|
Monografija Kriūkai
Albinas
Vaičiūnas
Kriūkų
monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius
|
Šakių
raj. laikraštis
Draugas, 2008 03 21 d., Nr. 22 (7964).
|
Prieš dešimt metų Versmės leidykla pradėjo
leisti Lietuvos valsčių knygų seriją. Pirmasis nedidelės
apimties leidinys knyga apie Sintautų valsčių. Leidykla
šią seriją skiria Lietuvos vardo minėjimo 1000-mečiui. Jau yra
išleistos anapus Nemuno esančių Veliuonos ir Seredžiaus valsčių
monografijos, o po poros metų turėtų pasirodyti ir monografija
Kriūkai, skirta miestelio 420-osioms metinėms. Knygą rengia
autorių kolektyvas. Medžiaga renkama archyvuose, bibliotekose,
daug įdomių netolimos praeities faktų, kalbos dalykų surinkta
dviejose kraštotyros ekspedicijose. Vyresnės kartos kraštiečiai
pateiks savo atsiminimus iš tėvų ir senelių pasakojimų. Didelio
formato knygos apimtis daugiau kaip 1000 puslapių. Leidinys bus
gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis ir įžymių žmonių
portretais, taip pat spalvotais žemėlapiais.
Knygoje bus aprašyta Kriūkų krašto istorija, švietimas,
gamta, etninė kultūra, tarmė, senoji tautosaka, bus paaiškinta
miestelių, bažnytkaimių ir kai kurių kaimų pavadinimų kilmė.
|
Mediniai
Ilguvos dvaro rūmai, statyti 1790 m. |
Pavyzdžiui,
nedaugelis žino, iš kur kilęs Kriūkų miestelio vardas. Mažai
kas atkreipia dėmesį į tą faktą, kad dabartinė Kriūkų
teritorija XVI a. priklausė dviejų dvarų valdoms. Rytinė dalis,
esanti už Jotulės upelio, priklausė žemininko Jurgio Krukavičiaus
ūkiui, o vakarinėje Jotulės dalyje didikams Sapiegoms.
Nuo Jurgio Krukavičiaus pavardės atsirado Kriūkų vardas, o nuo
Svetochnos Sapiegienės atsirado Svetošino dvaras, vėliau
gminos (valsčiaus) pavadinimas. Verta priminti, kad dabartinės Kriūkų
seniūnijos vardas per pastaruosius du šimtmečius ne kartą buvo
keičiamas. Nuo XIX a. šis valsčius buvo vadinamas Svetošino
vardu. Susikūrus Lietuvos nepriklausomai valstybei, nuo 1918 metų
pabaigos vietovę imta vadinti Paežerėliais, po Antrojo pasaulinio
karo, nuo 1950-ųjų Kriūkų apylinke, o dabar
Kriūkų seniūnijos vardu.
Retas Lietuvos valsčius savo teritorijoje turi net
keletą miestelių, bažnytkaimių ir parapijų. Dabartinėje Kriūkų
seniūnijoje yra keturios katalikų parapijos ir bažnyčios, o ne
taip seniai sunyko ir penktoji marijavitų parapija. Jų
buvusi bažnyčia nugriauta 2006 metais.
Monografijoje bus pateikta nemažai žinių apie
krašto ekonominį gyvenimą, dvarus ir jų palivarkus, amatininkus,
žydų bendruomenę, malūnus, milo vėlyklas ir aliejaus
spaudyklas, karčemas, krautuves, medicinos įstaigas, bibliotekas.
Dauguma išsamių straipsnių šiomis temomis per visą keturių šimtmečių
krašto istoriją bus pateikti pirmą kartą.
|
Ilguvos
bažnyčios varpinė |
Knygoje bus pažymėtos visų kaimų ir bažnytkaimių
pirmųjų paminėjimų datos, taip pat bus rašoma apie bendruomenių
prieškario seniūnijų užuomazgų susidarymą. Leidinyje bus
atskleistas tautinis sąmonėjimas, knygnešių veikla, aprašomi šiame
krašte vykusieji Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykiai.
Daug vietos bus skiriama pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiui,
pokario metų pasipriešinimo kovoms, partizaniniam judėjimui,
pogrindinėms organizacijoms, trėmimams į Sibirą. Bus pateikti
tremtinių, politinių kalinių bei partizanų sąrašai. Atskirą
skyrių sudarys įžymių krašto žmonių biografijos. Išsamūs
straipsniai bus pateikti apie ministrus ir generolus Stasį Šilingą,
Joną Sutkų, Kazį Germaną, Motiejų Pečiulionį, rašytojus
brolius Stasį ir Vytautą Tamulaičius, poetą ir dainininką Praną
Lembertą, muzikus ir dainininkus Beatričę Grincevičiūtę, Emilį
Mlynarskį, Vincą Mamaitį, Varpo, Ūkininko ir
Vilniaus žinių redaktorių Joną Kriaučiūną, dailininkus
Sigitą Nenortą ir Nijolę VedegytęPalubinskienę, pedagogus švietėjus
Petrą Dumčių ir Ceciliją Bindokaitę, šiame krašte
kunigavusius žymius dvasininkus rašytoją Antaną Tatarę,
nepriklausomybės kovų kapelioną Juozą Vyšniauską ir kt. Bus
pateikti ir visų keturių parapijų kunigų sąrašai, mokyklų
direktoriai bei vedėjai.
Knygoje bus apžvelgtas ir dabartinis seniūnijos
gyvenimas, kultūrinė veikla, švietimas, atsikuriantis žemės ūkis,
verslai, kaimo turizmas.
Knygos autorių, redaktorių ir bendradarbių
kolektyvas žinomi profesoriai, mokslininkai bei aukštųjų
mokyklų dėstytojai: Libertas Klimka, šviesios atminties etnologė
Angelė Vyšniauskaitė, Filomena Kavoliutė, Selemonas Paltanavičius,
Romas Batūra, Genovaitė Raguotienė, Marija Matušakaitė ir kiti.
Versmės leidyklos projektas itin svarbus mūsų
kultūrai, mokslui ir kalbai. Kadangi jis nėra komercinis
jam būtina parama. Monografijos išleidimą ir parengimą
daugiausia finansuoja Versmės leidykla, remia rajonų
savivaldybės bei verslininkai.
Tiesa, be svaresnio kitų žmonių indėlio knyga
tikrai negalės atsidurti skaitytojų rankose. Tad baigdamas šį
straipsnį noriu paprašyti visų kraštiečių, kuriems bent kiek
brangus ir mielas Kriūkų kraštas, paremti šios monografijos išleidimą.
Rėmėjų pavardes ir didesnes paaukotas sumas
skelbsime leidyklos interneto svetainėje www.versme.lt
Žemiau pateikiame leidyklos adresą bei kitus
duomenis, kurių gali prireikti norint prisidėti prie knygos Kriūkai
išleidimo.
Viešoji
įstaiga Versmės leidykla,
kodas
122732630,
Geležinkelio
g. 6, LT-02100 Vilnius,
telefonas
ir faksas 8 52130623,
leidyklos
vadovo telefonas 8 698 20707,
elektroninio
pašto adresas leidykla@versme.lt,
atsiskaitomoji
sąskaita LT027290000005467101
AB
Parex bankas, banko kodas 72900.
Mokėjimo paskirtis: parama knygai Kriūkai
Pateikiame monografijos Kriūkai
turinį. Tikimės, kad jis paskatins prisiminti tai, kas šio
krašto žmonėms būtų verta žinoti, bet dar nėra paminėta
knygoje. Maloniai lauksime jūsų nuomonių, patarimų, siūlymų.
Knygos
Kriūkai
turinys
GAMTA
1. Filomena Kavoliutė. Kriūkų apylinkių gamtovaizdis (paviršius, sandara, kilmė)
2. Filomena Kavoliutė. Nemunas ir seniūnijos upeliai
3. Filomena Kavoliutė. Augalija. Miškai
4. Selemonas Paltanavičius. Gyvūnija: žvėrys, paukščiai, žuvys ir vabzdžiai
5. Filomena Kavoliutė. Saugomos teritorijos (draustiniai, Panemunių regioninis parkas) ir gamtos paminklai
ISTORIJA
1. Jonas Puzinas. Krašto priešistorė
2. Vacys Milius. Mitologija
3. Romas Batūra. Piliakalnių gadynė
4. Albinas Vaičiūnas. Kriūkų senovė XVIXVIII a.
5. Virginijus Jocys, Albinas Vaičiūnas. Dvarų istorijos: Žemosios Panemunės, IlguvosPanykių, Sviatošino, Žeimio, Kretkampio
6. Albinas Vaičiūnas. Bažnyčių ir parapijų praeitis. Ilguvos, Žemosios Panemunės, Paežerėlių, Sutkų, Marijavitų
7. Vacys Milius. Kapinės: kaimų, parapijų, I ir II pasaulinių karų
8. Pasakoja seni dokumentai
9. Albinas Vaičiūnas. Parapijose dirbę kunigai
10. Ramutė Vyšneveckienė. Valsčiaus žydai
11. Kazys Misius. Lenkai ir lenkų kalba valsčiaus dvaruose ir bažnyčiose
12. Kazys Misius. Vokiečių tautybės gyventojai valsčiuje
13. Stanislovas Buchaveckas. Caro valdžios gniaužtuose
14. Albinas Vaičiūnas. Mokyklos ir mokytojai XIX amžiuje
15. Ričardas Čepas. Mokyklos ir mokytojai 19181940 m.
16. Kazys Misius. Sukilimai Sūduvos žemėje 1831 m. ir 1863 m.
17. Kazys Misius. Spaudos draudimas 18641904 m.
18. Albinas Vaičiūnas. Rusų kolonistai 19091915 m.
19. Ramutė Vyšneveckienė. Mokyklos ir mokytojai 19442000 m.
20. Antanas Andrijonas. 19191920 metų savanoriai
21. Genovaitė Raguotienė. Visuomeninės organizacijos šauliai, pavasarininkai, jaunieji ūkininkai
22. Kazys Misius. Valsčiaus pašto agentūros
23. Genovaitė Raguotienė. Bibliotekos
24. Stanislovas Buchaveckas. Valsčius sovietų ir vokiečių okupacijos metais
25. Stanislovas Buchaveckas. Duoklės, švietimas, žemės ūkis
26. Elena Baltrušaitienė. Pokario metai
27. Algirdas Endriukaitis. Antisovietinis pasipriešinimas ir partizanai
28. Albinas Vaičiūnas. Politiniai kaliniai ir tremtiniai
29. Zenonas Marčiulionis. Kolektyvizavimas ir kolūkiai
30. Marija Matušakaitė. Architektūros paminklai
31. Marija Matušakaitė. Dailės paminklai
32. Stanislovas Buchaveckas. Valsčius Pirmojo pasaulinio karo verpetuose ir kaizerinės okupacijos metais
33. Šeimų istorijos. Parengėjas Albinas Vaičiūnas, D. Valuckienė
34. Vytautas Liutkus, Albinas Vaičiūnas. Kaimų istorijos
35. Atsiminimai. Parengėjai O. Rakauskienė, Albinas Vaičiūnas
36. Mečislovas Švabas. Sąjūdžio laikmetis
37. Mečislovas Švabas. Partijos
38. Leonas Pranulis. Valsčiaus chorai: a) bažnytiniai, b) pasaulietiniai, ir chorvedžiai
39. Leonas Pranulis. Orkestrai, kapelos
ETNOLOGIJA
1. Vacys Milius, Angelė Vyšniauskaitė, Antanas
Stravinskas. Žemės ūkis, žemdirbystė
2. Vacys Milius, Angelė Vyšniauskaitė, Antanas Stravinskas. Medžioklė
3. Vacys Milius. Amatai ir amatininkai
4. Angelė Vyšniauskaitė. Audimas
5. Antanas Stravinskas. Technikos panaudojimas: kalvės, plytinės, lentpjūvės, vilnų karšyklos, aliejinės, kūlimo mašinos
6. Libertas Klimka. Kalendorinės šventės
7. Libertas Klimka. Liaudies meteorologija
8. Angelė Vyšniauskaitė. Vardinės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės
9. Angelė Vyšniauskaitė. Darželiai
10. Angelė Vyšniauskaitė. Sodai
11. Antanas Stravinskas. Kryždirbystė
KALBA
1. Vytautas Armonavičius. Veliuoniečių tarmės ypatumai
2. Ramutė Vyšneveckienė. Kriūkų apylinkių vietovardžiai
3. Ramutė Vyšneveckienė. Pravardės
4. Vacys Milius. Lietuviški užrašai parapijų kapinėse
TAUTOSAKA
1. Dainos iš Jurgio Dovydaičio rinkinio. 1930 m.
2. Kazys Grigas, Venantas Mačiekus. Pasakos, sakmės ir smulkioji tautosaka
ĮŽYMŪS ŽMONĖS
1. Albinas Vaičiūnas. Rašytojai: poetas Pranas Lembertas, prozininkai Stasys ir Vytautas Tamulaičiai. Dailininkai: S. Nenorta, N. Vedegytė-Palubinskienė
2. Albinas Vaičiūnas. Dainininkai, muzikai, vargonininkai: E. Mlynarskis, V. Mamaitis, B. Grincevičiūtė
3. Albinas Vaičiūnas. Ministrai ir generolai: J. Sutkus, K. Germanas, M. Pačiulionis, S. Šilingas
4. Albinas Vaičiūnas. Lietuvos kariuomenės karininkai: aviacijos kapitonas S. Stanaitis, pirmasis Vilniaus įgulos kapelionas J. Vyšniauskas, kiti karininkai Vincas Gvildys, Stasys ir Steponas Dumčius ir kt.
5. Albinas Vaičiūnas. Kultūros, švietimo ir spaudos darbuotojai: J. Kriaučiūnas, P. Dumčius ir kt.
6. Albinas Vaičiūnas. Iš valsčiaus kilę mokslininkai G. Tamulaitis ir kt.
7. Albinas Vaičiūnas. Įžymių žmonių biografijų sąvadas
Knygoje
bus pateikiama spalvotų nuotraukų, piešinių ir brėžinių,
dokumentų faksimilių, muzikos kūrinių gaidų, Kriūkų valsčiaus
žemėlapiai (su buvusio valsčiaus ir dabartinės seniūnijos
parapijų ribomis), glausta informacija apie knygos autorius,
asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Knygos
rengėjai:
Vyriausiasis
redaktorius
Albinas Vaičiūnas
Sudarytojai
Albinas Vaičiūnas
Redaktoriai
Filomena Kavoliūtė, Genovaitė Raguotienė, Romas
Batūra, Kostas Aleksynas, Rima Bacevičiūtė, Gražina Flikaitienė,
Petras Jonušas
Kalbos
redaktorius
Albinas Masaitis
Korektorė
Vida Kasparavičienė
Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė
Monografijų serijos
Lietuvos valsčiai Mokslo darbų komisija
Akad. Algirdas Gaigalas (gamta), dr. Artūras Judžentis
(kalba), akad. Irena Regina Merkienė (etnologija, komisijos
pirmininkė), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka),
akad. Antanas Tyla (istorija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija)
Serijos Lietuvos
valsčiai knygos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvių
kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno
technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus
universiteto Filologijos fakultetu, Kultūros, filosofijos ir meno
institutu, Lietuvių
literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių
universitetu, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos
istorijos katedros Taikomųjų istorijos tyrimų centru.
Rengėjas ir leidėjas
VšĮ Versmės leidykla (leidyklos vadovas
Petras Jonušas)
Rėmėjai
Šakių
rajono kultūros skyrius, Petras Jonušas, AB Agrolina, Kriūkų
seniūnija, Arvydas Vidžiūnas, Mindaugas Bastys, A. Stanaitis ir
kt.
|
|