Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Baisogala

16-oji serijos monografija: 79 autoriai, 96 straipsniai, 1056 puslapiai, 800 egzempliorių. 2009 m.
Monografijos 2-oji laida Baisogalos seniūnijos užsakymu 250 egz. tiražu išleista 2014 m. birželio 12 d., minint Baisogalos 475 metų sukaktį.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. liepos 21 d.

Rengėjai ir rėmėjai
Pratarmė
Turinys
Contents
Apie straipsnių autorius
Asmenvardžių rodyklė
Vietovardžių rodyklė
Finansavimas

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Kas į knygą nesudėta

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 
750 metų jubiliejui 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

baisogalos 470 metų sukakčiai 1539–2009

Baisogala – 16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija – pasiekia skaitytoją jubiliejiniais 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio, kuriam dedikuojama prieš 15 metų pradėta rengti pati serija, ir Baisogalos 470 metų sukakties minėjimo metais. Monografija skiriama šioms iškilioms sukaktims bei Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, sukakusiam 2003-aisiais, ir Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį minėsime 2018-aisiais. 

Ši Lietuvos rašytojų sąjungos nario, humanitarinių mokslų daktaro, docento, baisogalio Jono Linkevičiaus sudaryta monografija – tai rašto paminklas gimtajai Baisogalai ir jos apylinkėms, patenkančioms į tarpukario metais (1918– 1940) buvusio Baisogalos valsčiaus teritoriją, priklausančią dabartiniam Radviliškio rajonui, to krašto gamtai, istorijai, kalbai, tautosakai, etninei kultūrai, čia gimusiems, augusiems ar ilgesnį laiką našiai dirbusiems Tėvynei ir pasauliui nusipelniusiems kraštiečiams. Apie buvusius ir esamus valsčiaus kaimus, dvarus, miestelius, jų istorijos vingius kalbama remiantis archyvų duomenimis, mokslinėmis studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais, memuarine ir faktine medžiaga. Knygoje skelbiamų 96 straipsnių autoriai – žinomi istorikai, etnologai, archeologai, kalbininkai, folkloristai, literatūros ir meno žmonės, įvairių specialybių darbuotojai, kraštotyrininkai, kraštiečiai. 

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
Jonas Linkevičius

Sudarytojas
Jonas Linkevičius

Redaktoriai
Algirdas Gaigalas, Vida Girininkienė, Petras Jonušas, Edita Korzonaitė, Irena Regina Merkienė, Kazys Misius, Kazys Morkūnas, Aleksandras Šidlauskas

Kalbos redaktoriai
Danutė Meškauskienė, Albina Venskevičienė, Albinas Masaitis

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Vida Kasparavičienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Leidinio principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas (gamta), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), Lietuvos MA narys korespondentas, prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (istorija), dr. Artūras Judžentis (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), akad. prof. habil. dr. Irena Regina merkienė (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla (istorija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija, senoji istorija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Leidybos partneris, pagrindinis finansuotojas ir rėmėjas 
Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos seniūnija

Finansuotojai ir rėmėjai 
UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt.

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi 

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Baisogala nuo buvusio kumetyno, kurio vietoje belikęs tik koplytstulpis. 2009 m. J. Kliučiaus nuotr.

Knyga išleista 2009 06 12

Pratarmė

Tėviškei – rašto paminklas

Jonas Linkevičius

Tauta, nesirūpinanti savo praeitimi, – tauta be ateities.
Jonas Basanavičius

„Versmės“ leidyklos rengiamos ir leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos knygos (o leidykla nuo veiklos pradžios 1994 m. leidžia tik tą vieną seriją!), tai ir paminklai atskiriems regionams, ir reikšmingas visos Lietuvos gyvavimo tūkstantmečių dokumentas. 

Iki šios knygos pasirodymo jau išleista penkiolika serijos monografijų (17 tomų), susilaukusių visuomenės dėmesio ir įvertinimo. Ir mes, baisogaliai, esame netoli jų, tarp tų pirmųjų, išleidusių Lietuvos Tūkstantmečiui skirtus savo krašto leidinius. Buvęs Baisógalos valsčius tikrai to vertas! To verti jo žmonės, čia gimę, augę, darbavęsi ir besidarbuojantys, daug nusipelnę Lietuvos istorijai ir kultūrai, ugdant tautiškumą ir dvasingumą.

Mintis įsijungti į „Versmės“ leidyklos leidžiamų valsčių serijos knygų leidybą kilo sostinėje 2002 m. kovą per dr. Elenos Šveistienės sudarytos ir 2000 m. išleistos knygos „Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai“ sutiktuves. Kaip buvo konstatuota, leidinio autorė atliko didžiulį ir vertingą darbą, tačiau jis išleistas nedideliu tiražu, jame kiek išsamiau tebuvo aprašytas sunkus sovietinės priespaudos ir kovų dėl Nepriklausomybės laikotarpis. „Lietuvos valsčių“ serijos knygų akivaizdoje išryškėjo būtinybė ir galimybės sudaryti ir išleisti išsamią monografiją apie Baisogalos valsčių, įtraukus į šį darbą didelį kompetentingų įvairių mokslo ir kultūros sričių autorių kolektyvą. Gerą pusmetį ieškota entuziasto, kuris imtųsi tokios monografijos sudarymo naštos. Tuo reikalu kreiptasi ir į „Versmės“ leidyklos savininką bei leidėją Petrą Jonušą, kurio patriotinio entuziazmo ir nemažų savo pajamų iš verslo, aukojamų šiai leidybai, dėka buvo parengtos ir išleistos ankstesnės serijos knygos. Kalba nebuvo ilga. Leidyklos vadovas, net rimčiau nepasvarstęs, ką čia reikėtų parinkti monografijos sudarytoju, savo ranka surašė ketinimų protokolą, kurio skiltyje „monografijos vyr. redaktorius ir sudarytojas“ įrašė iniciatoriaus vardą ir pavardę. Tuo metu turėdamas jau pradėtų rašyti savo autorinių knygų juodraščius, galėjau atsisakyti šių pareigų ir atsakomybės, bet dėl paties leidyklos vadovo asmeninio pavyzdžio ar įtaigos neįstengiau to padaryti. Rankomis sukirtome 2002 m. spalio 3 d. Dar tame protokole buvo įrašyta ekspromtu sudaryta iniciatyvinė grupė, artimiausi darbai, o svarbiausia – šeštas punktas – knygą išleisti po penkerių metų – 2007-aisiais. Tik ką iškeptam sudarytojui, turinčiam nemažą leidybinio darbo patirtį ir Rašytojų sąjungos nario bilietą, atrodė, kad knygai sudaryti ir išleisti skiriamos marios laiko. Bet taip tik atrodė...

Nedelsiant imtasi burti autorių kolektyvą, kitų šios serijos monografijų pavyzdžiu numatyti atskirus skyrius, pagrindines temas. Tai nebuvo lengva. Pagrindiniai serijos temų autoriai, jau sukaupę patirties rašydami apie kitus valsčius, buvo graibstomi kitų sudarytojų, tad reikėjo dairytis naujų, o kai kurioms temoms neradus autorių, imtis rašyti pačiam sudarytojui. Per Radviliškio rajono ir Baisogalos seniūnijos spaudą buvo kreiptasi į kraštiečius, kviečiant rašyti straipsnius monografijai. Savanorių atsirado nedaug. Jų teko ieškoti asmeniškai. 

Autorių, kurių straipsniai pateko į knygą, kolektyvas susiformavo ne iš karto. Galutiniame autorių sąraše – 79 pavardės, o jų parašytų straipsnių skaičius – 96. Tarp autorių – 5 profesoriai, 38 docentai, atskirų mokslo šakų daktarai, mokslo darbuotojai, kiti – įvairių profesijų atstovai, kraštotyrininkai, 28 iš Baisogalos krašto kilę ar šiame krašte dirbantys, tarp jų – 5 mokslininkai. Daugelis autorių laikėsi įsipareigojimų, ir 2004–2005 m. gauta didžioji straipsnių dalis. Bet buvo ir nemalonaus įsipareigojimų vilkinimo, vėlavimų iki dvejų ir daugiau metų, vis teisinantis, kad tie autoriai turi svarbesnių darbų. Gerų žodžių nusipelnė stropiausi autoriai, parašę, laiku įteikę išties vertingus straipsnius. Tai Kazys Misius, Romualdas Budrys, Bronius Strolys, Aušra Kaikarytė, Marija Razmukaitė, Laimutis Bilkis, Aurelija Genelytė, Aurelija Malinauskaitė, Elena Šveistienė, Eugenija Vaitkevičiūtė, profesoriai Algirdas Gaigalas, Mečislovas Jučas, Vacys Milius, Vytenis Rimkus, Vladas Žukas.

Medžiagą straipsniams kaupti daug padėjo „Versmės“ leidyklos mokslinės ekspedicijos, organizuotos aprašomose vietose 2003 m. rugsėjį ir 2004 m. birželį. Jose dalyvavo nemažas kalbininkų, tautosakininkų, istorikų, etnologų, muziejininkų būrys. Surinkta medžiaga papildė ir jų institucijų archyvus. Ekspedicijų dalyviams noriai talkino Augmenų, Palõnų, Skėmių, Vabalių, Valatkónių, kitų kaimų bei Baisógalos čiabuviai ir čiagimiai, daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonės. Ekspedicijų dalyviams normalias gyvenimo ir darbo sąlygas padėjo sudaryti Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė.

Monografija ,,Baisogala“ išlaiko visas valsčių serijai būdingas ypatybes, bet, priklausomai nuo valsčiaus specifikos ir medžiagos šaltinių, turi ir išskirtinių. Ją sudaro nedidelė įžanginė dalis (pratarmė, himnas, herbas, paminklas), pro kurią, tarsi pro atkeltus vartus, vedama į buvusio valsčiaus ribomis apibrėžtos vietovės gamtinę ir geografinę erdvę, tolimesnę praeitį ir artimesnius laikus. Pirmoji dalis – apie visą valsčių, jo apylinkes, kurias sieja tas pats kraštovaizdis, gamta, bendra praeitis, artima kalba, tautosaka, etninė kultūra. Šioms temoms, sudarančioms atskirus skyrius, skiriami 33 straipsniai, daugiausia – valsčiaus istorijai. Baisogalos miesteliui ir jį supančiai seniūnijai skirta antroji dalis (29 straipsniai), o devynioms likusioms seniūnijoms – trečioji dalis (kiti 29 straipsniai). Trečioji knygos dalis – mažiausiai tradicinė. Tokį „nukrypimą“ nuo serijos knygų struktūros lėmė iš valsčiaus kilusių iškilių asmenybių gausa. Norėjosi tuos visai Lietuvai nusipelniusius žmones pristatyti kartu su savo gimtojo kaimo ar seniūnijos kraštiečiais. 

Aukštesniu moksliniu lygiu nei antroji ir trečioji išsiskiria pirmoji knygos dalis. Beveik visi jos straipsnių autoriai – mokslininkai. Moksliniais straipsniais „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų komisijos pripažintų – penki, bet ir nemaža dalis kitų – pakankamo mokslinio lygio, tik jų autoriai arba pasikuklino, arba nepanorėjo papildomai gaišti laiko dėl formalių dalykų, kurių reikalaujama iš mokslinių straipsnių. Baisogalos valsčiaus monografijos išskirtinumą lėmė turima gausi archyvų medžiaga. Iš anksčiau nebuvo sukaupta tiek etnografinės medžiagos, kurios nestokoja, kaip žinia, kiti valsčiai. Buvusio Baisogalos valsčiaus teritorijoje sugriauti dvareliai ir senoviniai kaimai, jų statyba ir architektūra negrįžtamai suniokota, o gyventojai priverstinai įkurdinti gyvenvietėse, apie kurias nėra ką rašyti. Valsčiuje daug iš jo kilusių įžymybių – mokslininkų, menininkų, dar gyvi prisiminimai apie iškilius paprastus kaimo žmones. Patiems įžymiausiems skirtos personalinės apybraižos, mažiau nusipelniusiems – biografijų sąvadai antrojoje ir trečiojoje knygos dalyse. Seniūnijų istorijos parašytos daugiausia iš jų kilusių autorių, skirtingų išsilavinimu, gyvenimiškąja patirtimi ir gebėjimais, todėl jų straipsniai, kaip ir pačios istorijos, gana skirtingi, nevienodi, priklausantys ir nuo autorių žinių bei gebėjimų. Sudarytojo supratimu, jie padeda susidaryti valsčiaus gyvenimo XX a. vaizdą. 

Būtina pastebėti, kad „Baisogalos“ monografiją rengė per šimtą įvairių specialybių žmonių. Prie jų prisidėjo ir entuziastingi retų ir labai reikalingų nuotraukų straipsniams iliustruoti pateikėjai. Vertingų archyvinių ir teminių nuotraukų pateikė kai kurie straipsnių autoriai – O. Strolienė, M. Jankauskaitė, J. Lazutkaitė, B. Panumienė, L. Petkevičienė, K. Strolys, R. Vaitkevičienė, G. Žukauskienė. Nuotraukų ieškota muziejuose, archyvuose, pas monografijoje pristatomų asmenų gimines ir artimuosius. Darbą sunkino tai, kad sovietmečiu, baiminantis kalėjimų ir tremties, sunaikinta daug vertingiausių nuotraukų. Teko panaudoti ir menkesnės kokybės, nes ištisus dešimtmečius valsčiuje nebuvo fotografijos specialistų profesionalų. 

Visus tuos metus tarp knygos kokybe ir savitumu besirūpinančiųjų pirmiausia buvo pats „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Leidykloje ne kartą lankėsi Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis ir Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis. Jie daug padėjo sudarant kuo geriausias sąlygas monografijai parengti ir išleisti. Padėkos nusipelno ir skyrių redaktoriai – A. Gaigalas, I. R. Merkienė, K. Misius, K. Morkūnas, A. Šidlauskas, visos monografijos kalbos redaktorė A. Venskevičienė, korektorė V. Kasparavičienė, maketuotoja V. Barkauskaitė, vadybininkė A. Jonušienė.

Ši monografija jau 15 metų leidžiamoje „Lietuvos valsčių“ serijoje ypatinga tuo, kad dienos šviesą išvysta atnaujintu santūriu lietuvišku, drobiniu, dailiu aplankalu lenktu, dailininkės Onos Liugailienės sukurtu viršeliu, pakeitusiu ankstesnį žaliąjį, dailininko Alvydo Ladygos kurtą, viršelį. 

Šios sudėtingos knygos parengimas ir išleidimas nepigus (jo tiražo savikaina yra apie 150 tūkst. Lt), leidinys neatsiperka, todėl teko kreiptis finansinės paramos į neabejingus tokiam reikalui kraštiečius. Atsiliepusiųjų ir rėmusiųjų leidybą nebuvo per daug, bet jų indėlis labai svarus. Tik gavę šią paramą, galėjome išleisti „Baisogalą“. Tad ir jie, rėmėjai, nusipelno monografijos kūrėjų vardo. Iš jų pirmiausia išskirtina Laimutė Petkevičienė-Šarauskaitė, kartu su broliu Algirdu ne tik parašiusi prisiminimų apie savo tėvą pulkininką Juozą Šarauską straipsnį, bet ir viena pirmųjų pervedusi solidžią sumą monografijos leidybai. Ypač džiugino rėmėjų iniciatyvumas, noras įtraukti į gimtojo valsčiaus knygos rėmėjų ratą ne vieną savo šeimos narį. Maloni staigmena buvo keturių brolių skėmiečių Algimanto, Mykolo, Vytauto ir Antano Žaliauskų indėlis, piepaliečių brolių Leono ir Mečislovo Butkų bei mirusio jų brolio Antano našlės Birutės auka, vabaliečio Sauliaus Rulio asmeninė ir jo vadovaujamos bendrovės, Baisogalos vidurinės mokyklos auklėtinio Virginijaus Tamošiūno, iš Augmėnų krašto kilusių inžinierių Vaclovo Putino ir Vlado Gapšio, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Magnolija“ ir AB „Lietuvos paštas“ vadovų leidybai skirta jų įmonių finansinė parama. Padėkos nusipelnė visi rėmėjai, kurių sąrašas skelbiamas monografijos gale, taip pat straipsnių autoriai, rašę neatlygintinai ir taip paaukoję leidybai jiems priklausiusį honorarą. 

Nuoširdžiai dėkoju darbštiesiems „Versmės“ leidyklos darbuotojams – maketuotojoms Violetai Barkauskaitei, Sigridai Juozapaitytei, korektorėms Vidai Kasparavičienei, Rasai Kašėtienei, tekstų rinkėjoms Gabijai Bruzgytei, Jūratei Baradinskienei, kalbos redaktoriui Albinui Masaičiui, redaktorei Vidai Girininkienei, leidyklos vadovui Petrui Jonušui bei fotografui Jonui Kliučiui, Vilniaus knygrišių gildijos knygrišiui Rimui Supranavičiui ir jo pagalbininkams Sigitui Tamuliui ir Ferdinandui Saladžiui, spaustuvės AB „Spauda“ pardavimų projektų vadovei Vidai Vizbarienei – paskutinėmis monografijos rengimo spaudai dienomis neskaičiavusiems nei dieninio, nei naktinio darbo valandų, – kad tik knyga Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą bibliobusu suspėtų patekti į 2009 m. birželio 13-osios šeštadienį Baisogaloje rengiamoje iškilmingoje jos 470-ies metų sukakties šventėje susirinkusių knygos nekantriai laukiančių baisogalių ir jų svečių rankas.

Norėtųsi, kad monografija „Baisogala“ pasiektų ne tik buvusio valsčiaus, viso Radviliškio rajono, ne tik šalies gyventojų, bet ir po platųjį pasaulį pasklidusių Lietuvai neabejingų tautiečių, pirmiausia baisogalių, širdis. Kviečiu ir kitų buvusių Radviliškio rajono valsčių kraštiečius pasekti mūsų pavyzdžiu, parengti ir išleisti savo gimtinių monografijas. Tikiuosi, kad ir apie Baisogalą dar pasirodys brandesnių leidinių, o šis sulauks skaitytojų geranoriškumo ir supratingumo bei atlaidumo dėl pasitaikiusių netikslumų ar neišbaigtumų. 

 

Turinys
    

12

Turinys anglų kalba

19

Jonas Linkevičius. Tėviškei – rašto paminklas

23

Baisogalos himnas. Eilės Donatos Podėnienės. Muzika Vilimo  Malinausko  

27

*

Edmundas Rimša. Baisogalos herbas

37

Akiras Biržys, Linas Jučas. Atgimęs akmuo. Spaudai parengė  Jonas Linkevičius

GAMTA

41

Margarita Jankauskaitė. Valsčiaus kraštovaizdis

53

*

Algirdas Gaigalas. Baisogalos moreninė lyguma

62

Baisogalos vidurinės mokyklos muziejuje saugomi akmens kirvukai

81

Mūrinių pastatų rieduliai

85

Išvados

87

Vaclovas Stukonis. Valsčiaus augalija ir gyvūnija

102

Gediminas Isokas. Valsčiaus miškai

102

Miškai ir jų administravimas XVIII a. pabaigoje–1917 metais

103

Miškai nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940)

107

Miškai 1941–1990 metais

107

Miškai 1990–2004 metais

109

Vaclovas Stukonis. Strazdynės botaninis draustinis

ISTORIJA

119

Bronius Dakanis. Baisogalos apylinkių archeologinės vietos

130

Mečislovas Jučas. Senoji Baisogalos parapija

130

Benificija

131

Bažnyčia ir parapija

132

Parapinės šventės, mokykla

134

Filijos ir koplyčios

136

Kazys Misius. Iš Baisogalos ir jos apylinkių praeities  (1795–1915)

150

Vladas Žukas. Valsčius lietuvių periodikoje 1884–1919 metais

160

Kazys Misius. Draudžiamos lietuvių spaudos platinimas  Baisogalos apylinkėse 1865–1904 metais   

167

Jonas Milius. Baisogalos valsčiaus žemės ūkis XX a.  pirmoje pusėje (žemėvalda, žemėnauda, kaimų ūkis  ir jų kraštovaizdis)

167

Įvadas

167

Šimtmečio pradžia

169

Nepriklausomybės tarpukaris (1918–1940)

170

Kaimų ūkis

171

Agrarinė technika

172

Kaimų kraštovaizdis

174

Jonas Linkevičius. Valsčiaus savivaldybė 1918–1940 metais

200

Kazys Bronius Strolys. Savivalda okupuotame krašte  (1940–1990)

201

Pokario valdžios įtvirtinimas

202

Išrinkta pirmoji taryba, pravesta kolektyvizacija

204

Baisogalos valdžia stabilizavosi

209

Visuomeninės organizacijos

209

Liaudies draugovės

210

Draugiškasis teismas

210

Visuomeniniai kontrolieriai

211

Arūnas Bubnys. Baisogalos valsčius pirmosiomis nacių  okupacijos savaitėmis ir vėliau

221

Elena Šveistienė, Birutė Panumienė. Kalinimai ir tremtys

221

Baisogalos valsčiaus suimtųjų ir lageriuose kalintų asmenų sąrašas

233

Baisogalos valsčiaus tremtinių sąrašas

245

Aurelija Malinauskaitė. Partizaninis judėjimas Baisogalos krašte  1944–1953 metais  

261

Nežinomo partizano rašinys. Iš Vytauto Didžiojo partizanų  būrio istorijos. Dokumentą spaudai parengė Aurelija Malinauskaitė,  iš rusų kalbos išvertė Jonas Linkevičius

264

Partizanų slapyvardžių rodyklė

267

Stasys Butkevičius. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Baisogalos  krašte

ETNINĖ KULTŪRA

 

 

271

Stanislovas Liučvaitis. Kalendorinių švenčių ir buities  papročiai

276

Gražina Žumbakienė. Sodybų želdiniai Baisogalos apylinkėse

292

Venantas Mačiekus. Papročių teisės reliktai baisogalių  gyvenime XX amžiaus pirmojoje pusėje

292

Žemėnauda ir žemės teisė

294

Šeimos ir paveldėjimo teisė

295

Prievolinė teisė

298

Baudžiamoji teisė ir tradicinė dorovė

300

Kaimo savivalda

302

Genovaitė Žukauskienė. Moderniosios technikos plitimas  ir senieji amatai Baisogalos valsčiuje XX amžiaus pirmojoje  pusėje

329

Vacys Milius. Baisogalos apylinkių kapinės

330

Palaidojimai ir paminklai Baisogalos šventoriuje

331

Kaimų kapinės

333

Kapai, antkapiniai paminklai, jų įrašai

336

Kristina Kacevičienė. Baisogalos krašto gražiadirbiai

336

Audėjos

339

Mezgėjos

340

Pynėjos

343

Kilpinis kilimų adymas specialia adata

343

Kalvis

344

Medžio drožėjai

348

Stalius-dailidė

348

Dailininkė-keramikė

KALBA

351

*

Marija Razmukaitė. Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų  vardai

352

I. Asmenvardiniai vietų vardai

353

II. Vietovardiniai gyvenamųjų vietų vardai

354

III. Apeliatyvinės kilmės vietų vardai

354

IV. Ne visai aiškios kilmės vietų vardai

355

V. Baigiamosios pastabos

356

*

Laimutis Bilkis. Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai

356

I. Vandenvardžių kilmė bei semantika (motyvacija)

363

II. Vandenvardžių daryba

366

*

Aurelija Gritėnienė. Liaudiški augalų vardai Baisogalos  šnektoje

372

Apibendrinamosios išvados

374

Tekstai iš Baisogalos apylinkių (su morfologinių ypatybių  komentarais). Parengė Aušra Kaikarytė

380

Transkripcija

 

TAUTOSAKA

 

383

*

Jūratė Šlekonytė. Baisogalos apylinkių pasakojamosios  tautosakos bruožai

383

Tautosakos rinkėjai ir pateikėjai

387

Padavimai

388

Sakmės

391

Pasakos

397

Baisogalių dainos. Parengė Laima Burkšaitienė

426

Ką pasakoja baisogališkiai. Parengė Jūratė Šlekonytė

479

Baisogalos apylinkių smulkioji tautosaka. Parengė Asta  Višinskaitė

479

Mįslės

480

Patarlės ir priežodžiai

481

Edita Korzonaitė. Baisogalos apylinkių tautosaka Lietuvių  tautosakos rankraštyne

481

Tautosakos rinkiniai

485

Dainuojamoji tautosaka

486

Pasakojamoji tautosaka

488

Smulkioji tautosaka

 

BAISOGALA IR JOS SENIŪNIJA

491

Mindaugas Briedis. Iš Baisogalos genezės

496

Romualdas Budrys. Baisogalos dvaras

505

Liubomiras Viktoras Žeimantas. Baisogalos geležinkelio stotis  1871–1940 metais

512

Regina Vaitkevičienė. Antroji Baisogala

520

Kan. Bronislavas Vaišnora. Baisogalos bažnyčios. Spaudai  parengė ir žodynėlį sudarė Jonas Linkevičius

531

Religinių terminų žodynėlis

532

Kazys Misius. Iš Baisogalos pašto praeities iki 1940 metų

532

Arklių pašto sotis

535

Pašto, vėliau pašto-telegrafo stotis 1881–1915 metais

537

Baisogalos paštas 1918–1940 metais

542

Baisogalos paštui priklausiusios agentūros

545

Jonas Linkevičius. Veriant duris į tautinę mokyklą

554

Stanislovas Butkevičius. Vidurinės mokyklos kūrimas (1948–1960)

572

Regina Tamošiūnienė. Vidurinė mokykla atsiminimuose  (1960–1990)

589

Ida Ginkevičienė. Didelių vilčių ir permainų metai

596

Mokytojai

600

Elena Šveistienė. Lietuvos gyvulininkystės institutas

610

Vilija Kaščionienė. Kultūrinis gyvenimas Baisogaloje

629

Alvyda Žižniauskienė, Elena Pužauskienė. Kultūros židinys

635

Regina Vaitkevičienė. Baisogalos žydai

644

Ona Strolienė. Medicinos kelias

651

Vladas Terleckas. Baisogalos Žemės ūkio smulkaus kredito  draugija

664

Jonas Linkevičius. Aktyviausia organizacija

675

Kazys Bronius Strolys. Nepriklausomybės laikotarpio  savivalda

680

Romas Kalvaitis. Baisogala šiandien

IŠ ATSIMINIMŲ

685

Jurgis Jankus. Dar atsimenu

703

Aleksandras Vaicekauskas. O buvo ir taip

705

Vytautas Gaigalas. Lemtingų lūžių metai (1937–1941)

711

Genovaitė Ragauskienė. Kas buvo gera prisimenant

ĮŽYMŪS BAISOGALIAI

717

Algirdas Šarauskas, Laimutė Šarauskaitė-Petkevičienė. Apie tėvą  pulkininką Juozą Šarauską

724

Kazys Misius. Kultūros darbuotojas ir knygnešys

724

Vaikystės ir jaunystės metai

726

Draudžiamos lietuvių spaudos platintojas

729

Kultūrinė veikla

734

Gatčinoje, Subatėje, Obeliuose, vėl Peterburge

736

Latvijoje ir Lietuvoje

739

Jonas Linkevičius. Iš talentingiausių kraštiečių

751

Aleksandras Šidlauskas. Balio Gaidžiūno poezijos patriotika

756

Aliodija Ruzgaitė. Baisogalis baleto solistas

759

Audronė Girdzijauskaitė. Dramatiško likimo menininkas

765

Vytenis Rimkus. Dailininkas Arvydas Stanislovas Každailis

772

Eugenija Vaitkevičiūtė. Baisogalio poeto savitumas

790

Baisogalių biografijų sąvadas. Parengė Jonas Linkevičius

799

SENIŪNIJŲ BŪRYJE

 

800

Ona Strolienė. Gyvos Augmėnų apylinkės šaknys. Spaudai  parengė Jonas Linkevičius

808

Jonas Linkevičius. Gyvenimas be atvangos

815

Romualdas Budrys. Keli atsiminimų štrichai bičiulio portretui

820

Leonardas Tuleikis. Ne tik alksnių siūbavimas

822

Edmundas Mazėtis. Matematikos profesorius Vaclovas Bliznikas

827

Augmėniečių biografijų sąvadas. Parengė Jonas Linkevičius

830

Janina Lazutkaitė. Miškų apsuptame krašte

840

Vaclovas Janušauskas. Partizanišką jaunystę prisimenant

844

Ona Bumbliauskienė. Legečių seniūnijos pervartos

847

Jadvyga Brazauskaitė. Tėtį prisiminus

850

Vytautas Šenauskas, Jonas Linkevičius. Iš Sirutiškių į Ožaičius

858

Ona Adomaitienė. Pakiršinys

866

Ksavera Rūta Žičkytė. Nugalėjęs lemtį

872

Jonas Linkevičius. Broliai Butkai

879

Ona Gedžienė. Palonų bažnytkaimis

894

Gintautas Akelaitis. Architektai Balčiūnai

899

Danutė Liudvika Skromanienė. Dekoratyvinės keramikos  meistrė

907

Birutė Žeromskytė-Panumienė. Tėvo sodo šviesa

930

Vladas Žeromskis. Keturioliktas dūminėj gryčioj

938

Vytautas Damaševičius. Kaimas prie plento

946

Vytautas Damaševičius, Dalia Petrėtienė. Skėmių mokykla

951

Jonas Linkevičius. Gimtieji Vabaliai

972

Mečislovas Jučas. Būti ar nebūti Lietuvai istorijoje

974

Vydas Dolinskas. Lietuvių istoriografijos klasikas

979

Jonas Linkevičius. Branduolinės energetikos problemų  tyrinėtojas

983

Žiedūnė Zaveckienė. Su neblėstančia energija

991

Stanislovas Gentvilas. Penki kalavijai į vieną širdį

993

Romualdas Budrys. Apie tėviškę

997

Jonas Bruveris. Algirdas Budrys

1002

Povilas Sigitas Krivickas. Vyriausias mūzų šventovės žynys –  baisogalietis

 

 

1009

Straipsnių, aprobuotų „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos  Mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba

1012

Straipsnių autoriai

1016

Santrumpos ir sutrumpinimai

1020

Monografijos „Baisogala“ finansuotojai ir rėmėjai

1024

Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Gabija Bruzgytė,  Jūratė Baradinskienė, Jonas Linkevičius

1041

Vietovardžių rodyklė. Sudarė Gabija Bruzgytė,  Jūratė Baradinskienė, Albinas Masaitis

1046

Buvusio Baisogalos valsčiaus žemėlapis. Sudarė  Lidija Kavaliauskienė

1048

Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio  Baisogalos valsčiaus teritorijoje. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

1050

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis

1052

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

1053

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)

 

Spalvotų iliustracijų intarpai

Algirdas Gaigalas. Baisogalos moreninė lyguma.  Straipsnio spalvotos iliustracijos, p. 65–80

Iš baisogalių dailininkų kūrybos.  Parengė Arvydas Každailis, p. 913–928

 

*Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos. Straipsnių santraukos anglų kalba p. 1009–1011.

 

Contents
  

19

Jonas Linkevičius. For my homeland–a written monument

23

The hymn of Baisogala. Verses by Donata Podėnienė.  Music by Vilimas Malinauskas  

27

*

Edmundas Rimša. The coat of arms of Baisogala  

37

Akiras Biržys, Linas Jučas. A revived stone. Prepared  for publication by Jonas Linkevičius

 

 

 

NATURE

 

41

Margarita Jankauskaitė. The landscapes of Baisogala Valsčius

53

*

Algirdas Gaigalas. The Baisogala morainic plain

62

Stone hatchets kept in Baisogala secondary school museum

81

Boulders of brickwork buildings

85

Conclusions

87

Vaclovas Stukonis. Flora and fauna in Baisogala Valsčius

102

Gediminas Isokas. Forests in Baisogala Valsčius

102

Forests and their administration from the end of the 18th c. to 1917

103

Forests during the inter-war independence period (1918–1940)

107

Forests in 1941–1990

107

Forests in 1990–2004

109

Vaclovas Stukonis. The botanical reserve of Strazdynė

HISTORY

119

Bronius Dakanis. Archaeological sites in the environs  of Baisogala

130

Mečislovas Jučas. The olden parish of Baisogala

130

Benefice

131

The churches and the parish

132

Parish festivities and the school

134

Filias and chapels

136

Kazys Misius. From the past of Baisogala and its environs  (1795–1915)

150

Vladas Žukas. Baisogala Valsčius in Lithuanian periodicals  in 1884–1919

160

Kazys Misius. Distribution of banned Lithuanian press  in the area of Baisogala in 1865–1904

167

Jonas Milius. Agriculture in Baisogala Valsčius in the first  half of the 20th c. (land tenure, land use, village economy  and landscapes)

167

Introduction

167

The start of the century

169

The inter-war independence (1918–1940)

170

Village economy

171

Agrarian technologies

172

Village landscape

174

Jonas Linkevičius. The Baisogala Valsčius self-government  in 1918–1940

200

Kazys Bronius Strolys. Self-governance in the occupied  country (1940–1990)

201

The instalment of post-war governance

202

The council elected for the first time and collectivisation performed

204

The governance stabilised in Baisogala

209

Public organisations

209

People’s volunteer squads

210

Burlaw court

210

Public controllers

211

Arūnas Bubnys. The first weeks of Nazi occupation  in Baisogala Valsčius and later

221

Elena Šveistienė, Birutė Panumienė. Imprisonments and  deportations

221

The list of persons from Baisogala Valsčius detained and imprisoned in the camps

233

The list of deportees from Baisogala Valsčius

245

Aurelija Malinauskaitė. Partisan movement in the land  of Baisogala in 1944–1953

261

An essay by the unknown partisan. From the history  of the Vytautas Didysis partisan group. Prepared  for publication by Aurelija Malinauskaitė, translated  from Russian by Jonas Linkevičius

264

The index of partisan pseudonyms

267

Stasys Butkevičius. Lithuania’s Restructuring Movement  in Baisogala  

ETHNICAL CULTURE

 

 

271

Stanislovas Liučvaitis. Calendar festivals and every-day life  customs

276

Gražina Žumbakienė. Homestead greenery in the environs  of Baisogala

292

Venantas Mačiekus. Customary law relicts in the life  of Baisogala people in the first half of the 20th c.

292

Land use and land law

294

The law of family and inheritance

295

The law of obligations

298

The criminal law and traditional morals

300

Village self-governance

302

Genovaitė Žukauskienė. Spreading of modern technologies  and olden craft in Baisogala Valsčius in the first half  of the 20th c.

329

Vacys Milius. Cemeteries in the environs of Baisogala

330

Burials and monuments in the Baisogala church yard

331

Rural cemeteries

333

Graves, monuments and inscriptions

336

Kristina Kacevičienė. The Baisogala land folk art masters

336

Weavers

339

Knitters

340

Twiners

343

Candlewick darning of carpets with a special needle

343

Blacksmith

344

Wood-carvers

348

Carpenter–joiner

348

Ceramics artist

 

LANGUAGE

 

351

*

Marija Razmukaitė. Names of living places in Baisogala  Valsčius

352

I. Personalised living place names

353

II. Toponymical living place names

354

III. Appellative names of living places

354

IV. Place names of unidentified origin

355

V. Concluding remarks

356

*

Laimutis Bilkis. Baisogala Valsčius hydronyms

356

I. Origin and semantics (motivation) of hydronyms

363

II. Formation of hydronyms

366

*

Aurelija Gritėnienė. Folk names of plants in Baisogala  sub-dialect

372

Generalising conclusions

374

Texts from the environs of Baisogala (with the comments  on morphological features). Compiled by Aušra Kaikarytė

380

Transcription

FOLKLORE

 

383

*

Jūratė Šlekonytė. The features of narrative folklore  in the environs of Baisogala

383

Collectors and presenters of folklore

387

Legends

388

Stories

391

Fairy tales

397

Songs by Baisogala people. Prepared by Laima Burkšaitienė

426

What do Baisogala dwellers tell? Prepared by Jūratė Šlekonytė

479

The small folklore in the environs of Baisogala. Prepared  by Asta Višinskaitė

479

Riddles

480

Proverbs and saws

481

Edita Korzonaitė. The folklore of Baisogala environs  in the Lithuanian Folklore Manuscript Library

481

Folklore collections

485

Singing folklore

486

Narrative folklore

488

Small folklore

BAISOGALA TOWN AND ITS NEIGHBOURHOOD

 

491

Mindaugas Briedis. From the genesis of Baisogala

496

Romualdas Budrys. The manor of Baisogala

505

Liubomiras Viktoras Žeimantas. Baisogala railway station  in 1871–1940

512

Regina Vaitkevičienė. The Second Baisogala

520

Rev. Canon Bronislavas Vaišnora. The churches in Baisogala.  Prepared for publication and vocabulary compiled by Jonas  Linkevičius

531

Vocabulary of religion terms

532

Kazys Misius. From the past of the Baisogala Post before  1940

532

Horse post station

535

Post station, later the post-telegraph station in 1881–1915

537

Baisogala post in 1918–1940

542

Agencies subordinate to the Baisogala post

545

Jonas Linkevičius. Opening the door into a national school

554

Stanislovas Butkevičius. Formation of the secondary school  (1948–1960)

572

Regina Tamošiūnienė. Reminiscences about the secondary  school (1960–1990)

589

Ida Ginkevičienė. The years of great hopes and changes

596

Teachers

600

Elena Šveistienė. The Lithuanian Cattle-rearing Institute

610

Vilija Kaščionienė. Culture life in Baisogala

629

Alvyda Žižniauskienė, Elena Pužauskienė. The centre of culture

635

Regina Vaitkevičienė. The Jews in Baisogala

644

Ona Strolienė. The way of the medicine

651

Vladas Terleckas. The Baisogala Agriculture Small Credit Society

664

Jonas Linkevičius. The most active organisation

675

Kazys Bronius Strolys. The self-governance during  the independence period

680

Romas Kalvaitis. Baisogala today

 

 

FROM RECOLLECTIONS

685

Jurgis Jankus. I still remember

703

Aleksandras Vaicekauskas. It used to be…

705

Vytautas Gaigalas. The years of crucial changes (1937–1941)

711

Genovaitė Ragauskienė. What was good in my reminiscences

FAMOUS BAISOGALIANS

 

 

717

Algirdas Šarauskas, Laimutė Šarauskaitė-Petkevičienė. About  my father colonel Juozas Šarauskas

724

Kazys Misius. A culture worker and book smuggler

724

The years of child and youth

726

A distributor of banned Lithuanian press

729

Cultural activities

734

In Gatchina, Subatas, Obeliai, then Petersburg again

736

In Latvia and Lithuania

739

Jonas Linkevičius. Some most talented fellow-countrymen

751

Aleksandras Šidlauskas. Patriotism in the poetry of Balys  Gaidžiūnas

756

Aliodija Ruzgaitė. A ballet soloist from Baisogala

759

Audronė Girdzijauskaitė. An artist of dramatic fate

765

Vytenis Rimkus. The artist Arvydas Stanislovas Každailis

772

Eugenija Vaitkevičiūtė. The originality of a Baisogala poet

790

The directory of Baisogalian biographies. Compiled  by Jonas Linkevičius

799

AMONG THE NEIGHBOURHOODS

800

Ona Strolienė. Live roots of Augmėnai rural neighbourhood.  Prepared for publication by Jonas Linkevičius

808

Jonas Linkevičius. The life without a moment respite

815

Romualdas Budrys. Some recollection strokes to a portrait  of my friend

820

Leonardas Tuleikis. Not only alder swaying

822

Edmundas Mazėtis. The mathematician Professor Vaclovas  Bliznikas

827

The directory of Augmėnian biographies. Compiled  by Jonas Linkevičius

830

Janina Lazutkaitė. In the land surrounded by woods

840

Vaclovas Janušauskas. Recollecting the partisan youth

844

Ona Bumbliauskienė. Changes in the neighbourhood  of Legečiai

847

Jadvyga Brazauskaitė. Recollecting my dad

850

Vytautas Šenauskas, Jonas Linkevičius. From Sirutiškiai  to Ožaičiai

858

Ona Adomaitienė. The settlement of Pakiršinys

866

Ksavera Rūta Žičkytė. He who conquered the fate

872

Jonas Linkevičius. The Butkai brothers

879

Ona Gedžienė. The village of Palonai with a church

894

Gintautas Akelaitis. The Balčiūnai architects

899

Danutė Liudvika Skromanienė. A master of decorative ceramics

907

Birutė Žeromskytė-Panumienė. The light of father’s garden

930

Vladas Žeromskis. The fourteenth in the smokehouse

938

Vytautas Damaševičius. A village at the highway

946

Vytautas Damaševičius, Dalia Petrėtienė. The school of Skėmiai

951

Jonas Linkevičius. My native Vabaliai

972

Mečislovas Jučas. Lithuania–will be or will not be  in the history

974

Vydas Dolinskas. A classic of the Lithuanian historiography

979

Jonas Linkevičius. An investigator of nuclear power problems

983

Žiedūnė Zaveckienė. With unfading energy

991

Stanislovas Gentvilas. Five swords into one heart

993

Romualdas Budrys. About my homeland

997

Jonas Bruveris. Algirdas Budrys

1002

Povilas Sigitas Krivickas. The chief priest in the Muse temple  comes from Baisogala

 

 

1009

English summaries of the papers approved by the  “Lietuvos Valsčiai” Monograph Series Commission  for Scientific Works

1012

The authors of the papers

1016

List of abbreviations and symbols

1020

The sponsors and backers of the “Baisogala” monograph

1024

The index of personal names. Compiled by Gabija Bruzgytė,  Jonas Linkevičius

1041

The index of place names. Compiled by Gabija Bruzgytė,  Albinas Masaitis

1046

The map of the former Baisogala Valsčius. Compiled  by Lidija Kavaliauskienė

1048

The present cartographic and demographic situation  in the area of the former Baisogala Valsčius. Compiled  by Lidija Kavaliauskienė

1050

The map of former Lithuania’s rural districts–Valsčiai

1052

About the “Lietuvos Valsčiai” series

1053

About the “Lietuvos Valsčiai” series (in English)

 

Colour illustrations inserted  

Algirdas Gaigalas. Baisogala till plain.  Colour illustrations of the paper, pp. 65–80  

Some works done by the Baisogala’s artists.  Prepared by Arvydas Každailis, pp. 913–928

*The asterisk in the contents marks the papers approved by the monograph series „Lietuvos valsčiai“ Scientific Works Commission.  The papers’ summaries in English are given on p. p. 1009–1011.

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

Kas į knygą nesudėta:

ISTORIJA

Vidmantas Valiušaitis. Žmonėmis tampame tradicijos turiniu / 2011 06 30

 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt