Apie 2012 m. archeologinių kasinėjimų Paūdronyse ekspediciją

Jau tradicine tampanti „Versmės“ leidyklos archeologinė ekspedicija šiemet buvo planuojama Jurgionyse (Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje). Tačiau viskas netikėtai apsivertė aukštyn kojomis – ekspedicijos vadovui ir jo bendražygiams teko keliauti į kitą vietą, patį Lietuvos pakraštį – Paūdronis. Šis mažytis kaimas yra pačiame Lietuvos pasienyje, vos pusė šimto metrų nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos, Merkio aukštupyje.

Kodėl gi teko šiemet atsisakyti vykti į Jurgionis ir imtis visiškai kito objekto?

Informavo vietos gyventojas

2012 m. liepos 26 d. į „Versmės“ neetatinį bendradarbį archeologą Manvydą Vitkūną kreipėsi ponas Edvardas Zinevičius, gyvenantis Vilniuje. Jis informavo, kad netoli jo tėviškės, Šalčininkų rajone, Turgelių seniūnijoje, Paūdronių kaime, ardomas laidojimo paminklas. Savavališkai įrengtame karjere kasamas smėlis ir žvyras, randama žmonių kaulų. Taip pat E. Zinevičius pranešė, jog karjere kelis kartus pastebėti nelegalūs kasinėtojai, vadinamieji juodieji archeologai, metalo ieškikliais tikrinantys karjero teritoriją, ardantys dar išlikusius kapus ir pasisavinantys įkapes.

Liepos 27 d. archeologai dr. Manvydas Vitkūnas ir doktorantas Paulius Bugys apsilankė nurodytoje vietoje, apžiūrėjo teritoriją ir apklausė vietos gyventojus. Minėtas savavališkas karjeras yra Paūdronių kaimo rytiniame pakraštyje, 120 m į rytus nuo Romanui Buinovskiui priklausančios sodybos, 500 m į pietvakarius nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusija. Maždaug 150–180 m į šiaurės rytus nuo karjero yra Paūdronių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, įrengtas Merkio dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje.

Siautė nelegalūs kasinėtojai

Atvykus į vietą buvo apžiūrėtas savavališkas karjeras. Jis įrengtas 120 x 60 m dydžio kalvelėje, kuri yra viršutinės Merkio upės slėnio terasos pakraštyje. Kalvos šiaurės rytinė dalis labai smarkiai iškasinėta, vietomis duobės siekia 4–5 metrų gylį. Į kai kurias priversta šiukšlių. Keliose vietose rasti žemės paviršiuje išmėtyti žmonių kaulai. Kalvos pietrytinė dalis mažiau suardyta, tačiau čia viršutinis žemės sluoksnis pastumdytas buldozeriu, suformuota maždaug 1,2 metro aukščio ir 7–8 metrų skersmens žemių krūva. Joje taip pat prikasinėta duobių. Veikiausiai stumdant žemes buvo pažeisti kapai su įkapėmis. Nelegalūs ieškotojai metalo ieškikliais aptinka metalinius dirbinius ir kasa duobes ne tik išlikusių kapų vietoje, bet ir sustumtose žemėse. Pietrytinėje kalvelės dalyje taip pat užfiksuota keliasdešimt nedidelių, 0,3–1 m skersmens, duobių, paliktų nelegalių kasinėtojų. E. Zinevičius paliudijo, kad liepos pradžioje čia buvo atvykę nelegalūs kasinėtojai (jų pačių teigimu, iš Kauno). Jie aptiko: „Apvalių skardelių su skylutėmis viduryje; viena tokia skardelė buvo su liežuvėliu“ (iš tiesų tai buvo apskritos plokštinės segės, kitaip – skardinės segės); „atrodo, ant kaukolės buvo metalinės plokštelės su ornamentais“ (tikriausiai apgalvio plokštelės); „sidabrinį žiedą, kuris tarsi pintas iš vielučių“ (žiedas pinta priekine dalimi); žiedą su svastika, diržo sagčių ir kitų daiktų, kuriuos nelegalūs kasinėtojai išsivežė. E. Zinevičius šio projekto autoriui perdavė nelegalių kasinėtojų suardytame kape jau po jų išvykimo rastą (anot E. Zinevičiaus, „atėjus ir koja pažarsčius smėlį“) žalvarinės pintinės apyrankės fragmentą.

Paūdronių kaime gimęs ir užaugęs, dabar Vilniuje gyvenantis Janas Zecharas liudijo, kad „karjeras čia pradėtas kasti 1989 m., kai Baltarusijoje, Anžadavo miestelyje, pradėta remontuoti bažnyčia; baltarusiai vežė smėlį iš Paūdronių traktoriais; vėliau ir vietos, taip pat Tabariškių gyventojai pradėjo kasti smėlį bei žvyrą; rasdavo įvairių radinių – peilių, papuošalų, net šalmą“. J. Zecharas ir E. Zinevičius teigė, kad vietos gyventojai kartais padiskutuodavo, kad gal negerai kasinėti buvusiose kapinėse, versti žmonių kaulus. Prieš penkerius metus buvo kreiptasi į Tabariškių kleboną, kuris paragino parapijiečius nekasinėti šioje vietoje. Kasinėjimai buvo sustabdyti, tačiau po poros metų vėl prasidėjo. Tada E. Zinevičius, manydamas, jog čia palaidoti prancūzų kariai (tai liudija ir tarp vietos gyventojų sklandanti legenda), kreipėsi į Prancūzijos ambasados darbuotojus, ragindamas inicijuoti „prancūzų kapinių apsaugą“, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Vėliau pilietis kreipėsi į Vokietijos ambasadą, pamanęs, kad „gal čia palaidoti vokiečiai“. Vokietijos ambasados darbuotojai esą pasiteiravo, ar kapuose rasta identifikacinių žetonų. Išgirdę neigiamą atsakymą, ambasados darbuotojai atsakė E. Zinevičiui, kad jų šis kapinynas nedomina. Šiemet, išvydęs nelegalius kasinėtojus ir pamatęs jų aptiktas įkapes, gyventojas pradėjo ieškoti kontaktų su archeologais ir kreipėsi į šio projekto autorių.

Atrastas naujas archeologinis paminklas

Šis laidojimo paminklas iki šiol nebuvo patekęs į archeologų ir paveldosaugininkų akiratį, nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą. Dr. G. Zabielos teigimu, sudarant Lietuvos piliakalnių atlasą ir lankant Paūdronių piliakalnį, buvo apžiūrėta ir ši kalva, tačiau jokių suardytų kapų pėdsakų, taip pat nelegalių kasinėjimų su metalų ieškikliais pėdsakų nepastebėta. Veikiausiai tada karjeras dar nebuvo pasiekęs kapų teritorijos.

Šiuo metu sklypas, kuriame yra ardomas kapinynas, yra Šalčininkų rajono savivaldybės žinioje.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją (objektas sparčiai naikinamas, radiniai grobstomi), buvo nutarta, jog būtini skubūs naikinamo viduramžių laikotarpio laidojimo paminklo tyrimai. Buvo parengtas tyrimų projektas, pateiktas svarstyti Mokslinei archeologijos komisijai. Gavus jos pritarimą, Kultūros paveldo departamentas liepos 30 d. išdavė M. Vitkūnui leidimą atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus.

Archeologiniams tyrimams, jų metu sukauptos medžiagos tvarkymui, brėžinių sudarymui, osteologinės medžiagos analizei, ataskaitos rengimui ir spausdinimui reikia lėšų. Labai smagu, kad „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas maloniai sutiko suteikti paramą ekspedicijai, kurios mokslinė ir paveldosauginė reikšmė neabejotinai yra labai didelė.

Ekspedicijos dalyviai

Archeologiniuose tyrimuose dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto studentai Ingrida Antanaitytė, Raimonda Astramskaitė, Morta Martyna Baltakytė, Donatas Barsys, Dainius Dabašinskas, Ričardas Dediala, Sandra Gaučiūtė, Tadas Kardonas, Visgirdas Kizis, Viktorija Klimaševska, Haroldas Maselis, Vygintas Miliūnas, Robertas Motuzas, Povilas Misevičius, Mamerta Ralytė, Gerda Tamošaitytė, Jonas Tamulevičius, Kamila Vagizova, Marius Varvuolis, Marija Žilinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto studentai Dainius Makauskas, Justė Mikelaitytė, Sandra Stanislovaitytė, Lukas Straševičius bei Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleivė Karolina Kuisytė.

Ekspedicijos dalyviai gyveno palapinėse svetingojo Edvardo Zinevičiaus (parodžiusio kapinyną archeologams) sodyboje gretimame Girdijauskų kaime. Šeimininkai rūpinosi ekspedicijos dalyviais, leido naudotis elektra, šuliniu, maudytis tvenkinuke, kelis kartus iškūreno pirtį, vaišino vaisiais ir daržovėmis. Paūdronių kaimo gyventojai taip pat tapo tikrais ekspedicijos dalyvių draugais, ateidavo pažiūrėti tyrimų, atnešdavo obuolių ir šviežio pieno.

Ekspedicijos dalyvius aplankė „Lietuvos ryto“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas, kuris vėliau parašė straipsnį ir parengė vaizdo siužetą, rodytą per „Lietuvos ryto“ televiziją ir patalpintą tinklalapyje www.lrytas.lt.

Sensacija – žvejybinis kabliukas

Ekspedicijos metu ištirtas 230 kv. metrų plotas, rasti 36 kapai. Jie datuojami XV a. Daugelis kapų rasti nuo 35 cm iki 100 cm gylyje. Beveik visi mirusieji orientuoti galva į vakarus. Dalis kapų apardyti dirbant žemės ūkio darbus, taip pat lyginant žemės paviršių buldozeriu. Dalis kapų buvo su įkapėmis. Rasta peilių, diržų sagčių, grandžių, ankstyvųjų lietuviškų monetų, kelių odinių kapšelių su žalvariniais apkalais fragmentai.

Išskirtinesnis buvo kapas Nr. 21, kuriame rasta po mirusiosios galva padėta žalvarinė apskrita plokštinė segė, trys stiklo karoliukai. Ant dešinės rankos buvo užmauti du žalvariniai žiedai, o dubens srityje, prie dešiniojo šono, įdėtas geležinis peiliukas odinėse makštyse.

Kape Nr. 13 mirusysis (ar mirusioji?) buvo palaidotas su taip pat gana gausiomis įkapėmis: ant kairės rankos pirštų buvo užmauti du žalvariniai žiedai. Prie dešiniojo šlaunikaulio rastas geležinis peilis su medinės rankenos fragmentais. Krūtinės srityje rasta moneta, kurią identifikuoti bus galima tik nuvalius apnašas. Tarp šlaunikaulių rasta geležinė grandis.

Kape Nr. 18 rasta labai daili žalvarinė pasaginė segė su geležiniu liežuvėliu, puošta raudonu emaliu.

Tikra sensacija tapo kapas Nr. 27, kuriame, be kitų įkapių, geležinio peilio, D raidės formos geležinės sagties su liežuvėliu, dar vienos labai sunykusios sagtelės, geležinės grandies, apkalo ir kt., buvo rasta unikali įkapė – puikiai išlikęs žalvarinis žvejybinis kabliukas!

Išvyka į Medininkus

Paskutinę ekspedicijos darbo dieną buvo surengta jaunųjų tyrėjų išvyka į Padvarionių užkardą. Jos vadas majoras Giedrius Matkevičius supažindino svečius su užkardos bei visos VSAT Vilniaus rinktinės veikla, papasakojo apie pasieniečių darbą, pademonstravo pareigūnų naudojamą ginkluotę ir įrangą. Iš užkardos ekskursijos dalyviai nuvyko į Medininkų pasienio kontrolės punktą, buvo supažindinti su jo veikla.

Taip pat ekspedicijos dalyviai, daugelis kurių rengiasi tapti istorijos mokytojais, aplankė Medininkų žudynių atminimo memorialą, padėjo prie paminklo žuvusiems pareigūnams lauko gėlių puokštę. Svečius pasitikęs Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas Robertas Jurkuvėnas papasakojo apie tragiškus 1991 metų įvykius Medininkuose. Vėliau ekskursijos dalyviai nuvyko į restauruojamą Medininkų pilį ir aplankė Merkinės dvarą Šalčininkų rajone, šalia Turgelių, kur XVIII a. pabaigoje trumpai gyvavo unikali mikrovalstybė – Pavlovo respublika.

Ekspedicija buvo sėkmingai

Ekspedicija Paūdronyse buvo labai sėkminga: pavyko atrasti ir iš dalies ištirti labai įdomų viduramžių epochos laidojimo paminklą. Visoje Pietryčių Lietuvoje nuo Pabradės iki Eišiškių apylinkių iki šiol nebuvo rasta viduramžių laidojimo paminklų (išskyrus Vilnių ir vietoves į vakarus nuo jo – Kernavę, Trakus ir kt.). Ekspedicijos rezultatai pranoko lūkesčius – rastas laidojimo paminklas padės geriau pažinti laidoseną regione, kuris viduramžiais buvo Lietuvos valstybės formavimosi epicentras. Kapinynas yra vos 12 km nuo sparčiai atstatomos Medininkų pilies, todėl galime tikėtis, kad radiniai, kurie bus perduoti Trakų istorijos muziejui, ilgainiui atsidurs jo filiale – Medininkų pilyje.

Remiantis ekspedicijos metu surinktais duomenimis, bus parengtas mokslinis straipsnis leidiniui „Lietuvos lokaliniai tyrimai“. O kada nors galbūt bus pradėta rengti ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografija apie buvusį Turgelių valsčių, kurio teritorijoje yra Paūdronys.

Ekspedicijos darbas Pietryčių Lietuvoje buvo labai naudingas ir pilietiniu požiūriu. Iš įvairių kitų Lietuvos regionų atvykę ekspedicijos dalyviai turėjo progą susipažinti su Vilniaus kraštu, pasižvalgyti į nuo kalvos atsiveriančius kaimyninės Baltarusijos laukus, pabendrauti su vietos gyventojais. O Tabariškių apylinkių gyventojams „Versmės“ surengtas „mokslinis desantas“ taip pat tapo malonia staigmena. Vietos gyventojai nuo šiol kur kas daugiau žinos apie savo krašto praeitį ir nemanys, jog kalvelėje prie Paūdronių palaidoti svetimų kraštų kareiviai, bet žinos, kad čia ilsisi jų protėviai. Dabar gal ir žvyrą kasti šioje vietoje niekam nekils ranka...

Ekspedicijos vadovas doc. dr. Manvydas Vitkūnas

2012 10 01

	Paūdronių senkapio vieta
	Paūdronių senkapio vieta iš pietų pusės. Šioje vietoje, mažiausiai suardytoje per kasinėjimus, buvo nuspręsta atlikti tyrimus
	Smėlio kasimo vietos šiaurinėje kalvos papėdėje
	Nelegalių kasinėtojų išraustos duobės. Pirmame plane matyti žemės paviršiuje gulintis kaukolės fragmentas
	Žemės paviršiuje surinkti kaukolių fragmentai
	E. Zinevičius rodo vietą, kurioje nelegalūs kasinėtojai iškasė kapą ir pasisavino jame buvusias įkapes. Čia rasta ir žalvarinės pintos apyrankės dalis, kuri buvo perduota archeologams
	Nelegaliai vykdytų kasinėjimų vietoje rastos pintos žalvarinės apyrankės dalis
	Ekspedicijos dalyviai prieš pradedant tyrimus
	Per tyrimus buvo rasti 36 kapai
	Kapas Nr. 36. Greta matosi dalis kapo Nr. 36
	Kape Nr. 27 rastas žalvarinis žvejybinis kabliukas in situ
	Ekspedicijos dalyviai svečiuose pas pasieniečius Medininkuose

Atgal

Viršun