Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


Apie Birštono 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Pirmoji „Versmės“ leidyklos kompleksinė „BIRŠTONO“ monografijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicija į Birštoną ir jo apylinkes vyko 2011 m. rugpjūčio 8–14 d. Ekspedicijos išvakarėse Prienų laikraštis „Gyvenimas“ Birštono kraštui skirtame priede „Birštono versmės“ 2011 m. liepos 23 d. numeryje išspausdino ekspedicijos vadovo Birštono kraštiečio Jono Aleknavičiaus straipsnį „Kviečiame prisidėti prie Birštono valsčiaus monografijos rengimo“, kuriame apžvelgiama „Versmės“ leidyklos veikla įgyvendinant šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, skirtų tarpukariu buvusiems valsčiams, leidybą, pristatoma Birštono ekspedicija, o Birštono kraštiečiai kviečiami būti „Birštono“ monografijos, kurią planuojama išleisti 2014 metų pabaigoje, bendraautoriais, talkininkais, rėmėjais, prisidėti kuo kas gali.

Ekspedicijos vadovas Jonas Aleknavičius į Birštoną atvyko rugpjūčio 5 d., penktadienį.

2011-08-08, pirmadienis.
Ekspedicija 11 val. 30 min. pradeda darbą Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre Birštone, Tylioji g. 1. Į ekspediciją iš Vilniaus atvyko: profesionali menotyrininkė Ona Gaidamavičiūtė, menotyrininkas Albertas Vaidila, žurnalistas Vytautas Žeimantas, mokytoja Vilmantė Lapeikienė, tautosaka besidominti Živilė Gurauskienė bei jos dukra Lietuvos edukologijos universiteto pirmojo kurso studentė Aira Gurauskaitė, taip pat keturi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kultūros istoriją ir antropologiją studijuojantys 3-iojo kurso studentai Raminta Levandraitytė, Vilius Mingilas, Tomas Monkus ir Nikolaj Sokolov. Iš Kauno atvyko Jolanta Mizgerienė, iš Anykščių menotyrininkė Jolanta Zabulytė.

11 val. 30 min. susirinkusius Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre sveikina Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandradvičius. Ekspedicijos vadovas ekspedicijos dalyvius supažindina su čia dalyvaujančiais bendruomenių atstovais, vietiniais specialistais, supažindina su darbo ir gyvenimo sąlygomis, dalyviams pateikia ekspedicijos vietovės žemėlapius ir informaciją apie Birštono kraštą. Aptariamas ekspedicijos veiklos planas bei rezultatai, kurių tikimasi iš ekspedicijos dalyvių.

Po pietų ekspedicijos dalyviai lankosi Birštono muziejuje, Birštono viešojoje bibliotekoje, Birštono meno mokykloje bei susitinka su informacijos pateikėjais Birštone. Kiti dalyviai vyksta pas pateikėjus į Birštono vienkiemį, Žemaitkiemio bei Puzonių kaimus. Vakare visi ekspedicijos dalyviai susirenka į ekspedicijos dalyvės Jolantos Mizgerienės sodybą Puzonių kaime, kur nuo 19 val. prasideda dalyvių susitikimas su Birštono krašto bendruomenių atstovais bei vietiniais specialistais. Į vakaronę atvyksta iš gretimų apylinkių senolės dainininkės Kederienė, Pikienė, Žydelevičienė. Šis susitikimas bei vakaronė ir pažintis su vietiniais aktyviais žmonėmis bei specialistais buvo labai naudingi tolesniame ekspedicijos darbe.

Svarbiausi dienos įvykiai – ekspedicijos dalyvių susitikimas su vietos valdžios, krašto bendruomenių atstovais ir specialistais Nemuno kilpų regioniniame parke bei dalykinis susitikimas-vakaronė Jolantos Mizgerienės sodyboje Puzonių kaime.

2011-08-09, antradienis.
Ekspedicijos dalyviai pasklinda po Birštono krašto apylinkes pagal savo veiklos sritis šioje ekspedicijoje. Vakare visi ekspedicijos dalyviai susirenka į ekspedicijos dalyvės Jolantos Mizgerienės vadovaujamos Matiešionių krašto bendruomenės namus, esančius Matiešionių kaime. Čia vėl vyksta ekspedicijos dalyvių susitikimas, dabar jau su Matiešionių krašto bendruomenės atstovais. Šį susitikimą pasiūlė bendruomenės pirmininkė Jolanta Mizgerienė, jo laukė visi – ir Matiešionių krašto bendruomenė, ir ekspedicijos dalyviai, ir pati Jolanta bei ekspedicijos vadovas Jonas Aleknavičius. Ir šis susitikimas buvo abipusiai naudingas. Tai pagrindinis šios dienos įvykis.

2011-08-10, trečiadienis.
Ekspedicijos dalyviai tęsia nekasdieninį savo darbą. Iš kitur atvykusiems ekspedicijos dalyviams šis darbas nekasdieninis todėl, kad jiems nauja vietovė, dar nepažįstami žmonės, dar yra tam tikro netikrumo, ar pavyks tinkamai suformuluoti būsimo monografijos straipsnio temą. Temas dalyviai pasirinko tokias:
1. Albertas Vaidila: 1) Birštono miesto skulptūrinis veidas; 2) R.Janušaičio ir E.Janušaitienės kūryba ir pedagoginė veikla.
2. Vytautas Žeimantas: 1) Birštonas senuosiuose Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose; 2) Vytautas Meška – kurortologas, gydytojas, publicistas.
3. Vilmantė Lapeikienė: 1) sakralinės vietos gamtoje; 2) vietinio muzikavimo tradicijos.
4. Jolanta Mizgerienė: Puzonių ir aplinkinių kaimų istorija (Panartiškės, Šūtupis, Mūliškės)
5. Jolanta Zabulytė: Birštono krašto kapinių paminklai (XIX – XXI a. pradžia).
6. Živilė Gurauskienė: Tautosakos rinkimas.
7. Aira Gurauskaitė: 1) krašto amatininkai; 2) krašto tautodailininkai.
8. Ona Gaidamavičiūtė: Tautodailininko Kęstučio Pranculio kūryba.
9. Raminta Levandraitytė: Teatro istorija.
10. Nikolaj Sokolov: Kelionės po Birštoną ir jo apylinkes.
11. Tauras Monkus: Birštono valsčiaus sportas ir jo istorija.
12. Vilius Mingilas: Kalendorinių švenčių papročiai.
13. Jonas Aleknavičius: 1) Birštono kraštas geografiniu aspektu; 2) vietos bendruomenės ir jų veikla.

2011-08-11, ketvirtadienis.
Ekspedicijos dalyviai tęsia savo darbą pagal savo temas, bet jų maršrutai jau skiriasi nuo vakarykščių: reikia lankytis pas naujus pateikėjus, vykti į kitus objektus, surasti bei apžiūrėti kitas skulptūras, bandyti „sugauti“ naujus istorinius faktus, atrasti žmonių (ypač senolių) sukurtą materialųjį bei nematerialųjį paveldą.

Šiandien, kaip ir vakar, dalyvių maršrutai skirtingi.

2011-08-12, penktadienis.
Tęsiame jau įprastą savo veiklą.

2011-08-13, šeštadienis.
Nors ir šeštadienis – mums darbo diena. Tęsiame jau kasdieninį ekspedicijos darbą, esame labiau užtikrinti dėl savo sėkmės ekspedicijoje.

Šiandien didelė dalis ekspedicijos dalyvių lankosi Petrauskų giminės sodybose Vaitiškių kaime. Į čia pakvietė Siponių krašto šviesuolė Valė Petkevičienė. Apžiūrime daugybę namų ūkio ir buities dirbinių Ginto Petrausko sodyboje, juos Valė Petkevičienė Gintui prisakė ištraukti į „dienos šviesą“, kad ekspedicijos dalyviai galėtų apžiūrėti, išklausinėti ir nufotografuoti. Gintas taip ir padarė.

2011-08-14, sekmadienis.
Vis dar tęsiame įprastą ekspedicijos veiklą ir kartu ruošiamės išvykti į savo namus. Ryte, palikę patogią Matiešionių bendruomenės pirmininkės Jolantos Mizgerienės sodybą ir atsisveikinę su draugiška, malonia ir svetinga sodybos šeimininke Jolanta, tęsėme darbą savais maršrutais, o 14 val. Birštono vienkiemyje, greta Birštono seniūnijos jau dalyvaujame Birštono seniūno Jono Kederio ir Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko Vyto Kederio surengtoje šventėje – Žolinėje. Šventei besibaigiant apsilankėme Genutės ir Antano Juozaičių sodyboje. Genutė ir Antanas šioje šventėje buvo apdovanoti pirmos vietos nominacija už pavyzdingą sodybos tvarkymą. „Už sušildytą akmenį“ – taip vadinasi ši nominacija.

Ekspedicijos dalyvių išvados bei pastebėjimai:

1. Ekspedicijos metu surinkta tautosakinė medžiaga reikšminga rengiamai monografijai, tačiau pavyko aplankyti tik dalį pateikėjų, likusius darbus atidedant kitai ekspedicijai (Živilė Gurauskienė).
2. Ekspedicijos metu surinkta unikalios ir reikšmingos monografijos rengimui medžiagos, tačiau, pritrūkus laiko, dalį susitikimų atidedu kitai ekspedicijai (Aira Gurauskaitė).
3. Dauguma kalbintų žmonių minėjo šiam kraštui būdingus cimbolus, smuikę ir, žinoma, armoškę. Taip pat bubnelį, būgnus, pielą, karvę (didžiokę), įvairias piemenų švilpynes, švilptuku` iš karklo, žąsies plunksnos, `dūdukes`, skerdžiaus ragą bei akordeoną. Kanklių, skudučių niekas nepaminėjo. Pasakojo apie buvusius labai smarkius vietinius muzikantus, jų galias (kai kurie jų `turėjo du arba tris velnius, mokėjo varažbitą ar kierą); apie meistrus, kurie patys gamino cimbolus, smuikus, karvę; iš ko gamindavo stygas, kuo įtrindavo jas. Gaila, kad tie meistrai, kurie taip pat buvo ir muzikantai (Abromavičius, Žitkus, Žiūkas, Dumbliauskas Stasys, Jaruševičius) yra jau mirę ir ypač apmaudu, kad kai kurie garsūs vietiniai muzikantai (pagal vietinių žmonių pasakojimus) mirė visai neseniai – vos prieš porą ar kelis tik metus. Smuiku ekspedicijos metu (fabrikiniu) pagriežė tik vienas pateikėjas (A. Blekaitis). Kiti pagrojo armonika arba akordeonu. Nors cimbolai dar visai neseniai buvo gan plačiai paplitę šiame krašte, tačiau kas dabar mokėtų ir paskambintų cimbolais taip ir nepavyko rasti. Šiuo metu daugiausia vyrauja jau tik armonika ir akordeonas. Kai kuriose vietovėse akordeonas dabar net populiaresnis už armoniką. Labai mažai gauta žinių apie ratelius, žaidimus, tradicinius šokius, jų pavadinimus ir kaip juos šokdavo. Daugiausia minėjo žmones šokus valsą, polką ir pasiutpolkę. Dar paminėjo pokstrotą, šliapuksą, krakaviaką ir kadrilį.

Reikia pabrėžti, kad nors kalbintų žmonių išsimokslinimas labai menkas, tačiau dauguma jų yra labai nagingi, gerai įvaldę nemažai amatų, iš kurių įvairiais gyvenimo tarpsniais pelnėsi duoną ir sėkmingai kūrė sau gerbūvį. Muzikavimas spalvingai įsiliedavo į sudėtingus ir dažnai nelengvus žmonių gyvenimus. Kalbinti muzikantai kuklūs. Nors jaunystėje jiems yra tekę daug groti įvairiomis progomis, tačiau dabar jiems nėra lengva prisiminti ir pilnai išgroti melodijų dėl garbaus amžiaus ir nuo sunkaus darbo sugrubusių pirštų. Kai kurie jau ilgą laiką kaip negroję arba praradę savo instrumentus. Tačiau beveik su visais pavyko užmegzti šiltą žmogišką ryšį ir įgyti pasitikėjimą. Dauguma mielai sutiko kažkurį laiką namuose pasitreniruoti, prisiminti „gerus jaunystės laikus“, pakartoti kažkada grotus kūrinius ir, susitikus dar kartą, pagroti.

Pastebėjimai

Vietinių gyventojų tarpe labai paplitusios pravardės. Neretai žmonėms sunku tiksliai nurodyti vienas kito tikrąsias pavardes. Be to, kai kuriuos vietovardžius vyresnio amžiaus gyventojai vadina kitokiais pavadinimais, negu oficialiai nurodyta žemėlapiuose (pvz., senolė Karalienė savo kaimą vadina ne Mūliškės, bet Mūliai. Dauguma žmonių Naudžiūnus vadina Žiūkais (nes ten labai paplitusi Žiūkų pavardė), Birštono Vienkemį vadina Gyvenviete arba Tarybiniu (nes ten sovietmečiu buvo tarybinis ūkis), arba dažnai sako „Ant kalno“` (nes lyginant su gretimomis vietovėmis Birštono Vienkiemis išsidėstęs ant ryškios aukštumos), Panartiškes vadina Pavire, Siponių mišką Puzonių kaimo gyventojai vadina Puzongire) (Vilmantė Lapeikienė)

Išvados

Ekspedicija buvo sėkminga ir naudinga. Laiko trūkumas ir vidutinio dydžio ekspedicijos dalyvių grupė (13 žmonių) neleido aprėpti visos darbo apimties. Ekspediciją vienu metu 2012 metais arba dalimis atskirais laikotarpiais reikalinga tęsti.

Ekspedicijos dalyviai patenkinti atliktu darbu, dėkingi Birštono savivaldybės mero pavaduotojui Juozui Aleksandravičiui už pagalbą, geranoriškumą ir dalyvavimą, Birštono seniūnui Jonui Kederiui už dalyvavimą kartu susitikimuose, už pagalbą surandant pateikėjus bei už suteiktą transportą, kuomet jo neišvengiamai reikėdavo.

Esame dėkingi visiems šio krašto specialistams, bendruomenių atstovams ir gyventojams, pas kuriuos lankėmės. Jų geranoriškumas ir visų jų pagalba buvo labai reikalinga.

Ekspedicijos vadovas, „Birštono“ monografijos vyriausiasis redaktorius Jonas Aleknavičius

2011 09 06

Ekspedicijos pradžia Nemuno kilpų regioniniame parke. Ekspedicijos dalyvių susitikimas su bendruomenių atstovais, specialistais Jolantos Mizgerienės sodyboje.

 

Petrauskų kalvėje Vaitiškėse. Ekspedicijos dalyviai lankosi Genutės ir Antano Juozaičių sodyboje, kuriai buvo suteikta pirmos vietos nominacija už pavyzdingą sodybos tvarkymą. „Už sušildytą akmenį“ – taip vadinasi ši nominacija. Viduryje stovi Antanas Juozaitis, sėdi Genutė Juozaitienė.
 
Žolinė Birštono vienkiemyje. Kairėje kalvis iš Birštono vienkiemio Juozas Kavaliauskas, viduryje – Matiešionių bendruomenės pirmininkė Joalnta Mizgerienė, dešinėje – ekspedicijos vadovas Jonas Aleknavičius.

 

Prie Birštono akmens. Iš kairės: Živilė Gurauskienė, Gabija Gurauskaitė, Jonas Aleknavičius, Jonas Raiskas.
Atgal Viršun

 

 
© Versmės leidykla                                                          Mums rašykite leidykla@versme.lt