Apie Veprių 2003 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

„Versmės“ leidyklos kompleksinės ekspedicijos Vepriuose
vadovas Venantas Mačiekus

2003 07 03

„Versmė“ leidyklos organizuota ekspedicija buvusio Veprių valsčiaus teritoriją kompleksiškai tyrinėjo 2003 m. birželio 23 d. – liepos 2 d. Ekspedicijoje dirbo 12 mokslininkų, kraštotyrininkų, iš kurių 5 turintys mokslinius straipsnius. Vadovas – Venantas Mačiekus.

Ekologijos instituto mokslinis bendradarbis Dr. Rimvydas Kunskas patikslino kitų autorių Veprių apylinkių kraštovaizdžio raidos tyrinėjimus, nustatė naujų mokslui įdomių faktų.

Botanikos instituto mokslinė bendradarbė dr. Daiva Patalauskaitė, tirdama Veprių apylinkių augmeniją, nustatė bendrą botaninę situaciją, rado retų ir retesnių augalų augimviečių.

Dr. Vytautas Skebas, tyrinėdamas žemės ūkio raidą 1945–2002 metais, surinko statistinės medžiagos, dokumentų, užrašė atsiminimų (1 kasetė), šnekėjosi su ūkininkais.

Meno istorikas Povilas Spurgevičius tyrė Upninkų ir Veprių bažnyčių bei Slidžių koplyčios architektūrą, atliko reikalingus matavimus, nustatinėjo bažnyčiose esančių religinio turinio paveikslų meninę vertę.

Veprių krašto muziejaus vadovas Jonas Žentelis, peržiūrėjęs muziejaus fonduose saugomą medžiagą ir pasikonsultavęs su ekspedicijos vadovu, pradėjo rengti net 6 straipsnius: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis Vepriuose; Veprių krašto muziejaus fondai; Veprių šauliai; 1944 m. liepos mėnesio mūšiai ties Vepriais; Veprių praeities eskizai; įžymūs vepriškiai. Be to, J. Žentelis sutiko leisti pasinaudoti muziejaus fonduose saugoma turtinga ikonografine medžiaga.

Veprių kultūros centro direktorė Rasa Šimonienė rinko atsiminimus apie meninės raiškos (saviveiklos) ištakas, kultūros namų veiklą sovietmečiu, talentingesnius meninės raiškos atstovus praeityje ir dabar (užrašė atsiminimų 7 kasetes).

Lietuvos liaudies kultūros centro archyvarė Nijolė Marcinkevičienė užrašė atsiminimų apie Veprių Kalvarijas praeityje, dar prieš ekspediciją stebėjo maldininkų procesijas per Sekminių atlaidus. Jos surinktos medžiagos vertę apdidina tai, kad Veprių Kalvarijos pasiūlytos įtraukti į UNESCO globojamų paminklų sąrašą.

Ekspedicijos vadovas Venantas Mačiekus tyrinėjo lietuvių papročių teisės likučius ( 5 kasetės). Taip pat surado 11 vietinių autorių ir susitarė dėl 16 straipsnių parengimo.

Ukmergės kultūros centro etnologijos specialistė Vilma Mulevičiūtė tyrė kalendorinius papročius ir kalendorines šventes, su kalendorinėmis šventėmis susijusius valgius (įrašė 7 kasetes).

Lietuvos liaudies kultūros centro archyvarė Rita Balkutė rinko medžiagą apie liaudies mediciną ir veterinariją, magijos elementus tradicinėje kultūroje.

Dr. Stanislovas Liučvaitis, panaudodamas sociologinius tyrimo metodus, nagrinėjo švenčių ir papročių raidą.

Dr. Kazimieras Morkūnas, tirdamas vietos žmonių šnektą, įrašė 10 kasečių tarminių tekstų, kurie leis patikslinti šiame regione susikertančias vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, panevėžiškių ir širvintiškių tarmių ribas.

Viena dieną „Versmės“ fotografas Aloyzas Petrašiūnas fotografavo kultūros paminklus, kraštovaizdį.

Ekspedicijos dalyviai buvo apgyvendinti poilsio namuos epo tris viename kambaryje, aprūpinti lovomis ir balta patalyne, galėjo naudotis virtuvės įrenginiais ir šaldytuvu. Be to, profesionali virėja kartą per dieną gamino karštą maistą. Seniūnė Dalia Urbonienė stengėsi aprūpinti transportu, padėjo surasti tinkamų pateikėjų. Rajoninė spauda paskelbė trumpą informaciją apie būsimą ekspediciją ir atspausdino didžiulį straipsnį apie „Lietuvos valsčių“ seriją, ekspedicijoje dirbančius mokslininkus, leidybos problemas. Rajono merė Janina Akstinavičienė pažadėjo finansinę paramą „Veprių“ monografijai. Leidykla turėtų pateikti būsimos knygos sąmatą ir stengtis rugsėjo mėnesį sudaryti sutartį, kad knygos finansavimas jau būtų įtrauktas į 2004 metų rajono biudžetą.

Atgal

Viršun