Apie Gelvonų 2003 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Versmės“ leidyklos kompleksinės ekspedicijos Gelvonuose
vadovė Vida Girininkienė

2003 10 03

Ekspedicija vyko 2003 m. liepos 7-16 dienomis. Joje dalyvavo 25 dalyviai, atvykę iš Vilniaus, Kauno, Dotnuvos, Šiaulių, ir 10 vietinių aktyvių kraštiečių. Gyvenome Gelvonų vidurinės mokyklos bendrabutyje. Gelvonuose dalyvius globojo mokyklos direktorė Ona Valančienė. Taip pat dalyviams talkino Gelvonų kultūros namų direktorė Gita Krilavičienė ir Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė Laima Bikulčienė. Aktyviausias talkininkas Bagaslaviškyje buvo šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius kun. Gediminas Mieldažis.

10 dienų per lietų triūsėme, vaikščiojome ir važinėjome po apylinkes. Gelvonų valsčiuje nuo pat senovės būta daugybė dvarų ir dvarelių, jų pastatų liekanų ir dabar daug rasi.

Gelvonų valsčius (Labūnava) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1385 metų kryžiuočių kelių į Lietuvą ir po Lietuvą aprašymuose. Vėliau čia įsikūrė du miesteliai: Gelvonai ir Bagaslaviškis. Abiejuose buvo parapinės bažnyčios. Bagaslaviškis 1790 m. gavo Magdeburgo teises. Gelvonuose gyveno daug žydų, miestelis turėjo prekymečių teises. XIX a. Gelvonų apylinkėse gausiai gyveno sentikiai.

Ekspedicijoje dalyvavo profesoriai Valentinas Baltrūnas ir Algirdas Gaigalas (abu geologai), dr. Bronislovas Karmaza, dr. Anelė Vosyliūtė, dr. Kazys Morkūnas. Beje pastarasis 1940 m. baigė Gelvonų pradinę mokyklą. Gražu buvo klausyti jo tarmiškos šnektos su vietiniais gyventojais.

Ekspedicijos metu pirmą kartą atlikti Fenoskandijos rajonų ledynų atneštų riedulių petrografinės sudėties tyrimai (prof. habil dr. A. Gaigalas). Prof. V. Baltrūnas domėjosi šaltiniais, rieduliais, pėduotais akmenimis. Papročių teisės tyrinėtojas Venantas Mačiekus domėjosi kaimo bendruomeninio gyvenimo tradicijomis. Anot jo, iš mūsų tradicinės kultūros galima daug ko pasimokyti. Jau keliose „Versmės“ ekspedicijose dalyvavusi etnologė Virginija Jurėnienė su dailininke Jurgita Jasinskaite – domėjosi naujosiomis ir senosiomis kapinėmis, aplankė net tas, kuriose jau ir kryželių nebėra.

Netoli Gelvonų yra išlikęs gatvinis rėžinis Mikalajūnų kaimas, kuriame yra paminklinių sodybų ir pastatų. Kaimą aprašė, fotografavo, piešė, tyrė etnologės Ingrida Veliutė ir Rasa Školiarenkovaitė. Vaikystės takais vaikščiojo, šį kartą ne į mokyklą skubėdamas, o senųjų amatininkų darbų ieškodamas, Gelvonų vidurinės mokyklos absolventas Rytas Tamašauskas, šiuo metu Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas, žinomas kraštotyrininkas. Gelvonų bažnyčios istorija domėjosi menotyrininkas Povilas Spurgevičius, Bagaslaviškio bažnyčia, parapija ir dvarais – istorikė Aleksandra Arimeta Vojevodskaitė ir Vida Mieldažytė. Buvusių Gelvonų dvarų liekanų ieškojo jaunas istorikas magistrantas Dainius Labeckis. Labai „jautrią“ temą bandė gvildenti etnologas Jonas Mikalauskas – vietinių gyventojų santykio su valdžia, tame tarpe ir sovietine, problemas.

Iš Gelvonų seniūnijos kilęs rašytojas Ignas Jurkūnas, labiau žinomas Šeiniaus slapyvardžiu. Gelvonuose 1948-1849 m. gyveno poetas Antanas Baranauskas, čia jis buvo Gelvonų klebono Danevičiaus liokajumi, laisvalaikiu mokėsi groti klavikordu.

Knyga apie Gelvonus yra trečia monografija Širvintų rajone. Anot Širvintų savivaldybės vyr. specialistės informacijai ir turizmui Jadvygos Barbaravičienės, išleidus monografiją „Gelvonai“ (yra jau išleista monografija „Širvintos“, baigiama rengti „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“) turėsime monografijas apie kone visą šio rajono teritoriją.

Atgal

Viršun