21-oji serijos monografija, I dalis: 42 autoriai,  50 straipsnių,

1082 puslapiai, 700 egzempliorių. 2011 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2013 m. kovo 7 d.
ISBN 978-9955-589-24-2

Apibendrintojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ spausdinami serijai parašyti ir Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertinti moksliniai straipsniai, kurie nuo 2006 m. lapkričio 21 d. skelbiami ir to paties pavadinimo elektroniniame serialiniame leidinyje (ISSN 2029-0799, svetainė www.llt.lt).

1-ojoje monografijos dalyje chronologiškai spausdinami 2000–2002 m. parašyti 50 mokslo darbų iš biologijos (2 straipsniai), geografijos (2 str.), geologijos (4 str.), archeologijos (5 str.), istorijos (18 str.), etnologijos (17 str.) ir sociologijos (2 str.) mokslo sričių, o kitose šios monografijos dalyse bus paeiliui spausdinami vėliau parašytieji, be išvardytų, taip pat ir iš kalbotyros mokslo srities.

Atsakingoji redaktorė
Gabija Juščiūtė

Sudarytojai
Doc. dr. Gintautas Zabiela, Gabija Juščiūtė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIGALAS (2003–2009; gamta), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalba), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (2008–2011; istorija), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Kalbos redaktoriai
Albinas Masaitis, Agota Sriubienė, Zita Kutraitė, Auksė Gasperavičienė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorės
Rasa Kašėtienė, Zita Kutraitė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Leidinio principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotojos
Violeta Barkauskaitė, Sigrida Juozapaitytė, Vilija Aleksandravičienė

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Leidinys parengtas ir išleistas VšĮ „Versmės“ leidyklos lėšomis

Viršelyje ir priešlapiuose 
Seredžius. 2011 m. Vacio Valužio nuotr.

Viršelio ir aplanko galinėje pusėje 
Papilės kapinyno 1955 m. tyrinėjimai. J. Mikuckio nuotr.

Knyga išleista 2011

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Pirmųjų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų pagrindą sudarė aprašomojo pobūdžio straipsniai. Į darbą įsitraukus mokslininkams, buvo imtasi rengti lokalinių tyrimų ekspedicijas – nuo 1999 iki 2011 m. imtinai „Versmės“ leidykla surengė 92 skirtingų aprašomų vietovių lokalinių tyrimų ekspedicijas (iš jų 17 – pakartotinių ir 2 archeologinių kasinėjimų), kuriose dalyvavo ir medžiagą savo straipsniams rinko 1 509 rengiamų monografijų autoriai, o gausėjant tiriamųjų mokslinių straipsnių, kilo idėja suburti nepriklausomą autoritetingą „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisiją, sudarytą iš aukščiausios kvalifikacijos serijoje aprašomų dalykinių sričių specialistų, galinčių įvertinti serijai rašančių mokslininkų straipsnių kokybę ir mokslinę vertę.

Pirmieji šios Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertinti moksliniai straipsniai buvo publikuoti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje „Seredžius“ (2003 m., vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė, 15 mokslinių straipsnių). Vėlesni buvo spausdinami monografijose „Kvėdarna“ (2004 m., vyr. redaktorius Kazys Misius, 6 moksl. str.), „Papilė“ I dalis (2004 m., vyr. redaktorė Vida Girininkienė, 11 moksl. str.), „Tauragnai“ (2005 m., vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, 4 moksl. str.), „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (2005 m., vyr. redaktorius Stanislovas Buchaveckas, 7 moksl. str.), „Laukuva“ I dalis (2005 m., vyr. redaktorius Virginijus Jocys, 10 moksl. str.), „Papilė“ II, III dalys (2006 m., vyr. redaktorė Vida Girininkienė, 10 moksl. str.) ir kitose – kiekvienoje serijos monografijoje vidutiniškai dešimtadalis straipsnių yra moksliniai.

Dėl natūraliai didelės leidybos darbų apimties (monografijų apimtis yra 800–2 300 p.) ir trukmės bei nuolatinio lėšų stygiaus serijos knygų parengimas spaudai ir išleidimas užtrunka nuo 3–5 iki net 10–12 metų, išleidimo terminai yra neapibrėžti, dažnai nusikelia, vėluoja, todėl „Versmės“ leidykla, siekdama, kad monografijoms parašyti mokslo darbai kuo greičiau pasiektų skaitytoją bei patektų į mokslinę apyvartą, ėmėsi iniciatyvos savo lėšomis leisti atskirą, specializuotą lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinį, kuriame būtų skelbiami „Lietuvos valsčių“ serijai parašyti moksliniai straipsniai. Taip atsirado elektroninis serialinis leidinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, skelbiamas specializuotoje visatekstėje svetainėje www.llt.lt, o 1-asis straipsnis – 2001 m. parašytas prof. Ričardo Kazlausko „Seredžiaus apylinkių drugiai“ – jame publikuotas 2006 m. lapkričio 21 d. Per 12 lokalinių tyrimų metų (2000–2011) ir 5-erius metus nuo pirmojo straipsnio pasirodymo šiame rinkinyje iš viso paskelbtas 191 mokslinis straipsnis, kuriuos parašė 125 autoriai, šių straipsnių bendra apimtis yra 3 374 p. Dabar kasmet išleidžiama 12 mėnesinių šio elektroninio periodinio leidinio tomų (numerių), vieną tomą sudaro vienas ar keli straipsniai. Kiekvieno straipsnio tekstas, siekiant apsaugoti jo autoriaus teises, prieš jį skelbiant elektroninėje erdvėje pirmiausia yra patvirtinamas notariškai, o nuo straipsnių parašymo ir pateikimo mokslo darbų komisijai iki jų paskelbimo rinkinyje dabartiniu metu praeina ne daugiau kaip vieneri metai.

Įsibėgėjus „Lietuvos lokalinių tyrimų“ elektroniniam mokslo darbų rinkiniui, buvo pasigesta įprastesnės materialesnės darbų publikavimo formos, t. y. elektroninėje erdvėje skelbtų mokslinių straipsnių įtvirtinimo dar ir popieriniame tęstiniame leidinyje – to paties pavadinimo apibendrintoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje. Taip atsirado ši kolektyvinės „Lietuvos lokalinių tyrimų“ monografijos 1-oji dalis, kurioje chronologiškai spausdinami mokslo darbai, parašyti „Lietuvos valsčių“ serijai 2000–2002 m., o kitose šios monografijos dalyse bus paeiliui spausdinami vėliau parašytieji.

Tariu nuoširdų ačiū pirmiesiems Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkams – etnologei prof. habil. dr. Irenai Reginai Merkienei bei istorikui prof. dr. Aivui Ragauskui, dabartiniam pirmininkui, archeologui doc. dr. Gintautui Zabielai, visiems komisijos nariams (jų pavardės ir mokslo sritys pateikiamos knygos 4-ajame – metrikų puslapyje), visiems autoriams mokslininkams, be kurių puikių mokslinių straipsnių nebūtų ir šio leidinio, taip pat straipsnių recenzentams, redaktoriams, dailininkei Onai Liugailienei, vadybininkei Vaidai Dževečkaitei, kitiems leidyklos darbuotojams. Už metai iš metų atliekamą kruopštų kasdienį darbą ypatingą padėką reiškiu mokslo darbų komisijos ir šios monografijos atsakingajai redaktorei Gabijai Juščiūtei.

Manau, kad „Lietuvos lokalinių tyrimų“ elektroniniame serialiniame mokslo darbų rinkinyje bei jo spausdintiniame atitikmenyje – monografijų tomuose – vienoje vietoje sukaupti įvairių Lietuvos vietovių moksliniai lokaliniai tyrimai padės ne tik bendrame Europos ir pasaulio kontekste giliau pažinti savo tūkstantmetį 2009-aisiais minėjusią, bet vis dar gerai nepažintą Lietuvą, bet bus panaudoti ir tolesniuose darbuose. Tikiuosi, kad šis privačių asmenų iniciatyva ir lėšomis rengiamas mokslinių straipsnių rinkinys sulauks valstybės ir mokslo institucijų dėmesio, įvertinimo ir palaikymo, o mokslo darbų operatyvus publikavimas jame bei nuoseklus periodinis monografijos dalių leidimas bus paskata mokslininkams aktyviau imtis šalies lokalinių tyrimų bei rašyti „Lietuvos valsčių“ serijai.

Maloniai laukdamas mokslo bendruomenės atstovų ir kitų skaitytojų pastabų ir pasiūlymų viliuosi, kad „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinys bei monografija ras savo skaitytoją, bus reikalingi bendroje mokslo tyrimų erdvėje.

Petras Jonušas,
„Lietuvos valsčių“ serijos ir jos mokslo darbų rinkinio
„Lietuvos lokaliniai tyrimai“ leidėjas
pj@llt.lt

Jūsų rankose – 1-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ kolektyvinės mokslo darbų monografijos tomas. Į Lietuvos mokslo rinką – šiandienis mūsų pasaulis gyvena pagal jos dėsnius – ateina dar vienas žaidėjas. Ateina jis ne į tuščią vietą. Tai didžiulio „Lietuvos valsčių“ projekto, „Versmės“ leidyklos vykdomo jau antrą dešimtmetį, mokslinis koncentratas. Visuomenei ši veikla daugiau žinoma iš storų kolektyvinių lokalinių monografijų, skirtų Lietuvos valsčiams. Į kiekvieną iš jų savo indėlį straipsnių pavidalu įnešė apie du tūkstančius autorių, tarp kurių daugiau kaip 350 mokslininkų, kartais ir kilusių iš aprašomojo valsčiaus. Natūralu, kad jų straipsniai daugiausia yra moksliniai, ypač kai jie rašomi iš srities, kurioje dirba šie tyrinėtojai. Tokie straipsniai spausdinami visose „Lietuvos valsčių“ knygose. Nuo serijos pasirodymo pradžios apsibrėžė mokslo sričių ir krypčių ratas, kuriame vietovės ypatumai gali išryškėti per jos lokalumą. Tai fizinių mokslų srities geologijos ir fizinės geografijos kryptys, biomedicinos mokslų srities biologijos, botanikos ir zoologijos kryptys, humanitarinių mokslų srities etnologijos, istorijos, archeologijos, kalbotyros, sociologijos kryptys (skirstymas pateikiamas pagal naujausią Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. lapkričio 21 d. aprobuotą klasifikacijos projektą). Šiose monografijose iš minėtų krypčių veikiai išsikristalizavo atskiri straipsniai, kurie išleistose knygose išsiskyrė savo tyrimų ir apibendrinimų gilumu, išbaigtumu, gausiu šaltinių panaudojimu ir citavimu, todėl knygose jie pažymėti žvaigždutėmis, reiškiančiomis, kad tai mokslinis darbas. Tokiems straipsniams įvertinti 2003 m. buvo sukurta nepriklausoma „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija, vienijanti keliolika įvairių sričių kvalifikuotų specialistų. Pirmoji šios komisijos pirmininkė buvo prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (2003–2008 m.), vėliau ją pakeitė prof. dr. Aivas Ragauskas (2008–2011 m.), o nuo 2011 m. rudens – šių eilučių autorius. Jų vadovaujama mokslo darbų komisija iki 2011 m. pabaigos įvertino 127 mokslininkų parengtus 193 mokslinius straipsnius, kurių dalis jau paskelbta išėjusiuose „Lietuvos valsčių“ serijos tomuose. Siekiant mokslo darbus plačiau ir operatyviau įvesti į mokslinę apyvartą, 2006 m. buvo išleisti du atskiri mokslo darbų rinkiniai pagal mokslo kryptis, skirti geologijai (t. 1(1). Gamta, vyr. redaktorius A. Gaigalas, Vilnius, 2006, 400 p.) ir archeologijai (t. 1(2), Archeologija, vyr. redaktorius G. Zabiela, Vilnius, 2006, 244 p.). Tačiau tokia mokslinių straipsnių publikavimo forma susidūrė su koncepcijos, struktūros, taip pat parengimo ir leidybos problemomis, kurios neleido įveikti susidariusio atsilikimo tarp straipsnio įteikimo spaudai ir jo viešo skelbimo. Šią spragą užpildė jų skelbimas internetinėje erdvėje įkurdintame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ serialiniame leidinyje, tačiau popierinė mokslo darbo publikacija šiandien kol kas yra vienintelė, atlaikiusi laiko išbandymus, kuriai realios alternatyvos, nepaisant sparčiai besiplėtojančių elektroninių technologijų, vis dar nėra. Popierinės „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų monografijos tomai, apimantys visų minėtų sričių ir krypčių mokslo darbus, parašytus atitinkamais laikotarpiais, turėtų užbaigti iškilusių organizacinių problemų optimalaus sprendimo būdo paieškas. Šis pirmasis monografijos tomas apima 2000–2002 m. „Versmės“ leidyklai įteiktus straipsnius, atitinkančius mokslinių darbų kriterijus, iš viso 50 mokslinių straipsnių. Tolesni tomai, kuriuos numatoma leisti kartą per metus, apims vėlesniais metais gautus mokslinius straipsnius, iki jų leidyba pasivys esamą laiką. Taip siekiama suderinti mokslo darbų sklaidą su lokalinių monografijų leidyba ir kartu paskatinti lokalinius tyrinėjimus.

Dar reikėtų trumpai sustoti prie pačios lokalinių tyrimų sampratos. Terminas „lokalinis“ į Lietuvą atėjo iš angliškai kalbančių kraštų, kur žodis „local“ reiškia „vietinis“, o pastarasis yra kilęs iš lotyniško „locus“, nurodančio vietą. Nors lietuvių kalboje žodžiai „vieta“ ir „vietinis“ turi tą pačią šaknį, jų prasmė skirtinga. „Vieta“ lietuvių kalbos žodyne turi net 24 reikšmes, paprastai apibrėžiančias tam tikrą užimamą erdvę. Žodis „vietinis“ turi tik 3 reikšmes, nurodančias priklausymą tam tikrai vietai. Lokalumo sąvoką vartodami pirmuoju atveju turime tiriamo objekto apibrėžtumą, kas visiškai atitinka mokslo darbo struktūrą. Tačiau lokalumas Lietuvoje dažniausiai suprantamas antruoju atveju, kuris turi plačiau nesvarbios reikšmės prasmę, kai kada netgi menkinančią. Štai į tokią dirvą yra pakliuvę lokaliniai tyrinėjimai Lietuvoje, nors atrodytų, kad viskas tarsi turėtų priklausyti nuo mastelio – juk žvelgiant pasaulio mastu ir pati Lietuva yra lokalinė.

„Versmės“ pradėta lokalinių tyrimų kryptis veikiai sulaukė palaikymo ir jau esamose mokslo institucijose. 2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto išleistas mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis“ tą gerai liudija. Jame rasime ir Lietuvos istorijos instituto, Socialinių tyrimų instituto, Šiaulių universiteto mokslininkų straipsnių, į įvairius šių tyrimų aspektus žvelgiančių labiau apibendrinamu, teoriniu ar užsienio šalių tyrimų pavyzdžiais. „Versmės“ vykdomi lokaliniai tyrimai yra daugiau klasikiniai, nukreipti į didesnio ar mažesnio regiono (ne visuomet tai yra valsčius) tam tikro aspekto atskleidimą, dažnai platesnius apibendrinimus paliekant kitiems tyrimams. Vaizdžiai kalbant, tai yra atskiri mozaikos elementai, be kurių pati mozaika – įvairiapusis mūsų krašto pažinimas – arba būtų nepilna, arba jos visai nebūtų. Tad su tokiomis mintimis ir palydime pirmąjį „Lietuvos lokalinių tyrimų“ monografijos tomą į gyvenimą.

Doc. dr. Gintautas Zabiela,
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas

▲2012 03 07

Atgal

Viršun