Apie Žemaičių Naumiesčio 2004 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Kultūros, filosofijos ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus ir Kultūros paveldo centro darbuotojų 2004 04 01–02 ekspedicija į Žemaičių Naumiesčio katalikų bei evangelikų-liuteronų, Degučių ir Gardamo katalikų bažnyčias

2004 04 06 

Ekspedicijoje dalyvavo dailėtyrininkai: dr. A. Aleksandravičiūtė, dr. D. Vasiliūnienė, R. Stankevičienė, G. Surdokaitė, G. Povilionis; fotografas V. Balčytis, vairuotojas J. Latvis.

Balandžio 1 d. 7 val. ekspedicija išvyko iš Vilniaus. Apie 11 val. atvyko į Degučius. Šv. Vincento Ferero vardo bažnyčioje A. Aleksandravičiūtės vadovaujama darbo grupė pakartotinai (pirmoji ekspedicija buvo 2003 04 28) vykdė architektūros ir dailės objektų tyrimą. Vargonų specialistas G. Povilionis įvertino bažnyčios vargonus ir jų būklę. Kūriniai buvo dar kartą apžiūrimi, patikslinami jau surinkti ir archyvine medžiaga papildyti duomenys, naujai fotografuojami ar perfotografuojami kai kurie objektai.

Tą pačią dieną, apie 15 val. ekspedicijos dalyviai atvyko į Žemaičių Naumiesčio evangelikų-liuteronų bažnyčią, atliko pirminę architektūros, vargonų ir dailės objektų apžiūrą, buvo fotografuojama architektūra ir interjero įranga. 17 val. tyrinėtojai atvyko į Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo katalikų bažnyčią, vadovaujami R. Stankevičienės pakartotinai apžiūrėjo dailės kūrinius, įvertino naujus tyrimo objektus (relikvijorių, vargonus), nežymius pokyčius interjere, kai kuriuos kūrinius naujai fotografavo. Ekspedicija darbą baigė 22 val.

Balandžio 2 d. 9 val. tyrinėtojai vėl aplankė evangelikų-liuteronų bažnyčią, aprašė čia esančius liturginius reikmenis. Apie 11 val. ekspedicijos dalyviai nuvyko į Gardamo Šv. Roko bažnyčią, tikslino jau anksčiau sukauptą medžiagą, fotografavo kai kuriuos interjero įrenginius, greta įrengtą Lurdą, apžiūrėjo ir fotografavo kai kuriuos naujai pastebėtus objektus: liturgijos reikmenis, tekstilę. G. Povilionis tą dieną dirbo individualiai, jis ištyrė Žemaičių Naumiesčio evangelikų-liuteronų, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios bei Gardamo bažnyčios vargonus. Ekspedicija apie 17 val. baigė darbą ir išvyko į Vilnių.

Pakartotinai apžiūrėjus Degučių, Žemaičių Naumiesčio ir Gardamo bažnyčias, paaiškėjo, kad jose be jau ankstesnėje ekspedicijoje ištirtų įvairialaikių ir skirtingos meninės vertės kūrinių (Degučių bažnyčioje XVIII-XIX a. architektūra, altoriai, paveikslai, liturginiai reikmenys; Žemaičių Naumiestyje - XIX a. II p.-XX a. 1 p. architektūra ir dailė; Gardame -XX a. meno objektai) yra vertingi XIX-XX a vargonai, tarp kurių išsiskiria itin plataus diapazono Žemaičių Naumiesčio katalikų bažnyčios ir vokiečių meistro gaminti, deja, apgadinti evangelikų-liuteronų bažnyčios instrumentai. Kaip jau buvo nustatyta ankstesnėje ekspedicijoje, dalis kūrinių yra ypač vertingi meniniu požiūriu (Degučių bažnyčios XVIII a. architektūra ir altorių ansamblis, Žemaičių Naumiestyje - XX a. pr. altoriai, XIX a. pr. grafo M. fon Ronikerio p-tas, atskiri liturginiai reikmenys ir kt.). Kiti architektūros ir dailės objektai yra reikšmingi krašto kultūros istorijai, vertintini tipologiniu ir Lietuvos meno istorijos faktografijos požiūriu.

 dr. D. Vasiliūnienė

Atgal

Viršun