Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Gelgaudiškis II dalis

23-oji serijos monografija, II dalis: 51 autorius, 72 straipsniai,

908 puslapiai (901–1808), 800 egzempliorių. 2011 m.
ISBN 978-9955-589-34-1

 

Rengėjai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Vietovardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About „Lietuvos valsčiai“ series

 

Kas į knygą nesudėta

 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 
750 metų jubiliejui 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DVIDEŠIMTMEČIUI 1990–2010

PIRMOJO ANTICARINIO 1831 METŲ SUKILIMO 180 METŲ SUKAKČIAI
1831–2011

GELGAUDIŠKIO 500 METŲ JUBILIEJUI 1504–2004

 

Gelgaudiškis – 23-ioji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), kitoms svarbioms reikšmingų šalies istorijos įvykių sukaktims.

Šiame bemaž visą dešimtmetį rengtame leidinyje 64 autoriai 125 straipsniuose išsamiai pristato buvusio Šiaurės Sūduvos Gelgaudiškio valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, žodinį palikimą, žymesnius krašto žmones.

Svarbią vietą knygoje užima Gelgaudiškio dvaro istorija, plačiai apžvelgta buvusio valsčiaus senųjų kaimų praeitis, skelbti netikėtai aptikti šių vietovių rinkėjų ir rinkikų sąrašai (1927), čia gyvenusių žmonių atsiminimai. Nemažai dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, okupacijoms, tremtims, rezistencijai, nelengvam keliui į dabartį. Straipsniai gausiai iliustruoti istorinėmis ir dabarties fotografijomis, piešiniais, brėžiniais, žemėlapiais.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
Antanas
Andrijonas

Sudarytojai
Antanas Andrijonas, Edita Korzonaitė, Vytautas Vaitkus

Redaktoriai
Stanislovas Buchaveckas, Petras Jonušas, Edita Korzonaitė, Donatas Perkauskas

Kalbos redaktoriai
Albinas Masaitis, Auksė Gasperavičienė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Danguolė Tunkevičienė

Viršelio dailininkė, meninė redaktorė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Kartografės
Aira Dubikaltienė, Lidija Kavaliauskienė

Maketuotojai
Violeta Barkauskaitė, Rimantas Tumasonis

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIGALAS (gamta, 2003–2009), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, 2008–2011), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), LKMA akademikas, LMA narys emeritas prof. habil. dr. ANTANAS TYLA (istorija, 2003–2008), doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Didžiausi finansuotojai ir rėmėjai
Petras Jonušas, UAB „Magnolija“, Šakių rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, UAB „Taurakalnis“, Antanas Andrijonas, Algirdas Sprainaitis

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Gelgaudiškis. 2011 m. Vacio Valužio nuotr.

Knyga išleista 2011

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visų juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Pratarmė

Gelgaudiškio kaimynystėje – buvusio Plokščių valsčiaus Vaiguviškių kaime gimęs ir gyvenęs istorikas kunigas Jonas Matusas XX a. pradžioje rašė, kad „Gelgaudiškis įkurtas Gedgaudų“.

Gelgaudiškis XV a. antrojoje pusėje augo Gedgaudų dvaro (iš pradžių vadinto Panemune) palivarko teisėmis. Jis aiškiai paliudytas 1517 m. kaip velionio Jono Sapiegos palikimas. 1567 m. Gelgaudiškio dvaras minimas jau su miesteliu.

Gelgaudiškio miestelio atsiradimo aplinkybės aiškėja skaitant žurnalisto, kilusio iš Lekėčių, Bernardo Aleknavičiaus laišką, rašytą šių eilučių autoriui:

„Kadangi Tavo rengiama „Valsčių serijos“ knyga Zanavykuose bus pirmoji, manyčiau, jog leidinio pradžioje būtų dėsninga pateikti rašinį ir apie tai, kaip susidarė ši lietuvių etninė grupė...“

Laišką B. Aleknavičius parašė 2004 m. kovą, kai Gelgaudiškis rengėsi minėti 500 metų jubiliejų. O rašinys, kurį pridėjo prie laiško, neapsiribojo siauru etniškumo nagrinėjimu ir, manau, gali prisidėti prie tolesnių lokalinių Sūduvos krašto tyrinėjimų. Jame rašoma:

„[...] Daugeliui gali kilti klausimas, o kada gi atsirado žodis „zanavykas“? Jis atsirado 1868 m., kai rusų caro paliepimu nuo Marijampolės apskrities buvo atskirta vakarinė jos dalis ir įkurta nauja Vladislavovo (Naumiesčio) apskritis. Naujai įkurtos apskrities riba prasidėjo panemunėje prie Skirpstaujos, nuo Novos kaimo ėjo pietų link iki Višakio upelio ištakų, o paskum šio upelio vaga, Šešupe ir Nemunu, kur vėl prie Skirpstaujos pasiekė Novos kaimą, nuo kurio Zanavykais pradėta vadinti ir visa Vladislavovo (Naumiesčio, o vėliau Šakių) apskritis.
Beje, šio regiono (ne kalbine, bet administracine prasme) vietiniai gyventojai lietuviai ir sūduviai kovose su Kryžiuočių ordinu (1230–1410) buvo beveik išnaikinti. Kraštas apaugo neįžengiamomis giriomis. Ir tik Lietuvos ir Lenkijos jungtinėms pajėgoms, kurioms vadovavo pusbroliai Vytautas ir Jogaila, 1410 m. prie Žalgirio pavyko palaužti Kryžiuočių ordino galybę. O 1422 m., pasirašius Melno sutartį, lietuviškoji Užnemunė atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Trūkstant materialinių išteklių, Vytautas Didysis ir jo įpėdiniai neskubėjo krašto kolonizuoti. Ir tik XV a. pabaigoje kairiajame Nemuno krante įsikuria Žemaitijos seniūnijos Skirsnemunės dvaro palivarkas, kuris nuo 1504 m. pradedamas vadinti Gelgaudiškiu. Netrukus, 1506 m., tarp Ovos ir Žiegždrio upelių įkuriami Lekėčių ir Šėtijų kaimai. Tai ir visa žinoma būsimųjų Zanavykų istorija iki Sūduvos girių inventorizacijos.
1559 m., girininkui Grigaliui Valavičiui baigus inventorizuoti Sūduvos girias, Užnemunė tampa Žemaičių seniūnijos dalimi.
Tuometė Sūduva (Užnemunė) buvo suskirstyta į 11 girininkijų (medių): Ulonų, Jurbarko, Skirsnemunės, Gelgaudiškio Sapieginę, Veliuonos, Vilkijos, Zapyškio Sapieginę, Končiaus, Kauno, Kauno miesto ir Rumšiškių. Savo apimtimi šios girininkijos buvo labai nevienodos. Didžiausia jų, Vilkijos, nuo Nemuno siekė Šešupę, o į jos teritoriją įėjo šiandienė Žemoji Panemunė, Kriūkai, Adomiškiai, Naumiestis, Griškabūdis, o toliau šios girininkijos riba ėjo Šešupe iki Pilviškių. Nuo Kauno girininkijos Vilkijos girininkiją skyrė nedidelis Višakio upelis, kuris 1868 m. tapo Marijampolės ir Vladislavovo (Naumiesčio) apskričių skiriamąja riba. Panemunėje, tarp Vilkijos ir Kauno girininkijų, dar buvo įsiterpusi ir nedidutė Zapyškio Sapieginė, kuri siekė Novos bei Višakio ištakas, o į jos teritoriją įėjo Lekėčių ir Zapyškio apylinkės. Dar ir dabar žinomas vadinamasis Rubežkelis, kuris skyrė Zapyškio Sapieginę nuo vakarinės dalies didžiosios Vilkijos girios.
Suskirsčius Sūduvą (Užnemunę) į medes (girininkijas), prasidėjo planingas krašto kolonizavimas. 1559 m. prie Nemuno įsikuria Kiduliai ir Kaimelis, 1561 m. prie Šešupės – Slavikai ir Vladislavovas (Naumiestis), Sintautai, 1578 m. – Liepalotai, 1589 m. – Kriūkai, 1599 m. – Šakiai.
Nuo Melno taikos sutarties (1422) iki trečiojo Lietuvos ir Lenkijos (Žečpospolitos) padalijimo (1795) Sūduva (Užnemunė) buvo Žemaitijos įtakos zonoje ir krašto katalikų parapijos priklausė Žemaičių vyskupijos Zapyškio dekanatui. Tuomet gyventi į Sūduvą kėlėsi žemaičiai nuo Raseinių, Ariogalos ir kitų vietų [...]“

Sūduvos, taip pat ir Gelgaudiškio bei jo apylinkių gyventojų sudėtį ypač keitė karai su Švedija (1611–1626), 1709 m. mūšis prie Poltavos, 1721 m. taikos sutartis Nystade, badmečiai, maras.

Rusijos–Švedijos karo metu, kai beveik visą Lietuvą užėmė priešai, Sūduva liko laisva. Čia buvo rami vieta organizuoti Lietuvos kariuomenę, patogi prieglauda pabėgėliams. Kariuomenė buvo organizuojama prie Prūsijos sienos, o pabėgėliai glaudėsi panemunių kaimuose ir miesteliuose. Atrodytų, kad Gelgaudiškio girios teritorijoje daugiausia turėjo gyventi aukštaičiai vakariečiai, atsikėlę iš dešiniosios Nemuno pusės, tačiau daugiau gyventojų čia kėlėsi iš Rytų Prūsijos. Tarp jų buvo lietuvių, vokiečių zalcburgiečių, Šveicarijos prancūzų. Jiems čia atsikraustyti buvo dvi pagrindinės priežastys, kurių viena kilo Prancūzijoje, o kitą sukėlė siautėjantis maras.

Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, norėdamas hugenotus paversti katalikais, panaikino 1680 m. Nanto ediktą, kuris buvo suteikęs jiems tikybos laisvę. Daug hugenotų tada iš Prancūzijos bėgo į Angliją, Olandiją, Vokietiją ir kitur.

Antroji migracijos priežastis buvo didysis 1709–1710 m. maras. Tuo metu išmirė beveik pusė Rytų Prūsijoje gyvenusių lietuvių, apie 160 tūkst. žmonių. Vien Insterburgo apskrityje mirė apie 66 tūkst. lietuvių, Prūsijoje liko beveik 11 tūkst. ištuštėjusių ūkių. Vietos valdžia, norėdama apgyvendinti tuos ūkius, Vokietijoje platino atsišaukimus ir kvietė kolonistus į ištuštėjusias sodybas. Į Rytų Prūsiją, kur nuo seno gyveno lietuviai, pradėjo keltis vokiečiai ir Šveicarijos prancūzai, atsikėlė per 20 tūkst. zalcburgiečių. Pusė jų apsigyveno apie Gumbinę, dalis pateko ir į Sūduvą.

Toliau B. Aleknavičius rašo:

„Bet kodėl šio krašto neužgožė žemaitiškas mentalitetas? Kodėl krašte susiformavo ne žemaitiška, bet savita kultūra su vakarų aukštaičių šnekta, kuri vėliau nulėmė ir tautos bendrinės kalbos pasirinkimą?
Atsakant į šį klausimą, tenka grįžti į Martyno Mažvydo ir vėlesnius Mažosios Lietuvos laikus. 1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, valstybine religija skelbiama liuteronybė. Krašto katalikai, ypač lietuviai, tampa antrarūšiais žmonėmis. Mūsų pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas Prūsijos kunigaikštį Albrechtą Brandenburgietį kviečia į kovą su „popiežinėmis šlykštybėmis“ ir „popiežių stabmeldyste“. Ir jo balsas išgirstamas. Prasideda katalikų persekiojimas ir prievartinis religinių bendruomenių turto nusavinimas. Iš katalikiškų bendruomenių atimamos parapijų žemės, klebonijos, bažnyčios. Neturėdami kitos išeities, kunigai tapo liuteronimis, o kietasprandžiai lietuviai (ir ne tik lietuviai), nenorėdami tapti išverstaskūriais, pradėjo dairytis. Čia pat, už Šešupės, taip pat neseniai buvusi dykra, apaugusi giriomis. Žemės – derlingos, o katalikų niekas ten neskriaudžia. Patys drąsiausi ir ryžtingiausi mažlietuviai pradėjo palikinėti liuteronų terorizuojamą kraštą. Per Šešupę persikėlė kaimo vedliai ir atkaklūs ūkininkai. Liko tik apsileidėliai ir tinginiai, kurie per valstybinę religiją – liuteronybę – greitai tapo „vokiečiais“. Dar prieš 1710 m. maro epidemiją Pilkalnio, Gumbinės, Stalupėnų apskričių mažlietuviai, likę be kaimų vedlių ir šviesuolių, sparčiai vokietėjo, o suaktyvėjus pietizmui, nutautėjimo procesas nesulaikomai spartėjo.
Liuteronų persekiojami katalikai iš Gumbinės, Stalupėnų, Pilkalnio ir kitų apskričių gyventi kėlėsi per Šešupę. Kėlėsi ne tik lietuviai katalikai, bet ir tie, kuriems Prūsijos kunigaikštystėje dėl religinių įsitikinimų gyventi buvo neįmanoma. Tuo metu iš Lindikų kaimo (Stalupėnų apskr.) į Nemirus (Jankų vls.) gyventi atsikėlė ir prancūzo Kristupo Koderio (Cristoup Codere) šeima, iš kurios ilgainiui išaugo ir Lietuvos valstybės himno autorius dr. Vincas Kudirka. Ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Saliamono Banaičio giminės šaknys Mažojoje Lietuvoje, o jo motinos prancūzaitės Ievos Liver tėvai, būdami katalikai, į Pašešupius gyventi atsikėlė iš Prūsijos.
Šviesaus atminimo Žemaitijos zanavykė Elicija Rūgytė (1902–1985) užsimindavo, kad jos protėviai į Zanavykus gyventi atsikėlė iš Prūsijos, o žymus pedagogas Antanas Daniliauskas (1876–1942) yra sakęs, jog jų giminė kilusi iš Donelaičių nuo Gumbinės. Į Pašešupius nuo Gumbinės buvo atsikėlę ir vyskupo P. P. Būčio protėviai. Šį faktą mini ir buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Kazys Povilaitis (1906–2001), jog jų giminės šaknys – Mažoji Lietuva. Bet aiškiausiai apie tai pasakoja vysk. Justinas Staugaitis (1866–1943) knygoje „Mano atsiminimai“ (V., 1995). Jis rašo: „Staugaičių proseniai gyvenę Rytų Prūsuose, Lindikų kaime, netoli Stalupėnų. Kai XVII amžiaus pradžioje lietuviai katalikai buvo verčiami priimti Liuterio mokslą, daug jų bėgo į Didžiąją Lietuvą. Taip pat ir Staugaičiai iš Lindikų kaimo persikėlė į Naumiesčio parapiją ir davė pradžią Tupikų kaimui.“

Apie Sūduvos (Užnemunės) kolonizavimą akivaizdžiai teigia ir Mažosios Lietuvos gyventojų pavardės: Adomeit – Adomaitis, Angrabys – Angrabaitis, Augustat – Augustaitis. O ką jau bekalbėti apie tokias pavardes kaip Bandza, Bundza, Rubikas, Runas, Lembertas, Liorentas, Liormanas, Gintneris, Germanas, Štrimas, Štrimaitis ir kt. Visų šių pavardžių savininkų pirmtakai – emigrantai iš Mažosios Lietuvos, kurie daugiausia kūrėsi Višakio–Šešupės–Nemuno upių trikampyje. Todėl visiškai nenuostabu, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą apie 70 procentų zanavykų pavardžių pagal kilmę buvo mažlietuviškos.

Mažlietuviai, keldamiesi per Šešupę, atsinešė ne tik Prūsų Lietuvoje paplitusias pavardes, bet ir ūkininkavimo būdą, sodybų išplanavimą, kalbos donelaitiškąją šnektą. Atsinešė tik šiam kraštui būdingus žodžius stuba, staldas, skūnė, giria, arklio pakinktų ir darbo įrankių pavadinimus. Atsinešė dirvų arimo būdą lysvėmis, arkliams šerti pašarą akselį, kurio nei žemaičiai, nei aukštaičiai ilgai nežinojo. Atsinešė savus papročius, mirusiųjų laidojimo tradicijas, iš kurių iki mūsų dienų išlikęs pagoniškas elementas – prie mirusiojo į indą pilti sėmenų arba grūdų ir į juos statyti degančias žvakes. Iš vaidilų laikų atsinešė ir kankles bei kankliavimo būdą, kurių skambėjimu XX a. zanavykas Pranas Puskunigis (1860–1945), padedamas būsimojo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signataro Saliamono Banaičio (1866–1933), stengėsi prikelti letargo miegu miegančią tautą. Taip tarp Nemuno, Šešupės ir Višakio kūrėsi nauja lietuvių etninė grupė, vėliau gavusi Zanavykų pavadinimą.

Gaila, kad keldamiesi gyventi į būsimuosius Zanavykus mažlietuviai kai ko ir neatsinešė. O neatsinešė to, ką jau buvo praradę. Tai pirčių, kurias kraugeriai kryžiuočiai jau buvo spėję sunaikinti. Ir per Šešupę mažlietuviai kėlėsi su įvairaus dydžio kubilais, kubilėliais. Kėlėsi ir kubiliai. Prie Šešupės išaugo Kubilėliai – Jono Jablonskio gimtinė, o prie Nemuno, Plokščių valsčiuje – Kubiliai.

1795 m., po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo, Sūduva atiteko Prūsijai. Tuo metu Gelgaudiškio dvarą valdęs Čartoriskis jį pardavė baronui Teodorui Henrikui Koideliui (von Keudell), išeiviui iš Rytų Prūsijos. Atėjus šiam sumaniam savininkui, Gelgaudiškio parapijoje daugėjo dvarų, vėliau jų jau buvo 18.

Po T. H. Koidelio mirties dvaras atiteko sūnui Julianui, kurio žmona buvo labai išlaidi. Po to turtai perėjo anūkui Gustavui Henrikui Koideliui. Pastarasis pasiekė, kad 1836 m. jam būtų patvirtintas dvarininko titulas.

Baronų Koidelių palikuonis Francas (Fridrikas) 1892 m. Gelgaudiškio dvarą pardavė dvarininkų bendrovei, kuriai priklausė J. Montvilas, daktaras J. Svida, A. Baltutis ir A. Zanas. O 1897 m. lapkričio 5 d. Gelgaudiškio dvarą ir jo palivarkus iš Ivano Svidos, Stepano Jakovo Vereščiako, Aleksandro Baltučio (Baltucijaus) ir Osipo Montvilos už 887 811 rublių ir 35 kapeikas įsigijo dvarininkė Ana Medardovna Komar.

A. M. Komar mirus, 1904 m. rugpjūčio 12 d. Gelgaudiškio dvarą paveldėjo jos sūnus Medardas Komaras. Pirmojo pasaulinio karo metais M. Komaro šeima pasitraukė į Lenkiją. Kai Lietuvos nepriklausomybės metais buvo paskelbta dvarų parceliacija, M. Komaras pasirūpino Gelgaudiškio dvaro ir jo palivarkų likimu – 1921 m. lapkričio 9 d. pas Klaipėdos notarą Feliksą Šrioderį jis pasirašė aktą, kuriuo įgaliojo Aukštojo Gelgaudiškio dvaro savininką Mečislovą Šemetą atstovauti jo interesams Gelgaudiškyje (dvarą ar palivarkus parduoti, tvarkyti sutartis ir t. t.). Tuo įgaliojimu M. Šemetai buvo suteikta teisė pasirinkti dar vieną pagalbininką – vietininką. Tuo vietininku 1922 m. lapkričio 20 d. tapo M. Šemetos sūnus Tadas Šemeta. Taip 1922 m. M. Komaro įgaliotiniais jau buvo abu Šemetos iš Aukštojo Gelgaudiškio – Mečislovas ir Tadas.

Žemės reformos valdyba 1922 m. balandžio 3 d. patvirtino Šakių apskrities žemės tvarkytojo nutarimą Gelgaudiškio dvaro žemę, kurios bendras plotas buvo apie 473 ha ir kurią M. Komaras paveldėjo 1904 m., laikyti perimta valstybės nuosavybėn. M. Komaro nuosavybei palikta tik Žemės reformos įstatymu nenusavinama 80 ha žemės norma su Gelgaudiškio dvaro sodyba, ten esančiais trobesiais ir žeme, kurią užima lentpjūvė ir plytinė. 1927 m. vasario 10 d. M. Komaro įgaliotiniui T. Šemetai buvo perduotas žemės sklypas Nr. 6 (4,4065 ha), kur buvo lentpjūvė ir plytinė.

Dėl įvairių aplinkybių „Gelgaudiškio“ monografijos rengimas, pradėtas 2002 m., užtruko bemaž dešimtmetį. Labai gaila, kad dėl šio natūraliai ilgai trukusio didelio darbo, įsikūnijusio neišsitekusioje viename tome 1 808 p. monografijoje, nemažai vyresnio amžiaus žmonių – įvairių sričių specialistų, straipsnių autorių, nuoširdžiai prisidėjusių prie šio leidinio išleidimo, šaknimis ir prigimtimi tikrų gelgaudiškinių – nesulaukė knygos pasirodymo dienos.

Daug pastangų, dvasinių, materialinių ir finansinių resursų per tuos leidybos metus į šį leidinį įdėjo „Versmės“ leidykla. Išskirtinės ir didžiulės padėkos už nuolatinį rūpestį ir visokeriopą pagalbą šiame sunkiame kelyje į Lietuvos žmones, toleranciją ir kantrybę nusipelnė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Tvirtą pagrindą monografijai „Gelgaudiškis“ dėjo rėmėjai, tarp jų ir paprasti Gelgaudiškio krašto žmonės, kurie net sunkmečiu nepagailėjo savo asmeninių lėšų.

Nuoširdžiai dėkoju monografijos „Gelgaudiškis“ rėmėjams – leidyklos vadovui Petrui Jonušui, prisidėjusiam didžiausia – 30 tūkst. litų suma, nuolatinei visų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rėmėjai UAB „Magnolija“ (direktorius Jonas Dubickas, 20 tūkst. Lt), Kultūros ministerijai (10 tūkst. Lt), Kultūros ir sporto rėmimo fondui (3 tūkst. Lt), UAB „Taurakalnis“ (3 tūkst. Lt), Algirdui Sprainaičiui (1 000 Lt), Jonui Bacevičiui (200 Lt), Violetai Šiurkienei (100 Lt), Birutei ir Kajetonui Zakarevičiams (100 Lt). Tokiam rėmėjų pasiaukojimui negalėjo likti abejingas ir be jokio atlygio tą dešimtmetį dirbęs šių eilučių autorius, pagal išgales irgi prisidėjęs finansiškai (1 000 Lt).

Tikiuosi, kad monografija „Gelgaudiškis“ taps paskata tiems, kurie toliau gilinsis į Gelgaudiškio krašto istoriją, tyrinės šios panemunių vietovės žmonių likimus ir biografijas, rašys naujus knygų puslapius.

Antanas Andrijonas

Turinys

Pirmosios dalies turinys

Antrosios dalies turinys

909   Kamilė Laimutė Bloznelienė. Vytauto Žakavičiaus gyvenimas ir tragedija
918   Algirdas Endriukaitis. Gelgaudiškio valsčius komunistų okupacijoje 1945–1988 metais
949   Gelgaudiškio valsčiaus gyventojai, nukentėję sovietų okupacijos metais. Parengė Birutė Burauskaitė
956   Antanas Karalius. Kad niekada nebūtų tamsių dienų
966   Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas: pavojingas kelias ėjo pro Gelgaudiškį. Parengė Antanas Andrijonas
   

ISTORIJA. VALSČIUS NACIŲ OKUPACIJOS METAIS

974   Stanislovas Buchaveckas. Gelgaudiškio valsčius nacių okupacijos metais: kai kurie faktai ir žmonės
   

ISTORIJA. IŠ MOKYKLOS ISTORIJOS

1009   Stanislovas Buchaveckas. Gelgaudiškio valsčiaus bendrojo lavinimo mokyklos 1940–1944 metais (pirmuoju bolševikmečiu ir nacmečiu)
1031   Romualdas Kašuba. Trečiasis Niutono dėsnis gyvenime yra aiškesnis
1051   Natalija Manikienė (Oržekauskaitė). Savosios praeities šaknų beieškant
1077   Birutė Zakarevičienė. „Žaliašiliais – į Gelgaudiškio Žvaigždę“
1083   Birutė Zakarevičienė. Moksleivių teatras
1086   Juozas Ulys. Mokytoja, kuri visur turėjo draugų ir bičiulių
   

ISTORIJA. ŪKIS

1097 * Vladas Terleckas. Gelgaudiškio kredito kooperatyvas 1927–1948 metais
1111   Kajetonas Zakarevičius. Vytauto Jurkšo malūnas
1115   Vytautas Skebas. Ūkininkų gyvenimo pokyčiai 1940–1951 metais
1137   Roma Šliakonienė. 1949–1990 kolūkiniai metai
1145   Antanas Janulaitis. Šakių krašto melioratorių dešimtmečiai Gelgaudiškyje
1205   Gelgaudiškio keramikos gamykla. Parengė Tomas Augūnas
1229   Alfonsas Kasperavičius. Iš Gelgaudiškio ligoninės istorijos
   

ISTORIJA. VALSČIAUS ADMINISTRACIJA, ORGANIZACIJOS

1259   Antanas Andrijonas. Gelgaudiškio valsčiaus savivaldybė 1918–1944 metais
1301   Irena Užupienė. Gelgaudiškio miestelio ir apylinkės administracija ir jos darbai sovietmečiu
1308   Irena Užupienė. Gelgaudiškio administracija nuo 1984 metų
1317   Vytautas Stepšys. AB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ istorija
   

ISTORIJA. DABARTIS

1319   Bronius Babravičius. Sajūdžio užuomazgos mūsų kolūkyje
1323   Gediminas Tirlikas. Medžioklės plotai
1330   Antanas Bajerčius. Gelgaudiškio apylinkių priešgaisrinė tarnyba
1333 * Jonas Vėlyvis. Šiandienos socialinė padėtis ir galima perspektyva Europos Sąjungoje
   

ISTORIJA. KULTŪRA IR SPORTAS

1353   Edgaras Pilypaitis. Gelgaudiškio kultūros centras
1383   Lina Uždravienė. Gelgaudiškio biblioteka
1395   Benjaminas Kondratas. Panemunių valsčiaus literatai
1478   Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis periodinėje spaudoje (bibliografinė rodyklė)
1490   Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis žemėlapiuose
1493   Vytautas Vaitkus. Iš Gelgaudiškio sportinio gyvenimo istorijos
   

ETNINĖ KILTŪRA

1513   Elvyra Straševičienė. Mediniai gelgaudiškių trobesiai
1537 * Skaidrė Urbonienė. Gelgaudiškio apylinkių kryždirbystė: tradicijų pėdsakai
1562   Elvyra Straševičienė. Senoji kaimo sodyba
1577   Elvyra Straševičienė. Medinis gelgaudiškių apavas
1581   Gelgaudiškio ir jo apylinkių audėjos ir jų audiniai. Parengė Genovaitė Ulienė
1586   Antanas Velička. Antaninės
1594   Kristina Balčiūnaitė. Sakalauskų klėtis
   

KALBA

1597 * Rima Bacevičiūtė. Gelgaudiškinių šnekta
1605   Danutė Aniulienė. Mūsų gimtoji tarmė
1609   Antanas Andrijonas. Lietuvių kalba – brasta per lietuviško laiko upę
   

TAUTOSAKA

1653   Gelgaudiškio valsčiaus tautosaka. Parengė Edita Korzonaitė
1663   Kas dainuota ir pasakota. Parengė Edita Korzonaitė
1670   Rimutė Jievaitienė. Burtai, ateities spėjimai
1680   Kaip aiškinami Gelgaudiškio apylinkių vietovardžiai. Parengė Edita Korzonaitė
   

ŽYMESNIEJI ŽMONĖS

1689   Lakūnas Vilius Amonas iš Gelgaudiškio dvaro ir jo šeima. Parengė Antanas Andrijonas
1692   Savanoris Petras Andriulaitis. Parengė Antanas Andrijonas
1693   Gydytojas Jonas Petras Bajerčius. Parengė Antanas Bajerčius
1695   Kunigas Pranas Bajerčius. Parengė Antanas Bajerčius
1696   Skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Parengė Antanas Andrijonas
1696   Gydytojas Juozas Baltrušaitis. Parengė Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1697   Kukli Zanavykijos dukra. Parengė Antanas Velička
1697   Visuomenininkas Jurgis Grybas. Parengė Antanas Andrijonas
1699   Aldona Isevičienė. Mokytoja Aldona Isevičienė (Pečkaitytė). Parengė Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1700   Pulkininkas leitenantas Česlovas Kairiūkštis. Parengė Antanas Andrijonas
1701   Gelgaudiškio pašto viršininkas Mindaugas Klimavičius. Parengė Antanas Andrijonas
1703   Aktorius Antanas Kriščiūnas. Parengė Vida Šiaučiulienė
1704   Genovaitė Kulikauskienė. Kajetonas Medardas Kulikauskas. Parengė Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1705   Dailininkas, sukūręs generolo Antano Gelgaudo paveikslą (Trumpai apie dailininką Antaną Krištopaitį). Parengė Antanas Andrijonas
1711   Pavasarininkas Jonas Kviečiūnas. Parengė Algirdas Kviečiūnas
1712   Lietuvos kooperacijos organizatorius Juozas Lesevičius. Parengė Antanas Andrijonas
1713   Tautodailininkas Vytautas Miliauskas. Parengė Aušrelė Sakalaitė
1714   Melioratorius Kęstutis Naujokas. Parengė Antanas Andrijonas
1715   Lietuvos kariuomenės kapitonas Kazys Naunčikas. Parengė Antanas Andrijonas
1719   Aldona Jablonskienė. Visuomenės veikėjas mokytojas Juozas Orentas
1720   Karininkas Ričardas Stankaitis. Pagal laikraštį „Krašto apsauga“
1721   Sodininkas Stanislovas Velička. Parengė Antanas Velička
1721   Lakūnas Antanas Unikauskas. Parengė Antanas Andrijonas
1722   Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro muzikantas Antanas Valuckas. Parengė Antanas Andrijonas
1722   Lietuvos operos dainininkas Jonas Valuckas. Parengė Antanas Andrijonas
1724   Straipsnių, įvertintų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba
1727   Apie autorius
1730   Santrumpos ir sutrumpinimai
1733   Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Gabija Bruzgytė, Danguolė Tunkevičienė
1772   Vietovardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Gabija Bruzgytė, Albinas Masaitis
1784   Buvusio Gelgaudiškio valsčiaus ribų žemėlapis, sudarytas pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis (kartografinė situacija dabartinė). Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1786   Buvusio Gelgaudiškio valsčiaus lyginamasis demografinis žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1787   Gelgaudiškio seniūnijos žemėlapis. Sudarė kartografė Lidija Kavaliauskienė
1788   Gelgaudiškio miestelio žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1789   Gelgaudiškio dvaro žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1790   Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis (Gelgaudiškio valsčius išskirtas tamsiau). Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1792   Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas
1794   Buvusių Lietuvos valsčių teritorinis sąrašas
1796   Apie seriją „Lietuvos valsčiai“
1800   Rengiamų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų bei monografijų, išleistų iki 2011 m. pabaigos, žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
1802   Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)

  

Contents

Part 1 Contents

Part 2 Contents

909   Kamilė Laimutė Bloznelienė. The life and tragedy of Vytautas Žakavičius
918   Algirdas Endriukaitis. Gelgaudiškis Valsčius during the communist occupation in 1945–1988
949   Gelgaudiškis Valsčius inhabitants–victims of Soviet occupation. Prepared by Birutė Burauskaitė
956   Antanas Karalius. Let the dark days never be
966   The meeting of Lithuanian partisan leaders: the road runs via Gelgaudiškis. Prepared by Antanas Andrijonas
   

HISTORY. NAZI OCCUPATION PERIOD

974   Stanislovas Buchaveckas. Gelgaudiškis Valsčius under the Nazi occupation: some facts and people
   

HISTORY. FROM A SCHOOL HISTORY

1009   Stanislovas Buchaveckas. General education schools in Gelgaudiškis Valsčius in 1940–1944 (during the first Bolshevik period and Nazi rule)
1031   Romualdas Kašuba. The third Newton’s law is more vivid in life
1051   Natalija Manikienė (Oržekauskaitė). Searching for the roots of one’s own past
1077   Birutė Zakarevičienė. “Across Žaliašiliai to the Gelgaudiškis Star”
1083   Birutė Zakarevičienė. A school theatre
1086   Juozas Ulys. A teacher who always had friends and companions
   

HISTORY. ECONOMY

1097 * Vladas Terleckas. The credit cooperative in Gelgaudiškis in 1927–1948
1111   Kajetonas Zakarevičius. The mill of Vytautas Jurkšas
1115   Vytautas Skebas. Changes in farmers’ life in 1940–1951
1137   Roma Šliakonienė. The kolkhoz years from 1949 to 1990
1145   Antanas Janulaitis. Decades of Šakiai land reclamation unit in Gelgaudiškis
1205   Gelgaudiškis ceramics factory. Prepared by Tomas Augūnas
1229   Alfonsas Kasperavičius. From the Gelgaudiškis hospital history
   

HISTORY. VALSČIUS ADMINISTRATION, ORGANISATIONS

1259   Antanas Andrijonas. Gelgaudiškis Valsčius self-government in 1918–1944
1301   Irena Užupienė. The administration of Gelgaudiškis township and neighbourhood its activities during the Soviet period
1308   Irena Užupienė. Gelgaudiškis administration from 1984
1317   Vytautas Stepšys. The history of AB Gelgaudiškio Gelžbetonis company
   

HISTORY. THE PRESENT

1319   Bronius Babravičius. The rudiments of Sąjūdis movement in our kolkhoz
1323   Gediminas Tirlikas. Hunting areas
1330   Antanas Bajerčius. The fire-brigade in Gelgaudiškis area
1333 * Jonas Vėlyvis. Today‘s social situation and its outlook in European Union
   

HISTORY. CULTURE AND SPORT

1353   Edgaras Pilypaitis. Gelgaudiškis culture centre
1383   Lina Uždravienė. Gelgaudiškis library
1395   Benjaminas Kondratas. Panemunė Valsčius literati
1478   Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis in the periodicals (bibliographic index)
1490   Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis in the maps
1493   Vytautas Vaitkus. From Gelgaudiškis sports history
   

ETHNICAL CULTURE

1513   Elvyra Straševičienė. Wooden houses in Gelgaudiškis
1537 * Skaidrė Urbonienė. The cross-making in Gelgaudiškis area: traces of traditions
1562   Elvyra Straševičienė. An olden village homestead
1577   Elvyra Straševičienė. Wooden footwear of Gelgaudiškis people
1581   Weavers of Gelgaudiškis and its area and their textile works. Prepared by Genovaitė Ulienė
1586   Antanas Velička. The Antanas name-day celebrations
1594   Kristina Balčiūnaitė. A barn of the Sakalauskai
   

LANGUAGE

1597 * Rima Bacevičiūtė. A dialect of Gelgaudiškis people
1605   Danutė Aniulienė. Our native dialect
1609   Antanas Andrijonas. Lithuanian language is a passing across the time river
   

FOLKLORE

1653   Gelgaudiškis Valsčius folklore. Prepared by Edita Korzonaitė
1663   What is sung and narrated. Prepared by Edita Korzonaitė
1670   Rimutė Jievaitienė. The magic and fortune-tellings
1680   How are place-names in Gelgaudiškis area explained. Prepared by Edita Korzonaitė
   

CELEBRITIES

1689   An airman Vilius Amonas from Gelgaudiškis manor and his family. Prepared by Antanas Andrijonas
1692   Volunteer Petras Andriulaitis. Prepared by Antanas Andrijonas
1693   Physician Jonas Petras Bajerčius. Prepared by Antanas Bajerčius
1695   Reverend Pranas Bajerčius. Prepared by Antanas Bajerčius
1696   Sculptor Kęstutis Balčiūnas. Prepared by Antanas Andrijonas
1696   Physician Juozas Baltrušaitis. Prepared by Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1697   A modest daughter of Zanavykai land. Prepared by Antanas Velička
1697   Public man Jurgis Grybas. Prepared by Antanas Andrijonas
1699   Teacher Aldona Isevičienė (Pečkaitytė). Prepared by Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1700   Colonel Lieutenant Česlovas Kairiūkštis. Prepared by Antanas Andrijonas
1701   Gelgaudiškis post head Mindaugas Klimavičius. Prepared by Antanas Andrijonas
1703   Actor Antanas Kriščiūnas. Prepared by Vida Šiaučiulienė
1704   Genovaitė Kulikauskienė. Kajetonas Medardas Kulikauskas. Prepared by Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius
1705   The artist who created a portrait of General Antanas Gelgaudas (briefly about the artist Antanas Krištopaitis). Prepared by Antanas Andrijonas
1711   The Pavasaris movement member Jonas Kviečiūnas. Prepared by Algirdas Kviečiūnas
1712   A founder of Lithuanian cooperation Juozas Lesevičius. Prepared by Antanas Andrijonas
1713   Folk artist Vytautas Miliauskas. Prepared by Aušrelė Sakalaitė
1714   Reclamation expert Kęstutis Naujokas. Prepared by Antanas Andrijonas
1715   Lithanian Army Captain Kazys Naunčikas. Prepared by Antanas Andrijonas
1719   Aldona Jablonskienė. Public man teacher Juozas Orentas
1720   Officer Ričardas Stankaitis. After “Krašto apsauga” newspaper
1721   Gardener Stanislovas Velička. Prepared by Antanas Velička
1721   Aviator Antanas Unikauskas. Prepared by Antanas Andrijonas
1722   A musician of the Lithuanian Opera and Ballet Theatre Antanas Valuckas. Prepared by Antanas Andrijonas
1722   Lithuanian opera singer Jonas Valuckas. Prepared by Antanas Andrijonas
1724   English summaries of the papers approved by the “Lietuvos valsčiai” Monograph Series Commission for Scientific Works
1727   About the authors
1730   Abbreviations
1733   The index of personal names. Compiled by Jūratė Baradinskienė, Gabija Bruzgytė and Danguolė Tunkevičienė
1772   The index of place names. Compiled by Jūratė Baradinskienė, Gabija Bruzgytė and Albinas Masaitis
1784   The map of former Gelgaudiškis Valsčius boundaries, compiled after the 1923 Lithuanian Population Census data (present cartographic situation). Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1786   A comparative demographic map of the fromer Gelgaudiškis Valsčius. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1787   The map of Gelgaudiškis Neighbourhood. Compiled by Lidija Kavaliauskienė
1788   The map of Gelgaudiškis township. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1789   The map of Gelgaudiškis manor. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1790   The map of former Lithuanian rural areas Valsčiai. Gelgaudiškis Valsčius shown darker. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1792   The alphabetic list of former Lithuanian Valsčiai
1794   The territorial list of former Lithuanian Valsčiai
1796   About the “Lietuvos Valsčiai” series (in Lithuanian)
1800   The map of “Lietuvos Valsčiai” series monographs being prepared and those published by end-2011. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
1802   About the “Lietuvos Valsčiai” series (in English)

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

 

2012 10 02

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt