Liepos 16-oji

600

Žygis į Marienburgą, 1410 07 16. Kitą dieną po laimėto Žalgirio mūšio (07 15) jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė kariuomenė pradėjo žygį į Kryžiuočių ordino sostinę Marienburgą. Pakeliui ordino pilys ir miestai pasidavė be kovos, bet Marienburgas atsilaikė ir galutinio sutriuškinimo Kryžiuočių ordinas išvengė.

125

Gimė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, 1885 07 16. Profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje. Dalyvavo egiptologinėse ekspedicijose Egipte, pirmoji pradėjo leisti knygas Egipto istorijos temomis. Žymiausi veikalai – „Senovės rytai“ (4 t., 1932–1934), „Senovės Rytų istorija. Aigiptas“ (1 t., 1936), „Dievų ir kvepalų žemė“ (1936). Mirė (55) 1941 05 08.

Liepos 17-oji

759

Pirmasis Lietuvos pripažinimas, 1251 07 17. Lietuva popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises. Tai buvo pirmasis Lietuvos pripažinimas kaip suverenaus Europos politikos subjekto.

440

Vilniaus jėzuitų kolegijos (gimnazijos) įkūrimas, 1570 07 17. Tai viena seniausių mokyklų Lietuvoje. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1579 04 01 privilegija kolegija pertvarkyta į Vilniaus universitetą.

77

„Lituanicos“ sudužimas, 1933 07 17. Soldino apylinkėse (Vokietija, dab. Mislibožas, Lenkija) nenustatytomis aplinkybėmis sudužo Stepono Dariaus (37, gim. 1896 01 08) ir Stasio Girėno (39, gim. 1893 10 04) pilotuojama „Lituanica“, kuria buvo sėkmingai perskrista per Atlantą. Lakūnai žuvo.

69

Okupuota Lietuva įtraukta į nacistinės Vokietijos Ostlandą, 1941 07 17. Nacistinės Vokietijos vadovo Adolfo Hitlerio nurodymu rytinėse okupuotose teritorijose sudarytas Ostlandas, į kurio sudėtį įėjo Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos bei Lenkijos teritorijos. Šis administracinis teritorinis darinys gyvavo iki 1944 11 10 formalios likvidacijos.

92

Mirė Edvardas Jančevskis (69), 1918 07 17, Krokuvoje (Lenkija). Gimė 1846 12 14, Blinstrubiškiuose (dab. Raseinių r.). Lietuvos ir Lenkijos botanikas. Kilęs iš Žemaitijos dvarininkų, Krokuvos universiteto profesorius (nuo 1875), Krokuvos mokslų akademijos narys (nuo 1876). Tyrė augalų anatomiją, fiziologiją, sistematiką, mikologiją ir sodininkystę. Paliko darbų lenkų kalba ir apie Žemaitijos sodus („Pomologo užrašai: Tyrimų duomenys iš Blinstrubiškių sodo Žemaitijoje“, 1879) ir javus („Pagrindiniai grūdai Žemaitijoje“, 1897).

Liepos 18-oji

67

Gyventojai imti gaudyti priverstiniams darbams nacistinėje Vokietijoje, 1943 07 18. Lietuvą okupavusi nacistinė Vokietija pareikalavo darbams į Vokietiją išvežti dešimtadalį Lietuvos gyventojų. Pradėta Lietuvos vyrus prievarta gaudyti darbams Vokietijoje.

16

Pasirašyta laisvoji prekybos sutartis su Europos sąjunga, 1994 07 18. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Sąjungos atstovų pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis.

Liepos 19-oji

216

Rusijos kariuomenė puolė Vilnių, 1794 07 19. Carinės Rusijos kariuomenė, vadovaujama generolo Bohdeno Knoringo, puolė sukilėlių kontroliuojamą Vilnių, bet jo neužėmė. Vilnius kapituliavo tik po 3 savaičių – 1794 08 11, kai sukilėlių kariuomenė pasitraukė į Šnipiškes, o miestiečiai iš Rusijos kariuomenės išsireikalavo amnestiją.

66

Organizuoto Lietuvos rezistencinio sąjūdžio persekiojimo pradžia, 1944 07 19. Okupacinės LSSR Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komitetas nutarė sukurti ginkluotus naikinamuosius batalionus „fašistinių okupantų paliktiems diversantams įveikti“.

58

Pirmieji Lietuvos olimpiniai medaliai, 1952 07 19. Šią dieną prasidėjo Helsinkio olimpinės žaidynės, iš kurių trys Lietuvos sportininkai – krepšininkai Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius ir Stepas Butautas – grįžo su olimpiniais sidabro medaliais, laimėtais rusiškosios SSRS komandos sudėtyje. Tai pirmieji Lietuvos sportininkų iškovoti olimpiniai medaliai.

49

Įkurta Lietuvos kraštotyros draugija, 1961 07 19. Vienintelė kraštotyrininkų organizacija buvusioje SSRS. Kraštotyros sąjūdis suvaidino svarbų vaidmenį išsaugant lietuvių tautinį identitetą.

21

Lietuvos komunistų atsiskyrimas, 1989 07 19. Tą dieną prasidėjo okupacinės LSSR Lietuvos komunistų partijos (LKP) suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta LKP politinė nepriklausomybė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP).

155

Mirė Tomas Zanas (58), 1855 07 19, Kohačynėje (prie Oršos, dab. Baltarusija). Gimė 1796 12 21, Miasatoje (Mladečnos vls., dab. Baltarusija). Rašytojas, aktyvus Vilniaus filomatų, masonų, šubravcų draugijų veikėjas, Filaretų draugijos steigėjas ir prezidentas (1820–1823). Savo darbuose pasisakė prieš carinės Rusijos priespaudą, už tai 1823 m. suimtas ir 1824 m. nuteistas tremtimi į Orienburgą (prie Uralo). 1841 m. leista grįžti į Lietuvą.

31

Mirė Adomas Varnas (100), 1979 07 19, Čikagoje (JAV), emigracijoje. Gimė 1879 01 01, Joniškyje. Dailininkas ir fotografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus ir grafikos darbus. Užsiėmė liaudies meno rinkimu ir jo propagavimu. Vertėsi dailės pedagogika ir scenografija. Daug nusipelnė fiksuodamas Lietuvos smulkiosios architektūros paminklus.

Liepos 20-oji

518

Aleksandras paskelbtas Lietuvos valdovu, 1492 07 20. Lietuvos didikai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių atstovų seime Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu patvirtino Aleksandrą. Taip Lietuvos didikai parodė LDK suverenumą nuo Lenkijos.

241

Prasidėjo Šiaulių valstiečių sukilimas, 1769 07 20. Sukilę valstiečiai į savo rankas paėmė visą Šiaulių ekonomiją ir išlaikė valdžią tris mėnesius. Tai didžiausias XVIII a. valstiečių sukilimas Lietuvoje, pasibaigęs pralaimėjimu.

91

Įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vyčio kryžius, 1919 07 20. Tą dieną įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas „Už tėvynę“ (nuo 1920 02 03 – Vyčio kryžius), iki 1928 m. vienintelis Lietuvos valstybės apdovanojimas.

51

Pastatyta Kauno hidroelektrinė, 1959 07 20. Tą dieną Kauno hidroelektrinės (HE) statytojai užtvenkė Nemuną. Susiformavo dirbtinės Kauno marios. Kauno HE – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje.

22

Sąjūdžio dviračių žygio per Lietuvą pradžia, 1988 07 20. Tą dieną Lietuvos persitvarkymo sąjūdis pradėjo dviračių žygį per Lietuvą. Ši kelionė buvo svarbi išjudinant Lietuvos provincijos miestų gyventojus, kurie vėliau prisidėjo prie Sąjūdžio.

143

Gimė Česlovas Chmielevskis, 1867 07 20, Tiumenėje (Rusija), tremtyje. Geologas. Kilęs iš Žemaičių bajorų tremtinių. Reiškėsi geologijos, paleontelogijos ir hidrografijos srityse tirdamas Kauno gubernijos, Papilės ir kitų vietų geologinę sandarą. Atliko sėkmingų bandymų natūralių perlų auginimo srityje. Mirė (53) 1921 05 25, Panevėžyje.

Liepos 21-oji

70

Lietuva paskelbta sovietų socialistine respublika, 1940 07 21. Po 1940 06 15 okupacinės rusiškosios SSRS Raudonosios armijos įsiveržimo į Lietuvą vadinamasis „Liaudies seimas“, pamynęs galiojusią Lietuvos Valstybės konstituciją (1938), paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

60

Nugriautas Laisvės paminklas, 1950 07 21. Prieš okupacinės LSSR 10-mečio jubiliejų Kaune nugriautas Laisvės paminklas, statytas 1928 m. pagal skulptoriaus Juozo Zikaro projektą. Paminklas atstatytas 1989 m.

130

Gimė Jonas Yčas, 1880 07 21, Šimpeliškiuose (Biržų vls., dab. r.). Istorikas ir visuomenės veikėjas. 1918 02 16 atkurtos Lietuvos valstybės švietimo sistemos kūrėjas. Daug nusipelnė stiprindamas lietuvybę Klaipėdos krašte. Žymiausias istorijos veikalas „Biržai: tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“ (1931). Mirė (51) 1931 12 17, Kaune.

Liepos 22-oji

203

Lietuvos Užnemunėje panaikinta baudžiava, 1807 07 22. Prancūzijos imperatorius Napoleonas I Drezdene pasirašė Varšuvos Kunigaikštystės Konstituciją, kuria panaikino baudžiavą ir visus gyventojus padarė įstatymiškai lygius, taip pat ir Lietuvos Užnemunėje, kuri tuomet įėjo į kunigaikštystės Lomžos departamentą.

140

Gimė Antanas Jaroševičius, 1870 07 22, Skrebotiškyje (dab. Pasvalio r.). Dailininkas. Be savo meninės veiklos, reiškėsi kaip lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjas. Žymiausias jo darbas „Lietuvos kryžiai“ (1912), kuris tapo pirmuoju didelės apimties leidiniu apie liaudies meno paminklus. Mirė (83) 1956 06 17, Karklynėje (Molėtų r.).

Liepos 23-ioji

218

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimo pradžia, 1792 07 23. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis pripažino Targovicos konfederacijos valdžią. Tai buvo lemtingas posūkis, po kurio ATR didikų siekis su Rusijos parama likviduoti Ketverių metų seimo pažangias reformas ir 1791 m. gegužės 3-iosios konstituciją tapo įgyvendintas.

40

Mirė Petras Biržys (73), 1970 07 23, Vilniuje. Gimė 1896 12 22, Liudiškiuose (dab. Anykščių r.). Literatas, scenos artistas ir kraštotyrininkas. Labiau žinomas sceniniu Pupų Dėdės vardu. Aktyviai reiškėsi teatrinėje veikloje, dirbo radijuje ir kine, užsiėmė kraštotyra, išleido knygas „Karininkas Antanas Juozapavičius“ (1923), „Kaimo vestuvės“ (1930), „Vyžuonos“ (1927), „Alytaus apskritis“ (1931), „Biržų apskritis“ (1932), „Kėdainių apskritis“ (1934), „Marijampolės apskritis“ (1937).

Liepos 24-oji

309

Biržų pilies užėmimas, 1701 07 24. Okupacinė Švedijos kariuomenė Šiaurės karo metais pirmą kartą istorijoje užėmė Šiaurės Lietuvos tvirtovę Biržus ir pagrobė karo reikmenis. Po 1704 09 14 antrojo švedų užėmimo pilis ir dvaro pastatai buvo susprogdinti.

216

Vilniaus žydų pogromas, 1794 07 24. Carinės Rusijos kariuomenė įvykdė žydų pogromą Užupyje (Vilnius). Jo metu buvo nužudyta daugiau kaip 150 žydų.

148

Pasirengimo 1863 m. sukilimui pradžia, 1862 07 24. Centrinis tautinis komitetas paskelbė instrukciją – programą, kurioje numatyta, jog organizacijos tikslas – ruošti Lietuvą sukilimui ir kovai dėl nepriklausomybės.

249

Gimė Jokūbas Jasinskis, 1761 07 24, Vengleve (Lenkija). Karininkas ir sukilėlis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulkininkas. Priklausė 1794 m. sukilimo organizatorių kairiajam sparnui, ragino sekti prancūzų jakobinų pavyzdžiu. 1794 04 22–23 vadovavo Rusijos imperijos kariuomenės užimto Vilniaus išvadavimui. Nuo 04 24 Vilniaus komendantas, Vilniaus rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Sukilimo vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba 05 03 paskyrė jį Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu ir suteikė generolo leitenanto laipsnį. Buvo už Lietuvos valstybinio savarankiškumo plėtrą, todėl sukilimo vyriausiojo vado Tado Kosciuškos nušalintas nuo pareigų. Žuvo (33) 1794 11 04, gindamas Varšuvą (Lenkija).

146

Gimė Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, 1864 07 24, Paežeriuose (Alvito vls., dab. Vilkaviškio r.). Rašytojas ir teisininkas, 1918 02 16 atkurtos Lietuvos valstybės teisėtvarkos kūrėjas ir pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas. Žymiausi kūriniai apsakymų rinkinys „Kas teisybė, tai ne melas“ (1892) ir feljetonas „Satyros trupiniai“ (1928). Mirė (69) 1933 10 30, Kaune.

76

Gimė Česlovas Kudaba, 1934 07 24, Kobylnike (dab. Noročius, Baltarusija). Geografas ir kraštotyrininkas. Paskelbė straipsnių kraštotyros, gamtosaugos, kultūros klausimais, išleido knygas „Kalvotoji Žemaitija“ (1972), „Geografinės kelionės ir atradimai“ (1980) ir kt. Sąjūdžio metais aktyviai reiškėsi politikoje. Kovo 11-osios Akto signataras. Mirė (58) 1993 02 19, Vilniuje.

80

Mirė Šatrijos Ragana (tikr. Marija Pečkauskaitė, 53), 1930 07 24, Židikuose (Židikų vls., dab. Mažeikių r.). Gimė 1877 03 08, Mėdingėnuose (Mėdingėnų vls., dab. Plungės r.). Prozininkė. Žymiausi kūriniai  „Viktutė“ (1903), „Sename dvare“ (1922), „Irkos tragedija“ (1924). Aktyviai dalyvavo pedagoginėje veikloje, už kurią 1927 m. jai buvo suteiktas Lietuvos universiteto Garbės daktaro vardas.

43

Mirė Ernestas Galvanauskas (84), 1967 07 24, Aiks les Bainse (Prancūzija), emigracijoje. Gimė 1882 11 20, Zizonyse (Biržų r.). Politikas ir diplomatas, Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjas (1905), atkurtoje (1918 02 16) Lietuvos valstybėje ėjęs įvairias aukštas valstybines pareigas: Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919–1920, 1922–1924), Užsienio reikalų ministras (1922–1924), Finansų ministras (1939–1940) ir kt. Atstovavo Lietuvą Paryžiaus taikos konferencijoje (1919), Tautų Sąjungoje (1921), Didžiojoje Britanijoje (1924–1927). Vienas iš svarbiausių 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių.

Liepos 25-oji

600

Marienbugo apgultis, 1410 07 25. Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė kariuomenė apsupo Kryžiuočių ordino sostinę Marienburgą, į kurį patraukė kitą dieną po 07 15 laimėto Žalgirio mūšio. Kryžiuočių ordino sostinė atsilaikė. Nebuvo pasiekta visiška Ordino kapituliacija.

73

Mirė Hugo Šojus (92), 1937 07 25, Klaipėdoje. Gimė ten pat 1845 04 01. Mažosios Lietuvos veikėjas. Turėjo įsigijęs dvarus Lėbartuose (1873) ir Šilutėje (1889), ėjo įvairias vietinės reikšmės valstybines pareigas krašto administracijoje. Studijų metais susidomėjo lietuvių kalba ir etnografija. Vienas iš Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje (1879) įkūrėjų. Užsiėmė lietuvių tautosakos rinkimu ir leidyba („Pasakos apie paukščius“, 3 d., 1912). Savo Šilutės dvare įsteigė pirmąjį viešąjį lietuvių muziejų Mažojoje Lietuvoje.

Liepos 26-oji

610

Atnaujintas Krokuvos universitetas, 1400 07 26. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila savo privilegija atnaujino Krokuvos akademiją pagal Sorbonos universiteto modelį. Universitetas tapo svarbiausia mokymo įstaiga ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Jo antruoju rektoriumi buvo išrinktas Vytauto Didžiojo sūnėnas Jonas Vaidutis. 1401–1441 m. universitete studijavo 188 lietuviai. 1442–1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos.

91

Kovų su bermontininkais pradžia, 1919 07 26. Šią dieną prasidėjo Lietuvos kariuomenės kovos su bermontininkais. Jie pirmiausiai pastebėti Kuršėnuose, o vėliau ir visoje vakarinėje Lietuvos dalyje. Kovos su plėšikaujančiais bermontininkais tęsėsi iki 1919 12 15, kol Lietuvos kariuomenė juos visiškai išstūmė iš savo teritorijos.

59

Mirė Juozas Gabrys-Paršaitis (71), 1951 07 26, La Šo (Šveicarija), emigracijoje. Gimė 1880 02 22, Garliavoje (Garliavos vls., dab. Kauno r.). Visuomenės veikėjas. Daug nusipelnė populiarindamas ir atstovaudamas Lietuvą. Vilniaus Didžiojo Seimo (1905) sekretorius, Lietuvių informacijos biuro Paryžiuje (1911) įkūrėjas, Pavergtų tautų sąjungos Paryžiuje sekretorius (nuo 1912). Jo iniciatyva 1916 06 27–29 Pavergtų tautų III kongrese Lozanoje pirmą kartą tarptautiniu mastu lietuviai paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Parašė darbų, propaguojančių Lietuvą ir jos reikalus. Dėl jo veiklos ir darbų Europos visuomenė pradėjo skirti lietuvių tautą nuo lenkų. Tai buvo svarbu įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nepriklausomybę.

Liepos 27-oji

690

Laimėtas Medininkų mūšis. Medininkų mūšio pergalės diena, 1320 07 27. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, pasitelkdama totorius, Medininkų mūšyje sumušė įsiveržusią Kryžiuočių ordino kariuomenę.

312

Pasirašyta taikos sutartis tarp sapiegininkų ir antisapiegininkų, 1698 07 27. Taikos sutartis tarp Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kariaujančių didikų grupuočių sapiegininkų ir antisapieginkų (Oginskių, Radvilų ir kt. giminių). Taika nebuvo ilgam, nes atsinaujinęs pilietinis karas (1700 11 18 Valkininkų kautynės) ir toliau šalį stūmė į suirutę.

91

Nustatyta antroji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija, 1919 07 27. Antantės atstovų nustatyta antroji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija, laikinai žymėjusi Lietuvos ir Lenkijos sieną, galiojo iki 1920 10 07 Suvalkų sutarties, pagal kurią Vilnius buvo atitekęs Lietuvai.

89

Gimė Jonas Kubilius, 1921 07 27, Fermose (Eržvilko vls., dab. Jurbarko r.). Matematikas. Jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius (1958–1990). Mokslinio darbo kryptys – tikimybių teorija ir matematinė statistika, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymas, analizinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematikos istorija Lietuvoje. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1959–1979), SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1979–1989), SSRS liaudies deputatas (1989–1990), LR Seimo narys (1992–1996).

Liepos 28-oji

95

Kaizerinės Vokietijos okupacijos pradžia, 1915 07 28. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais uždarytos veikusios politinės partijos, draugijos, susivienijimai ir kitos organizacijos.

88

JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių pradžia, 1922 07 28. Lietuva ir JAV užmezgė diplomatinius santykius.

31

Atidarytas Lietuvos jūrų muziejus, 1979 07 28. Klaipėdoje, buvusiame Kopgalio forte, atidarytas Lietuvos jūrų muziejus, pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.

55

Mirė Povilas Pakarklis (52), 1955 07 28, Vilniuje. Gimė 1902 11 23, Smilgiuose (Kupiškio vls., dab. r.). Istorikas ir teisininkas. Reiškėsi politikoje kritikuodamas Antano Smetonos autoritarinį rėžimą ir koloboruodamas prorusiškoje okupacinėje LSSR „Liaudies vyriausybėje“ (1940). Istorijos instituto direktorius (1946–1948). Tyrė daugiausiai Mažosios Lietuvos bei Vokiečių ordino ir Lietuvos santykių istoriją. Reikšmingiausi darbai – „Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai“ (1948), „Lietuvių tautos kova prieš popiežius ir kryžiuočių ordiną už savo valstybingumą“ (disertacija, 1951), „Ekonominė ir teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje XV–XIX a.“ (1960). Daug nusipelnė nuo 1945 m. organizuodamas lituanistines ekspedicijas į Mažąją Lietuvą, kurių metu buvo išgelbėtas Kristijono Donelaičio, Jono Bretkūno, Mato Pretorijaus, Liudviko Rėzos ir kitų raštijos veikėjų palikimas.

50

Mirė Konstantinas Jablonskis (67), 1960 07 28, Vilniuje. Gimė 1892 08 23, Jelgavoje (Latvija).  Istorikas ir teisininkas. Užėmė įvairias valstybės pareigas: Valstybės Tarybos narys (1938–1940), Valstybės archeologijos komisijos pirmininkas (1930–1935), Lietuvos SSR Centrinio archyvo direktorius (1940–1941), pirmasis Istorijos instituto direktorius (1941–1943). Parengė ir išleido daug svarbių Lietuvos istorijos veikalų ir šaltinių publikacijų. Žymesni iš jų – „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ (1934), „Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais“ (2 d., 1959–1961).

38

Mirė Balys Buračas (75), 1972 07 28, Kaune. Gimė 1897 01 18, Sidariuose (Šiaulėnų vls., dab. Radviliškio r.). Fotografas ir kraštotyrininkas. Kraštotyra susidomėjo nuo mažumės, jau 1903 m. užrašė pirmuosius gamtos pastebėjimus, o nuo 1914 m. užsiėmė ir fotografavimu. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo surinkęs apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių, 800 lietuviškų tautinių juostų. Fotodokumentų kolekciją sudarė 18200 negatyvų ir apie 35–36 tūkst. pozityvų. Didesnioji dalis žuvo karo metais. Paskelbė apie 600 kraštotyros straipsnių. Stambiausi jų publikuoti leidinyje „Tautosakos darbai“: „Kupiškėnų vestuvės“ (1935), „Kupiškėnų sekminės“ (1937).

Liepos 29-oji

19

Pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis, 1991 07 29. Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl tarpvalstybinių santykių, kurioje pripažintas Lietuvos suverenitetas 1920 07 12 Maskvos taikos sutarties pagrindu.

129

Mirė Laurynas Ivinskis (70), 1881 07 29, Milvydų dvare (Kuršėnų vls., dab. Šiaulių r.). Gimė 1810 08 15, Bambaluose (Kelmės r.). Leksikologas ir leidėjas. Vertėsi pedagogine praktika, pirmasis rengė ir leido lietuviškus kalendorius „Metskaitlius“ (1846–1879). Juose rengėjas skelbė lietuvių rašytojų kūrybą, žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinias ir patarimus valstiečiams. Užsiėmė vertimais, sudarinėjo žodynus (lietuvių-lenkų, rusų-lenkų, rusų-lietuvių-lotynų-lenkų), rinko lietuvių tautosaką ir botaniką. Išbraižė pirmąjį lietuvišką žemėlapį „Telšių pavietas“ (dingęs Juozapo Zavadzkio spaustuvėje).

50

Mirė Justinas Vienožinskis (74), 1960 07 29, Vilniuje. Gimė 1886 06 29, Mataučiznoje (Obelių vls., dab. Rokiškio r.). Dailininkas, Kauno meno mokyklos steigėjas (1922) ir direktorius (1922–1925). Vienas originaliausių XX a. lietuvių dailininkų, ugdžiusių jaunuosius Lietuvos menininkus. Kūryboje įvairiais laikotarpiai vyravo peizažai ir portretai.

Liepos 30-oji

496

Smolensko praradimas, 1514 07 30. Rusijos kariuomenė užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdomą Smolenską ir jį galutinai prijungė prie Rusijos. Tai vienas didžiausių XVI a. LDK teritorinių praradimų.

70

Lietuvos kariuomenės įjungimas į okupacinę Raudonąją armiją, 1940 07 30. Lietuvos kariuomenė įjungta į SSRS okupacinę Raudonąją armiją. Reikšmingas politinis žingsnis rusiškiesiems sovietams galutinai okupuojant Lietuvą.

19

Rusija pripažino Lietuvą, 1991 07 30. Vienas iš reikšmingiausių 1990 03 11 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo žingsnių, nes Rusija atsisakė politinių ir teritorinių pretenzijų Lietuvai.

284

Gimė Ignotas Jokūbas Masalskis, 1726 07 30, Alekšice (dab. Baltarusija). Kunigaikštis, stambus žemvaldys ir Vilniaus vyskupas (1762–1794). Pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas (1773–1776). Mecenatas. Rėmė švietimą, gabų Lietuvos jaunimą (Laurynas Gucevičius, Pranciškus Smuglevičius ir kt.) ir Vilniaus katedros rekonstrukciją (nuo 1783). Nepritarė 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijai, prisidėjo prie Targovicų konfederacijos (1792). Apkaltintas valstybės išdavyste, pakartas (67) 1794 06 28, Varšuvoje.

Liepos 31-oji

361

Laimėtas Lojevo mūšis, 1649 07 31. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Jonušo Radvilos vadovaujama kariuomenė prie Lojevo (Baltarusija) sumušė maištaujančius kazokus ir valstiečius. Ukrainos kazokų ir Baltarusijos valstiečių sukilimas galutinai buvo numalšintas 1651 m.

19

Medininkų žudynės, 1991 07 31. Medininkų pasienio poste rusiškosios Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai nužudė 7 lietuvių muitinės ir policijos pareigūnus. Nors šį nusikaltimą prieš atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnus padarę įtariamieji, besislapstantys Rusijoje ir neišduodami Lietuvai, žinomi, ši byla iki šiol dar nebaigta.

208

Gimė Ignotas Domeika, 1802 07 31, Nedzviadkoje (Naugarduko pavietas, dab. Baltarusija). Geologas. Studijų metais Vilniaus universitete įsitraukė į Filomatų veiklą (1819–1823). Už ją represuotas. Prisidėjo prie 1830–1831 m. sukilimo. Po sukilimo emigravo į Prancūziją, vėliau – į Čilę. Joje užsiėmė pedagogine veikla ir geologijos tyrimais. Čilės universiteto Santjage rektorius (1867–1883), Čilės Respublikos garbės pilietis. Padarė daug svarbių atradimų, už kuriuos UNESCO 2002-uosius metus paskelbė Ignoto Domeikos metais. Mirė (86) 1889 01 23, Santjage (Čilė).

124

Gimė Ignas Končius, 1886 07 31, Purvaičiuose (Plungės vls., dab. r.). Fizikas ir etnologas. Aktyvia visuomenine veikla užsiėmė nuo studijų Palangos progimnazijoje (1899–1903). Vytauto Didžiojo universiteto docentas (1926–1932), profesorius (1932–1939). Atgauto Vilniaus universiteto laikinasis valdytojas (1939–1940). Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius. Savitarpinės pagalbos Vykdomo komiteto pirmininkas (1942–1943). Užsiėmė aktyvia etnografine ir etnologine veikla, fiksuodamas Lietuvos etninį paveldą. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į JAV. Mirė (88) 1975 02 19, Putname (JAV).

84

Mirė Jokūbas Šernas (38), 1926 07 31, Kaune. Gimė 1888 06 14, Jasiškiuose (Nemunėlio Radviliškio vls., dab. Biržų r.). Teisininkas. Vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių (1917 09 18–22), Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius (1917), 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras, Ketvirtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras be portfelio (1919), Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybės departamento organizatorius ir pirmasis jo direktorius (nuo 1925), Prekybos ir pramonės banko direktorius (nuo 1925).