Apie Plokščių 2005 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Versmės“ leidyklos kompleksinės ekspedicijos Plokščiuose
vadovas  Antanas Andrijonas

2005 08 04

Ekspedicijoje “Plokščiai” dalyvavo 32 įvairių sričių specialistas, 7 iš jų – mokslo daktarai. Daugelis jų ne pirmą kartą dalyvauja “Versmės” leidyklos ekspedicijose. Šiais metais Plokščiuose organizuotoje ekspedicijoje dalyvavo:

1. Andrijonas Antanas, “Versmės” leidyklos redaktorius koordinatorius – ekspedicijos vadovas

2. Sutkus Vidas, V. Sutkaus įmonės “Vaiguva” atstovas (Klaipėda) – monografijos „Plokščiai“ vyriausiasis redaktorius

3. Baranauskas Tomas, Istorijos instituto darbuotojas – Plokščių apylinkių piliakalniai

4. Kondratas Benjaminas, pedagogas-ekspertas, literatūros istorikas – Plokščių vls. kūrėjų takais

5. Vėlyvis Jonas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, gamtos mokslų daktaras – šiandienos socialinė padėtis ir galima perspektyva Europos Sąjungoje

6. Vaičiūnas Albinas, kultūros istorikas – kunigai iš seniausių laikų

7. Buchaveckas Stanislovas, istorikas – mokykla vokiečių okupacijos metais (1941–44)

8. Masaitis Albinas, “Versmės” leidyklos darbuotojas – pokario partizaninis judėjimas

9. Kunskas Rimvydas, gamtos mokslų daktaras – apylinkių kraštovaizdis

10. Stanevičius Vitas, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos mokslinis darbuotojas, gamtos mokslų daktaras – paukščių populiacijos

11. Spurgevičius Povilas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas – bažnyčios menotyra

12.   Vaitkus Vytautas, “Lietuvos aido“ redakcijos darbuotojas, žurnalistas – vls. sportinis gyvenimas

13.   Žeimantas Vytautas, “Lietuvos aido“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, žurnalistas – Plokščiai rašytiniuose šaltiniuose, spaudos bibliografija

14. Totoraitis Evaristas, Algirdas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, technikos mokslų daktaras – partizanai, Vaiguviškių k. istorija

15. Totoraitienė Genovaitė, gamtos mokslų daktarė – ž. ū. ekonomika

16. Janulaitis Antanas, Kauno klinikų darbuotojas – šaulių veiklos bruožai

17. Kasperavičius Alfonsas, Vilniaus universiteto onkologinės ligoninės darbuotojas – krašto savanorių pėdsakais

18. Augūnas Tomas, “Kodak” firmos vadovas (Vilnius) – žymesnieji krašto žmonės, Vilnius

19. Krištolaitienė Ilona, Plokščių bibliotekos vedėja – etnokultūra

20. Kazarian Gražina, Plokščių vid. mokyklos mokytoja – mokyklos muziejaus istorija; apie kazlavitą Gintutį iš Šiliaravos

21. Mozūraitis Aidas, Panemunių regioninio parko darbuotojas (Jurbarko r.) – sieliai-sielininkai, girios, gamta

22. Bosas Jonas, buvęs Plokščių vid. mokyklos direktorius (gyvena Šakiuose)– švietimas Plokščių valsčiuje, pradžios mokyklos

23. Augustaitis Pranas, Plokščių gyventojas – iš tarybinio ūkio istorijos

24. Perkauskas Donatas, Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Oro kokybės valdymo departamento direktorius, gamtos mokslų daktaras – senosios valsčiaus nuotraukos (skenavimas, archyvavimas), Vilnius

25. Gudienė Vilma, Lietuvos vaistinių muziejaus darbuotoja (Kaunas) – valsčiaus vaistinių istorija

26. Šiaulytis Kazys Kęstutis, dailininkas – Plokščiai akvarelėse

27. Valuckas Kostantinas, Vilniaus universiteto onkologijos ligoninės direktorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, ­ Valuckų giminė Plokščiuose; rašytojas ir Žurnalistas Andrius Valuckas.

28. Valuntienė Stefanija, buvusi Plokščių stomatologijos kabineto (jo įkūrėja) vedėja – ambulatorija, stomatologijos kabinetas, ligoninė

29. Valuntienė Vita, Plokščių vid. mokyklos lietuvių kalbos mokytoja – mokytojas, kraštotyrininkas, Sąjūdžio Plokščiuose organizatorius Vytautas Valunta

30. Valuntaitė Aušra, Vilkaviškio muziejaus darbuotoja – kryždirbystė Plokščiuose

31. Žemaitienė Jadvyga, vokiečių kalbos mokytoja (Kaunas) – fotografas, visuomenininkas Antanas Žemaitis

32. Pilypaitienė Neringa, Plokščių vid. mokyklos mokytoja – Plokščių miestelio žydai

Ekspedicija įsikūrė Plokščių vidurinėje mokykloje (direktorė Nijolė Bitinienė), keliuose kabinetuose (patalpų netrūko). Buvome aprūpinti šaldytuvu, mikrobangine krosnele, elektriniais virduliais arbatai. Darbo dienomis mokyklos raštinėje budėjo darbuotojos, galėjome pasinaudoti telefonu, elektroniniu paštu. Naudojomės mokyklos sporto sale, dušais.

Palaikėme nuolatinį ryšį su kaimynystėje įsikūrusia Plokščių seniūnija (seniūnė Laima Miliūnienė). Važinėjome nuosavais lengvaisiais automobiliais. Juos turėjo A. Andrijonas (“Volvo”), B. Kondratas (VAZ-2106), V. Žeimantas (“Volkswagen Passat”), K. Valuckas (BMW). Geologas R. Kunskas buvo atsivežęs dviratį, tai su apylinkėmis ir jų žmonėmis galėjo susipažinti savarankiškai.

Plokščių apylinkėse gausu piliakalnių – Stulgių, Vaiguviškių, Šilvėnų, Misiūnų. Aplankėme ir kaimyninio Paežerėlių valsčiaus piliakalnius – Žuklijų, Žemosios Panemunės.

Piliakalnius tyrinėjo ekspedicijos dalyvis istorikas T. Baranauskas. Pasirodo, kad tik šiemet istorikas Gintautas Zabiela paskelbė hipotezę, jog Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnį kryžiuočiai 1337 metais buvo pasirinkę Bajerburgo pilies statybai. Ši nauja G. Zabielos versija buvo paskelbta “Lietuvos archeologijos“ 28 tome. Šis piliakalnis galingesnis, didesnis nei kiti, esantys aplinkui. Jo dydis nėra būdingas Lietuvos piliakalniams. Šaltiniai teigia, kad 1337 metais netoli Veliuonos kryžiuočiai pastatė pilį. Ji buvo siejama su Veliuonos pilaitėmis, esančiomis kitoje Nemuno pusėje. Tačiau istorikas G. Zabiela, išnagrinėjęs šaltinius, priėjo išvados, kad būtent Plokščių piliakalnis yra tinkamiausia vieta tokiai piliai, o Veliuonos pilaitė buvo kaip priedanga statant Bajerburgą, kad lietuviai nepultų nuo Veliuonos pilies pusės. Tos pilaitės pavadinimas nėra žinomas, šaltiniuose nepaminėtas. O Bajerburgui, kaip manoma, ant Plokščių piliakalnio, buvo numatytas Lietuvos sostinės ir Lietuvos vyskupijos centro vaidmuo, nes kaip tik tuo metu kryžiuočiai planavo greitai nukariauti Lietuvą ir Bajerburgą paskelbti sostine. Bajerburgu ji buvo pavadinta todėl, kad statant pilį dalyvavo Bavarijos kunigaikštis. Bajerburgas išvertus iš vokiečių kalbos reiškia Bavarijos pilį.

Plokščių mokyklos muziejuje sukaupta medžiaga, kurią 1973 metais surinko mokytojo ir kraštotyrininko Tomo Glodo vadovaujama ekspedicija. Ekspedicijos metu buvo sudaryti kai kurie senieji žemėlapiai (pagal žodinius aprašymus): 1522–1527 panemunių girių, Plokščių dvaro ir valsčiaus, iš Kauno atvežta 1793 metų žemėlapio kopija, kurioje lokalizuota Plokščių situacija. Iš viso muziejuje sukaupta apie 10 istorinę vertę turinčių žemėlapių. Visus juos nuvežėme į Vilnių ir prie Žemės ūkio ministerijos esančiame Žemėtvarkos institute žemėlapius nukopijavome bei pervedėme į kompiuterinę laikmeną. Jau minėtos 1973 metų ekspedicijos metu buvo sukurti kai kurių tuo metu apylinkėse naudotų įrankių brėžiniai. Tai labai svarbi etnografinė medžiaga.

Ekspedicijoje buvome apsirūpinę kompaktiniu (nešiojamu) kompiuteriu ir skeneriu (šia technika pasirūpino ir dirbo gamtos mokslų daktaras Donatas Perkauskas). Kompiuterinę įrangą sumontavome vienoje mokyklos klasėje ir su ja nuolat dirbome: skenavome nuotraukas iš muziejaus, iš bibliotekos ir tas, kurias ekspedicijos dalyviai atsinešdavo iš kaimų arba jas pateikdavo patys kaimiečiai (pavyzdžiui, Janina Šilingienė). Taip į kompiuterinę laikmeną buvo sudėta apie 700 Plokščių valsčiaus nuotraukų.

Dar apie 600 nuotraukų išfotografavome ekspedicijos dienomis. Taip iš Plokščių parsivežėme apie 1500 nuotraukų archyvą. Visos jos kompiuterinėje laikmenoje ir surašytos į CD diskelius.

Dalyviai ekspedicija liko patenkinti, geras įspūdis išliko ir vietos gyventojams. Dalyvavome Šventaduobėje organizuotame Šekspyro sonetų vakare, susitikome su Šakių kultūros ir turizmo skyriaus darbuotojais, lankėmės pas rajono merą Juozą Bertašių. Nuoširdžiai draugavome su parapijos klebonu Antanu Urbanavičium, kuris mūsų žmonėms patikėdavo klebonijos ir bažnyčios raktus, sutiko įleisti mus į bažnyčios bokštą, kur fotografavome senąjį varpą, 1573 metų liejimo.

Apie ekspedicijos darbą išspausdinta 10 publikacijų (3 rajoninėje spaudoje – „Valsčiuje“ ir „Drauge“ – 7 „Lietuvos aide“ ir „Lietuvos žiniose“. Esame pakviesti į Lietuvos radiją. Vertinga ekspedicijos medžiaga jau kaupiama „Plokščių“ monografijai.

Atgal

Viršun