Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Babtai

35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių.
ISBN 978-609-8148-57-2
 

Rengėjai

Finansuotojai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About the „Lietuvos valsčiai“ series

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Lietuvos savanoriai

Kas į knygą nesudėta... 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO 25 METŲ SUKAKČIAI 1990–2015

BABTŲ 625-OSIOMS METINĖMS 1394–2019

Babtai – 35-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo
metinėms. Knyga išleista sutelkus „Versmės“ leidyklos ir Babtų seniūnijos bendruomenės kūrybines galias bei lėšas, taip pat gavus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą.
Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, brėžiniais, žemėlapiais gausiai iliustruotas bendras devynių
dešimčių autorių pasakojimas apie dabartinio Kauno rajono Babtų miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, materialųjį ir dvasinį paveldą, švietimą, kultūrą, iškilius žmones; apie nacių ir sovietų okupacijų suteiktas skriaudas, aktyvų dalyvavimą tautos Atgimimo įvykiuose, ginant Sitkūnų radijo stotį nuo sovietų kariuomenės, savanorių veiklą.
Atskiras skyrius nušviečia miestelyje įsikūrusio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklą, supažindina su jo mokslininkais.
Rengiant knygą, „Versmės“ leidykla Babtų apylinkėse surengė dvi monografijos autorių kraštotyros ekspedicijas.

 

Rengėjai

Vyriausiasis redaktorius sudarytojas
DAMIJONAS ŠNIUKAS

Atsakingoji redaktorė
ŽIVILĖ DRISKIUVIENĖ

Redaktoriai
PETRAS JONUŠAS, ARTŪRAS JUDŽENTIS, EDITA KORZONAITĖ, JONAS MARDOSA, SIGITA SPRAINAITYTĖ

Kalbos redaktorė
VIDA KASPARAVIČIENĖ

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
ALOYZAS PRANAS KNABIKAS

Korektorė
RASA KAŠĖTIENĖ

Viršelio dailininkė
ONA LIUGAILIENË

Principinio maketo dailininkas
ALVYDAS LADYGA

Kartografė
AIRA DUBIKALTIENĖ (UAB „Žemėlapių artelė“)

Maketuotojos
VIOLETA BARKAUSKAITĖ, SIGRIDA JUOZAPAITYTĖ

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija), prof. habil. dr. VA LENTINAS BALTRŪNAS (geologija), prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIEN Ė (kalbotyra), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A LGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. A RTŪRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. DARIUS STONČIUS (biologija), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija),
doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS)

Pagrindiniai finansuotojai ir rėmėjai
UAB „Konversita“, Lietuvos kultūros taryba, UAB „Magnolija“, Babtų seniūnijos ūkininkai ir verslininkai, Babtų vietos bendruomenės, Babtų krašto žmonės

Viršelio aplankale ir priešlapiuose
Paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbiui atminti ant Babtų seniūnijos Stabaunyčiaus kalno. 2017 m. Jono Kliučiaus nuotr.

Virðelio aplankalo galinėje pusėje
Babtų ir Muniškių jaunųjų ūkininkų ratelių dalyviai. Apie 1930 m. Isajaus Pilovniko nuotr.

Knyga išleista 2017

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

 

Pratarmė

Abipus Nevėžio išsidėstęs Babtų kraštas, buvęs to paties pavadinimo valsčius, o dabar seniūnija, turi ilgą ir turiningą istoriją. Keletą amžių čia bendravo, sąveikavo trys – lietuvių, lenkų ir žydų – etninės kultūros.

Kryžiuočių žvalgai Babtų kaimą, savo sodybas apsijuosusį tvora, raportuose pirmąkart paminėjo 1394, o gal net 1386 metais. Kadangi netoliese Nevėžyje būta brastos, galima manyti, kad kaimas regėjo ne tik pakeleivingus ar svečius, bet ir Lietuvą nuožmiai puldinėjusius priešus.

Žemaitija, tad ir Babtų apylinkės su Panevėžiukù, nuo XIV a. pabaigos teisiškai priklausė Kryžiuočių ordinui. Po 1410 m. pergalės Žalgirio mūšyje kairysis Babtų kraštas su Panevėžiuku, nors grįžo į Lietuvos sudėtį, administraciškai liko pavaldus Žemaičių seniūnui. Kairysis krantas su Babtais atsidūrė vienokioje ar kitokioje Kauno jurisdikcijoje.
Tokia padėtis tęsėsi iki 1843 m., kai carinės valdžios įkurtai Kauno gubernijai atiteko ir vakarinis Nevėžio krantas. Ilgametė atskirtis turėjo įtakos šiek tiek skirtingai socialinei, etninės kultūros ir tautinės savimonės raidai abipus Nevėžio. Žemaitijoje istoriškai susiklostė kiek kitokia socialinė ekonominė ir administracinė tvarka, buvo lengvesnė baudžiava, XVIII–XIX a. sparčiau plėtojosi raštija, XIX a. pirmojoje pusėje kilo bajorų demokratinis ir nacionalinis sąjūdis. Rytinėje Nevėžio pusėje nuolat buvo justi Kauno, pradžioje pavieto (apskrities), o vėliau gubernijos centro įtaka, nemažai šio miesto verslininkų, valdininkų, kariškių čia pirko žemės valdas, diegė pavaldiniams rusų, ypač lenkų kalbas. Nors lenkų kalba plito iš abiejų Nevėžio krantų dvarų, rytinėje pusėje šis procesas buvo spartesnis.

Babtų miestelyje susikūrė gausi žydų amatininkų ir verslininkų bendruomenė.
Štai kodėl ne visi Babtų valsčiaus gyventojai 1918 m. Vasario 16-osios aktą sutiko vienodai. Kai kurie lenkų dvarininkai, svajoję apie Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą, ir sulenkėję gyventojai nenorėjo pripažinti Lietuvos valdžios, bandė kurti savas Babtų, Vandžiógalos „respublikas“, kai kurie net kovojo Lenkijos legionų eilėse, priklausė Lenkų karinei organizacijai (POW). Lietuviais save laikę, bet lenkiškai kalbėję
žmonės palaipsniui grįžo prie tėvų kalbos, tapo aktyviais pirmosios Respublikos kūrėjais. Vis dėlto trintis tarp lietuviškai ir lenkiškai kalbančių babtiečių išliko iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakarių. Ją aitrino lenkų okupuoto Vilniaus krašto klausimas, religiniai fanatikai, radikalūs kai kurių tautininkų veiksmai. Tai lėtino valsčiaus ekonominę ir kultūros raidą.

Karas ir sovietmetis išblaškė lenkų bajorus ir dvarininkus, buvusio lenkiškumo šiandien seniūnijoje nebėra. Nepavyko surasti nei lenkiško etninio paveldo pateikėjų, nei autorių, kurie to paveldo likučių ieškotų. Vienintelė graži išimtis – Panevėžiuko dvarininko ir plytinės savininko Bogdano Korevos rankraštinis palikimas, kuriuo vaisingai šioje monografijoje pasinaudota.

Išskirtinis valsčiaus infrastruktūrinis ir socialinis įvykis tarp dviejų pasaulinių karų – Žemaičių, o vėliau ir Aukštaičių plento tiesimas. Jis apylinkių žmonėms suteikė darbo, iš esmės pakeitė Babtų susisiekimą su Kaunu ir kitais Lietuvos regionais. Jeigu prisiminsime, kad šiandien Babtų kraštą kerta ir magistralė „Via Baltica“, tai vargu ar kuri seniūnija galėtų su juo lenktyniauti kelių tinklo tankumu ir reikšme.

Žemaičių plentas ir tiltas per Nevėžį smarkiai sumažino šios upės svarbą babtiečiams: kasmet menko susisiekimas su Kaunù garlaiviais, išnyko ties Naujåtriobiais, Žema¤tkiemiu, Båbtais, Vilk¸nais veikę keltai.

Tragiškiausia nacių okupacijos metų netektis – sunaikinta Babtų miestelio žydų bendruomenė.

Sovietmetis valsčiui atnešė tremtis, žudynes, lagerius, ideologinį diktatą, tačiau dvi aplinkybės miesteliui ir apylinkei suteikė didelį postūmį, turi įtakos ir šiandieninei jų raidai.

1961 m. į Babtùs pradėta kelti Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymo stotis, kuri 1987 m. pertvarkyta į Lietuvos vaisių ir daržovių mokslinio tyrimo institutą. Jo administracinio ir ūkinių pastatų, gyvenamųjų namų, šiltnamių statyba smarkiai pakeitė miestelį. Atsikėlęs didelis mokslininkų būrys skleidė agrotechninę ir buities kultūrą, ženkliai pagyvino kultūros ir švietimo įstaigų veiklą. Iš instituto po apylinkes pasklido ir Sąjūdžio dvasia, atvedusi į „dainuojančią revoliuciją“, į Lietuvos nepriklausomybę.
Kita svarbi sovietmečio Babtų įžymybė – įvairiai vadinta Sitk¿nų radijo stotis. Pradėta statyti nepriklausomos Lietuvos metais, ji buvo išplėtota į galingą komunistinės propagandos užsieniui transliavimo centrą. Čia veikė ir Lietuvos radijo siųstuvai. Šalia antenų išaugo nemažas ryšininkų miestelis su išplėtota infrastruktūra. Sovietų kariškiams Vilniuje užgrobus televizijos bokštą ir Televizijos ir radijo komiteto rūmus, šiai stočiai teko istorinis vaidmuo 1991 m. sausio 13 d. transliuoti pasauliui žinią, kad Lietuva pasiryžusi tolesnei kovai už laisvę. Babtiečiai tais metais du kartus – sausį ir rugpjūtį (per komunistinį pučą Maskvoje) – stotį savo krūtine apgynė nuo rusų desantininkų. Keičiantis ryšių technologijoms, Sitkūnų stotis tampa nebereikalinga, tas pat laukia ir antenų.
Tuoj po Sitkūnų gynybos buvo kalbama apie didingą (labiau utopinį) parką gynėjų garbei. Šiuo metu nesigirdi net koks bus stoties pastato likimas, ar ketinama bent kukliai įamžinti šį laisvės kovų puslapį.

Babtų seniūnija, kaip ir visa Lietuva, po pirmųjų atkurtos laisvės ir nepriklausomybės džiaugsmų, kol perėjo prie laisvosios rinkos ekonomikos, išgyveno nelengvą metą. Nors nepavyko išvengti ūkinio nuosmukio, nedarbo, emigracijos, kraštas šiandien atsigauna, esama ir gražaus proveržio. Geri keliai, Kauno kaimynystė čia skatina verslo įmonių, poilsio industrijos kūrimąsi. Džiugina susikūrę stambūs, mokslo naujoves ir pažangią technologiją taiką žemės ūkiai, šių ūkių savininkų poreikis remti seniūnijos kultūros ir švietimo projektus.

Gražų ir stiprų kraštiečio savimonės impulsą suteikė iškilmingas Babtų 600-ųjų metinių paminėjimas 1994 metais.

Babtiečiai yra aktyvūs visuomenininkai ir kultūrininkai. Veikia Babtų miestelio, Panevėžiuko, Pagynės ir Sitkūnų kaimo bendruomenės. Krašto istorinę atmintį saugo turtingas Kraštotyros muziejus. Kultūros centras turi subūręs gausų meno entuziastų būrį. Liaudiškos muzikos kapela „Šventupys“ yra laimėjusi LRT televizijos konkursą „Duokim garo“, dūdų orkestras „Algupys“ – respublikinių konkursų prizininkas. Seniūnijos praeitį ir dabartį atskleidžia gerai sukomponuota ir nuolat atnaujinama interneto svetainė www.babtai.eu.

Petro Jonušo įkurta ir vadovaujama „Versmės“ leidykla nuo 1994 m. rengia ir leidžia daugiatomę lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. Šis didžiulis projektas, kuris remiasi mokslininkų, kraštiečių ir kraštotyrininkų patriotizmu ir pilietine iniciatyva, sudomino ir babtiečius. 2011 m. pavasarį Babtų seniūnas Jonas Praškevičius ir leidykla pradėjo šneką dėl galimybės išleisti serijos formato monografiją „Babtai“. Netrukus babtiečiai specialiu laišku kreipėsi į mane, prašydami būti leidinio sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi.

Monografijos iniciatyvinė grupė (iš kairės): S. Švirinas, A. Antanaitis, A. Vaičius, J. Praškevičius, K. Palaima, M. Markauskienė ir J. Danauskienė (nėra R. Prelgauskienės). 2011 m. D. Šniuko nuotr.

Toks babtiečių pasitikėjimas lėmė, kad nuvykęs į Babtus susitikau su leidinio iniciatyvine grupe, kurią sudarė mokytojas, Sibiro tremtinys Algirdas Antanaitis, vietos kraštotyros muziejaus globėja Janina Danauskienė, istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Marija Markauskienė, biomedicinos mokslų daktaras Klemensas Palaima, Babtų seniūnas Jonas Praškevičius, mokytoja Regina Prelgauskienė, kraštotyrininkas Antanas Vaičius. Apsikeitus pageidavimais ir pasiūlymais, buvo sukirsta rankomis.

Monografijos rengimo neteko pradėti tuščioje vietoje. Kraštotyra Babtų seniūnijoje – sena ir graži tradicija. Viena jos pradininkių ir puoselėtoja yra istorijos mokytoja Marija Markauskienė. Pradėjusi su mokiniais rinkti senovinius daiktus, glaudusi juos mokyklos kampelyje, per dešimtis metų sukūrė seniūnijos kraštotyros muziejų. Kultūros židinys turi turtingą archeologijos, istorijos ir etninės kultūros ekspoziciją, antikvarinių knygų biblioteką. Gausiame rankraštyne sukaupti krašto žmonių prisiminimai, įvairaus paveldo aprašymai. Seniūnijos praeitį liudija iš esmės jau suskaitmeninta fotografijų kolekcija.
Remiantis šiuo lobynu ir rengiantis Babtų 600 metų jubiliejui, buvo išleistos knygos: M. Markauskienės „Babtai istorijos vingiuose“ (1994) ir E. Barkausko ir T. Stonio „Mažoji Babtų enciklopedija (1994). Žinias apie Babtų kraštą papildo ir kiti leidiniai – A. Marazo „Respublikos vienmetis“ (1980), J. Kazėno „Pagynė“ (1990), „Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas 1938–2008“ (2008), K. Palaimos „Medžiotojų klubo „Antaginė“ istorinė apžvalga“ (2003).

Pradedant darbą Babtų kraštotyros muziejus ir paminėtos knygos buvo rimtas atspirties taškas, jomis remiamasi daugelyje straipsnių.

2011 m. liepos 25–31 d. „Versmės“ leidykla seniūnijoje organizavo pirmąją kraštotyros ekspediciją, kurioje dalyvavo botanikė Renata Bacevičienė, miškininkas Jonas Bacevičius, mokytoja Sigutė Buividienė, kultūros darbuotoja Janina Danauskienė, etnologė Jurgita Kilikauskienė, bibliotekininkė Audronė Kiršinaitė, tautosakininkė hum. m. dr. Edita Korzonaitė, istorijos mokytoja Marija Markauskienė, moksleivė Milda Mezginaitė, studentė Paulina Okunytė, agronomas biomed. m. dr. Vaclovas Stukonis, žurnalistas Damijonas Šniukas (ekspedicijos vadovas), etnologė hum. m. dr. Skaidrė Urbonienė, biologas Giedrius Vaivilavičius, archeologė hum. m. dr. Ilona Vaškevičiūtė, muziejininkė Genovaitė Žukauskienė, fotografas Klaudijus Driskius.

Prisegamoji ekspedicijos dalyvio kortelė su tuo metu naudotu „Versmės“ leidyklos logotipu

Ne visų sričių specialistus tais metais pavyko sukviesti, tad ekspedicija buvo pakartota 2012 m. liepos 9–15 d. Į ją atvyko kalbininkės – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, hum. m. dr. Gintarė Judžentytė, doktorantė Laura Geržotaitė, etnologas hum. m. dr. Jonas Mardosa su studentais.

Leidykla ekspedicijos dalyviams skyrė dienpinigius, apmokėjo jų kelionės išlaidas. Verslininkai Gitana ir Jonas Jegerskai kraštotyrininkus apgyvendino savo turizmo sodyboje. Seniūnas Jonas Praškevičius ir kiti babtiečiai talkino transportu, patarimais.
Monografija „Babtai“ yra 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga ir pirmoji Kauno rajone. Jos struktūra panaši į kitų serijos knygų, – yra Gamtos, Istorijos, Švietimo, Mokslo, Kultūros, Sveikatos ir socialinės apsaugos, Architektūros, infrastruktūros ir gamybos, Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Žymių žmonių skyriai, pateikiama krašto istorinių įvykių kronika, seniūnijos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, žinios apie autorius. Rodyklė skaitytojams padės surasti, kuriame puslapyje minimi reikiami asmenys.
Astkirus skyrius globojo redaktoriai dr. Edita Korzonaitė, dr. Artūras Judžentis, dr. Jonas Mardosa, Sigita Sprainaitytė.

Knygoje – per 1 200 fotografijų, žemėlapių, brėžinių ir dokumentų kopijų.
Medžiaga monografijai rinkta Lietuvos centriniame, Lietuvos istorijos, Kauno regioniniame valstybės archyvuose, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno rajono archyve, Lietuvos nacionaliniame, Babtų krašto muziejuose, enciklopedijose, mokslo ir populiariuose leidiniuose, o ekspedicijų ir vėlesniu metu – iš pateikėjų.
Monografijai 115 straipsnių, atsiminimų parašė 89 autoriai. Babtų kraštas Lietuvai davė daug inžinierių, medikų, sportininkų, mažokai istorikų, o vietinės kilmės etnologų, tautosakininkų, muzikologų, kurie talkininkautų monografijai, apskritai nepavyko rasti. Štai kodėl didelę straipsnių dalį teko rašyti man pačiam. Kai kurie autoriai nebesulaukė knygos pasirodymo – amžiną jiems atilsį, straipsniai nuolat primins juos.

Vienas kitas iš šio krašto kilęs mokslininkas jau praradęs gimtinės jausmą, bendradarbiauti nepanoro. Kaip kontrastą jiems paminėsiu Mariją Markauskienę, kuri, nepaisydama garbingo amžiaus, pirmoji pateikė visus pažadėtus straipsnius. Babtietis Emanuelis Markauskas mielai nubraižė daugybę žemėlapių, planų, schemų. Sunku būtų monografiją įsivaizduoti be Algirdo Ratkelio autorinių ar skaitmenintų nuotraukų. Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovai Česlovas Bobinas ir Audrius Sasnauskas talkino rengiant Mokslo skyrių.

Rengiant monografiją teko sutikti daug patriotiškų, kūrybingų, geranoriškų, nesavanaudiškų ir paslaugių žmonių, ant jų pečių ir laikosi šiandienos Lietuva, jos kultūra, paveldas. Vieną kitą paminėsiu.

Babtų seniūnas Jonas Praškevičius buvo leidinio spiritus movens – vienas iniciatorių, kraštotyros ekspedicijų globėjas, konsultantas, pateikėjų organizatorius, straipsnių autorius ir recenzentas.

Humanitarinių mokslų daktarė Edita Korzonaitė iš šykščių šaltinių, iš pateikėjų trupinių parengė straipsnių Tautosakos skyriui, buvo jo sudarytoja.

Vytautas Koreva ir Antanas Barzda maloniai atvertė savo giminių istorijos puslapius.
Visokeriopai talkino Babtų kraštotyros muziejaus globėjos Janina Danauskienė, Gražina Stonienė ir Edita Gervinė, LSDI bibliotekos vedėja Birutė Olkštinienė, pedagogės Rasa Sasnauskienė ir Sigutė Buividienė, Kauno regioninio archyvo skyriaus vedėja Vilija Girčytė, vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos archyvo darbuotoja Simona Banionienė, Kaniūkų kaimo gyventoja Magiliona Staliūnienė, mokytoja Aleksandra Ignatavičienė iš Sitkūnų ir daugelis kitų.
Lietuvos katalikų akademija ir Lietuvos istorijos institutas maloniai leido persispausdinti jų skelbtą straipsnį „Babtų parapinės bažnyčios inventorius, surašytas jo malonybės Kauno kunigo dekano 1782 metais“.

Visiems jiems – nuoširdžiausiai ačiū.

„Lietuvos valsčių“ serijos, kaip ir daugelio kitų kultūros ir meno paskirties knygų, leidyba yra nuostolinga. Ją remia Lietuvos kultūros taryba, rajonų savivaldybės, seniūnijos, verslininkai, atskiri žmonės. Labai džiaugiuosi, kad ir šią monografiją leidžiant lėšomis prisidėjo Lietuvos kultūros taryba, Babtų seniūnija, Babtų bendruomenės centras, atskiri babtiečiai, net moksleiviai. Ypač nudžiugino ir maloniai nustebino seniūnijos ūkininkai ir verslininkai, savo dosniais įnašais patvirtinę, kad Lietuvoje atgimsta senosios mecenavimo tradicijos, formuojasi kultūrą branginančių ir remiančių piliečių sluoksnis. Ričardas Maldutis, Romas Majauskas, Juozas Staliūnas, Stasys Mickevičius, Audrius Kavaliauskas (UAB „Dojus Agro“), Kęstutis, Rūta, Kazimieras, Paulius ir Saulė Svečiuliai, Leonas Rudinskas, Povilas Grigaitis (UAB „Tauriga“), Vytautas Žmuidzinavičius, Darius ir Raimundas Pažėros apmokėjo apie pusę redagavimo ir leidybos išlaidų. Čia pat reikėtų pastebėti, kad tarnautojo, mokytojo, pensininko paaukoti šimtai, dešimtys ar tik keli eurai nusipelno tokios pat pagarbos ir dėkingumo kaip ir verslininko tūkstantis. Gaila, kad į šį garbingą rėmėjų būrį nepavyko įtraukti Kauno rajono savivaldybės.

Dėkoju „Versmės“ leidyklos žmonėms – vadovui Petrui Jonušui, atsakingajai redaktorei ir visų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų leidybos globėjai Živilei Driskiuvienei, redaktorei Sonatai Jonušaitei, kalbos redaktorei Vidai Kasparavičienei, korektorei Rasai Kašėtienei, dailininkei Onai Liugailienei, maketuotojoms Violetai Barkauskaitei ir Sigridai Juozapaitytei, finansininkėms Danutei Kasinskienei ir Jolitai Dubickienei, – su kuriais teko valgyti rupią, bet dvasiai labai sveiką leidybos duoną.

Monografijos rašymas ir rengimas užtruko daugiau kaip šešerius metus. Per tą laiką artimai susipažinau su Babtų kraštu, Nevėžio suformuota jo gamta, medžiagine ir dvasine kultūra, daugeliu žmonių. Šis kraštas man tapo brangus ir džiaugiuosi šį tą naudingo jam nuveikęs.

Ne viską pavyko padaryti, kaip norėta. Kai kurioms temoms nepavyko rasti autorių, kai kas temą sužlugdė netesėdamas duoto žodžio. Turint noro ir lėšų, apie Babtų kraštą galima būtų parengti dar bent vieną tokios pat apimties knygą. Vis dėlto babtiškiai gali didžiuotis, kad jie pirmieji Kauno rajone išleido šio formato monografiją.

„Babtai“ nėra vienkartinio pasiskaitymo leidinys. Tai krašto enciklopedija. Ji galėtų tapti kiekvienos babtiečių šeimos staline knyga. Nesusipažinus su joje sukauptomis žiniomis, neturėtų būti rengiamas joks seniūnijos projektas, juoba liečiąs paveldą.

Pasitikime „Babtų“ monografiją – knyga apie Babtų krašto istoriją pradeda savo istoriją.

Damijonas Šniukas

Turinys

 

 

 

17

 

Pratarmė 

 

 

GAMTA

23

*

Aleksandras Šliaupa. Babtų apylinkių Žemės gelmių sandara 

40

 

Sigita Sprainaitytė, Renata Bacevičienė. Babtų apylinkių flora 

56

 

Renata Bacevičienė, Jonas Bacevičius. Babtų krašto fauna 

66

 

Jonas Bacevičius, Sigita Sprainaitytė. Babtų apylinkių miškai ir jų biologinė įvairovė 

99

 

Stasys Švirinas. Žemdirbystės sąlygos Babtų krašte 

104

 

Kęstutis Pėtelis, Jonas Bacevičius, Klemensas Palaima. Babtų apylinkių medžioklės tradicijos, resursai ir sąlygos 

119

 

Damijonas Šniukas. Karnavičiai Kampuose: medžioklė ir kūryba 

126

 

Rita Šemelytė. Zoologijos sodas žirklėmis iš augalų 

129

 

Damijonas Šniukas. Pauliaus ir Lionės Ciplijauskų kardeliai 

 

 

ISTORIJA

 

 

ISTORIJA. ARCHEOLOGIJA 

133

*

Ilona Vaškevičiūtė. Iš seniausios Babtų praeities 

 

 

ISTORIJA. NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ 

162

 

Antanas Vaičius. Babtų herbas 

166

 

Algirdas Antanas Baliulis. Senosios gyvenvietės palei Nevėžį 

180

 

Vytautas Žeimantas. Babtai Lietuvos ir kitų valstybių išleistuose žemėlapiuose 

188

 

Damijonas Šniukas. Babtų krašto administracinė raida 

213

 

Marija Markauskienė. Iš Babtų parapijos istorijos 

227

 

Marija Markauskienė. Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos istorijos puslapiai 

229

 

Marija Markauskienė. Muniškių Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia 

231

 

Marija Markauskienė. 1863 metų sukilimo kovos Babtų apylinkėse 

238

 

Babtų parapinės bažnyčios inventorius, surašytas jo malonybės Kauno kunigo dekano 1782 metais. Perspausdinimas 

246

 

Marija Markauskienė. Babtų miestelio gatvių ir jų pavadinimų raida 

 

 

ISTORIJA. IŠ DVARŲ IR KAIMŲ PRAEITIES 

248

 

Aleksandra Ignatavičienė. Paparčių kaimo prisiminimai 

266

 

Marija Matušakaitė. Vaikystė Vareikonių dvare 

274

 

Antanas Barzda. Barzdos-Bradauskai ir jų dvaras Muniškiuose 

293

 

Damijonas Šniukas. Korevų giminė Lietuvoje ir jos pėdsakai Babtų apylinkėse 

304

 

Bogdanas Koreva. Babtų krašto dvarai, palivarkai ir bajorkaimiai mano atmintyje 

309

 

Mindaugas Lošys. Nutolęs brangus pasaulis 

315

 

Magiliona Staliūnienė. Apie Algupio kaimą, kurio nebėra 

 

 

ISTORIJA. TARP DVIEJŲ PASAULINIŲ KARŲ 

321

 

Antanas Vaičius. Babtų lenkiškoji ir sovietinė „respublikos“ 

325

 

Vilius Kavaliauskas. Jie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę (1919–1920 metai) 

335

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčiaus savivaldybė 1918–1940 metais 

367

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčiaus kaimų skirstymasis į vienkiemius 

426

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčiaus politinės ir visuomeninės organizacijos 1918–1940 metais 

459

 

Kazys Misius. Babtų pašto įstaiga iki 1940 metų 

473

 

Marija Markauskienė. Paminklas lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti 

477

 

Aleksandra Ignatavičienė. Šventės Muniškių bažnyčioje 

480

 

A. G. Velička, J. Sakalas. Išilgai per Babtų miestą slaunų 

483

 

Arnoldas Piročkinas. Kelionė baidoku į Babtus 

 

 

ISTORIJA. ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR OKUPACIJOS 

486

 

Damijonas Šniukas. Treji nacių okupacijos metai 

494

 

Damijonas Šniukas. Iš Babtų žydų bendruomenės istorijos 

514

 

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Babtų ir Vandžiogalos žydų žudynės 

523

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčius po Antrojo pasaulinio karo 

544

 

Jonas Praškevičius. Babtų apylinkė paskutinį sovietinį dešimtmetį 

548

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčiaus tremtiniai 

577

 

Rūta Virbickaitė-Raudienė. Vaikystė prie Laptevų jūros ir Janos upės 

587

 

Ksaverija Keruckaitė-Drusienė. Bjaurus likimas, bet jis tavo 

591

 

Stasė Blandienė (Gvergždytė). Į Sibirą pas ištremtą mamą 

598

 

Elena Gugienė. Kelionė į Norilską pas kalintį brolį ir jo mirtis 

605

 

Liudas Alaburda. Skaudžių netekčių ir vargų metai 

609

 

Julė Bagdonienė. Šalčio, mašalų ir alkio kankinami 

610

 

Jadvyga Budnikienė (Čebatarauskaitė). Sibire liko močiutės palaikai 

611

 

Sovietmečio politiniai kaliniai iš Babtų valsčiaus. Parengė Damijonas Šniukas 

618

 

Šūviai ir mirtys kare po karo. Parengė Damijonas Šniukas  

 

 

ISTORIJA. VĖL NEPRIKLAUSOMI 

621

 

Marija Markauskienė, Jonas Olkštinas. Tautinis atgimimas Babtuose 

624

 

Pagerbėme Švento Jono šaltinėlį ir Lietuvos kareivių žūtį. Česlovo Stankūno liudijimas 

627

 

Alvydas Pangonis. Babtų savanoriai Lietuvos valstybės atkūrimo metu 

632

 

Jonas Praškevičius. Babtų seniūnija šiandien: žmonės ir darbai 

641

 

Rasa Sasnauskienė. Iš Babtų bendruomenės centro veiklos 

647

 

Virginija Filipavičienė. Stiprėja Panevėžiuko kaimo bendruomenė 

 

 

ISTORIJA. ŠVIETIMAS 

649

 

Damijonas Šniukas. Babtų valsčiaus pradinės mokyklos 1918–1990 metais 

681

 

Sigutė Buividienė. Švietimas Babtuose: nuo parapinės mokyklos iki gimnazijos 

714

 

Audronė Čelkienė. Panevėžiuko pagrindinė mokykla  

721

 

Marius Tavoras. Permaininga ir neilga Sitkūnų mokyklos istorija 

727

 

Regina Rubinskienė. Babtų ikimokyklinio ugdymo įstaigos 

 

 

ISTORIJA. MOKSLAS 

737

 

Stasys Švirinas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ištakos ir naujos bazės kūrimas Babtuose 

746

 

Klemensas Palaima. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Babtuose 

753

 

Česlovas Bobinas. Sodininkystės ir daržininkystės institutas 1987–2013 metais 

783

 

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo ir administracijos darbuotojų biografinis žinynas. Parengė Audrius Sasnauskas, Damijonas Šniukas 

818

 

Audrius Sasnauskas. Lietuvos sodų ir daržų ateičiai: svarbiausios mokslo kryptys ir pasiekimai 

 

 

ISTORIJA. KULTŪRA 

822

 

Marija Markauskienė. Babtų kraštotyros muziejus ir kraštotyrininkai 

839

 

Damijonas Šniukas. Batų krašto kultūros įstaigų veikla 1944–1990 metais 

868

 

Janina Danauskienė. Iš Babtų kultūros centro veiklos 

881

 

Gražina Stonienė. Palavinskų dūdų orkestro istorija 

886

 

Danguolė Mikelskienė. Keturi mišraus choro dešimtmečiai 

889

 

Danguolė Barkauskienė. Babtiečiai ir knyga: iš miestelio bibliotekos istorijos 

899

 

Danguolė Lukošienė. Knyga Panevėžiuke 

904

 

Danutė Paukštaitienė. Pagynės bibliotekos veikla 

906

 

Rita Bacevičienė. Meilę knygai ugdome nuo mažens 

908

 

Birutė Olkštinienė. Biblioteka talkina mokslininkams 

912

 

Vida Mikalauskienė. Biblioteka gimnazijos bendruomenės paslaugoms 

 

 

ISTORIJA. SVEIKATOS IR SOCIALINĖ APSAUGA 

915

 

Damijonas Šniukas. Babtų krašto gydymo įstaigos 

925

 

Antanina Rulinskienė, Liudvikas Rulinskas. Babtų vaistinės ir vaistininkai 

931

 

Virginija Violeta Nutautienė. Pagynės vaikų globos namai 

937

 

Gražina Stonienė. Muniškių socialinės globos namai 

 

 

ISTORIJA. ARCHITEKTŪRA, INFRASTRUKTŪRA IR GAMYBA 

942

*

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. Babtų apylinkių sakralinių pastatų kompleksų ir parapijų trobesių architektūra 

979

*

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. Babtų apylinkių dvarų sodybų architektūra 

1023

 

Marija Matušakaitė. Iš Babtų Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios lobyno 

1026

 

Skaidrė Urbonienė. Žalgirio pergalės parkas: vizijos ir realybė 

1035

 

Gintas Tamulaitis. Iš Žalgirio pergalės parko klubo veiklos 

1038

 

Kęstutis Skerys. Babtai didžiojoje kryžkelėje 

1063

 

Zigmantas Michnevičius. Kelininkų darbai tarp Babtų ir Cinkiškių 

1067

 

Antanas Barkauskas. Žemaičių plento akmenskaldys 

1070

 

Jonas Stanionis. Dramatiška Sitkūnų radijo stoties istorija 

1087

 

Damijonas Šniukas. Plytinės „O. K. Panevėžiukas“ veikla 

1093

 

Bogdanas Koreva. Prisiminimai apie Panevėžiuko molio dirbinių fabriką 

1099

 

Damijonas Šniukas. Babtų pieninės metai 

 

 

ETNINĖ KULTŪRA 

1103

*

Jonas Mardosa. Atlaidai ir Verbų sekmadienis Babtų parapijoje liaudiškojo pamaldumo perspektyvoje XX amžiaus pirmojoje pusėje  

1116

*

Auksuolė Čepaitienė. Vaikai ir vaikų auginimas Babtų apylinkėse 

1140

 

Nijolė Marcinkevičienė. Tradicinė Babtų valsčiaus gyventojų mityba 

1157

 

Liaudies medicina Babtų ir Panevėžiuko apylinkėse. Parengė Antanina Rulinskienė, Liudvikas Rulinskas 

1163

 

Audronė Kiršinaitė. „Tol gyvensim, kol Dievas laikys“ (Mirčių priežastys, senieji marinimo ir laidojimo papročiai Babtų apylinkėse)  

1174

 

Damijonas. Šniukas. Senosios kaimų laidojimo vietos 

1188

 

Sigutė Buividienė. Babtų miestelio katalikų ir viešosios kapinės 

1195

 

Ieva Trepkutė, Damijonas Šniukas. Panevėžiuko kapinės 

1204

 

Genovaitė Žukauskienė. Modernios technikos plitimas ir senieji amatai Babtų valsčiuje tarp dviejų pasaulinių karų 

1233

*

Eligijus Juvencijus Morkūnas, Gražina Teodora Morkūnienė. Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos  

 

 

KALBA

1281

 

Jūratė Čirūnaitė. Babtų valsčiaus žemės savininkų vardynas XX amžiaus tarpukario laikotarpiu 

1290

*

Laura Geržotaitė. Geolingvistinis Babtų apylinkių šnektų tyrimas 

1300

*

Gintarė Judžentytė. Savitos sangrąžinio veiksmažodžio formos Babtų apylinkių šnektose 

1310

 

Marija Razmukaitė. Babtų valsčiaus vietovardžiai 

1316

 

Babtų apylinkių upėvardžiai. Sudarė Damijonas Šniukas  

 

 

TAUTOSAKA

1317

 

Babtų valsčiaus pasakojamoji tautosaka. Parengė Edita Korzonaitė 

1328

 

Babtų krašto žemės vardai. Parengė Edita Korzonaitė 

1339

 

Ką prisimena Babtų apylinkių žmonės. Parengė Jurgita Kilikauskienė 

1348

 

Babtų apylinkių dainuojamoji tautosaka. Parengė Laura Lukenskienė  

 

 

ŽYMŪS ŽMONĖS 

1385

 

Marija Markauskienė. Kazys Puida: gyvenimas Naujasėdžiuose ir amžinas atilsis Panevėžiuke 

1394

 

Marija Markauskienė. Kunigas Ričardas Mikutavičius Babtuose 

1401

 

Ina Dringelytė. Marijos Matušakaitės talentas 

1426

 

Antanas Vaičius. Babtų krašto istorikė ir švietėja Marija Markauskienė 

1431

 

Babtų krašto biografinis žinynas. Parengė Damijonas Šniukas 

1471

 

Iš Babtų seniūnijos vizitinės kortelės. Parengė Jonas Praškevičius 

1484

 

Rūta Černiauskienė. Babtų seniūnijos kultūros paveldo vertybės 

1489

 

Babtų istorinio valsčiaus įvykių kronika. Parengė Damijonas Šniukas 

1507

 

Straipsnių, įvertintų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, santraukos (anglų k.) 

1516

 

Apie autorius 

1520

 

Santrumpos ir sutrumpinimai 

1523

 

Petras Jonušas, Damijonas Šniukas. Monografijos finansavimas 

1528

 

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė 

1530

 

Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas 

1532

 

Buvusių Lietuvos valsčių teritorinis sąrašas 

1534

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ 

1538

 

Rengiamų bei išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė 

1540

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.) 

1542

 

Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Damijonas Šniukas  

 

 

Spalvotų iliustracijų puslapių intarpas p. 73–88, 841–856 

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, įvertinti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos.

Contents

 

17

 

Introduction

 

 

 NATURE

23

*

Aleksandras Šliaupa. Land subsurface setup in the area of Babtai

40

 

Sigita Sprainaitytė, Renata Bacevičienė. The vegetation of Babtai area

56

 

Renata Bacevičienė, Jonas Bacevičius. The wildlife of Babtai area

66

 

Jonas Bacevičius, Sigita Sprainaitytė. The forests and their biological variety in Babtai area

99

 

Stasys Švirinas. Agriculture conditions in Babtai region

104

 

Kęstutis Pėtelis, Jonas Bacevičius, Klemensas Palaima. Hunting traditions, resources and conditions in Babtai area

119

 

Damijonas Šniukas. The Karnavičiai in Kampai: hunting and creativity

126

 

Rita Šemelytė. A zoo formed from plants using scissors

129

 

Damijonas Šniukas. The gladioli raised by Paulius and Lionė Ciplijauskai

 

 

HISTORY

 

 

HISTORY. ARCHAEOLOGY

133

*

lona Vaškevičiūtė. From the oldest past of Babtai

 

 

HISTORY. FROM THE OLDEST TIMES

162

 

Antanas Vaičius. The Babtai coat of arms

166

 

Algirdas Antanas Baliulis. The olden settlements along the Nevėžis River

180

 

Vytautas Žeimantas. Babtai in the maps published in Lithuania and other states

188

 

Damijonas Šniukas. The evolution of administration in Babtai area

213

 

Marija Markauskienė. From the history of Babtai parish

227

 

Marija Markauskienė. The Church of Crucified Jesus in Panevėžiukas: parish history pages

229

 

Marija Markauskienė. A Chapel of Crucified Jesus in Muniškiai

231

 

Marija Markauskienė. The 1863 Uprising Battles in Babtai area

238

 

The Babtai parish church inventory itemised by his Grace Kaunas Priest Dean in 1782. Retyped

246

 

Marija Markauskienė. Development of streets and their names in Babtai town

 

 

HISTORY. FROM THE PAST OF MANORS AND VILLAGES

248

 

Aleksandra Ignatavičienė. The reminiscences about Paparčiai Village

266

 

Marija Matušakaitė. My childhood in the Vareikoniai Estate

274

 

Antanas Barzda. The Barzdos-Bradauskai and their estate in Muniškiai

293

 

Damijonas Šniukas. The Korevai family in Lithuania and its traces in Babtai area

304

 

Bogdanas Koreva. The estates, falwarks and noblemen villages in Babtai area, as I remember

309

 

Mindaugas Lošys. A far-off sentimental world

315

 

Magiliona Staliūnienė. About the lost village of Algupis

 

 

HISTORY. BETWEEN TWO WORLD WARS

321

 

Antanas Vaičius. The Polish and Soviet ‘Republics’ of Babtai

325

 

Vilius Kavaliauskas. They fought for the Independence of Lithuania (1919–1920)

335

 

Damijonas Šniukas. The government of the Babtai Valsčius in 1918–1940

367

 

Damijonas Šniukas. Division of villages into homesteads in Babtai Valsčius

426

 

Damijonas Šniukas. Political and public organisations in Babtai Valsčius in 1918–1940

459

 

Kazys Misius. The Babtai Post Office before 1940

473

 

Marija Markauskienė. The monument to honour the flight by Darius and Girėnas

477

 

Aleksandra Ignatavičienė. The feasts in Muniškiai Church

480

 

A. G. Velička, J. Sakalas. Down the Babtai Town noted

483

 

Arnoldas Piročkinas. A journey on a baidak boat to Babtai

 

 

HISTORY. WORLD WAR II AND OCCUPATIONS

486

 

Damijonas Šniukas. Three years of Nazi occupation

494

 

Damijonas Šniukas. From the history of Jewish community in Babtai

514

 

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. The massacre of Babtai and Vandžiogala Jews

523

 

Damijonas Šniukas. The Babtai Valsčius after the World War II

544

 

Jonas Praškevičius. The area of Babtai during the last Soviet decade

548

 

Damijonas Šniukas. The deportees from Babtai area

577

 

Rūta Virbickaitė-Raudienė. My childhood at the Laptev Sea and the Jana River

587

 

Ksaverija Keruckaitė-Drusienė. An awful destiny, but it is yours

591

 

Stasė Blandienė (Gvergždytė). To Siberia to see my deported mother

598

 

Elena Gugienė. A journey to Norilsk to my jailed brother and his death

605

 

Liudas Alaburda. The period of painful losses and hardships

609

 

Julė Bagdonienė. Tortured by cold, midges and hunger

610

 

Jadvyga Budnikienė (Čebatarauskaitė). The remains of my grandmother lay in Siberia

611

 

Soviet political prisoners from Babtai Valsčius. Compiled by Damijonas Šniukas

618

 

Shots and deaths in postwar battles. Prepared by Damijonas Šniukas

 

 

HISTORY. WE ARE INDEPENDENT AGAIN

621

 

Marija Markauskienė, Jonas Olkštinas. The national rebirth in Babtai

624

 

We honoured the St. John Spring and the death of Lithuanian soldiers. Testified by Česlovas Stankūnas

627

 

Alvydas Pangonis. The volunteers from Babtai during the restoration of the Independence of Lithuanian State

632

 

Jonas Praškevičius. The Babtai Neighbourhood today: people and their works

641

 

Rasa Sasnauskienė. About the activities of the Babtai Community Centre

647

 

Virginija Filipavičienė. The Panevėžiukas Village community is strengthening

 

 

HISTORY. EDUCATION

649

 

Damijonas Šniukas. The primary schools in Babtai Valsčius in 1918–1990

681

 

Sigutė Buividienė. The education in Babtai: from a parish school to the gymnasium

714

 

Audronė Čelkienė. The Panevėžiukas Basic School

721

 

Marius Tavoras. A changing and short history of the Sitkūnai School

727

 

Regina Rubinskienė. The preschools in Babtai

 

 

HISTORY. SCIENCE

737

 

Stasys Švirinas. The beginnings of the Lithuanian Institute of Horticulture and formation of its new base in Babtai

746

 

Klemensas Palaima. The Vytėnai Horticulture Research Station in Babtai

753

 

Česlovas Bobinas. Institute of Horticulture in 1987–2013

783

 

A biographical directory of the Horticulture Institute research and administration staff. Prepared by Audrius Sasnauskas and Damijonas Šniukas

818

 

Audrius Sasnauskas. Main research trends for the future of Lithuanian gardens and the achievements reached

 

 

HISTORY. CULTURE

822

 

Marija Markauskienė. The Babtai Ethnographic Museum and ethnographers

839

 

Damijonas Šniukas. The activities of culture enterprises in Babtai area in 1944–1990

868

 

Janina Danauskienė. About the activities of the Babtai Culture Centre

881

 

Gražina Stonienė. The history of the Palavinskai brass band

886

 

Danguolė Mikelskienė. Four decades of mixed choir

889

 

Danguolė Barkauskienė. Babtai people and a book: from the history of town’s library

899

 

Danguolė Lukošienė. A book in Panevėžiukas

904

 

Danutė Paukštaitienė. The activities of Pagynė Library

906

 

Rita Bacevičienė. We practice love for books from the childhood

908

 

Birutė Olkštinienė. The library assists the scientists

912

 

Vida Mikalauskienė. A library on a service for the gymnasium and the community

 

 

HISTORY. HEALTH AND SOCIAL CARE

915

 

Damijonas Šniukas. Medical institutions in the area of Babtai

925

 

Antanina Rulinskienė, Liudvikas Rulinskas. The pharmacies and pharmacists in Babtai

931

 

Virginija Violeta Nutautienė. The Pagynė Child Care Home

937

 

Gražina Stonienė. The Muniškiai Social Care Home

 

 

HISTORY. ARCHITECTURE. INFRASTRUCTURE AND PRODUCTION

942

*

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. The architecture of sacral and parish buildings in the area of Babtai

979

*

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. The architecture of manor buildings in the area of Babtai

1023

 

Marija Matušakaitė. From the treasury of the Saints Peter and Paul Church in Babtai

1026

 

Skaidrė Urbonienė. The Žalgiris Victory Park: a vision and the reality

1035

 

Gintas Tamulaitis. About the activities of the Žalgiris Victory Park Club

1038

 

Kęstutis Skerys. Babtai: at the main crossroads

1063

 

Zigmantas Michnevičius. Road works between Babtai and Cinkiškiai

1067

 

Antanas Barkauskas. A stone-breaker of the Žemaičiai Highway

1070

 

Jonas Stanionis. A dramatic history of the Sitkūnai Radio Station

1087

 

Damijonas Šniukas. The activities of the O. K. Panevėžiukas Brickyard

1093

 

Bogdanas Koreva. Reminiscences about the Panevėžiukas clay factory

1099

 

Damijonas Šniukas. The years of the Babtai Dairy

 

 

ETHNIC CULTURE

1103

*

Jonas Mardosa. A feast and Palm Sunday in the parish of Babtai at the first half of the 20th century: a reflection of folk piety

1116

*

Auksuolė Čepaitienė. Children and their nurture in the environs of Babtai

1140

 

Nijolė Marcinkevičienė. Traditional cuisine in the area of Babtai

1157

 

Folk medicine in the areas of Babtai and Panevėžiukas. Prepared by Antanina Rulinskienė and Liudvikas Rulinskas

1163

 

Audronė Kiršinaitė. ‘We will live until God keeps’ (Death reasons, old traditions of treating dying people and burial of the deceased in the area of Babtai)

1174

 

Damijonas. Šniukas. Old burial sites at the villages

1188

 

Sigutė Buividienė. The Catholic and public cemeteries in the town of Babtai

1195

 

Ieva Trepkutė, Damijonas Šniukas. The cemetery in Panevėžiukas

1204

 

Genovaitė Žukauskienė. Spreading of modern machinery and olden crafts in the area of Babtai between the two world wars

1233

Eligijus Juvencijus Morkūnas, Gražina Teodora Morkūnienė. The mills in the area of Babtai before the end of the 1940s

 

 

LANGUAGE

1281

 

Jūratė Čirūnaitė. The names of land owners in the area of Babtai in the 20th century between the world wars

1290

*

Laura Geržotaitė. Geolinguistic investigation of subdialects in Babtai area

1300

*

Gintarė Judžentytė. Original forms of reflexive verbs in sub-dialects of Babtai area

1310

 

Marija Razmukaitė. The place names in the area of Babtai

1316

 

The river names in the area of Babtai. Compiled by Damijonas Šniukas

 

 

FOLKLORE

1317

 

The narrative folklore in the area of Babtai. Prepared by Edita Korzonaitė

1328

 

Land names in the area of Babtai. Prepared by Edita Korzonaitė

1339

 

What do the people of Babtai area remember? Prepared by Jurgita Kilikauskienė

1348

 

The singing folklore in the area of Babtai. Prepared by Laura Lukenskienė

 

 

CELEBRITIES

1385

 

Marija Markauskienė. Kazys Puida: his life in Naujasėdžiai and eternal rest in Panevėžiukas

1394

 

Marija Markauskienė. Rev. Ričardas Mikutavičius in Babtai

1401

 

Ina Dringelytė. The talent of Marija Matušakaitė

1426

 

Antanas Vaičius. An historian of Babtai land and enlightener Marija Markauskienė

1431

 

The biographical directory of Babtai land. Prepared by Damijonas Šniukas

1471

 

From a visiting card of the Babtai Neighbourhood. Prepared by Jonas Praškevičius

1484

 

Rūta Černiauskienė. Culture heritage of Babtai Neighbourhood

1489

 

A chronicle of events of the historical Babtai Valsčius. Prepared by Damijonas Šniukas

1507

 

English summaries of the papers approved by the ‘Lietuvos valsčiai’ Monograph Series Lithuanian Local Researches Commission for Scientific Works

1516

 

About the authors

1520

 

Abbreviations

1523

 

Petras Jonušas, Damijonas Šniukas. Funding

1528

 

The map of former Lithuanian rural districts called Valsčiai. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1530

 

The alphabetic list of former Lithuanian Valsčiai

1532

 

The territorial list of former Lithuanian Valsčiai

1534

 

About the Lietuvos Valsčiai’ series

1538

 

The map of Lietuvos Valsčiai’ series monographs to be published and those already published. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

1540

 

About the Lietuvos Valsčiai’ series (in English)

1542

 

The index of personal names. Compiled by Jūratė Baradinskienė, Damijonas Šniukas

 

 

The insert of colour illustrations p. 73–88, 841–856

* An asterisk in the contents marks the articles approved by the “Lietuvos valsčiai” Series Scientific Works Commission.

  Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

2017 11 30

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt