbant,
bendraujant. Čia išryškėja sistemingumo bei auklėjimo
nepertraukiamumo principai. Dorinio auklėjimo turinį
diktavo visas valstietiško gyvenimo būdas bei gyvenimo
bendruomenėje poreikiai, tačiau formą auklėjimo turiniui
suteikė Dekalogas ir liaudies etiketas. Respondentai iš dešimties
dievo įsakymų ypač išskyrė ketvirtąjį Dievo įsakymą
Gerbk savo tėvą ir motiną, septintąjį
Nevok, aštuntąjį Nekalbėk netiesos, šeštąjį
Nepaleistuvauk, penktąjį Nežudyk, trečiąjį
Švęsk sekmadienį. Liaudies etiketas
kategorijomis gražunegražu taip pat
reguliavo vaikų elgesį namuose ir viešumoje, švenčių
ir kasdienybės metu, apibrėžė vaikų santykius su
suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Doriniame auklėjime dažniau
buvo naudojami slopinantys (pamokymai, sustiprinti
draudimais ir grasinimais, bausmės) nei skatinantys
(pagyrimai, apdovanojimai ir kt.) metodai, tačiau vis tik
negalime liaudies pedagogikos vadinti vien tik rykštės
pedagogika, nes dažniausiai fizinėmis bausmėmis nebuvo
piktnaudžiaujama, jos buvo taikomos tik ypatingais
atvejais.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 24-asis iš etnologijos srities ir 149-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03 22
|
2010 03 19
|
KNYGŲ RINKINYS
GIRKALNIUI. 2010 m. kovo 19 d. leidykloje lankėsi
Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos atstovas Gediminas Akstinas,
kuris
pažadėjo nuvežti Knygų kelio dovanojamų knygų
rinkinį Girkalnio bendruomenei. ▲2010 03 19
|
2010 03 17
|
KNYGOS
DUSETŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. kovo 17 d. leidyklą
aplankė Zarasų rajono Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, kuriam
perdavėme Knygų kelio dovanojamų knygų
rinkinį, skirtą Dusetų bendruomenei. Svečiui
prasitarus, kad su pavydu žvelgia į kaimynų krašto
monografiją Obeliai. Kriaunos, gavo ją dovanų, o po to
buvo pasirašyta ir ketinimų parengti monografiją Dusetos
sutartis. ▲2010 03
18
|
2010 03
16
|
KNYGNEŠIO DIENA LEIDYKLOJE.
Kovo 16 d. gražiai paminėjome KNYGNEŠIO DIENĄ.
Leidykloje lankėsi Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos leidyklos
vadovo sūnaus Danieliaus 3a klasės
mokiniai, lydimi mokytojos Jolantos Žukienės, kiti svečiai. Istorikas Kazys
Misius, kultūros istorikas Albinas
Vaičiūnas ir knygotyros magistrantas Tomas Petreikis papasakojo apie
spaudos draudimo metus, knygnešius ir su jų veikla susijusius istorinius įvykius. Vilniaus knygrišių
gildijos nariai Rimas Supranavičius ir Sigitas Tamulis rodė knygrišystės įmantrumus,
vaišinome ir vaišinomės knygnešių gadynės užkandžiais
(ūkininkų gaminiais, pirktais Halės turgavietėje☺).
▲2010 03 17
|
2010 03
15
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 03 15 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo, etnologo, muziejininko
Vingaudo Baltrušaičio serijos monografijai Griškabūdis parašytas straipsnis Zanavykų
patalpų apšvietimo priemonės (LLT:148-23/2010-11).
Straipsnyje aptariama gyvenamųjų ir ūkinių patalpų apšvietimo priemonių
raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Rėmėmės 19001914 m.
gimusiais žinių pateikėjais, kurių apklausėme šešiasdešimt aštuonis.
Žmonės klausinėti ne tik Griškabūdžio, bet ir Sintautų, Barzdų, Jankų
apylinkėse bei pavieniai asmenys iš kitų Šakių rajono vietovių. Žinių
pateikėjai iš platesnės teritorijos įgalina kalbėti apie visų zanavykų
kultūros tapatumo raišką. Turima tyrimų medžiaga rodo, kad nėra esminių
skirtumų tarp Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio ar Sintautų parapijų. Apšvietimo
priemonių didesni skirtingumai surasti tik, anot ūkininkų, girininkų,
ar sakuotnugarių, krašte, kuris prasidėjo už Paluobių ir tęsėsi
beveik iki Zapyškio.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 23-asis iš etnologijos srities ir 148-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03 15
|
2010 03 09
|
PAKILIAI PAMINĖJOME LIETUVOS DIENĄ.
Šiais metais Kovo 9-ąją, pirmojo Lietuvos paminėjimo dieną, Versmės leidyklos kolektyvas sutiko
sostinės širdyje, ant jos įkūrėjo kunigaikščio
Gedimino vardu vadinamo piliakalnio. Versmiečiams, užgrūdintiems pernykščio Knygų kelio kelionių, atšvęsti žinios apie Lietuvą 1001-ųjų metinių sukaktį nesutrukdė nei žvarbus oras, nei ėmęs snigti pavasarinis sniegas, nei stati įkalnė, į kurią reikėjo kopti, o vėliau leistis vis nesitraukiančios žiemos šalčių sukaustytu apledėjusiu grindiniu.
Nors mūsų būrelis buvo gerokai retesnis nei pernai, Tūkstantmečio metais, kai
pirmą kartą Kovo 9-ąją LIETUVOS DIENĄ minėjome Arkikatedros Bazilikos aikštėje, nestokojome pakilios nuotakos. Sniege kalno šlaite trispalvės spalvomis rašėme brangų ir labai gražų savo šalies vardą, tuo simboliškai prisimindami ir pagerbdami senąjį metraščio įrašą, prieš 1001-erius metus perdavusį ir pasauliui, ir mums patiems žinią apie save ir savo vertybes per amžius ginančią LIETUVĄ. Vėliau, šiek tiek prieštaraujant gūsingam lietuviškam vėjui, tradiciškai leidome dangaus žibintus, kurie į dangų skraidino ir ant jų užrašytą Lietuvos vardą, ir, kaip tų žibintų liepsna ugningą, mūsų meilę ir linkėjimus mylimai Tėvynei.
Vėliau, jau nusileidę nuo
piliakalnio, aplankėme naująją šv. Brunono Bonifaco gatvę, kur ir vėl kilo keistas jausmas, kad pasibaigus visus praėjusius metus trukusioms Lietuvos Tūkstantmečio iškilmėms ir šurmuliui, jau nekalbant apie dešimtmetį trukusį pasirengimą šiam jubiliejui, taip ir likome be... LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO GATVĖS ar aikštės...
Na o šventinę išvyką baigėme... Pilies gatvės blyninėje, kur sušilę ir atgavę prarastas jėgas, kupini geros nuotaikos ir jausmų, kurie užlieja atlikus kilnią pareigą, dalijomės įspūdžiais ir pasvarstymais apie Lietuvai svarbias sukaktis ir jų įdomų bei deramą paminėjimą. ▲2010 03 10
|
|
2010 03 08
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS.
Monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai tyrimai interneto svetainėje
www.llt.lt
2010 03 08 paskelbtas
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas
etnologės, lituanistės, humanitarinių mokslų habilituotos daktarės,
valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatės profesorės
Angelės Vyšniauskaitės dar 2001 metais
leidyklai įteiktas serijos monografijai Griškabūdis parašytas
straipsnis Zanavykų kultūros ir charakterio bruožai
(LLT:147-22/2010-10).
Kalbant apie
Suvalkijos etnografinį regioną, visada atkreipiamas dėmesys
į šiaurinę jo dalį, vadinamuosius zanavykus, lietuviškiau
sakytume užnoviškius, įsikūrusius už Novos upės.
Rytinio šio regiono pakraščio gyventojai buvo vadinami
kapsais, pati piečiausia dalis, Alytaus kampas jau dzūkiškas.
Tokį Suvalkijos suskirstymą lėmė ne vien istorinė praeitis,
kalbos ypatumai, bet ir kai kurie gyvensenos, būdo bruožai.
Nors skirtumų ir ne tiek daug, kiek tarp atskirų tautų, tačiau
kai ką vis dėlto galima pastebėti.
Suvalkijoje buvo mažiau
dvarų, o net ir buvusiųjų valstiečiai jau XIX a. pradžioje
buvo atleisti iš baudžiavos. Visa tai padėjo susiformuoti
kiek išsiskiriančiam Suvalkijos gyventojų tipui. Neabejotinai
prie to prisidėjo ir šio krašto ryšiai su gretima lietuviškąja
Rytų Prūsijos, arba Mažosios Lietuvos, sritimi, kur buvo išspausdinta
pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo Katekizmo
prasti žodžiai, kur pasirodė Jono Basanavičiaus Aušra,
iš kur sklido Vinco Kudirkos Varpo dūžiai, nusitiesė
knygnešių keliai. Visa tai ugdė lietuvių tautos pasipriešinimą
carizmui. Per Mažąją Lietuvą sklidusios Vakarų
civilizacijos naujovės turėjo įtakos suvalkiečių, ypač
zanavykų, buičiai, visai jų materialinei kultūrai,
tarpusavio santykiams, papročiams. Tai neabejotinai atsiliepė
ir Zanavykijos kraštovaizdžiui, ir gyventojų charakteriui.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 22-asis iš etnologijos srities ir 147-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03 08
|
|
2010 03 05
|
PASKIRTAS
FINANSAVIMAS. 2010 m. kovo 5 dienos LR Kultūros ministro įsakymu Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paskirtas finansavimas Lietuvos valsčių serijos monografijoms Gruzdžiai (II d.) 15 tūkst. Lt ir Vepriai 15 tūkst. Lt.
Leidyklos paraiškos šiam konkursui buvo pateiktos 2010
01 08. ▲2010 03 17
|
2010 03 04
|
KNYGOS
PENKIOMS SENIŪNIJOMS. 2010 m. kovo 4 d. leidykloje apsilankiusiam
Švenčionių rajono atstovui
Ramūnui Maminskui perdavėme net 5 Knygų kelio dovanojamų
knygų rinkinius, skirtus Kaltanėnų,
Pabradės,
Strūnaičio,
Švenčionėlių
ir Švenčionių
seniūnijoms. ▲2010 03
18
|
|
2010 03 04
|
GAUTAS
FINANSAVIMAS. Kultūros rėmimo fondo (KRF) tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu KRF 2010 m. I etape tarp iš dalies paremtų kultūros ir meno projektų yra ir Versmės leidyklos organizuojama kompleksinė mokslinė tiriamoji ekspedicija į Onuškį (Trakų r.) ir jo apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio valsčiaus teritoriją.
Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2009
11 27. ▲2010 03 17
|
|
2010 03 03
|
APIE MUS RAŠO SAVAITĖ SU TV.
2010 m. kovo 3 d., trečiadienį savaitraštyje Savaitė su TV (kovo 612 d., Nr.
9) išspausdintas Arūno Marcinkevičiaus straipsnis Valsčiai grįžta į Lietuvą, kuriame rašoma apie Versmės leidyklos leidžiamą Lietuvos valsčių seriją.
Mieli Versmės bičiuliai, jei šio straipsnio nespėjote perskaityti savaitraštyje, jį skaitykite mūsų interneto svetainės skiltyje
ATSILIEPIMAI /
Apie mus rašo.
▲2010 03 05
|
|
2010 03 01
|
KAS
NUVEIKTA PER VASARĮ. Iš viso 2010 m. vasario mėnesį
leidykloje gauti 8 nauji straipsniai (96 rankraščio
puslapiai), parengti 7 nauji straipsnių maketai (96 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 4 nauji
moksliniai straipsniai (75 psl.), 10-ai seniūnijų bendruomenių
perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai, 12-ai bendruomenių
Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. ▲2010 03
03
|
2010 03
01
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 03 01 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas filologo Broniaus Deksnio serijos monografijai Juodupė.
Onuškis parašytas straipsnis Senasis
Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais (LLT:146-54/2010-9).
Analizuodamas
publikuotus ir archyvinius dokumentus, atspindinčius baltų
genties sėlių žemių istorinę raidą, autorius nušviečia
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atitekusios Sėlos
dalies kolonizavimą ir jos vėlesnę istoriją. Parodoma,
kaip XV a. pabaigoje Kurklių bajoras Hanusas Gailiminaitis
be valdovo leidimo iškirto girią prie Livonijos sienos ir
įrengė dvarą (nuo jo vietovės pavadinimas Hanušiškiai).
Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1499 m. iš
Hanuso dvarą atėmė ir perdavė jį savo rūmų maršalkai
Grigaliui Astikui. Straipsnyje aprašoma Hanušiškių dvaro
praeitis valdant Astikams (XVI a.), Rajeckiams (XVII a.),
Chominskiams (XVIII a.) ir Komarams (XIX a.).
Aprašomi
pradedant XVII a. šio dvaro teritorijoje gyvenę valstiečiai.
Pristatomas XVII a. pirmojoje pusėje dvaro savininko
Gedeono Rajeckio ekonominis traktatas apie to laiko ūkininkavimo
Šiaurės Rytų Lietuvoje ypatumus. Nušviečiamas Hanušiškių
parapijos kūrimasis, skelbiamas XVIII a. antrojoje pusėje
klebono Antano Vainausko sukurtas parapijos teritorijos
geografinis aprašymas. Analizuojamas XVIII a. pabaigoje
sudarytas Hanušiškių dvaro inventorius, kuriame apibūdinamas
dvaro ūkis, surašyti dvarui priklausantys kaimai ir jų
gyventojai. Skelbiamas dvaro inventoriuje lietuvių kalba
surašytos tijūno, dešimtininkų, sėjikų ir eigulių
priesaikos.
Nušviečiant
XIX a. Hanušiškių praeitį, skelbiami naujai surasti
dokumentai apie čia beveik dešimtį metų gyvenusį poetą
Valerijoną Ažukalnį. Aptariant 1863 m. sukilimo įvykius
Šiaurės Rytų Lietuvoje, pristatoma hipotezė, kad vieno iš
sukilimo vadų Antano Mackevičiaus vedama sukilėlių
kolona iš Rokiškio ir Žiobiškio į Biržų girią žygiavo
pro Hanušiškius.
Aptariama,
kaip vietovardis Hanušiškiai vietos gyventojų lietuvių
kalboje virto į Onuškį (užfiksuota XIX a. pabaigoje). Nušviečiama,
kaip po baudžiavos panaikinimo Onuškio apylinkėse kilo
valstiečių ūkis, vystėsi jų dvasinė kultūra.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 54-asis iš istorijos srities ir 146-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 03
01
|
2010 02 26
|
PABAIGTUVĖS
GARLIAVIŠKIAMS. 2010 m. vasario 26 d. leidykloje lankėsi
Kauno r. Garliavos seniūnijos atstovė Aušrinė
Čepauskienė, kuri pasiėmė Garliavos bendruomenei skirtas
Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves.
▲2010 03 18
|
2010 02 26
|
APLANKĖ
PAJEVONIEČIAI.
2010 m. vasario 26 d. leidykloje lankėsi Pajevonio (Vilkaviškio r.) seniūnas Gediminas
Bisikirskas, Pasaulio
Pajevoniečių klubo Saulėratis narys Linas Lukoševičius, Vilkaviškio rajono kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacijos pirmininkas Vytautas Lekešius,
kuriems perdavėme dovanojamą knygų rinkinį.
Svečiai diskutavo su tuo metu leidykloje viešėjusiu akad.
habil. dr. Romualdu Grigu (nuotraukoje viduryje), su leidyklos
vadovu aptarė savo krašto monografijos rengimo planus. ▲2010 03 18
|
2010 02
25
|
SVEČIAI IŠ AUKŠTADVARIO.
2010 m. vasario 25 d. leidykloje svečiavosi Trakų rajono Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė,
Šv. Domininko namų renginių organizatorė, Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius ir Aukštadvario kraštotyros muziejaus vadovas Kazys Venckus, kuriems perdavėme Knygų kelio
pabaigtuvių
lauktuves. Taip pat, leidyklos vadovas su atvykusiais entuziastingai nusiteikusiais svečiais aptarė Lietuvos valsčių serijos Aukštadvario monografijos rengimo ketinimus.
▲2010 02
26
|
2010 02 25
|
KNYGOS KRUOPIŠKIAMS.
2010 m. vasario 25 d. Versmės leidykloje svečiavosi Akmenės savivaldybės Kruopių seniūnijos atstovas Aidas Majauskas,
kuriam perdavėme dovanojamą
knygų rinkinį.
▲2010 02 26
|
2010 02 24
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS
ŠAKIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 24 d. leidyklą
aplankė Šakių seniūnijos atstovas Jonas Rakauskas, kuriam
perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių
lauktuves, skirtas Šakių
bendruomenei.
▲2010 02 26
|
2010 02 23
|
PABAIGTUVĖS PENKIOMS SENIŪNIJOMS. 2010 m. vasario 23 d. leidykloje apsilankiusiam Šilalės rajono savivaldybės atstovui
Juozui Darčai perdavėme net 5 Knygų kelio pabaigtuvių rinkinius, skirtus
Laukuvos,
Kvėdarnos,
Pajūrio,
Kaltinėnų ir
Šilalės seniūnijoms.
Atsisveikindamas
su svečiu nusifotografavo Laukuvos monografijos vyr.
redaktorius, žemaitis, istorikas Virginijus Jocys. ▲2010 02
25
|
2010 02 23
|
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS
DĖMESYS. 2010 m. vasario 23 d. vykusiame Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus 2009 metų ataskaitiniame susirinkime buvo svarstomas ir tvirtinamas 2010 m. veiklos planas. Maloniai informuojame, kad prof. R. Grigui pasiūlius buvo priimtas nutarimas šio skyriaus mokslininkams dalyvauti Versmės leidyklos rengiamų spaudai Lietuvos valsčių serijos lokalinių monografijų bei elektroninio serialinio mokslo darbų leidinio Lietuvos lokaliniai tyrimai renginiuose.
▲2010 03
01
|
2010 02 23
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS BIJOTŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 23 d. Versmės leidykloje svečiavosi Šilalės savivaldybės Bijotų seniūnijos seniūnas
Steponas Jonaitis, kuriam perdavėme Knygų kelio
baigiamąsias
lauktuves. Seniūnas, prisiminęs bibliobuso apsilankymą Bijotuose, pasidžiaugė, kad mūsų atvykimas, nors ir neplanuotai, puikiai prisidėjo prie tą dieną mokykloje vykusio Paskutinio skambučio šventės. Seniūno manymu, jeigu išėjo prisidėti prie Bijotų bendruomenės šventės vieną kartą, išeitų ir
kitą, kai bendruomenė 2012 m. švęs 200 metų pirmojo viešojo muziejaus įkūrimo jubiliejų, kuris daugumai lietuvių geriau žinomas
Dionizo Poškos sodyboje esančio seno ąžuolo kamiene įrengto Baublių muziejaus vardu.
▲2010 02
26
|
2010 02 22
|
KNYGŲ RINKINYS ADUTIŠKIUI.
2010 m. vasario 22 d. leidykloje svečiavosi Švenčionių rajono Adutiškio bendruomenės pirmininkė
Valda Matasova su
dukra (nuotraukoje), kurių laukiantiems Adutiškio bendruomenės nariams perdavėme Knygų kelio
dovanojamas
knygas. ▲2010 02
26
|
2010 02
22
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 02 22 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istoriko Dariaus Juodžio serijos monografijai Jieznas.
Stakliškės parašytas straipsnis Partizaninė
kova Stakliškių valsčiuje 19441953 metais (LLT:145-53/2010-8).
Stakliškų
valsčiuje pirmieji partizanų būriai atsirado 1944 m.
rudenį. Vėliau jie pradėjo jungtis į stambesnius
karinius junginius. Valsčiaus teritorijoje veikė trijų
partizanių apygardų Dainavos, Didžiosios Kovos, Tauro
kovotojai. Aktyviausiai veikė Dainavos apygardos Dzūkų
rinktinės Margio grupės partizanai.
Sovietai,
turėdami didelę karinę persvarą, slopino rezistencinį
judėjimą beveik 8 metus. Valsčiaus teritorijoje stambių
mūšių nevyko. Sovietinio saugumo pajėgos dažniausiai
vykdė operacijas prieš negausias partizanų grupes. Kai
kada partizanų vadus likviduodavo specialiai užverbuoti
agentai.
Partizanai
kovojo prieš sovietus, siekdami sudrausminti vietinius
pareigūnus, stribus, asmenis, įtartus šnipinėjimu.
Ginkluotos kovos metu kai kurie asmenys buvo fiziškai
likviduoti.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 53-iasis iš istorijos srities ir 145-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 02
22
|
2010 02 1821
|
KAIP MUMS SEKĖSI KNYGŲ MUGĖJE.
2010 m. vasario 1821 dienomis vykusioje Vilniaus knygų mugėje dalyvavome ir mes, Versmės leidykla, savo knygų stende, įsikūrusiame 3-ioje salėje prie Forumo diskusijų klubo, eksponuodami leidyklos išleistas Lietuvos valsčių serijos monografijas, įterptas 400 tomų Baltojoje serijoje. Lietuvos valsčių monografijos
ne visiems mūsų stendo lankytojams buvo ne girdėtos, ar ne sklaidytos. Malonu buvo sužinoti, kad vieni
nekantriai laukia, kada bus išleista knyga apie jų gimtąjį valsčių, kiti
jau išleistose monografijose ieško pažįstamų vardų bei nuotraukų, o kai kurie netgi yra prisidėję prie Lietuvos valsčių serijos leidimo. Vienų lankytojų, vartančių
baltąsias knygas, veidai pilni nuostabos, kitų liūdesio: įsivaizduokite, žmogus prieina prie Baltosios serijos knygų lentynų, tarp abėcėlės tvarka sudėtų monografijų susiranda
rūpimo valsčiaus pavadinimą, atsiverčia storą 1100 puslapių Baltąja knygą, tikėdamasis, kad ji bus panaši į jau išleistąsias, tačiau varto tik neparašytos istorijos nebylius tuščius lapus...
Džiugiausios mugės akimirkos mūsų laukė jau pirmąją mugės dieną: vasario 18 d. atidariusi jau 11-ąją Vilniaus knygų mugę, Lietuos Respublikos Prezidentė DALIA GRYBAUSKAITĖ, susipažindindama su įvairių leidyklų stendais, aplankė ir mūsų leidyklos stendą ir pabendravo su leidyklos vadovu, kuris Prezidentei padovanojo 2 knygas, susijusias su Prezidente. Nors pati Jos Ekscelencija yra gimusi ir augusi Vilniuje, jos tėvelis Polikarpas yra kilęs iš Šeduvos, todėl Prezidentei padovanojome gretimo Šeduvai Baisogalos
valsčiaus monografiją bei Nemunėlio Radviliškio dar neparašytą baltąją knygą, nes iš šio valsčiaus Latvelių kaimo yra kilusi Prezidentės mama Vitalija
(Korsakaitė). Abi Prezidentei padovanotos monografijos buvo paženklintos unikaliu, specialiai šiai progai sukurtu vardiniu spaudu, kuriame parašyta:
Versmės leidykla * Vardinis egzempliorius * LR
Prezidentei Daliai Grybauskaitei * Vilniaus knygų mugė-2010 02
18 02 21.
Vasario 19 d., penktadienį, Vilniaus knygų mugėje vyko Versmės leidyklos renginys Lietuvių tapatybės išsaugojimo siekis šimtatomės Lietuvos valsčių serijos monografijose, naujausių, 2009-aisiais išleistų, serijos monografijų Gelvonai, Baisogala, Gruzdžiai (I d.), Obeliai. Kriaunos (2 laida) bei 400 tomų Baltosios serijos pristatymas, kurioje grojo ir Baisogalos liaudies kapela Žvangulis (vadovas V. Malinauskas).
<..>
▲2010 03
01
|
2010 02 18
|
IŠRINKTOS
GRAŽIAUSIOS 2009 M. KNYGOS. 2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienį, prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti knygos meno konkurso "Vilnius 2009" nugalėtojai.
Septynioliktus metus rengiamam Knygos meno konkursui 54 leidyklos, spaustuvės ir knygų dailininkai pateikė 161 knygą. Knygos meno ekspertų komisija, įvertinus leidinius pagal poligrafinės ir leidybinės technikos bei meninės vertės kriterijus, išrinko Metų knygą, rekomendavo skirti keturias premijas ir vienuolika diplomų originaliausiai apipavidalintoms ir nepriekaištingai atspausdintoms knygoms visose šešiose teminėse kategorijose.
Versmės
leidykla 2010 01 21 į gražiausios knygos konkursą pateikė
Lietuvos valsčių serijos monografiją Baisogala.
Deja, tarp laimėtojų Versmės leidyklos knygos nėra.
Kultūros ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮV-53 Dėl premijų ir diplomų skyrimo Knygos meno konkurso Vilnius2009 nugalėtojams paskirtos šios premijos diplomai:
1) 40 bazinių socialinių išmokų dydžio Metų premiją
Sigutei Chlebinskaitei už konceptualų ir originalų Ievos Pleikienės bei Marijos Gavenavičienės knygos Gintautas Gavenavičius Lino mūka apipavidalinimą ir aktyvų Lietuvos knygos meno bei knygos kultūros puoselėjimą (leidykla Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė UAB SAPNŲ SALA).
<..>
▲2010 03
23
|
2010 02
17
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 02 17 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko
serijos monografijai Plungė parašytas straipsnis Permaininga
kredito kooperacijos Plungėje istorija (18831949) (LLT:144-52/2010-7).
Straipsnyje
pagal pirminius šaltinius išsamiai išnagrinėta kredito
kooperacijos Plungėje istorija. Pirmasis kredito
kooperatyvas Plungės skolinamoji taupomoji draugija (STD)
buvo įsteigta anksti, 1882 ar 1883 m. Ji permainingai
veikė iki 1915 m. vidurio.
Daugiausia
dėmesio skiriama kredito kooperatyvų veiklai Lietuvos
nepriklausomybės laikais.
1920
m., padedant tarptautinėms žydų organizacijoms, buvo įsteigtas
Plungės žydų liaudies bankas (ŽLB), o 1923 m. ir
Plungės smulkaus kredito bankas (vėliau vadintas smulkaus
kredito draugija). Abejos kredito įstaigos priklausė prie
kredito kooperatyvų kategorijos, veikė pagal tipinius įstatus.
Darbe išnagrinėta šių kredito įstaigų veikla, valdymo
struktūros ir funkcijos, išaiškintos vadovų
personalijos, narių socialinė sudėtis.
Iki
1933 m. sėkmingiau plėsti veiklą sekėsi Plungės ŽLB, o
nuo 1937 m. Plungės smulkaus kredito draugijai (SKD).
Pastaroji vien 19261939 m. sugebėjo padidinti indėlių
priėmimą 32,1 karto, nuosavą kapitalą per 11 kartų,
skolinimą nariams 7,9 karto. Auganti kredito kooperatyvų
finansinė parama nariams (ūkininkams ir smulkiesiems
verslininkams) padėjo didinti apyvartas, apsirūpinti
galvijais, mineralinėmis trąšomis ir kt.
1940
m. SSRS okupavus Lietuvą, valdžios sprendimu Plungės ŽLB
buvo likviduotas, o Plungės SKD sovietizuotas, t. y.
jai buvo primesti sovietiniai įstatai, pavadinimas (žemės
ūkio kredito draugija), atimtas ekonominis ir teisinis
savarankiškumas. Po karo Plungės žemės ūkio kredito
draugija užsiėmė iš SSRS žemės ūkio banko gaunamų lėšų
ilgalaikiu skolinimu mažažemiams ir vidutiniams valstiečiams.
1949 m. pabaigoje draugija priverstinai likviduota.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 52-asis iš istorijos srities ir 144-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 02
17
|
2010 02
17
|
KNYGOS ĮVEIKIA VALSTYBIŲ SIENAS. 2010 m. vasario pradžioje Versmės leidyklos bendradarbis, Pandėlio monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Albinas Jasiūnas, svečiuodamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo miesto šv. Kazimiero lietuvių parapijos mokyklos direktorei p. Marytei Nevsom (Sandanavičiūtei) padovanojo leidyklos išleistą 16-ąją Lietuvos valsčių serijos monografiją Baisogala.Ši mokykla yra lietuvių bendruomenės narių susibūrimo centras. Sekmadieniais lietuvių kalba vykstančiose šv. Mišiose susirenka daug parapijiečių, kurie joms pasibaigus namo neskuba dalijasi naujausiomis žiniomis iš Lietuvos, diskutuoja, vaišinasi lietuviškais patiekalais (parapijoje yra virtuvė, kur verda lietuviškas sriubas, cepelinus, kepa blynus, kugelį su spirgais). Ponia M.
Nevson, kuri yra ir JAV lietuvių bendruomenių Švietimo tarybos narė, susidomėjusi dovanota knyga sakė, kad pati ją perskaičiusi tuojau pat atveš į mokyklą, kad ji būtų prieinama visiems, norintiems paskaityti ar pavartyti.
Na o 2010 m. vasario 9 d. tos pačios leidyklos išleistos monografijos Baisogala egzempliorius pasiekė ir papildė net tolimosios Šri Lankos sostinės Kolombo viešosios bibliotekos knygų fondą. Kaži, ar tik šis Versmės leidyklos leidinys nebus PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA šioje tolimoje Indijos vandenyno saloje?
▲2010 02
17
|
2010 02
17
|
JOSVAINIŲ KNYGOS. 2010 m. vasario 17 d. sulaukėme malonaus Kėdainių rajono Josvainių seniūno AlgimantoSirvydo apsilankymo, kurio metu perdavėme Josvainių bendruomenei skirtą Knygų kelio
dovanojamą knygų rinkinį.
▲2010 02
25
|
2010 02 12
|
KNYGOS KĖDAINIŲ RAJONUI. 2010 m. vasario 12 d. į leidyklą atvykusiai Kėdainių rajono Pelutavos kaimo
bendruomenės pirmininko Rimvydo Lukošio atstovei perdavėme šio rajono
Pernaravos ir
Pelutavos bendruomenėms skirtus dovanojamus knygų rinkinius.
▲2010 02
26
|
2010 02 11
|
KROSNIEČIAMS KNYGŲ RINKINYS. 2010 m. vasario 11 d. į leidyklą atvyko Lazdijų rajono Krosnos bendruomenės atstovas Sigitas Rukšėnas,
kuriam perdavėme Krosnos bendruomenei skirtą
dovanojamą knygų rinkinį.
▲2010 02
11
|
2010 02 10
|
KNYGOS PILVIŠKIŲ BENDRUOMENEI. 2010 m. vasario 10 d. Versmės leidykloje lankėsi Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnijos seniūnas Vytautas Judickas,
kuriam perdavėme
dovanojamą knygų rinkinį, skirtą Pilviškių miestelio bendruomenei. Tikimės, kad šios lauktuvės knygos bendruomenės gyventojams bus naudingos!
▲2010 02
11
|
2010 02 08
|
TEISMAS
ATMETĖ KALTINIMUS LEIDYKLAI. Vilniaus miesto 2
apylinkės teismas savo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu,
kuris įsiteisės 2010 m. kovo 11 d., jeigu ieškovė Z. V. Lipeikienė nepateiks apeliacinio
skundo, atmetė ieškovės Zofijos Veronikos LIPEIKIENĖS, atstovaujamos
advokato Kęstučio ČILINSKO, ieškinį, kuriame rašoma neva
monografijoje Papilė (II, III dalys) yra paskleisti
duomenys, kurie neatitinka tikrovės.
Civilinė byla Nr. 2 -636 -535/2010
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2010 m. vasario 08d.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
sekretoriaujant Natalijai Kudzevičienei
dalyvaujant ieškovei Zofijai Veronikai Lipeikienei
ieškovės atstovui Kęstučiui Čilinskui
atsakovui Alfredui Rukšėnui
atsakovo atstovui Petrui Jonušui, atsakovų atstovei Agnei Bilotaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienė ieškinį atsakovams Alfredui Rukšėnui, VšĮ Versmės leidykla dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir
nustatė:
Ieškovė ir jos atstovas prašė teismo:
Įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis laikraščiuose Lietuvos rytas", Respublika" ir Lietuvos žinios" išspausdinti tokio turinio paneigimą:
Informuojame, kad leidyklos Versmė" 2006 m. išleistoje knygoje Papilė, II, III dalys" (11-oji serijos Lietuvos valsčiai" monografija) Alfredo Rukšėno parengto trečiosios dalies skyriuje Papilės valsčius pirmaisiais vokiečių okupacijos 1941-ųjų metų mėnesiais", 469 puslapyje paskleisti duomenys
Archyvinė medžiaga rodo, kad vokiečiai iš Papilės į Augustaičių kaimą atvarė daugiau kaip 100 sovietų karo belaisvių ir Jono Kondroto sodyboje buvo įrengta laikina karo belaisvių stovykla. Stovykloje vokiečiai belaisvius iškratydavo, paimdavo dokumentus, pinigus, kitus vertingus daiktus. Po to jie iš stovyklos paimdavo po 4-5 belaisvius, vesdavo juos prie Ventos dešiniojo kranto ir ten prie
duobių sušaudydavo. Po egzekucijos Jono Kondroto sodyboje vokiečių kariams buvo surengtos vaišės. Šiose vaišėse dalyvavo ir Algirdas Bučikas, egzekucijos pradžioje motociklu atvažiavęs į Augustaičių kaimą. <...>. Vėliau gyventojai sušaudytų belaisvių kūnus iškasė, pergabeno į Girelės mišką ir čia palaidojo. <...>. 1951 m. spalio 19 d. ekshumacijos akto duomenimis, nužudyta buvo per 126 sovietinius karius" neatitinka tikrovės ir žemina Onos Puskunigienės bei jos dukters Zofijos Veronikos Lipeikienės garbę ir orumą."
Priteisti iš
atsakovų ieškovei 5000 Lt. neturtinę žalą priteisti iš
atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo atlyginti
neturtinę žalą kurią patyrė 2006 m. leidykloje Versmė
išleistoje knygoje Papilė, II, III dalys (11-oji serijos
Lietuvos valsčiai" monografija) atsakovo Alfredo Rukšėno
parengtame knygos trečiosios dalies skyriuje Papilės valsčius
pirmaisiais vokiečių okupacijos 1941-ųjų metų mėnesiais",
469 puslapyje paskleidus jos motinos Onos Puskunigienės ir pačios
ieškovės garbę ir orumą žeminančius, neatitinkančius
tikrovės duomenis, pateiktus remiantis niekine, juridinės
galios netekusia O.Puskunigienės baudžiamosios bylos medžiaga.
Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis
paneigti šiuos duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius O.Puskunigienės, o kartu ir ieškovės garbę bei orumą
<..>
▲2010 02
23
|
2010 02 08
|
LANKYTOJŲ JAU PUSĖ
MILIJONO! Mieli Versmės bičiuliai, norime kartu su Jumis pasidžiaugti, kad Versmės leidyklos interneto svetainė 2010 m. vasario 8 d. sulaukė penkišimtaitūkstantojo lankytojo! Svetainė gyvuoja jau daugiau kaip
8-erius metus nuo įkūrimo 2001 m. lapkričio 7 d. Tikimės, kad Jūsų lankomumas mūsų interneto svetainėje tik augs, o joje mūsų talpinama informacija, susijusi su leidyklos gyvenimu, bus tik įdomesnė ir patrauklesnė Jūsų akiai.
▲2010 02
17
|
2010 02
08
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 02 08 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas istoriko Klaido Permino serijos monografijai Plateliai parašytas
straipsnis Platelių
ežero luotai eksperimentinės archeologijos
objektas (LLT:143-17/2010-6).
Straipsnyje
aprašomas 2006 m. vasarą vykdytas mokslinis projektas
Senieji Platelių luotai. Pagrindinis projekto, kurio
dalyviai buvo Žemaitijos nacionalinio parko ir Klaipėdos
universiteto atstovai, tikslas buvo pagaminti dviejų
Platelių ežere rastų XVXVI a. luotų kopijas. Prieš
pradedant gaminti kopijas, buvo atlikti autentiškųjų luotų,
šiuo metu saugomų Lietuvos jūrų muziejuje bei Platelių
dvaro svirne-muziejuje, matavimai bei fotofiksacija.
Gaminant luotų kopijas buvo naudojami daugiausiai autentiški
įrankiai, senovėje vartoti analogiškiems darbams. Baigus
gaminti naujuosius luotus, jie buvo išbandyti Platelių ežere.
Čia buvo įvertintos ir užfiksuotos įvairios jų savybės
stabilumas, grimzlė, manevringumas, greitis, talpa ir
kt. Projekto rezultatai suteikė neabejotinai vertingos
mokslinės informacijos, papildančios Platelių miestelio
bei laivybos luotais istoriją.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 17-asis iš archeologijos srities ir 143-iasis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 02
08
|
2010 02
05
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS UPYNOS SENIŪNIJAI. 2010 m. vasario 5 d. į leidyklą atvyko Šilalės rajono Upynos seniūnijos atstovas,
kuriam perdavėme Knygų kelio kelionės, vykusios 2009-aisiais metais,
pabaigtuvių lauktuves.
▲2010 02
08
|
2010 02 05
|
KAPČIAMIESČIUI DOVANOJAMOS KNYGOS. 2010 m. vasario 5 d. leidykloje svečiavosi Kapčiamiesčio
seniūnijos seniūnas Vidmantas Dambrauskas, kuriam perdavėme 2 dovanojamus knygų rinkinius, skirtus
Kapčiamiesčio ir
Veisiejų seniūnijoms.
▲2010 02
08
|
2010 02 04
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS ALSĖDŽIŲ SENIŪNIJAI. 2010 m. vasario 4 d. Versmės leidykloje apsilankiusiam Plungės
rajono Alsėdžių seniūnijos atstovui Kasper Steffensen perdavėme
dovanojamo knygų rinkinio baigiamąjį papildymą.
▲2010 02
08
|
2010 02 03
|
KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS.
2010 m. vasario 3 d. leidykloje svečiavosi Varėnos rajono Valkininkų seniūnijos vyresnioji specialistė Kristina Žundienė,
kuriai perdavėme dovanojamų
knygų rinkinio baigiamojo papildymo lauktuves ir kvietimus į Vilniaus knygų mugę 2010, kuri vyks vasario mėn. 1821 dienomis. ▲2010 02
04
|
2010 02 01
|
KAS
NUVEIKTA PER SAUSĮ. Iš viso 2010 m. sausio mėnesį
leidykloje gauti 53 nauji straipsniai (558 rankraščio
puslapiai), parengti 52 nauji straipsnių maketai (186 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 4 nauji
moksliniai straipsniai (51 psl.).
Gauta 4 100 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2010 02
04
|
2010 02
01
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 02 01 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas menotyrininkės, habilituotos mokslų daktarės, profesorės Aleksandros
Aleksandravičiūtės serijos monografijai Žemaičių
Naumiestis parašytas straipsnis Degučių
Šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldas (LLT:142-51/2010-5).
Degučių
Šv. Vincento Fererro (Ferariečio) bažnyčia nuo XVIII a.
buvo viena iš Žemaičių Naumiesčio bažnyčios filijų.
Vienbokštis, trikampio plano medinis pastatas ir jo vidaus
įranga palyginti gerai išliko, garsėja menišku drožybinių
altorių ansambliu, turinčiu charakteringų Žemaitijos
baroko bruožų. Straipsnyje nagrinėjamas bažnyčios
interjeras, baldai ir altoriai su paveikslais ir skulptūromis.
Bažnyčios
titulas XVIIIXX a. keitėsi tris kartus. 1763 ir 1805 m.
dokumentuose ji vadinama Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo bažnyčia, vėlesniuose XIX a. inventoriuose
Švč. Trejybės. Dabartinį Šv. Vincento Ferrero titulą
bažnyčia įgavo 18701920 m.
Kol
kas nepavyko rasti XVIII a. bažnyčios dokumentų originalų.
XIX a. inventoriuose prieštaringai nurodomos bažnyčios
statytojų ir fundatorių asmenybės. Jie priklausė Bilevičių
(Billewicz) šeimai (herbas Kapas). Dviejuose
ankstyviausiuose šiuo metu žinomuose archyviniuose šaltiniuose
1805 ir 1814 m. Degučių bažnyčios inventoriuose
nurodytos skirtingos statybos datos (1735 ir 1760 m.). Nuo
1845 m. istoriografijoje įsigalėjo 1757 m. bažnyčios
statybos data. Straipsnyje, remiantis archyvų šaltiniais,
genealogijos tyrimais ir meninių objektų analize,
patikslintos istorinės žinios. Jų visuma leidžia teigti,
jog Tadas Bilevičius, Vainuto seniūnas, vėliau LDK
kariuomenės generolas majoras ir Mstislavlio kaštelionas,
1760 m. pastatė ir iki 1763 m. įrengė bei papuošė Degučių
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią.
Jos fundatoriai Tadas Bilevičius ir Adomas Bilevičius
su žmona Bogumila Budrikaite (1775 m.).
Bažnyčios
altoriai ir ikonografinė programa nedaug pasikeitė nuo
XVIII a. Stilistiniai drožybinių retabulų ir altorių
paveikslų meniniai ypatumai patvirtina istorinės analizės
būdu nustatytą bažnyčios statybos datą 1760 m.
Dabar Didžiajame altoriuje yra meniškai vertingi XVIII a.
tapytojų šv. Vincento ir šv. Judo Tado, dešiniajame
šv. Juozapo, kairiajame šv. Antano paveikslai. 1840 m.
Didžiojo altoriaus Švč. Trejybės paveikslas buvo
sukeistas vietomis su šv. Vincento Ferrero, buvusiu dešiniajame
altoriuje. Dabartiniai XX a. pirmosios pusės vokiečių
mokyklos dailininko Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo ir Švč. Trejybės paveikslai tarp 1923 ir
1938 m. atsidūrė tų pačių pavadinimų barokinių
atvaizdų vietoje. Didžiojo altoriaus šv. Barboros bei šv.
Elenos skulptūros, gerokai atnaujintos XIX ir XX a., arba jų
prototipai puošė altorių nuo pat XVIII a.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 51-asis iš istorijos srities ir 142-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 02
01
|
2010 01 28
|
GAUTA PARAMA.
2010 01 28 leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai
Pašvitinys. ▲2010 02
02
|
2010 01
25
|
PASKELBTAS JUBILIEJINIS ISTORIJOS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 01 25 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos
monografijai Kazlų Rūda parašytas straipsnis Kazlų
Rūdos kredito kooperatyvai 19231949 metais (LLT:141-50/2010-4).
Pagal
pirminius šaltinius išaiškinta 19131949 m. Kazlų Rūdos
valsčiuje veikusių kredito įstaigų istorija. Nustatyta,
kad 19261929 m., kredito bado laikais, čia pirmąkart
buvo įsteigti du kredito kooperatyvai Kazlų Rūdos ūkininkų
sąjungos savitarpio kredito draugija (SKD) ir Kazlų Rūdos
valsčiaus ūkininkų taupomoji skolinamoji kasa (TSK). Dėl
išplėtotų prekybos mineralinėmis trąšomis SKD patyrė
nuostolių ir buvo likviduota. Tuo tarpu TSK veikla buvo sėkmingesnė,
jos pelnytas bankų ir indėlininkų pasitikėjimas įgalino
didinti kredito išteklius bei savo narių aprūpinimą
paskolomis.
1940
m. SSRS okupavus Lietuvą, Kazlų Rūdos TSK buvo
sovietizuota, pavadinta žemės ūkio kredito draugija,
neteko savarankiškumo, daugiausia užsiėmė iš SSRS žemės
ūkio banko gautų paskolų paskirstymu vargingiems valstiečiams.
Didumą paskolų teikė ilgam laikui pastatams statyti,
galvijams pirkti. 1949 m. pabaigoje dėl visuotinės
kolektyvizacijos valdžios sprendimu draugija buvo
likviduota.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 50-asis iš istorijos srities ir 141-asis
elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 01
25
|
2010 01
22
|
LIETUVOS VALSČIAI PARODOJE. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai surengė Lietuvos tūkstantmečio programų projektų parodą, kuri nuo 2009 m. gruodžio 16 d. vyksta Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A).
Šioje parodoje lankytojai kviečiami pasižiūrėti daugiau nei 350 kultūros ir istorijos leidinių, kuriems išleisti pagelbėjo Lietuvos tūkstantmečio leidybos programos finansinė parama. Tarp eksponuojamų leidinių yra net dvi Versmės leidyklos leidžiamos Lietuvos valsčių serijos monografijos Plateliai ir
Baisogala (pastaroji tūkstantmečio leidybos programos
paramos nėra gavusi). Kviečiame paskubėti visus apsilankyti ir pasižvalgyti į unikalius
šios parodos, kuri vyks iki 2010 m. sausio 31 d., leidinius.
▲2010 01
22
|
2010 01 21
|
BAISOGALA - GRAŽIAUSIA KNYGA?
2010 m sausio 20 d. Versmės leidykla LR Kultūros ministerijos
skelbtam Knygos meno konkursui pateikė 2009 metais išleistą
16-ąją Lietuvos valsčių serijos monografiją Baisogala. Konkursui pateikiamas egzempliorius yra su pagerintais knygrišių rankų darbo viršeliais bei nugarėlės borteliais (tokių egzempliorių iš viso pagaminta 240 iš 800 viso tiražo egzempliorių). Taip pat konkursui pateikta ir Lietuvos valsčių Baltosios serijos baltoji knyga Merkinė.
▲2010 01
21
Kultūros ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ĮV-53 Dėl premijų ir diplomų skyrimo Knygos meno konkurso Vilnius2009 nugalėtojams
paskelbti nugalėtojai.
▲2010 03
23
|
2010 01
20
|
LANKĖSI LEIDYKLOJE.
2010 m. sausio 20 d. leidykloje lankėsi Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius. Apsilankymo metu kartu su leidyklos vadovu buvo aptarti leidyklos leidžiamos
Lietuvos valsčių serijos Kazlų Rūdos monografijos rengimo ir finansavimo klausimai, meras buvo supažindintas su leidyklos darbu ir leidžiama knygų serija. Aukštam svečiui buvo perduotas monografijos Kazlų Rūda parengtos dalies maketas bei padovanota 2009 m. išleista viena naujausių Lietuvos valsčių serijos monografija Gelvonai kaip būsimosios Kazlų Rūdos monografijos vizija.
▲2010 01
21
|
2010 01
20
|
KNYGŲ KELIAS RADIJUJE. 2010 m. sausio 6 d., trečiadienį, Žinių radijo tiesiogiai transliuojamoje laidoje Prie pietų stalo laidos vedėjas Ginas Dabašinskas kalbino politiką ARTŪRĄ ZUOKĄ, o laidos pabaigoje pristatė tradiciškai šių laidų kalbinamam laidos svečiui įteikiamos knygos dovanotoją Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelią per Lietuvą. Politikas A. Zuokas buvo maloniai nustebintas gauta dovana 16-ąja serijos monografija Baisogala ir juokaudamas teiravosi, kas parinko jam tokio pavadinimo knygą ir ar nesiekė tuo jam pranašauti ateities...
Iš laidos vedėjo buvo malonu sužinoti, kad po šios laidos Žinių radijas sulaukė daugybės klausytojų skambučių, kurie susidomėję klausinėjo apie p. A. Zuokui dovanotą monografiją.
2010 m. sausio 11 d., pirmadienį, kalbinamam laidos svečiui Seimo nariui JULIUI VESELKAI G. Dabašinskas įteikė Lietuvos valsčių serijos 17-ąją monografiją Gruzdžiai I dalis. J. Veselka, sakė, kad nors yra girdėjęs apie Gruzdžius, negalėtų pasakyti kur jie yra ir su susidomėję klausdamas, kas veltui galėtų dovanoti tokią didelę knygą, liko nustebintas ir dėkingas.
Antradienio, sausio 12-osios laidos svečiui Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentui ROBERTUI DARGIUI buvo padovanota monografija Baisogala. R. Dargis, stebėdamasis knygos storiu (nors ši knyga viena iš ploniausių mūsų serijoje!), liko nustebintas, jog ši knyga jau 16-oji Lietuvos valsčių serijoje.
Sausio 13-ąją transliuojamoje Prie pietų stalo laidoje vedėjas G. Dabašinskas kalbino fotografą STASĮ PAŠKEVIČIŲ ir kino dokumentalistą ALGIRDĄ TARVYDĄ, kuriem buvo padovanotos dvi Lietuvos valsčių monografijos Gruzdžiai ir Baisogala. Laidos vedėjui prasitarus, kad bus sunku svečiams jomis pasidalinti, S. Paškevičius paprieštaravo Nebus sunku pasidalinti, nes aš labai domiuosi miestelių gyvenimu, todėl gaudamas vieną monografiją, kitą tiesiog nusipirksiu. Taigi pasidalino draugiškai A. Tarvydas išsirinko Gruzdžių monografiją, kadangi Gruzdžiuose gyvena jo giminaičiai ir draugai, o S. Paškevičius džiaugiasi Baisogalos monografija.
Sausio 14-ąją vykusioje Prie pietų stalo laidoje vedėjas Ginas Dabašinskas pokalbio dalyviui Santarvės fondo įkūrėjui JULIUI KAZĖNUI įteikė Lietuvos valsčių serijos Širvintų monografiją. Laidos vedėjui, apibūdinusiam knygą kaip visa tiesa apie Širvintas, J. Kazėnas džiaugdamasis dovana pasidalijo, jog ši knygą labai pravers būsimoje kelionėje, aplankant Ukmergę, Anykščius, Joniškį ir Šiaulius, kuri prasidėsianti būtent Širvintose.
Sausio 15 d. laidoje svečiavosi grafikė JŪRATĖ REKEVIČIŪTĖ, kuriai laidos vedėjas įteikė Lietuvos valsčių serijos 17-ąją monografiją Gruzdžiai. J. Rekevičiūtė stebėjosi knygos storiu ir neįsivaizdavo, kiek ją rašant buvo įdėta darbo ir pastangų, nes anot pačios grafikės, negalėjo įsivaizduoti, kad net apie Vilniaus ar Kauno miestų istoriją galėtų būti surinktą šitiek daug medžiagos.
|
Prieš įteikiant
Gelvonų monografiją su ja įsiamžino Žinių
radijo pardavimų vadybininkė Lina Daukšaitė ir
Versmės leidyklos vadybininkė Živilė
Driskiuvienė. |
Sausio 18 d. laidoje dalyvavusiai UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomajai direktorei JOVITAI MAJASKAITEI buvo įteikta monografija Gelvonai. J. Majaskaitė, šią dovaną apibūdino kaip netikėtą sutapimą, kadangi Lietuvoje svečiuojantis legendiniam Džeimsui Bondui aktoriui R.
Moorui, kartu buvo aplankę būtent Gelvonų miestelio mokyklą.
Gaila, bet iš laidos dalyvių pasisakymų paaiškėjo, jog
nei vienas jų iki tol nebuvo girdėję
nei apie Knygų kelią, nei apie Lietuvos valsčių seriją...
Mieli Versmės bičiuliai, jei nespėjote laidų pasiklausyti jų tiesioginės transliacijos metu, minėtus Žinių radijo laidų Prie pietų stalo įrašus galite rasti Žinių radijo interneto svetainės archyve
(http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?cpg=1&cat=31).
▲2010 01
20
|
2010 01
18
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 01 18 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos
monografijai Panemunėlis parašytas straipsnis Panemunėlio
kredito kooperacijos istorijos bruožai (19241949) (LLT:140-49/2010-3).
Straipsnyje,
remiantis pirminiais šaltiniais, išsiaiškinta, kad
Panemunėlyje pirmiausiai (ne vėliau kaip XIX a. 6-ajame dešimtmetyje)
atsirado grūdų sandėlis (magazinas), kuris skolino grūdus
nukentėjusiems nuo nederliaus, gaivalinių nelaimių
valstiečiams. 1913 m. veikė prie Panemunėlio pašto įsteigtas
valstybinių taupomųjų kasų skyrius.
1924
m. gegužės 5 d. pradėjo veikti Panemunėlio smulkaus
kredito bankas (vėliau pavadintas Smulkaus kredito
draugija), priklausęs Kooperatinių kredito įstaigų
kategorijai. Draugijos svarbiausia operacija buvo
trumpalaikių paskolų teikimas savo nariams ūkininkams.
Reikalingus kredito išteklius sukaupdavo priimdama indėlius
ir skolindamasi iš bankų. Draugija sėkmingai plėtė savo
operacijas: 19261939 m. jos nuosavas kapitalas išaugo
21,6, priimti indėliai 52,2, suteiktos paskolos
18,8 karto.
1940
m. okupavus Lietuvą, Panemunėlio smulkaus kredito draugija
buvo sovietizuota, prarado ūkinį ir teisinį savarankiškumą,
tapo valdžios politikos kaime įgyvendinimo įstaiga.
1949
m. pabaigoje dėl visuotinės kolektyvizacijos valdžios
sprendimu draugija buvo likviduota.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 49-asis iš istorijos srities ir 140-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 01
18
|
2010 01
11
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 01 11 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos
monografijai Skaudvilė parašytas straipsnis Trumpa,
bet turtinga Skaudvilės kredito kooperacijos istorija (19201949 m.)
(LLT:139-48/2010-2).
Straipsnyje atkurta kredito kooperacijos Skaudvilės valsčiuje istorija. Tyrimas atliktas pagal naujausius pirminius šaltinius.
Kredito kooperacijos judėjimas valsčiuje prasidėjo ir atsirado pirmosios kredito įstaigos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iš pradžių vienu metu Skaudvilėje veikė trys kredito kooperatyvai Žydų liaudies bankas, Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas ir smulkaus kredito draugija Parama. 1930 m. dėl patirtų nuostolių buvo likviduotas Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas. 19311935 m. ūkio krizės sunkumų neatlaikė ir Parama. 1937 m. ji turėjo prisijungti prie Batakių valsčiaus ūkininkų taupomosios skolinamosios kasos (TSK). Sėkmingiausiai Skaudvilėje veikė Žydų liaudies bankas.
Straipsnyje išnagrinėta šių kredito įstaigų veikla, išsiaiškintos jos tendencijos ir vadovų pavardės.
1941 m. BatakiųSkaudvilės TSK priverstinai buvo pertvarkyta pagal sovietinius įstatus, dėl to iš esmės neteko kooperatinio statuso, buvo pavadinta žemės ūkio kredito draugija. 1947 m. BatakiųSkaudvilės žemės ūkio kredito draugija buvo išskaidyta į dvi savarankiškas draugijas. Teikė daugiausia ilgalaikes paskolas galvijams pirkti, pastatams statyti.
Pradėjus ištisinę žemės ūkio kolektyvizaciją, 1949 m. pabaigoje valdžios sprendimu Skaudvilės žemės ūkio kredito draugija buvo likviduota.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 48-asis iš istorijos srities ir 139-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 01
11
|
2010
01 11
|
GAUTI ŠVENTINIAI SVEIKINIMAI. Džiaugiamės ir esame nustebinti,
kad baigiantis 2009 metams sulaukėme tiek daug
malonių šventinių pasveikinimų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.
Dėkodami visiems juos atsiuntusiems bei linkėdami visokeriopos sėkmės ir
jiems, norime šiuo džiaugsmu pasidalinti su visais mūsų bendradarbiais
ir skaitytojais, čia į vieną sudėjome visus praeitų metų šventinius sveikinimus
<..> ▲2010 01
11
|
2010 01
08
|
PATEIKTOS PARAIŠKOS KONKURSUI.
2009 01 08 pateiktos Versmės leidyklos paraiškos
į Kultūros ministerijos leidinių leidybos projektų
konkursą dėl dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis
Lietuvos valsčių serijos monografijoms Gruzdžiai
(II d., sudarytojas D. Šniukas) ir Vepriai
(sudarytojas V. Mačiekus). ▲2010 01
11
2010 m. kovo 5 dienos LR Kultūros ministro įsakymu Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paskirtas finansavimas Lietuvos valsčių serijos monografijoms Gruzdžiai (II d.) 15 tūkst. Lt ir Vepriai 15 tūkst. Lt.
▲2010 03
17
|
2010 01 07
|
GAUTA PARAMA.
2010 01 07 leidyklą pasiekė Suvainiškio Šv. Jokūbo
parapijos klebono Virginijaus Šimukėno 100 Lt finansinė parama monografijai Panemunis. ▲2010 01
14
|
2010
01 06
|
GAUTAS
1-ASIS RENGIAMOS ONUŠKIO MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.
2010 m. sausio 6 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos
spaudai
ONUŠKIO monografijos (vyr. redaktorė
Živilė Driskiuvienė) straipsnio rankraštis
Jono Laurinavičiaus Onuškio krašto knygnešiai. ▲2012 03
26
|
2010 01
06
|
LEIDYKLOS
NAUJAMETIS SUSIĖJIMAS. 2010 m. sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, Versmės leidykloje
vyko tradicinis Lietuvos valsčių serijos monografijų
sudarytojų, redaktorių, autorių, leidyklos darbuotojų,
bendradarbių, partnerių ir draugų naujametis susiėjimas.
Visi buvome nustebinti gražiai pasidabinusių tikrų Trijų
Karalių apsilankymu, leidyklos draugo, filmų kūrėjo
Arvydo Baryso sudainuotomis senovinėmis dzūkiškomis
dainomis bei akordeono, gitaros ir mandriolos garsų
skambesiais. Taip pat pagal jau ketvirtus metus besitęsiančią
tradiciją renginio dalyviams A. Barysas pristatė savo
naujausius darbus. Patys pirmieji Lietuvoje žiūrėjome
filmą Kuršių nerija. Thomas Mannas: Mano
vasarnamis, kuris neseniai buvo rodytas vykusiame
51-ajame tarptautiniame Liubeko (Vokietija) kino festivalyje
Šiaurės filmų dienos Liubeke. Antrasis filmas
Knygų kelias, priminė vasarą vykusį Lietuvos Tūkstantmečio
knygų kelią per Lietuvą ir kelionės į Druskininkus šviesiausias
akimirkas.
Naujametiniame susiėjime netgi ragavome Daujėnų
monografijos sudarytojo Antano Šimkūno keptos, jo šeimos
dar prieš 100-metį naudoto ir išsaugoto autentiško tikrojo naminio raugo duonos.
▲2010 01
08
|
2010 01
04
|
PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų
serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Lietuvos
lokaliniai tyrimai interneto svetainėje www.llt.lt
2010 01 04 paskelbtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų
komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai
parengtas ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Vlado Terlecko serijos
monografijai Gelgaudiškis parašytas straipsnis Gelgaudiškio
kredito kooperatyvas 19271948 metais
(LLT:138-47/2010-1).
Straipsnyje, remiantis negausiais pirminiais šaltiniais,
pirmąkart istoriografijoje ištirta kredito įstaigų
Gelgaudiškio valsčiuje istorija, išsamiai išnagrinėta
Gelgaudiškio smulkaus kredito draugijos (SKD) veikla,
administravimo struktūra, jos funkcijos, vaidmuo.
Pirmoji kredito įstaiga Gelgaudiškyje įsteigta ne vėliau
kaip 1912 m. Ji vadinosi Gelgaudiškio gminos (valsčiaus)
skolinamąja taupomąja kasa, teikė paskolas ūkininkams už
įkeistą žemę.
19271940 m. veikė kooperatinė Gelgaudiškio SKD,
vienijusi daugiausia ūkininkus. Draugijos teiktos nors ir
nedidelės trumpalaikės paskolos padėjo nariams gerinti ūkininkavimo
ir gyvenimo sąlygas. Draugijai pavyko 19281939 m.
padidinti apyvartą 8, skolinimą nariams 9,8 karto.
1941 m. pradžioje Gelgaudiškio SKD buvo sovietizuota,
paversta kaime įgyvendintos valdžios politikos įstaiga,
pavadinta žemės ūkio kredito draugija. Tokiu statusu ji
veikė ir 19451948 m., teikė daugiausia ilgalaikes
paskolas vargingiausiems valstiečiams.
Straipsnio paskelbimas yra Versmės leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius Lietuvos
1000-mečio
metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę kiekvieną
pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame
vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar
nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos,
geografijos, geologijos),
archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos
mokslo sričių.
Šis
straipsnis yra 47-asis iš istorijos srities ir 138-asis elektroniniame serialiniame Lietuvos lokalinių tyrimų leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo
paskelbimo 2006 11 21. ▲2010 01
05
|
2010 01
04
|
KAS NUVEIKTA PER 2009 METUS. Iš viso per
2009 metus leidykloje gauti 332 nauji straipsniai (3732
rankraščio puslapiai), išleistos 4 Lietuvos valsčių
serijos monografijos (Gelvonai,
Baisogala, Gruzdžiai
I dalis ir Obeliai.
Kriaunos 2-oji papildyta laida). 2010 01
05
|
2010 01
04
|
KAS NUVEIKTA PER GRUODĮ. Iš viso 2009 m.
gruodžio mėnesį leidykloje gautas 21 naujas straipsnis (166 rankraščio
puslapiai), parengti 48 nauji straipsnių maketai (606 knygų puslapiai). 2010 01
05
|
|
|
|
|