KNYGŲ KELIO LAUKTUVĖS. 2009 m. gruodžio 29 d., žemę storu sluoksniu padengusiam naujutėliui sniegui, leidykloje svečiavosi Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos atstovas Rimvydas Paliulis, kuriam perdavę baigiamojo Knygų kelio papildymo lauktuves prisiminėme mūsų susitikimą šių metų vasarą. R. Paliulis papasakojo, kad labiausiai Knygų kelio renginiu džiaugėsi mažieji Rūdiškių gyventojai. Taip pat, svečias pasiūlė išleisti knygą apie Knygų kelio keliones ir jeigu šis renginys vis dar tęstųsi – su dideliu malonumu prisidėtų bei padėtų jį vykdyti.  ▲2009 12 31

INTURKEI PERDUOTOS KNYGOS. 2009 m. gruodžio 28 d., pirmoji po šventinio savaitgalio mus aplankė Molėtų rajono Inturkės seniūnijos atstovė, Inturkės bendruomenės centro pirmininkė Almutė Navickienė, kuriai perdavėme Inturkės seniūnijai skirtą dovanojamą knygų rinkinį. A. Navickienė sakė, kad šios knygos, kaip ir kitos šią dieną Vilniuje nupirktos mokymo priemonės, bus skirtos seniūnijos bibliotekai, įsikūrusiai mokyklos pastate. Taip pat, bendruomenės pirmininkė papasakojo, kad apie Knygų kelio renginį sužinojusi iš leidyklos internetinio puslapio www.versme.lt ir ji, kaip ir visa Inturkės bendruomenė, esanti labai nustebinta tokia vykdoma akcija. Atsisveikindami palinkėjome vieni kitiems dar gražesnių ir malonesnių akimirkų 2010-aisiais metais. ▲2009 12 31

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas folkloristo Povilo Krikščiūno straipsnis Keletas potėpių dainų portretui (LLT:137-4/2009-49). 

Šiame straipsnyje norima pažiūrėti, kaip būdingieji aukštaičių dainuojamosios tautosakos bruožai atsispindi (ar neatsispindi) knygos rengėjų naudotoje medžiagoje. Ieškoma vietinio gyvenimo atspindžių, dainų poetikos bei stilistikos savitumo. Remtasi Panemunėlio apylinkių tautosakos rinkiniais, saugomais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. Dainų paplitimo arealams ir variantiškumui nustatyti pasiremta Lietuvių liaudies dainų tekstų katalogu. Jo sistema ir kartoteka sukurtos minėtame institute.

Straipsniui rašyti pasirinktas analitinis aprašomasis metodas, nevengiama palyginti tekstų. Anaiptol ne visi autorių sudominę tekstai skelbti Archyvų fonduose, jie sunkiau prieinami skaitytojui, ypač periferijoje gyvenantiems žmonėms, todėl cituojama daug, nebijant panašių tekstų.

Cituojami pavyzdžiai autoriaus atsirinkti sąmoningai iš anksto. Tai tipiški aukštaičių ar rokiškėnų tautosakos pavyzdžiai, kartais – įdomesni vietinės kūrybos pasiekimai. Jie puikiai įsikomponuoja bendroje tautosakos kūrinių panoramoje. Panemunėlio apylinkėse būta išradingų kūrėjų. Jie puikiai jautė senosios poetikos tradiciją ir realizavo ją savo pateiktuose kūriniuose. Juose atsispindi vietinės gyvensenos bruožai, istoriniai įvykiai, papročiai ir įpročiai.

Vietinės senosios medžiagos bruožai geriausiai išryškėja visos tautos ar etnografinio regiono repertuaro fone. Regioniniais laikytini tam tikrų žanrų kūriniai (pvz., sutartinės), istorinius įvykius menančios (pvz., revoliucinės) dainos. Konkrečių vietovių gyvenimą atspindi kintančios, bet dainas aktualinančios realijos – vietovardžiai, asmenvardžiai, užuominos apie gyventojų įpročius ar nuotykius. Šie teiginiai iliustruojami ir Panemunėlio, ir kaimyninėse apylinkėse užrašytų dainų citatomis.

Aptariamoje medžiagoje pastebima visoje Lietuvoje plitusi dainų modernėjimo tendencija. Panemunėlio apylinkėse tam didelės reikšmės turėjo rašto kultūros tradicija. Ji įtvirtino vėlyvosios kūrybos dainas ir nepastebimai nuošalėn stūmė senojo klodo kūrinius. Čia stebime aiškią panemunėliškių literatūrinio ir muzikinio skonio kaitą: nors dar prisiminta šiek tiek darbo, kalendorinių ir vestuvių apeigų dainų, vyrauja meilės romansai, literatūrinės kilmės ar anoniminės humoristinės, moralizuojančios dainos. Tokie poslinkiai XX a. antrojoje pusėje nėra naujiena. Tai tik bendro, ir Lietuvoje, ir visose Rytų Europos šalyse vykusio ir tebevykstančio proceso apraiškos.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus pilietinio minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 4-asis iš tautosakos srities ir 137-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 12 29

LAUKTUVĖS KAIŠIADORIŲ SENIŪNIJAI. 2009 m. gruodžio 24 d., šv. Kūčių dieną, į leidyklą atvykusiam Kaišiodorių seniūnijos atstovui Ričardui Meškauskui perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves Kaišiadorių, Kruonio, Žaslių ir Žiežmarių bendruomenems, kurios ypač šią šventinę dieną puikiai derės prie kitų seniūnijai skirtų kalėdinių dovanų. ▲2009 12 29

LAUKTUVĖS VIEVIO BIBLIOTEKAI. 2009 m. gruodžio 23 d. į leidyklą atvažiavusiam Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos atstovui studentui Eimantui Rapkevičiui, atvykusiam į Vilnių pirkti kalėdinių dovanų savo artimiesiems, perdavėme dovanojamą knygų rinkinio papildymą, kuris, kaip sakė svečias, bus skirtas Vievio bibliotekai. ▲2009 12 29

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Gabijos Surdokaitės straipsnis Degučių bažnyčios tapyba (LLT:136-46/2009-48).

Straipsnyje analizuojami Degučių bažnyčios XVIII–XIX a. paveikslai „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija“, „Švč. Trejybė“ ir „Kryžiaus kelio“ ciklas. Autorė paveikslus nagrinėja formaliuoju būdu ir analizuoja jų ikonografiją. Visi šie paveikslai nutapyti skirtingu metu ir į bažnyčią pateko skirtingomis aplinkybėmis. XVIII a. ketvirtame ketvirtyje pasimokiusio provincijos dailininko nutapytas paveikslas „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija“ kabo pereinamoje zakristijoje ant sienos šalia lauko durų. Vėliau, XIX a. pirmojoje pusėje, tapytas paveikslas „Švč. Trejybė“ saugomas ant bažnyčios aukšto. 1875 m. sukurti Kryžiaus kelio ciklo paveikslai sukabinti ant bažnyčios sienų įprastine tvarka.

Degučių bažnyčioje saugomi nealtoriniai paveikslai reprezentuoja XVIII–XIX a. bažnytinę dailę. Dėl nevienodo sukūrimo laiko, skirtingos paskirties, meninio lygio jie nesudaro vieningos kolekcijos, tačiau kiekvienas iš šių paveikslų vertingas, nes atspindi tam tikrus Lietuvos religinės dailės raidos etapus. Visi jie priskirtini provincijos dailės mokykloms, turi istorinę ir meninę vertę. Paveikslus būtina kuo skubiau restauruoti.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus pilietinio minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 46-asis iš istorijos srities ir 136-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 12 21

LAUKTUVĖS DEŠIMČIAI SENIŪNIJŲ. 2009 m. gruodžio 18 d., penktadienį, į „Versmės“ leidyklą atvažiavusiam Jurbarko rajono savivaldybės atstovui Vytautui Pranaičiui įdavėme dovanojamų knygų rinkinių pabaigtuvių lauktuves visam Jurbarko rajonui: Jurbarko, Eržvilio, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos ir Viešvilės seniūnijų bendruomenėms. ▲2009 12 22

PABAIGTUVIŲ LAUKTUVĖS PAKUONIUI. 2009 m. gruodžio 17 d. leidykla sulaukė labai malonaus Prienų rajono Pakuonio seniūnijos seniūno Andriaus Narvydo apsilankymo, kurio metu perdavėme Knygų kelio pabaigtuvių lauktuves. Svečias, prisiminęs Knygų kelio kelionę į Prienų rajoną, pasidžiaugė atvežtomis knygomis, prasitaręs, jog vieną iš jų – patikusį poezijos rinkinį – pasiskolino pasiskaityti, o visos knygos atiteko viešajai bibliotekai. Taip pat seniūnas apgailestavo, kad tiek vasarą įvykęs susitikimas, tiek ir šiandien jų pasisvečiavimas leidykloje – labai trumpas. Atsisveikindami, linkėdami vieni kitiems gražių švenčių, išsiskyrėme su viltimi, jog kitais metais būtinai surasime laiko pasimatyti, kadangi, kaip teigė seniūnas, būtų įdomu sužinoti ir pasitarti, kaip užpildyti Pakuonio valsčiaus Baltosios knygos puslapius vertinga istorine medžiaga. ▲2009 12 22

KNYGŲ KELIAS IR KARAVANE. 2009 m. gruodžio 16 d. 12 val. iš Vilniaus Rotušės aikštės išlydėtas spinduliuojantis kalėdine dvasia „Coca Cola“ Kalėdų karavanas, vežantis ir Knygų kelio dovanų dėžę. Šis renginys, vykstantis jau 10 metus, keliaudamas per Lietuvą šią žiemą planuoja aplankyti daugiau  kaip 4300 kaimo mokyklose besimokančių moksleivių, kuriems perduos kalėdines dovanėles. Šiais jubiliejiniais Kalėdų karavano metais į vykdomą prasmingą p. Almos Adamkienės globojamą kalėdinę misiją įsiliejo ir Knygų kelias su savo dovanojamais leidiniais ir šiųmečiu medumi. 

   ▲2009 12 17

KNYGŲ KELIAS TELEVIZIJOJE. 2009 m. gruodžio 16 d. leidykloje lankėsi Baltijos televizijos filmavimo grupė, atvykusi parengti reportažo laidai „Lietuvos žinių tyrimas“, rodomai ketvirtadieniais 20 val. 45 min. Žurnalistė Milda Augustinaitytė kalbino leidyklos vadovą apie Lietuvos knygų kelio per Lietuvą renginį – Knygų kelio misiją, rezultatus ir įspūdžius. 

P. Jonušas papasakojo, jog Knygų kelias – tai pilietinis „Versmės“ leidyklos Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimo renginys, prasidėjęs šių metų vasario 13 d. Vilniaus Knygų mugės metu, aplankęs 110 Lietuvos miestelių ir savo keliones baigęs per oficialų Lietuvos tūkstantmečio dienos minėjimą liepos 6 d. Tačiau kelionėmis Knygų kelio renginys nesibaigė – leidyklą lanko kelionės metu neaplankytų miestelių atstovai, kuriems perduodami Knygų kelio dovanojami knygų rinkiniai. Taip pat laukiami ir aplankytųjų miestelių atstovai, kuriems dovanojamos Knygų kelio pabaigtuvių lauktuvės. Pagrindinis renginio tikslas – visoms 300 Lietuvos seniūnijų padovanoti knygų rinkinius (šiuo metu knygas yra gavusios 250 miestelių bendruomenių).

„Lietuva – tai tikrai ne lašelis gintaro. Tie, kurie mano, jog Lietuva maža, tikriausiai jos nėra matę, kadangi net žmogaus gyvenimas per trumpas aplankyti visas mūsų įžymias Tėvynės vietas, pamatyti jos kultūros turtus. Todėl „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos pagrindinis tikslas ir yra aprašyti kiek įmanoma daugiau apie Lietuvos gamtą, istoriją, etninę kultūrą, įžymius tautiečius bei tautosaką – visa tai, kas išnyktų neužrašius“ – sakė leidyklos vadovas. 

Atsisveikindami vieni kitiems palinkėjome linksmų švenčių ir Naujųjų metų. Leidyklos vadovas džiaugėsi, kad Kalėdos – tikrai stebuklų metas, nes Baltijos TV – pirmoji ir vienintelė televizija per visus šiuos metus, kuri pati ėmėsi iniciatyvos informuoti visuomenę apie prasmingą renginį. 
  

Reportažas apie Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelią per Lietuvą rodytas 2010 m. sausio 14 d., ketvirtadienį, Baltijos TV laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“. Laidos pradžia 20 val. 45 min.
 ▲2009 12 17 / 2010 01 07, 15

KNYGŲ RINKINIO KELIAS. 2009 m. gruodžio 16 d. iš leidyklos į Alytaus rajono Raitininkų seniūniją iškeliavo šiai bendruomenei skirtas knygų rinkinys, kurį kraštiečiams perduos Andrius Dzekunskas.  ▲2009 12 17

SUŽIONIŠKIŲ KNYGŲ ATSIĖMIMAS. 2009 m. gruodžio 15 d., spaudžiant neįprastam šiai žiemai šaltukui, leidykloje svečiavosi Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Svečiui padovanojome Knygų kelio knygų rinkinį bei, atsiliepdami į prašymą prisidėti prie jų bendruomenės organizuojamos akcijos „Stebuklingos šv. Kalėdos kaimo vaikams“, perdavėme įvairių kalėdinių dovanėlių. V. Maliuk pasidžiaugė, jog ši jų akcija vyksta dar tik porą mėnesių, tačiau jau surinkta pakankamai daug piniginių aukų bei dovanėlių. Sužionių bendruomenė tikisi, jog gruodžio 26 d., iš kart po šventinių mišių, Kalėdų senelio maišas bus sklidinas dovanų ir Senelis galės užsukti pas kiekvieną vaikutį. Taip pat bendruomenės pirmininkas liūdnai pasiguodė, jog kaimo bibliotekoje knygų išties trūksta, todėl džiaugiasi rengiama Knygų kelio akcija, jos dovanojamomis knygomis ir linki, kad šis renginys dar ilgai tęstųsi.   ▲2009 12 16

SUSITIKIMAS SU PABAIGTUVININKAIS. 2009 m. gruodžio 15 d. į leidyklą užsuko Rokiškio savivaldybės J. Kulaičio viešosios bibliotekos atstovas Kęstutis Pilipavičius. Svečiui perdavėme Juodupės, Jūžintų, Kamajų, Kriaunų, Obelių, Pandėlio, Panemunėlio, Rokiškio ir Žiobiškio bendruomenėms dovanojamų knygų rinkinių baigiamuosius papildymus, o kartu su kalėdinėmis dovanėlėmis palinkėjome vieni kitiems laimingų švenčių.  

   ▲2009 12 16

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 m. gruodžio 14 d., iškritus pirmajam žiemos sniegui, leidykla sulaukė Prienų savivaldybės atstovo Antano Ručio vizito. A. Ručys atsiėmė Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinių papildymą, kuris, kaip teigė pats svečias, po lygiai bus išskirstytas savivaldybės bibliotekoms. Prieniškis taip pat paglostė mūsų širdis prasitaręs, jog bendruomenės nuomone, Knygų kelio renginys – puiki idėja. ▲2009 12 15

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“  interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Skaidrės Urbonienės straipsnis Gelgaudiškio apylinkių kryždirbystė: tradicijų pėdsakai (LLT:135-21/2009-47).

Straipsnyje, remiantis ikonografine bei 2003 m. ekspedicijos metu surinkta medžiaga ir žmonių pasakojimais, aptariami Gelgaudiškio krašto kryždirbystės tradicijos bruožai nuo XX a. pirmosios pusės iki mūsų dienų. Straipsnyje tradicijos-inovacijos perspektyvoje nagrinėjami šiose apylinkėse statyti liaudiški mediniai mažosios architektūros paminklai – kryžiai, stogastulpiai, koplytėlės medžiuose. Aptariami sodybų, bendri kaimo, pakelių, kapinių ir šventorių paminklai; analizuojama jų meninė raiška, nustatomi būdingiausi bruožai ir savitumai; taip pat apžvelgtos šių paminklų statymo aplinkybės, reikšmė asmens, bendruomenės gyvenime.

Gelgaudiškio apylinkių kryždirbystės paminklai rodo, kad šiame krašte tebepuoselėjamos XX a. pirmosios pusės kryžių statymo tradicijos. Senieji paminklai atstatomi, išlaikant jų buvusias formas, puošybinius elementus, netgi panaudojant išsaugotas senąsias detales. XX a. pirmosios pusės kryžiams būdingas aukštis, lieknos, grakščios proporcijos, kryžmą išryškinantis saulės siluetas, sudarytas iš geometrinių ar augalinių motyvų spindulių.

Statant naujus kryžius, jiems parenkamos tradiciškai nusistovėjusios vietos (dažniausiai pakelė). Daugumos naujai sukurtų kryžių meninė raiška tęsia vietines tradicijas: jie kuklūs, lakoniški, puošiami reljefine drožyba ant stiebo ar kryžmų arba santūria puošyba – dažniausiai spindulių vainiku – išryškinamas kryžmos centras. Tiek seniesiems, tiek naujiesiems kryžiams dažnai naudojamas Suvalkijoje populiarus lelijos motyvas. Zanavykai mėgdavo užrašyti ant kryžiaus, kieno tai kryžius, kas aukojo, kuriais metais statytas. Ta tradicija tęsiama ir dabar. Įvairovės vietinei tradicijai suteikia liaudies meistrų, ypač atvykusių iš kitų regionų (pvz., aukštaičio V. Jackūno), kūriniai.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus pilietinio minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 21-asis iš etnologijos srities ir 135-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 12 14

GAUTA PARAMA. 2009 12 14 leidyklą pasiekė Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėjos Redos Kiselytės 100 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunis“. ▲2009 12 17

SUGUŽĖJO PABAIGTUVININKAI. 2009 m. gruodžio 11 d. buvo išties neeilinė svečių gausumu: leidykla sulaukė ir Širvintų rajono Širvintų seniūnijos atstovo Mečislovo Pliukštos vizito, kuris buvo įgaliotas paimti leidyklos Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės, Musninkų ir Širvintų bendruomenėms dovanojamų knygų rinkinių papildymą bei mūsų kalėdines dovanėles (nuotraukoje leidyklos dovanotą šakotį priima Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas).

Tą pačią dieną į leidyklą užsuko Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos atstovas Aidas Uždavinys. Kaip ir visiems, atvykusiems atsiimti dovanojamo knygų rinkinio  baigiamojo papildymo, svečiui padovanojome ir leidyklos kalėdines dovanėles.

     ▲2009 12 14

DOVANA NAUJAI BIBLIOTEKAI. 2009 m. gruodžio 11 d. rytą iš Kazlų Rūdos savivaldybės į leidyklą atvyko Vitas Bindokas, kuris atvežė savivaldybės darbuotojas į Vilniuje vyksiantį seminarą ir tuo pačiu užsuko pasiimti Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo, Jankų, Kazlų Rūdos ir Plutiškių bendruomenėms dovanojamų knygų rinkinių. V. Bindokas mums pasakojo, jog prieš keletą dienų Kazlų Rūdoje, istorinę vertę turinčiame gražiai restauruotame mediniame pastate, atidaryta nauja biblioteka, kuriai ir bus skirtos leidyklos dovanojamos knygos. Džiaugiamės, kad galėjome taip prisidėti prie naujos bibliotekos gimimo. 

Tą patį penktadienį mus aplankė dar vienas svečias – šį kartą atvykęs iš Alytaus rajono – Alovės seniūnijos gyventojas Juozas Vitkauskas. Atvežęs seniūnijos darbuotojus į tą patį Vilniuje vykstantį seminarą, apsilankė ir „Versmės“ leidykloje pasiimti dovanojamų knygų. J. Vitkauskas pasidalino, jog šios knygos bus perduotos Alovės pagrindinei mokyklai, kuri nekantriai laukia sugrįžtančiųjų su dovanomis.

▲2009 12 14

LANKĖSI LEIDYKLOJE. 2009 m. gruodžio 10 d., vienoje aukščiausių Vilniaus vietų įsikūrusioje „Versmės“ leidykloje, kartu su besišypsančia žmona  apsilankė Obelių

 istorijos muziejaus įsteigėjas ir ilgametis direktorius Andrius Dručkus. Pirmą kartą lankydamiesi leidykloje svečiai neslėpė savo susidomėjimo ir eidami iš kabineto į kabinetą smalsiai žvalgėsi kaip ir kokiomis sąlygomis šiemet rugsėjo mėnesį buvo parengta ir išleista „Lietuvos valsčiaus“ serijos jų Rokiškio krašto knyga „Obeliai. Kriaunos“ bei kitos monografijos. A. Dručkus papasakojo apie bene vieną didžiausių šiaurės rytų Lietuvos Obelių muziejų ir jo ekspozicijas. Muziejaus direktorius didžiuodamasis vardijo surinktus eksponatus: partizaninės kovos dokumentai, partizanų dienoraščiai,  vėliavos, karinės uniformos, vertingas numizmatikos rinkinys, senosios medinės skulptūros kolekcija, daugiau kaip 400 leidinių apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos valstybės kariuomenę. Ne paslaptis, jog patį muziejaus direktorių glaudžiais ryšiais su praeitimi sieja atskiroje muziejaus salėje eksponuojami šiaurės rytų Lietuvos partizanų kovų eksponatai, kaip pavyzdžiui, Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų štabo dokumentai, nuotraukos, atsišaukimai, asmeniniai daiktai, kadangi pats A. Dručkus – buvęs partizanas, slapyvardžiu „Kerštas“.

Šio gražaus apsilankymo bei artėjančių švenčių proga leidykla Obelių istorijos muziejui  padovanojo veliuoniškio fotografo ir liaudies meistro Vytauto Mickaus rankų darbų miniatiūrinę veikiančią verpimo ratelio kopiją, kuri, kaip teigė A. Dručkus, puikiai derės prie eksponuojamos maldaknygės, iš kurios lietuviškos spaudos draudimo metais prie verpimo ratelio vaikai ne tik mokėsi maldų, bet ir lietuviškai skaityti. Taip pat, svečiai prasitarė, jog tai ne pirma dovana, kurią jie šiandien gavo ir pasidžiaugė, jog į muziejų vežasi jau trečiąją buvusių Lietuvos kariuomenės vadų, šį kartą – generolo Valdo Tutkaus, uniformą.

Atsisveikindami vieni kitiems palinkėjome jaukių ateinančiųjų švenčių ir pasižadėjome, jog dar ne kartą pasimatysime.   ▲2009 12 14

LANKĖMĖS ONUŠKYJE. 2009 m. gruodžio 9 d. „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Onuškis“ rengimo iniciatyvinė grupė lankėsi Trakų rajono Onuškio vidurinėje mokykloje, kur aptarė būsimos monografijos apie Onuškio valsčių rengimo etapus. Susitikime dalyvavo monografijos sudarytojai Živilė Driskiuvienė (nuotraukoje su knyga), istorikas Kazys Misius, rašytojas Jonas Laurinavičius, žurnalistas Klaudijus Driskius, Onuškio mokyklos direktorė Rima Bikertienė, pavaduotoja Stasė Masilionienė, Onuškio bendruomenės pirmininkė Liuda Korsanovienė, Onuškio bibliotekininkė Ona Stankevičienė, mokytojai. Rašytojas Jonas Laurinavičius padovanojo mokyklai savo knygų, „Versmės“ leidyklos atstovai įteikė Onuškio bendruomenei Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą pabaigtuvių dovanas, dovanoto knygų rinkinio papildymą – monografiją „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ bei Baltąją knygą „Onuškis“. Monografijos rengėjai pakvietė onuškiečius aktyviai įsijungti į knygos apie savo kraštą rengimą, padėti suorganizuoti 2010 metų vasarą monografijos autorių ekspediciją į Onuškį. Mokyklos direktorė padėkojo už iniciatyvą rengti monografiją, pažadėjo ieškoti galimybių, organizuojant patogų ekspedicijos dalyvių apgyvendinimą. ▲2009 12 11

 PABAIGTUVININKŲ VIZITAS.  2009 m. gruodžio 8 d. „Versmės“ leidykloje sulaukėme itin malonaus Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus bei Kultūros ir laisvalaikio centro direktorės Dalios Vertinskienės apsilankymo. Svečiams perdavėme leidyklos dovanojamas kalėdines lauktuves, o tarp jų – dovanoto knygų rinkinio papildymą ir Jiezno Baltąją knygą, kurią vartė nustebę ir susimąstę. Besišnekučiuojant prie kavos puodelio prisiminėme nuostabias praėjusios vasaros Knygų kelio kelionės akimirkas ir neeilinį įvykį – Jiezno seniūno suorganizuotą Tūkstantmečio ąžuolų giraitės sodinimą Jiezno centre: pievelėje priešais Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią kelionės dalyviai kartu su susirinkusiais jiezniškiais pasodino pirmąjį šio ąžuolyno ąžuoliuką, kuriam buvo suteiktas Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą vardas, ir prie jo susikibę rankomis dainavo lietuvių liaudies dainas. Seniūnas papasakojo, kad ąžuoliukų giraitės sodinimas vėliau tesėsi: šių metų birželio 6 d. pasodinta dar 10 ąžuoliukų, o liepos 18-ąją čia vykusioje Galiūnų šventėje ir visi trys jos nugalėtojai pasodino po ąžuoliuką, kurių vieną – stipriausias Lietuvos ir pasaulio žmogus, Lietuvos galiūnas Žydrūnas Savickas. Dabar šiame Tūkstantmečio ąžuolyne jau auga 14 ąžuoliukų, kuriuos didžiuodamiesi rūpestingai prižiūri pats ąžuolyno iniciatorius Jiezno seniūnas A. Bartusevičius ir visa Jiezno bendruomenė.

Svečiai negailėjo gražių žodžių leidyklos Knygų kelio renginiui, kurį vadino Metų įvykiu, didinga bei šventa misija. Taip pat palinkėjo kuo greičiau išleisti leidinį apie Jiezną ir jo apylinkes ir dar daug puikių idėjų, nes, seniūno žodžiais tariant, „Juk Jūs – Versmė!“. 

    ▲2009 12 09

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS.   Gruodžio 8 d. sulaukėme ir Mažeikių rajono Viekšnių seniūno Aldonio Eselino vizito. Svečias, kultūros reikalais atvykęs į tolimąjį Vilnių, per dieną spėjo pabuvoti ne tik leidykloje, bet ir Kultūros ministerijoje vykusiame pasitarime. Seniūnui perdavėme Knygų kelio knygų rinkinius bei mūsų kalėdines lauktuves Laižuvos, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir  Viekšnių bendruomenėms. A. Eselinas prasitarė, jog Viekšnių seniūnija buvo maloniai nustebinta leidyklos rengiamo Knygų kelio per Lietuvą idėja. Seniūnas apgailestavo, kad prasilenkė ir negalėjo leidykloje pabendrauti su vasarą pradėtos rengti monografijos „Viekšniai“ sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi dr. Edmundu Levitu, kuris visą šią savaitę monografijos rengimo reikalais lankosi gimtuosiuose Viekšniuose, sakė būtinai su juo susitiks grįžęs. 

▲2009 12 09

GAUTA PARAMA. 2009 12 08 leidyklą pasiekė Kęstučio Zizo 300 Lt  finansinė parama monografijai „Panemunėlis“. ▲2009 12 10

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“  interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas  leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos straipsnis Atkasta Kriaunų–Obelių apylinkių senovė (LLT:134-16/2009-46).

Pirmosios žinios apie Obelių – Kriaunų apylinkių senienas yra dar iš XIX a. pirmosios pusės, tačiau sistemingiau jos pradėtos tyrinėti tik XIX a. pabaigoje. Labiausiai reikšmingų tyrinėjimų tarpe minėtini 1909–1910 m. Liudviko Kšivickio (1859–1941) vykdyti Petrešiūnų piliakalnio kasinėjimai, 1933 m. Petro Tarasenkos (1892–1962) atlikti Velykuškių bei Mielėnų piliakalnių tyrinėjimai.

Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Obelių – Kriaunų regione siekia neolito pabaigą (II tūkstantmečio pr. Kr. pradžia). Tai akmeniniai laiviniai kirviai. Dauguma kitų akmeninių kirvelių yra iš bronzos (1500–500 m. pr. Kr.) ar net ankstyvojo geležies amžiaus (500–0 m. pr. Kr.) laikotarpiu ir susiję su čia klestėjusiais Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalniais. Net 51 toks kirvis aptiktas šiuose piliakalniuose, kurių Obelių – Kriaunų apylinkėje žinomi aštuoni. Brūkšniuotos keramikos kultūros piliakalniai gyvavo maždaug iki III a. Vėliau jų dalis buvo apleista, tačiau kituose gyvenimas tęsėsi iki pat istorinių laikų (XIII a.). Šiuo atveju daugiausia medžiagos gauta Velykuškių piliakalnio tyrinėjimų metu. Geležies amžiuje (I–XIII a.) buvo gyvenama ir neįtvirtintose gyvenvietėse. Nuo I tūkstantmečio vidurio mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, kurių išliko labai nedaug. Atskirais atvejais (Degučių radiniai) šiandien net sunku nustatyti laidosenos rūšį. Geležies amžiaus archeologijos paminklų išsidėstymas Obelių – Kriaunų regione lyginant jį su aplinkinėmis teritorijomis rodo čia buvus regioninį centrą. Jis buvo aiškus I tūkstantmečio pirmojoje pusėje, o vėliau visame plačiame Šiaurės rytų Lietuvos regione smarkiai sumažėjus gyventojų lieka sunkiau apčiuopiamas. Tačiau gyventojų etninė priklausomybę abejonių nekelia. Tai sėlių kraštas.

Po kovų su Livonijos ordinu dar labiau ištuštėjęs kraštas pakartotinai apgyvendinamas nuo Naujųjų laikų (XVI–XVIII a.) pradžios. Šiam laikotarpiui skiriami negausūs ir menkai tyrinėti senkapiai, dvarvietės, monetų lobiai. Jų teikiama medžiaga papildo ir patikslina atskirus šios regiono istorijos momentus, menkai atspindėtus istoriniuose šaltiniuose.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 16-asis iš archeologijos srities ir 134-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 12 08

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS.   2009 12 07 leidykloje  lankėsi Utenos r. Užpalių seniūnas Vytas Jurka, Vyžuonų seniūnas Audrius Remeikis ir Saldutiškio seniūnas Bronius Šliogeris. Svečiai pasiėmė Daugailių, Kuktiškių, Saldutiškio, Sudeikių, Utenos, Užpalių ir Vyžuonos bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 12 09

GAUTA PARAMA. 2009 12 04 leidyklą pasiekė Audronės Marijos Kemešienės 500 Lt  finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis. ▲2009 12 10

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS.   2009 12 04 leidykloje lankėsi Biržų miesto seniūnijos specialistė Inga Petrikonytė. Viešnia pasiėmė Biržų bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 12 09

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 04 leidykloje  lankėsi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos turto ir vietinio ūkio skyriaus vairuotojas A. Bumis. Svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves Baisogalos, Grinkiškio, Radviliškio, Sidabravo, Šeduvos ir Šiaulėnų bendruomenėms: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 09

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 04 leidykloje  lankėsi Šakių r. Slavikų bendruomenės atstovas Martynas Baršauskas. Svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 09

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 04 leidykloje  lankėsi Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė. Viešnia pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 09

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 04 leidykloje  lankėsi Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas. Aukštas svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 08

LANKĖSI LEIDYKLOJE. 2009 12 03 leidykloje lankėsi leidyklos bendramintis, žinomas liaudies meistrų mugių rengėjas, lietuvių tautos tradicijų, kaimo turizmo ir lietuvių tradicinių patiekalų puoselėtojas bei propaguotojas, verslininkas Vytenis Urba. Svečiui aprodėme leidyklą, iškilmingai įteikėm jo gimtųjų Kėdainių baltąją knygą, domėjomės kaip sekasi verslo, kaimo turizmo veikla, apie kurią įsišnekėjome kalbėdamiesi apie p. Vytenio įsigytą "Musninkų. Kernavės. Čiobiškio" monografiją, kurios aprašomoje teritorijoje jis ir plėtoja savo kaimo turizmo projektus. Svečias padėkojo už netikėtas dovanas ir atsisveikindamas, kitoje jo daugelį metų rengtos garsiosios Kaziuko mugės plakato pusėje užrašė: "Versmės" kolektyvui Lietuvos tūkstantmečio proga - gerų darbų, gerų siekių, geros sėkmės.

  ▲2009 12 08

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 03 leidykloje  lankėsi Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos vairuotojas Algis Bajorūnas. Svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves Bubių, Bazilionų, Gruzdžių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Meškuičių, Raudėnų ir Šiaulių bendruomenėms: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 08

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 03 leidykloje  lankėsi Šakių r. Kudirkos Naumiesčio bendruomenės atstovas Saulius Davidavičius. Svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 08

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 12 03 leidykloje  lankėsi Šakių r. Kidulių seniūnijos atstovas Audrius Ufartas. Svečias pasiėmė Kidulių bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 12 08

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 02 leidykloje  lankėsi Kauno r. Čekiškės krašto bendruomenės centro pirmininkas Valentinas Savickas, pirmininko pavaduotojas Algirdas Gudžius, vairuotojas Kęstutis Kluonis. Svečiai prisiminė džiugius vasaros susitikimo Knygų kelyje įspūdžius, nusifotografavo su į leidyklą užsukusiu iš Liubeko kino festivalio grįžusiu sėkmingai jame dalyvavusiu filmų kūrėju Arvydu Barysu, kuris ta proga pagrojo savo mėgstama mandriola. Vėliau, prisiminę ko atvyko, svečiai pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 03

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 12 02 leidykloje  lankėsi Klaipėdos r. Kretingalės seniūnijos seniūno padėjėja Danguolė Urbienė. Viešnia pasiėmė Dovilų, Gargždų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario ir Veiviržėnų bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. Svečiai pabendravo ir nusifotografavo su leidyklos redaktoriumi Virginijumi Jociu – baigiamos rengti Klaipėdos r. monografijos „Endriejavas“ sudarytoju. ▲2009 12 03

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 02 leidykloje  lankėsi Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė. Viešnia pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 03

GAUTAS 1-ASIS STRAIPSNIS. 2009 12 02 leidyklą pasiekė 1-mas šių metų vasarą pradėtos rengti monografijos „Viekšniai“ (sudarytojas dr. Edmundas Levitas) straipsnis Birutė Butkevičienė „Brolių Biržiškių fenomenas“. ▲2009 12 02

PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES.  2009 12 01 leidykloje  lankėsi Panevėžio r. Vadoklių bendruomenės atstovas Andrius Pergizas. Svečias pasiėmė Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdines lauktuves: žadėtąsias lankantis vasarą darytas nuotraukas, dovanoto knygų rinkinio papildymą, dar knygų skirtukų ir... gardaus šiųmečio medaus! ▲2009 12 02

 1-IEJI PASIĖMĖ PABAIGTUVIŲ LAUKTUVES. Džiaugiamės 1-ąją kalendorinės žiemos dieną sulaukę Jonavos bibliotekininkės p. Astos Ribačiauskienės -  pirmosios atstovės, 

atsiliepusios į vasarą Knygų kelyje lankytoms bendruomenėms lapkričio 27 d. mūsų siųstą kvietimą atvykti atsiimti Knygų kelio pabaigtuvių Kalėdinių lauktuvių: žadėtųjų lankantis vasarą darytų nuotraukų, dovanoto knygų rinkinio papildymo,  dar knygų skirtukų ir... gardaus  šiųmečio medaus! Viešnia nepabūgo ir kelionės nepatogumų: atvyko į Vilnių autobusu, o su visu dovanų nešuliu išvyko... traukiniu! Ir  dar staigmena:  išsišnekėjus paaiškėjo, kad p. Asta besanti Jurgos Ribačiauskaitės mama, - tos pačios Jurgos, kuri su drauge Greta  Markevičiūte 2007-aisiais, dar būdamos 16-metės moksleivės, parašė tikrą knygą "Kai gerai būti nebegali", prie kurios išleidimo teko prisidėti ir mūsų leidyklos vadovui... Tikrai, nuostabu, kad Knygų kelias supažindina, sujungia pačiu netikėčiausiu būdu. Geros kloties Jums, gerbiama Asta, Jurgitai, Gretai bei visiems jonaviškiečiams! Gerų skaitytojų ir skaitymo! Iki malonaus susitikimo kituose darbuose ir keliuose! ▲2009 12 02

KAS NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. Iš viso 2009 m. lapkričio mėnesį leidykloje gautas 21 naujas straipsnis (155 rankraščio puslapiai), parengti 37 nauji straipsnių maketai (576 knygų puslapiai).

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“  interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas  leidyklos spaudai parengtas menotyrininko Povilo Spurgevičiaus mokslinis straipsnis Obelių šv. Onos bažnyčia: istorija ir menas (LLT:133-45/2009-45).

Rokiškio rajono Obelių miestelį jau XVI a. viduryje reprezentavo bažnyčia. Išsaugoti vietiniai archyvai pateikė gan ankstyvą dar XVII a. medinės bažnyčios vaizdą. XVIII a. pastatyta nauja vėlyvojo baroko šventovė, kuri pasižymėjo išorinio ir vidinio vaizdų puošnumu ir didingumu.

Naujosios mūrinės bažnyčios architektūra atspindėjo romantizmo idealus. Ji buvo pastatyta 1861–1868 m. Sudegė 1899 m. Kunigas Vincentas Birutavičius su parapijiečių pagalbą ją atstatė ir papildė dviem šoninėm koplyčiom. Ši dvibokštė, kryžminės struktūros bažnyčia laisvai interpretavo gotikinio stiliaus tradicijas ir sukūrė naujos kokybės vaizdą. Jo didingumas architektūroje grindžiamas perimtų iš senosios gotikos smailiaarkių konstrukcijų formomis. Priešybę interjere sukuria neogotikiniai altoriai, kurie tiesiogiai interpretuoja senąsias tradicijas. Aukštas, dvibokštis fasadas leido bažnyčiai įsilieti į plačią panoramą ir tapti pagrindine miestelio ir jo apylinkių dominante.

Išsaugoti jos archyvai, tai ne tik bažnyčios, miestelio, bet ir visos Lietuvos kultūrinė vertybė.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 45-asis iš istorijos srities ir 133-iasis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 11 30

PATEIKTOS PARAIŠKOS KONKURSUI. 2009 11 27 leidykla Kultūros rėmimo fondo rengiamam Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui pateikė paraiškas leidyklos projektams - mokslinėms ekspedicijoms į Daujėnus, Onuškį ir Viekšnius finansuoti.▲2009 11 30

Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu KRF 2010 m. I etape tarp iš dalies paremtų kultūros ir meno projektų yra ir „Versmės“ leidyklos organizuojama kompleksinė mokslinė tiriamoji ekspedicija į Onuškį (Trakų r.) ir jo apylinkes, patenkančias į tarpukariu buvusio valsčiaus teritoriją. ▲2010 03 17

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 27 leidykloje  lankėsi Kretingos r. Salantų seniūnijos atstovas Tomas Kontautas. Svečias pasiėmė Salantų bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 27

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 25 leidykloje  lankėsi Skuodo r. Mosėdžio seniūnijos atstovas Aurelijus Pitrėnas. Svečias pasiėmė Mosėdžio bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 25

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 24 leidykloje  lankėsi Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos buhalterė Renata Ludenkaitė. Viešnia pasiėmė Marijampolės sav. Gudelių, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos ir Šunskų bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 25

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“  interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas  leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Daivos Patalauskaitės mokslinis straipsnis Obelių ir Kriaunų apylinkių augmenija (LLT:132-33/2009-44). 

Obelių ir Kriaunų apylinkėse augalijos tyrimai vykdyti 2007 metų vasarą maršrutiniu būdu. Natūraliose bendrijose buvo atliekami bendrijų aprašymai, taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus ir pagal juos parengtą metodiką.

Vaizdingas kalvotas Obelių ir Kriaunų kraštovaizdis smarkiai sukultūrintas, vyrauja kultūrinės daugiamečių žolių ganyklos ir dirbami laukai. Išlikę natūralios augalijos plotai yra maži ir pasiskirstę netolygiai. Vertingiausios bioįvairovės požiūriu yra nemelioruotos upių slėnių atkarpos ir ežerai. Natūralios pievos yra išlikusios tik drėgnose nemelioruotų upių slėnių dalyse. Didžiausia šienaujamų pievų bendrijų įvairovė yra Kriaunos slėnyje Obeliuose. Čia aptinkamos Molinio-Arrhenatheretea R. Tx. 1937 klasės pašiaušėlynų, purienynų ir avižuolynų (Alopecurion pratensis, Calthion palustris, Arrhenatherion elatioris) sąjungų bendrijos ir Phragmitetea australis R. Tx. et Prsg 1942 klasės Magnocaricion Koch 1926 aukštųjų viksvynų sąjungos bendrijos. Natūralios augalijos plotelių taip pat dar galima aptikti nemelioruotose Akmenės, Apeikės ir Šaltojos upių slėnių dalyse, nors šiuo metu jos nešienaujamos ir didžioji slėnių dalis užkrūmijusi.

Didelė Obelių apylinkių vertybė – ežerai. Nedaug kur Lietuvoje nedideliame plote yra tiek gausiai ežerų. Jie yra įvairaus amžiaus stadijų, dauguma jų – subrendimo stadijoje. Tik keliuose iš jų buvo atlikti atskirų rūšių tyrimai, bet kompleksiškai šių ežerų augmenija dar netyrinėta. Labai svarbu ūkine veikla ir tarša nepaspartinti jų senėjimo proceso ir išlaikyti kuo natūralesnius ateinančioms kartoms.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 33-asis iš gamtos (12-asis iš  biologijos) srities ir 132-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 11 23

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 20 leidykloje  lankėsi Kėdainių r. Truskavos  seniūno Vytauto Zakaryzos sūnus Rimantas. Svečias pasiėmė Truskavos bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 23

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 20 leidykloje  lankėsi Tauragės r. Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis. Svečias pasiėmė Tauragės r. Batakių ir Skaudvilės bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 23

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 20 leidykloje  lankėsi Joniškio rajono savivaldybės vairuotojas Vytautas Radžius. Svečias pasiėmė Žagarės (Joniškio r.) bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 23

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 19 leidykloje  lankėsi Ukmergės r. Veprių seniūnijos vairuotojas Antanas Pečiukaitis. Svečias pasiėmė Veprių bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 19

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 18 leidykloje  lankėsi Anykščių r. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Chrapačas ir vairuotojas Vytautas Luščiauskas. Svečiai pasiėmė Anykščių r. Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Traupio ir Viešintų bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 18

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 17 leidykloje  lankėsi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vairuotojas Zigmas Molvinskas. Svečias pasiėmė Dotnuvos (Kėdainių r.) bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 17

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 17 leidykloje  lankėsi Ukmergės r. Šešuolių seniūnas Jonas Dikčius ir žemės ūkio specialistas Algis Macijauskas. Svečiai pasiėmė Šešuolių bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 17

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“  interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Lesčiaus mokslinis straipsnis Nepriklausomybės kovos Giedraičių krašte 1918–1920 metais (LLT:131-44/2009-43). 

Nepriklausomybės kovų metu jaunai, vos besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko ginti šalį nuo besikėsinusių į jos nepriklausomybę priešų – bolševikų, bermontininkų ir lenkų. Kalbamuoju laikotarpiu Giedraičių kraštui grėsė dviejų agresyviai nusiteikusių priešų – bolševikų ir lenkų – pavojus. Nežiūrint minėtų karinių pajėgų kiekybinio pranašumo, Lietuvos ginkluotosios pajėgos sugebėjo pasižymėti ir suduoti priešams lemtingų smūgių daugelyje šalies vietovių.

Viena iš tokių buvo Giedraičių kraštas, garsus savo istorine praeitimi, per kurį vingiavo strategiškai svarbus kelias, vedantis iš senosios sostinės Vilniaus Vidurio ir Šiaurės Lietuvos kryptimis.

Pirmasis priešas, su kurio pajėgomis Lietuvos kariams teko susidurti Giedraičių krašte, buvo bolševikai, dar nuo 1919 m. sausio mėn. pabaigos šeimininkavę ir terorizavę vietos gyventojus. Bendromis lietuvių-lenkų pajėgomis 1919 m. gegužės 11 d. jie iš šio krašto buvo išvyti. Tačiau lenkai, pasinaudoję sunkia Lietuvos kariuomenės, kovojusios su bolševikais kituose frontuose, tuometine padėtimi, sugebėjo iki 1920 m. liepos mėn. pradžios įsitvirtinti ne tik Giedraičių krašte, bet ir didelėje Rytų bei Pietų Lietuvos teritorijos dalyje.

Ir tik tų pačių metų liepos mėn. viduryje bolševikams perėmus iniciatyvą kovų su lenkais frontuose, Lietuvos kariuomenė atsiėmė iš pastarųjų didelę Lietuvos teritorijos dalį. Liepos 11 d. 7 pėst. pulko II batalionas išvadavo ir Giedraičių Kraštą. Jame ėmė klostytis normalesnės administracinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo sąlygos.

Tačiau ir šį kartą taikus kuriamasis laikotarpis krašte tęsėsi neilgai. Atsigavę lenkai, perėjo į kontrpuolimą, kurio metu negausi Lietuvos kariuomenė patyrė keletą pralaimėjimų Pietų Lietuvoje. 1920 m. spalio 7 d. su lenkais buvo pasirašyta Suvalkų sutartis. Tačiau jau kitą dieną lenkai ją sulaužė, pradėdami prieš Lietuvą naują avantiūrą. Jų gausios pajėgos spalio 9 d. užėmė Vilnių, o spalio 17 d. gen. L. Želigovskio vadovaujami daliniai pradėjo smarkų puolimą Giedraičių kryptimi. Spalio 21 d. jie pasiekė Giedraičių apylinkes, o spalio 26 d. užėmė miestelį ir jo apylinkes. Vyko atkaklios, permainingos kovos. Prieš želigovskininkus kovojo mjr. J. Petruičio vadovaujamas 2-asis pėst. pulkas. Lapkričio 1 d. lietuviams pavyko Giedraičius atsiimti.

Sutelkę stambias papildomas karines pajėgas, želigovskininkai lapkričio 17 d. prieš lietuvius pradėjo vykdyti savo didžiąją ofenzyvą. Po įnirtingų kovų, iš abiejų kovojusių pusių patirta nemaža aukų. Visgi lietuviai turėjo Giedraičius palikti. Tačiau Želvoje sutelkę savo paskutines jėgas, 2-asis pėst. pulkas lapkričio 20 d. pradėjo naują žygį Giedraičių link. Po nepaprastai atkaklių kautynių, pareikalavusių naujų aukų tiek karininkų, tiek kareivių tarpe, 2-ojo pėst. pulko kovotojai lapkričio 21 d. Giedraičius galutinai išvadavo. Lenkai patyrė itin didelių nuostolių.

Pulko kariai kovojo labai ryžtingai, nes gerai žinojo, už ką ir dėl ko kovoja. Aršioje kovoje lenkų grobuoniška galybė buvo palaužta.

Tarpininkaujant Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai, 1920 m. lapkričio 29 d. Kauno geležinkelio traukinio vagone su lenkais buvo pasirašytas paliaubų sutarties protokolas.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 34-asis iš istorijos srities ir 131-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 11 16

GAUTA PARAMA. 2009 11 16 leidyklą pasiekė Bernadetos Juzės Guogienės (Juškevičiūtės), jos močiutės Emilijos Juškevičienės ir brolio Juozo Juškevičiaus 150 Lt (po 50 Lt) finansinė parama monografijai „Panemunėlis“. ▲2009 11 17

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 11 11 leidykloje  lankėsi Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Knygų komplektavimo skyriaus vedėja Birutė Vinciūnienė ir šios bibliotekos vairuotojas Romas Čepulis. Svečiai pasiėmė Pakruojo bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 11 11

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko mokslinis straipsnis Pašvitinio apylinkės III tūkst. pr. Kr.–XVIII a. (archeologijos duomenimis) (LLT:130-15/2009-42). 

Pašvitinio apylinkės negausu archeologinių paminklų. Rasti akmeniniai kirveliai bei gyvenvietės Aukštadvaryje liekanos leidžia teigti, kad žmonės į šias vietoves užklysdavo neolite – ankstyvųjų metalų laikotarpiu. Apie pastovias to laikotarpio gyvenvietes duomenų nėra.

Žinomiausias Pašvitinio apylinkių archeologijos paminklas – Peleniškių piliakalnis su priešpiliu.

Žmonių apylinkėse pagausėjo tik V–XIII a. Tai liudija V–XI a. Pašvitinio, Peleniškių, Aukštadvario kapinynų radiniai. Tuo metu žmonės laidoti nedeginti, plokštiniuose kapinynuose, į pomirtinį pasaulį išlydėti su papuošalais, darbo įrankiais, ginklais. Šiuos kapinynus paliko žiemgalių gentys.

Lyginant su gretimomis Pašvitinio apylinkėmis ir šiame laikotarpyje stokojama paminklų. Tai yra dėl vienos priežasties – didžioji apylinkių dalis vakaruose buvo negyvenama tarpgentinė dykra, skyrusi Rytų ir Vakarų Žiemgalą. Senoji riba buvo Virčiuvio upė (prasideda Pašvitinio apylinkėse), kuri XVI a. pabaigoje–XVIII a. skyrė tuometinius Šiaulių ir Upytės pavietus. Tai rodo, kad šios vietos netiko gyventi priešistoriniais laikais, čia žemės intensyviai pradėtos naudoti tik XVI–XVIII a.

Dabartinių Pašvitinio apylinkių R dalis, remiantis archeologinių paminklų išsidėstymu, priklausė Rytų Žiemgalos–Upmalės Plonės žemės nedidelei Šiurpės (Serpen) pilies apygardai (minima 1259 m.), kurios centras lokalizuojamas Peleniškių piliakalnyje.

Visos Plonės žemės centras, remiantis geografine padėtimi, archeologinių paminklų koncentracija, radinių specifika, galėjo būti Žeimelio–Steigvilių apylinkėse, kurios buvo prie svarbių prekybos kelių. Kad čia galėjo būti šis centras, patvirtina toponimika. Tai į R nuo Žeimelio XVI–XVIII a. kairiajame Plonės upelio krante buvę Plonėnai (bažnyčia, miestelis, dvaras, vadintas Didžiaisais Plonėnais, palivarkas, vadintas Baltaisiais Plonėnais). Tuo metu čia kryžiavosi keliai iš Žeimelio, Saločių, Linkuvos, Bauskės.

Į P–PV nuo dabartinio Pašvitinio miestelio buvo tarpgentinė dykra (jos viduriu teka Mūša), skyrusi anoniminę žiemgalių žemę, buvusią Kruojos baseine (centras galėjo būti nukastame Paliečių piliakalnyje (?), kuris XIX a.–XX a. pradžioje vadintas „Turinkalnu”). Į V buvo viena iš Vakarų Žiemgalos žemių – Sidabrė.

Nors Pašvitinio apylinkėse stokojama laidojimo paminklų ir senovės gyvenviečių, tačiau čia yra ypač daug apeiginių akmenų, kurių daugumą sudaro akmenys su smailiadugniais dubenimis (prie Peleniškių piliakalnio, Binėnų, Gegiedžių, Miciūnų, Pašvitinio, Pociūnų, Sodeliškių, Sosdvario k.). Užfiksuota duomenų ir apie „velnio akmenis“ Ąžuolynėje, Krembliuose, „Velnio krėslą” Velniobaloje, Titonių kaime, Buletiškio miške.

Per Pašvitinio apylinkes XI–XIII a. R–V kryptimi ėjo vietinės reikšmės kelias iš Sidabrės link Guostagalio pilies apygardos centro – Tričių piliakalnio (Linkuvos apyl.).

Pasibaigus kryžiaus žygiams, XIII a. pabaigoje kraštas turėjo labai ištuštėti. Tačiau ne visi gyventojai išsikėlė, nes nėra duomenų apie vykusius mūšius PR Žiemgalos dalyje. Tai patvirtina ir kalbotyros duomenys. Kraštą, remiantis kalbotyros duomenimis, XIV–XVII a. kolonizavo aukštaičiai iš Upytės pavieto, kuriam ir priklausė Pašvitinio apylinkės.

Kraštas labiau pradėtas apgyvendinti tik nuo XV a. vidurio dėl keleto priežasčių. 1435 m. Pabaisko mūšyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė nugalėjo Livonijos ordiną. Tada šiaurinėje Lietuvos dalyje gyvenimas tapo ramesnis, o tai turėjo paskatinti labiau apgyvendinti kraštą. Sprendžiant pagal senkapių paplitimą XVI a. ir ypač XVI a. antrojoje pusėje–XVII a., galima manyti, kad pietinė Žiemgala buvo tankiai gyvenama. Iš šio laikotarpio tėra tik vienas nedaug tyrinėtas XVI–XVII a. Aukštadvario–Gudelių senkapis ir palaidojimai Pašvitinio šventoriuje.

2005–2006 m. buvo atlikti pirmieji archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai. Jų rezultatai leidžia teigti, kad Pašvitinio miestelis ir pirmoji bažnyčia XVI–XVIII a. kūrėsi dabartinėje vietoje.

Kad Pašvitinio miestelis nebuvo reikšmingas XVI–XVIII a. Šiaurės Lietuvos prekybos ir amatų centras, liudija tai, jog apylinkėse nerasta nė vieno monetų lobio. Tada svarbiausi regiono miestai ir miesteliai buvo Joniškis, Žeimelis, Linkuva. O per gyvenvietę ėję keliai užsienio prekyboje nebuvo svarbūs.

Čia kryžiavosi tik iš Linkuvos, Joniškio, Šiaulių ir Žeimelio ėję keliai.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 15-asis iš archeologijos srities ir 130-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.  ▲2009 11 09

DALYVAVOME KNYGRIŠYSTĖS RENGINYJE. 2009 11 07 A. ir A. Tamošaičių galerijoje dalyvavome skelbtame Vilniaus amatų paveldo renginyje, skirtame seniesiems Vilniaus knygrišiams. Jame leidyklos redaktorė istorikė Vida Girininkienė tarė įžanginį žodį ir pristatė prof. Liberto Klimkos parengtą leidinį „Amatai Vilniuje: tradicijos ir šiandiena“. Knygrišiai demonstravo knygų įrišimo įmantrybes. Vilniaus knygrišių gildijos knygrišys Rimas Supranavičius gausiai susirinkusių lankytojų, tarp kurių buvo ir leidyklos vadovas, akivaizdoje rankomis rišo paskutiniosios išleistos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Obeliai. Kriaunos“ reprezentacinį egzempliorių <..>. ▲2009 11 11

MŪSŲ SVETAINEI – 8-ERI! Džiaugiamės, kad per 8-erius metus nuo įkūrimo 2001 11 07 „Versmės“ leidyklos svetainėje http://www.versme.lt/ apsilankė beveik  0,5 mln. (per 485 tūkstančių) lankytojų. Dabar bendra svetainės apimtis yra per 700 interneto puslapių, kurių bendra informacinė talpa viršija 60 MB, o svetainės „ganytoja“ administratorė Rimgailė Pilkionienė ją nuolat papildo vis nauja aktualia informacija.

▲2009 11 11

ŠVENTĖ VIEKŠNIUOSE. 2009 11 07 Viekšnių gimnazija šventė 90 metų jubiliejų. Šventėje, buvęs gimnazijos mokinys, o dabar rengiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Viekšniai“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Edmundas Levitas pristatė būsimąją monografiją.

     ▲2009 12 15

LANKĖMĖS KNYGŲ ŠVENTOVĖJE. 2009 11 06 gausus būrys leidyklos bendradarbių lankėsi Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos II rūmuose. Ekskursijos metu apžiūrėjome Šv. Jurgio bažnyčią, kuri naudojama kaip knygų saugykla, Karmelitų vienuolyną, knygų fondus. Tariame nuoširdų ačiū mus pasikvietusiems ir savo turtus aprodžiusiems Vytautui Gocentui, Rūtai Eglinskienei ir kitiems.

    ▲2009 11 09

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, archeologo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Algirdo Girininko  mokslinis straipsnis Jiezno ir Stakliškių apylinkių priešistorė (LLT:129-14/2009-41). 

Jiezno ir Stakliškių apylinkės buvo apgyvendintos nuo vėlyvojo paleolito (Late Paleolithic) laikotarpio. Pelekonių kaimo teritorijoje aptikta Svidrų (Swiderian) kultūros žmonių pėdsakų. Mezolito laikotarpio gyventojai, kurių pėdsakų aptikta Pelekonių kaimo ir Alšyčios upės pakrantėse, priklausė Nemuno (Janislavicų) (Janislawice) kultūros gyventojams. Neolito laikmečio žmonių gyvensenos pėdsakų daugiausiai aptikta prie Nemuno ir Verknės upių pakrančių. Aptikta vietos, priskiriamų neolitinei Nemuno kultūrai, ir migruojančių – Rutulinių amforų (Globular Amphora) ir Virvelinės keramikos (Corder Ware) kultūrų, gyventojų pėdsakų. Bronzos laikmečio pabaigai priskiriamas buvusio Baudėjų dvaro teritorijoje aptiktas bronzinių dirbinių lobis. Romėniškojo laikotarpio (Roman Age) plokštinis (burial ground) griautinis (inhumation) kapinynas buvo tyrinėtas Medžionių (Stakliškių sen.) kaime. Vėlesnio laikotarpio laidojimo paminklai – pilkapynai (Barrow cemeteries) – aptikti Pieštuvėnų, Pramiežių kaimų teritorijoje ir Lielionių miške (Stakliškių sen.) jau būdingi Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (Barrow Culture of East Lithuania) gyventojams, kuriuos paliko lietuvių gentys.

Jiezno ir Stakliškių seniūnijų ribose šiuo metu yra žinoma 15 piliakalnių, kurių ankstyviausi – Pieštuvėnų, Virkininkų – gali būti datuojami dar I tūkst. pr. Kr. Laikotarpiu ir priskirtini Brūkšniuotosios keramikos kultūros (Brushed Pottery Culture) gyventojams. Kiti piliakalniai būdingi I tūkst. – II tūkst. pradžiai. Per visą I tūkstantmečio laikotarpį Jiezno ir Stakliškių gyventojai bendravo su piečiau gyvenusiomis jotvingių gentimis.

Jiezno ir Stakliškių apylinkių gyventojai priklausė pietinei besiformuojančių lietuvių genčių sričiai, kuri valstybės formavimosi laikotarpiu tapo Lietuvos valstybės branduoliu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 14-asis iš archeologijos srities ir 129-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 11 02

KAS NUVEIKTA PER SPALĮ. Iš viso 2009 m. spalio mėnesį leidykloje gauta 20 naujų straipsnių (226 rankraščio puslapiai), parengti 27 nauji straipsnių maketai (138 knygų puslapiai).

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Susirinkimo išvakarėse mirusio leidyklos bendradarbio, monografijos „Juodupė. Onuškis“ vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo a. a. dr. Jono Šedžio atminimo pagerbimas. 2. Organizaciniai klausimai: kito pusmetinio susirinkimo laiko parinkimas (siūlomas laikas 2009 04 22, ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (pranešėjas P. Jonušas). 3. Ilgametį leidyklos bendradarbį prof. Algirdą Gaigalą prisimenant (P. Jonušas). 4. 2009 metais išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“ (I dalis), „Obeliai. Kriaunos“ pristatymai (pranešėjai P. Jonušas, V. Girininkienė, J. Linkevičius, D. Šniukas, V. Mačiekus). 5. Lietuvos Tūkstantmečio metams skirti leidyklos renginiai ir iniciatyvos: a. Kreipimasis į LR Seimą – Peticija dėl Lietuvos dienos – Kovo 9-osios įrašymo į minėtinų dienų sąrašą (P. Jonušas); b. Leidyklos dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų rūmuose (P. Jonušas, Ž. Driskiuvienė), konferencija „Šimtatomei Lietuvos Tūkstantmečio monografijų serijai „Lietuvos valsčiai“ – 15 metų“. c. Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą (P. Jonušas); d. Mokslinė konferencija „Lietuvos Tūkstantmetis ir lokalioji istorija“ (P. Jonušas, G. Juščiūtė); e. Knygų kelio renginio tęsinys: seniūnijoms dovanojimų knygų atvyksta į „Versmės“ leidyklą atsiimti patys bendruomenių atstovai (P. Jonušas, V. Dževečkaitė). 6. Monografijų parengimo spaudai būklė, parašytų straipsnių ir sumaketuotų straipsnių suvestinės (P. Jonušas). 7. Naujai pradedamų rengti monografijų „Jūžintai“, „Daujėnai“, „Viekšniai“, „Onuškis“, „Kybartai“ įrašymas į „Lietuvos valsčių“ seriją ir numatomos 2010 m. vasaros leidyklos ekspedicijos į aprašomuosius kraštus (Venantas Mačiekus, Antanas Šimkūnas, Edmundas Levitas, Živilė Driskiuvienė, Albinas Vaitkevičius). 8. Informacija apie lapkričio 6 d. numatomą leidyklos ekskursiją į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos II-uosius rūmus (V. Dževečkaitė). 9. Rengiamų monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos. 

Susirinkimo dalyviams buvo pateikti susirinkimo medžiagos segtuvėliai, kuriuose be darbotvarkės kiekvienam susirinkimo dalyviui buvo įdėta liepos 3 d. leidyklos organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos dalyvio trikalbė programos knygutė, metinė serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijų straipsnių rašymo ir puslapių maketavimo suvestinė, serijos mokslinių straipsnių, paskelbtų interneto svetainėje http://www.llt.lt/, suvestinė, leidyklos įrištų mokslinių straipsnių atspaudų pavyzdžiai, dr. J. Šedžio nekrologas, Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą akimirkų nuotraukos (po 3 dideles spalvotas nuotraukas kiekvienam), Kovo 9-osios – LIETUVOS DIENOS knygų skirtukai, kita informacija.

Susirinkime dalyvavo 26 dalyviai: Petras Jonušas, Ona Liugailienė, Albinas Vaičiūnas, Stanislovas Buchaveckas, Vitas Girdauskas,  Ieva Švarcaitė, Vidas Sutkus, Albinas Jasiūnas, Juozas Pugačiauskas, Albinas Vaitkevičius, Antanas Šimkūnas, Zigmas Malinauskas, Vingaudas Baltrušaitis, Julius Aukštaitis, Aloyzas Bėčius,  Živilė Driskiuvienė, Albinas Masaitis, Vaida Dževečkaitė, Tomas Petreikis, Venantas Mačiekus, Domijonas Šniukas, Virginijus Jocys, Anelė Vosyliūtė, Edmundas Levitas, Arūnas Bubnys, Aušra Jonušienė.

▲2009 10 30

GAUTA PARAMA. 2009 10 29 leidyklą pasiekė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (administracijos direktorius Vladas Damulevičius) 6000 Lt finansavimas monografijai „Gruzdžiai“ II dalis. Šiai knygai jau surinkta 8100 Lt parama. 2-oji 1500 p. monografijos dalis yra visiškai parengta spaudai, bet dėl lėšų stygiaus neišleidžiama.▲2009 10 30

LEIDYKLOS SVEIKINIMAS. 2009 m. spalio 28 d. leidyklos bendradarbiai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje dalyvavo „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo darbų komisijos nario, serijos globėjo nuo pat jos leidimo pradžios, akademiko prof. Antano Tylos 80-mečio minėjime. Jubiliatui įteikėme naujausią „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Obeliai. Kriaunos“ su dedikacija. 
Skelbiame šiame minėjime LMA bibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcinkevičiaus pasakytą sveikinamąją kalbą <...>. ▲2009 10 30

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas archeologės, humanitarinių mokslų daktarės Ilonos Vaškevičiūtės mokslinis straipsnis Žiemgališka Gruzdžių žemė (LLT:128-13/2009-40). 

Gruzdžiai yra vietovė, kurioje susijungė trijų baltų genčių žemės – vakaruose – žemaičių, rytuose – aukštaičių, o šiaurėje – žiemgalių. Dabartiniai Gruzdžiai stovi istorinėje žiemgalių žemėje. Čia turime vieną piliakalnį bei keletą kapinynų, iš kurių į muziejus yra patekę III–XVI a. datuojamų daiktų. 

Žiemgaliai – baltų gentis V-XIII a. gyvenusi dabartinėse šiaurės Lietuvos ir pietų Latvijos žemėse: nuo Rygos įlankos šiaurėje iki dabartinių Šiaulių ir Panevėžio miestų šiaurinių pakraščių, nuo Ventos upės vakaruose iki Apasčios rytuose. Žiemgaliai savo mirusiuosius laidojo nedegintus, plokštiniuose kapinynuose, vyrus ir moterys guldė priešinga kryptim, laidojo su gausiomis įkapėmis. Vyrams būdingi platūs kovos peiliai-kalavijai, padėti skersai dubens, 3-4 ietys, segė, apyrankė užmauta ant kairės rankos. Moterys laidotos su apgalviu, smeigtukų pora, dvejomis apyrankėmis, kapliu, peiliuku lenkta viršūne.

1290 m Sidabrės pilies sudeginimu baigiasi žiemgalių kovos su kalavijuočias. Šiaurinė Žiemgalos dalis įjungta į Livonijos valstybę, pietinė – atiteko LDK, tačiau gyventojų čia liko mažai, kraštas ištuštėjęs. Tik praėjus 200–300 metų, į jį atsikelia gyventojai iš dabartinės Aukštaitijos ir Žemaitijos, statomos bažnyčios, kuriasi dvarai, auga kaimai. 

Šiandieną išvesti tiesioginės sąsajos tarp vietinių gyventojų ir žiemgalių negalime, tačiau vietos gyventojai savo šaknis sieja su Žiemgala. Išdidžiais žiemgaliais pelnytai vadintis gali ir Gruzdžių žmonės. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 13-asis iš archeologijos srities ir 128-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 10 26

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas architekto, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Miškinio mokslinis straipsnis Gruzdžių istorinė urbanistinė raida (LLT:127-43/2009-39). 

Straipsnyje remiantis rašytiniais (inventoriai ir kt.), ikonografiniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje aptariama XVII–XX a. Gruzdžių istorinė urbanistinė raida, savotiška miestelio istorijos sintezė. Pažymima, kad 1623 m. kaimavietėje ar šalia jos įkurtas Zamūšės (Gruzdžių) miestelis buvo pačiame Šiupylių (Zamūšės) parapijos centre, o tai sudarė palankias sąlygas jo vystymuisi. Straipsnyje aptariama miestelio užstatymo kaita, atskirų urbanistinių objektų – gatvių, aikščių, namų, smuklių, bažnyčios, kitų objektų raida, gyventojų sudėtis ir skaičiaus dinamika, ūkinė veikla.

Straipsnyje remiantis rašytiniais (inventoriai ir kt.), ikonografiniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje aptariama XVII–XX a. Gruzdžių istorinė urbanistinė raida, savotiška miestelio istorijos sintezė. Pažymima, kad 1623 m. kaimavietėje ar šalia jos įkurtas Zamūšės (Gruzdžių) miestelis buvo pačiame Šiupylių (Zamūšės) parapijos centre, o tai sudarė palankias sąlygas jo vystymuisi. Straipsnyje aptariama miestelio užstatymo kaita, atskirų urbanistinių objektų – gatvių, aikščių, namų, smuklių, bažnyčios, kitų objektų raida, gyventojų sudėtis ir skaičiaus dinamika, ūkinė veikla.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 43-asis iš istorijos srities ir 127-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 10 19

   ▲2009 10 16

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Arūno Gumuliausko mokslinis straipsnis Gruzdžių ir Šakynos MTS vaidmuo kaimo sovietizacijos procese (LLT:126-42/2009-38). 

Remiantis daugiausia Šiaulių apskrities archyve saugomais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje aptariamas 1949 m. įsteigtos Gruzdžių MTS ir 1952 m. Šakynos MTS (Mašinų Traktorių stočių) veikla iki 1958 m. bei politinis bei socialinis ekonominis jų vaidmuo palenkiant valstiečius į sovietinio ūkininkavimo pusę. Straipsnyje pažymima, kad MTS turėjo teikti tiesioginę pagalbą valstiečiams, kolektyviniams ūkiams, didinti darbo našumą, žemės ūkio gamybą, propaguoti mašininio žemės dirbimo, stambių sovietinio tipo susivienijimų pranašumus. Nustatyta, kad nuo pat įsteigimo svarbiausias Gruzdžių MTS administracijos pareigybes užėmė nelietuvių tautybės žmonės, atsiųsti iš Sovietų Sąjungos. Jie buvo tipiški komunistinės sistemos atstovai, aklai diegiantys partijos ir vyriausybės nutarimus į gyvenimą, prisidedantys prie krašto rusifikacijos. Vietiniai kadrai Gruzdžių MTS administracijoje ėmė įsitvirtinti tik 6-ojo dešimtmečio viduryje. Šakynos MTS administraciniame darbe dominavo „vietiniai kadrai“. Pažymima, kad nuo pat susikūrimo Gruzdžių MTS trūko modernesnės technikos. Šakynos stotyje padėtis buvo kiek geresnė, nes ji įsisteigė, kada respublikoje pasirodė nauja žemės ūkio technika. 1950 m. Gruzdžių MTS ir 1953 m. Šakynos MTS buvo įsteigti politiniai skyriai, kurie privalėjo įtakoti sovietizacijos procesą regione.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 42-asis iš istorijos srities ir 126-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 10 12

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Arūno Gumuliausko mokslinis straipsnis Kolektyvizacija Gruzdžių valsčiuje (LLT:125-41/2009-37). 

Remiantis daugiausia archyviniais šaltiniais, saugomais Šiaulių apskrities archyve, straipsnyje atskleidžiamas sovietizacijos procesas, vykęs Gruzdžių valsčiuje 1948-1950 m. Jame pažymima, kad nors pirmoji - 1940 m. sovietinė žemės reforma apėmė ir Šiaulių apskritį, kuriai priklausė ir Gruzdžių valsčius, tačiau kolektyvizacijos procesas šiame regione tuomet dar neprasidėjo. Tikrasis kolektyvizacijos procesas Gruzdžių valsčiuje truko nuo 1948 m. pavasario iki 1950 m. birželio mėn., kai buvo pakeistas administracinis-teritorinis suskirstymas ir panaikintos apskritys bei valsčiai. 1948 m. balandžio 16 d. Valdomų apylinkės Valdomų kaime įsteigtas kolūkis „Tarybinis karys“ buvo pirmasis kolektyvinis ūkis Gruzdžių valsčiuje. Intensyviausiai kolūkiai Gruzdžių valsčiuje buvo steigiami nuo 1948 m. gruodžio 19 d. iki 1949 m. vasario 25 d. Per tą laikotarpį buvo įsteigti 26 kolektyviniai ūkiai. Kolektyvizacija Gruzdžių valsčiuje neturėjo specifinių požymių. Čia buvo taikomi tie patys metodai bei priemonės, kuriant kolektyvinius ūkius, kaip ir visoje Lietuvoje. Nuo 1950 m. kovo 3 d., kada prie „Gruzdžių“ kolūkio buvo prijungtas „Poviliškių“ kolūkis, Gruzdžių valsčiuje prasidėjo kolūkių stambinimo procesas, kuris šiame krašte užtruko iki 1975 m. sausio 28 d. Tada Šiaulių rajono Gruzdžių apylinkės kolūkiai „Tarybinė aušra“ ir „Gegužės 9-oji“ susijungė ir buvo pavadinti pastarojo vardu. Straipsnyje taip pat skelbiami archyviniai priedai: „1945 m. Gruzdžių valsčiaus žemės ūkių surašymo duomenys“, „Gruzdžių valsčiaus kolūkiai 1948–1949 metais“, „Gruzdžių valsčiaus kolūkių narių ir kiemų kiekis“, „Gruzdžių valsčiaus kolūkių gyvulių kiekis“.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 41-asis iš istorijos srities ir 125-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 10 05

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 10 02 leidykloje lankėsi Ariogalos seniūno sūnus Liutauras Labanauskas ir Papilės kaimo bibliotekos vyr. specialistė R. Karalienė bei Ventos regioninio parko direktorius A. Nicius. Svečiai pasiėmė bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. 

▲2009 10 02

NAUJAS REDAKTORIUS. 2009 10 01 leidykloje lankėsi p. Antanas  Šimkūnas – pradėtos rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Daujėnai“ (Pasvalio r.) vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas. 2010 m. vasarą numatyta ekspedicija į buvusį Daujėnų valsčių. Naujos monografijos sudarytojas A. Šimkūnas padovanojo savo pirmąją knygelę „Daujėnai“, išleistą 2004 metais.▲2009 10 01

KAS NUVEIKTA PER RUGSĖJĮ. Iš viso 2009 m. rugsėjo mėnesį leidykloje gauta 15 naujų straipsnių (397 rankraščio puslapiai), parengti 50 naujų straipsnių maketų (550 knygų puslapių), išleista monografija „Obeliai. Kriaunos“, 2-osios monografijos 2-oji papildyta 1224 p. laida.

LANKĖSI LEIDYKLOJE. 2009 09 30 leidykloje  lankėsi gausiausia Šilutės r. seniūnų delegacija: Varnių seniūnas Rolandas Bružas, Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius, Gardamo seniūnas Tomas Balčytis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys ir Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Svečiai pasiėmė bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas bei pasirašė ketinimų sutartis. 

     ▲2009 10 01

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 09 29 leidykloje lankėsi Nemakščių seniūno sūnus Rokas Laugalis su žmona Živile. Svečiai pasiėmė Nemakščių bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 09 30

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininko Povilo Spurgevičiaus mokslinis straipsnis Gruzdžių bažnyčia: istorija ir meninės vertybės (LLT:124-40/2009-36). 

Straipsnyje kritiškai išanalizuoti pirminiai, daugiausia rankraštiniai istoriniai šaltiniai (vizitacijų aktai, inventoriai ir kt.) ir istoriografija, lokalizuojamas valstybinis Gruzdžių dvaras karališkoje Šiaulių ekonomijoje, kuris istoriografijoje dažnai painiojamas su Viduklės paviete buvusiais Gruzdžiais–Kiaunoriais, nušviečiama XVII-XX a. pirmos pusės Gruzdžių katalikų bažnyčios eksterjero ir interjero kaita. Teigiama, kad dėl geresnio kelių tinklo iškilusiuose Gruzdžiuose apie 1670-1672 m. pastatyta bažnyčia pradžioje buvo Šiupylių parapinės bažnyčios filija, tačiau palaipsniui ją „nukonkuravo“. Apie jos išvaizdą duomenų nėra. 1759 m. buvo pastatyta nauja medinė barokinė bažnyčia, kuriai 1891 m. sudegus XX a. pradžioje pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Teigiama, kad jos architektūroje ryškūs romantizmo kultūros idealai, kaip ir mažojoje architektūroje dominuoja neogotikinis vaizdas. Bažnyčios interjeras yra eklektinis.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 40-asis iš istorijos srities ir 124-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 09 28

DALYVAVOME ŠVENTĖJE KRIŪKUOSE. 2009 09 25 leidyklos vadovas Petras Jonušas  su  monografijos „Kriūkai“ vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju Albinu Vaičiūnu dalyvavo Šakių r. Kriūkų miestelio šventėje. Kriūkuose renginiu „Prie Nemuno buvom senovėj, ir būsim, kol Nemunas bus...“ buvo paminėtas Lietuvos Tūkstantmetis ir miestelio 420 metų jubiliejus. Ta proga Paežerėlių bažnyčioje aukotos šv. Mišios, renginio dalyviai ir svečiai lankė Kriūkų paminklinį akmenį, iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis šio krašto šviesuoliams atminti. Renginyje dalyvavo rajono meras Juozas Bertašius, Seimo narys Mindaugas Bastys.  ▲2009 09 28

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 09 25 leidykloje lankėsi VIlkaviškio r. savivaldybės administracijos vairuotojas p. Ramūnas Stalioraitis. Svečias pasiėmė Vilkaviškio ir Gižų bendruomenėms Knygų kelio dovanojamas knygas. ▲2009 09 25

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. 2009 09 25 leidykloje lankėsi Giedraičių seniūnas p. Vytautas Valansevičius. Seniūnas pasiėmė Giedraičių bendruomenei Knygų kelio dovanojamas knygas ir pasirašė Giedraičių monografijos parengimo KETINIMŲ SUTARTĮ. Seniūnijos atstovus informavome apie leidyklos rengiamos monografijos „Giedraičiai“ parengimo būklę, klausimus ir problemas, susijusias su knygos rengimu.

▲2009 09 25

GAUTA PARAMA. 2009 09 22 leidyklą pasiekė Ritos ir Jono Gaigalų 500 Lt  finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis. ▲2009 09 23

GAUTA PARAMA. 2009 09 21 leidyklą pasiekė kultūros darbuotojos Pranciškos Martinaitienės 200 Lt finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis. ▲2009 10 07

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas archeologės, humanitarinių mokslų daktarės Birutės Salatkienės mokslinis straipsnis Valdomų kapinynas (LLT:123-12/200935). 

Valdomų kapinynas buvo Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje, Valdomų kaime, buvusio dvaro sodybos rytinėje dalyje, ant kalvelės, į šiaurę nuo Vilkvedžio upelio. Vietiniams žmonėms jis buvo žinomas nuo XX a. pradžios, tačiau į archeologų akiratį pateko tik 1955 metais. Visą tą laikotarpį kapinynas buvo ardomas. Kapinyno kalvelėje retenybių ieškojo senienų mėgėjai, net mokytojai su mokiniais, smėlį kasdavo ir bulviarūsius įsirengdavo vietiniai gyventojai. Kapinyno teritorijoje buvo pastatyta Valdomų dvaro sodyba, o po Antrojo pasaulinio karo ir kolūkio fermos.

Valdomų kapinynas buvo tyrinėtas tris kartus – 1955 m. (J.Naudužas), 1963 m. (A.Tautavičius) ir 1989 m. (B.Salatkienė), tačiau niekada nebuvo įtrauktas į valstybės saugomų archeologijos paminklų sąrašus kaip visai suardytas ir nebeturintis paminklinės vertės. Iš pateiktos lentelės matyti kapinyno tyrinėjimo eiga ir jo rezultatai. 

Valdomų kapinyno tyrinėjimų eiga

Tyrinėjimų metu nustatyta, kad Valdomų kapinyne mirusieji buvo laidojami eilėmis, keturkampėse, suapvalintais kampais, 0,35-1,0 m gylio duobėse. Mirusieji laidoti paguldyti ant nugaros, ištiestomis kojomis ir ant krūtinės ar ant juosmens sudėtomis rankomis. Moterys palaidotos daugiau šiaurės vakarų, o vyrai pietryčių kryptimi. Jiems į kapus buvo dedamos gausios įkapės. Papuošalai kapuose buvo rasti taip, kaip buvo nešiojami – kepurės ant galvos, antkaklės, apvaros – ant kaklo, segės, smeigtukai ant krūtinės, apyrankės, žiedai ant rankų. Moterų kapuose rasti peiliai buvo prikabinti prie juostos, ar padėti prie peties. Vyrų kapuose ietys buvo dedamos išilgai kapo, antgaliais prie galvos, kalavijai- ant kojų, įstrižai kapo, pentinai prisegami prie kairės kojos.

Valdomuose rasti ginklai, darbo įrankiai ir papuošalai būdingi Šiaurės Vidurio Lietuvos kapinynams. Tai antkaklės su kabliuku ir kilpute bei balneliniais galais, lankinės aguoninės segės, žiediniai, trikampėmis galvutėmis ir kryžiniai smeigtukai, masyviosios ir įvijinės apyrankės. Pagal šiuos radinius nustatyta, kad Valdomų kapinyną paliko žemgalių bendruomenė, gyvenusi čia IX-XII a. Pietinėje kalvelės dalyje aptikti XVI-XVII a. kapai rodo, kad šioje vietovėje nuolat gyventa apie 700-800 metų. Valdomų dvaro sodybos įsikūrimas kapinyno vietoje rodo, kad jos statybų laiku kapinyno vieta jau buvusi pamiršta.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 12-asis iš archeologijos srities ir 123-iasis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 09 21

GAUTA PARAMA. 2009 09 17  leidyklą pasiekė Jurgio Katausko 500 Lt finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis.

▲2009 09 17

▲2009 09 14

▲2009 09 30

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Edmundo Rimšos mokslinis straipsnis Šakynos ir Gruzdžių herbai (LLT:122-39/2009-34). 

Straipsnyje aptariami dviejų seniūnijų centrų – Šakynos ir Gruzdžių – herbai. Šakyna laisvojo miesto teises ir herbą gavo iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto 1792 m. birželio 12 d. Herbe pavaizduotas šarvuotas riteris su įrašu jo skyde: Pro Lege et Libertate (Už Teisingumą ir Laisvę) buvo susijęs su XVIII a. pabaigos įvykiais. Šarvuotas karys, gresiant kaimyninių valstybių invazijai, akivaizdžiai rodė, kad tik ginklu bus galima apsaugoti kraštą ir miestą bei miestiečių įgytas laisves ir teises. Deja, kai valdovas pasirašė privilegiją, krašte jau šeimininkavo Rusijos kariuomenė, netrukus savivalda ir herbas buvo panaikinti. Herbas atkurtas tik 1999 m. Gruzdžiai istorinio herbo neturėjo. Jiems 1999 m. sukurtas naujas herbas su šv. Roku. Gruzdžių miestelis iš seno garsėja šv. Roko atlaidais (šventė rugpjūčio 16 d.). Prie šventojo kulto plitimo daug prisidėjo vietos meistras Aloyzas Gendvila (1845–1919), išdrožęs ne vieną šv. Roko skulptūrėlę ir už tai pramintas Rokdirbiu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 39-asis iš istorijos srities ir 122-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 09 14

LANKĖSI leidykloje. Kupiškio r. meras Jonas Jarutis 2009 09 09 lankėsi „Versmės“ leidykloje.  Aukštas svečias pasiėmė Knygų kelio dovanojamas knygas, pasirašė dabartinio Kupiškio rajono teritorijoje buvusių valsčių –  Aukštupėnų, Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus, Šimonių monografijų parengimo ketinimų sutartis.   

	Išsirinktąjį dovanojamų knygų rinkinį parveš kraštiečiams ir perduos Kupiškio bendruomenei pats rajono meras Jonas Jarutis.
	Mero rankose Kupiškio baltoji knyga

Pasirašomos Kupiškio krašto monografijų išleidimo ketinimų sutartys. 
Už signatarų – Baltųjų knygų Lietuva.

 ▲2009 09 09

GAUTA PARAMA. 2009 09 09  leidyklą pasiekė Loretos ir Romo Eidukų 200 Lt finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis.

GAUTA PARAMA. 2009 09 09  pensininkės Lionginos Paulauskienės 200 Lt finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės Aurelijos Malinauskaitės mokslinis straipsnis Partizaninis judėjimas Gruzdžių krašte 1944–1953 (LLT:121-38/2009-33). 

Straipsnyje tiriami ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui 1945–1953 metais Gruzdžių valsčiuje raida, partizanų kovinių dalinių struktūra, kovos eiga ir metodai, SSRS represinių organų, visų pirma čekistinių, veiksmai prieš partizanus ir jų rėmėjus įtvirtinant stalininę diktatūrą.

Partizanų veikla nuo pat pasipriešinimo pradžios buvo įtakojama nacių okupacijos metais įsikūrusios slaptos politinės ir karinės organizacijos – Lietuvos laisvės armijos (LLA) – statutinių nuostatų. Gruzdžių valsčius priklausė LLA Šiaulių apygardai, vėliau Žemaičių legionui. Pirmajame pasipriešinimo etape (1945–1946) gausūs ir stichiškai susikūrę partizanų koviniai vienetai jungėsi, organizavosi struktūriškai, skaudžių susidūrimų su baudėjais metu kaupė kovinę patirtį. Antrajame etape (1946–1948), vienijant ir centralizuojant partizaninį judėjimą ir įkūrus Prisikėlimo apygardą, Gruzdžių partizanų koviniai vienetai priklausė Vakarų Lietuvos (Jūros) srities Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinei. Veikė Ąžuolo, Audros, Broniaus Norkaus, Antano Žąsino-Spyglio, Plechavičiaus ir kt. būriai. Stiprindama baudžiamuosius veiksmus, naikindama socialinę partizanų rėmimo bazę (jų šeimos nariai, rėmėjai buvo siunčiami į lagerius, tremiami į Sibirą), okupacinė valdžia tik 1953 m. galutinai palaužė Gruzdžių valsčiaus partizanų pasipriešinimą.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 38-asis iš istorijos srities ir 121-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 09 07

GAUTA PARAMA. 2009 09 07  leidyklą pasiekė žemdirbio pensininko, monografijos vyr. redaktoriaus Damijono Šniuko brolio Roko Šniuko  500 Lt finansinė parama monografijai „Gruzdžiai“ II dalis. Tai pirmoji finansinė parama šiai knygai.

PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. Vaškų seniūnijos atstovas vairuotojas Jonas Petraitis pasiėmė Knygų kelio dovanojamų knygų rinkinius Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino, Namišių, Pasvalio, Pumpėnų,  Pušaloto, Saločių, Vaškų seniūnijų bendruomenėms.

Svečias „Versmės“ leidyklai padovanojo Biržų 550 metų jubiliejinį leidinėlį „Biržų–Pasvalio krašto gamtos ir istorijos slėpiniai“ bei Biržų–Pasvalio krašto gražiausių lankytinų vietų iliustruotą žemėlapį.

1-IEJI PASIĖMĖ DOVANOJAMAS KNYGAS. Pirmasis atsiliepė į leidyklos kvietimą ir Knygų kelio dovanojamo knygų rinkinio į leidyklą pasiimti atvyko Skuodo bendruomenės atstovas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Viršilas, į Vilnių atvykęs su Skuodo rajono mokiniais – LTV laidos „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“ dalyviais, pasak p. Juozo – galimais konkurso nugalėtojais.

▲2009 09 04

KAS NUVEIKTA PER RUGPJŪTĮ. Iš viso 2009 m. rugpjūčio mėnesį leidykloje gautas 61 naujas straipsnis (554 rankraščio puslapiai), išleista 17-osios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Gruzdžiai“ 1-oji 1000 p. dalis.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininko Povilo Spurgevičiaus mokslinis straipsnis Šiupylių, arba Zamūšės, bažnyčios ir parapijos istorijos bruožai (LLT:120-37/2009-32). 

Straipsnyje remiantis archyviniais dokumentais ir literatūra nušviečiama Šiupylių (Zamūšės) bažnyčios XVII-XX a. pradžioje raida, kai kurie parapijinės veiklos aspektai – švietėjiška ir kt. veikla bei aptariamas dabartinės bažnyčios meninis vaizdas. Atkreipiamas dėmesys į problemišką bažnyčios ir parapijos įsteigimo datą – ja yra laikomi 1623 metai, kuomet buvo suteikta karaliaus fundacinė privilegija, kurioje teigiama, kad 1619 m. karališkieji revizoriai parinko bažnyčiai vietą. Tuo tarpu Gruzdžių bažnyčioje yra saugoma išlikusi 1619–1690 m. lotyniška Šiupylių (Zamūšės) parapijos santuokų metrikų knyga, kas tarsi liudytų, jog tais metais bažnyčia ar kokia tai koplyčia, teikianti sakramentus, ten jau stovėjusi. 1788 m. inventoriuje minima naujai statytą, bet jau susenusi bažnyčia. 1799 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1915 m. sudegė. Abi šios bažnyčios buvo barokinės. Naujoji bažnyčia, statyta 1924–1928 m., remiasi liaudies statybos tradicijomis, derinant su bažnytinės architektūros reikalavimais. Buvo sukurtas savitas sakralinis ansamblis. Be ganytojiškos veiklos, bažnyčia švietė apylinkės žmones, globojo vargšus. 1844 m. parapijos centras buvo perkeltas į Gruzdžius, tačiau 1913 m. Šiupyliai vėl atgavo parapijos teises.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 37-asis iš istorijos srities ir 120-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 31

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas geografo, gamtos mokslų daktaro Vidmanto Daugirdo mokslinis straipsnis Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida (LLT:119-36/2009-31). 

Šio straipsnio tikslas atskleisti Gruzdžių valsčiaus ir kitų, šalia esančių, teritorinių administracinių vienetų teritorinės organizacijos raidos ypatybes. Kartu siekiama išryškinti svarbiausius Gruzdžių krašto administracinės raidos etapus, gyventojų skaičiaus bei sudėties kaitą, apibendrinti archyvinę bei statistinę medžiagą. Pagrindinis darbo metodas – aprašomoji lyginamoji analizė. 

Tik nuo 1649 m. vidurio Gruzdžiai tapo vietinės reikšmės ūkiniu administraciniu centru Šiaulių ekonomijoje, parapijos centru – 1842 m., XIX a. II-oje pusėje – valsčiaus centru. Tokios vėlyvos administracinės reikšmės susiformavimą lėmė periferinė geografinė padėtis, sudėtinga krašto istorinė raida, svarbesnių ir didesnių gyvenviečių, pirmiausia, Šiaulių kaimynystė, kurie savo ekonominiu ir administraciniu potencialu užgožė netoli esančius miestelius. Iki XIX a. pabaigos gyventojų skaičius Gruzdžiuose ir jo apylinkėse augo lėtai, tai sumažėdavo, tai padidėdavo. Tam trukdė bendroji XVIII a. Lietuvos-Lenkijos valstybės ūkinė krizė, karai, badas, maras, miestelių augimo neskatinimas. 

Po baudžiavos panaikinimo, 1863 m. įkurtas Gruzdžių valsčius buvo didžiausias Šiaulių ujezde, didžiausias tarpukario Lietuvos Šiaulių apskrityje ir vienas didžiausių Lietuvoje (424 km2). Pirmojo sovietmečio, Antrojo pasaulinio karo metais ir antrojo sovietmečio pradžioje valsčius ribos nebuvo keičiamos. Kartu su Šiaulių apskritimi Gruzdžių valsčius buvo panaikintas 1950 m. birželio 20 d., miestelis tapo tik nedidelės apylinkės centru Šiaulių rajone. Apylinkės rytinės ir vakarinės ribos didele dalimi sutapo su tarpukarinio Gruzdžių valsčiaus ribomis, nors apylinkės plotas buvo 2,3 karo mažesnis už buvusį valsčiaus plotą.

1995 m. įkurtos Gruzdžių seniūnijos ribos iš esmės sutapo su sovietinės apylinkės ribomis (plotas liko toks pat – 186 km2). Seniūnijoje vis mažėja gyventojų, 2005 m. buvo 3188 gyventojai (Gruzdžiuose 1781, Šiupyliuose 450, Žioguose 158.). 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 36-asis iš istorijos srities ir 119-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 24

IŠLEISTI „GRUZDŽIAI“ I dalis. 17-osios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos 1-oji 1000 p. dalis (serijos 19 tomas) skaitytojus pasiekė šv. Roko atlaidų išvakarėse  rugpjūčio 22 d. – knygos iškilmingame pristatyme miestelio 373-iąjį gimtadienį švenčiančiuose Gruzdžiuose <..>.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas archeologės, humanitarinių mokslų daktarės Ilonos Vaškevičiūtės mokslinis straipsnis Mažeikių kapinynas (LLT:118-11/2009-30). 

Mažeikių kapinynas yra Šiaulių rajone, Gruzdžių apylinkėje, Mažeikių kaime, 2 km į V nuo Šiupylių gyvenvietės. Išsidėstęs 60x75 m dydžio kalvelėje, kurios vienas pakraštys atsiremia į XIX-XX a. pradžios kaimo kapines, kitas – į žvyro karjerą. 

Per tyrimų sezoną kapinyne ištirtas 1100 kv. m plotas, surasti 204 kapai, surinkta 580 dirbinių. 

Nustatyta, jog Mažeikių kapinynas tipiškas šiaurės Lietuvos kaimiečių bendruomenės laidojimo paminklas. Jam įkurti buvo parinkta aukštesnė žvyringa kalvelė, kurią iš vakarų pusės juosė upelis. Laidota tankiai, netvarkingomis eilėmis, mirusieji orientuoti vakarų kryptimi. Dar egzistavo paprotys dėti mirusiajam įkapes. Rasti 54 peiliukai, 1 kirvis, 7 galąstuvai, 2 skiltuvai, 4 adatinės ir 1 adata, 1 verpstukas. Papuošalai sudaro didesnę radinių grupę. Rasta 10 segių, 2 smeigtukai-segtukai, kabutis – kryželis ir žiedai. Jų surinkta netoli 300. Būta įvijinių, sukeistais galais, juostinių ir uždarų platesne priekine dalimi. Nemažą radinių sudarė monetos. Jų surinkta 270 vienetų. Pati ankstyviausia – Žygimanto Augusto 1555 m. denaras, vėlyviausioji – Jono Kazimiero 1665 m. šilingas. 

Kapinynas datuojamas XVI a. antrąja puse – XVII amžiumi. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 11-asis iš archeologijos srities ir 118-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 17

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Aurelijos Gritėnienės mokslinis straipsnis Augalų pavadinimai Panemunėlio šnektoje (LLT:117-15/2009-29). 

Straipsnyje išsamiau tyrinėjama viena leksinių-semantinių grupių – liaudiški augalų vardai, vartojami Panemunėlio parapijoje. Daugiausia dėmesio skiriama leksinėms tarmybėms – žodžiams, būdingiems tik tam tikrai tarmei ar šnektai. Aptariant žodžių geografiją, visi Panemunėlyje užrašyti žodžiai lyginami su akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga, jo kartoteka, kitais leidiniais. Pagal pavadinimų paplitimą skirtinos keturios tarmybių grupės: 1) didesnėje Lietuvos dalyje žinomi pavadinimai; 2) aukštaičiams būdingi vardai; 3) pavadinimai, paplitę rytų aukštaičių patarmėje; 4) Rokiškio kraštui būdingi augalų vardai. Be žodžių geografijos, straipsnyje nurodoma pavadinimų semantinė ar darybinė motyvacija, kilmė, vardo senumas ar naujumas. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 15-asis iš kalbos srities ir 117-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 10 

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas geografės Aldonos Baubinienės mokslinis straipsnis Merkio ir jo intakų senvagės (LLT:116-32/2009-28). 

Valkininkų apylinkėse Merkys ir jo didieji intakai Šalčia, Verseka pasižymi senvagių gausa ir įvairove. Senvagės, lyginant su didesniais vandens telkiniais, Lietuvoje mažiau tyrinėtos. Remiantis ekspediciniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais, žemėlapių analize straipsnyje apžvelgtos buvusio Valkininkų valsčiaus teritorija tekančių upių senvagės, įvertinant jų atsiradimą, pasiskirstymą, dydį bei formą. 

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai buvo identifikuoti (atsižvelgiant į geografinės padėties ir aplinkos kaitą) ir apibūdinti apylinkėse tekančių upių slėniuose esančias senvages kaip svarbų vietos kraštovaizdžio struktūros reiškinį.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 32-asis iš gamtos (7-asis iš geografijos) srities ir 116-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 08 03

KAS NUVEIKTA PER LIEPĄ. Iš viso 2009 m. liepos mėnesį leidykloje gauta 80 naujų straipsnių (716 rankraščio puslapių), vyko 1 Knygų kelio kelionė.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas muzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Daivos Vyčinienės mokslinis straipsnis Gelvonų krašto dainuojamosios tradicijos ypatumai (LLT:115-3/2009-27). 

Straipsnyje analizuojama Gelvonų krašto dainuojamoji tradicija. Muzikiniu požiūriu šio krašto dainos ypač įdomios. Čia susipina įvairūs muzikos stiliai: monofonija (dalis vienbalsių melodijų artimos dzūkų monofonijai, dalis sudaro savitą šios teritorijos melodijų grupę), homofonija ir polifonija (sutartinės). Visapusišką šio krašto žanrų ir stilių įvairovę geriausiai atspindi prieškariniai žymaus tautosakos rinkėjo Juozo Kartenio užrašai. Etnomuzikologijos mokslui reikšmingas ne tik J. Kartenio užrašytas dainų repertuaras, pasižymintis žanrų ir stilių įvairove, bet ir pastabos, kurių esama beveik prie kiekvienos dainos. Iš jų galime spręsti apie XX a. pirmojoje pusėje Gelvonų valsčiuje gyvavusius, dabar jau išnykusius, savitus dainavimo būdus: daugiabalsį (dvibalsį) dainavimą, vienam balsui bosuojant dviem garsais, ir heterofoninį dainavimą.

Apžvelgiant Gelvonų krašto repertuarą, aptariami įvairūs folkloro klodai. Senajam vienbalsių melodijų klodui priklauso raudos (mirusiųjų garbstymai ir vestuvių verkavimai), rugiapjūtės, linarūčio bei vestuvių apeiginės dainos. Greta archajiškos sandaros vienbalsės faktūros melodijų gyvuoja ir vėlesnės monofoninės dainos. Gana daug jų yra minorinių. Minorinio atspalvio melodijos mums visų pirma asocijuojasi su dzūkiškąja tradicija. Tačiau melodijų analizė rodo, kad tik dalis Gelvonų apylinkių melodijų yra Dzūkijoje populiarių melodijų versijos. Kita dalis – savitos melodijos, atspindinčios būtent šio krašto (galbūt plačiau – rytų aukštaičių) melodikos specifiką.

Vienu skiriamųjų Gelvonų valsčiaus melodikos bruožų galima laikyti anhemitoninį garsaeilį be IV laipsnio. Jis laikytinas daugelio vienbalsių ir daugiabalsių melodijų intonaciniu pagrindu. 

Norint nuodugniai ištirti ir svariai apibendrinti Gelvonų melodiką, reikėtų aprėpti žymiai didesnį melodijų kiekį, vietines dainų melodijas palyginant su gretimų apylinkių melodijomis. Juk originali Širvintų rajono dainų melodika etnomuzikologų dar beveik netirta. Be to, būtina detaliau ištirti dzūkų ir rytų aukštaičių muzikinių dialektų paribio ypatumus. Tikėtina, kad tada išryškėtų Gelvonų muzikinio folkloro savitumas.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 3-iasis iš tautosakos srities ir 115-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 07 27

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko dialektologo, humanitarinių mokslų daktaro Kazio Morkūno mokslinis straipsnis Gelvonų šnekta (LLT:114-14/2009-26). Straipsnio santrauka.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 14-asis iš kalbos srities ir 114-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 07 20

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas lituanistės, filologijos mokslų daktarės Marijos Razmukaitės mokslinis straipsnis Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai (LLT:113-13/2009-25). 

Straipsnyje aptariama buvusio Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai kilmės bei darybos aspektu.

Atlikta analizė rodo, jog vyrauja asmenvardinės kilmės pluralia tantum formų vietų vardai. Antroje vietoje pagal produktyvumą yra priesagų vediniai. Kitokios kilmės – iš hidronimų, apeliatyvų – darinių negausu; čia taip pat vyrauja pluralia tantum formų vietų vardai.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 13-asis iš kalbos srities ir 113-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 07 13

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Aurelijos Gritėnienės mokslinis straipsnis Liaudiški augalų vardai Baisogalos šnektoje (LLT:112-12/2009-24). 

Straipsnyje analizuojami liaudiški augalų pavadinimai, užrašyti 2003 m. per ekspediciją, Baisogalos šnektoje: aptariamos leksinės, morfoneminės, akcentinės bei darybinės tarmybės, taip pat trumpai apžvelgiami hibridiniai pavadinimai, frazeologiniai pasakymai ir skoliniai iš kitų kalbų. Tyrimo tikslas – aprašyti tarmiškų augalų vardų motyvaciją ir kilmę. Prie kai kurių pavadinimų pateikiami iliustraciniai sakiniai, kurie dažnai padeda atskleisti vardo motyvaciją, yra įdomūs ne tik kalbiniu, bet ir etnografiniu požiūriu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 12-asis iš kalbos srities ir 112-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 07 07

15 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Gyvosios archeologijos dienų ir mugės metu geltonasis Knygų kelio per Lietuvą bibliobusas stovėjo Kernavėje, vėliau pakeliui į Vilnių aplankė Musninkus ir Čiobiškį.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA: 2009 m. liepos 3 d. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje vyko Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Tūkstantmetis ir lokalioji istorija“ <...> .

KAS NUVEIKTA PER BIRŽELĮ. Iš viso 2009 m. birželio mėnesį leidykloje gauta 25 nauji straipsniai (240 rankraščio puslapių), išleista16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos 1056 p. monografija „Baisogala“, vyko 5 Knygų kelio kelionės.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Laimučio Bilkio mokslinis straipsnis Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai (LLT:111-11/2009-23). 

Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai, t. y. upių, upelių, griovių, ežerų bei visų šių objektų dalių vardai, yra surinkti 1935 m. Tuomet Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos iniciatyva buvo renkamas visas Lietuvos žemės vardynas.

Svarbiausios Baisogalos vandenvardžių kilmės, semantikos (motyvacijos) ir darybos ypatybės yra šios: 1) kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo, lietuviškojo sluoksnio ir iš kitų kalbų žodžių kilę vandenvardžiai; 2) indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą; tokiais galima laikyti vandenvardžius Dotnuvėlė, Karupis, Palõnas; 3) bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti lietuvių kalbai labai artimų baltų (latvių, prūsų) kalbų duomenimis; jiems priskirtini upėvardžiai Kiršinas, Vilpesys; 4) lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos žodžių, be to, yra aiškūs ir jų atsiradimo motyvai; tokių yra daugiausia – 59; 5) iš kitų kalbų žodžių kilusių vandenvardžių kilmės šaltinis yra slavų kalbos; šiam sluoksniui priskirtini upėvardžiai Bydlago upelis, Spadavas ravas; 6) dažniausi vandenvardžių atsiradimo motyvai yra vandens fizinės savybės, t. y. spalva, skonis, kvapas, tekėjimo ypatybės, taip pat krantų bruožai; be to, yra nemaža augalinės bei gyvūninės semantikos (motyvacijos) ir priklausomybę rodančių upių bei ežerų vardų; 7) darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones; 8) antriniai vandenvardžiai yra vediniai, dūriniai ir sudėtiniai; dažniausiu ir produktyviausiu laikytinas priesaginis darybos būdas (28 vediniai), kiek mažiau produktyvus sudūrimas (22 dūriniai), po to eina galūnių vediniai (8), sudėtiniai vandenvardžiai (6) ir priešdėlių vediniai (2).

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 11-asis iš kalbos srities ir 111-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 06 29

14 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 14-ąją kelionę – po Panevėžio kraštą.

PARODA VYRIAUSYBĖJE. 2009 m. birželio 25 d. vyko „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų paroda Lietuvos Respublikos Vyriausybėje <...>. 

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas geologo, habilituoto gamtos mokslų daktaro Algirdo Gaigalo mokslinis straipsnis Baisogalos moreninė lyguma (LLT:110-31/2009-22). 

Baisogalos valsčiaus lyguminis žemėvaizdis pasižymi specifinėmis savybėmis, kurias lemia giluminės ir priepaviršinės žemės sluoksnių geologinė sandara ir jos raida. Galutinį šio krašto žemės apdangalą sukūrė pleistoceno ledynai, padengę senesnius uolienų sluoksnius moreninėmis ledynų sąnašomis. Baisogalos moreninė lyguma yra išklota riedulingų, gargždingų, žvirgždingų, karbonatingų moreninių sluoksnių. Tai patvirtina intensyvią egzaraciją ir dugninės morenos akumuliaciją paskutinio ir priešpaskutinio apledėjimo metu. Todėl pagrįstai šią lygumą galima vadinti dugninės morenos lyguma.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 31-asis iš gamtos (14-asis iš geologijos) srities ir 110-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 06 22

Lietuvos radijo pirmojoje programoje laidoje „O tai tau“ etnologė Gražina Kadžytė paskelbė apie keturioliktąją Knygų kelio kelionę į Panevėžio kraštą. Viktorinoje buvo pristatyta naujausia „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Baisogala“.

13 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko 13-ąją kelionę – po Šilalės ir Plungės kraštus.

12 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 12-ąją kelionę – po Trakų kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Edmundo Rimšos mokslinis straipsnis Baisogalos herbas (LLT:109-35/2009-21). 

Baisogala laisvojo miesto teises ir herbą gavo iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto 1791 m. lapkričio 10 d. Herbe pavaizduoti du simboliai. Pasaga ir ant jos tupintis paukštis su žiedu snape pasiskolinti iš kilmingųjų heraldikos. Antrasis simbolis – Dievo Apvaizdos akis – buvo Ketverių metų seimo (1788–1792), kurio metu miestai gavo savivaldas ir herbus, ideologinis simbolis ir greičiausiai neseniai atstatytos Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčios atributas. 1792 m. viduryje, pasikeitus politinei situacijai, Baisogala neteko miesto teisių ir herbo. Nors jį XX a. pradžioje iš užmaršties prikėlė Tado Daugirdo ir kitų autorių išleisti herbiniai atvirukai, oficialiai Baisogalos herbas atkurtas ir iš naujo įteisintas tik 1992 m., tai yra praėjus 200 metų nuo jo panaikinimo.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 35-asis iš istorijos srities ir 109-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 06 15

11 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 11-ąją kelionę – po Radviliškio kraštą.

IŠLEISTA „BAISOGALA“. 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos 1056 p. monografija (18 tomas) skaitytojus pasiekė birželio 12 d. – knygos pristatyme miestelio 470-ąjį gimtadienį švenčiančioje Baisogaloje <..>.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Reginos Laukaitytės mokslinis straipsnis Valkininkų stačiatikiai (LLT:108-34/2009-20). 

Straipsnyje apžvelgiama Valkininkų stačiatikių cerkvių bei parapijos istorija 1866–1915 m., katalikų ir stačiatikių santykiai šiame miestelyje. Parapija buvo įkurta katalikų gyvenamoje vietovėje ir demonstravo radikalias caro valdžios pastangas po 1863 m. sukilimo integruoti kraštą į Rusijos imperiją. Į negausios Valkininkų parapijos (1866 m. joje buvo 75, 1882 m. – 187 stačiatikiai) įsteigimą ir išlaikymą rusų administracija investavo didžiulius pinigus: kapitaliai perstačius pranciškonų bažnyčią buvo įrengta erdvi cerkvė, nuolat dirbo klebonas su psalmininku. Nežiūrint valdžios ir Stačiatikių Bažnyčios lūkesčių, ši parapija netapo stačiatikybės misijų atrama. Katalikai boikotavo ir prie cerkvės veikusią mokyklą. Stačiatikių dvasininkai neįstengė pelnyti katalikų pasitikėjimo, pakeisti konfesinę situaciją.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 34-asis iš istorijos srities ir 108-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 06 08

10 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 10-ąją kelionę – po Prienų kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas istorikės Jolantos Stupelytės mokslinis straipsnis Liaudies pamaldumo praktikos prie Gelvonų akmens su Marijos pėda ir Liukonių kryžiaus (LLT:107-20/2009-19). 

Šis straipsnis skirtas dar menkai Lietuvoje tyrinėtai liaudies pamaldumo temai. Tyrimo tikslas – remiantis ankstesniais šaltiniais bei ekspedicijų apklausos medžiaga atskleisti ir palyginti tarpusavyje liaudies pamaldumo praktikas, atliekamas iki šių dienų prie Gelvonų akmens su pėda bei Liukonių kryžiaus.

Straipsnyje yra apibūdinamos šios dvi šventvietės, sugretinami įvairūs pasakojimai, gyvi iki šių dienų liaudies tradicijoje, atskleidžiamas liaudies pamaldumo pobūdis.

Šias dvi tokias skirtingas ir kartu tokias panašias vietas – Liukonių kryžių ir akmenį su Marijos pėda skiria 8 kilometrai. Panašu, kad ir vienoje ir kitoje vietoje buvusios senosios lietuvių šventvietės. Pasakojimuose užfiksuotas religijų kaitos, krikščionybės įsitvirtinimo bei jos palaikymo idėja. Švenčiausio Sakramento bei Marijos malonių pabrėžimas, kurios skirtingai nei protestantams itin svarbios katalikams, pasitarnavo ir katalikybės įsitvirtinimui.

Galima išskirti tokias pamaldumo praktikas prie Gelvonų akmens su Marijos pėda. Per didžiąsias šventes, ypatingai per Mergelės Marijos gimimo šventę rugsėjo 8 d., vadinamą Gelvonine, (nors bėdai suspaudus, ar atvažiavę iš toliau kartais ir bet kuriuo kitu laiku) žmonės turėdami kokią intenciją: prašydami globos, sveikatos sau ar savo artimiesiems eina keliais apie tą koplytėlę (kartais pažymima, kad 3 kartus), kurioje įmūrytas akmuo su pėda, kalbėdami maldas ar rožinį, bučiuoja tą akmenį, tiek koplytėlės viduje, tiek išorėje, plauna skaudamas vietas vandeniu, rastu akmens duobutėje, aukoja pinigines aukas. Prie akmens buvo daromi įžadai, kabinami votai prie altoriaus kaip padėkos už įgytą sveikatą.

Prie Liukonių kryžiaus galėtume išskirti tokias liaudies pamaldumo praktikas: einant pro šalį dauguma trumpam stabteli: pagerbti kryžių, sukalbėti poterius, kai kurie pagarbina Švenčiausiąjį Sakramentą, palieka smulkias aukas. Bėdai suspaudus, ar ligai užklupus specialiai atvykstama į tą vietą, melstis, kalbėti poterius, plauti skaudamas vietas tuo vandeniu, susirenkančiu duobelėje, ypač tikintis akių prašviesėjimo. Ypatingai būdavo aplankomas Liukonių kryžius per „kryžiavas dienas“, prieš Šeštines, visas kaimas eidami su procesija, giedodami giesmes, litanijas, kalbėdami rožinį, poterius.

Akmuo su duobute, esantis tiek Liukonyse, tiek Gelvonuose sąlygojo ir panašius pasakojimus ir panašų pamaldumą. Tiek vienoj, tiek kitoj vietoj akmeny susirenka vandens, kuris laikomas šventu, juo plaunamos skaudamos vietos, ypatingai tikintis akių prašviesėjimo, aukojamos aukos pinigėliais. Pasakojant apie Liukonių akmenį, pabrėžiama, kad vanduo, esantis duobelėje niekuomet neišdžiūna. Tiek apie vieną, tiek apie kitą yra pridedamas pasakojimas, kad ponia išmaudžiusi šuniuką, ir vanduo praradęs savo gydomąją galią, nors tuo pat metu yra liudijama apie pasveikimo atvejus, kurių atsiranda iki pat šių dienų.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 20-asis iš etnologijos srities ir 107-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 06 01

KAS NUVEIKTA PER GEGUŽĘ. Iš viso 2009 m. gegužės mėnesį leidykloje gauta 15 naujų straipsnių (221 rankraščio puslapis), vyko 6 Knygų kelio kelionės.

9  KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 9-ąją kelionę – po Kauno kraštą.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas dalyvavo Žinių radijo laidoje „Raktas: Ar bibliobusas taps paskutinė Lietuvos skaitytojų viltis?“

8 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 8-ąją kelionę – po Vilniaus miestą.

7 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 7-ąją kelionę – po Druskininkų ir Varėnos kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas menotyrininko Povilo Spurgevičiaus mokslinis straipsnis Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas (LLT:106-33/2009-18).

Dabartiniai Gélvonai – tai nedidelis miestelis, turintis seną istoriją. Vienas iš tos istorijos akcentų – bažnyčia. Jos raida literatūroje nušviesta fragmentiškai. Archyvinė medžiaga pateikė platesnį Gélvonų dvaro ir bažnyčios istorinį vaizdą. Gelvonai ir Siesikai Vytauto Didžiojo buvo padovanoti Daumantams, o vėliau šią privilegiją patvirtino Aleksandras. XVI a. viduryje susiformavęs Gelvonų miestelis jau turėjo ir religinį centrą – bažnyčią. XVII a. ją buvo užėmę kalvinai, kadangi Daumantai priėmė kalvinų tikėjimą. Jos tolesnis likimas nežinomas.

Naujas bažnyčios atgimimas prasidėjo 1686 m., kuomet LDK kuchmistras ir Gelvonų dvaro savininkas Kazimieras Daumantas išpažino giminės bei savo paklydimus ir suteikė naują fundaciją katalikų bažnyčiai. Jos veiklai išplėsti pasitelkė vienuolius pranciškonus. Fundacijų papildymai leido jiems pastatyti puikią medinę bažnyčią, o kiek vėliau ir dviaukštį mūrinį vienuolyną. Šie meno paminklai tapo miestelio ir parapijos svarbiausiais kultūros centrais. Pačių vienuolių veikla padėjo išplėsti katalikišką pasaulėžiūrą, jų pasaulietiškumas leido jiems laisvai bendrauti su valstiečiais ir bajorais. Katalikiškosios ir tradicinės kultūrų sąlytį iliustruoja šventasis akmuo, kuris buvo perkeltas į bažnyčią.

Ankstyvosios bažnyčios vaizdas išryškėjo tik XVIII a. pabaigoje. To laikotarpio puošni medinė bažnyčia buvo barokinė. Ji tikėjimą akcentavo meninių vaizdų emocionalumu.

Paskutinioji, mūrinė bažnyčia jau yra romantizmo idėjų simbolis. Jos architektas A. Polozovas interpretavo baroko stilių ir derino su liaudies tradicine statyba. Sukūrė kokybiškai naują vaizdą, kuriam būdingas sustiprintas dekoratyvumas. Išorėje tas išryškinta lauko akmenų ir raudonų plytų kontrastų deriniu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 33-asis iš istorijos srities ir 106-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 05 25

6 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 6-ąją kelionę – po Šakių kraštą.

SKAITĖ PRANEŠIMUS. Akademikas Romualdas Grigas ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas skaitė pranešimus Lietuvos žemės ūkio universitete Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimo renginyje.

5 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 5-ąją kelionę – po Elektrėnų, Kaišiadorių ir Jonavos kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko dialektologo, humanitarinių mokslų daktaro Kazio Morkūno mokslinis straipsnis Gelvonų krašto žemės kalba (LLT:105-10/2009-17). 

Iš buvusio Gelvonų valsčiaus 43 gyvenamųjų vietų 1957–1959 m. užrašyta apie 580 skirtingų šaknų ar skirtingais darybos būdais padarytų vietovardžių.

Darybos požiūriu visus vardus galima skirti į pirminius ir antrinius. 

Pirminiai vietų vardai yra kilę iš kitų žodžių – daiktavardžių ar (retai) būdvardžių – be papildomų darybinių formantų.

Antriniai vietų vardai dar skirtini į: 1) vedinius; 2) dūrinius; 3) sudėtinius, kurių antrasis dėmuo paprastai objektą nusakantis daiktavardis, o pirmasis dėmuo, tą objektą apibūdinantis.

Vienokio ar kitokio objekto nepasikartojančių, t. y. tik viename kuriame kaime žinomų, pavadinimų užrašyta daugiausia (apie 86,3%), gerokai mažiau pasikartojančių dviejuose kaimuose (apie 9,2%) ir mažiausiai pasikart

Be lietuviškos (baltiškos) kilmės vietovardžių, palyginti nedidelė jų dalis yra slaviškos kilmės. Pasitaiko vietovardžių, kurių kilmė neaiški.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 10-asis iš kalbos srities ir 105-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 05 18

LTV RODO KNYGŲ KELIĄ. 2009 05 16 LTV laidoje „Panorama“ parodytas reportažas apie Knygų kelio per Lietuvą 4-ąją kelionę po Šiaulių kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko dialektologo, humanitarinių mokslų daktaro Kazio Morkūno mokslinis straipsnis Bagaslaviškio šnekta Ignui Šeiniui: gimtoji ar gimtinės (LLT:104-9/2009-16). 

Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar Ignas Šeinius gerai mokėjo lietuviškai, ar lietuvių kalba buvo jo gimtoji kalba. Ištyrus paties Šeiniaus biografiją, atsižvelgus į ano meto istorines ir kultūrines aplinkybes, išnagrinėjus jo raštų kalbą daroma išvada, kad Ignas Šeinius nuo mažens šeimoje ir su draugais kalbėjo lietuviškai ir puikiai ją mokėjo. 

Bagaslaviškio, Gelvonų, Musninkų apylinkių tarmė Ignui Šeiniui buvo ne tik gimtinės, bet tikriausiai ir gimtoji (iš gimtojo kaimo – Šeiniūnai pavadinimo ir sutrumpintas rašytojo Jurkūno slapyvardis – Šeinius) tarmė.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 9-asis iš kalbos srities ir 104-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 05 11

4 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 4-ąją kelionę – po Šiaulių kraštą.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas ekologės, aplinkotyrininkės Dianos Raudonienės ir miškininko Dariaus Raudoniaus mokslinis straipsnis Endriejavo apylinkių miškų ir pelkių augalija (LLT:103-30/2009-15). 

Skroblės girininkijos miškų teritorijoje vyrauja du augalijos tipai: medynų ir žolinis. Medynai užima 2408,3 ha arba 69,7 proc. visos miškų teritorijos. Žolinis augalijos tipas užima 1001,1 ha arba 30,3 proc. visos miškų teritorijos. Du trečdalius (20,5 proc.) šio ploto dengia pelkių augalija.

Medynų tipą sudaro spygliuočių ir lapuočių miškai, kurie suskirstyti į 20 miško tipų. Vyrauja mėlyniniai – kiškiakopūstiniai ir mėlyniniai eglynai, kurie yra būdingi ir visam Žemaitijos regionui. Šio tipo eglynai užima 29,0 proc. visų tiriamos teritorijos medynų ploto. Pušynai, pagal užimamą plotą, yra antroje vietoje po eglynų (22,2 proc.). Gausiausiai paplitusios lapuočių medžių rūšys yra karpotasis beržas (Betula pendula) ir juodalksnis (Alnus glutinosa). Beržo medynai užima 16,3 proc., o juodalksnynai – 11,4 proc. visų medynų ploto. 

Žolinį tipą sudaro pelkės bendrija, kurioje išskiriama aukštapelkė, tarpinio tipo pelkė ir žemapelkė. Oligotrofinis augalijos tipas paplitęs labiausiai – 81,7 proc. Čia inventorizuotos 24 augalų rūšys. Mezotrofinės augalijos tipas užima 10,2 proc. Čia inventorizuotos 41 rūšys. Eutrofinis augalijos tipas (8,1 proc.) išsimėtęs mažais sklypais (vidutiniškai 1,1 ha). Inventorizuotos 29 rūšys.

Iš viso tirtoje teritorijoje rastos 152 augalų rūšys. Mėlyninių–kiškiakopūstinių eglynų bendrijoje rastos 54, viksvinių-kiminynių pušynų – 39, viksvinių juodalksnynų – 48 žolių ir puskrūmių rūšys. Pelkių bendrijoje aptiktos 69 augalų rūšys. Tirtoje teritorijoje rastos 8 saugotinos rūšys, iš jų 5 Lietuvos raudonosios knygos ir tarptautinės svarbos rūšys. Palaikant reikiamą režimą (apribojant antropogeninį poveikį) retų ir apyrečių augalų išsilaikymui sąlygos yra palankios.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 30-asis iš gamtos (11-asis iš biologijos) srities ir 103-iasis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 05 04

PASKELBĖ LIETUVOS RADIJAS. Lietuvos radijo pirmosios programos laidoje „O tai tau“ etnologė Gražina Kadžytė paskelbė apie ketvirtąją Knygų kelio kelionę į Šiaulių kraštą. Viktorinoje buvo išlošta ir padovanota teisingai į klausimą atsakiusiai klausytojai iš Šilutės rajono Balčių kaimo Angelei Rauktienei „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Lygumai. Stačiūnai“.

KAS NUVEIKTA PER BALANDĮ. Iš viso 2009 m. balandžio mėnesį leidykloje gauti 9 nauji straipsniai (121 rankraščio puslapis), vyko 1 Knygų kelio kelionė.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Gražinos Adamonytės mokslinis straipsnis Gojaus miško gleivainiai (LLT:102-29/2009-14). 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 29-asis iš gamtos (10-as iš biologijos) srities ir 102-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 04 27

SVEIKINAME OLIMPIADOS NUGALĖTOJUS. „Versmės“ leidykla sveikina 19-tosios Lietuvos mokinių istorijos olimpiados, vykusios balandžio 24–25 dienomis, laimėtojus: 

I vieta – Vilija Balaševičiūtė
II vieta – Tomas Norbutas, Eglė Grušaitė,
III vieta – Karolis Miškinis, Eglė Benekoraitytė, Skaistė Mašalaitytė.

Džiaugdamiesi Jūsų pasiekimais, Jūsų asmenines bibliotekas papildėme „Versmės“ ir kitų Lietuvos leidyklų išleistomis istorinės tematikos knygomis. 

SVEIKINOME OLIMPIADOS DALYVIUS. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete (Ševčenkos g. 31) vykusio 19-tosios respublikinės Lietuvos istorijos olimpiados respublikinio turo atidarymo metu olimpiados dalyvius – gausiai iš visos Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų susirinkusius, sveikino ir jiems sėkmės linkėjo olimpiados rėmėja „Versmės“ leidykla (žr. plačiau). 

VYKO MOKSLINIS SEMINARAS. 2009 04 22, 15 val. „Versmės“ leidykloje vyko mokslinis seminaras - diskusija LIETUVOS PIRMOJO PAMINĖJIMO DATA.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas dialektologės, humanitarinių mokslų daktarės Rimos Bacevičiūtės mokslinis straipsnis Gelgaudiškinių šnekta (LLT:101-8/2009-13). 

Straipsnyje aprašoma vakarų aukštaičių kauniškių Gelgaudiškio šnekta (Šakių r.) Aptariamos būdingiausios garsyno, morfologijos, sintaksės ir žodyno ypatybės.

Gelgaudiškio šnekta priklauso šiaurinei kauniškių daliai, kurios svarbiausia ypatybė – nekirčiuotų galūnių balsių trumpinimas. Ryški prozodijos ypatybė – tęstinė priegaidė. Ją tariant, vienodai stipriai pabrėžiami abu dvigarsių dėmenys.

Iš morfologijos ypatybių svarbiausios yra morfologinis galūnių trumpinimas, įvardžiuotinių įvardžių vartosena ir labai gyvos veiksmažodžio dviskaitos formos.

Dėl artimų kontaktų su buvusia Rytų Prūsija šnektos žodynas išsiskiria dideliu germanizmų skaičiumi.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 8-asis iš kalbos srities ir 101-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 04 20

3 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 3-ąją kelionę – po Rokiškio kraštą.

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ. Iš viso 2009 m. kovo mėnesį leidykloje gauta 19 naujų straipsnių (362 rankraščio puslapiai).

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Laimučio Bilkio mokslinis straipsnis Panemunėlio vandenvardžiai (LLT:100-7/2009-12). 

Iš Panemunėlio valsčiaus 1935–1936 m. užrašyti 48 vandenvardžiai: 11 ežerų vardų ir 37 upių, upelių, griovių ar jų dalių vardai. 

Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo ir lietuviškojo sluoksnio Panemunėlio vandenvardžiai. Indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą. Jų kilmei paaiškinti reikalingas daugelio indoeuropiečių kalbų kontekstas. Tokios kilmės vandenvardžiu galima laikyti ežero vardą Nótigalė. Bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti ne vien lietuvių, bet ir kitų baltų (latvių, prūsų, sėlių) kalbų duomenimis. Jiems priskirtinas ežero vardas Alseta ir upėvardžiai Šetekšna, Žvygupis, Žvygupys. Lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos duomenų. Tokių vardų yra daugiausia – 43.

Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pagal darybos būdą daugiausia yra sudurtinių vandenvardžių – 18, arba 37,5 %, po to pagal produktyvumą eina priesagų vediniai – 11, arba 22,9 %, pirminiai ir sudėtiniai vandenvardžiai – po 9, arba po 18,75 %, ir galūnių vediniai – 1, arba 2,1 %. Panemunėlio valsčiaus vandenų vardų darybos polinkiai kiek skiriasi nuo visos Lietuvos vandenvardžių darybos: daugiau nei pusę Lietuvos vandenvardžių sudaro priesagų vediniai, o tarp Panemunėlio vandenų vardų dažniausi yra dūriniai; be to, tarp aptariamojo valsčiaus vandenvardžių labai nedaug galūnių vedinių ir nėra nė vieno priešdėlio vedinio.

Vandenvardžių semantika, arba atsiradimo motyvacija, labai įvairi, bet galima išskirti dažniau pasitaikančius motyvus. Daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių tėkmės, vandens paviršiaus, spalvos, temperatūros, vagos krypties, krantų, dugno, tekėjimo, buvimo vietos, priklausomybės ypatumus. Kiek rečiau vandenvardžių semantika, arba motyvacija, sietina su įvardijamųjų objektų paskirtimi, gyvūnų, augalų, mitologinių būtybių pavadinimais. Du vandenvardžiai yra tikriniais vardais tapę bendriniai vandens objektų pavadinimai, vienas – laikytinas metaforiniu.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 7-asis iš kalbos srities ir 100-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 04 14

GAUTA PARAMA. 2009 04 14 leidyklą pasiekė Algirdo Šiupšinsko 50 Lt finansinė parama monografijai „Jieznas. Stakliškės“.

PASKELBĖ LIETUVOS RADIJAS. 2009 04 10 Lietuvos radijo pirmosios programos laidoje „O tai tau“ etnologė Gražina Kadžytė paskelbė apie trečiąją Knygų kelio kelionę į Rokiškio kraštą. Viktorinoje buvo išlošta ir padovanota teisingai atsakiusiam į klausimą klausytojui Rokiškio krašto „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Žiobiškis“.

LANKĖSI LEIDYKLOJE. 2009 04 08 leidykloje apsilankė Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis. Su leidyklos vadovu Petru Jonušu buvo aptarta Knygų kelio kelionė į Rokiškio kraštą.

DIREKCIJA PAŽEIDĖ ĮSTATYMUS. Maloniai informuojame ir skelbiame vakarykščiame 2009 04 06 teismo posėdyje atsakovo atstovo p. Gedimino Ilgūno teismui pateiktą, kaip matome, net daugiau kaip 4 mėnesius (!) slapstytą 2008 11 24 Viešųjų pirkimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą, kuriame (2 p.) visiškai patvirtinama net 5 metus (!) „Versmės“ leidyklos teismo keliu visų instancijų teismuose siekta įrodyti tiesa: p. Gedimino Ilgūno vadovaujamos Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2007 12 06 nutarimu vykdytas leidinių pirkimo konkursas, o tuo pačiu ir visi ankstesni daugelį metų tokiomis pačiomis sąlygomis vykdyti KONKURSAI BUVO RENGTI PAŽEIDŽIANT LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMUS. 

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas biologių, biomedicinos mokslų daktarių Aušros Treigienės ir Svetlanos Markovskajos mokslinis straipsnis Gojaus miško sausumos ir vandens mažieji grybai (LLT:99-27/2009-11).

Straipsnyje pateikti duomenys apie mikroskopinius sausumos bei vandens grybus, išplitusius Gojaus miške. Nustatyta 62 rūšys sausumos parazitinių bei saprotrofinių grybų ir 11 dumbliagrybių, išskirtų iš įvairių vandens telkinių. Grybai Lasiosphaeria breviseta, Ophiobolus mathieui, Phomopsis pardalota, Stagonospora innumerosa, Sporidesmium larvatum ir Achlya prolifera, rasti Gojaus miške, Lietuvoje aptikti pirmą kartą.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 28-asis iš gamtos (9-asis iš biologijos) srities ir 99-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 04 06

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ. Iš viso 2009 m. kovo mėnesį leidykloje gauta 19 naujų straipsnių (362 rankraščio puslapiai), vyko 1 Knygų kelio kelionė.

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2009 03 30 leidyklą pasiekė Klaipėdos r. savivaldybės administracijos 22 500 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas monografijai „Endriejavas“.

SKIRTAS FINANSAVIMAS. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Šviečiamųjų kultūros paveldo projektų 2009 m. konkurso projektui „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą“ paskirtas 15000 Lt finansavimas. (žr. Finansuojamų projektų sąrašas)

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas biologo, habilituoto gamtos mokslų daktaro, profesoriaus Vytauto Valentos mokslinis straipsnis Kartenos miesto žaliasis rūbas (LLT:98-27/2009-10).

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 27-asis iš gamtos (8-asis iš biologijos) srities ir 98-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 03 30

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2009 03 27 leidyklą pasiekė Radviliškio r. savivaldybės Baisogalos seniūnijos (seniūnas R. Kalvaitis) 4000 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas monografijai „Baisogala“.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbta Mokslo darbų komisijos aprobuota anksčiau niekur nepublikuota leidyklos spaudai parengta istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Aivo Ragausko iš lenkų kalbos išverta ir parengta mokslinė publikacija Zamūšės (Šiupylių) parapijos 1623 m. steigimo ir 1788 m. inventoriaus dokumentai (LLT:97-32/2009-9).

Publikacijoje skelbiamas 1623 03 16 Zamūšės (Šiupylių) parapinės bažnyčios fundacinės privilegijos ir 1788 02 04 Zamūšės (Šiupylių) parapinės bažnyčios, jos palivarko bei jos filijos – Gruzdžių bažnyčios inventorių vertimai į lietuvių k. Pirmasis dokumentas skelbiamas iš publikuoto nuorašo, antrieji – iš rankraštinių 1814 m. nuorašų.

Fundacine privilegija bažnyčiai teisiškai buvo priskirtas Šiupylių kaimas – vėliau ši fundacija dar buvo papildyta dalimi Gruzdžių miestelio teritorijos. Klebono parinkimo teisė suteikta Žemaičių seniūnui J. Valavičiui, o po jo mirties turėjo tekti valdovui. Iš dokumento aiškėja, ką valdovo revizoriai XVII a. pradžioje laikė tinkama vieta bažnyčiai statyti – tai vieta „ant kalnelio“. Inventorių duomenys padeda suvokti XVIII a. pab. bažnyčių ekonominę būklę, jų išorę ir vidų, sužinoti, kokie liturginiai reikmenys jose buvo naudojami. Publikacija palydima retesnių terminų, ypač susijusių su bažnyčios interjeru ir liturginiais reikmenimis, komentarais. Ji galės būti panaudota Lietuvos sakralinės dailės tyrimams.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 32-asis iš istorijos srities ir 97-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 03 23

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas filologo, humanitarinių mokslų daktaro Aldono Pupkio mokslinis straipsnis Kazlų Rūdos šnekta ir jos ypatybės (LLT:96-6/2009-8).

Kazlų Rūdos ir jos apylinkių žmonės kalba pietinės vakarų aukštaičių tarmės (vakarų aukštaičių kauniškių) kapsų patarmės šnekta. Šia šnekta kalbama nemažoje dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos, išskyrus kampą prie Višakio Rūdos ir Jankų, taip pat Marijampolės savivaldybei priklausančioje Gavãltuvos apylinkėje.

Straipsnyje nurodoma, kuo Kazlų Rūdos šnekta skiriasi nuo gretimų šnektų: Plutiškių–Skriaudžių, Agurkiškės–Višakio Rūdos–Jankų ir Pilviškių–Šunskų šnektų. Teigiama, kad skirtumai su pirmosiomis dvejomis yra gana akivaizdūs, o su Pilviškių–Šunskų šnekta tų skirtumų esama mažų ir tuos pačius dabar naikina (neutralizuoja) šnektų tarpusavio ir ypač bendrinės kalbos poveikis. Galima sakyti, kad Pilviškių–Šunskų šnekta yra tiesioginis Kazlų Rūdos šnektos tęsinys į vakarines kapsų šnektas (ir atvirkščiai).

Nors rytinė ir vakarinė Kazlų Rūdos šnektos dalis turi kiek skirtumų, bet juos neutralizuoja Kazlų Rūdos mieste per 8–9 dešimtmečius susiformavęs supradialektas, savo įcentrine jėga tapęs traukos centru visiems apylinkių gyventojams. Išskirtinis šio supradialekto požymis – kalbėjimas ne grynai tarmine kalba, o pusiau tarmine kapsų patarmės forma. Todėl aprašant šį palyginti naują kalbinį darinį būtina matyti ir senųjų tradicinių šnektos elementų laikyseną, jų dinamiką laike, taip pat naujų pastovesniųjų reiškinių būklę. Todėl čia labai praverstų tyrimai, atliktini griežčiau atsižvelgiant į informantų socialinį statusą ir jų amžių.

Straipsnyje trumpai nagrinėjami įdomesni šnektos fonetikos, morfologijos (kaitybos ir žodžių sandaros), sintaksės ir žodyno dalykai. Nurodoma, kad tik fonetikos lygmenyje šnekta plėtojasi savo pačios pagrindu, be kokių didesnių išorinių (bendrinės kalbos) poveikių. Visuose kituose lygmenyse jaučiamas didesnis ar mažesnis bendrinės kalbos poveikis ir naujai susidarantys mišrūs šnektos ir bendrinės kalbos dėsningumai yra vienas iš įdomiausių dialektologinės sociolingvistikos klausimų.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 6-asis iš kalbos srities ir 96-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 03 16

2 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. Knygų kelio per Lietuvą dalyviai geltonuoju bibliobusu vyko į 2-ąją kelionę – po Jurbarko kraštą.

Lietuvai - 1000. Kovo 9-oji – Lietuvos diena.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos mokslinis straipsnis Norkūnų piliakalniai (LLT:95-10/2009-7).

Užnemunėje apie 5 km nuo Balbieriškio į pietryčius Nemuno kairiajame krante Norkūnų kaime yra 2 piliakalniai, tyrinėti 1964–1965 ir 2002 m. Abu piliakalniai vienas nuo kito nutolę per 750 m ir sudaro skirtingus archeologijos paminklų kompleksus.

Pirmasis piliakalnis įrengtas Mikasos dešiniajame krante. Iš jo išliko tik aikštelės fragmentas, 1,5 m aukščio pylimas ir į pietus nuo jo buvusi apie 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Pylimo tyrimų metu nustatyta, kad jis supiltas per du kartus: pirmaisiais amžiais po Kr. ir III–IV a. Papėdės gyvenvietėje atidengtas bendras 80 m2 plotas, aptikti tik kultūrinio sluoksnio likučiai su negausia grublėta ir brūkšniuota keramika.

Antrasis piliakalnis įrengtas Skardupio kairiajame krante. Iš jo išliko tik 45 m ilgio ir 5 m aukščio pylimas ir į vakarus nuo jo buvusi apie 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Pylimas tyrinėtas trijose vietose, papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 530 m2 plotas padarant jos 2–3 m pločio iki 72 m ilgio pjūvį. Piliakalnis ir papėdės gyvenvietė buvo įkurta daug ankstesnės čia buvusios akmens amžiaus (paleolito) gyvenvietės vietoje. Papėdės gyvenvietė pagal aptiktus radinius (daugiausia ūkinėse duobėse rastą lipdytą grublėtą, brūkšniuotą, lygiu paviršiumi bei gludintą keramiką) datuojama I tūkstantmečiu. Iš radinių išsiskiria grublėto puodo dugnas su įspaustu ženklu jame. Piliakalnio pylimas buvo supiltas pirmaisiais amžiais po Kr., vėliau kelis kartus remontuotas ir naudotas iki II tūkstantmečio pradžios.

Pirmajame Norkūnų piliakalnyje XVI–XVIII a. buvo įrengtos kaimo kapinės. Čia ištirti 34 šio laikotarpio kapai su menkomis įkapėmis: geležiniais kriauniniais peiliais, diržų sagtimis, monetomis.

Nustatyta, kad abiejose vietose iš pradžių buvo tik gyvenvietė, o piliakalnių pylimai supilti vėliau. Piliakalniai skiriami jotvingiams.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 10-asis iš archeologijos srities ir 95-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 03 09

GAUTA PARAMA. 2009 03 09 leidyklą pasiekė Broniaus Puzinavičiaus 500 Lt finansinė parama monografijai „Vepriai“.

KAS NUVEIKTA PER VASARĮ. Iš viso 2009 m. vasario mėnesį leidykloje gauta 18 naujų straipsnių (184 rankraščio puslapiai), išleista 15-oji „Lietuvos valsčių“ serijos 1384 p. monografija „Gelvonai“, vyko 1 Knygų kelio kelionė.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas lankėsi Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kur susitiko su seminarijos rektoriumi kun. Žydrūnu Vabuolu. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas geologo, gamtos mokslų daktaro Aleksandro Šliaupos mokslinis straipsnis Vaiguvos valsčiaus žemės gelmių sandara (LLT:94-26/2009-6).

Buvusio Vaiguvos valsčiaus teritorija įsprausta tarp Vidurio Žemaičių kalvyno, Šiaurės Rytų Žemaičių bei Rytų Žemaičių plynaukščių. Todėl ir reljefas, ir Žemės paviršiaus geologinė sandara čia gana permainingi. Permaininga čia ir visa Žemės gelmių sandara, kuri ištirta gręžiniais bei geofiziniais metodais. Žemės gelmių vystymosi istorijoje išskiriami du etapai. Tai kristalinių magminių ir metamorfinių uolienų susidarymo labai ilgas geologinis laikotarpis, siekiantis kelis milijardus metų, ir nuosėdinės dangos klostymosi etapas. Pastarasis truko vos apie 700 milijonų metų. Per tą laiką susiformavo 1800–1900 m nuosėdinių uolienų storymė. Kristalinės uolienos sudaro per 40 km storio Žemės plutą.

Magminės ir metamorfinės uolienos dėl savo įvairumo ir struktūrinių sąlygų sugrupuotos į atskirus blokus, zonas. Taip Vaiguvos apylinkės atsidūrė Vakarų Lietuvos granulių domeino (bloko) rytiniame pakraštyje, kuriame išskirtos Tauragės–Ogrės, Telšių, Mažeikių–Vilniaus ir Jurbarko zonos. Nuosėdinę dangą sudaro kambro, ordoviko, silūro, devono, viršutinio permo, apatinio triaso, vidurinės-viršutinės juros, apatinės kreidos ir kvartero sluoksniai, iš kurių straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems. Kvartero nuogulos suformavo dabartinį reljefą. Pagal prekvarterų uolienų paviršių ar kvartero nuogulų padą išryškinta neotektoninė struktūra, kuri artimai siejasi su prekvartero sluoksnių struktūra ir kristalinio pamato blokine sandara. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 26-asis iš gamtos (13-asis iš geologijos) srities ir 94-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 03 02

Leidykloje apsilankė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos bibliotekos direktorė Irena Aleksandravičienė, kuri buvo supažindinta su leidyklos leidžiamomis knygomis. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos bibliotekai buvo padovanota visa „Versmės“ leidyklos leidžiama „Lietuvos valsčių“ serija. Sutarta dėl bendradarbiavimo, važiavimo į knygų kelio keliones.

2009 02 26 „Versmės“ leidykla Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos bibliotekai  padovanojo visą „Lietuvos valsčių“ seriją ir 2 egz. V. Terlecko knygos „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas filologės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Aleknavičienės mokslinis straipsnis Kazlų Rūdos ir jos apylinkių gyventojų pravardės (LLT:93-5/2009-5).

Straipsnyje nagrinėjamos Kazlų Rūdoje ir aplinkiniuose kaimuose užrašytos gyventojų pravardės. Pagrindinė pravardžių atsiradimo priežastis objektyvi onomastinė. Dvinarė įvardijimo sistema vardas+pavardė čia nepakankama asmenims identifikuoti dėl to, kad yra bendrapavardžių.

Dalis Kazlų Rūdos ir jos apylinkių gyventojų pravardžių turi seną istoriją: jų motyvas siekia XIX amžiaus pabaigą ar XX pradžią ir siejasi su knygnešiais, revoliuciniu perversmu Rusijoje, Lietuvos savanoriais. Daug pravardžių atsirado veikiausiai tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Tai rodo to laikotarpio gyvenimą atspindintys motyvai (ūkininkų ir samdinių gyvenimas) ir nuorodos, kad taip buvo vadinamas senelis ar prosenelis. Naujai duodamos pravardės atspindi šių dienų realijas. 

Kai kurios pravardės paveldimos – jomis vadinami ne tik vaikai, bet ir vaikaičiai. Jos ir šiandien galėtų atlikti pavardžių funkciją, nes 1) įvardija žmogų; 2) turi visi šeimos nariai; 3) paveldi jau kelinta karta. Tokios pravardės nuo pavardžių tesiskiria tik neoficialumu. 

Gimininės pravardės sudaro apie 12% visų pravardžių. Patroniminės pravardės dažniausiai padaromos iš tėvo, motinos ar senelio pravardės, rečiau iš vardo. Santuokinės moterų pravardės padarytos iš vyrų pravardžių su priesaga -ienė. Santuokinės vyrų pravardės labai retos.

Pravardės dėl išvaizdos sudaro apie 30% visų užrašytų pravardžių. Pravardžių daugiau gavę tamsiaodžiai, rudaplaukiai, smailianosiai, stori ir maži žmonės. 

Pravardžių dėl žmogaus būdo palyginti nedaug – apie 6% visų pravardžių. Pravardėmis pabrėžiamas smarkumas, apsukrumas, rečiau lėtumas, pasipūtimas. Tad gyventojams turėtų būti būdingas nuosaikumas, ramumas. 

Pravardėmis dėl veiklos (jos sudaro apie 20% visų pravardžių) įvardijami daugiausia amatininkai, pareigūnai, specialybę turintys žmonės. Tokia savo veikla jie išsiskiria žemdirbių krašte. Pravardės atspindi ir žmonių pomėgius, polinkius, sugebėjimus. 
Pravardės dėl kalbėsenos ir kalbos turinio sudaro apie 12% visų pravardžių. Pravardėmis nusakomas kalbėjimo būdas, balso kokybė ir kalbos turinys. Kadangi daug pravardžių duota dėl kalbos turinio (vartojamo pertaro, mėgstamo žodžio ar posakio), tai kalbos turiniui Kazlų Rūdos ir apylinkių žmonės reiklūs, linkę vieni kitų kalbą kontroliuoti.

Pravardės dėl gyvenamosios vietos (5% visų pravardžių) duotos gyvenantiems ar gyvenusiems ant kalno, prie kalno, raisto, balos, upės. Pravardės motyvu tapę ir buvusių sodybų šeimininkų pavardės. Mažai pravardžių dėl kilmės ir tautybės. 

Asociacinės pravardės sudaro 14% visų pravardžių. Jų motyvas – vardo ar pavardės panašumas į kokio nors daikto, augalo, gyvūno ar ypatybės pavadinimą. Asociacijos dažniausiai fonetinės, rečiau semantinės. Ryškus polinkis trumpinti ilgas pavardes atsisakant priesagos.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 5-asis iš kalbos srities ir 93-iasis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 02 23

GAUTA PARAMA. 2009 02 23 leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „Pašvitinys“.

Iš viso 2009 m. sausio mėnesį leidykloje gauti 28 nauji straipsniai (390 rankraščio puslapių).

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, redaktoriai Venantas Mačiekus, Vida Girininkienė, prof. Aivas Ragauskas LTV ir LR pirmojoje programoje Zitos Kelmickaitės vedamoje laidoje „Toks gyvenimas“ pristatė „Lietuvos valsčių“ seriją, naujausią monografiją „Gelvonai“, lokalinius tyrimus.

„Versmės“ leidykloje lankėsi vienuolis pranciškonas kun. Julius Sasnauskas. Jis buvo supažindintas su „Lietuvos valsčių“ serijos leidyba, pakviestas dalyvauti knygų kelio kelionėse, kitaip bendradarbiauti.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas biologo, gamtos mokslų daktaro ir ekologo Jurgio Stašaičio ir Žydrūno Preikšos mokslinis straipsnis Paukščiai ir jų gyvenamoji aplinka (LLT:92-25/2009-4).

Ornitologiniai tyrimai vykdyti Jiezno seniūnijoje (Prienų r.), kuriai būdingas įvairus, mozaikiškas kraštovaizdis: dirbami laukai, pievos, nedideli miškai, ežerai, upės ir upeliai, daug kaimų.

Tyrimai vykdyti 1997, 2002, 2004, 2005 m. Buvo nustatyta paukščių rūšinė įvairovė, apskaičiuotas atvirų plotų paukščių gausumas 10 ha ploto vienetui, paskaičiuotas griežlių gausumas, atlikta perinčių baltųjų gandrų vakarinėje seniūnijos dalyje inventorizacija.

Daug dėmesio buvo skirta paukščiams tinkamų teritorijų ir jų ornitofaunos tyrimams. Įdomiausia tokia vieta – pelkėjantis Kašonių ežeras ir šlapžemės jo apyežeryje. Čia rasta gausi vandens paukščių fauna, net septynios Lietuvos Raudonosios knygos rūšys. 

Siūlome Kašonių ežerui su apyežeriu suteikti saugomos teritorijos statusą.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 25-asis iš gamtos (7-asis iš biologija) srities ir 92-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 02 17

1 KNYGŲ KELIO KELIONĖ. „Versmės“ leidykla po LITEXPO knygų mugės renginio „Monografijų serijai „Lietuvos valsčiai“ – penkiolika metų“, 15 val. pradėjo akciją „Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą“. Į pirmąją kelionę vyko leidyklos vadovas Petras Jonušas, redaktorė istorikė Vida Girininkienė, serijos autorius Rytas Tamašauskas, vadybininkė Živilė Driskiuvienė, fotografas Klaudijus Driskius, Širvintų krašto muzikantas, savanoriai.

mokslinė konferencija. Vilniaus knygų mugėje 2009 LITEXPO parodų rūmų 500 vietų Konferencijų salėje 5.1 vyko „Versmės“ leidyklos mokslinė konferencija „MONOGRAFIJŲ SERIJAI „LIETUVOS VALSČIAI“ – PENKIOLIKA METŲ 1994-2009“. 

Lietuvos parodų centro LITEXPO Konferencijų salėje buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos monografija „Gelvonai“. 

Vilniuje LITEXPO parodų rūmuose vyko Vilniaus knygų mugė 2009.

IŠLEISTI „GELVONAI“. Tai 15-oji „Lietuvos valsčių“ serijos 1384 p. monografija (17 tomas).

GAUTA PARAMA. 2009 02 09 leidyklą pasiekė Laimutės Petkevičienės 300 Lt finansinė parama monografijai „Baisogala“.

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Veronikos Lileikienės mokslinis straipsnis Plungės ir Kantaučių Lurdai (LLT:91-19/2009-3).

Moksliniame straipsnyje aktualizuojama bei analizuojama Žemaitijos etnografiniame regione esančios Plungės ir Kantaučių Lurdo grotos, su jomis susiję faktai, grotų aplinkoje vykę (ar vykstantys) sakralinės reikšmės įvykiai, atskleidžiami būdingesni etnokultūriniai žemaičių socialinės-religinės gyvensenos minėtose vietovėse požymiai, siekiant praturtinti Lietuvos religijos etnologiją. Tyrimo tikslas – atskleisti Plungės ir Kantaučių Lurdo grotų kilmės, raidos, tipologinio lygmens, socialinės-religinės jų funkcijos bruožus. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti Plungės Lurdo kilmės, raidos, tipologinio lygmens, socialinės-religinės jo funkcijos metmenis; 2) Identifikuoti Kantaučių Lurdo kilmės, raidos, socialinės-religinės jo funkcijos pagrindinius bruožus. Tyrime remiamasi metodologinėmis-epistemologinėmis nuostatomis: struktūralizmu ir fenomenologine metodologija. Tyrime taikyti: istorinis-lyginamasis, dalyvaujamojo stebėjimo, giluminio (pusiau struktūruoto) interviu, tipologinis, sisteminimo, deskriptyvinis, sintezės metodai. Plungės Lurdo sumanytoja – Marįja Oginskienė. Jėzaus Širdies seserų vienuolijos generalinė motina Marija de Grand CCJ – pagrindinė idėjos statyti Lurdo grotą realizuotoja. Grota sumūryta praėjus penkiasdešimčiai metų nuo Švč. M. Marijos apsireiškimo Prancūzijos Lurde. Klebonas V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę koplyčią. Šalia Lurdo apsigyvenę kapucinai aktyviai Lurdą reklamavo, leido katalikišką žurnalą „Lurdas“, kuris buvo plačiai liaudies skaitomas. Sovietmečiu Lurdas sugriautas. Atgimimo metu grota atstatyta. Lurdas pasižymi mitologiniu akmeniu „Karvės pėda“. Kaip istorijos paminklas Plungės Lurdas įtrauktas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Prie Plungės Lurdo ypač švenčiama: Gegužinės pamaldos, Devintinės, šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Einama procesijomis, deginamos žvakės, dedami votai ir gėlės, fotografuojamasi. Ryškiausios prie Plungės Lurdo vykusios apeigos – Ligonių kongresai. Istorinių šaltinių apie Kantaučių Lurdo grotą neturima. Yra žinoma, kad ji pastatyta sovietmečiu. T. K. Rimkus OFM Cap. siekė iškelti Marijos pamaldumą ir sutvarkyti apleistą bažnyčios šventorių. Kunigas rėmėsi Plungės Lurdo vaizdu, padariusiu jam didelį įspūdį jaunystėje. Tačiau Kantaučių Lurdo Marijos skulptūra nėra tipiška. Ryškiausias apeigas prie Lurdo sudaro šv. Onos atlaidai, per kuriuos grota visuomet yra trumpo procesijos sustojimo ir maldos vieta. Kantaučių Lurdo grotoje aptinkama padėtų votų ir gėlių. Fotografuojamasi prie Lurdo priėmus pirmąją Komuniją.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 19-asis iš etnologijos srities ir 91-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 02 09

Paduota paraiška „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „Baisogala“ Lietuvos tūkstantmečio programos leidybos projektų finansavimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis gauti 2009 m. 
2009 03 31 leidykla informuota, kad finansavimas neskirtas.

Paduota paraiška Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Šviečiamųjų kultūros paveldo projektų 2009 m. konkursui projektui „LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO KNYGŲ KELIAS PER LIETUVĄ“.
2009 03 31 skirtas 15 000 Lt finansavimas (žr. 2009 03 31 naujiena).

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas istoriko Adam Stankevič mokslinis straipsnis XIX a. istorijos mylėtojas Vincentas Daugėla Narbutas (LLT:90-31/2009-2).

Šiame straipsnyje kalbama apie pamirštą XIX a. intelektualą Vincentą Daugėlą Narbutą. Iki šiol istoriografijoje kartoti negausūs, neretai ir klaidingi, jo biografijos faktai. 
Tyrime atskleisti jo gyvenimo momentai – šeima, jaunystė, mokslai, valdininko karjera, sukurta šeima, o daugiausiai dėmesio skirta penktajam XIX a. dešimtmečiui. Tuo metu jis dirbo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo archyvo fondų saugotoju, tad buvo atskleista šio jo darbo specifika. Pristatyti kiti V. Narbuto tuo metu atlikti darbai – dalyvavimas laikinai įkurtos Vilniaus archeografijos komisijos veikloje, Vilniaus ir kitų didesnių Lietuvos miestų šaltinių rinkinio išleidimas, Bychoveco kronikos, labiau žinomos kaip Lietuvos metraštis, korektūra. Tačiau svarbiausia buvo atskleistas jo įnašas į Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo istoriografiją. Jo parengtas analogo Lietuvoje neturintis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo teisėjų ir kitų pareigūnų sąrašas iš XVI–XVIII a. bei apie šią instituciją rengtas straipsnis leidžia jam suteikti šios problematikos tyrimo pradininko vardą, taip paankstinant šią datą bent pusę amžiaus. Jo asmenybė ir veikla reikalauja tolesnių paieškų, o straipsnis apie Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą nusipelno būti kritiškai parengtas ir išspausdintas kaip istoriografinis paminklas.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 31-asis iš istorijos (9-asis iš įžymių žmonių) srities ir 90-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje. ▲2009 02 02

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. Iš viso 2009 m. sausio mėnesį leidykloje gauta 28 nauji straipsniai (390 rankraščio puslapių).

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtas Mokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas archeologo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Manvydo Vitkūno mokslinis straipsnis Gelvonų apylinkių archeologiniai paminklai (LLT:89-9/2009-1).

Straipsnyje apžvelgiami buvusio Gelvonų valsčiaus teritorijoje esantys archeologiniai paminklai bei mitologinės vietos. Buvusio Gelvonų valsčiaus teritorija bei artimiausios apylinkės pakankamai turtingos archeologiniais paminklais. Jos reprezentuoja bene visas proistorės ir istorinių laikų epochas – nuo akmens amžiaus iki vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų. Akmens amžių ir ankstyvąjį metalų laikotarpį reprezentuoja senovės gyvenvietės, geležies amžių – pilkapynai ir piliakalniai, viduramžius – piliakalniai, gyvenviečių ir senkapių likučiai. Geležies amžiuje bei Lietuvos valstybės susidarymo laikais Širvintos upės žemupio mikroregione būta gana tankaus pilių ir gyvenviečių tinklo. Mažiau išlikę šio laikotarpio laidojimo paminklų (tik Labūnavos, Vanagiškių ir Padaigų pilkapynai). Viduramžiais kraštas buvo pakankamai tankiai apgyvendintas, ką liudija ir rašytiniai šaltiniai. Kai kurios šio krašto gyvenvietės (Gelvonai, Labūnava) minimos jau XIV amžiuje. Taigi, Širvintos žemupio ir aplinkinių teritorijų apgyvendinimas, prasidėjęs prieš tūkstančius metų, dar akmens amžiuje ir ankstyvųjų metalų laikotarpyje, niekada nenutrūko, vystėsi ir tęsiasi iki mūsų dienų. Gelvonų apylinkių archeologinių paminklų tyrimai pradėti 1921 m., tačiau iki mūsų dienų iš dalies ištirta vos keletas archeologinių paminklų: Samantonių ir Kunigiškių senovės gyvenvietės, Vanagiškių pilkapynas, Raudonkos piliakalnis. Daugelis kitų tyrinėjimų buvo tik žvalgomojo pobūdžio.

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 9-asis iš archeologijos srities ir 89-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.▲2009 01 26

GAUTA PARAMA. 2009 01 21 leidyklą pasiekė UAB „Elfita“ (direktorius A. A. Zubas) 1000 Lt finansinė parama monografijai „Baisogala“.

GAUTA PARAMA. 2009 01 19 leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „Pašvitinys“.

Iš viso 2008 m. gruodžio mėnesį leidykloje gauta 19 naujų straipsnių (335 rankraščio puslapių).

GAUTA PARAMA. 2009 01 05 leidyklą pasiekė Petro Zubo 215 Lt finansinė parama monografijai „Baisogala“.