lankymasis šioje svetainėje

 


Laukuva I dalis

14-oji serijos monografija, I dalis: 48 autoriai, 66 straipsniai, 924 puslapiai, 1000 egzempliorių. 2005 m. 
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. gruodžio 2 d.

Rengėjai ir rėmėjai
Pratarmė
Turinys
Contents
Apie straipsnių autorius
Asmenvardžių rodyklė
Vietovardžių rodyklė
Finansavimas

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Kas į knygą nesudėta

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 
750 metų jubiliejui 1253–2003

laukuvos 750 metų jubiliejui 1253–2003

LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda  1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais.

Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto žmonių amžiną kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo. Senõsios Laukuvos vardu vadintos ir kitos vietovės: Treigiai, Šiauduva (Padievytis), I(e)voniškiai.

Monografijoje pateikiami originalūs Laukuvos ir Požerės bažnyčių interjerų raidos ir Laukuvos miestelio centro (urbanistinio paminklo) kultūrologiniai tyrimai. Daug dėmesio skiriama tarpukariui (1918–1940 m.). Pateikiama išsami medžiaga apie Laukuvos pradžios mokyklas, gimnaziją, mokytojus, organizacijas. Pristatomi Laukuvos apylinkių gamtos ir kultūros turtai, jų kūrėjai ir puoselėtojai.

Laukuviškiai gali didžiuotis savo krašto žmonėmis: tremtine gydytoja Dalia Grinkevičiūte, Šv. Rašto vertėju prelatu Antanu Rubšiu, etnologu prof. Norbertu Vėliumi, kurio žodžiai, pasakyti gimnazijos atkūrimo proga, skamba tarsi priesakas ateinančioms kartoms: „[...] tautinį bendrumą, gentinį, žemaitišką, parapijinį, laukuvišką bendrumą ugdo etninė kultūra. Ji ugdo meilę mūsų kultūrai, kraštui, pirmiausia savo mokyklai, Laukuvai, Šilalės rajonui, Lietuvai, plačiam pasauliui“.

Ši (dviejų dalių) monografija yra 14-oji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
V
irginijus Jocys 

Sudarytojai
Virginijus Jocys, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai
Virginijus Jocys, Petras Jonušas, Filomena Kavoliutė, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Kazys Morkūnas, Daiva Vyčinienė

Kalbos redaktorius
Agota Sriubienė

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotojos
Sigrida Šimkūnienė, Violeta Barkauskaitė, Vilija Aleksandravičienė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Akad. Algirdas Gaigalas (gamta), dr. Artūras Judžentis (kalba),
prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (etnologija, komisijos pirmininkė),
prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), akad. Antanas Tyla (istorija),
dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas

VšĮ „Versmės“ leidykla ( vadovas Petras Jonušas)

Leidybos partneris

Šilalės kraštiečių draugija

Pagrindiniai rėmėjai
Šilalės rajono savivaldybė, Laukuvos seniūnija, Kvėdarnos seniūnija

Rėmėjai
UAB „Magnolija“, Lietuvos kultūros ministerija, Petras Jonušas, Šilalės kraštiečių draugija, VĮ „Lietuvos paštas“, Vida Krištolaitytė, Dalia Tallat-Kelpšaitė, Zigmas Juškevičius ir kt. 

Knyga išleista 2005 07 15

Pratarmė

Laukuva – senas istorinis Žemaitijos miestelis, nutolęs nuo stambių regioninių miestų. Jos apylinkės – tai kadaise ledynų sustumtos kalvų grandinės, tarp kurių plyti pelkės, driekiasi ežerai, slėniai, vingiuoja upeliukai. Pagal pavienius archeologinius radinius žmonių buvimo pėdsakų čia randama jau I tūkstantmetyje prieš Kristų. Vėliau jų daugiau apsigyventa Kaštaunaliuose, Šiauduvoje, Payžnyje, Sarviečiuose (Ivõniškiuose), Bułrbiškiuose (Paršpilyje), Gulbėse, Pykaičiuose, Juodainiuose. „Tad kuo ypatinga ta Laukuvos žemė, kad taip seniai ją atradę žmonės nebepalieka iki šiol?“ – paklaustų smalsus skaitytojas, paėmęs šią knygą į rankas.

Gausiausiai šias dienas pasiekė senojo Laukuvos periodo – XI–XIV a. istoriniai pasakojimai apie akmenis-stulpus, slaptus kelius-kūlgrindas, sargikalnius, apeiginės paskirties kalnus, vadintus suolais, krėslais ir kt. Plačiau apie tai kalba šios knygos straipsnio „Laukuvos šventvietės“ autorius dr. Vykintas Vaitkevičius.

XX a. pradžioje Laukuvos apylinkėse ne kartą lankėsi poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Čia sklidusios legendos bei paslaptingos istorijos apie Dievyčio (Dyvyčio) kalną ir ežerą, Medvėgalio pilį buvo sudėtos į posmus. Laukuvos apylinkėmis gėrėjosi ir stiprybės sėmėsi čia gimęs ir augęs etnologas profesorius Norbertas Vėlius. Anot jo, „Pro vieną mano pirkios langą matėsi Švietkalnio, pro kitą – Padievyčio piliakalnių kepurės, kiek tolėliau – Treigių, Medvėgalio, Girgždūtės piliakalniai“. Dažnas laukuviškis, čia gimęs ar gyvenęs, santūriai žemaitiškai giria ir didžiuojasi savo kraštu, nors gamta jo ir nelepino: čia dažnos liūtys, gilios, vėjuotos ir šaltos žiemos. Laukuvos apylinkėse nebėra didelių girių. Šimtmečiais čia gyvenusios kartų kartos jas kirto ir žemę pavertė laukais, kurių čia dabar daugiau negu po juos išsibarsčiusių miškelių. Gal dėl to nemaža ir senų sudėtinių bei sudurtinių vietovardžių, kurių vienas žodis arba dalis yra laukas, pvz.: Dulkių Laukas, Vaikių Laukas, Vampialaukis, Baltlaukis ir kt. 

XIII–XIV a. Laukuvos žemė, kaip administracinis vienetas, buvo tarp dviejų stiprių gentinių junginių. Į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Laukuvos ėjo Laukuvos, Tverų ir Medininkų (Va»nių) žemių riba, pietuose ribojosi su Pagraudės valsčiumi. Laukuvos apylinkėse stūksantys piliakalniai – Treigių, Biliónių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio su garsiąja Sietuvõs kūlgrinda), Medvėgalio – bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija mūsų protėvių garbingą, kelių šimtmečių kovą su atėjūnais.

Nuo 1253 m. prasideda rašytiniais šaltiniais pagrįsta Laukuvos istorija. Apie rašytinių šaltinių svarbą Vasario 16-ąją kalbėjo akademikas Edvardas Gudavičius: „... mūsų istorija prasidėjo, kaip ir visų valstybių, tik nuo rašytinių šaltinių [...] nėra rašytinių šaltinių – nėra istorijos. O kas perduodama žodžiu – tik legendos“ („Savaitė su TV“, nr. 7, 2005 m. vasario 16 d.).

Vienijantis Lietuvos valstybei, Žemaitija dažnai ėjo iš rankų į rankas, bet tie pardavimai, perdavimai ir išdavystės buvo tik popieriuje. Iš tikrųjų žemaičiai šių pokyčių nepripažino ir garbingai kovojo už iš protėvių paveldėtą žemę, savo laisvę ir nepriklausomybę.

Laukuvos vardas (Lukowe, Lokove, Laukove) pirmą kartą minimas Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253–1254 m. žemių dalybų aktuose – Livonijos ordinui ir pirmajam Lietuvos vyskupui. Vėliau Laukuvos vardas, kaip istorikai sako, „paskęsta istorijos ūkanose“. Tik XIV a. pabaigoje (1384–1402 m.) Laukuvos ir Šiauduvos vietovės patenka į kryžiuočių karo kelių po Lietuvą aprašymus. Istorikų ir archeologų nuomone, jau XIV a. pabaigoje Laukuva tapo Medininkų krašto dalimi, o Šiauduvos apylinkės – pietine jo riba. Apie tai plačiau monografijoje rašo istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis.

Aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalio piliakalnis, būdamas bemaž vienodai nutolęs nuo Laukuvos ir nuo Kaltinėnų, kelia pasididžiavimą abiejų istorinių valsčių žmonėms. Laukuva ir jos apylinkės į tyrėjų akiratį pradeda patekti XIX a. viduryje. Vienas iš tų tyrėjų – kunigas Ambraziejus Kašarauskas, rinkdamas istorinius ir mitologinius pasakojimus iš Dievyčio, Kaštaunalių, Treigių vietovių, išpopuliarino jas. Apie Laukuvą žinių paskelbė ir kiti tyrėjai: kunigas Vincentas Juzumas, archeologas Liudvikas Kšivickis, archeologas ir kraštotyrininkas Vladas Statkevičius, kuriam turime būti dėkingi už surinktus archeologinius radinius, lokalizuotus paminklus Laukuvos apylinkėse ir visame Šilalės rajone. Daug XIV–XV a. vietovardžių lokalizavo profesoriai – Antanas Salys ir Vaclovas Biržiška.

Pirmą kartą detaliau Laukuvos miestelio istorinę urbanistinę raidą 1984 m. tyrinėjo profesorius Algimantas Miškinis. Savo atsiminimus apie Laukuvą Nepriklausomos Lietuvos laikais (1918–1940 m.) Čikagoje 1983 m. išleido buvęs pirmasis jos viršaitis Izidorius Straukas iš Girvainių kaimo. Šią vertingą knygą su nostalgišku pavadinimu „Nuo Laukuvos iki Čikagos“ skaitytojai Lietuvoje galėjo paskaityti tik po 1988 m., prasidėjus Atgimimui.

1987 m. Laukuvoje prasidėjusi gamtos ir kultūros paminklo Spaudo kalno išsaugojimo akcija pažadino laukuviškių domėjimąsi savo miestelio, parapijos istorija. Jau 1989 m. organizuojama negausi ekspedicija. Buvo įrašinėjami kaimo muzikantų kūriniai, fotografuojama. Graži kultūrinė akcija rengti knygas apie Šilalės rajoną, jo kaimus ir miestelius gimė Šilalės kraštiečių draugijoje, įsisteigusioje 1991 m. Vilniuje. Iki 2001 m. išėjo trys tomai, skirti visam Šilalės rajonui. „Versmės“ leidykloje pradėtos rengti „Kvėdarnos“ ir „Laukuvos“ monografijos. 2001 m. rugpjūčio 13 d. prasidėjo šių monografijų autorių ekspedicijos į Laukuvą ir Kvėdarną. Artinosi 2003-ieji – Laukuvos 750 jubiliejaus metai. Buvo daug gražių ketinimų ir pastangų ta proga: sukurti herbą, pastatyti paminklą, išleisti knygą. Renkant ir rengiant medžiagą „Laukuvos“ monografijai, stengtasi, kad šioje gražioje talkoje dalyvautų daugiau pačių laukuviškių, dirbančių įvairiose srityse.

2001 m. ekspedicijos dalyviams nakvynę suteikė ir kitaip padėjo Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos mokytojai, direktorius Vincas Jurgaitis, tuometė jo pavaduotoja Dalia Danylienė. Transportu ir nakvyne rūpinosi tuometis Laukuvos seniūnas Kazimieras Jakubauskis, kultūros namų direktorė Virginija Mikutavičienė, kiti seniūnijos darbuotojai. Laukuviškiai monografijos autoriams ne kartą suteikė nakvynę, juos maitino ar globojo. Tai Aurelija Bitinienė, Anatolija Bruškytė, Virginija ir Virgilijus Ačai, Aldona ir Jonas Šedbarai, Teresė ir Algis Grikšai, Vaclovas Rimkus, Zina ir Stasys Melnikavičiai, Alvydas Kalnikas bei kiti. Prie sėkmingo ekspedicijos darbo daug prisidėjo Bilionių seniūnas Zenonas Levickis, dailininkas Kęstutis Kazys Šiaulytis, prof. Jurgis Bučas, doktorantės Vilma Karvelytė Balberienė, Vita Ivanauskaitė, informacinis rėmėjas – „Šilalės artojas“ ir kt. Visiems jiems nuoširdžiai dėkoju.

Ekspedicijos metu ir viešuose susitikimuose kviečiau visus laukuviškius ir pritariančius šiam gražiam knygos rengimo darbui talkinti straipsniais, atsiminimais, nuotraukomis, finansiškai ir kt. Daug šviesių žmonių atsiliepė ir nuoširdžiai prisidėjo. Todėl šioje dviejų dalių knygoje bus per 1000 nuotraukų, kurios papildo tekstą. Jose fiksuoti žmonės, pastatai, įvairios gyvenimo akimirkos lyg sustabdo laiką ir suteikia papildomos informacijos – kartais daugiau negu parašytas žodis. Didesnę dalį nuotraukų pavyko iššifruoti. Už dešimties ir daugiau vertingų nuotraukų ir dokumentų išsaugojimą ir pateikimą knygai norėčiau nuoširdžiai padėkoti pirmiausia Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos muziejaus vadovei Anatolijai Bruškytei, Požerės pagrindinės mokyklos direktoriui Vladui Staniui, Snieguolei Einikytei, Albinai Laurinavičienei (Jurgutytei), Snieguolei Jurskytei, Petrui Lukošiui, Stefai Rimkevičiūtei, Vaclovui Mockaičiui, Birutei Bukauskienei, Petrui Bielskiui, Aldonai Gedvilienei, Reginai Torozaitei, Elvyrai Rocevičienei (Šimaitytei), Broniui Rocevičiui, Agotai ir Baliui Sriubams, Petronėlei Bartašienei (Jonikienei-Kavalskaitei), Ramunei Vėliuvienei, Danai Srėbalienei (Bartašiūtei), Birutei Jocienei (Jonikaitei), Valdemarui Jasevičiui, Reginai Greviškienei (Jucevičiūtei), Irenai Mikalauskienei (Plyniūtei), Elenai ir Stasiui Jasevičiams, Alvydui Kalnikui, Egidijai Kaulakytei, Kęstučiui Kaulakiui, Stasei Balienei (Girčytei), Stasiui Montvilai, Genei Užukauskienei (Kavalskaitei), Apolonijai Jacikevičienei (Rubšytei), Laimutei Straukaitei, Irenai Giedraitienei (Montvydaitei), Marytei Žąsytytei ir kitiems. Po vieną kitą nuotrauką pateikę asmenys taip pat nurodyti knygoje.

Labai dėkingas fotografams – dabarties renginių, pastatų, gamtos vaizdų fiksuotojams Zigmui Juškevičiui, Vaclovui Liatukui, Linui Racevičiui, Aloyzui Petrašiūnui, Jonui Budreckui, Vidui Plyniui, Kazimierui Barišauskui ir kt.

Dviejų dalių monografijoje pateikiami 90-ies autorių 130 straipsnių, tarp jų 12 mokslinių, kuriuos aprobavo „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo darbų komisija. Šie straipsniai pažymėti žvaigždute. Pirmoje knygos dalyje spausdinami 48 autorių 66 straipsniai (10 iš jų – moksliniai). Dėkoju jų autoriams, recenzentams, komisijos pirmininkei prof. habil. dr. Irenai Reginai Merkienei ir komisijos nariams, kurie yra išvardyti šios knygos 4-ame puslapyje.

Monografiją sudaro septyni skyriai. Pirmosios dalies „Gamtos“ skyrių parengė knygos vyriausiasis redaktorius sudarytojas istorikas Virginijus Jocys, redagavo doc. dr. Filomena Kavoliutė. „Istorijos“ skyrių su poskyriais sudarė ir redagavo V. Jocys. „Atgimimo. Dabarties“ skyrių parengė V. Jocys. Du spalvotų iliustracijų lankus parengė V. Jocys, maketavo dailininkas Alvydas Ladyga.

Antrojoje knygos dalyje parengti ir bus spausdinami šie skyriai: „Istorija. Aplinkiniai dvarai ir kaimai“ (sudarė ir redagavo V. Jocys), „Etninė kultūra“ (sudarė V. Jocys, redagavo prof. habil. dr. Vacys Milius ir V. Jocys), „Kalba“ (sudarė V. Jocys, redagavo dr. Kazys Morkūnas), „Tautosaka“ (sudarė ir redagavo Povilas Krikščiūnas, melodijas redagavo muzikos redaktorė doc. dr. Daiva Vyčinienė), „Įžymūs žmonės“ (sudarė ir redagavo V. Jocys). Abiejose knygos dalyse pateikiamos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Kadangi Laukuvos monografiją buvo skubama išleisti dar jubiliejinių 2003-iųjų metų liepą, prie jos plušėjo nemažas leidyklos darbuotojų būrys. Esu be galo dėkingas nenuilstančiai kalbos redaktorei Agotai Sriubienei, tekstų ir rodyklių rinkėjoms Virginijai Pociutei, Kristinai Mačiekienei, Indrei Medeišytei, maketuotojoms Sigridai Šimkūnienei, Vilijai Aleksandravičienei, Violetai Barkauskaitei, korektorei Rasai Kašėtienei.

Už dalykines pastabas, patarimus bei visokeriopą pagalbą dėkoju leidyklos va-dovui Petrui Jonušui, kalbos redaktoriui Albinui Masaičiui, istorikams Vidai Girininkienei, Kaziui Misiui, dr. Vykintui Vaitkevičiui, doc. dr. Benediktui Šetkui, doc. dr. Vyteniui Almonaičiui, doc. dr. Aivui Ragauskui, dr. Gintautui Vėliui, Daivai Luchtanienei, prof. Aleksui Luchtanui, Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkui Antanui Lingiui, tarybos nariams, asmeniškai Algirdui Daujočiui, leidyklos darbuotojams informatikei Rimgailei Pilkionienei, vadybininkams Živilei Driskiuvienei, Jonui Mikalauskui. Straipsnių autorių vardu ir asmeniškai dėkoju VUB, LNM, MAB, LVIA, LCVA archyvų ir jų skyrių darbuotojams už dalykinę pagalbą renkant medžiagą šiai monografijai.

Rengiant „Laukuvos“ monografiją, knygos išleidimui 2003 m. buvo kaupiamos „Versmės“ leidyklos, Šilalės rajono savivaldybės ir kraštiečių lėšos. Dėl lėšų trūkumo (pirmajai knygos daliai parengti ir išleisti prireikė per 120 tūkst. Lt) jubiliejiniame Laukuvos renginyje knygos skaitytojai neišvydo, tačiau išgirdo apie įdomiausius knygos straipsnius, daugiausia talkinusius autorius ir rėmėjus. Šis priverstinis stabtelėjimas buvo ir naudingas, nes knyga pasipildė naujais vertingais straipsniais, jau įvykusių Laukuvos jubiliejinių renginių nuotraukomis. Dėl padidėjusios knygos apimties (iki 1500 puslapių) autorių ir kraštiečių pageidavimu suformuota dviejų dalių knyga. Atidavę I dalį Jūsų vertinimui, kartu lauksime labai vertingos II dalies. 

Už galimybę laikyti rankose šią knygą, už supratimą ir palaikymą dėkoju Šilalės rajono tarybai, merui Valdemarui Jasevičiui, administratorei Zitai Lazdauskienei.

Artinantis lietuviškos spaudos atgavimo (1904–2004 m.) šimtmečiui, lėšų kaupimui buvo organizuota graži „Versmės“ leidyklos ir Šilalės kraštiečių draugijos knygų platinimo akcija. Pirkėjas, įsigijęs didesnį knygų kiekį, nurodydavo, kuriai rengiamai knygai skiriamos jo išleistos lėšos, iš akcijos organizatorių gaudavo numeruotą XXI a. knygnešio platintojo (vieną iš trijų laipsnių) pažymėjimą. Visiems, dalyvavusiems šioje paramos akcijoje, nuoširdus ačiū. Jūsų pavardės skelbiamos knygos pabaigoje. 

Kraštiečiai, straipsnių autoriai taip pat kilniai prisidėjo prie monografijos rengimo ir išleidimo, aukodami savo laiką, žinias, už knygai parašytus straipsnius neimdami atlygio.

 Virginijus Jocys

 

Turinys

 

Pirmos dalies turinys

 

19

Pratarmė

 

 

GAMTA

 

23

Filomena Kavoliutė. Graži Laukuvos žemė

26

Zigmas Malinauskas. Laukuvos žemės gelmių sandara ir raida

33

*

Filomena Kavoliutė. Laukuvos apylinkių kultūrinio kraštovaizdžio raida

49

Benas Jankauskas. Žemaičių aukštumos dirvožemių erozija ir žemės ūkio veiklos ypatybės juose

71

Kazys Praeras. Laukuvos apylinkių gamtos ir kultūros vertybės Varnių regioniniame parke

90

Jonas Šedbaras. Kelpšaičių (Laukuvos) parko įkūrimo idėja ir jos realizavimas

107

Filomena Kavoliutė, Audronė Evčenkienė. Laukuvos meteorologijos stotis

 

 

ISTORIJA

 

113

Valdemaras Šimėnas. Archeologinė Laukuvos apylinkių praeitis

140

*

Vykintas Vaitkevičius. Laukuvos šventvietės

171

*

Vytenis Almonaitis. Laukuvos apylinkės kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis

183

*

Romas Batūra. Laukuvos žemė Medvėgalio prieigų gynyboje XIV amžiuje

189

*

Jonas Drungilas. Laukuvos apylinkių bajorija XVI–XVIII amžiuje

200

Jonas Drungilas. Šiauduvos tijūnai XVI–XVII amžiuje

ISTORIJA. KULTŪROS PAVELDAS

203

Olegas Fediajevas. Archeologiniai Laukuvos bažnyčios šventoriaus kasinėjimai 2002–2003 metais

205

Povilas Spurgevičius. Senosios ir naujosios Laukuvos bažnyčių statybų istorijos fragmentai

210

Kazys Misius. Laukuvos ir Požerės dvasininkai – bažnytinio meno kūrėjai ir saugotojai

215

*

Dalia Klajumienė. Laukuvos ir Požerės bažnyčių interjerų dekoro paveldas

227

Girėnas Povilionis. Laukuvos ir Požerės bažnyčių vargonai

231

Povilas Šverebas. Laukuvos ir Požerės bažnyčių varpai

238

*

Vilma Karvelytė-Balbierienė. Laukuvos miestelio ir Juodainių gyvenvietės architektūros kultūrologiniai tyrimai

ISTORIJA. TARPUKARIS. 1918–1940 METAI

279

Ričardas Čepas. Iš Laukuvos valsčiaus savivaldybės 1918–1940 metų istorijos

299

Kazys Misius. Iš Laukuvos pašto praeities (Iki 1940 metų)

306

Zigmas Juškevičius. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos (LKJS) „Pavasaris“ Laukuvos kuopa 1918–1940 metais

322

Zigmas Juškevičius. Lietuvių tautininkų sąjungos Laukuvos skyrius-apylinkė 1927–1940 metais

339

Zigmas Juškevičius. Laukuvos šaulių būrys 1920–1940 metais

390

1918–1940 m. Laukuvos valsčiaus draugijos, sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos. Sudarė Zigmas Juškevičius

ISTORIJA. ŠVIETIMAS

396

Kazys Misius. Draudžiamos lietuvių spaudos platinimas Laukuvos apylinkėse 1868–1904 metais

400

Genovaitė Vičiauskienė (Verbliugevičiūtė). Daraktorinė Laukuvos parapijos Selvestrų kaimo mokykla

401

Zigmas Juškevičius. Laukuvos valsčiaus pradžios mokyklos 1918–1940 metais

446

Stanislovas Buchaveckas. Laukuvos valsčiaus pradžios mokyklos ir jų mokytojai 1940–1944 metais

461

Viktoras Alekna. Laukuvos gimnazija 1943–1944 metais (Atsiminimai)

472

*

Stanislovas Buchaveckas. Laukuvos gimnazija 1943–1944 metais

486

Aiva Aleksandravičiūtė. Mokykla ir teatras

504

Zigmas Juškevičius. Laukuvos ir jos apylinkių mokyklos 1944–1987 metais

516

Olga Macienė. Iš Požerės mokyklos istorijos

530

Padievyčio (Šiauduvos) mokyklos kūrimosi istorija ir dabartinė veikla. Parengė Irena Darčienė

535

Norbertas Vėlius ir Laukuvos gimnazija. Parengė Aurelija Bitinienė

558

*

Antanas Čiužas. Laukuvos gimnazija: vertybių paieškos sociologiniu požiūriu

ISTORIJA. IŠ KULTŪROS GYVENIMO

606

Iš laukuviškių pasipriešinimo kovų kūrybos 1950–1953 metais. Parengė Kazys Misius

629

Petras Bielskis. Laukuvos bendruomenės teatrinė savimonė

645

Pranas Žakevičius. Laukuvos kultūrinis gyvenimas 1955–2002 metais

652

Saulius Macas. Laukuvos stalo teniso sekcijos metraštis 1984–2002 metais

658

Aleksandras Šidlauskas. Laukuvos kultūrinio gyvenimo epizodai 1972–1979 metais

661

Anatolija Bruškytė. Laukuvos vidurinės mokyklos-gimnazijos muziejaus istorija (1964–2000 m.)

676

Angelė Petkuvienė. Laukuvos biblioteka

679

Virgilijus Ačas. Laukuvos poetai

686

Virginijus Jocys. Kodėl žemaičiai mėgsta aukštį?

ISTORIJA. ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIS

697

Vytautas Skebas. Žemės ūkis 1940–2002 matais

716

Jūratė Balčiūtė. Arklys Laukuvos apylinkėse

735

Jonas Šedbaras. Laukuvos apylinkės miškai ir ūkinė veikla juose

743

Edmundas Stankus. Žemės reforma Laukuvoje ir jos apylinkėse 1991–2003 metais

746

*

Valentina Ratkevičienė. Laukuvos ūkininkų gyvenimo ir veiklos sąlygos

ISTORIJA. ĮMONĖS. ĮSTAIGOS

767

Rimantas Keliuotis. Laukuvos pieninė

777

Zigmas Michnevičius. Kauno–Klaipėdos greitkelis

783

Žemaičių plentas. Parengė Virginijus Jocys

793

Ričardas Čepas. Laukuvos vaistinė, ambulatorija ir ligoninė

799

Virginijus Jocys. Pastatų iš degto ir nedegto molio statybos Lietuvoje ir Laukuvoje apžvalga

808

Jonas Budreckas. Iš Laukuvos apylinkių elektros ir radiotechnikos objektų istorijos

 

 

ATGIMIMAS. DABARTIS

 

813

Interviu su Šilalės rajono meru Valdemaru Jasevičiumi. Kalbino Virginijus Jocys

839

Bronislava Jurgaitienė. Prisiminimai apie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės kūrimąsi Laukuvos miestelyje

845

Anatolija Bruškytė. Spaudo kalnas – gamtos ir kultūros paminklas

851

Jonas Šedbaras. Tremtinių kryžiai Laukuvoje

853

Darius Peckus. Didžiojo Medvėgalio Krivūlė (Skiriama Palangos pirmojo viešo lietuviško vaidinimo šimtmečiui)

865

Eglė Vertelkaitė. Laukuvos herbo kūrimas

869

Aleksandra Paldavičienė. Laukuvos seniūnija

874

Zenonas Levickis. Bilionių seniūnija

 

 

875

Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, santraukos anglų kalba

882

Apie straipsnių autorius

885

Santrumpos ir sutrumpinimai

888

Leidinio rėmėjai

889

Asmenvardžių rodyklė

908

Vietovardžių rodyklė

915

Buvusio Laukuvos valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

916

Svarbiausi Laukuvos apylinkių gamtos, istorijos, kultūros paminklai bei kitos lankytinos vietos. Sudarė Vytenis Almonaitis

918

Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Laukuvos valsčiaus teritorijoje. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

920

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis

922

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

 

 

Spalvotos iliustracijos 577–592, 817–832 p.

 

 

Antros dalies turinys

 

ISTORIJA. APLINKINIAI DVARAI IR KAIMAI

Vanda Apulskienė. Apvaršuvos kaimo istorija

Jonas Šedbaras. Kaimo gyventojų įamžinimas

Teresė Ūksienė. Buvo kaimas – Bučiai

Virginijus Jocys. Sarviečių kaimas, palivarkas, seniūnija

Gita Kanišauskaitė, Jonas Drungilas. 1863 m. įvykiai Laukuvos apylinkėse

Virginijus Jocys. Laukuvos apylinkių dvarai

Tallat-Kelpšų genealogija. Vertė Arimeta Vojevodskaitė

 

 

ETNINĖ KULTŪRA

 

Nijolė Letukienė (Jašinskytė). Vestuvių papročiai Šilalės, Padievyčio, Laukuvos ir kitose apylinkėse XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

Marija Letukaitė. Žemdirbystės papročiai Laukuvos ir kitose Šilalės rajono apylinkėse XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

*

Danguolė Svidinskaitė. Religinės tapatybės formavimas: atvejis Laukuvos parapijoje

Vacys Milius. Laukuvos ir Požerės kapinės

Jonas Šedbaras. Atgimę ir nauji paminklai

Vanda Beniulytė-Apulskienė. Kalvystė Apvaršuvos kaime

Nijolė Letukienė (Jašinskytė). Kraitiniai audiniai. Parengė Inga Nėnienė

Gražina Žumbakienė. Šiek tiek apie sodybų želdinius

Inga Levickaitė. Apie Laukuvos siuvėjus

Elvyra Straševičienė. Medinė statyba Laukuvos apylinkėse

Janina Samulionytė. Elvyros Racevičienės pasakojimai apie valgius

Teresė Ūksienė. Bučių kaimo papročiai: šventės ir šiokiadieniai

Teresė Ūksienė. Medkopis Bučiuose ir Lapkalnyje

Elvyra Straševičienė. Nešiojome klumpes

Kazimieras Kėdaitis-Kėdavičius. Vaikų ir piemenų bausmės

Kazimieras Kėdaitis-Kėdavičius. Užgavėnės

Žemaičių papročių teisės normos XX a. pradžios dokumentuose. Parengė Venantas Mačiekus

Jonas Šedbaras. Laukuvos miestelio „Draugystės“ gatvės tradicijos

Jonas Šedbaras. „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio tradicijos

Agota Sriubienė. Etnografinės smulkmenos

Virginijus Jocys. Kryžiai pakelėse

 

 

KALBA

 

Albina Auksoriūtė. Laukuvos seniūnijos gyventojų pavardės

Marija Razmukaitė. Laukuvos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (Darybos ir kilmės aspektu)

Irena Smetonienė. Laukuvos šnektos ypatumai

 

 

TAUTOSAKA

 

Povilas Krikščiūnas. Įžangos žodis

Povilas Krikščiūnas. Iš rinkėjų užrašų

Laukuviškių dainos. Tekstus parengė Vita Ivanauskaitė. Melodijas parengė Živilė Ramoškaitė

Pasakojamoji tautosaka. Parengė Jūratė Šlekonytė

Iš smulkiosios laukuviškių tautosakos. Parengė Regina Dringelienė

Virginijus Jocys. Laukuvos apylinkių muzikantai ir jų repertuaras. Melodijas parengė Jurgita Zvonkutė

Snieguolė Einikytė. Šokio keliu

Alfonsas Motuzas. Laukuviškių katalikiškos apeigos ir giesmės

Živilė Ramoškaitė. Dainos

 

 

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

 

Ričardas Čepas. Generolas Kazys Tallat-Kelpša

Valdonė Šaulienė. Apie vieną gyvenimą (Apie teatrologą Petrą Bielskį)

Stefa Rimkevičiūtė. Stanislovas Jurgutis, 1897–1969 metai

Ričardas Čepas. Gydytojas Jonas Ukrinas

Aldona Šulskytė. Laukuvos gydytoja Dalia Grinkevičiūtė

Senelis Jurgis Tauroza. Iš spaudos parengė Kazys Budginas

Rimvydas Stropus. Prisiminimai apie Kajetoną Stropų

Zigmas Juškevičius. Aleksandra ir Pranas Juškevičiai

Ričardas Čepas. Matininkas Apolinaras Jaras ir jo šeima

Stasys Skrodenis. Savas baltiškųjų dievų pasaulyje (Apie profesorių Norbertą Vėlių)

Antanas Rubšys. Lietuvis – popiežiaus mokytojas (Apie prelatą Stasį Žilį)

Vincentas Drotvinas. Dialektologijos profesorius Vladas Grinaveckas

Onos (Tallat-Kelpšaitės) ir Alfonso Jurskių šeima. Parengė Virginijus Jocys

Petras Lukošius. Toje pačioje šiaudinėje pastogėje

Egidija Kaulakytė. Selvestrų Kaulakiai

Ričardas Čepas. Visuomenininkas advokatas Antanas Sugintas

Ričardas Čepas. Laukuvos šviesuoliai dr. Bronislovas Tallat-Kelpša ir Marija Tallat-Kelpšienė (Sisickaitė)

Irena Feldmanaitė. Povilo ir Kazimieros (Petkaitės) Mušinskių šeima iš Padievyčio

Valentinas Girčys. Onos ir Stanislovo Girčių šeima

Regina Greviškienė (Jucevičiūtė). Konstantinas ir Aleksandra (Šedbaraitė) Jucevičiai

Kelionė į Jeruzalę ir atgal (Apie prelatą Antaną Rubšį). Parengė Virginijus Jocys

*

Gita Kanišauskaitė, Jonas Drungilas. Prelatas Antanas Skinderis iš Požerės

Gita Kanišauskaitė, Jonas Drungilas. Zaleskių giminė

Žvilgsnis, akimirka, įvykis (Apie Vaclovą Strauką ir kitus fotomenininkus). Parengė Virginijus Jocys

Ričardas Čepas. Laukuviškiai savanoriai, kariai

Virginijus Jocys. Kūrėjai iš Laukuvos

Biografijų sąvadas. Parengė Virginijus Jocys, Agota Sriubienė

 

Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, santraukos anglų kalba

Apie straipsnių autorius

Santrumpos ir sutrumpinimai

Leidinio rėmėjai

Asmenvardžių rodyklė

Vietovardžių rodyklė

Buvusio Laukuvos valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

Svarbiausi Laukuvos apylinkių gamtos, istorijos, kultūros paminklai bei kitos lankytinos vietos. Sudarė Vytenis Almonaitis

Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Laukuvos valsčiaus teritorijoje. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

 

 

Spalvotos iliustracijos

*Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos. Straipsnių santraukos anglų kalba p. 875–881.

Contents

 

Contents of the first part

 

19

Preface

 

 

NATURE

 

23

Filomena Kavoliutė. The beautiful land of Laukuva

26

Zigmas Malinauskas. The structure and development of the earth entrails of Laukuva

33

*

Filomena Kavoliutė. The development of cultural landscape of Laukuva surroundings

49

Benas Jankauskas. The soil erosion of the Samogitian hills and the peculiarities of agricultural activities in them

71

Kazys Praeras. Laukuva environs nature and culture values in the regional park of Varniai

90

Jonas Šedbaras. The idea of Kelpšaičiai (Laukuva) park establishment and its realization

107

Filomena Kavoliutė, Audronė Evčenkienė. The meteorological station of Laukuva

 

 

HISTORY

 

113

Valdemaras Šimėnas. The archaeological past of Laukuva environs

140

*

Vykintas Vaitkevičius. The sacred sites of Laukuva

171

*

Vytenis Almonaitis. Laukuva environs by the crusaders’ war roads descriptions data

183

*

Romas Batūra. Laukuva land in the Medvėgalis’ approaches defense in the 14th cent.

189

*

Jonas Drungilas. The nobility of Laukuva environs in the 16th–18th cent.-s

200

Jonas Drungilas. The stewards of Šiauduva in the 16th–18th cent.-s

HISTORY. CULTURAL HERITAGE

203

Olegas Fediajevas. The archaeological excavations of Laukuva church-yard in 2002–2003

205

Povilas Spurgevičius. The fragments of the old and new Laukuva churches building history

210

Kazys Misius. The priests of Laukuva and Požerė–the church art creators and preservers

215

*

Dalia Klajumienė. The décor heritage of Laukuva and Požerė churches interiors

227

Girėnas Povilionis. The organs of Laukuva and Požerė churches

231

Povilas Šverebas. The bells of Laukuva and Požerė churches

238

*

Vilma Karvelytė-Balbierienė. The cultorological research of Laukuva town and Juodainiai settlement architecture

HISTORY. INTERWAR PERIOD

279

Ričardas Čepas. From the local administration 1918–1942 history of Laukuva district

299

Kazys Misius. From the past of Laukuva post office (Till 1940)

306

Zigmas Juškevičius. The Laukuva branch of the Lithuanian Catholic Youth Union “Pavasaris” (“Spring”) in 1918–1940

322

Zigmas Juškevičius. The Laukuva branch of the Lithuanian National Union in 1927–1940

339

Zigmas Juškevičius. The home-guard (“šauliai”) unit of Laukuva in 1920–1940

390

Zigmas Juškevičius. The societies, unions and other social organizations of Laukuva district in 1918–1940

HISTORY. EDUCATION

396

Kazys Misius. The spread of banned Lithuanian press circulation in Laukuva environs in 1868–1904

400

Genovaitė (Vičiauskienė) Verbliugevičiūtė. The secret (“daraktorinė”) Laukuva parish Selvestrai village school

401

Zigmas Juškevičius. The primary schools of Laukuva district in 1918–1940

446

Stanislovas Buchaveckas. The primary schools of Laukuva district and their teachers in 1940–1944

461

Viktoras Alekna. The gymnasium of Laukuva in 1943–1944 (Reminiscences)

472

*

Stanislovas Buchaveckas. The gymnasium of Laukuva in 1943–1944

486

Aiva Aleksandravičiūtė. School and theatre

504

Zigmas Juškevičius. The schools of Laukuva district and town environs in 1944–1987

516

Olga Macienė. From the history of Požerė school

530

The establishment history and present activities of Padievytis (Šiauduva) school. Prepared by Irena Darčienė

535

Norbertas Vėlius and Laukuva gymnasium. Prepared by Aurelija Bitinienė

558

*

Antanas Čiužas. The gymnasium of Laukuva: the search for values from sociological viewpoint

HISTORY. FROM CULTURAL LIFE

606

From the resistance movement creative works of Laukuva people in 1950–1953. Prepared by Kazys Misius

629

Petras Bielskis. The theatrical self-consciousness of Laukuva community

645

Pranas Žakevičius. Laukuva cultural life in 1955–2002

652

Saulius Macas. The manuscript of Laukuva table tennis section in 1984–2002

658

Aleksandras Šidlauskas. The episodes of Laukuva cultural life in 1972–1979

661

Anatolija Bruškytė. The museum history of Laukuva middle-school gymnasium (1964–2000)

676

Angelė Petkuvienė. The library of Laukuva

679

Virgilijus Ačas. The poets of Laukuva

686

Virginijus Jocys. Why do the Samogitians like altitude?

HISTORY. AGRICULTURE AND FORESTRY

697

Vytautas Skebas. Agriculture (1940–2002)

716

Jūratė Balčiūtė. The horse in Laukuva environs

735

Jonas Šedbaras. The forests of Laukuva environs and economic activities in them

743

Edmundas Stankus. The agricultural reform in Laukuva and in its environs in 1991–2003

746

Valentina Ratkevičienė. The conditions of Laukuva farmers life and activities

HISTORY. ENTERPRISES. OFFICES

767

Rimantas Keliuotis. The dairy of Laukuva

777

Zigmas Michnevičius. The turnpike of Kaunas–Klaipėda

783

The Samogition highway. Prepared by Virginijus Jocys

793

Ričardas Čepas. The chemist’s shop, out-patients’ clinic and hospital of Laukuva

799

Virginijus Jocys. The review of construction of buildings out of burnt and unburnt clay in Lietuva and Laukuva

808

Jonas Budreckas. From the history of Laukuva environs electric and radio technology objects

 

 

REVIVAL. THE PRESENT

 

813

An interview with Valdemaras Jasevičius, the mayor of Šilalė district. Interviewed by Virginijus Jocys

839

Bronislava Jurgaitienė. Reminiscences of the Lithuanian Revival Movement (LRM) initiative group formation in Laukuva town

845

Anatolija Bruškytė. The mountain of Spaudas–a monument of nature and culture

851

Jonas Šedbaras. The crosses of the deported in Laukuva

853

Darius Peckus. The “People’s” Assemble on the hill of Medvėgalis (Devoted to the centenary of the first public Lithuanian theatre performance in Palanga)

865

Eglė Vertelkaitė. The creation of Laukuva coat-of-arms

869

Aleksandra Paldavičienė. The seniūnija (a minor district) of Laukuva

874

Zenonas Levickis. The minor district of Bilioniai

 

 

875

The summaries in English of the papers approved by the “Lietuvos valsčiai” monograph series Scientific Works Commission

882

About the authors of the papers

885

Abbreviations

888

Sponsors of the publication

889

The index of personal names

908

The index of place names

915

The map of former Laukuva valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

916

The most important Laukuva environs nature, history and culture monuments and other visitable places. Made up by Vytenis Almonaitis

918

The present cartographic and demographic situation in the territory of former Laukuva valsčius (the minor administrative unit). Made up by Lidija Kavaliauskienė

920

The map of former “Lithuania’s valsčiai”

922

About the series “Lietuvos valsčiai”

 

 

Colored illustrations p. p. 577–592, 817–832

 

 

Contents of the second part

 

HISTORY. SURROUNDING MANORS AND VILLAGES

Vanda Apulskienė. The history of Apvaršuva village

Jonas Šedbaras. The perpetuation of village inhabitants

Teresė Ūksienė. There was the village–Bučiai

Virginijus Jocys. The village, a minor manor and seniūnija (a minor district) of Sarviečiai

Gita Kanišauskaitė. The events of 1863 in Laukuva environs

Virginijus Jocys. The manors of Laukuva environs

The Tallat-Kelpšai genealogy. Translated by Arimeta Vojevodskaitė

 

ETHNIC CULTURE

 

Nijolė Letukienė (Jašinskytė). The wedding customs in the environs of Šilalė, Padievytis, Laukuva and in other environs in the end of the 19th cent.–at the beginning of the 20th cent.

Marija Letukaitė. The agricultural customs in Laukuva and in other environs of Šilalė district in the end of the 19th cent.–the beginning of the 20th cent.

*

Danguolė Svidinskaitė. A case of religious identity formation in Laukuva parish

Vacys Milius. The cemeteries of Laukuva and Požerė

Jonas Šedbaras. The revived and new monuments

Vanda Beniulytė-Apulskienė. Black-smith profession in the village of Apvaršuva

Nijolė Letukienė (Jašinskytė). Dowry cloths. Prepared by Inga Nėnienė

Gražina Žumbakienė. Something about farmstead green plantations

Inga Levickaitė. About Laukuva tailors and dressmakers

Elvyra Straševičienė. The building out of timber in Laukuva environs

Janina Samulionytė. The retellings of Elvyra Racevičienė about dishes and meals

Teresė Ūksienė. The customs of Bučiai village: holidays and everyday life

Teresė Ūksienė. Taking honey out of beehives in Bučiai and Lapkalnis villages

Elvyra Straševičienė. We wear klumpės (wooden shoes, clogs)

Kazimieras Kėdaitis-Kėdavičius. The punishment of children and shepherds

Kazimieras Kėdaitis-Kėdavičius. The Shrove-Tuesday carnival

The Samogitian common law norms in the 20th cent. documents. Prepared by Venantas Mačiekus

Jonas Šedbaras. The traditions of “Friendship” street of Laukuva town

Jonas Šedbaras. The traditions of “Medvėgalis” hunters’ company

Agota Sriubienė. Ethnographical miscellany

Virginijus Jocys. Crosses at the roadsides

 

 

LANGUAGE

 

Albina Auksoriūtė. The surnames of Laukuva district inhabitants

Marija Razmukaitė. The names of living places of Laukuva environs (From the point of view of their formation and origin)

Irena Smetonienė. The peculiarities of Laukuva dialect

 

 

FOLK-LORE

 

Povilas Krikščiūnas. The opening address

Povilas Krikščiūnas. From the collectors’ notes

The Lithuanian songs. The texts were prepared by Vita Ivanauskaitė. The melodies were prepared by Živilė Ramoškaitė

The narrative folk-lore. Prepared by Jūratė Šlekonytė

From the small-scale Lithuanian folk-lore. Prepared by Regina Dringelienė

Virginijus Jocys. The musicians of Laukuva environs and their repertoire. The melodies were prepared by Jurgita Zvonkutė

Snieguolė Einikytė. Along the road of dance

Alfonsas Motuzas. The catholic rituals and cantoes of Laukuva people

Živilė Ramoškaitė. Songs

 

 

OUTSTANDING PEOPLE

 

Ričardas Čepas. General Kazys Tallat-Kelpša

Valdonė Šaulienė. About one life

Stefa Rimkevičiūtė. Stanislovas Jurgutis, 1897–1969

Ričardas Čepas. Physician Jonas Ukrinas

Aldona Šulskytė. Laukuva physician Dalia Grinkevičiūtė

Old man Jurgis Tauroza. Prepared from the press by Kazys Budginas

Rimvydas Stropus. Reminiscences about Kajetonas Stropus

Zigmas Juškevičius. Aleksandra and Pranas Juškevičiai

Ričardas Čepas. Land surveyor Apolinaras Jaras and his family

Stasys Skrodenis. At home in the world of Baltic gods (About professor Norbertas Vėlius)

Antanas Rubšys. A Lithuanian–the Pope’s teacher (About prelate Stasys Žilys)

Vincentas Drotvinas. Professor of dialectology Vladas Grinaveckas

The family of Ona (Tallat-Kelpšaitė) and Alfonsas Jurskiai. Prepared by Virginijus Jocys

Antanas Janikas, Rūta Kraužlytė-Bociek. Having remembered Alfonsas Lukošius

Petras Lukošius. Under the same thatched roof shelter

Egidija Kaulakytė. The Kaulakiai from Selvestrai

Ričardas Čepas. Public-spirited man-lawyer Antanas Sugintas

Ričardas Čepas. Enlightened people of Laukuva dr. Bronislovas Tallat-Kelpša and Marija Tallat-Kelpšienė (Sisickaitė)

Irena Feldmainaitė. Povilas and Kazimiera (Petkaitė) Mušinskai from Padievytis

Valentinas Girčys. The family of Ona and Stanislovas Girčiai

Regina Greviškienė (Jucevičiūtė). Konstantinas and Aleksandra (Šedbaraitė) Jucevičiai

A journey to Jerusalem and back (About prelate Antanas Rubšys). Prepared by Virginijus Jocys

*

Gita Kanišauskaitė, Jonas Drungilas. Prelate Antanas Skinderis from Požerė

Gita Kanišauskaitė, Jonas Drungilas. The kinsfolk of Zaleskiai

A glance, a moment, an event (About Vaclovas Straukas and other photo artists). Prepared by Virginijus Jocys

Ričardas Čepas. Laukuva volunteers, soldiers

Virginijus Jocys. Creators from Laukuva

The index of biographies. Prepared by Virginijus Jocys, Agota Sriubienė

 

 

The summaries in English of the papers approved by the “Lietuvos valsčiai” monograph series Scientific Works Commission

About the authors of the papers

Abbreviations

Sponsors of the publication

The index of personal names

The index of place names

The map of former Laukuva valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

The most important Laukuva environs nature, history and culture monuments and other visitable places. Made up by Vytenis Almonaitis

The present cartographic and demographic situation in the territory of former Laukuva valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

The map of former Lithuania’s valsčiai

About the series “Lietuvos valsčiai”

 

 

Colored illustrations

*The asterisk in the contents marks the papers approved by the monograph series „Lietuvos valsčiai“ Scientific Works Commission.  The papers’ summaries in English are given on p. p. 875–881.

 

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt