KETVIRTOJI KNYGŲ KELIO KELIONĖ – Į ŠIAULIŲ KRAŠTĄ

Kelionė į Šiaulius vyko 2009 m. gegužės 8 d. (penktadienį).

Lietuvos Tūkstantmečio Knygų kelio dalyviai iš Vilniaus išvyksta 6 val. Bibliobusu vyksta 11 žmonių ir vairuotojas. Tai nuolatiniai Knygų kelio dalyviai – vadovas Petras Jonušas, jo mama Ramutė Jonušienė, redaktorius Domas Šniukas, vadybininkė Živilė Driskiuvienė, fotografas Jonas Kliučius, operatorius Stasys Petkus, muzikantas Remigijus Guliokas, pirmą kartą vyksta į kelionę istorikas Tomas Petreikis, vadybininkė Vaida Dževečkaitė, Mykolo Riomerio universiteto docentė Margarita Išoraitė, dovanojusi knygų keliui Mykolo Riomerio universiteto informacinių bukletų, ir studentas Aurimas Danielius. Palydėti versmiečių į Šiaulių kraštą atvyko Jurgita Judickienė, ji atsinešė knygų kraitelę ir paprašė dovanoti kaimo bibliotekoms.

Pirmoji Knygų kelio stotelė (9.30 val.) – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, kur dalyvius pasitinka bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė, gausus būrys bibliotekos darbuotojų, tarp kurių ir Metų bibliotekininkė, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų pagrindinė autorė, etnologė, kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė. Po trumpo pokalbio prie arbatos puodelio direktorės kabinete, visi susirenkame į Didžiąją bibliotekos salę, kur bibliotekos direktorė pristato Knygų kelio dalyvius. Vadovas Petras Jonušas papasakoja apie Knygų kelio idėją, kaip Lietuvos tūkstantmečio šventimo formą, Tūkstantmečio paminėjimą Vilniuje, ragina švęsti Kovo 9-tąją, kaip Lietuvos dieną. Renkami susirinkusiųjų parašai po peticija, raginančia LR Seimą ir Vyriausybę įtraukti Kovo 9-tąją į Atmintinų dienų sąrašą ir švęsti ją kaip Lietuvos dieną. Bibliotekai dovanojama visa „Lietuvos valsčių“ serija ir kelios dėžės Knygų kelio knygų. Vėliau kalba monografijos „Gruzdžiai“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas, gruzdietis Domas Šniukas, kuris pristato parengtą „Lietuvos valsčių“ serijos Šiaulių krašto monografiją „Gruzdžiai“. Visi susirinkusieji pasveikina Metų bibliotekininkę Audronę Kiršinaitę, jai įteikiama Knygų kelio dovana – knyga apie Lietuvą. Susirinkusiems dalinami skirtukai, vėliavėlės, plakatai, kitos rėmėjų dovanos. Knygų kelio pristatymo renginyje taip pat dalyvavo ir „Versmės“ leidyklos Mokslo darbų komisijos pirmininkas prof. Aivas Ragauskas, monografijos „Vaiguva“ sudarytoja dr. Ieva Švarcaitė, buvęs „Versmės“ leidyklos darbuotojas Jonas Mikalauskas. Prie Knygų kelio dalyvių prisijungia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekininkės, „Versmės“ leidyklos redaktorė dr. I. Švarcaitė, kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė bei šiaulietė Kristina Linder.

Atvykstame (11.30 val.) į Kurtuvėnų pradinę mokyklą , kur dalyvius pasitinka mokyklos direktorė, Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vidmantas Lopeta, Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos seniūnas Vytautas Slabys, Kurtuvėnų, Bubių, Bazilionų bibliotekininkės, mokiniai, Kurtuvėnų gyventojai. Mokyklos salėje Petras Jonušas papasakoja apie Lietuvos tūkstantmetį, ragina švęsti Kovo 9-tąją, kaip Lietuvos dieną. Renkami susirinkusiųjų parašai po peticija, raginančia LR Seimą ir Vyriausybę įtraukti Kovo 9-tąją į Atmintinų dienų sąrašą ir švęsti ją kaip Lietuvos dieną. Vyksta diskusija apie Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimą. Bubių seniūnas pasirašo sutartį su Petru Jonušu dėl monografijų „Kurtuvėnai“ bei „Bazilionai“ parengimo iki 2018 metų. Kurtuvėnų, Bubių, Bazilionų bibliotekoms bei Kurtuvėnų regioniniam parkui padovanotos Knygų kelio dėžės su knygomis. Susirinkusiems dalinami skirtukai, vėliavėlės, plakatai, mokiniams – oro žibintai, kitos rėmėjų dovanos. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija dovanoja Knygų keliui savo išleistų knygų.

Knygų kelio dalyvius prie mokyklos sutinka vaikai ir mokytojai (13 val.). Vaikai apdalinami Knygų kelio geltonomis vėliavėlėmis ir skirtukais. Salėje vyksta Lietuvos Tūkstantmečiui skirtas Raudėnų bendruomenės ir mokinių koncertas. Koncertuoja vaikų folkloro ansamblis „Gervikė“. Dalyvauja Raudėnų pagrindinės mokyklos, bendruomenės, seniūnijos, kultūros namų, pašto, ambulatorijos darbuotojai, Knygų kelio dalyviai. Mokytojai kartu su mokiniais skaito posmus apie Lietuvą, mokytojos pasakoja Lietuvos istorijos atkarpas, vaikai šoka, groja dainuoja. Visus sveikina Raudėnų klebonas, bibliotekininkė Danutė Slavinskienė, Kultūros namų direktorė, bendruomenės pirmininkė Jovita Lubienė, mokyklos direktorė Zita Bezarienė, seniūnas Antanas Venckus. Knygų kelio vadovas Petras Jonušas papasakoja apie Knygų kelią, Tūkstantmečio paminėjimą Vilniuje, ragina švęsti Kovo 9-tąją, kaip Lietuvos dieną. Renkami susirinkusiųjų parašai po peticija, raginančia LR Seimą ir Vyriausybę įtraukti Kovo 9-tąją į Atmintinų dienų sąrašą ir švęsti ją kaip Lietuvos dieną. Lietuvos Tūkstantmečio simbolis – knyga, Lietuva susivienija per kelią – Knygų kelią. Visiems raudėniškiams dėkojama už puikų koncertą, iniciatyvumą, šiltą priėmimą. Kalba monografijos „Gruzdžiai“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas, gruzdietis Domas Šniukas, kuris papasakoja apie „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Gruzdžiai“ rengimą, pagiria Raudėnų bendruomenę už jos aktyvumą. Raudėnų bibliotekai dovanojama kelios dėžės Knygų kelio knygų. Knygų kelio dalyviai taip pat apdovanojami knygomis ir simbolinėmis dovanomis. Simbolinė sutartis apie monografijos „Raudėnai“ parengimą pasirašoma bibliobuse. Po koncerto raudėniškiai pakviečia prie šventinio stalo.

Kuršėnų bibliotekoje  (15.40 val.) Petras Jonušas papasakoja apie Lietuvos Tūkstantmetį, ragina švęsti Kovo 9-tąją, kaip Lietuvos dieną. Renkami susirinkusiųjų parašai po peticija, raginančia LR Seimą ir Vyriausybę įtraukti Kovo 9-tąją į Atmintinų dienų sąrašą ir švęsti ją kaip Lietuvos dieną. Vėliau pasirašoma sutartis su bibliotekos vedėja. Kuršėnų bibliotekai padovanojama dėžė Knygų kelio knygų. Dalyvauja bibliotekos darbuotojai, kuršėniškiai. 

Gruzdžių bibliotekoje (16.45 val.) Petras Jonušas papasakoja apie Lietuvos Tūkstantmetį, ragina švęsti Kovo 9-tąją, kaip Lietuvos dieną. Pasakoja apie Lietuvos Tūkstantmečio šventimą Vilniuje, Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje, Alpėse ant sniego užrašytą Lietuvos vardą kovo 9-tą dieną. Renkami susirinkusiųjų parašai po peticija, raginančia LR Seimą ir Vyriausybę įtraukti Kovo 9-tąją į Atmintinų dienų sąrašą ir švęsti ją kaip Lietuvos dieną. Leidyklos vadovas pažada gruzdiškiams išleisti monografiją „Gruzdžiai“ (I d.) šįmet iki Šv. Roko atlaidų. Pagiriamas susipratęs gruzdiškis Domas Šniukas, kuriam Gruzdžiai – pats svarbiausias miestas pasaulyje. Vadovas P. Jonušas pakviečia visus susirinkusius į mokslinę konferenciją, skirtą Lietuvos Tūkstantmečiui, kuri vyks Vilniuje liepos 3 d. Mokslų akademijos salėje, pasiūlo parašyti bibliotekininkes laišką Tūkstantmečiui. Redaktorius sudarytojas Domas Šniukas papasakoja apie būsimą knygą, pabrėžia, kad ji yra 1800 psl. apimties, bus dviejų dalių. Dėkoja visiems, prisidėjusiems, rengiant knygą, aukotojams. Bibliotekininkės ir Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė dėkoja redaktoriui Domui Šniukui, skaito eiles. Žodį taria gruzdiškis veteranas. Verslininkas Vidmantas Adomaitis įteikė gražią dovaną – specialiai Lietuvos Tūkstantmečio Knygų keliui išdrožtą ąžuolinį dviejų metrų kryžių, ant kurio išraižyti žodžiai „VERSMĖ. 1000. LIETUVA“. Susirinkusieji apdovanojami naujais Knygų kelio tušinukais, skirtukais, vaikai – vėliavėlėmis. Bibliotekai atiteko dėžė Knygų kelio knygų.

Tai paskutinis lankomas (18.30 val.) miestelis Šiaulių rajone. Naujoje dažais kvepiančioje bibliotekoje sutinka Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Ji papasakoja apie kovo 9-tos dienos, kaip Lietuvos tūkstantmečio dienos paminėjimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, kur susirinkusiems seniūnams paveldosaugininkė papasakojo apie kovo 9-tąją, kaip Lietuvos Tūkstantmečio dieną. Seniūnijoje Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Motinos dienos šventės buvo skirtos Tūkstantmečiui. Gegužės 7 d. Meškuičiuose lankėsi Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis ir Kultūros ministerijos atstovė Irena Seliukaitė. Jie pagerbė Meškuičius, kaip geriausią šalies kultūros centrą. Petras Jonušas pabrėžė, kad Meškuičiai – pavyzdinis miestelis, papasakoja apie Lietuvos Tūkstantmečio šventimą Vilniuje. Redaktorius Domas Šniukas papasakoja, kaip gimsta monografijos, primena apie ypač turtingą Meškuičių istoriją. Palinki, kad Meškuičiai turėtų tokią pačią didžiulę knygą apie savo valsčių. Leidyklos vadovas Petras Jonušas pasirašo simbolinę sutartį su Meškuičių seniūne apie knygos apie Meškuičius parengimą ir išleidimą. Seniūnė pakviečia visus vykti į Kryžių kalną.

KRYŽIŲ KALNAS

Visi Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio dalyviai kartu su Meškuičių seniūne Kryžių kalne (19.20 val.) stato kryžių – kaip Evangelinės žinios Tūkstantmetei Lietuvai simbolį. 

23.30 val. Knygų kelio dalyviai grįžo į Vilnių.

Nuotraukos Jono Kliučiaus

Šis tekstas interneto svetainėje www.versme.lt skelbiamas nuo 2009 05 12.