lankymasis šioje svetainėje

 

 

 

Musninkai. Kernavė. Čiobiškis

13-oji serijos monografija: 114 autorių, 161 straipsnis, 1304 puslapiai, 1000 egzempliorių. 2005 m. 
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. vasario 18 d.


Čia  galite pasigrožėti fotografo Kosto Šukevičiaus įamžintais nepakartojamais monografijoje aprašomų vietų vaizdais

 

Rengėjai ir rėmėjai
Pratarmė
Turinys
Contents
Apie straipsnių autorius
Asmenvardžių rodyklė 

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Kas į knygą nesudėta

Knyga skiriama

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

Lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui 1253–2003

kernavės 725-osioms metinėms 1279–2004 

čiobiškio 475-osioms metinėms 1528–2003

musninkų miestelio teisių suteikimo 445-osioms metinėms

1561–2006 

Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė – Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose, o IV a. pabaigoje patyrė ir hunų antpuolį. Savo praeitimi taip pat įdomios Musninkų, Čiobiškio, Lapelių, Ardiškio, Vindeikių, Vinkšnabrasčio, Pamusių, Pigonių ir kitos vietovės, išsidėsčiusios prie Neries, Širvintos ir Musės upių ar jų tarpupių aukštumėlėse. Ir kitų buvusio Musninkų valsčiaus vietovių praeitis susijusi su istorinėmis asmenybėmis ir įvairiausiais įvykiais. Visus juos aprašyti vienoje knygoje, kurioje apžvelgiami taip pat su gamta, kalba, etnine kultūra susiję dalykai ir temos, net neįmanoma. Be to, tai pirma „Lietuvos valsčių“ serijos knyga, kurioje aprašoma net trijų seniūnijų (iki 1995 m. – apylinkių) vietovių praeitis ir dabartis. Ši mokslinės kraštotyros monografija – tai ir savarankiška knyga, ir 2000 m. išleistos knygos „Širvintos“ tęsinys apie Širvintų krašto dalį, kuri anksčiau priklausė Musninkų valsčiui.

Kernavėje, jos, Musninkų ir Čiobiškio apylinkėse gyvenviečių būta akmens amžiuje. Įtvirtinta gyvenvietė Kernavėje buvo jau prieš Kristų, tačiau ši vietovė rašytiniuose šaltiniuose paminėta tik 1279 m., kai ji buvo didesnis miestas nei tuometinis Vilnius. Galbūt 1253 m. Kernavėje, vienoje iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų, buvo karūnuotas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. XVI a. Kernavė – jau tik apskrities ir valsčiaus centras, pažymėtas ir 1613 m. LDK žemėlapyje. Už praeities šlovę 1792 m. miesteliui dar spėta suteikti Magdeburgo teises ir herbą, o XIX a. ūgtelėjo grakščia kaip gulbė bažnyčia pasidabinę Musninkai. Prekybinių kelių kryžkelėje buvęs Čiobiškio miestelis, stelbiamas Jonavos ir Širvintų, į didesnę gyvenvietę neišaugo. XX a. Musninkų valsčius patyrė daug nuostolių dėl 1919–1920 m. bolševikų ir Lenkijos intervencijų (atsidūrė prie demarkacijos linijos su okupuota Rytų Lietuvos dalimi), per sovietų ir nacių okupacijas. 1944 m. valsčius tapo Lietuvoje vienu iš svarbiausių antisovietinės kovos židinių.

Knygoje nemažai musninkiečių ras savo artimųjų, gyvenusių XX a. pirmojoje pusėje, pavardes ir su jais susijusių faktų. Kiti skaitytojai ras ne tik kraštotyrai, pažinimui, bet ir mokslinei istoriografijai svarbių straipsnių, naujų faktų ir juos apibendrinančios analizės bei išvadų.

Ši monografija yra 13-oji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
Stanislovas Buchaveckas 

Sudarytojai
Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai
Stanislovas Buchaveckas, Petras Jonušas, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Kazys Morkūnas

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis  

Korektorė
Zita Kutraitė  

Dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Sigrida Šimkūnienė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Akad. Algirdas Gaigalas (Gamta), dr. Artūras Judžentis (Kalba), prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (Etnologija, Komisijos Pirmininkė), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (Tautosaka), akad. Antanas Tyla (Istorija), dr. Gintautas Zabiela (Archeologija)

Užsakovas
Širvintų rajono savivaldybė

Pagrindinis rėmėjas
Širvintų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Rėmėjai
UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Marija Remienė, Jonas Jurkūnas, VĮ „Lietuvos paštas“

Knyga išleista 2005 07 08

Pratarmė

Šioje lokalinėje monografijoje aprašomi Musninkai asocijuojasi su grakščia kaip gulbė bažnyčia, toli matoma iš įvairių pusių, įspūdingu miestelio urbanistiniu paveikslu, Barboros koplytėle netoli Musės upės vingio, Čiõbiškio miestelis – su Neries ir Musės santaka, šių upių krantus jungiančiu keltu bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltu, saulėtais pušynais ir Lietuvos Troja bei turistų Meka vadinama Kernavė, kurią nelengva trumpai ir apibūdinti. Vien jos didingi piliakalniai pakylėja čia apsilankiusiojo dvasią. Nuo piliakalnių atsiveria nuostabus Neries vingio su sala vaizdas ir kito kranto panoramos toliai. O kur dar čia nuolat vykstantys daugiatūkstantiniai renginiai, Kernavės muziejai, atgimęs Geležinis Vilkas ir kiti miestelio paminklai, aikštė su medžių alėjomis, gėlynais. Be to, šių miestelių apylinkėse yra daug dėmesio vertų vietovių ir kaimų, įsikūrusių Neries, Širvintõs, Musės ir mažesnių upelių pakrantėse bei tarpupių kalvelėse.

2000 m. Kovo 11-osios išvakarėse „Versmės“ leidykla išleido pirmąją Širvintų rajono „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Širvintos“, užsakytą Širvintų rajono savivaldybės (ji 1999 m. vienintelė atsiliepė į leidyklos visoms savivaldybėms išsiųstus kvietimus išleisti savo krašto knygas). Su širvintiškiais ir jų meru Vytu Šimonėliu bendradarbiavimas tuo nenutrūko. 2000 m., pasibaigus leidyklos vykdytoms knygų straipsnių autorių tiriamosioms vasaros ekspedicijoms, pradėta rengti monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, imta tartis su galimais straipsnių autoriais. 2001 m. liepos mėn. leidykla surengė ekspediciją, kurios dalyviai, įsikūrę Musninkų vidurinės mokyklos bendrabutyje, rinko medžiagą savo straipsniams Musninkų, Čiobiškio ir Kernavės seniūnijų gyvenvietėse ir vienkiemiuose, susitiko ir kalbėjosi su vietos gyventojais, kurių pasakojimai tapo svarbiu šaltiniu, papildė šykščius archyvarų šaltinių faktus, atskleidė buvusių papročių savitumą, šio krašto tradicijas.

Knyga „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ iš kitų „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų pirmiausia išsiskiria tuo, kad supažindina iškart net su trimis seniūnijomis. Dėl to skaitytojams pristatomos knygos struktūra tapo sudėtingesnė, mažėjo galimybių sutalpinti daugiau temų aprėpiančią medžiagą bei pailgėjo parengimo spaudai darbų laikas. Keliems autoriams neparašius planuotų straipsnių (su jais būtų viršyta ir leidyklos nusistatyta 1300 puslapių maksimali knygos apimtis), ne visų laikotarpių bei vietovių sudėtinga ir savita istorija atskleista nuodugniai, todėl kai kurie svarbūs ir įdomūs faktai bei reiškiniai pateikiami enciklopediškai arba yra tik fonas chronologiškai ir dalykiškai parengtiems straipsniams. Būtina pažymėti, kad atskirų knygų yra verti visi trys šioje monografijoje aprašomi miesteliai su jų apylinkėmis.

Tad netgi šioje didelės apimties lokalinėje monografijoje buvo galima pateikti tik nedidelę dalį medžiagos apie Lietuvos istorijoje svarbų vaidmenį turėjusį Musninkų–Kernavės–Čiobiškio žemės lopinėlį. Jis patyrė ir hunų, palikusių savo strėlių antgalius Kernavės piliakalnių kultūriniame sluoksnyje, antpuolį I tūkstantmečio viduryje, ir kryžiuočių, įrašiusių Kernavės pavadinimą į savo karo kelių po Lietuvą net septynis aprašymus, puldinėjimus. Įsidėmėtina, kad gyventojų skaičiumi XIII–XIV a. Kernavė – vienas didžiausių miestų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Archeologinė medžiaga rodo, kad XIII a. viduryje Kernavės miestas buvo didesnis nei Vilnius. Neatsitiktinai ši vietovė įžanginėse metraščių dalyse buvo susieta su legendinio atvykėlio iš senovės Romos Palemono vaikaičiu Kerniumi.

Prof. dr. Alekso Luchtano vadovaujami archeologai 1986 m. Pajautos slėnyje surado viduramžių Kernavės vietą. Ši senovės gyvenvietė sumenko 1390 m., kai kernaviškiai patys padegė miestą su pilimis ir pasitraukė nuo artėjančių kryžiuočių bei su jais žygiavusios kunigaikščio Vytauto, kariavusio pilietinį karą su Jogaila ir Skirgaila, kariuomenės. 1987 m. sužinota, kur Kernavės būta XV–XVII a. 1989 m. buvo atrastas ir penktasis Kernavės piliakalnis. Archeologų nuomone, Pajautos slėnyje, atstačius dalį XIV a. medinio miesto sodybų, būtų galima įkurti kažką panašaus į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau atspindintį daug senesnę epochą ir įspūdingesnį dėl čia buvusio viduramžių miesto, piliakalnių ir beveik žmogaus nepaliestos gamtos. Lietuvos istorijoje, pasak prof. A. Luchtano, Kernavę pagal svarbą galima rašyti šalia Vilniaus. Neatmestina versija, kad Kernavėje 1253 m. buvo karūnuotas karalius Mindaugas. Pasak istoriko akademiko Edvardo Gudavičiaus, Mindaugas sostinės neturėjo, o tik kelias rezidencijas, ir valstybę Mindaugas valdė bei prižiūrėjo keliaudamas po savo valdas.

Archeologai Kernavėje aptiko daugiau kaip prieš dešimt tūkstančių metų gyvenusių žmonių pėdsakų, o įtvirtinta gyvenvietė čia buvusi jau paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų. Tačiau iki šiol tyrinėtuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą neabejotinai paminėta tik 1279 m., aprašant vieną kryžiuočių įsiveržimą į Lietuvą. Tuomet, XIII a. antrojoje pusėje, Kernavė buvo paversta sustiprintu gynybos kompleksu. Čia buvo Lietuvos valdovų Traidenio ir Vytenio centrinė rezidencija. Kernavė neprarado savo svarbos kaip dalinės kunigaikštystės centras ir XIV bei XV a. Be kitų, jos valdytoju yra buvęs ir didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Manvydas. Žinomi Kernavėje rašyti didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškai. XVI a. Kernavė – apskrities (pavieto) ir valsčiaus centras. Ji pažymėta 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje, o 1792 m. netgi gavo Magdeburgo teises ir miestelio herbą, bet, galima sakyti, daugiau už praeities šlovę.

XIX a. valsčiaus centrinės gyvenvietės teises iš Kernavės perėmė Musninkai, kurių vardu XV–XVI a. buvo vadinami keli dvarai. Jų ir miestelio istorijai atkurti reikia naujų šaltinių. Šiandien žinoma, kad 1422 m. viena iš Musninkų gyvenviečių priklausė Kristinui Astikui, kurio sūnus Radvila laikomas garsios Radvilų giminės pradininku. 1505 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai buvo patvirtinta teisė valdyti Senųjų ir Naujųjų Musninkų dvarus.

Čiobiškis, kaip prekybos miestelis, iškilo po 1410 m. Žalgirio ir 1435 m. Pabaisko mūšių, kai etninei Lietuvai prasidėjo dviejų šimtmečių laikotarpis be karų. Pro Čiõbiškį Nerimi ir vieškeliais, jungiančiais Kauną ir Jonavą su Kernave ir Vilniumi, vyko pirkliai, turėję Čiobiškyje sandėlius. Tačiau miestelis į didesnę gyvenvietę neišsiplėtė, nes keitėsi prekybos keliai ir Čiobiškį nustelbė netoliese išaugę Jonavos bei Širvintų miesteliai.

Vėlesniais laikais Musninkų valsčiaus neaplenkė XIX a. sukilimai, tarp musninkiečių su lietuvių tautiniais reikalavimais pasireiškusi 1905 m. anticarinė revoliucija, kaizerinės Vokietijos okupacija, 1919 m. Rusijos raudonarmiečių durtuvais atnešta bolševikų valdžia, kovos su lenkų želigovskininkais, gyvenimo prie pat demarkacijos ribos su Lenkijos užgrobta Rytų Lietuva pavojai ir sunkumai, nelegalių komunistų kuopelių veikla bei 1940–1941 m. sovietų okupacija ir represijos.

Paskui – 1941 m. antisovietinis sukilimas, nacių okupacija, žydų bendruomenės sunaikinimas. Tuomet musninkiečiai patyrė daug nepriteklių, bet ir grėsmių savo artimiesiems akivaizdoje išslapstė keliolika žydų, apsaugojo daugelį jaunuolių nuo okupantų prievartinių mobilizacijų į darbus Vokietijoje ir kitur, kuriam laikui buvo priglaudę nuo nacių represijų besislapsčiusį rašytoją Vincą Krėvę, sumaniai gynėsi nuo rekvizicijų ir prievolių, sumažindami jų naštą.

1944 m. – vėl šiurkšti sovietizacija ir represijos. Jau 1944 m. vasaros pabaigoje Čiobiškio ir Musninkų apylinkės tapo vienu iš pirmųjų antisovietinės partizanų kovos židinių.

Knygoje yra daug Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio miestelių ir jų apylinkių istorijai skirtų straipsnių. Dauguma jų pagrįsti įvairia literatūra, archyviniais ir kitais šaltiniais, kurie atsispindi mokslinei vartosenai reikalingose nuorodose.

Naujausių Kernavės archeologinių tyrimų rezultatai aptariami prof. Alekso Luchtano, dr. Gintauto Vėliaus, Manvydo Vitkūno straipsniuose. Apie kasmet Kernavėje nuo 1999 m. vykstantį „Gyvosios archeologijos dienų“ renginį, įtrauktą jau ir į Europos renginių programą, ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato muziejų, kurio darbuotojai 2002–2003 m. Varšuvoje demonstravo ekspoziciją „Kernavė – Lietuvos Troja“, rašo Jonas Vitkūnas. Archeologas dr. Gintautas Zabiela supažindina su Čiobiškio apylinkių pilkapynų tyrinėjimais. Archeologų rašinius pratęsia rašytiniais šaltiniais besiremiančių istorikų prof. habil. dr. Edvardo Gudavičiaus, dr. Algirdo Baliulio, prof. habil. dr. Liudo Truskos straipsniai. Su XIX–XX a. pradžios istorijos įvykiais ir visuomenės pokyčiais supažindina dr. Juozo Lebionkos, akademiko Vytauto Merkio ir kitų autorių straipsniai. Dr. Vytautas Lesčius ir dr. Gintautas Surgailis rašo apie 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovas Musninkų krašte. Stanislovo Buchavecko straipsniuose supažindinama su 1920–1944 m. laikotarpio įvykiais, reiškiniais ir žmonėmis. Kazys Misius parašė apie valsčiaus pašto įstaigas (iki 1940 m.). Birutė Burauskaitė pateikė 1940–1952 m. nuo sovietų okupacijos nukentėjusių valsčiaus gyventojų sąrašą. Albino Masaičio, Viktoro Aleknos, buvusio partizano Antano Bernoto ir Stasės Kavaliauskienės straipsniai skiriami pokario antisovietinei ginkluotai kovai, kuri Musninkų valsčiuje buvo susijusi su Didžiosios Kovos apygarda ir jai vadovavusiu Jonu Misiūnu (slap. Žaliasis Velnias). Senoji praeitis taip pat atsispindi Alfonso Balsevičiaus, Boleslovo Krivkos, Reginos Švobienės, Valentinos Aldonos Tamašauskienės, Jadvygos Barbaravičienės ir kitų autorių straipsniuose, skirtuose kaimų, bažnyčių, mokyklų, kultūros ir kultūros paminklų istorijai. Juose pateikiama ir sovietmečio istorijos fragmentų. Sovietmečio tikrovės faktų rasime ir Vacio Miliaus atsiminimuose apie 1969 m. ekspediciją Kernavėje, ir Jono Trinkūno straipsnyje apie romuvių judėjimą, taip pat įvairiuose straipsniuose apie bažnyčias, bibliotekas ir kt. Apskritai knygoje daugiau dėmesio skiriama XX a. įvykiams, kurie sovietų istoriografijoje ir publicistikoje buvo nušviečiami ypač tendencingai ir labai iškraipomi.

Skaitytojai sužinos, kad Musninkuose būta didelės žydų bendruomenės, mažesnės – Kernavėje. Apie tai primena Musninkų žydų kapinės ir namai, kuriuose gyveno lietuvių ir lenkų kaimynai žydai. Iki 2001 m. pabaigos prie miestelio svarbiausios kryžkelės stovėjusi ir sinagoga, kurią kitados net norėta perkelti į muziejų Rumšiškėse. Iki 1940 m. sovietų okupacijos Musninkų valsčiaus žydai ir lietuviai sugyveno kaip geri kaimynai.

1988 m. prasidėjusį Atgimimą, nepriklausomybės laikotarpį atspindi buvusios seniūnės Stanislavos Šidagienės, dabartinių seniūnų Birutės Jankauskienės, Virginijaus Urbono, Virginijaus Niekio, mero Vyto Šimonėlio, sociologų dr. Valentinos Ratkevičienės, dr. Antano Čiužo, dr. Anelės Vosyliūtės ir kitų autorių straipsniai.

Net penkiolikoje straipsnių rašoma apie etnografinius dalykus ir buvusius gyvensenos, darbų, švenčių papročius; išsamiausiai apie tai rašo žymūs ir žinomi etnologai prof. habil. dr. Regina Merkienė, prof. habil. dr. Vacys Milius, dr. Inga Nėnienė, Vingaudas Baltrušaitis. Kraštotyrininkai Filomena Vaicekauskienė, Rytas Tamašauskas, Alfonsas Balsevičius ir mokslininkai dr. Aloyzas Vidugiris, dr. Kazys Morkūnas pateikia Musninkų krašto kalbos ir tarmės bei tautosakos lobių. Visos teminių straipsnių ir parengtų tekstų autorių pavardės nurodytos knygos turinyje.

Musninkai ar jų apylinkės – senosios Lietuvos valstybės garsios Radvilų giminės, iš kurios kilusi iškili XVI a. moteris Barbora Radvilaitė, lopšys. Lietuvos istorikams kol kas nepavyko aptikti archyvinių šaltinių, kuriais būtų galima pagrįsti Barboros Radvilaitės gyvenimo sąsajas su Musninkais, tačiau istorinė logika neleidžia abejoti, kad būsimoji Lietuvos ir Lenkijos karalienė ne kartą viešėjo pas savo giminaičius Musninkuose, ypač tuomet, kai gyveno netolimuose Dubingiuose. Tuo pagrįstos ir istorija besidominčio Širvintų rajono tautodailininko ir visuomenės veikėjo musninkiečio Juozo Binkio mintys: „Musninkuose, pas savo vyriausiąjį brolį Mikalojų iki vedybų dažnai lankydavosi ir Barbora Radvilaitė – [būsimoji – vyr. red.] Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalienė Žygimantienė Augustienė. Po pirmojo vyro Goštauto mirties, našlaudama, ji visas vasaras praleisdavo brolio dvare Musninkuose“. Juk neatsitiktinai Musninkų pakraštyje, pakeliui į Čiobiškį, ir dabar tebestovi minėta Barboros koplytėlė, kuri medinė, manoma, buvusi pastatyta XVI a., o mūrinė tapo XVIII a.

Su buvusio Musninkų valsčiaus vietovėmis yra susiję daug kitų istorinių asmenybių ir įžymių žmonių. Daugelis jų paminėti teminiuose straipsniuose, apie kai kuriuos parašyti atskiri straipsniai, pavyzdžiui: apie Kanclerių giminės asmenis, apie kunigus Juozą Dubietį, Nikodemą Švogžlį-Milžiną, Česlovą Krivaitį, rašytoją Igną Šeinių, išeivijos veikėją Mariją Remienę (Bareikaitę), Joną Kronkaitį ir kt. Toliau pateiktame biografijų sąvade enciklopediškai daugiausia aprašyti XX a. žymesni žmonės, kilę iš Musninkų krašto ar jame gyvenę bei gyvenantys. Bet ir trumpai aprašyti visų nusipelniusių Širvintų kraštui ir Lietuvai musninkiečių nebuvo įmanoma. Pavyzdžiui, su Musninkais šiek tiek susiję dainininkų B. Grincevičiūtės ir A. Kučingio gyvenimas... Tad šis sąvadas nėra baigtinis. Galima tik pridurti, kad daugelis musninkiečių, čiobiškiečių bei kernaviškių savo artimųjų, tėvų, senelių ir prosenelių, gyvenusių XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, pavardes ir su jais susijusių faktų ras šios knygos straipsnyje „Musninkų valsčiaus gyventojai 1942 metais“.

Ši knyga galėtų būti vertinga tiek vietos gyventojams, tiek ir kitiems skaitytojams ne tik kraštotyriniu bei pažintiniu atžvilgiu, bet ir spausdinamų straipsnių moksline verte ar dėl monografijoje pateikiamų faktų bei jų analizės.

Musninkuose ir Čiobiškyje vyksta daug renginių, kurių svarba dažnai peržengia ir Širvintų rajono ribas, o Kernavė ir jos apylinkės pastaruoju metu net labai plačiai išgarsėjo ne tik „Gyvosios archeologijos dienų“ švente, kuri miestelyje vyksta kartu su Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimu, bet ir kitais renginiais: Rasos (Joninių) švente, tarptautiniu liaudiškos muzikos, tautinių šokių ir folkloro festivaliu ir kt. Iš jų galima paminėti 2001 ir 2003 m. Valiukiškiuose vykusius techno- ir transinės muzikos tarptautinius renginius. 2002 m. prancūzams Kernavėje įkūrus tarptautinio turizmo informacinį centrą, į šį unikalų istorijos ir gamtos kampelį kasmet atvyksta vis daugiau svečių iš užsienio šalių.

Knygą rengė 114 autorių, kurie parašė 161 straipsnį.

Monografijoje yra šeši skyriai. Visų jų tekstų kalbą redagavo kalbos redaktorius Albinas Masaitis. Didžiausias – „Istorijos“ – skyrius suskirstytas į poskyrius. „Gamtos“, „Istorijos“ skyrių (išskyrus poskyrį „Rezistencija“, kurį sudarė A. Masaitis) sudarė ir redagavo vyr. redaktorius sudarytojas Stanislovas Buchaveckas. Jis sudarė ir „Etninės kultūros“ bei „Kalbos“ skyrius, kuriuos dalykiškai redagavo prof. Vacys Milius ir dr. Kazys Morkūnas. Įžymių žmonių skyrių sudarė Jadvyga Barbaravičienė ir jį redagavęs S. Buchaveckas. „Tautosakos“ skyriaus sudarytojas ir redaktorius – Povilas Krikščiūnas, kuriam talkininkavo ir dr. Daiva Vyčinienė.

Knygos gale pateikiama asmenvardžių rodyklė. Jos sudarymą sunkino tos pačios giminės ar net šeimos narių pavardžių skirtingas rašymas XIX–XX a. Vykę rusifikacijos ir kolonizacijos procesai dažnai keitė ir pavardžių šaknines balses. 1918–1940 m. kai kurios šeimos savo pavardes lietuvino, todėl XX a. neretai netgi giminaičių pavardės buvo rašomos skirtingai. Pavyzdžiui, vieni rašėsi Ciesiūnais, o kiti – Cesiūnais. Tveragų giminaičiai vadinosi Tviragomis, Tamoševičių – Tomaševičiais arba Tomoševičiais, Baumilų – Baumylomis, Gelumbauskų – Golombevskiais ir pan. Tad į pasitaikančius pavardės balsių skirtumus (ir pavardžių galūnėse, pvz.: Laukys ir Laukis) turi atkreipti dėmesį ir skaitytojai.

Knyga iš esmės buvo parengta jau 2004 m., tačiau tik 2005 m. pavyko gauti leidybai trūkstamų lėšų. Iš Širvintų rajono savivaldybės gauta 34 600 Lt. Kiti rėmėjai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas dr. Algirdas Mykolas Brazauskas; 30 000 Lt), UAB „Magnolija“ (direktorius Jonas Dubickas; 20 000 Lt), Petras Jonušas (10 000 Lt), Žemės ūkio ministerija (ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė; 10 000 Lt), Marija Remienė (5695 Lt (1500 JAV dolerių), Jonas Jurkūnas (4000 Lt (1000 JAV dolerių), VĮ „Lietuvos paštas“ (gen. direktorius Jonas Šalavėjus; 3000 Lt). Knygos parengimas ir išleidimas kainavo per 150 tūkst. Lt.

Už įvairią pagalbą rengiant šią knygą dėkoju širvintiškiams Jadvygai Barbaravičienei, Antanui Juščiui, kraštotyrininkams Filomenai Vaicekauskienei, Boleslovui Krivkai, Alfonsui Balsevičiui, Marijai Galvosienei, musninkiečiui Kaziui Binkiui, čiobiškietei Vladislavai Dalinkevičienei, muziejininkams Sauliui Vadišiui ir Jonui Vitkūnui, visiems trims jau paminėtiems seniūnams, kunigui Rokui Puzonui, laikraščio „Širvinta“ vyriausiajam redaktoriui Marijonui Barbaravičiui ir redakcijos darbuotojams, laikraščio „Voruta“ vyriausiajam redaktoriui Juozui Vercinkevičiui, Musninkų vidurinės mokyklos direktoriui Vladui Trakimavičiui, Lionginui Vaicekauskui, Rytui Tamašauskui ir kitiems nuoširdžių atsiminimų, nuotraukų ir kitos medžiagos pateikėjams, knygų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos pirmininkei prof. Irenai Reginai Merkienei, serijos istorijos mokslo darbų kuratoriui akademikui Antanui Tylai, kitiems komisijos nariams, mokslinei aprobacijai teiktų straipsnių recenzentams.

Leidyklos vadovui Petrui Jonušui esu dėkingas ne tik kaip leidinio finansiniam rėmėjui, bet ir už kitą įvairiapusišką paramą.

Nuoširdžiausios padėkos nusipelnė prie knygos parengimo spaudai nuolat dirbę kalbos redaktorius Albinas Masaitis, maketuotoja Sigrida Šimkūnienė, tekstų rinkėja Virginija Pociutė, korektorė Zita Kutraitė, leidyklos vadybininkė administratorė Živilė Driskiuvienė, už įvairią pagalbą ar atliktus darbus – Rimgailė Pilkionienė, Violeta Barkauskaitė, fotografas Aloyzas Petrašiūnas, dailininkas Alvydas Ladyga, kartografė Lidija Kavaliauskienė, vertėjas į anglų kalbą Algis Starkus, Kristina Ilgevičiūtė, Jonas Dubickas, Simona Jonušaitė, Venantas Mačiekus, Kazys Misius, Vida Girininkienė, Virginijus Jocys, Antanas Andrijonas, Tomas Mačiekus, Danutė Kasinskienė, Daiva Ramaneckaitė, Jonas Mikalauskas ir kiti bent kiek labiau talkinę žmonės.

Tikiuosi, kad šis leidinys, kurį kitaip galėtume vadinti ir mokslinės kraštotyros knyga, ne vienam jaunam mokslininkui galės būti paskata tyrinėti savo gimtinės ar kaimyninio valsčiaus istoriją, o patyrusiems istorikams parašyti mokslinių straipsnių ir lokalinėms monografijoms, kurios padeda skleisti dar neskelbtus dokumentus ir šaltinius bei atsirasti visos Lietuvos ar platesnio regiono problemas nagrinėjantiems objektyvesniems sintetiniams darbams, bet gal įkvėps ir kitų Lietuvos vietovių gyventojus rengti panašius leidinius apie savo gimtinę, jos istoriją, papročius, žmones. Juk nuo 2004 m. liepos 7 d. Kernavė yra jau ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos paveldas, nes Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Tai liudijantis sertifikatas Kernavėje buvo iškilmingai įteiktas 2005 m. gegužės 19 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato surengtoje dokumento įteikimo šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui dr. Mechtild Rössler, Lietuvos Respublikos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, daug kitų šalies ir Širvintų rajono iškilių asmenybių.

Stanislovas Buchaveckas

Turinys

 

21

 

Pratarmė

 

 

 

 

 

GAMTA

 

 

27

 

Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas. Kernavės ir Musninkų apylinkių paviršius ir kraštovaizdis

35

 

Romualdas Sližauskas. Musninkų valsčiaus flora ir fauna

39

 

Marijonas Barbaravičius. Daug gali vienas žmogus

 

 

 

 

 

ISTORIJA

 

ISTORIJA. ARCHEOLOGIJA

43

 

Aleksas Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija

52

 

Jonas Vitkūnas. „Gyvoji archeologija“ Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate

63

*

Manvydas Vitkūnas. Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje

124

 

Manvydas Vitkūnas. Musninkų apylinkių senovė

127

 

Gintautas Zabiela. Čiobiškio ir Rusių Rago pilkapynų tyrinėjimai 1963–1964 metais

 

ISTORIJA. IKI XX Amžiaus PRADžIOS

140

*

Edvardas Gudavičius. Kernavės žemė ir valsčius iki 1564–1566 metų administracinės reformos

148

 

Algirdas Baliulis. Iš Musninkų praeities

153

 

Algirdas Baliulis. Iš Kernavės praeities

172

 

Algirdas Baliulis. Iš Čiobiškio praeities

176

 

Liudas Truska. Kernavės apylinkių gyventojai XVIII amžiaus pabaigoje

183

 

Juozas Lebionka. Čiobiškietė bajoraitė – trijų talentų motina (Julija Guiskytė-Kiuji)

192

 

Juozas Lebionka. XIX amžiaus sukilimų aidai Musninkų krašte

197

*

Vytautas Merkys. Lietuvių kalbos vartojimo bažnyčioje ir lietuviškos spaudos plitimo sąsajos 1870–1914 metais

204

 

Rytas Tamašauskas. Muziko Juozo Tallat-Kelpšos viešnagės

206

 

Saulius Žilys. Žvilgsnis į 1905 metų Musninkų valsčiaus vietoves

213

 

Vytautas Lesčius. Musninkų kraštas Nepriklausomybės kovų sūkuryje 1919–1920 metais

225

 

Gintautas Surgailis. 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų aidai Čiobiškio, Kernavės ir Musninkų apylinkėse

 

ISTORIJA. 1920–1940

231

 

Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčius 1920–1940 metais: kai kurie faktai ir žmonės

275

 

Kazys Misius. Musninkų valsčiaus pašto įstaigos iki 1940 metų

 

ISTORIJA. 1940–1944

280

*

Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčius nacių okupacijos metais

 

ISTORIJA. 1942 METŲ GYVENTOJŲ SURAŠYMAS

327

 

Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčiaus gyventojai 1942 metais

 

ISTORIJA. XX Amžiaus DEMOGRAFINIAI POKYČIAI

367

 

Algirdas Stanaitis. Musninkų valsčiaus kaimų ir jų gyventojų kaita 1923–2000 metais

377

 

Rolandas Gustaitis. Čiobiškio, Kernavės ir Musninkų parapijų gyventojų 1928–1944 metų statistiniai duomenys

 

ISTORIJA. SOVIETŲ GENOCIDAS

382

 

Musninkų valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų okupacijos 1940–1952 metais. Parengė Birutė Burauskaitė.  

 

ISTORIJA. REZISTENCIJA

409

 

Albinas Masaitis. Didžioji kova

415

 

Viktoras Alekna. Didžiosios kovos apygardos veikla Musninkų valsčiuje

427

 

Albinas Masaitis. Erelio būrio partizanai iš Pamusių

437

 

Antanas Bernotas. Laisvės kovotojai iš senųjų Vindeikių. Parengė Albinas Masaitis

450

 

Stasė Širvinskienė (Kavaliauskaitė). Ją priglaudė Čiobiškio žemė

 

ISTORIJA. NUO 1944 METŲ (SOVIETMETIS)

454

 

Jadvyga Barbaravičienė. Virvyčių kolūkio istoriją prisiminus

461

 

Justinas Minderis. Čiobiškio paštas

463

 

Jonas Trinkūnas. Romuvių judėjimo pradžia – Kernavėje

468

 

Vacys Milius. 1969 metų Kernavės ekspediciją prisiminus

 

ISTORIJA. IŠ KAIMŲ PRAEITIES

470

 

Jonas Vitkūnas, Manvydas Vitkūnas. Ardiškio kaimas: nuo viduriniojo geležies amžiaus iki mūsų dienų

486

 

Alfonsas Balsevičius. Prisiminimai apie Pamusių kaimą

496

 

Boleslovas Krivka. Skėterių kaimo gyvavimo raida

502

 

Regina Švobienė. Kaimas prie vinkšnų brastos

508

 

Janina Stravinskienė. Lapelės

515

 

Dalia Taparauskienė, Dalia Damalakienė. Vindeikių kaimas

526

 

Dalia Taparauskienė. Prienų kaimas

527

 

Dalia Taparauskienė. Dubių kaimas

529

 

Dalia Taparauskienė. Vebronių kaimas

530

 

Valentina Aldona Tamašauskienė. Prisiminimai apie Minčiukų kaimą

538

 

Stanislava Norušienė. Peklynė

539

 

Vladislava Juodelienė. Ten, kur Šafarnė ir Narvydiškis

541

 

Stanislava Norušienė. Juodonių kaimas

543

 

Vladislava Dalinkevičienė, Veronika Dubetienė. Paberžės kaimo istorija

 

ISTORIJA. BAŽNYČIOS

548

 

Stanislovas Buchaveckas. Iš Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios ir parapijos istorijos

563

 

Robertas Jurgaitis. Musninkų bažnyčios archyvas

575

 

Musninkų Švč. Trejybės parapijos klebono R. Puzono raportas vyskupo J. Matulaičio vizitacijos proga (2001 06 17)

579

 

Musninkų bažnyčia, varpinė ir Barboros koplytėlė

585

 

Iš Kernavės bažnyčios istorijos

590

 

Iš Kernavės bažnyčios inventorizacijos knygos. Parengė Stanislovas Buchaveckas

601

 

Čiobiškis, jo bažnyčios ir kunigai. Pagal N. Švogžlio-Milžino rankraštį parengė Stanislovas Buchaveckas

603

 

Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ansamblis

606

 

Libertas Klimka. Čiobiškio varpai ir laikrodis

610

 

Robertas Jurgaitis. Čiobiškio bažnyčios archyvas

 

ISTORIJA. MOKYKLOS

620

 

Juozas Lebionka. Musninkų valsčiaus mokyklos XX amžiaus pradžioje

621

*

Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčiaus mokyklos 1939–1944 metais

664

 

Janinos Usavičiūtės atsiminimai apie tėvą Stasį Usavičių

666

 

Onos Šalučkienės atsiminimai (fragmentas)

669

 

Vytautė Kvainickienė (Dalinkevičiūtė). Čiobiškio mokytojai

672

 

Gražina Markevičienė. Musninkų mokyklos istorijos faktai ir skaičiai

678

 

Vladas Trakimavičius. Musninkų vidurinė mokykla 1987–2002 metais

686

 

Leonas Pociūnas. Darbinis mokymas ir darbo pavyzdys

687

 

Marija Galvosienė. Apie Musninkų vidurinės mokyklos muziejų

689

 

Jonas Stankevičius. Kernavės mokyklos istorija

704

 

Dalia Damalakienė. Vindeikių mokyklos istorija

706

 

Vladislava Dalinkevičienė. Čiobiškio mokykloje

709

 

Stasė Brazdžienė. Čiobiškio mokykla: auklėtojos ir mokytojos atsiminimai

711

 

Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namai

 

ISTORIJA. IŠ KULTŪROS PALIKIMO

714

 

Antanas Juščius. Paminklotvarka ir kultūros vertybių saugojimas

717

 

Jonas Vitkūnas. Nuo J. Šiaučiūno muziejaus iki Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato

726

 

Rimtas Tarabilda. Kernavės herbo atkūrimas

729

 

Rimtas Tarabilda. Būtina išsaugoti

732

 

Saulius Stoma. Čiobiškio dvaro sodyba

734

 

Stanislovas Buchaveckas. Skirtingi dvarų likimai

737

 

Stanislovas Buchaveckas. Čiobiškio keltas – technikos paminklas

738

 

Privatus Jono Pivoro muziejus „Armonika“. Informaciją parengė Jonas Pivoras

740

 

Stanislovas Buchaveckas. Keli štrichai apie tautodailininkus

 

ISTORIJA. KULTŪRA

745

 

Jadvyga Barbaravičienė. Krašto kultūros puoselėjimas ir ugdymas

 

ISTORIJA. BIBLIOTEKOS

761

 

Stanislovas Buchaveckas. Viešosios bibliotekos

762

 

Dalia Taparauskienė. Vindeikių bibliotekos istorija

763

 

Virginija Gigaškaitė. Vileikiškių biblioteka

764

 

Snieguolė Šimanskienė. Čiobiškio biblioteka

 

ISTORIJA. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI

765

 

Valentina Ratkevičienė. Ūkininkų gyvenimo ir veiklos sąlygos

778

 

Antanas Čiužas. Musninkiečių požiūris į šių dienų jaunimą ir savo krašto ateitį

788

 

Anelė Vosyliūtė. Kaimo žmonės: gyvensenos skirtumai

 

ISTORIJA. ATGIMIMAS. NEPRIKLAUSOMYBĖS METAI

808

 

Stanislovas Buchaveckas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava Kernavėje 1988 metais

810

 

Stanislava Šidagienė. Palikti pėdsakai

812

 

Birutė Jankauskienė. Musninkų seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

819

 

Virginijus Urbonas. Kernavės seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

829

 

Virginijus Niekis. Čiobiškis XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

834

 

Vidmantas Verikas. Musninkų ūkininkų bendrija

835

 

Stanislovas Buchaveckas. „Versmės“ leidyklos ekspedicija

836

 

Marijona Vaicekauskienė. Kraštiečių šventė Musninkuose

837

 

Vytas Šimonėlis. Kraštas, turintis didelę perspektyvą

839

 

Virkantas Trumpickas. Naujas Musninkų akcentas

840

 

Birutė Jankauskienė. Vileikiškių kaimo bendruomenės darbai ir viltys

841

 

Vaida Pakalnytė, Dalia Grigonienė. Apie visuomeninę organizaciją „Kernavės bendruomenė“

843

 

Jadvyga Barbaravičienė. Politinė situacija nepasikeitė

846

 

Stanislovas Buchaveckas. Kai kurie 2003 metų įvykiai

848

 

Seniūnijų vietovės 2003 metais

 

 

 ETNINĖ KULTŪRA

 

851

 

Alfonsas Balsevičius. Darbai

857

 

Valentina Aldona Tamašauskienė. Atsiminimai

860

 

Erika Nenartavičiūtė. Linų auginimas ir pluošto tvarkymas XX a. trečiajame–penktajame dešimtmetyje

864

*

Irena Regina Merkienė. Gyvulių ūkis. Lokalinės kultūros universalumas ir savitumas

877

 

Inga Levickaitė. „Visą gyvenimą mama siuvo ir aš siuvau, siuvau...“

882

 

Vacys Milius. Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio kapinės

892

 

Elvyra Straševičienė. Musninkų apylinkių trobesiai ir jų statytojai

899

 

Vingaudas Baltrušaitis. Gyvenamųjų namų interjerai

906

 

Gražina Žumbakienė. Sodybų želdiniai Čiobiškio ir Musninkų apylinkėse

919

 

Janina Samulionytė. Stalo indai ir įrankiai

929

 

Vacys Milius. Mitybos tradicijos ir naujovės

932

*

Inga Nėnienė. Skaros ir skarelės moterų gyvenime (XX amžius)

944

 

Alfonsas Balsevičius. Šventės ir papročiai Pamusių kaime

956

 

Alfonsas Balsevičius. Vestuvių aprašymas

959

 

Stanislava Norušienė. Žolelės daug ką gydo (Apie žolininkę Sofiją Ražauskaitę)

 

 

 

 

 

KALBA

 

961 

 

Aloyzas Vidugiris. Dėl Musninkų apylinkių kalbinės padėties ir jos raidos

966 

 

Kazys Morkūnas. Kaip musninkiečiai ir jų kaimynai šneka

970 

 

Marija Razmukaitė. Čiobiškio ir Musninkų vardai

971 

 

Aleksandras Vanagas. Miestelio ir upės vardas Kernavė

973 

 

Kelių Čiobiškio ir Musninkų apylinkių kaimų vietovardžiai. Parengė Rytas Tamašauskas

981 

 

Alfonsas Balsevičius. Pamusių kaimo tikriniai vardai

986 

 

Musninkų apylinkės žmonių vardai

992 

 

Musninkų apylinkės gyvulių vardai

993 

 

Musninkų apylinkių frazeologizmai. Parengė Kazys Morkūnas

 

 

 

 

 

TAUTOSAKA

 

1011 

 

Povilas Krikščiūnas. Iš archyvų ir knygų atminties

1021

 

Dainos nuo Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio. Tekstus parengė Giedrius Dringelis. Melodijas parengė Daiva Vyčinienė

1071 

 

Pasakojamoji tautosaka. Parengė Lina Valiukaitė

1095 

 

Smulkioji tautosaka. Parengė Dalia Zaikauskienė

1108

 

Instrumentinė muzika. Parengė Kazimieras Kalibatas

 

 

 

 

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

 

1111 

 

Algirdas Kancleris. Kanclerių giminės raida

1125 

 

Juozas Lebionka. Musninkietis, paskyręs savo gyvenimą Vilnijai (Kun. Juozas Dubietis)

1129 

 

Filomena Vaicekauskienė. Šeinius Musninkų padangėj

1132 

 

Stasys Brasiūnas. Atsiminimai apie Igną Šeinių. Užrašė Filomena Vaicekauskienė

1134 

 

Viktoras Alekna, Gražina Zimkuvienė. Povilas Zimkus – Musninkų valsčiaus viršaitis 1930–1940 metais

1137 

 

Kazys Misius. Kraštotyrininkas publicistas kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas

1142 

 

Jūra Marija Baužytė. Užmaršties smėlis neužpustė jų pėdsakų

1148 

 

Emilija Šiaučiūnaitė. Apie mokytoją Juozą Šiaučiūną

1153 

 

Palmyra Matulionienė (Navickaitė). Atsiminimai apie tėvą Edmundą Navicką

1158 

 

Jadvyga Barbaravičienė. Daug pasiekęs, bet nepamiršęs gimtojo krašto

1163 

 

Jonas Urbonas. Monsinjoro Česlovo Krivaičio darbai Kernavėje

1166 

 

Jadvyga Barbaravičienė. Kunigo Leono Smalinsko kryžiaus kelias

1167 

 

Marija Galvosienė. Jonas Galvosas (1929–1998)

1169 

 

Regina Švobienė. Mūsų Auklėtojas buvo Jonas Galvosas

1171 

 

Juozas Vercinkevičius. Linkiu tylaus džiaugsmo... (Keletas žodžių apie Musninkų vidurinės mokyklos literatų būrelio vadovę Palmirą Sirvydytę)

1175 

 

Danutė Krištopaitė. Kernavės krašto dainininkė

1179 

 

Stanislovas Buchaveckas. Jonas Bareika

1183 

 

Aldona Vasiliauskienė. Apie Mariją Remienę

1212 

 

Apie seserį Ireną Margaritą Bareikaitę. Keletas minčių jos vienuoliškojo pašaukimo 50-mečio proga

1214 

 

Edmundas Simanaitis. Tėvynės trauka pažadino pareigos jausmą

1220 

 

Kun. Robertas Grigas. Kunigystė Lietuvoje: kova už laisvę ir dvasią

1222 

 

Marija Remienė. Kunigas bažnyčios ir tėvynės gerovei

1222 

 

Gediminas Žadeika. Viktoras Brazauskas

1224 

 

Alfredas Guščius. Žvilgsnis į Viktoro Brazausko kūrybą

1224 

 

Gediminas Žadeika. Šiek tiek apie Petrą Naraškevičių

1226 

 

Angelė Šarlauskienė, Stanislovas Buchaveckas. Algirdas Alekna – architektas, menininkas, filosofas ir paslapčių kolekcionierius

1227 

 

Stanislava Norušienė. Gediminskų grožio salelėje

1228 

 

Stanislava Norušienė. Dailininkės Apolonijos Dimšienės gyvenimo vingiai

 

 

 

 

1232

 

Biografijų sąvadas. Parengė Stanislovas Buchaveckas, Albinas Masaitis, Jadvyga Barbaravičienė, Gediminas Žadeika, Janina Stravinskienė

1232

 

Gimę Musninkų valsčiuje

1244

 

Gyvenę arba gyvenantys Musninkų krašte

 

 

 

1253

 

Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, santraukos anglų kalba

1258

 

Apie straipsnių autorius

1263

 

Santrumpos ir sutrumpinimai

1265

 

Asmenvardžių rodyklė

1293

 

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato įtraukimo į  UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą sertifikato faksimilė

1294

 

Buvusio Musninkų valsčiaus žemėlapis. Parengė Lidija Kavaliauskienė

1296

 

Dabartinė kartografinė ir geografinė situacija buvusio Musninkų valsčiaus teritorijoje. Parengė Lidija Kavaliauskienė

1298

 

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis

1300

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

1302

 

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ leidinių geografija

*Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos (žr. p. 4). Straipsnių santraukos anglų kalba p. 1253–1257. 

Contents

 

21

 

Foreword

 

 

 

 

 

NATURE

 

 

27

 

Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas. The surface and landscape of Kernavė and Musninkai environs

35

 

Romualdas Sližauskas. The flora and fauna of Musninkai

39

 

Marijonas Barbaravičius. One man can much

 

 

 

 

 

HISTORY

 

HISTORY. ARCHAEOLOGY

43

 

Aleksas Luchtanas, Gintautas Vėlius. The history of archaeological research in Kernavė

52

 

Jonas Vitkūnas. “A living archaeology“ in the state cultural reserve of Kernavė

63

*

Manvydas Vitkūnas. The town of Kernavė in the 13th–14th cent.-s. The mode of life and occupations of the inhabitants

124

 

Manvydas Vitkūnas. The ancient times of Musninkai environs

127

 

Gintautas Zabiela. The research of Čiobiškis and Rusių Ragas burial mounds in 1963–1964

 

HISTORY. TILL THE BEGINNING OF THE 20TH CENTURY

140

*

Edvardas Gudavičius. The land and valsčius (a small self-governing district) till the administrative reform of 1564–1566

148

 

Algirdas Baliulis. From the past of Musninkai

153

 

Algirdas Baliulis. From the past of Kernavė

172

 

Algirdas Baliulis. From the past of Čiobiškis

176

 

Liudas Truska. The population of Kernavė environs in the end of the 18th cent.

183

 

Juozas Lebionka. A noblewoman from Čiobiškis – the mother of three talents (Julija Guiskytė-Kiuji)

193

 

Juozas Lebionka. The echoes of the 19th cent. upprisings in the country of Musninkai

197

*

Vytautas Merkys. The connections between the Lithuanian language usage in the church and the spread of the Lithuanian press in 1870–1914

204

 

Rytas Tamašauskas. The visits of musicologist Juozas Tallat-Kelpša

206

 

Saulius Žilys. A glance at Musninkai valsčius localities in 1905

213

 

Vytautas Lesčius. The country of Musninkai in the vortex of Independence struggles in 1919–1920

225

 

Gintautas Surgailis. The echoes of 1919–1920 Independence struggles in the environs of Čiobiškis, Kernavė and Musninkai

 

HISTORY. 1920–1940

231

 

Stanislovas Buchaveckas. The valsčius of Musninkai in 1920–1940: some facts and the people

275

 

Kazys Misius. The post offices of Musninkai valsčius till 1940

 

HISTORY. 1940–1944

280

*

Stanislovas Buchaveckas. The valsčius of Musninkai in the period of nazi occupation

 

HISTORY. THE CENSUS OF 1942

327

 

Stanislovas Buchaveckas. The population of Musninkai valsčius in 1942

 

HISTORY. THE 20TH CENT. DEMOGRAPHICAL CHANGES

367

 

Algirdas Stanaitis. The population change of Musninkai valsčius villages in 1923–2000

377

 

Rolandas Gustaitis. The 1928–1944 statistic data concerning the population of Čiobiškis, Kernavė and Musninkai parishes

 

HISTORY. THE SOVIET GENOCIDE

382

 

Birutė Burauskaitė. The inhabitants of Musninkai valsčius that suffered from the soviet occupation in 1940–1952

 

HISTORY. RESISTANCE

409

 

Albinas Masaitis. The Great Struggle

415

 

Viktoras Alekna. The activities of the Great Struggle district in Musninkai

427

 

Albinas Masaitis. The freedom fighters of Erelis (Eagle) detachment from Pamusiai

437

 

Antanas Bernotas. The freedom fighters from Old Vindeikiai village. Prepared by Albinas Masaitis

450

 

Stasė Širvinskienė (Kavaliauskaitė). The land of Čiobiškis sheltered her

 

HISTORY. SINCE 1944 (THE SOVIET PERIOD)

454

 

Jadvyga Barbaravičienė. Having remembered the history of Virvyčiai collective farm

461

 

Justinas Minderis. The post office of Čiobiškis

463

 

Jonas Trinkūnas. The beginning of Romuva people movement in Kernavė

468

 

Vacys Milius. Having remembered the expedition to Kernavė in 1969

 

HISTORY FROM THE PAST OF THE VILLAGES

470

 

Jonas Vitkūnas, Manvydas Vitkūnas. The village of Ardiškis: from the middle Iron Age till nowadays

486

 

Alfonsas Balsevičius. Some reminiscences of Pamusiai village

496

 

Boleslovas Krivka. The development process of Skėteriai village

502

 

Regina Švobienė. A village at the elm ford

508

 

Janina Stravinskienė. Lapelės village

515

 

Dalia Taparauskienė, Dalia Damalakienė. The village of Vindeikiai

526

 

Dalia Taparauskienė. The village of Prienai

527

 

Dalia Taparauskienė. The village of Dubiai

529

 

Dalia Taparauskienė. The village of Vebroniai

530

 

Valentina Aldona Tamašauskienė. Some reminiscences of Minčiukai village

538

 

Stanislava Norušienė. The village of Peklynė

539

 

Vladislava Juodelienė. Where Šafarnė and Narvydiškis villages

541

 

Stanislava Norušienė. The village of Juodoniai

543

 

Vladislava Dalinkevičienė, Veronika Dubetienė. The history of Paberžė village

 

HISTORY. CHURCHES

548

 

Stanislovas Buchaveckas. From the history of Musninkai St. Trinity church and the parish

563

 

Robertas Jurgaitis. The archives of Musninkai church

575

 

The report of Musninkai St. Trinity parish dean R. Puzonas on the occasion of bishop J. Matulaitis visitation (the 17th of June, 2001)

579

 

Musninkai church, belfry and Barbora’s little chapel

585

 

From the history of Kernavė church

590

 

From Kernavė church inventory book. Prepared by Stanislovas Buchaveckas

601

 

Čiobiškis. Its churches and priests

603

 

The ensemble of Čiobiškis Jonas the Baptizer’s church. Prepared by Stanislovas Buchaveckas according to N. Švogžlys-Milžinas’ manuscript

606

 

Libertas Klimka. Čiobiškis’ bells and the clock

610

 

Robertas Jurgaitis. The archives of Čiobiškis church

 

HISTORY. SCHOOLS

620

 

Juozas Lebionka. The schools of Musninkai valsčius at the beginning of the 20th cent.

621

*

Stanislovas Buchaveckas. The schools of Musninkai valsčius in 1939–1944

664

 

The reminiscences of Janina Usavičiūtė of her father Stasys Usavičius

666

 

Ona Šalučkienė’s reminiscences (a fragment)

669

 

Vytautė Kvainickienė (Dalinkevičiūtė). The teachers of Čiobiškis

672

 

Gražina Markevičienė. The facts and numbers concerning Musninkai schools history

678

 

Vladas Trakimavičius. The middle school of Musninkai in 1987–2002

686

 

Leonas Pociūnas. The teaching of works and an example of works

687

 

Marija Galvosienė. About the museum of Musninkai middle school

689

 

Jonas Stankevičius. The history of Kernavė school

704

 

Dalia Damalakienė. The history of Vindeikiai school

706

 

Vladislava Dalinkevičienė. At the school of Čiobiškis

709

 

Stasė Brazdžienė. Čiobiškis school: the reminiscences of a tutor and educator

711

 

The special children’s education and guardianship house of Čiobiškis

 

HISTORY. FROM CULTURE HERITAGE

714

 

Antanas Juščius. Monuments management and culture valuables preservation

717

 

Jonas Vitkūnas. From J. Šiaučiūnas museum till Kernavė state cultural reserve

726

 

Rimtas Tarabilda. The restoration of Kernavė coat of arms

729

 

Rimtas Tarabilda. It’s necessary to preserve

732

 

Saulius Stoma. The manor farm-stead of Čiobiškis

734

 

Stanislovas Buchaveckas. Different fates of manor farm-steads

737

 

Stanislovas Buchaveckas. The ferry-boat of Čiobiškis – a technical monument

738

 

The private Jonas Pivoras museum “Armonika“ (“Accordion“). The information prepared by Jonas Pivoras

740

 

Stanislovas Buchaveckas. Some strokes concerning folk-artists

 

HISTORY. CULTURE

745

 

Jadvyga Barbaravičienė. The fostering and development of the country’s culture

 

HISTORY. LIBRARIES

761

 

Stanislovas Buchaveckas. Public libraries

762

 

Dalia Taparauskienė. The history of Vindeikiai library

763

 

Virginija Gigaškaitė. The library of Vileikiškiai

764

 

Snieguolė Šimanskienė. The library of Čiobiškis

 

HISTORY. Sociology Research

765

 

Valentina Ratkevičienė. The conditions of farmers’ life and activities

778

 

Antanas Čiužas. The attitude of Musninkai people towards nowadays youth and the past of their country

788

 

Anelė Vosyliūtė. The country people: differences in thinking

 

HISTORY. REBIRTH. INDEPENDENCE YEARS

808

 

Stanislovas Buchaveckas. The flag of Lithuania’s Grand Duchy in Kernavė in 1988

810

 

Stanislava Šidagienė. The traces left

812

 

Birutė Jankauskienė. Musninkai seniūnija (a minor administrative district) in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.

819

 

Virginijus Urbonas. Kernavės seniūnija in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.

829

 

Virginijus Niekis. Čiobiškis in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.

834

 

Vidmantas Verikas. The community of Musninkai farmers

835

 

Stanislovas Buchaveckas. The expedition of “Versmė“ (“Spring“) publishing-house

836

 

Marijona Vaicekauskienė. The native people festival in Musninkai

837

 

Vytas Šimonėlis. The country of great prospects

839

 

Virkantas Trumpickas. A new feature of Musninkai

840

 

Birutė Jankauskienė. The works and hopes of Vileikiškiai village community

841

 

Vaida Pakalnytė, Dalia Grigonienė. About the social organization “Kernavė’s Community“

843

 

Jadvyga Barbaravičienė. The political situation hasn’t changed

846

 

Stanislovas Buchaveckas. Some 2003 events

848

 

The sites of seniūnijos in 2003

 

 

 

 

 

ETHNIC CULTURE

 

 

851

 

Alfonsas Balsevičius. Works

857

 

Valentina Aldona Tamašauskienė. Reminiscences

860

 

Erika Nenartavičiūtė. Flax growing and fibre management in the third-fifth decades of the 20th cent.

864

*

Irena Regina Merkienė. Animal farming. The universalities and peculiarities of local cultures

877

 

Inga Levickaitė. “Both my mother and myself kept sewing all our life...“

882

 

Vacys Milius. The cemeteries of Musninkai, Kernavė and Čiobiškis

892

 

Elvyra Straševičienė. The buildings of Musninkai environs and their builders

899

 

Vingaudas Baltrušaitis. The interiors of living houses

906

 

Gražina Žumbakienė. The green plantations of farmsteads in the environs of Čiobiškis and Musninkai

919

 

Janina Samulionytė. The table dishes and implements

929

 

Vacys Milius. The nourishments traditions and novelties

932

*

Inga Nėnienė. The wraps, shawls and kerchiefs in Lithuanian female life (the 20th cent.)

944

 

Alfonsas Balsevičius. The holidays and customs in Pamūsiai village

956

 

Alfonsas Balsevičius. The wedding description

959

 

Stanislava Norušienė. Herbs treat many diseases (About herbalist Sofija Ražauskaitė)

 

 

 

 

 

LANGUAGE

 

 

961 

 

Aloyzas Vidugiris. About the linguistic situation of Musninkai environs and its development

966 

 

Kazys Morkūnas. How the Musninkai people and their neighbours speak

970 

 

Marija Razmukaitė. The names of Čiobiškis and Musninkai

971 

 

Aleksandras Vanagas. The name of the town and the river Kernavė

973 

 

The names of several Čiobiškis and Musninkai environs’ villages. Prepared by Rytas Tamašauskas

981 

 

Alfonsas Balsevičius. The proper names of Pamūsiai village

986 

 

The people’s names of Musninkai environs

992 

 

The animal names of Musninkai environs

993 

 

The phraseologisms of Musninkai environs. Prepared by Kazys Morkūnas

 

 

 

 

 

FOLK-LORE

 

 

1011 

 

Povilas Krikščiūnas. From the memory of archives and books

1021 

 

Some songs from Musninkai, Kernavė and Čiobiškis. The texts were prepared by Giedrius Dringelis. The melodies were prepared by Daiva Vyčinienė

1071 

 

The narrative folk-lore. Prepared by Lina Valiukaitė

1095

 

 The small-scale folk-lore. Prepared by Dalia Zaikauskienė

1108

 

Instrumental music. Prepared by Kazimieras Kalibatas

 

 

 

 

 

FAMOUS PEOPLE

 

 

1111 

 

Algirdas Kancleris. The development of Kancleriai family

1125 

 

Juozas Lebionka. Priest Juozas Dubietis, a man from Musninkai, who devoted all his life to the region of Vilnius

1129 

 

Filomena Vaicekauskienė. Šeinius, a writer, under the sky of Musninkai

1132 

 

Stasys Brasiūnas. Reminiscences about Ignas Šeinius. Writen down by Filomena Vaicekauskienė

1134

 

Viktoras Alekna, Gražina Zimkuvienė. Povilas Zimkus – the chief of Musninkai valsčiaus in 1930–1940

1137 

 

Kazys Misius. Priest Nikodemas Švogžlys-Milžinas, a regional ethnographer, a publicist

1142 

 

Jūra Marija Baužytė. Sand hasn’t covered their traces

1148

 

Emilija Šiaučiūnaitė. About teacher Juozas Šiaučiūnas

1153 

 

Palmyra Matulionienė (Navickaitė). The reminiscences of father Edmundas Navickas

1158 

 

Jadvyga Barbaravičienė. One that much achieved but didn’t forget his native country

1163 

 

Jonas Urbonas. Monsieur Česlovas Krivaitis’ works in Kernavė

1166 

 

Jadvyga Barbaravičienė. Priest Leonas Smalinskas’ cross bearing

1167 

 

Marija Galvosienė. Jonas Galvosas (1929–1998)

1169 

 

Regina Švobienė. Our Tutor was Jonas Galvosas

1171 

 

Juozas Vercinkevičius. I wish you silent joy… A few word about Palmira Sirvydytė, the head of Musninkai middle school literary circle

1175 

 

Danutė Krištopaitė. A woman singer of Kernavė country

1179 

 

Stanislovas Buchaveckas. Jonas Bareika

1183 

 

Aldona Vasiliauskienė. About Marija Remienė

1212 

 

About sister Irena Margarita Bareikaitė. A few reflections on the occasion of the 50th anniversary of her nun vocation

1214 

 

Edmundas Simanaitis. The attraction of Fatherland awoke the sense of duty

1220 

 

Kun. Robertas Grigas. The priesthood in Lithuania: struggle for freedom and soul

1222 

 

Marija Remienė. A priest for the welfare of church and Motherland

1222 

 

Gediminas Žadeika. Viktoras Brazauskas

1224 

 

Alfredas Guščius. A glance at Viktoras Brazauskas creative work

1224 

 

Gediminas Žadeika. A bit about Petras Naraškevičius

1226 

 

Angelė Šarlauskienė, Stanislovas Buchaveckas. Algirdas Alekna – an architect, an artist, a philosopher and a collector of secrets

1227 

 

Stanislava Norušienė. In a little beauty island of the Gediminskai

1228 

 

Stanislava Norušienė. The winding life road of painter Apolonija Dimšienė

1232

 

The code of biographies. Prepared by Stanislovas Buchaveckas, Albinas Masaitis, Jadvyga Barbaravičienė, Gediminas Žadeika, Janina Stravinskienė

1232

 

Born in Musninkai valsčius

1244

 

Having lived or living in Musninkai valsčius

 

 

1253

 

The summaries of scientific papers approved by the “Lietuvos valsčiai” monograph series scientific works commission in the English language

1258

 

About the authors of the papers

1263

 

Abbreviations and abridgements

1265

 

The index of personal names

1293

 

The National Cultured Reserve of Kernavė 7 July 2004 UNESCO sertificate (Facsimile)

1294

 

A map of former Musninkai valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

1296

 

The present cartographic and demographic situation in the former territory of Musninkai valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

1298

 

A map of former Lithuania’s valsčiai

1300

 

About the series “Lietuvos valsčiai“

*The asterisk in the contents marks the papers approved by the mono-graph series „Lietuvos valsčiai“ Scientific Works Commission (see p. 4). The papers’ summaries in English are given on p. p. 1253–1257.

 

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt