Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Gruzdžiai I dalis

17-oji serijos monografija, I dalis: 39 autoriai,  60 straipsnių,  1000 puslapių, 900 egzempliorių. 2009 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2013 m. rugsėjo 11 d.

Rengėjai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Vietovardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About „Lietuvos valsčiai“ series

Finansavimas

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Kas į knygą nesudėta

 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 
750 metų jubiliejui 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

GRUZDŽIŲ 375-OSIOMS METINĖMS 1636–2011
 

Gruzdžiai – 17-oji Lietuvos valsčių serijos dviejų dalių monografija, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės) 375-osioms metinėms (2011). Pirmoji jos dalis – tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremtas, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruotas 60 straipsnių autorių – žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimas apie dabartinio Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio bei jo apylinkių gamtą, istoriją, archeologinius senosios žiemgalių žemės paminklus, dvarų istorinę urbanistinę raidą ir likimus, apie Šiupylių (Zamūšės) ir Gruzdžių parapijų praeitį, bažnyčias. Didelis dėmesys skiriamas 1918–1940 metų istorijos tarpsniui, gruzdiečių kančioms ir pasipriešinimui sovietų okupacijos metais; Atgimimui, dabarčiai.

Ši monografija – jos sudarytojo, vyriausiojo redaktoriaus ir daugelio straipsnių autoriaus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Damijono Šniuko padėka ir kūrybinė dovana savo gimtiesiems Gruzdžiams.
 

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
Damijonas Šniukas

Sudarytojas
Damijonas Šniukas

Redaktoriai
Petras Jonušas, Edita Korzonaitė, Zigmas Malinauskas, Vacys Milius, Irena Regina Merkienė, Kazys Misius, Kazys Morkūnas, Romaldas Samavičius, Daiva Vyčinienė

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorės
Vida Kasparavičienė, Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Leidinio principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas (gamta), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), Lietuvos MA narys korespondentas, prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (istorija), dr. Artūras Judžentis (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), akad. prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla (istorija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija, senoji istorija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Finansuotojai ir rėmėjai 
Petras Jonušas, UAB „Magnolija“, „Norfos“ labdaros ir paramos fondas, UAB „Telekonta“, Šiaulių r. savivaldybės administracija, Šarūnas Birutis, Kęstutis Juščius, Nils Paul Nordin, Indrė Gruodienė (Šniukaitė), Daiva Šniukaitė ir kt. 

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi.

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Gruzdžiai. 2009 m. Jono Kliučiaus nuotr. iš Klemo Intos, Akmenės aeroklubo vadovo, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nario, pilotuojamo lėktuvo

Knyga išleista 2009 08 22

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Pratarmė

Žinios apie teritoriją, kurioje XIX a. susiformavo Gruzdžių valsčius ir kuri šioje monografijoje sąlyginai vadinama ir Gruzdžių kraštu, mus pasiekia iš XVII a. Vienas pirmųjų šiandien žinomų rašytinių šaltinių apie jį, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraštyne, yra 1623 m. kovo 16 d. paskelbta Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto Vazos privilegija, kuria karališkosios Šiaulių ekonomijos Zamūšės valsčiaus Lukošáičių vaitijoje buvo įsteigta ir funduota parapinė bažnyčia, priskiriant jai Šiupỹlių kaimą su Vileĩšiškių užusieniu. Ši privilegija rėmėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės revizorių, kurie bažnyčiai vietą parinko ir žemes jai priskyrė, 1619 m. lapkričio 27 d. raštu. Pastaroji prieš 390 metų iki šios knygos pasirodymo užrašyta žinia ir laikytina šiandien žinomu pirmuoju Gruzdžių krašto paminėjimu. 

Nors bažnyčia buvo pastatyta Šiupyliuose, pirmasis šiame krašte miestelis 1636 m. buvo įkurtas už 7 km į Rytus ir pavadintas parapijos (ar valsčiaus) vardu – Zamūše. Tik po kurio laiko jam grįžo Gruzdžių, toje vietoje buvusio kaimo, pavadinimas. Taigi XVII a. pradžioje čia jau buvo susiformavusi ir pasaulietinė, ir bažnytinė savivalda.

Didelį postūmį Gruzdžių krašto raidai suteikė 1589 m. įkurta Šiaulių karališkoji ekonomija, apėmusi dabartinį Joniškio rajoną, Šiaulių rajono didumą ir vakarines Radviliškio bei Pakruojo rajonų dalis. Prieš tai čia padirbėjo Valakų reformos matininkai, – panašu, kad ekonomijos, bent Gruzdžių krašto, kaimai iš pradžių buvo išbraižyti popieriaus lapuose, o tik po to atmatuoti natūroje. Kai kurių jų ribos, pasvirusios į Rytus 35 laipsnių kampu, sudaro ištisinę keliolikos kilometrų ilgio tiesę. 

1639–1640 m. ekonomijos mokesčių knygoje, saugomoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne, minimos Zamūšės valsčiaus Paliẽsių–Biržių, Šìluvėnų (Ši-lėnų)–Kūrõs, Gruzdžių, Norma¹čių vaitijos.

Gruzdžių bažnyčioje išlikusi 1619–1690 m. Zamūšės parapijos santuokų registracijos knyga liudija, kad vestuvės buvo atšoktos: 1620 m. – Dimšių, Strazdų, Žmirklių, 1621 m. – Dárgaičių, Poviláičių, Povilìškių, Ratkūnų, Vaišnõrių, Žiógų, 1622 m. – Bučẽlių, Karvelių, Račių, Raubáičių ir kituose kaimuose. Praktiškai visi šio krašto kaimai mena gilią, ikivalakinę senovę.

Archeologai teigia, kad jau V a. po Kristaus dabartinė Šiaulių apskritis buvo trijų susiformavusių artimų genčių – žemaičių, aukštaičių ir žiemgalių – trijų baltiškų kultūrų sąlyčio žemė. Maniūšių, Mažeĩkių, Račių ir Valdomų kapinynų radiniai įrodo Gruzdžių krašte gyvenus žiemgalių. Kad ši Mūšos aukštupio teritorija skendėjo miškuose ir pelkėse, kad žmonių gyvenimas neatsiejamai buvo susijęs su gamta, liudija vietovardžiai – Gulbinaĩ, Kybarčiai, Kùlmedžiai, Laumakiaĩ, Lepšiaĩ, Strazdaĩ, Šárk-landis, Šilmikiaĩ, Taurakiaĩ, Žiógai, Žvìrbliškės, hidronimai Rýgožis, Vilkvedis ir kt. Šiaulių ekonomijos užuomazgos metus, galimus jos cechus ar tarnybas mena Núomininkų, Račių, Raka¹džių, Sauginių kaimų pavadinimai. 

Įdomu pastebėti, kad Račiùs, išgarsėjusius archeologiniais radiniais, tarp dviejų pasaulinių karų čia mokytojavęs kraštotyrininkas Juozas Vencius yra įvardijęs kaip galimą garsaus viduramžių Saulės mūšio vietą, šiuo klausimu jis susirašinėjo su istoriku Zenonu Ivinskiu.

Karališkosios Šiaulių ekonomijos įkūrimas šio regiono, taigi ir Gruzdžių apylinkių, raidai turėjo didelių pasekmių: čia susiformavo iš vieno centro vadovaujamas didžiulis ūkinis vienetas, kurio žemiausius padalinius sudarė dvarai-raktai ir aplink juos besirikiuoją činšininkų, vėliau lažininkų kaimai. Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, ekonomija tapo Rusijos kunigaikščio Platono Zubovo nuosavybe, o Gruzdžių–Žagarės dvarai 1858 m. atiteko grafui Aleksandrui Naryškinui. Jų pagrindu buvo sudaryti Gruzdžių, Žagarės, iš dalies ir Joniškio valsčiai. Gruzdžių dvare įsikūrė vyriausioji šių dvarų kontora, taigi Gruzdžiai tapo tarsi Naryškino „imperijos“ Lietuvoje sostinė. Rusų dvarininkai iki tol buvusios ūkio valdymo sistemos beveik nekeitė, tik, siekdami iš savo valdų išspausti kuo daugiau naudos – sunkindami baudžiavą, įsteigė vieną kitą naują raktą. Iki Pirmojo pasaulinio karo Gruzdžiai išliko klasikiniu dvarų (palivarkų) valsčiumi.

Nežiūrint carinės valdžios ir rusų žemvaldžių vedamos rusifikavimo politikos, Gruzdžių kraštas, gal išskyrus Gavėnáičių, Júodžių, Pauparių dvarus, kur buvo atkelta vadinamųjų burliokų, išliko lietuviškas. Po baudžiavos panaikinimo čia greitai plito slaptosios lietuviškos mokyklos, uždraustoji spauda, į tautišką darbą stojo iš Gruzdžių krašto kilusi inteligentija, vietos šviesuoliai – Jonas Šliūpas, Augustinas Baranauskas, Matas Slančiauskas, Jurgis Rupka, Juozas Lideikis, Juozas Grigiškis ir kiti. Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. gruzdiečiai pasitiko susipratę, kupini tautinės dvasios ir pasiryžimo dirbti jos naudai. Visa šio krašto XX a. istorija, plačiai atskleidžiama monografijoje, glaudžiai susijusi su tautos ir valstybės laimėjimais, džiaugsmais, nelaisve ir kančiomis.
Išskyrus paminėjimus enciklopedijose, epizodines žinias, atskirus straipsnius periodikoje, apie Gruzdžių valsčių iki XX a. antrosios pusės plačiau nebuvo rašyta. Sovietinės okupacijos metais Kraštotyros draugijos iniciatyva ėmus rengti kompleksines ekspedicijas ir leisti kolektyvines monografijas apie Lietuvos miestelius, sukruto ir gruzdiečiai, vadovaujami kraštotyrininko mokytojo Antano Barono. Jiems kviečiant, Lietuvos kraštotyros draugija kartu su Šiaulių skyriumi (pirmininkė Janina Bačkytė-Gurčinienė) 1970 m. rugpjūčio 15–22 dienomis Gruzdžių apylinkėje organizavo ekspediciją, kurioje darbavosi apie 50 kraštotyrininkų. Tarp jų buvo „Aušros“ muziejaus bendradarbiai Marijona Čilvinaitė, Juozas Petrulis, Vincas Vatiekūnas, Vladas Zdzichauskas, kalbininkai Kazys Eigminas, Vytautas Sirtautas, istorikai Vida Jukniūtė (vėliau – Girininkienė), Antanas Stravinskas, dailėtyrininkas Vytenis Rimkus, muzikologai Vytautas Normantas, Algirdas Stulgys, provizoriai Antanina ir Liudvika Rulinskai, Janina Žakaitė ir kiti. Ekspedicijos rezultatų aptarime dalyvavo ir šiupyliškis rašytojas Augustinas Gricius. 

Ekspedicijos metu surinktos medžiagos pagrindu planuota išleisti monografiją apie Gruzdžius. Kaupti ir redaguoti straipsnius buvo pavesta šių eilučių autoriui. Deja, buvo gauti tik A. Barono, M. Čilvinaitės, J. Lipskienės, J. Petraičio, J. Petrulio, A. ir V. Rulinskų, A. Stravinsko straipsniai, iš magnetofono įrašo iššifruotos dainų melodijos su V. Normanto įžanga ir Gruzdžių vidurinės mokyklos moksleivių surinktos tautosakos užrašai (visa ta išsaugota medžiaga ir ekspedicijoje surinktos medžiagos pagrindu vėliau parašytas V. Sirtauto straipsnis panaudoti šioje monografijoje). Nežinia dėl kokių priežasčių tolesnis monografijos rengimas sustojo, dalis ekspedicijos metu surinktos medžiagos atsidūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose, dalis bene bus dingusi per didžiuosius Lietuvos Atgimimo pokyčius.

Jau nepriklausomoje Lietuvoje 1996 m. vasarą Lietuvos kraštotyros draugija (pirmininkė Irena Seliukaitė) ir jos Šiaulių skyrius Gruzdžių apylinkėse organizavo antrąją kompleksinę ekspediciją. Joje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiaulių mokslininkai ir kraštotyrininkai, patys gruzdiečiai. Iš surinktos medžiagos 1999 m. buvo išleista kolektyvinė monografija „Gruzdžiai“ (sudarytoja Laimutė Varkalienė, redaktorė Danguolė Šakavičiūtė, leidykla „Žuvėdra“, Vilnius, 464 p.). Tos knygos autoriai Danielius Balčiūnas, Lionginas Grigiškis, Libertas Klimka, Jonas Krivickas, Venantas Mačiekus, Aurelija Malinauskaitė, Jonas Mardosa, Juozas Pabrėža, Stanislovas Pakštys, Algimantas Puodžiūnas, Vytenis Rimkus, Irena Rudzinskienė, Birutė Salatkienė, Laimutė Varkalienė, Asta Venskienė (Lekavičiūtė), Genovaitė Žukauskienė, papildę publikuotus straipsnius nauja medžiaga, išplėtoję juos, gražiai talkininkavo ir rengiant šią monografiją. 

1994 m. Petro Jonušo įkurta ir vadovaujama „Versmės“ leidykla ėmėsi rengti ir leisti daugiatomę lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, skirtą Lietuvos 1000-mečiui. Šis didžiulis projektas, kuris remiasi mokslininkų, kraštiečių ir kraštotyrininkų patriotizmu ir pilietine iniciatyva, sudomino ir gruzdiečius, jie nutarė toliau gilintis į savo krašto praeitį ir savitumą. 2002 m. vasarį leidyklos vadovo ir šių eilučių autoriaus buvo susitarta dėl naujos išsamios lokalinės monografijos „Gruzdžiai“ sudarymo, parengimo ir išleidimo. Pagal leidykloje nusistovėjusią monografijų struktūrą ir tematiką subūrus autorius, 2004 m. liepos 19–28 dienomis „Versmės“ leidykla Gruzdžių apylinkėse organizavo trečiąją kompleksinę kraštotyrinę ekspediciją. 

Ekspedicijoje dalyvavo Šiaulių universiteto docentai Juozas Pabrėža, Arūnas Gumuliauskas su studentų būriu, Vilniaus nacionalinio muziejaus etnologės Elvyda Lazauskaitė, Laima Lapėnaitė, Gintė Pinkutė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojos Aurelija Malinauskaitė ir Genovaitė Žukauskienė, kraštotyrininkės Audronė Kiršinaitė, Nijolė Petraitytė, Irena Rudzinskienė, architektai Marija ir Martynas Purvinai, muzikologas Kazimieras Kalibatas, fotografas Aloyzas Petrašiūnas bei kiti. Kraštotyrininkus globojo Gruzdžių seniūnas Jonas Dundulis, jie naudojosi Gruzdžių žemės ūkio mokyklos (direktorius Eduardas Gasparaitis) bendrabučiu, kur skaniai ir sočiai maitino dėstytoja Danguolė Kraskauskienė.

Išskyrus keletą prisiminimais paremtų monografijos rašinių, visi kiti yra autorių kruopščių paieškų archyvuose, muziejuose, bibliotekų, bažnyčių rankraštynuose, senų nuotraukų albumuose rezultatas, ne vienas jų knygoje skelbiamiems 12-ai mokslinių straipsnių, aprobuotų Mokslo darbų komisijos, nusileidžia gal tik dėl kai kurių formalių reikalavimų. Rengiant knygą buvo pajudintos iki tol nenaudotos archyvų bylos, kurių vien Lietuvos valstybės istorijos archyvo Gruzdžių–Žagarės dvarų vyriausiosios kontoros fonde, pradedant XVIII a., yra per 11 tūkstančių. Autentiški šaltiniai padėjo išsklaidyti plačiai viešai pasklidusią painiavą apie visiškai kituose Gruzdžiuose (dabar Kelmės r. Kiaunorių kaimas) Kristupo Gruzdžio pastatytą, vėliau sudegintą ir Šiaulių rajono Gruzdžiams klaidingai priskirtą evangelikų reformatų bažnyčią, apie kitus miestelio ir jo apylinkių istorijos faktus. 

Leidinyje panaudota apie tūkstantis nuotraukų, kai kurios jų, rastos šeimų albumuose, siekia pačią XX a. pradžią, taigi yra ypač retos. Publikacija šioje knygoje išgelbėjo jas nuo užmiršties arba sunykimo.

Monografijos rengimo pradžioje buvo galvota apie vieną knygą, tačiau gausėjant turimai vertingai medžiagai, nors dėl to didėja leidybos kaštai, buvo apsispręsta leisti du tomus, kurių pirmajame skelbiami krašto gamtos aprašymas ir istorija, o antrajame – straipsniai apie švietimą, kultūrą, sveikatos apsaugą, etninę kultūrą, kalbą, tautosaką ir įžymius žmones. Neatmestina galimybė, kad 2-oji dalis pasipildys ir vienu kitu nauju, knygos pradžioje skelbiamame turinyje dar neįrašytu, straipsniu.

Leidinio skyrių redaktoriais maloniai sutiko būti ir labai nuoširdžiai, negailėdami laiko talkino: Gamtos skyriaus – dr. Zigmas Malinauskas; Istorijos – Romaldas Samavičius, Kazys Misius; Etninės kultūros – prof. habil. dr. Vacys Milius, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė; Kalbos – dr. Kazys Morkūnas, Tautosakos – dr. Edita Korzonaitė. Įžymių žmonių skyrių teko tvarkyti man pačiam.

Rengiant leidinį, geranoriškai talkino Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio valstybės, Kauno ir Šiaulių apskričių archyvų vadovai ir darbuotojai. Šiaulių „Aušros“ muziejus atvėrė Gruzdžių krašto istoriją atspindinčius gausius turtingus fotografijų fondus. Daug vertingos medžiagos monografijai rasta Lietuvos mokslų akademijos centrinės, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekų rankraštynuose, Šiaulių rajono literatūros muziejuje Naisiuosè, Lietuvos veterinarijos akademijos ir Gruzdžių gimnazijos muziejuose.

Už tai visiems minėtų įstaigų darbuotojams nuoširdus Ačiū.

Dėkoju kraštiečiams gruzdiečiams, kurie domėjosi monografijos rengimu, jam talkino, aukojo ar padėjo rinkti lėšas knygai išleisti, priglausdavo atvykusius autorius.

Tai visų pirma buvęs Gruzdžių viršaitis ir seniūnas Jonas Dundulis, nuolat raginęs skubėti ir, kaip „Norfos“ labdaros ir paramos fondo direktorius, gausiausiai parėmęs leidinį; Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė, seniūnės pavaduotoja Gražina Slavikienė; klebonai Aldas Vinclovas, Kęstutis Daknevičius, Aivaras Jurgilas; žurnalistas Algimantas Puodžiūnas; Gruzdžių gimnazijos (buvusios vidurinės mokyklos) muziejaus globėjos Adolfina Dereškevičienė, Lionė Gulbinaitė, gimnazijos direktorius Juozas Vasiliauskas, mokytoja Elvyra Bironienė; gruzdiečiai (pagal gyvenamąją vietą ar kilmę) Genovaitė ir Stanislovas Pakščiai, Benediktas Lapeika, Liongina ir Jurgis Katauskai, Nijolė Petraitytė, Pranciška Šliažienė, Rokas Šniukas, Nijolė ir Algis Knyvos, Kristina Adomaitytė; Šakynos pagrindinės mokyklos mokytoja Irutė Zeirytė ir daugelis kitų.

Dėkoju „Versmės“ leidyklos, be kurios ši knyga nebūtų pasirodžiusi ir kuri per kelerius bendradarbiavimo metus man tapo sava, darbuotojams. Jos vadovas Petras Jonušas, savo pastangomis ir lėšomis gausiai remiąs „Lietuvos valsčių“ seriją, globojęs ir parėmęs „Gruzdžių“ monografiją, yra vileiškišką tradiciją gaivinąs verslininkas, Lietuvos kraštotyrinio sąjūdžio didelis ramstis. Atskirai ačiū tariu kalbos redaktoriui Albinui Masaičiui ir maketuotojai Violetai Barkauskaitei, korektorėms Vidai Kasperavičienei ir Rasai Kašėtienei, vadybininkei Aušrai Jonušienei, kurie reikliai ir nuoširdžiai padirbėjo, kad ši knyga gražia kalba ir išvaizda pasiektų skaitytoją.

Daugumą nuotraukų leidiniui pateikė fotografai Aloyzas Petrašiūnas ir Jonas Kliučius. Fotografuojant Gruzdžius iš paukščio skrydžio, entuziastingai prisidėjo ir lėktuvą pilotavo Akmenės aeroklubo vadovas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo narys Klemas Inta.

2009 m. gegužės 8 d., įgyvendinant „Versmės“ leidyklos projektą „Lietuvos 1000-mečio knygų kelias per Lietuvą“, kelionės Šiaulių kraštu metu Gruzdžiuose lankėsi geltonasis bibliobusas, padovanojęs knygų Augustino Griciaus ir Šakynos bibliotekoms. Miestelio verslininkas Vidmantas Adomaitis Vilniaus svečiams padovanojo ąžuolinį kryžių, kurį šie, padedant nenuilstančiai, visur spėjančiai Meškuičių seniūnei Jolantai Baškienei, pastatė pasaulinio garso Jurgaičių piliakalnyje–Kryžių kalne. Visiems jiems taip pat nuoširdus Ačiū. 

Leidykla negalėjo padengti visų knygos rengimo ir leidybos kaštų, tad buvo aktyviai ieškota šio nekomercinio leidinio rėmėjų. Malonu, kad jų, tegul ir negausiai, Lietuvoje yra, verslininkų gretose randasi kultūros rėmimo poreikis ir tradicija. Labai dėkoju UAB „Telekonta“, „Norfos“ labdaros ir paramos fondui, Šiaulių rajono savivaldybei, UAB „Magnolija“, šampinjonų ūkio „Baltic Champignons“ vadovams, Europos parlamento 2004–2009 m. kadencijos nariui Šarūnui Biručiui, Lietuvos Respublikos Seimo narei Vidai Baškienei ir kitiems.

Ypač dėkingas Gruzdžių verslininkams, gyventojams, kurie Gruzdžiuose jaučiasi įaugę šaknimis, brangina kraštą bei jo garbingą praeitį, kuria jo dabartį ir dalį savo nelengvai uždirbtų pajamų ar net pensijos paskyrė monografijos leidybai. Jų pavardės knygos gale pateikiamos kartu su kitais monografijos rėmėjais. 

Didžiuojuosi savo šeima ir giminaičiais, kurie iš asmeninių santaupų leidiniui skyrė per 8 tūkst. litų. Įvertinus, kad šią knygą vyriausiasis redaktorius rengė neatlygintinai, Šniukų dovana Gruzdžių kraštui dar padidėtų.

Esu dėkingas žmonai Ritai, stoiškai iškentusiai šį mano darbą, dėl kurio teko atsisakyti daug bendravimo valandų, kultūrinių renginių, kelionių.

Darbas ir septynerių metų gyvenimo dalis, leidžiant šią monografiją, yra mano padėka ir dovana gimtinei. Gruzdžių krašte gimiau, mokiausi, jos gamta, vietos žmonių gyvensena suformavo mano pasaulėjautą. Tik dabar, padirbėjęs archyvuose bei paskaitęs kitų autorių straipsnius, sužinojau, kokia reikšminga, įdomi, garbinga, džiaugsmų ir kančios palydėta Gruzdžių, Šakynos ir Šiupylių apylinkių istorija. Džiaugiuosi, kad su ja dabar galės susipažinti jaunas ir senas.

Nors monografija dvitomė, apie Gruzdžių kraštą dar galima būtų parašyti kita tiek. Tenka apgailestauti, kad nepavyko surasti autorių, kurie būtų atskleidę Šiaulių ekonomijos 1769 m. valstiečių maišto, 1831 ir 1863 m. sukilimų prieš carizmą atgarsius Gruzdžių apylinkėse. Atskiros studijos prašosi Gruzdžių, Šakynos ir Šiupylių parapijose ganytojišką veiklą atlikę kunigai. Sovietmečio laikotarpis taip pat dar pernelyg aitrina žaizdas, iš politinės sferos dar nėra perėjęs į istoriją, tad jis buvo paliestas toli gražu ne išsamiai. Įdėmus skaitytojas tikriausiai ir dar kai ko pasiges, vargu ar pavyko išvengti vienos kitos klaidos ar netikslumo, tačiau tokia knygų leidybos realybė.

Mieli skaitytojai, perduodu Jūsų teismui šią pirmąją Lietuvos 1000-mečio metais išleidžiamos, Gruzdžių 375 metų sukakčiai skiriamos „Gruzdžių“ monografijos knygą. Ją skubinomės išleisti iki 2009 m. rugpjūčio 22 d. numatyto pristatymo visuomenei tradicinių Šv. Roko atlaidų išvakarėse. 

Ar greitai pavyks išleisti jau visiškai parengtą antrąją monografijos dalį, priklausys nuo visuomenės paramos – leidiniui spausdinti gautų lėšų. Taigi nuo mūsų visų, Tėvynės ir jos istorijos likimu susirūpinusių piliečių, ne tik nuo gruzdiečių, apsisprendimo ir pasiaukojimo.

Damijonas Šniukas 

Turinys

Pirmosios dalies turinys

   
12 Turinys anglų kalba
19 Pratarmė

GAMTA

25 Vaidutis Riškus. Geologiniai ir geografiniai Gruzdžių apylinkių ypatumai
41 Mykolas Jankauskas. Žagarės–Gruzdžių giria
48 Andrius Kuliešis. Gruzdžių krašto miškai šiandien
80 Algimantas Puodžiūnas. Medžioklė Mūšos aukštupyje

ISTORIJA

ISTORIJA. ARCHEOLOGIJA

85 * Ilona Vaškevičiūtė. Žiemgališka Gruzdžių žemė
91 * Ilona Vaškevičiūtė. Mažeikių kapinynas
108  Adolfas Tautavičius.  Iš seniausių laikų
114 * Birutė Salatkienė. Valdomų kapinynas
156 Birutė Salatkienė. Kitos Gruzdžių apylinkių archeologinės vietos ir radiniai

ISTORIJA. KRAŠTAS XVII–XX a.

159 * Algimantas Miškinis. Gruzdžių istorinė urbanistinė raida
189 Damijonas Šniukas. Dėl kai kurių Gruzdžių istorijos faktų
193 * Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida
219 Virginijus Jocys. Gruzdžių dvaro istorinė urbanistinė raida
229 * Edmundas Rimša. Šakynos ir Gruzdžių herbai
237 * Zamūšės (Šiupylių) parapijos 1623 m. steigimo ir 1788 m. inventoriaus dokumentai (Publikacija). Iš lenkų kalbos išvertė ir parengė Aivas Ragauskas
258 * Povilas Spurgevičius. Šiupylių, arba Zamūšės, bažnyčios ir parapijos istorijos bruožai
269 * Povilas Spurgevičius. Gruzdžių bažnyčia: istorija ir meninės vertybės
306 Kunigavę Zamūšės–Šiupylių ir Gruzdžių parapijose. Parengė Damijonas Šniukas
319 Damijonas Šniukas. Ekonominis ir tautinis brendimas: Gruzdžių valsčius 1861–1918 metais
351 Ką prisiminė Maniūšdvario kučeris. Vinco Balčiūno pasakojimas
354 Damijonas Šniukas. Gruzdžių miestelio gatvių vardų raida

ISTORIJA. IŠ KAIMŲ PRAEITIES

359 Jonas Šliūpas. Jaunatvė – gyvenimo pavasaris
368 Eugenija Simonavičienė (Šliūpaitė). Anuo metu Biržiuose
380 Ona Petrauskaitė (Alma Krastinaitė). Valdomuose, prie Vilkvedžio
384 Elvyra Bironienė (Navickaitė). Kur tetervinai burbuliavo ir žmonės dainavo (Iš Burbinų kaimo praeities)
394 Lionginas Grigiškis. Daujočių kaimo likimas
408 Dalia Gelumbauskienė (Mikolaitytė). Vasaros Šepkaičiuose
419 Albina Šopauskienė (Lideikytė). Ražų kaimas ir jo Lideikiai
432 Pranciška Šliažienė (Katauskaitė), Damijonas Šniukas. Sauginiai prie Kūros upelio
454 Damijonas Šniukas. Kodėl į vienkiemius neišsiskirstė Dargaičių kaimas

ISTORIJA. 1918–1940 METAI

467 Damijonas Šniukas. Gruzdžių savivaldybė 1918–1940 metais
511 Damijonas Šniukas. Gruzdžių valsčiaus dvarų likimas
517 Juozas Vaitiekūnas. Mano vaikystės miestelis
535 Juozas Skirius. Šakynos valsčius ir seniūnija 1918–1940 metais
553 Damijonas Šniukas. Gruzdžių valsčiaus politinės, visuomeninės, religinės ir kitos organizacijos 1918–1940 metais
591 Kazys Misius. Iš Gruzdžių valsčiaus pašto įstaigų praeities iki 1940 metų
603 Laimutė Varkalienė. Gruzdžių savanorių ugniagesių draugijos veikla
623  Juozas Petraitis.  Žemaičių veislės arklių valstybinis žirgynas
631 Damijonas Šniukas. Įsimintinos gruzdiečių šventės tarpukaryje

ISTORIJA. ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR OKUPACIJOS

637 Damijonas Šniukas. Paskutinis Gruzdžių valsčiaus dešimtmetis: karas ir trys okupacijos
667 Damijonas Šniukas. Karinis aerodromas
682 Damijonas Šniukas. Žydų bendruomenės pėdsakai Gruzdžiuose
715 Lina Balčiūnaitė, Vaida Griškutė, Vaida Jonaitytė, Diana Zybartaitė, Rasa Navickytė. Žydai šakyniečių atmintyje
720 * Arūnas Gumuliauskas. Kolektyvizacija Gruzdžių valsčiuje
729 * Arūnas Gumuliauskas. Gruzdžių ir Šakynos MTS vaidmuo kaimo sovietizacijos procese

ISTORIJA. GENOCIDAS IR REZISTENCIJA

743 Damijonas Šniukas. Gruzdžių krašto tremtiniai
778

„Nepasiduok klaikiems nakties šešėliams...“ Henriko Malcevičiaus laiškai iš Sibiro

783

Liuda Skėrienė. „Prakeikiu sovietinius okupantus...“ (Prisiminimai iš Sibiro tremties)

788 * Aurelija Malinauskaitė. Partizaninis judėjimas Gruzdžių krašte 1944–1953 metais
815 Algimantas Razma. Pokaris Šiupyliuose
823 Sovietinio genocido aukos Gruzdžių valsčiuje: politiniai kaliniai ir nužudytieji. Sudarė Damijonas Šniukas
845 Šūviai ir mirtys Gruzdžių valsčiuje 1944–1953 metais. Sudarė Damijonas Šniukas
856 Algimantas Puodžiūnas. Laumakių kaimo tragedijos pėdsakais

ISTORIJA. ATGIMIMO METAI IR DABARTIS

861 Arūnas Gumuliauskas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Gruzdžiuose
867 Algimantas Puodžiūnas. Atgimimo metų paminklai
875 Damijonas Šniukas. Atsigaunąs Gruzdžių apylinkių ūkis
880 Irena Rudzinskienė. Kultūrinis Gruzdžių ir Šakynos seniūnijų gyvenimas šiandien
886 Nijolė Bagdonavičienė. Gruzdžių seniūnija
889 Algimantas Bronislovas Rudis. Šakynos seniūnija
891 Gruzdžių istorinio valsčiaus įvykių kronika. Parengė Damijonas Šniukas
  
931 Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba
939 Santrumpos ir sutrumpinimai
943 Straipsnių autoriai
945 Petras Jonušas. Monografijos „Gruzdžiai“ finansavimas
950 Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Damijonas Šniukas
967 Vietovardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Albinas Masaitis
986 Dabartinė administracinė situacija buvusio Gruzdžių valsčiaus (1939 m., su kaimų ribomis) teritorijoje
988 Dabartinė kartografinė situacija buvusio Gruzdžių valsčiaus (1939 m.) teritorijoje
990 Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis
992 Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas
994 Apie seriją „Lietuvos valsčiai“
995 Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)
 
Spalvotų iliustracijų lankai p. 49–64, 273–288

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos.

Antrosios dalies turinys

Contents

Part 1 Contents

19 Preface

NATURE

25 Vaidutis Riškus. Geological and geographical peculiarities of Gruzdžiai environs
41 Mykolas Jankauskas. The wood of Žagarė–Gruzdžiai
48 Andrius Kuliešis. Gruzdžiai land forests today
80 Algimantas Puodžiūnas. Hunting in the upper reaches of the Mūša River

HISTORY

HISTORY. ARCHAEOLOGY

85 * Ilona Vaškevičiūtė. The Semigallian land of Gruzdžiai
91 * Ilona Vaškevičiūtė. Mažeikiai burial ground
108  Adolfas Tautavičius.  From the oldest times
114 * Birutė Salatkienė. Valdomai burial ground
156 Birutė Salatkienė. Another archaeological sites and finds in the environs of Gruzdžiai

HISTORY. FROM THE OLDEST TIMES

159 * Algimantas Miškinis. The historical urban development of Gruzdžiai
189 Damijonas Šniukas. About some facts from the Gruzdžiai history
193 * Vidmantas Daugirdas. The development of Gruzdžiai Valsčius and its population
219 Virginijus Jocys. Historical investigations of Gruzdžiai manor
229 * Edmundas Rimša. The blazonry of Šakyna and Gruzdžiai
237 * The documents on foundation (1623) and inventory (1788) of Zamūšė (Šiupyliai) parish. Translated from Polish and prepared by Aivas Ragauskas
258 * Povilas Spurgevičius. The historical features of the Šiupyliai, or Zamūšė, church ant the parish
269 * Povilas Spurgevičius. Gruzdžiai church: history and art values
306 The priests of Zamūšė–Šiupyliai and Gruzdžiai parishes. Prepared by Damijonas Šniukas
319 Damijonas Šniukas. Economic and national maturation: Gruzdžiai Valsčius in 1861–1918
351 The reminiscences by a Maniūšdvaris coachman. Narration by Vincas Balčiūnas
354 Damijonas Šniukas. The evolution of street names in the town of Gruzdžiai

HISTORY. FROM THE PAST OF VILLAGES

359 Jonas Šliūpas. The youth as a spring of life
368 Eugenija Šliūpatė-Simonavičienė. Biržiai in former times
380 Ona Petrauskaitė (Alma Krastinaitė). In Valdomai at Vilkvedis
384 Elvyra Bironienė (Navickaitė). Cocks-of-the-wood used to burble here (From the past of Burbinai Village)
394 Lionginas Grigiškis. The fate of Daujočiai Village
408 Dalia Gelumbauskienė (Mikolaitytė). The summers spent in Šepkaičiai
419 Albina Šopauskienė (Lideikytė). The village of Ražai and its Lideikiai family
432 Pranciška Šliažienė (Katauskaitė), Damijonas Šniukas. Sauginiai at the Kūra Brook
454 Damijonas Šniukas. Why did not the village of Dargaičiai split into steadings

HISTORY. 1918–1940

467 Damijonas Šniukas. The municipality of Gruzdžiai in 1918–1940
511 Damijonas Šniukas. The fate of manors in Gruzdžiai Valsčius
517 Juozas Vaitiekūnas. The township of my childhood
535 Juozas Skirius. Šakyna Valsčius and Neighbourhood in 1918–1940
553 Damijonas Šniukas. Political, public, religious and other organisations in Gruzdžiai Valsčius in 1918–1940
591 Kazys Misius. About the past of the Gruzdžiai Valsčius post offices before 1940
603 Laimutė Varkalienė. On the activities of the Gruzdžiai voluntary firemen society
623  Juozas Petraitis.  The state-owned stud for the Žemaičiai breed horses
631 Damijonas Šniukas. Memorable festivals of Gruzdžiai people in the interwar period

HISTORY. WORLD WAR II AND OCCUPATIONS

637 Damijonas Šniukas. The last decade of Gruzdžiai Valsčius: the war and three occupations
667 Damijonas Šniukas. The military airfield
682 Damijonas Šniukas. The traces of Jewish community in Gruzdžiai
715 Lina Balčiūnaitė, Vaida Griškutė, Vaida Jonaitytė, Diana Zybartaitė and Rasa Navickytė. The Jews in reminiscences of Šakyna people
720 * Arūnas Gumuliauskas. Formation of kolkhozes in Gruzdžiai Valsčius
729 * Arūnas Gumuliauskas. The role of Gruzdžiai and Šakyna MTSs in sovietisation of the rural area

HISTORY. GENOCIDE AND RESISTANCE FIGHTS

743 Damijonas Šniukas. Deportees from the land of Gruzdžiai
778

“Don’t’ give up to horrific night shadows...” The letters by Henrikas Malcevičius from Siberia

783

Liuda Skėrienė. “I pronounce a curse upon Soviet occupants…” (Reminiscences from the deportation to Siberia)

788 * Aurelija Malinauskaitė. Partisan groups in the land of Gruzdžiai in 1944–1953
815 Algimantas Razma. The post-war period in Šiupyliai
823 The victims of Soviet genocide in Gruzdžiai Valsčius: the political prisoners and the killed. Compiled by Damijonas Šniukas
845 The shots and deaths in Gruzdžiai Valsčius in 1944–1953. Compiled by Damijonas Šniukas
856 Algimantas Puodžiūnas. Following the traces of Laumakiai Village tragedy

HISTORY. THE REBIRTH YEARS AND THE PRESENT

861 Arūnas Gumuliauskas. The Sąjūdis Reform Movement of Lithuania in Gruzdžiai
867 Algimantas Puodžiūnas. The monuments of the rebirth period
875 Damijonas Šniukas. The recovering economy in the area of Gruzdžiai
880 Irena Rudzinskienė. The cultural life in Gruzdžių and Šakyna Neighbourhoods area during the independence period
886 Nijolė Bagdonavičienė. The Gruzdžiai Neighbourhood
889 Algimantas Rudis. The Šakyna Neighbourhood
891 The chronicle of historical events in Gruzdžiai Valsčius. Prepared by Damijonas Šniukas
  
931 English summaries of the papers approved by the ‘Lietuvos Valsčiai’ Monograph Series Commission for Scientific Works
939 Abbreviations
943 The authors of the papers
945 Petras Jonušas. The funding of the ‘Gruzdžiai’ monograph
950 The index of personal names. Compiled by Jūratė Baradinskienė, Damijonas Šniukas
976 The index of place names. Compiled by Jūratė Baradinskienė, Albinas Masaitis
986 The present administrative situation of the former Gruzdžiai Valsčius (within the 1939th-year limits with village borders)
988 The present cartographic situation of the former Gruzdžiai Valsčius (within the 1939th-year limits)
990 The map of former Lithuania’s rural districts–Valsčiai
992 The Alphabetic list of Lithuanian Valsčiai
994 About the ‘Lietuvos Valsčiai’ series
995 About the ‘Lietuvos Valsčiai’ series (in English)
  
Colour illustrations p.p. 49–64, 273–288

* The asterisk marks papers approved by the “Lietuvos Valsčiai” Monograph Series Commission for Scientific Works.

Part 2 Contents

HISTORY. CULTURE, EDUCATION, HEALTH

Nijolė Petraitytė. Along the path of books: reading traditions of Gruzdžiai people and the present day

Irena Rudzinskienė. The activities of culture institutions in Gruzdžiai area in 1940–1990

Jonas Nekrašius. The Tautvaišai and other Gruzdžiai photographers

Romaldas Samavičius. From the history of the Gruzdžiai Valsčius schools

Stanislovas Buchaveckas. The comprehensive schools in Gruzdžiai Valsčius during two occupations: the first Soviet and the Nazi (1940–1944)

Damijonas Šniukas. Gruzdžiai comprehensive schools in 1918–2008

Irutė Zeirytė. Three centuries of Šakyna schools

Lidija Domeikienė, Genovaitė Jakutienė. The school in Šiupyliai

Damijonas Šniukas. The schools in Verbūnai

Damijonas Šniukas. Rural primary schools of the historical Gruzdžiai Valsčius

Lionginas Grigiškis. Račiai primary school

Alfonsas Sasnauskas. Valdomai primary school

Rita Gaidamavičiūtė. Gruzdžiai pre-school establishments

Damijonas Šniukas. Gruzdžiai agriculture schools

Damijonas Šniukas. Gruzdžiai social care and education establishments

Leonardas Poviliūnas. From the medicine history of Gruzdžiai land

Antanina Rulinskienė, Liudvikas Rulinskas. The pharmacies and pharmacists of the Gruzdžiai township 

ETHNICAL CULTURE

Martynas Purvinas. The development of villages in Gruzdžiai Valsčius

Marija Purvinienė. Old buildings and homesteads

Marija Rupeikienė. The architecture of sacral buildings in Gruzdžiai Valsčius and the Gruzdžiai manor homestead

Eligijus Juvencijus Morkūnas. The mills in the environs of Gruzdžiai in the 19th c. and the first half of the 20th c.

Genovaitė Žukauskienė. The spreading of enginery in Gruzdžiai Valsčius (the second half of the 19th c. and the first half of the 20th c.)

Genovaitė Žukauskienė. The olden crafts in Gruzdžiai Valsčius

Genovaitė Pakštienė (Kaminskaitė), Stanislovas Pakštys. Tailors and their apprentices

Damijonas Šniukas. The calcination techniques used in the environs of Gruzdžiai

Antanas Stravinskas. How used the Gruzdžiai blacksmiths to live and work

Danielius Balčiūnas. Gruzdžiai weaver’s reeds and their makers

Juozas Vaitiekūnas. Carrying weaver’s reads under the echo of shots

 Pilypas Jatulis.  The way Rakandžiai people used to live and work

 Pilypas Jatulis.  The straw roofing

Laima Lapėnaitė. The beekeeping: from folk traditions to business

Juozas Petrulis. The wear

Asta Lekavičiūtė-Venckienė. The hair care and trimmings

Juozas Petrulis. The rue garden of a Gruzdžiai woman

Elvyda Lazauskaitė. The traditional furniture and house-wares of Gruzdžiai people

Jonas Mardosa. The religious life

Venantas Mačiekus. The relics of the custom law in the area of Gruzdžiai

 Marijona Čilvinaitė.  The calendar customs in the area of Gruzdžiai

Libertas Klimka. The reflections of olden life style in the calendar customs

Damijonas Šniukas. The times of taverns

 Marijona Čilvinaitė.  The beer in the life of Šiupyliai people

Liudvikas Rulinskas, Antanina Rulinskienė. The cure ways used by Gruzdžiai people

Audronė Kiršinaitė. “The soul in the heaven, while the body on the earth”

Jonas Krivickas, Damijonas Šniukas. The public (former parish) burial-grounds

Damijonas Šniukas. The olden rural cemeteries in Gruzdžiai Valsčius

Vytenis Rimkus. The forged iron crosses in the cemetery of Gruzdžiai

Skaidrė Urbonienė. The review of cross-making traditions in Gruzdžiai Valsčius: from the end-19th c. to the first half of the 20th c. 

LANGUAGE

*Juozas Pabrėža. The language in the area of Gruzdžiai

Janina Lipskienė. The vivid sayings and comparisons in the Gruzdžiai–Šakyna dialects

*Vytautas Sirtautas. The micro-toponyms and the past

*Vitalija Maciejauskienė. Gruzdžiai surnames: the history and the present

Erika Mitkutė. The nickname usage tendencies in the township of Gruzdžiai and nearby villages

*Marija Razmukaitė. The place names in the region studied

 Kazys Morkūnas.  An archive document 

FOLKLORE

*Jūratė Šlekonytė. The peculiarities of the narrative folklore collected by Matas Slančiauskas

Edita Korzonaitė. The narrative folklore of the Gruzdžiai land

Edita Korzonaitė. The small folklore of the Gruzdžiai land

Nijolė Kazlauskienė. From this land’s song coffret

The songs of Gruzdžiai people. Texts and melodies prepared, respectively, by Edita Korzonaitė and Daiva Vyčinienė 

CELEBRITIES

Bronius Raguotis. Jonas Šliūpas and the Aušra newspaper

Damijonas Šniukas. A brief review of Jonas Šliūpas life and works

Vytautas Vaitkus. The son of Gruzdžiai and Žagarė land (Along the childhood and youth pathways used by Marius Katiliškis–Albinas Vaitkus)

Vaidutis Riškus. Aleksandras Merkelis and his ancestors

Damijonas Šniukas. The merry Šiupyliai dweller Augustinas Gricius

Stanislovas Stašaitis. Professor Pranas Penkauskas (1889–1935)

Jonas Čepas. The flight of Feliksas Vaitkus accross the Atlantic and his stay in Gruzdžiai

Vytenis Rimkus. The artist Antanas Krištopaitis: the life– is my school

Aleksandras Merkelis. A forgotten contributor to the Aušra newspaper (Augustinas Baranauskas)

Gintarė Adomaitytė. He was loved “as a baby” (About the book-smuggler Augustinas Baranauskas)

Robertas Jurgaitis. Jurgis Rupka–a church builder and a poet from Dimšiai

Damijonas Šniukas. The great public man Antanas Trečiokas

Damijonas Šniukas. A decade of heading the Valsčius (About Stasys Motuza)

Damijonas Šniukas. The agronomist Vincas Mykolaitis

Regina Tamašiūnaitė. The legacy of Antanas Rimavičius

 Marijona Čilvinaitė.  The folk artist and public man Gaudentas Rimdeikis

Juozas Petrulis. Aloyzas Gendvila–amaker of Saint Roch’s wooden statues in Gruzdžiai

Regina Tamašiūnaitė. The folk artist Juozas Šauleckas

Vytenis Rimkus. Stasys Motuzas–a woodcarver

Damijonas Šniukas. The black ceramics of Regina Mataitienė

The directory of Gruzdžiai people biographies. Prepared by Damijonas Šniukas

  

The list of culture values in the land of Gruzdžiai. Prepared by Sigita Tauterienė

  

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2009 08 17, 2010 03 25

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt