Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Daujėnai

29-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 59 autoriai, 105 straipsniai, 1396 puslapių, 600 egzempliorių. 2015 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2016 m. sausio 20 d.
ISBN 978-609-8148-20-6

 

Rengėjai

Finansuotojai ir rėmėjai

Nuo Daujėnų kalno pasižvalgius

Apie „Daujėnų“ monografijos rėmėją Praną Kiznį

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About the „Lietuvos valsčiai“ series

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Lietuvos savanoriai

Kas į knygą nesudėta... 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

ANTICARINIO 1863 METŲ SUKILIMO 150 METŲ SUKAKČIAI 1863–2013

DAUJĖNŲ 460 METŲ SUKAKČIAI 1554–2014

DAUJĖNAI – 29-oji šimtatomės Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama 460-osioms Daujėnų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms (1554–2014), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims.
Skaitytojams pristatomas nuošalus, miškingose vietovėse įsikūręs, kadaise sėlių gyventas Daujėnų kraštas, šio gražaus šiaurės Lietuvos Pasvalio rajono kampelio gamta, istorija nuo seniausių laikų, darbščių žmonių darbo ir kovų už laisvę pėdsakai.
Apie visą tai pasakoja daugiau kaip 50 monografijos autorių, kurių dauguma kilę iš šio krašto.
Monografijoje pagerbiamas kun. Jurgis Tilvytis-Žalvarnis, savo 1910 metais išleistoje poemoje „Daujėnai“ plačiai išgarsinęs kasmet pakiliai švenčiamus Daujėnų Sekminių atlaidus, skelbiami Daujėnų klebono Felikso Eremino, kuriam 2012 m. (po mirties) buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimas, dienoraščiai apie dramatiškus pokario metus.

Rengėjai

Vyriausiasis redaktorius 
Antanas Šimkūnas

Sudarytojai
Antanas Šimkūnas

Redaktoriai
Kazimieras Garšva, Petras Jonušas, Povilas Krikščiūnas, Marijona Varneckienė

Kalbos redaktoriai
Albinas Masaitis, Vida Kasparavičienė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektoriai
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Kartografė
Aira Dubikaltienė (UAB „Žemėlapių artelė“)

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija), prof. habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija), LMA tikroji narė prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIENĖ (kalbotyra), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENė (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. ARTūRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. DARIUS STONČIUS (biologija), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), LKMA akademikas, doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (vadovas Petras Jonušas)

Viršelio aplankale ir priešlapiuose
Daujėnai iš paukščio skrydžio. 2015 m. Andriaus Repšio nuotr.

Knyga išleista 2015

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Finansuotojai ir rėmėjai


Rėmėjai

Suma,

Suma, Eur

UAB „LIETPAK“ (direktorius Pranas Kiznis) (2014 09 11, 12 11, 2015 05, 06 26, 10 22)

35 481,00

Pasvalio rajono savivaldybės administracija (2014 12 19)

20 000,00

5 792,40

UAB „Magnolija“ (direktorius J. Dubickas)

20 000,00

5 792,40

Vladas Vitkauskas (2011 05 26, 2014 02 17)

1 800,00

521,32

Žemės ūkio bendrovė „Girsūdai“ (2010 06 23)

1 500,00

434,43

Milda Baginskaitė-Petkevičienė ir Robertas Petkevičius (2015 03 16)

400,00

Pranas Vyčas (2015 03 25)

300,00

Stasys Mackevičius (2010 06 23)

1 000,00

289,62

Jonas Kauneckas (2012 04 10)

1 000,00

289,62

Petras Karoblis (2014 01 13)

1 000,00

289,62

Egidijus Šinkevičius (2014 02 27)

1 000,00

289,62

Povilas Balčiūnas (Pasvalio sav. vicemeras) (2011 05 26, 2014 06 12)

700,00

202,73

Jonas Kauneckas (2015 05 18)

200,00

Vydmantas Karoblis (2014 01 16)

500,00

144,81

Vitalija Stankevičienė (2014 03 10)

500,00

144,81

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė (2010 08 12)

300,00

86,89

Lina Vaitiekūnaitė (2014 08 06)

200,00 57,92

Simona Skumbinaitė (2014 08 20)

200,00 57,92

Albinas ir Irena Bukeliai (2014 08 28)

200,00 57,92

Inga Grigelionienė (2014 01 22)

100,00 28,96

2% pajamų mokesčio parama**

50 861,99

 

** Rėmėjai, skyrę savo 2009 m. pajamų mokesčio paramą: Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Daujėnų seniūnijos darbuotojai Antanas Černauskas,  Saulius Kalvėnas,Vida Kazilionienė, Antanina Kelpšienė, Stasys Mackevičius, Virginija Masienė, Jonas Piragis, Danutė Žalienė, Zenonas Žironas, Genovaitė  Žagrienė.

 
Nuo Daujėnų kalno pasižvalgius

Nuo Daujėnų kalno toli matyti. Vaikystėje jis man buvo pats aukščiausias, nes mūsų lygumose aukštesnio nebuvau matęs. Nuo jo matydavau ne tik savo gimtąjį Petrãičių kaimą, bet giedrą dieną ir baltą Vabalninko bažnyčią už 12 kilometrų. O drąsuoliai, įlipę į Daujėnų majaką, matydavo dar toliau – ir Pasvalį, ir Krinčíną. Galėdavo apžvelgti visą lygumose nusidriekusią 120 kvadratinių kilometrų Daujėnų parapiją, visus 47 jos kaimus. Ir toli nuo Žaliõsios gírios vingiuojantį Smilgių pusėn Oríjos upelį, ir visus kelius, riedančius pakalnėn Pasvalio, Krinčíno, Vabalninko, Balùškių link...

Tada nė nepagalvodavau, kad yra dar vienas kelias – į Daujėnų praeitį, į istoriją. Jis ir nerūpėjo, nes atrodė, kad viskas nuo amžių čia taip buvo ir taip toliau bus. Ir tas gražiausias varpų skambėjimas, ir tie Sekminių atlaidai, ir ta Leibos Palkio parduotuvė su varpeliu viršum durų, ir snaudžiančių netoli Daujėnų vienkiemių ramybė, kurią sudrumsdavo tik pakermošių ir patalkių dainos. O kai tą ramybę sudrumstė atėjūnai, kai parūpo praeitis, jau buvo vėlu. Visi keliai į tikrąją istoriją buvo uždaryti, nes tevedė tik į „šviesią ateitį“. Ačiū Dievui, kad sulaukėme Atgimimo laikų, kai svetimų nevaržomi galime pasižvalgyti po mūsų krašto praeitį. Gaila tik, kad daug ko jau nebesužinosime, nes tragiškiausių praėjusio amžiaus įvykių dalyvių ir liudininkų dauguma jau iškeliavo amžinybėn.

Pasižvalgyti po savo gimtojo krašto praeitį, po jo naujausių laikų dramatišką istoriją paskatino Pasvalio 500 metų jubiliejus. Tais jubiliejiniais 1997-aisiais pavyko išleisti knygą „Daujėnai. Gyvenimas ir rezistencija prie Orijos“.

Knygos pristatymas, vykęs Gedulo ir vilties dieną, tapo įspūdinga švente, gera pradžia grąžinant skolą tikrai mūsų krašto istorijai. Gražiai poetas Mykolas Karčiauskas „Gimtinės“ laikraštyje rašė, jog „nedaug bus iš kelio, jeigu tą dieną, birželio 14-ąją, atlaidais pavadinsim“. Knygos sutiktuvėse ir partizanų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo visi knygos autoriai, gausus būrys Vilniaus pasvaliečių. Autorius sveikino, jiems dėkojo Nepriklausomybės Akto signataras dr. Antanas Karoblis, Vilniaus pasvaliečių bendrijos vadovas akad. Bronius Grigelionis, dr. Antanas Apynis. Lietuvos TV laidos „Atmintis“ kūrybinė grupė šiam įvykiui skyrė specialią laidą.

Po šios geros pradžios snausti nebebuvo kada. O ir patys daujėniečiai, jų vadovai neleido, susidomėję praeitimi ir kultūrinio paveldo išsaugojimu. Daujėnų seniūnas Stasys Mackevičius paprašė padėti išsiaiškinti, kada Daujėnai pirmą kartą buvo paminėti istorijos šaltiniuose. Padirbėjus archyvuose pavyko nustatyti, jog tai įvyko 1554 m., kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo pradėta žemės reforma ir kai kunigaikščio revizorius Jonas Gradovskis, Upôtės valsčiuje atlikęs valakų matavimą, aprašė 56 vaitystes su 359 kaimais, tarp jų ir Daujėnus (Douiany).

Pradėjome rengtis pirmajam Daujėnų jubiliejui – 450 metų sukakčiai, kai Daujėnai pirmą kartą paminėti istorijos šaltiniuose.

  
Daujėnų miestelio herbas

Reikėjo sukurti miestelio simbolius – vėliavą ir herbą. Dėl to herbo keletą kartų su Daujėnų seniūnu Stasiu Mackevičiumi dalyvavome Prezidentūroje vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose. Herbą sukūrė Dailės akademijos profesorius Juozas Galdikas, kai jam papasakojome, kuo garsėja Daujėnai. Taip atsirado karieta su pakeltomis ienomis. Komisija iš karto pritarė tokiam projektui. Kaip sakė komisijos pirmininkas docentas Edmundas Rimša, tai originalus, iki šiol nematytas sumanymas. Tačiau dar prireikė trijų komisijos posėdžių, kol projektas buvo tobulinamas. Reikėjo kuo nors papuošti plikas karietos ienas. Aludarių kraštui tiko apyniai. Išvydęs tokį papuošimą seniūnas pasakė: kodėl matome penkis apynių žiedus, gal reikėtų septynių, vis arčiau Sekminių. Tai buvo padaryta. Taigi po keturių posėdžių Prezidentūroje gimė pirmasis Daujėnų herbas.

Šiais simboliais buvo paženklinta ir Daujėnų vėliava.

2004 m. „Danieliaus“ leidykla pakartotinai išleido gerokai papildytą „Daujėnų“ knygą. Jos leidimą parėmė Pasvalio rajono savivaldybės taryba ir administracija, Pasvalio laikraštis „Darbas“, Vitalijos Stankevičienės įmonė „Saimeta“, UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jonas Jankauskas, Daujėnų seniūnas Stasys Mackevičius, Seimo narys gydytojas Antanas Matulas, stambiausi Daujėnų ūkininkai. Knygoje pagerbiami ir prisimenami visi šios parapijos garsūs žmonės, pirmą kartą skelbiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų okupacijos gyventojų – tremtinių, politinių kalinių, žuvusių partizanų – sąrašas, buvusio Daujėnų klebono Felikso Eremino dienoraštis apie tragišką pokarį.

Taigi 2004 m. birželio 19 d. į Daujėnų jubiliejų susirinko visi daujėniečiai – ir tie, kurie po visų karų ir audrų išliko gyvi, ir tie, kurių žuvimo vietos artimieji ieško iki šiol.
Šį jubiliejų visiems, užsukusiems į Daujėnus, primins miestelio centre iškilęs gražus stogastulpis su Daujėnų herbu ir užrašu „450“, kurį pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Būsimąsias šventes daujėniečiai dabar švęs turėdami svarbiausius miestelio simbolius. Ir galės padainuoti po jubiliejiniu ąžuolu miestelio aikštėje.
Pagaliau ir pati Daujėnų aikštė atgavo savo pirmykštę reikšmę. Pokario metais čia palaidotų sovietų aktyvistų palaikai buvo perkelti ten, kur dera – į kapines. O čia, kur 1941 m. vyko antisovietinis mitingas ir raudonarmiečių buvo žiauriai nužudyti pirmieji daujėniečiai, kur pokario metais buvo niekinami partizanų palaikai, 2008 m. birželyje iškilmingai atidengtas paminklas žuvusiems Daujėnų valsčiaus laisvės gynėjams.
Jį pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Paminklo atidengimo iškilmėse iš Turmanto atvykusi tremtinė Valerija Šimkevičiūtė kalbėjo: „Nežinau, kur žuvo, kur palaidotas mano brolis partizanas Juozas Šimkevičius. Bet dabar žinosime, kur galima žuvusiesiems gėlę padėti...“

Koplytstulpis primins Daujėnų 450 metų jubiliejų. 2004 06 19

Turės kur padėti gėlių ir kitų žuvusių ir nežinia kur palaidotų partizanų artimieji. 2010 m. birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Galínių kaime iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis kryžius šiose vietose žuvusių partizanų atminimui.

Kaip rengėme „Daujėnų“ monografiją

Istorinės reikšmės projektą įgyvendina „Versmės“ leidykla, pradėjusi rengti ir leisti šimtatomę seriją monografijų, skirtų buvusiems Lietuvos valsčiams.
Kai „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pasiūlė imtis „Daujėnų“ monografijos sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus pareigų, ilgai nedvejojau, nors ir suvokiau atsakomybės naštą.

Nors apie savo gimtąjį Daujėnų kraštą esu parengęs ne vieną knygelę, tačiau matau, jog tai tik pradžia. Labai dar daug ką reikia prisiminti apie šio krašto seniausią praeitį, jo žmones, jų kančias ir kovas dėl laisvės. Nors jau turime žuvusių partizanų ir tremtinių sąrašus, dar mažai žinome apie tragišką jų šeimų likimą. Nors žinome, kokius kaimus nušlavė nuo žemės paviršiaus kolektyvizacija, tačiau ką paliksime būsimosioms kartoms apie tų kaimų gyventojus, jų likimus, papročius, tradicijas? Ką paliksime apie buvusį Daujėnų valsčių, apie čia gyvenusius ūkininkus, verslininkus, tarnautojus, ką jie patyrė okupacijų metais? Kas papasakos apie Daujėnų seniūnijos kraštovaizdžio raidą, apie miestelio ir kaimų architektūrą, kultūrą, archeologijos paminklus? Tiems, kurie šio darbo imsis vėliau, bus daug sunkiau. Visai nebeliks gyvų liudininkų, neliks senų sodybų ir jų gyventojų, niekas nebeištrauks iš senų skrynių istorinių nuotraukų. Tad, kol galime, šio darbo turime imtis dabar.

Apie visa tai galvojau „Versmės“ leidykloje 2009 metais po pokalbio su leidyklos vadovu Petru Jonušu, visiškai pritardamas jo patriotiniam užsidegimui.

Jau tais pačiais metais ryžausi imtis atsakingo darbo. Malonu, kad tam nuoširdžiai pritarė daujėniečiai ir jų seniūnas Stasys Mackevičius. 2009 m. pabaigoje „Versmės“ leidykloje lankėsi daujėniečių delegacija, susižavėjusi leidyklos užmojais parengti ir išleisti monografijas apie visus buvusius Lietuvos valsčius. Šio susitikimo metu Daujėnų seniūnas Stasys Mackevičius ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pasirašė „Daujėnų“ monografijos išleidimo sutartį.

2010 m. birželio 14–23 d. buvo surengta monografijos autorių ekspedicija į Daujėnus. Daugiau kaip 20 istorikų, žurnalistų, muziejininkų aplankė visus buvusio Daujėnų valsčiaus kaimus, kalbėjosi su gyventojais, užrašė daug prisiminimų, surado daug įdomių nuotraukų, archyvinių dokumentų. Galinių kaime Gedulo ir vilties dieną dalyvavo žuvusių partizanų atminimui skirto paminklinio kryžiaus pašventinimo iškilmėse. Seniūnijos darbuotojai, vietos gyventojai geranoriškai prisidėjo prie ekspedicijos darbo, kurį plačiai nušvietė spauda, radijas, televizija. „Lietuvos aidas“ išspausdino visą seriją ekspedicijos dalyvės istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnių su nuolatine antrašte „Versmės“ ekspedicija Daujėnuose“.

Ekspedicijos dalyviai Daujėnuose (iš kairės): Antanas Stapulionis, Antanas Šimkūnas, Daujėnų seniūnas Stasys Mackevičius, Kazimieras Vyčas, dr. Aldona Vasiliauskienė, Nijolė Vadopalaitė, Povilas Krikščiūnas, dr. Kazimieras Garšva, Pasvalio dekanas Algis Neverauskas, Genovaitė Žukauskienė, Julius Vainorius, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas. 2010 m. Jono Kliučiaus nuotr.

2011 m. birželio mėnesį surengėme antrąją ekspediciją. Monografiją sutarėme išleisti 2014 m., kai Daujėnai švęs 460-ąsias savo vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines.

Daujėnai kadaise priklausė Upôtės pavietui. Kai 1554 m. šiame paviete buvo pradėta valakų matavimo reforma, čia atvykęs kunigaikščio Žygimanto Augusto revizorius Jonas Gradovskis į Upytės pavieto inventorių įtraukė ir Daujėnus, kurie tuomet priklausė Balinių (Bolinskoje) vaitijai (dabar Baluškiai). Daujėnų pavadinimas to meto dokumentuose (kartais net viename dokumente) rašomas skirtingai rusų, senąja gudų ar lenkų kalba: Dovkgiany, Dowtkany, Doviani, Douiany.

1938 m. Daujėnų miestelyje gyveno per 500 žmonių, o valsčiuje – apie 4 000. Dabar gyventojų skaičius tesiekia truputį daugiau kaip 1 600. Beveik pusė kaimų sovietmečiu buvo išbraukti iš visų apskaitinių sąrašų. Bet argi jie gali būti išbraukti iš mūsų atminties? Juo labiau kad kiekvienas kaimas turėjo įdomią istoriją, kurią priminė ir tų kaimų pavadinimai. Kadangi čia senovėje girios buvo vadinamos Traku, iki šiol išliko Trakų, Patrakės kaimai. Sodybos ir kaimai kūrėsi atkovodami dirbamą žemę iš pelkių ir krūmų, tai lėmė ir jų pavadinimus – Galíniai, Dalinava, Čìkiškis. Pórijai įsikūrė prie Orijos ištakų. Suveizdíškį įkūrė Suveizdžių giminė. Girsūdų kaimą senovėje vadino Girių Soda, Girsoda.
Apie žilą Daujėnų krašto senovę įdomios medžiagos sukaupė archeologas prof. Mykolas Michelbertas, 1970 m. su ekspedicija tyrinėjęs Daujėnų pilkapius. Jo straipsnį spausdiname „Daujėnų“ monografijoje. Profesorius rašo, jog Daujėnų apylinkėse ryškesni žmonių gyvenimo pėdsakai aptinkami nuo senojo geležies amžiaus, t. y. nuo pirmųjų šimtmečių po Kristaus. Tuo laikotarpiu Daujėnų apylinkės priklausė didžiulei baltų genčių kultūrinei sričiai, kurioje mirusieji būdavo laidojami pilkapiuose. Šiuos pilkapius paliko sėlių bendruomenė. Pasak prof. Mykolo Michelberto, čia galėjo gyventi kelios nedidelės sėlių bendruomenės.

Senovę tyrinėjęs daujėnietis istorikas Kazimieras Vyčas rašo, kad mūsų protėviai laikomi pietvakariniais sėliais. Jų arealo ribos sutapo su Lėvens upe, toliau tęsėsi iki pat Mūšõs, o nuo ten driekėsi į šiaurę. Sėliai, nors buvo ir nedidelė baltų gentis, taikiai sugyveno su visais, ypač su kaimynais žiemgaliais ir lietuviais: jų papročiai panašūs ir ta pati religija. Sėliai, kaip teigia akad. Zigmas Zinkevičius, turėjo savo kalbą. Ilgainiui jie sulietuvėjo, dalis pasidavė lenkų dvasininkų įtakai. Tai liudija visoje sėlių teritorijoje senesnių kapų kryžiai su lenkiškais užrašais. Tokių užrašų randame ir Daujėnų šventoriuje bei kapinėse.
Daujėnų valsčiaus teritorijoje anksčiau buvo dvi svarbios vietovės – Baluškių ir Žadeikių dvarai. Vėliau iškilo Smiµgiai, įsikūrę patogioje vietoje prie Orijos upelio.

1625 m. vasarą Baluškių dvarą, Daujėnus, Smilgiùs, Barklainiùs, Žadeikiùs nusiaubė švedų ateiviai, atsiųsti karaliaus Gustavo Augusto. Daujėnai tuomet buvo nedidelis kaimelis, prisišliejęs prie kalno, apaugusio gražiu pušynu. Kaimelis priklausė Baluškių dvarui, o dvaras su visomis gyvenvietėmis, taigi ir Daujėnais, priklausė Žadeikių valsčiui, Krinčino parapijai.

Apie tai, kaip kūrėsi Daujėnų parapija, kokį pėdsaką paliko čia dirbę dvasininkai, išsamią publikaciją „Daujėnų“ monografijai parengė istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė.
1794 m. Krinčino parapijos klebono Jeronimo Šarkevičiaus ir Baluškių dvarininkų Karpių rūpesčiu Daujėnuose vietoj medinės nedidelės koplytėlės pradėta statyti didesnę, mūrinę, kuri buvo baigta 1803 m. Kadangi buvo statyta be leidimo, Žemaičių vyskupui teko kreiptis leidimo į popiežių. Nuo mūrinės bažnytėlės statybos prasidėjo Daujėnų bažnytkaimio kūrimasis.

Tikinčiuosius Daujėnuose aptarnaudavo Krinčino kunigai. Gyventojai norėjo, kad čia nuolat gyventų kunigas, todėl pastatė gražią kleboniją. 1898 m. Daujėnuose įsikūrė pirmasis kunigas Tomas Bričkus, nors ir nebuvo gavęs caro valdžios leidimo. Netrukus kunigas buvo priverstas išsikelti. Tik 1904 m., gavus tokį leidimą, Daujėnų filijai paskiriamas Krinčino parapijos vikaras kun. Vincentas Baltrušaitis. Jis klebonavo keturis dešimtmečius ir šios parapijos istorijoje paliko gilų pėdsaką. Jo rūpesčiu 1906 m. atidarytos gražios naujos kapinės. Kadangi mokėjo lenkų kalbą, pažino lenkų kultūrą, net iš Varšuvos pasikvietė dailininkų puošti ir gražinti bažnyčią. Ją vis gausiau ėmė lankyti tikintieji. Ypač daug jų susirinkdavo per Sekminių bei Šv. Roko atlaidus.

Daujėnų Sekminių atlaidus, bažnyčią plačiai išgarsino Påįstrio klebonas kun. Jurgis Tilvytis (poeto Teofilio Tilvyčio brolis), 1910 m. parašęs ir Žalvarnio slapyvardžiu išleidęs poemą „Daujėnai“, kurią pateikiame „Daujėnų“ monografijos skaitytojams. Čia skaitytojas ras ir Petro Biržio-Pupų Dėdės įdomų pasakojimą apie viešnagę Daujėnuose.
Daujėnai – nuošalus bažnytkaimis, toli nuo didžiųjų miestų ir magistralinių kelių. Tačiau tai neišgelbėjo nuo svetimšalių atėjūnų siautėjimo senovėje ir vėlesniais laikais. Daujėniečiai niekada nebuvo pasyvūs stebėtojai, kai mūsų kraštą niokojo caro žandarai ar sovietų okupantai. „Daujėnų“ monografijoje skaitytojai ras įdomų Kazimiero Vyčo straipsnį apie tai, kaip daujėniečiai dalyvavo 1863 m. sukilime prieš caro valdžią. Smilgietis Juozapas Vadopalas subūrė gausų sukilėlių būrį, dalyvavusį kovose su žandarais. Už tai, kad sukilėlių būrys buvo įsikūręs Lebeniškių kaime netoli Žaliosios girios, caro valdžia visus šio kaimo gyventojus ištrėmė į Sibirą, o jų namuose apgyvendino rusų kolonistus.

Po sukilimo caro valdžia ėmėsi ir administracinių pertvarkymų. Buvo likviduotas Žadeikių valsčius, jo būstinė perkelta į Smilgius. Daujėnai valsčiaus centru tapo 1927 m.
Monografijoje pateikiama nemažai medžiagos apie tai, kaip tarpukario metais Daujėnų valsčiuje vertėsi ūkininkai, verslininkai, tarnautojai, ką jiems teko patirti okupacijos metais. Iki šiol mažai buvo rašoma apie 1941 m. Birželio sukilimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 20 daujėniečių. Tuomet raudonarmiečiai nužudė pirmuosius laisvės gynėjus. Dar daugiau aukų daujėniečiai sudėjo pokario metais. Kovose su okupantais žuvo daugiau kaip 60 partizanų. Apie tuos tragiškus laikus pasakoja buvusio partizano, politinio kalinio Stasio Masilionio ir Birželio sukilimo dalyvio Petro Vadopalo dukters Nijolės Vadopalaitės straipsniai.

Monografijoje daug vietos skiriama šio krašto šviesuoliams, atmintinoms vietoms. Pasakojama apie profesorių Antaną Vadopalą, kuris pokario metais buvo Daujėnų pradinės mokyklos vedėjas, vėliau studijavo žemės ūkio mokslus, apgynė habilituoto daktaro disertaciją, parašė net 16 vadovėlių bei brošiūrų apie agronomijos pagrindus.
Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas surinko įdomios medžiagos apie savo dėdę, profesorių, habilituotą daktarą Bronių Baginską, kuris daug metų vadovavo Žemės ūkio akademijos Agrochemijos katedrai, parengė mūsų krašto dirvožemio mikroelementų žemėlapius, parašė daug monografijų apie trąšų naudojimą.

Skaudų likimą teko patirti jo broliui, veterinarijos mokslų daktarui Vladui Baginskui. Baigęs Veterinarijos akademiją, jis dirbo Vaškuose, kur 1944 m. pabaigoje buvo suimtas už dalyvavimą 1941 m. Birželio sukilime ir nuteistas 10 metų lagerio. Monografijoje skelbiame jo parašytą straipsnį „Nuo Pulciniškio iki Komijos lagerių“.

Baluškių kaime, kur buvo Pyragių sodyba, dabar stovi paminklas drąsiems šio krašto vyrams: Jurgiui, Povilui, Antanui ir Jonui Pyragiams. Trys jų padėjo galvas Lietuvos laisvės kovose. Garsus lakūnas Jonas Pyragius 1975 m. mirė Australijoje. Apie tai rašo muziejininkas Antanas Seibutis.

Svetima žemė priglaudė ir Girsūdų kaime gyvenusį arkivyskupą Juozapą Skvirecką, Šventojo Rašto vertėją. Jis mokėsi Smilgių mokykloje, kaip ir bažnytinės kanonų teisės daktaras, profesorius Juozapas Zeliauskas, miręs Romoje 1978 m. Apie šiuos garsius dvasininkus daug medžiagos surinko dr. Aldona Vasiliauskienė.

Baukÿ kaime gimė dailininkas grafikas Petras Rauduvė, palikęs šimtus medžio ir lino raižinių, iliustravęs daugiau kaip 500 knygų. Apie šį garsų menininką įdomų straipsnį parašė poetas Mykolas Karčiauskas.

Šviesaus atminimo daujėnietis Antanas Karoblis – Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Apybraižą apie jį parašė žurnalistė Marijona Varneckienė.

Daujėnuose pradžios mokykla buvo pastatyta 1910 m. Kai Daujėnai 1927 m. tapo valsčiaus centru, mokykla pavadinta Prezidento Antano Smetonos vardu. Pirmasis Daujėnų mokytojas buvo R. Liudžius, miręs 1928 m. Po to mokyklai vadovavo Mykolas Steponavičius, 1940 m. birželį emgėbistų suimtas ir ištremtas į Sibirą už tai, kad nepriklausomos Lietuvos laikais vadovavo šauliams. Apie iškilius Daujėnų krašto mokytojus ir mokyklas daug archyvinės medžiagos, nuotraukų surinko pedagogas Juozas Beniulis.

Surinkta nemažai medžiagos apie visus buvusio Daujėnų valsčiaus kaimus, jų gyventojus. Apie Girsūdų kaimą, jo istoriją, tradicijas, sunkius pokario metus įdomų straipsnį parašė šio kaimo gyventoja Pranciška Ališauskienė. Tai pasakytina ir apie kitus autorius – Nijolę Vadopalaitę, Kazimierą Vyčą, Marijoną Varneckienę, Vladą Galvanavičių, Vladą Vitkauską, parengusius straipsnius apie savo gimtuosius kaimus ir jų žmones.
Vertingą istorinę medžiagą parengė mūsų krašto archyvų tyrinėtojas Algimantas Krinčius.
Monografijoje pateikiame platų, patikslintą sąrašą žmonių, kurie nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Šį sąrašą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė.

Daug vietos monografijoje skirta prisiminimams. Skelbiame ilgamečio Daujėnų klebono Felikso Eremino dienoraštį, kuriame pasakojama apie tragišką pokarį. Dr. Aldona Vasiliauskienė išaiškino įdomią istoriją apie klebono Felikso Eremino išgelbėtą žydaitę, kurią autorei pavyko surasti. Nuoširdžiais prisiminimais apie Daujėnus dalijosi šviesaus atminimo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kurio tėveliai palaidoti Daujėnuose. Australijoje gyvenantis daujėnietis Algimantas Navakas pasakoja, ką jam teko patirti bėgant nuo raudonojo maro. Tremtinė Nijolė Vadopalaitė parašė prisiminimus apie pagrobtą vaikystę. Skelbiame buvusių tremtinių, politinių kalinių, partizanų laiškus, jų nuotraukas.

Ekspedicijoje dalyvavusios etnografės Rita Balkutė, Genovaitė Žukauskienė surinko nemažai medžiagos apie daujėniečių šventes, papročius, tradicijas.

Antroje ekspedicijoje dalyvavę architektai Marija ir Martynas Purvinai parengė įdomų straipsnį apie Daujėnų krašto architektūrą. Muziejininkas šiaulietis Julius Vainorius moksliškai pažvelgė į mūsų krašto geologiją.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas daujėnietis Povilas Krikščiūnas parengė publikaciją apie daujėniečių tautosaką, dainas, sakmes, raudas.

Malonu, kad atsirado autorių, kurie patys pasisiūlė padėti rengti monografiją apie Daujėnus. Vilnietė Vida Statkevičiūtė-Primakienė parengė gausiai iliustruotą darbą apie Daujėnuose gyvenusį savo senelį – savanorį. Panašios medžiagos atsiuntė panevėžietė bibliotekininkė Stasė Mikeliūnienė. Vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio net iš Gargždÿ. Paskambinusi Donata Leketienė pranešė, kad turinti savo dėdės Mykolo Tonkūno (1944 m. pasitraukusio į JAV) prisiminimus apie Joną Tonkūną, palaidotą Daujėnų kapinėse. Argi „Daujėnų“ monografijos nevertas faktas? Netrukus elektroniniu paštu gavau gerb. Donatos atsiųstą medžiagą. Malonus buvo ir Gintos Čingaitės telefono skambutis. Ji pasisiūlė ir labai nuoširdžiai padirbėjo rengdama straipsnį apie gimtąjį Naujåsodžio kaimą.

Renkant medžiagą apie buvusį Daujėnų valsčių, rengiant ekspedicijas didžiulę paramą monografijos autoriams suteikė Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, jo pavaduotoja Danutė Žalienė, buvęs seniūnas Stasys Mackevičius, pedagogai Stanislava ir Juozas Beniuliai, kraštotyrininkai Vladas Galvanavičius, Vilius Grabskis, Albinas Kazlauskas ir daugelis kitų pagalbininkų, kuriems nuoširdžiai tariame ačiū.

Be abejo, didžiausios pagarbos ir padėkos nusipelno „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, vadybininkė administratorė Živilė Driskiuvienė, redaktoriai Neringa Balčiūnaitė, Tomas Petreikis, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, korektorė Rasa Kašėtienė, maketuotoja Violeta Barkauskaitė, fotografai Jonas Kliučius, Aloyzas Petrašiūnas, kiti leidyklos darbuotojai, kurie su nepaprasta meile ir užsidegimu padėjo sukurti šį istorinį Daujėnų krašto paminklą.

Antanas Šimkūnas

Apie „Daujėnų“ monografijos rėmėją Praną Kiznį

„Labai svarbu visiems mums susitelkti patriotizmo,
tarnavimo Tėvynei dvasioje, rūpintis ne tik savimi,
bet ir kitais. Ir tai reikštų, kad pasimokėme iš praeities.“

Dr. Pranas Kiznis

Šių taurių minčių vedinas ne tik Lietuvoje žinomas verslininkas, technikos mokslų daktaras Pranas Kiznis, įsiliejo į „Daujėnų“ monografijos kūrimo darbus, tapo šio rašto paminklo savo gimtinei pagrindiniu finansuotoju ir rėmėju. Galima sakyti, padovanojo savo kraštiečiams šią neeilinę knygą, nes tik jo pasiaukojimo dėka šis leidinys apskritai galėjo išvysti dienos šviesą.

Kol pasiekė verslo aukštumų Pranui Kizniui teko patirti daug skaudžių gyvenimo negandų. Gimė Girsūduose 1946 m. vasario 3 d. ūkininkų šeimoje. Pranukui tebuvo vos 5 metukai, kai Antano ir Pranės Kiznių šeima su 3 mažamečiais vaikais 1951 m. lapkričio 3 d. buvo ištremta į Sibirą, į tolimąją Tomsko sritį. Nuo bado ir šalčio padėjo išsigelbėti šeimos išradingumas, lietuviškas ūkiškumas. Pranukas tremtyje pradėjo lankyti mokyklą, buvo žingeidus mokslui. Kai 1959 m. šeima grįžo į Lietuvą, tęsė mokslus Žadeikių septynmetėje, vėliau Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1966–1975 m. Vilniaus universitete baigė net du fakultetus – Istorijos ir Pramonės ekonomikos. Po studijų Sankt Peterburge aspirantūroje jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. Parašė daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių polimerų perdirbimo technologijos klausimais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Pranas Kiznis pradeda praktiškai įgyvendinti savo mokslines idėjas – 1991 m. Vilniaus pakraštyje, plyname lauke pradeda statyti didžiausią pakuočių gamyklą Baltijos šalyse – UAB „Lietpak“. Šiandien šios įmonės produkcija eksportuojama daugiau kaip į 28 pasaulio šalis. 2014 m. rudenį gamykloje apsilankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad tokios įmonės plačiai garsina Lietuvos vardą. Už savo gamybinę ir mokslinę veiklą dr. Pranas Kiznis yra sulaukęs ne vieno valstybinio apdovanojimo.

Dr. Pranas Kiznis gražius pėdsakus palieka ne tik gamybinėje ir mokslinėje veikloje. Meilę gimtajam Daujėnų kraštui, Lietuvai išsako ir kitais prasmingais, visuomenei labai reikalingais darbais. Jis yra ne tik pagrindinis „Daujėnų“ monografijos rėmėjas ir globėjas, paaukojęs didžiąją dalį šiai knygai išleisti reikalingų lėšų. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018) Pranas Kiznis pasiūlė įamžinti Daujėnų krašto savanorių atminimą. Štai kodėl būtent Daujėnuose buvo atidengta pirmoji Lietuvoje memorialinė lenta 1918–1923 m. savanoriams atminti. Tai padaryta dr. Prano Kiznio iniciatyva ir lėšomis. Dr. Pranas Kiznis taip pat parėmė leidinį „Pasvalio krašto karžygiai“, įamžinantį Pasvalio krašto savanorius, atsikuriant valstybei kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę. Šios knygos įžangoje parašyti dr. Prano Kiznio žodžiai skamba kaip priesakas mums ir ateinančioms kartoms:

„Iš savo senelių savanorių mes paveldėjome valstybę. Ir todėl mes privalome gyventi taip, kad ateinantys apie mus galėtų sakyti – ta karta atstatė, išsaugojo ir sustiprino mūsų Lietuvą“.

Turinys

 

5

 

Apie „Daujėnų“ monografijos rėmėją Praną Kiznį

12

 

Turinys anglų kalba

17

 

Antanas Šimkūnas. Nuo Daujėnų kalno pasižvalgius

 

 

GAMTA

25

*

Julius Vainorius. Daujėnų krašto geologinė sandara, reljefas ir paleogeografinė raida

48

 

Vladas Galvanavičius, Povilas Vitkauskas. Čia ošė galingos girios

58

 

Antanas Vadopalas. Daujėnų krašto ežerai ir pelkės

60

 

Vladas Galvanavičius. Durpynai

71

 

Kazimieras Vyčas. Melioracijos Daujėnų valsčiuje apžvalga

76

 

Juozas Beniulis. Medžioklė Daujėnų krašte

121

 

Juozas Beniulis. Paukščiai Daujėnų krašte

139

 

Stasys Mackevičius. Daujėnų gandras Dinas

144

 

Kazimieras Vyčas. Čia gyveno sėliai

152

 

Juozas Zulonas, Juozas Beniulis. Daujėnų krašto augalija ir grybai

193

 

Antanas Stapulionis. Ką mena Daujėnų akmenys

 

 

ISTORIJA

199

*

Mykolas Michelbertas. Daujėnų pilkapynas

230

 

Antanas Šimkūnas. Ką primena istorijos šaltiniai

233

 

Algimantas Krinčius. Daujėnai ir jų apylinkės XVI amžiuje

248

 

Antanas Rukuiža, Antanas Vadopalas. Daujėnų valsčiaus atsiradimo istorija

251

 

Jonas Aničas. Pirmieji nepriklausomybės metai Daujėnų krašte (1918–1919)

277

 

Stasys Mackevičius. Daujėnų valsčius praeityje ir seniūnija dabar

289

 

Danutė Žalienė. Daujėniečių bendruomenė

291

 

Mykolas Karčiauskas. „Palinko liepa šalia kelio...“

294

 

Juozas Beniulis. Žydai – Daujėnų miestelio gyventojai

300

 

Vilius Grabskis. Komunikacija Daujėnuose

315

 

Genovaitė Žukauskienė. Moderniostechnikos plitimas XX a. pirmojoje pusėje Daujėnų valsčiuje

334

 

Petras Urbonas. Gaisrų gesinti nebevažiuojame arkliais

336

 

Antanas Vadopalas. Žemdirbystės raida Daujėnuose

 

 

ISTORIJA. DAUJĖNŲ PARAPIJOS IR BAŽNYČIOS ISTORIJA

338

*

Aldona Vasiliauskienė. Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapija

481

*

Regimanta Stankevičienė. Daujėnų Jėzaus vardo bažnyčios istorija, architektūra ir dailė

507

*

Regimanta Stankevičienė. Daujėnų parapijos Porijų šv. Augustino koplyčios istorija, architektūra ir dailė

520

 

Akiras Biržys. Smagu Daujėnuos

529

 

Algimantas Krinčius. Ką pasakoja apie Daujėnus Krinčino ir Pasvalio bažnyčių dokumentai?

544

 

Jonas Kauneckas. Daujėnai – brangiausia mano šventovė

 

 

ISTORIJA. LAISVĖS KOVOS

552

 

Kazimieras Vyčas. 1863 metų sukilimas prieš rusų okupaciją

568

 

Algis Balaišis. Daujėnų karininkai

575

 

Daujėnų savanoriai. Parengė Algis Balaišis

577

 

Antanas Šimkūnas. Pirmosios aukos kovoje prieš sovietų okupaciją

584

 

Stanislovas Masilionis. Kova nebuvo beprasmė

595

 

Leonas Prakaitis. Karas po karo

597

 

Gintaras Vaičiūnas. Partizanų spauda

601

 

Antanas Šimkūnas. Audrų išblaškyti

605

 

Feliksas Ereminas. Dramatiški pokario metai

670

 

Vladas Baginskas. Nuo Pulciniškio iki Komijos lagerių

675

 

Antanas Šimkūnas. Pogrindininkas iš Smilgių

677

 

Daujėnų valsčiaus gyventojai, nukentėję sovietų okupacijos metais. Parengė Birutė Burauskaitė

693

 

Paminklas Lietuvos laisvės gynėjams Mikėnuose. Parengė Antanas Šimkūnas

698

 

Zina Magelinskienė. Galinių kaimo kryžius įamžino partizanų atminimą

701

 

Jonas Kauneckas. Į Sausio 13-ąją atvedė žmonių kančios

 

 

ISTORIJA. KAIMŲ ISTORIJA

704

 

Pranciška Ališauskienė. Kaip kūrėsi Girsūdai

706

 

Kazimieras Vyčas. Senasis Smilgių sodžius

717

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. Liukpetriai

723

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. Levaniškiai

729

 

Vladas Vitkauskas. Pulciniškių kaimo likimas

735

 

Antanas Šimkūnas. Petraičiai – buvusi II Petrovka

762

 

Vladas Galvanavičius. Čekiškiai

772

 

Antanas Šimkūnas. Čekiškių kaimo palydėjimas

775

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Galiniai – darbščių žmonių kaimas

792

 

Angelė Šidlienė (Narbutaitė). Dalinava – gyva tik prisiminimuose

798

 

Ginta Čingaitė. Pasivaikščiojimas po Naujasodį

818

 

Valerija Karoblienė. Porijai liko tik prisiminimuose

821

 

„Buva Biarklainių trys ailas, lika trys bobialas...“ Parengė Povilas Krikščiūnas

825

 

Stasys Mackevičius. Kolūkiai buvo kuriami per prievartą

 

 

ISTORIJA. PRISIMINIMAI

830

 

Povilas Vitkauskas. Gimtinės prisiminimai neblėsta

836

 

Salomėja Aldona Latoškinienė (Likaitė). Mano gyvenimas Daujėnuose

838

 

Stasė Mikeliūnienė. Daujėnai ir artimi žmonės

843

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. Pagrobta vaikystė

862

 

Mykolas Tonkūnas. Prisiminimai apie Joną Tonkūną

866

 

Albertas Janušonis. Nepamirštami įvykiai

868

 

Vida Primakienė (Statkevičiūtė). Išėję iš Daujėnų...

876

 

Birutė Kundrotienė. Nuo Dumbliūnėlių – iki Žuvinto, paukščių karalijos

894

 

Dalia Šešeikaitė-Gasiūnienė. Miškininkų dinastija

896

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Neišsenkama gerumo versmė

899

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Gimtinės šviesos palytėtas

 

 

ISTORIJA. ŠVIETIMAS, KULTŪRA

903

 

Juozas Beniulis. Daujėnų valsčiaus mokyklų istorija

925

 

Nijolė Šatienė. Kultūros židiniai

 

 

ETNINĖ KULTŪRA

933

 

Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. Daujėnų valsčiaus tradiciniai kaimo pastatai ir sodybos

1048

 

Antanas Šimkūnas. Vienos Petraičių kaimo sodybos istorija

1050

 

Stanislava Beniulienė. Daujėniečių maisto gaminimo ir valgymo tradicijos

1066

 

Iš prisiminimų apie senąsias vestuves. Parengė Povilas Krikščiūnas

 

 

KALBA

1075

 

Kazimieras Garšva. Daujėnų–Krinčino–Pasvalio tradicinė šnekta

1080

 

Albinas Kazlauskas. Daujėnų krašto pavardės

1094

*

Aurelija Gritėnienė. Daujėnų krašto skolintinė leksika

1108

*

Veronika Adamonytė. Daujėnų valsčiaus vietovardžiai

 

 

TAUTOSAKA

1127

 

Povilas Krikščiūnas. Ne vėjai aruodus pripustė

1140

 

Alma Braziūnienė. Dainininkė ir pasakotoja Barbora Kazilionienė

1149

 

Ką mena archyvai

1149

 

Iš daujėniečių dainų ir giesmių. Dainų tekstus atrinko ir spaudai parengė Povilas Krikščiūnas, melodijas iššifravo ir spaudai parengė Daiva Vyčinienė

1189

 

Apie bičių piemenį, švedų auksą ir Paršupio Cibuką (pasakos, sakmės, padavimai, pasakojimai). Parengė Povilas Krikščiūnas

1219

 

Mažųjų žanrų pabiros. Parengė Povilas Krikščiūnas

1225

 

„Bile graži bažnytėlė“. Parengė Povilas Krikščiūnas

 

 

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1231

 

Vladas Vitkauskas. Mokslininkai, išgarsinę gimtąjį kraštą

1240

 

Zina Magelinskienė. Mūsų kraštietis tapo akademiku

1243

 

Antanas Šimkūnas. Profesoriaus Antano Vadopalo palikimas

1246

 

Antanas Šimkūnas. Pranas Kiznis – mokslininkas ir verslininkas

1255

 

Nida Poderienė. Literatas, visuomenininkas Jonas Kiznis

1260

 

Antanas Seibutis. Broliai Jonas ir Juozas Pyragiai

1267

 

Antanas Šimkūnas. „Rengiausi būti ne oficierium...“

1271

 

Leonas Prakaitis. Mokytoją Mykolą Steponavičių prisiminus

1273

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Ąžuolai žaliuos (apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą daujėnietį Antaną Karoblį)

1277

 

Mykolas Karčiauskas. Vaiko pėda, įminta šaltoj asloj

1284

 

Stasys Mackevičius. Raitomis Vytauto Didžiojo keliais iki Juodosios jūros

1291

 

Antanas Šimkūnas. Kaip Vitalija Stankevičienė išgarsino Daujėnus

1295

 

Antanas Šimkūnas. Stambiausias Daujėnų ūkininkas

1297

 

Antanas Šimkūnas. Kaip Monsinjoras savo žemę „pragėrė“

1299

 

Ina Navazelskis. Dramatiškas Povilo Navazelskio likimas

1312

 

Asta Bitinaitė. Girsūdų bendrovę išgarsino atkaklus ir sumanus žemaitis

     

1321

 

Antanas Šimkūnas. Amžini ekspedicijos dalyviai

1331

 

Antanas Šimkūnas. Paminklai primena

     

1336

 

Straipsnių, įvertintų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba

1343

 

Apie autorius

1345

 

Santrumpos ir sutrumpinimai

1348

 

Monografijos finansuotojai ir rėmėjai

1350

 

Buvusio Daujėnų valsčiaus ir dabartinės seniūnijos žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1351

 

Buvusio Daujėnų valsčiaus demografinis žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1352

 

Daujėnų seniūnijos demografinis žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1353

 

Daujėnų miestelio žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1354

 

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1356

 

Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas

1358

 

Buvusių Lietuvos valsčių teritorinis sąrašas

1360

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

1364

 

Rengiamų bei išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

1366

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)

1369

 

Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Gabija Gružinskienė, Povilas Krikščiūnas, Antanas Šimkūnas

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, įvertinti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos.

Contents

 

5

 

About Pranas Kiznis who sponsored the publishing of the Daujėnai monograph

2

 

The Contents in English

17

 

Antanas Šimkūnas. A view from the Daujėnai hill

 

 

 

 

 

NATURE

 

 

 

25

*

Julius Vainorius. The geological structure, relief and palaeogeological development of the Daujėnai area

48

 

Vladas Galvanavičius, Povilas Vitkauskas. Dense forests used to sough here

58

 

Antanas Vadopalas. Lakes and bogs of the Daujėnai area

60

 

Vladas Galvanavičius. Peatbogs

71

 

Kazimieras Vyčas. A review of land reclamation in Daujėnai area

76

 

Juozas Beniulis. Hunting in Daujėnai area

121

 

Juozas Beniulis. Birds in Daujėnų area

139

 

Stasys Mackevičius. Dinas – a stork in Daujėnai

144

 

Kazimieras Vyčas. The Selonians lived here

152

 

Juozas Zulonas, Juozas Beniulis. Vegetation and mushrooms of Daujėnai area

193

 

Antanas Stapulionis. What do the stones of Daujėnai remember?

 

 

 

 

 

HISTORY

 

 

 

199

*

Mykolas Michelbertas. The barrow of Daujėnai

230

 

Antanas Šimkūnas. What do the historical sources remind?

233

 

Algimantas Krinčius. Daujėnai and its environs in the 16th century

248

 

Antanas Rukuiža, Antanas Vadopalas. The history of Daujėnai Valsčius formation and Upytė Powiat

251

 

Jonas Aničas. The first year of independence of Daujėnai area (1918–1919)

277

 

Stasys Mackevičius. The Daujėnai Valsčius in the past, now the Neighbourhood

289

 

Danutė Žalienė. The community of Daujėnai people

291

 

Mykolas Karčiauskas. “Palinko liepa šalia kelio...” (The Linden Tree Bent Near the Road.)

294

 

Juozas Beniulis. The Jews that inhabited Daujėnai town

300

 

Vilius Grabskis. The communication in Daujėnai

315

 

Genovaitė Žukauskienė. The spreading of modern technologies in the first half of the 20th century in Daujėnai area

334

 

Petras Urbonas. No need to use horses to fight a fire

336

 

Antanas Vadopalas. Evolution of agriculture in Daujėnai

 

 

HISTORY. DAUJĖNAI PARISH AND CHURCH

338

*

Aldona Vasiliauskienė. The Daujėnai Most Holy Name of Jesus Parish

481

*

Regimanta Stankevičienė. History, architecture and art of the Jesus Name Church in Daujėnai

507

*

Regimanta Stankevičienė. History, architecture and art of Saint Augustine’s chapel in Porijai Village, Daujėnai Parish

520

 

Akiras Biržys. It’s fun in Daujėnai

529

 

Algimantas Krinčius. What do the documents in Krinčinas and Pasvalys churches tell about Daujėnai?

544

 

Jonas Kauneckas. Daujėnai is my dearest temple

 

 

HISTORY. FIGHTS FOR FREEDOM

552

 

Kazimieras Vyčas. The 1863 rebellion against the Russian occupation

568

 

Algis Balaišis. The officers from Daujėnai

575

 

The volunteers of Daujėnai. Prepared by Algis Balaišis

577

 

Antanas Šimkūnas. The first victims of the fights against the Soviet occupation

584

 

Stanislovas Masilionis. The fight was not meaningless

595

 

Leonas Prakaitis. A war after the war

597

 

Gintaras Vaičiūnas. The press of partisans

601

 

Antanas Šimkūnas. Scattered by the storms

605

 

Feliksas Ereminas. The dramatic post-war years

670

 

Vladas Baginskas. From Pulciniškis to Komi camps

675

 

Antanas Šimkūnas. An underground fighter from Smilgiai

677

 

Daujėnai Valsčius population that suffered during the period of Soviet occupation. Prepared by Birutė Burauskaitė

693

 

The monument of Lithuanian freedom fighters in Mikėnai. Prepared by Antanas Šimkūnas

698

 

Zina Magelinskienė. The cross in the Galiniai Village immortalises the partisans

701

 

Jonas Kauneckas. The torments of people lead to the 13th of January

 

 

HISTORY. HISTORY OF VILLAGES

704

 

Pranciška Ališauskienė. How Girsūdai were being formed

706

 

Kazimieras Vyčas. The old homestead of Smilgiai

717

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. Village of Liukpetriai

723

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. Village of Levaniškiai

729

 

Vladas Vitkauskas. The fate of Pulciniškiai Village

735

 

Antanas Šimkūnas. Petraičiai – the former II Petrovka

762

 

Vladas Galvanavičius. Village of Čekiškiai

772

 

Antanas Šimkūnas. Čekiškiai Village seeing-off

775

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Galiniai is a village of industrious people

792

 

Angelė Šidlienė (Narbutaitė). Dalinava lives only in reminiscences

798

 

Ginta Čingaitė. A stroll around Naujasodis

818

 

Valerija Karoblienė. The village of Porijai remained only in reminiscences

821

 

“Buva Biarklainių trys ailas, lika trys bobialas...” (There were three rows of Biarklainiai, now only three old women left). Prepared by Povilas Krikščiūnas

825

 

Stasys Mackevičius. Kolkhozes were being formed under compulsion

 

 

HISTORY. REMINISCENCES

830

 

Povilas Vitkauskas. The reminiscences about homeland do not fade

836

 

Salomėja Aldona Latoškinienė (Likaitė). My life in Daujėnai

838

 

Stasė Mikeliūnienė. Daujėnai and intimate people

843

 

Kazimiera Nijolė Vadopalaitė. The kidnapped childhood

862

 

Mykolas Tonkūnas. The reminiscences about Jonas Tonkūnas

866

 

Albertas Janušonis. The unforgettable events

868

 

Vida Primakienė (Statkevičiūtė). Those who left Daujėnai...

876

 

Birutė Kundrotienė. From Dumbliūnėliai to Žuvintas, a kingdom of birds

894

 

Dalia Šešeikaitė-Gasiūnienė. A dynasty of foresters

896

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). An inexhaustible source of goodness

899

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). Touched by a light of a homeland

 

 

HISTORY. CULTURE, EDUCATION

903

 

Juozas Beniulis. The history of schools in Daujėnai area

925

 

Nijolė Šatienė. The nurseries of culture

 

 

 

 

 

ETHNICAL CULTURE

 

 

 

933

 

Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. Traditional rural buildings and homesteads in Daujėnai area

1048

 

Antanas Šimkūnas. The history of a homestead in Petraičiai Village

1050

 

Stanislava Beniulienė. The cooking and eating traditions by Daujėnai people

1066

 

From the reminiscences about the past weddings. Prepared by Povilas Krikščiūnas

 

 

 

 

 

LANGUAGE

 

 

 

1075

 

Kazimieras Garšva. A traditional dialect of the Daujėnai– Krinčinas–Pasvalys area

1080

 

Albinas Kazlauskas. The surnames in Daujėnai area

1094

*

Aurelija Gritėnienė. The borrowed lexis in Daujėnai area

1108

*

Veronika Adamonytė. Daujėnai area place names

 

 

 

 

 

FOLKLORE

 

 

 

1127

 

Povilas Krikščiūnas. It’s not the winds, which filled the garners

1140

 

Alma Braziūnienė. Barbora Kazilionienė, a singer and narrator

1149

 

What do the archives tell

1149

 

From folk and church songs of Daujėnai people. The song texts selected and prepared for publication by Povilas Krikščiūnas, the melodies cleared and prepared for publication by Daiva Vyčinienė

1189

 

About bee shepherd, Swedish gold and Paršupis Cibukas (fairy tales, legends and stories). Prepared by Povilas Krikščiūnas

1219

 

Some cases of minor genres. Prepared by Povilas Krikščiūnas

1225

 

“Bile graži bažnytėlė” (A nice little church). Prepared by Povilas Krikščiūnas

 

 

 

 

 

CELEBRITIES

 

 

 

1231

 

Vladas Vitkauskas. Scholars who famed their homeland

1240

 

Zina Magelinskienė. How our fellow-countryman became an academician

1243

 

Antanas Šimkūnas. The heritage of Prof. Antanas Vadopalas

1246

 

Antanas Šimkūnas. Pranas Kiznis – a scientist and a businessman

1255

 

Nida Poderienė. A literary and public man Jonas Kiznis

1260

 

Antanas Seibutis. Brothers Jonas and Juozas Pyragiai

1267

 

Antanas Šimkūnas. I was preparing not to be an officer...

1271

 

Leonas Prakaitis. Remembering the Teacher Mykolas Steponavičius

1273

 

Marijona Varneckienė (Prakaitytė). The oaks will green (about a signatory of the Lithuanian Independence Act Antanas Karbolis from Daujėnai)

1277

 

Mykolas Karčiauskas. A child’s foot print in a cold dirt floor

1284

 

Stasys Mackevičius. On horses along the Vytautas the Great routes to the Black Sea

1291

 

Antanas Šimkūnas. How did Vitalija Stankevičienė famed Daujėnai

1295

 

Antanas Šimkūnas. The biggest farmer in Daujėnai

1297

 

Antanas Šimkūnas. How has the Monseigneur his land drunken

1299

 

Ina Navazelskis. A dramatic fate of Povilas Navazelskis

1312

 

Asta Bitinaitė. A persistent and clever Žemaitija dweller famed the Girsūdai company

 

 

 

1321

 

Antanas Šimkūnas. The eternal participants of the expedition

1331

 

Antanas Šimkūnas. The monuments remind

 

 

 

1336

 

English summaries of the papers approved by the “Lietuvos valsčiai” Monograph Series Lithuanian Local Researches Commission for Scientific Works

1343

 

About the authors

1345

 

Abbreviations

1348

 

Fiscal sponsors and promoters of the monograph

1350

 

The map of former Daujėnai Valsčius and Neighbourhood. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1351

 

A demographic map of former Daujėnai Valsčius. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1352

 

A demographic map of Daujėnai Neighbourhood. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1353

 

The map of Daujėnai Township. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1354

 

The map of former Lithuanian rural districts called Valsčiai. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1356

 

The alphabetic list of former Lithuanian Valsčiai

1358

 

The territorial list of former Lithuanian Valsčiai

1360

 

About the “Lietuvos Valsčiai” series

1364

 

The map of “Lietuvos Valsčiai” series monographs to be published and those already published. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1366

 

About the “Lietuvos Valsčiai” series (in English)

1369

 

The index of personal names. Compiled by Gabija Gružinskienė, Povilas Krikščiūnas and Antanas Šimkūnas

* An asterisk in the contents marks the articles approved by the “Lietuvos valsčiai” Series Scientific Works Commission.

  Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

2015 06 30, 10 22

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt